BFL / K.Vanago nuotr.

Prieš pusantrų metų šalies Sveikatos apsaugos ministerija bei Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija, kurios narė yra Lietuvos inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, pasirašė susitarimą dėl bendro darbo. Tikėtasi, kad šis dokumentas prisidės prie Lietuvos sveikatos sektoriaus plėtros, užtikrins inovacijų prieinamumą, padės siekti geresnės šalies žmonių sveikatos.

Rasa Vaitkevičienė

Baigiantis 2015-iesiems tiek Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė, tiek onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė nusiteikusios viltingai: bendras dviejų institucijų darbas šalies pacientams bent per žingsnį priartino naujas gydymo galimybes.

Džiugu, kad Lietuvoje pagaliau trumpėja laikas, per kurį originalūs, naujos kartos, sukurti panaudojant modernias technologijas vaistai pasiekia sunkius ligonius. Vos prieš keletą metų lietuviams inovatyvaus vaisto nuo jo registravimo Europos vais­tų agentūroje iki įtraukimo į kompensuojamųjų vais­tų sąrašą tekdavo lauk­ti daugiau nei 1 tūkst. die­nų (2,7 metų), o dabar šis laikas sutrumpėjo iki 809 die­nų (2,25 metų).

Šiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pirmą kartą skirta lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti. Abi „Veido“ pašnekovės tikisi, kad augant bendrajam vidaus produktui, didėjant sveikatos apsaugos biudžetui proporcingai daugės ir lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti.

Inovatyvūs vaistai Lie­tu­voje nėra tiesiogiai ku­riami nei gaminami, tačiau mūsų šalies specialistai dalyvauja jų plėtros procese, mat Lietuvoje atliekami klinikiniai naujų originalių vaistų tyrimai.

Kuo gi šie vaistai ypatingi, klausiame IFPA valdybos pirmininkės ir farmacijos kompanijos „Sa­no­fi“ Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo di­rektorės Jūros Smil­gai­tės.

„Praėjęs amžius farmacijos srityje buvo mažų molekulių, cheminių junginių amžius, o šiandien, pasitelkus naujas technologijas – genų inžineriją ir analizę, individualių genotipų analizę, onkologinių ligų genetinių pakitimų skenavimą, kuriami visiškai naujos kokybės medikamentai, visame pasaulyje padėję pasiekti pažangos gydant sudėtingas ir brangiai kainuojančias ligas“, – pasakoja J.Smilgaitė.

Inovatyvūs vaistai šalina ne tik ligų simptomus, bet ir invalidumą sukeliančių ligų priežastis, taigi sergantieji gali grįžti į darbo rinką. Šie medikamentai gelbsti gyvybę ir ilgina gyvenimą, gerina jo kokybę, lengvina ir lėtina ligos progresavimą, leidžia išvengti stacionarinio gydymo ir kitų brangių sveikatos priežiūros paslaugų, yra saugesni ar paprastesni vartoti.

Tačiau, kaip ir visos gyvybiškai svarbios technologinės naujovės, inovatyvūs medikamentai – brangūs. 2012 m. duomenimis, vieno naujo cheminio ar biologinio vaistinio preparato sukūrimas ir tyrimai kainavo apie 1,172 mlrd. eurų. Todėl kelią į Lietuvą naujos kartos vaistai skinasi sunkiai.

Iškalbingai tai atskleidžia tarptautinės kompanijos „IMS Health“ 2012 m. tyrimas. Naujų vaistų suvartojimo 100 tūkst. gyventojų reitinge pagal inovatyvių vaistų diabetui gydyti, inovatyvių koaguliantų ir inovatyvios geltonosios dėmės terapijos suvartojimą Lietuva buvo paskutinėse vietose. Žinoma, pagal BVP ir bendrą ekonominę šalies padėtį negalime lygintis su šio sąrašo lyderiu Liuksemburgu, tačiau netgi Čekija pagal modernių vaistų diabetui gydyti prieinamumą mus lenkia dvigubai.

Kasmet pasitaiko bent po keletą atvejų, kai sunkių arba retų ligų užklupti žmonės kreipiasi pagalbos į visuomenę, prašydami prisidėti padengiant kokio itin brangaus, inovatyvaus ir nekompensuojamo vaisto įsigijimo išlaidas. Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkei I.Drėgvienei pačiai teko pereiti šį kančios ir vilties kelią kovojant dėl tuo metu nekompensuojamų vaistų mieloleukemija sirgusiam savo vyrui.

„Inovatyvaus gydymo, kol jis tapo kompensuojamas, teko laukti metus. Mums pasisekė, nes tuos metus vaistą gavome per farmacijos kompanijos vykdomą vilties programą, priešingu atveju nežinau, ar šiandien, praėjus šešeriems metams, mano vaikai turėtų tėvą, o aš – vyrą“, – sunkias akimirkas prisimena pacientų organizacijos atstovė.

Pasak I.Drėgvienės, šiandien pacientai kartais reikiamo vaisto vis dar laukia ir dešimtmečiais, o kai kuriais atvejais, deja, jo apskritai nesulaukia. Vienos didžiausių – biurokratinės kliūtys. „Teko bendrauti su viena jauna paciente, kuriai gyvybiškai būtiną vaistą padėjo įsigyti artimieji. Gydymas buvo efektyvus, tačiau jei ne artimųjų pagalba, istorijos pabaiga būtų buvusi labai liūdna. Manau, tuo atveju, kai žmogui reikalingas inovatyvus ir brangus gydymas, kurio jis savo lėšomis įsigyti negali, ištiesti pagalbos ranką vis dėlto turėtų valstybė“, – svarsto pašnekovė.

Kaip pacientų atstovė, I.Drėgvienė priklauso šiemet naujai sudarytai Kompensavimo komisijai ir jau pastebi teigiamų pokyčių – pagerėjo vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą tvarka, nustatyti aiškūs prioritetai, pagal kuriuos vaistas kompensuojamas pirmiausia.

Pašnekovės įsitikinimu, kad pažangus gydymas būtų kiek įmanoma prieinamesnis Lietuvos gyventojams, pirmiausia pati valstybė turėtų apibrėžti terminą, per kiek laiko inovatyvus vaistas kompensuojamas šalyje – po to, kai jis jau registruotas ES. Taip pat valstybė turėtų labiau skatinti klinikinius tyrimus – tada galbūt ir inovatyvios farmacijos kompanijos drąsiau įgyvendintų vilties programas, suteikiančias galimybę pa­cientams gauti pažangų gydymą dar iki vaisto registracijos.

„Lėšų valstybės biudžete greičiausiai trūks visada, todėl galbūt vienas iš būdų siekti, kad gydymas būtų prieinamas, – sudaryti sąlygas žmonėms draustis papildomu savanorišku sveikatos draudimu. Vi­siems – ir valdininkams, ir visuomenei būtina įsisąmoninti, kad lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, nėra išlaidos, – tai investicija į žmogaus sveikatą“, – sako I.Drėg­vienė.

Kodėl inovatyvūs vaistai tokie brangūs? Pasak IFPA valdybos pirmininkės J.Smilgaitės, naujas vaistas – tai rezultatas ilgo, sudėtingo mokslinių tyrimų ir plėtros proceso, kurį turi nueiti farmacijos kompanijos. Pra­ei­na maždaug 12–13 metų nuo naujos veikliosios me­džia­gos sintezės iki naujo medicinos produkto patekimo į rinką. Vidutiniškai vos 1–2 iš 10 tūkst. laboratorijo­je sintezuotų cheminių junginių sėkmingai pereina visus kūrimo etapus ir tampa nauju vaistu rinkoje.

„Iš investicijų, skirtų naujam vaistui sukurti, 23,8 proc. skiriama ikiklinikiniams tyrimams, 51,4 proc. sudaro klinikiniai tyrimai, ypač brangios – baigiamosios šių tyrimų fazės, kai naujuoju vaistu gydomi ir stebimi pacientai. Keliami dideli saugumo, farmakologinio budrumo reikalavimai“, – paaiškina J.Smilgaitė.

Apžvelgdama besibaigiančius pirmuosius bendradarbiavimo pagal susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija metus, J.Smilgaitė pastebi: Kompensavimo komisija dirba veiksmingiau, skaidriau, o PSDF biudžete pirmą kartą inovatyviems vaistams skirta 5,792 mln. eurų. „No­rėtųsi palinkėti, kad ateity­je naujų vaistų atė­ji­mas bū­tų laukiamas ir išlaidos, kurių prireiks inovacijų prieinamumui užtikrinti, būtų planuojamos iš anksto“, – priduria pašnekovė.

Paklausta, kokią išeitį mato, kad sumažėtų skaudžių atvejų, kai gydymui prašoma visų Lietuvos žmonių pagalbos, specialistė sako, jog reikėtų ieškoti sisteminių sprendimų. „Pasaulinė praktika rodo, kad vienas iš būdų gerinti gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą – aktyvesnis dialogas tarp sveikatos institucijų ir vaistų gamintojų. Tik tobulindami kriterijus, kompensavimo tvarką, didindami aiškumą bei skaidrumą ir, be abejo, patį finansavimą, sukursime didesnį visuomenės pasitikėjimą“, – mano asociacijos valdybos pirmininkė.

Be to, geresnę aplinką inovacijų prieinamumui suformuos nauja farmacijos sektoriaus dalyvių, vaistų gamintojų, savireguliacinė iniciatyva – Atskleidimo kodeksas. Pagal jį nuo 2016 m. visoje Europoje ir Lie­tu­voje bus pradėta skelbti informacija apie 2015 m. sveikatos priežiūros specialistams ir organizacijoms perleistas vertes (paramą, apmokėjimus už konsultacijas, dalyvavimo renginiuose išlaidas ir pan.).

Viešai skelbiant šią informaciją bus galimybė nustatyti tas terapines sritis, kuriose yra didžiausias inovacijų proveržis. Juk gydytojai, kurie dalyvauja tarptautiniuose kongresuose, anksčiau už sveikatos politikus sužino apie būsimas naujoves gydant vieną ar kitą ligą. Nustačius aktualias terapines sritis ir atsiradus dar didesniam pasitikėjimui tarp industrijos dalyvių ir valdžios institucijų, bus pakloti tvirti pamatai ateities dialogams dėl inovacijų prieinamumo gerinimo mūsų šalyje.