Nors šiais metais jokių technologinių revoliucijų pasaulyje nekilo, dauguma gamintojų stengėsi pristatyti bent po porą naujovių. O kokia iš jų nauda vartotojams?

Rugsėjo pradžioje Berlyne surengta elektronikos technologijų paroda IFA, kaip ir metų pradžioje vykusi elektronikos paroda CES, atskleidė, kokiomis kryptimis juda didžiausi technologijų gamintojai. Pagrindiniai akcentai – didėjantys, lengvėjantys ir vis geresnę vaizdo kokybę siūlantys televizoriai, telefonai ir planšetės.

Ateities televizoriai

Viena ryškiausių šių metų tendencijų, kuri buvo matyti kiekvieno į pasaulinius lyderius pretenduojančio gamintojo paviljone, – „Ultra HD“ raiškos, arba 4 K (keturis kartus didesnė televizorių ekranų raiška nei „Full HD“), televizoriai. Šią naują technologiją gamintojai derino su vienas už kitą didesniais televizoriais, mat ši kombinacija leidžia pasiekti išties neįtikėtinai ryškų vaizdą – įžiūrėti menkiausius lašelius ar taškelius.
Tokius televizorius pristatė „Samsung“, LG, „Panasonic“, „Sony“ ir kiti gamintojai, o didžiausio televizoriaus rungtyje šiemet laimėjo „Samsung“ bendrovė, sukūrusi 98 ir 110 colių įstrižainės ekranus.
Vis dėlto ši nauja „Ultra HD“ technologija turi didelį trūkumą: žiūrovams iš jos mažai naudos, nes Lietuvoje dauguma TV kanalų šiandien rodomi standartine raiška, o ir „Full HD“ raiška rodančių užsienietiškų kanalų yra vos vienas kitas, ką jau kalbėti apie 4K raišką. Tad nusipirkus tokį televizorių gali atsitikti taip, kad paprasčiausiai nebus kaip išnaudoti jo pranašumų.
Suprasdami šią problemą, kurios stengiasi pernelyg neeskaluoti, gamintojai savo ruožtu siūlo žiūrėti „YouTube“ ir savo nufilmuotus vaizdus… Ne veltui kartu su televizoriais pasirodė ir vaizdo kameros bei telefonai, galintys kurti turinį tokiems televizoriams. Pavyzdžiui, „Acer“ išmanusis telefonas „Liquid“ S2 turi 13 megapikselių kamerą, kuri gali filmuoti „Ultra HD“ raiška.
Dar viena naujovė televizorių pasaulyje – „Samsung“ ir LG pristatyti 4K OLED televizoriaus prototipai, išsiskiriantys itin aštriu vaizdu ir didesniu kontrastu.

Atotrūkis tarp telefonų ir planšečių vis labiau mažėja

Na, o išmanieji telefonai toliau lengvėja, didėja ir siūlo vis geresnę fotografijų kokybę. Tarp gamintojų prasidėjusiose lenktynėse dėl geresnių fotoaparatų išsiveržė „Nokia“, kuri telefone „Lumia 1020“ jau prieš du mėnesius įdiegė 41 megapikselio kameros jutiklį.
IFA parodoje buvo pristatytas ir „Sony“ vandeniui atsparus telefonas „Xperia Z1“, turintis 20,7 megapikselio fotokamerą. Dar vienas „Sony“ kūrinys – objektyvas, kuris tvirtinamas prie išmaniojo telefono ir virsta skaitmeniniu fotoaparatu, nurungiančiu išmaniojo telefono kamerą.
Išmaniesiems telefonams kasmet didėjant, atsirado visiškai nauja sąvoka, reiškianti tarpinį variantą tarp telefono ir planšetės (angl. „phablet“). Toks prietaisas puikiai tinka vaizdo įrašams, filmams žiūrėti, žaisti, keliems darbams vienu metu atlikti, taip pat vis dar išlieka patogus skambinti ar žinutėms rašyti.
Tarpinių variantų tarp telefono ir planšetės šiemet pristatyta gausiai: HTC „One Max“ (5,9 colio ekranas), „Huawei MediaPad 7 Vogue“ (7 colių) ar naujausias „Samsung“ kūrinys „Galaxy Note 3“ (5,7 colio), kuriame galima atsidaryti kelias programas vienu metu, pavyzdžiui, pokalbių programą ir skaičiuotuvą.
Šiais metais gamintojai įkvėpimo rado dar vienoje srityje – kurdami asmeninių kompiuterių ir planšečių hibridus. Pavyzdžiui, „Toshiba“ sukūrė „Satellite W30T“ įrenginį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nešiojamasis kompiuteris, tačiau vienu postūmiu nuėmus klaviatūrą tampa planšete. O „Lenovo“ „IdeaPad Yoga“ nešiojamojo kompiuterio klaviatūra užsiverčia tarsi knyga, virsdama patogia planšete.
HP sukūrė „Envy Recline“ asmeninį kompiuterį, kuriuo galima dirbti tiek įprastiniu būdu, spausdinant klaviatūra, tiek naudojantis liečiamuoju ekranu. Beje, ekraną galima lankstyti kaip panorėjus ar nusverti per stalo kraštą nebijant, kas jis nukris.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pirmosiomis rugsėjo dienomis Berlyne vyko jau 52-oji elektronikos ir buitinės technikos paroda “IFA 2012″. Be jau įprastų planšečių, fotoaparatų ir televizorių, šių metų parodos ryškiausios ateities tendencijos – planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių hibridai, kuriuose veiks operacinė sistema „Windows 8“, bei ypač didelės raiškos televizoriai.
Kadangi naujoji „Microsoft“ operacinė sistema „Windows 8“ žada būti geriau pritaikyta valdyti liečiamaisiais ekranais, nemažai elektronikos gamintojų parodoje pristatė įrenginius, kuriais bandoma nutrinti riba tarp nešiojamojo ir planšetinio kompiuterio. Štai iš pirmo žvilgsnio įprastų „Samsung“ bei HP nešiojamųjų kompiuterių ekranai atsiskiria nuo klaviatūros dalies ir virsta planšete, „Lenovo Yoga“ klaviatūra užsilenkia lyg bloknoto, „Dell“ ekranas apsisuka apie savo ašį, o „Sony“ bei „Toshiba“ hibridų ekranai užslenka ant klaviatūros, ir kompiuteriai taip pat tampa planšetiniai.
Vis dėlto netrūksta abejojančiųjų naujųjų gaminių sėkme, mat nežinia, ar „Windows 8“ operacinė bus pakankamai patogi ir leis šiais hibridais tiek dirbti, tiek pramogauti.
O televizorių gamintojai pagaliau suvokė, kad erdvinio (3D) vaizdo revoliucija neįvyks, tad parodoje pristatyti ypač didelės raiškos televizoriai. LG, „Sony“, „Toshiba“ pristatė 84 colių įstrižainės ekranus, galinčius rodyti 3840×2160 taškų raiškos vaizdą, kuris yra keturis kartus raiškesnis (dėl to vadinamas 4K), nei rodomas įprastų šiandien parduotuvėse esančių raiškiųjų televizorių. „Panasonic“ žengė dar toliau ir pristatė 8K televizorių, kurio raiška įprastinę viršija net aštuonis kartus. Deja, tokių prietaisų kainos kol kas prasideda nuo 22 tūkst. JAV dolerių.