Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės Generalinio direktoriaus Žilvino Jurkšaus įsakymu nuo rugsėjo 14 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą iš pareigų atleidžiamas Korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys.

O. Čiukšys antradienį buvo pareiškęs, kad savo noru nesitrauks iš einamų pareigų, jeigu tokio pasiūlymo sulauks iš Energetikos ministerijos vadovybės.

Po susitikimo su Jungtine (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija antradienio rytą O. Čiukšys sakė sulaukęs pastarosios palaikymo, tiesa, jo nepakaks norint išlikti poste.

“Prieš sistemą yra sunku kovoti. Jeigu su darbuotoju norima susidoroti bet kokiomis priemonėmis, tai, manau, kad ir bus padaryta. Taip vadovauti įmonei ir taip vadovauti tiek eksploatavimo nutraukimo procesui, tiek deryboms dėl finansinės perspektyvos negalima, ir kolektyvas vienareikšmiškai išreiškė savo nuomonę. Taip pat gavau skambutį ir iš Visagino merės – sako ir miestas palaiko, yra už jus, visi supranta, kas vyksta, tai, manau, yra vienareikšmiškai vertinama situacija”, – kalbėjo O. Čiukšys.

“Kaip tik vakar nuskambėjęs komentaras (energetikos ministro Arvydo Sekmoko, – ELTA) rodo, kad yra ieškoma priežasčių pateisinti tai bevaldystei, sakyčiau, kuri vyksta. Sakoma, kad eksploatavę elektrinę darbuotojai pykstasi su nauja komanda. Tai visiškai netiesa. Elektrinės senieji darbuotojai nepatenkinti tais sprendimais, kurie buvo daromi keičiant mane, ta dalimi komandos, kuri atsirado neseniai – prieš 3-4 mėnesius”, – sakė O. Čiukšys ir atmetė jam pareikštą kritiką dėl politikavimo.

Valdančioji koalicija dėl stringančių Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbų linkusi kaltinti buvusią Vyriausybę, kuri esą pasirašė netinkamas sutartis, stabdančias uždarymą.

“Šiek tiek svarstėme, kokia yra situacija uždaromoje Ignalinos AE, susipažinome su medžiaga, kur koncentruotai surašyta, kaip atrodo tų svarbiausių sutarčių įgyvendinimas, tačiau niekas tikrai nekėlė ministro atsakomybės klausimų, kokių nors kaltinimų niekas neformulavo”, – trečiadienio rytą po tradicinių koalicijos pusryčių sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Anot jo, Ignalinos AE yra atotrūkis tarp naujų ir senų darbuotojų atlyginimų. Koalicijos partnerių nuomone, tai, kaip ir didelis sutarčių įgyvendinimo vėlavimas, techninės problemos, yra pagrindinės spręstinos problemos įmonėje. Tiesa, tai valdantieji sieja ne su energetikos ministro atsakomybe, o buvusia šalies valdžia.

“Esminis vėlavimas ir tie objektyvieji pagrindai, deja, sukurti buvusios Vyriausybės, pasirašant atitinkamas sutartis, kur yra visiškai neapginti rangovų, tai yra mūsų įmonės interesai, ir pakeisti tą padėtį yra labai sudėtinga. Ir techniniai sprendimai, viskas yra apspręsta tų jau pasirašytų sutarčių. Dėl to ministras A. Sekmokas gavo tikrai labai sudėtingą padėtį, ją pakeisti teisiškai jam yra labai problematiška pagal tas sutartis. Dėl esminio tos įmonės veiklos turinio vis dėlto turėtų prieš tai buvusi Vyriausybė prisiimti didesnę atsakomybę”, – kalbėjo J. Razma.

Pasak jo, O. Čiukšio atleidimo klausimas nebuvo koalicijos aptarimo objektas. Esą jo likimas turi būti lemiamas ne politinių sprendimų.

BFL

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) kyla įtampa. Senbuviai nepatenkinti vis gausėjančia naujokų armija, kuri gauna dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Neapsikentę inžinieriai kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu padidinti algas ir jiems, rašo “Lietuvos rytas”.

Naujasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas Žilvinas Jurkšus pradėjo šeimininkauti iš peties – per mėnesį į elektrinę priimti dirbti aštuoni nauji žmonės. Kai kurie – be jokių konkursų. Be to, nė vienas naujokas nėra susijęs su branduoline energetika.

Uždarytai ir nebeveikiančiai elektrinei staiga prireikė kopijavimo mašinų operatorės, personalo bylų tvarkytojos, naujos mokymo centro vadovės, vadovo patarėjo, skyrių viršininkų, sandėlio vedėjo ir kitų darbuotojų.

Į elektrinės generalinio direktoriaus kėdę prieš mėnesį atsisėdęs Ž. Jurkšus kaip vieną savo patarėjų pasikvietė Aidą Šuopį. Pastarasis pasižymėjo tuo, kad pernai keturis mėnesius vadovavo didelių finansinių problemų turinčiai bendrovei “Ranga IV”. Vos kiek daugiau nei metus elektrinėje išdirbęs Vygintas Leipus gavo apie 100 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją iš IAE uždarymo fondo.

Verslininkui Laimučiui Pinkevičiui priklausanti įmonė statė branduolinių atliekų saugyklą. Bet susidūrus su problemomis darbai buvo perleisti “Vėtrūnai”. Neoficialiomis žiniomis, A. Šuopys įelektrinę pateko energetikos ministro Arvydo Sekmoko iniciatyva.

Ž. Jurkšaus patarėjas gauna apie 10 tūkstančių litų mėnesio algą. Jei vadovybę tenkins rezultatai, alga kils. Tokią algą savo patarėjui nustatė Ž. Jurkšus.

“A. Šuopys yra atsakingas už infrastruktūros, statybos ir vadybos projektų valdymą”, – sakė elektrinės komunikacijos vadovė Daiva Rimašauskaitė.

Pasak šaltinių atominėje elektrinėje, ministras A. Sekmokas įvedė tiesioginį valdymą, o Ž. Jurkšus tėra uolus jo įsakymų vykdytojas.

A. Šuopys – ne vienintelis asmuo, į atominę elektrinę atėjęs iš bendrovės “Ranga IV”. Prieš du mėnesius elektrinės personalo vadove tapusi Silvija Petrošiūtė-Gailiuvienė taip pat yra dirbusi šioje bendrovėje. Naujajai personalo vadovei buvo paskirtas 16 tūkstančių litų mėnesi atlyginimas

“Lietuvos ryto” žiniomis, pasipiktinę elektrinės darbuotojai buvo nuėję pas naująjį vadovas Ž. Jurkšų ir pasakė, ką mano apie tokią kompensacijų skaičiavimo tvarką.

“Mūsų nuomone, atlyginimų dydžiai nėra proporcingi. Todėl manome, kad darbuotojai turėtų gauti daugiau. Dėl to kreipėmės į Europos Komisiją”, – sakė Ignalinos AE nepriklausomos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Dranikas.

Ž. Jurkšus Ignalinos AE generaliniu direktoriumi paskirtas šių metų balandžio pabaigoje. Jis šiose pareigose pakeitė kiek daugiau nei metus įmonei vadovavusį Osvaldą Čiukšį, kuris paskirtas Ignalinos AE korporatyvinių reikalų direktoriumi.

BFL

Ilgametis Ignalinos atominės elektrinės (AE) vadovas 63 metų Viktoras Ševaldinas, daugiau nei metus dirbęs jėgainės generalinio direktoriaus patarėju, nuo trečiadienio šalių susitarimu atleidžiamas iš pareigų.

Jo žmona Rasa Ševaldina, anksčiau ėjusi Ignalinos AE Informacijos centro vadovės pareigas, taip pat atleidžiama, pranešė IAE Komunikacijos vadovė Daiva Rimašauskaitė.

Pasak jos, V. Ševaldinui, kuriam birželio pabaigoje sukanka pensijos amžius, sumokėta išeitinė kompensacija, tačiau jos dydžio IAE atstovė nekomentuoja.

V. Ševaldinas atleistas, nepaisant viešų energetikos ministro Arvydo Sekmoko aiškinimų, kad, jis kaip specialistas, gerai žinantis branduolinės energetikos ir pačios jėgainės specifiką, kol kas yra reikalingas įmonei.

Vyriausybė V. Ševaldiną 2010 metų kovo pradžioje atšaukė iš nebeveikiančios ir uždaromos Ignalinos AE direktoriaus pareigų ir į šias pareigas paskyrė jėgainės uždarymo priežiūros padalinio vadovą Osvaldą Čiukšį.

Tuomet energetikos viceministras Romas Švedas pabrėžė, kad Ignalinos AE veiklos pobūdis po uždarymo pasikeitė iš generavimo į eksploatavimo nutraukimą, iš bendradarbiavimo su Rytais į bendradarbiavimą su Vakarais, nes Europos Sąjunga išlaiko 95 proc. Ignalinos AE.

Kiek daugiau nei metus įmonei vadovavęs O. Čiukšys praėjusią savaitę paskirtas Ignalinos AE korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jėgainei vadovauja nuo 2010 metų pabaigos joje ekspertu dirbęs 50-metis Žilvinas Jurkšus.

Valstybės kontrolė šiemet nustatė, kad Ignalinos AE turtas 2005-2009 metais turėjo būti valdomas taupiau ir efektyviau. Tuometinis jėgainės vadovas V. Ševaldinas, be kita ko, pasirašė sutartį dėl rentgeno kompiuterinio tomografo įsigijimo – pasak kontrolierių, elektrinės darbuotojų privalomajam sveikatos tikrinimui įmonė nupirko medicininės įrangos už 6,4 mln. litų, dalis jos nebuvo naudojama, o 3,6 mln. litų kainavęs įrenginys apie dvejus metus laikytas sandėlyje.

Buvęs jėgainės vadovas O. Čiukšys yra sakęs, kad atsakomybė už trejus metus vėluojančius uždarymo projektus tenka tiek generaliniam projektų rangovui Vokietijos “Nukem Technologies”, tiek Lietuvos institucijoms, kurios iki šiol net neturėjo derybų su “Nukem” pozicijos, – buvusiai Ūkio ministerijos vadovybei, kitoms atsakingoms tarnyboms, taip pat atominės elektrinės generaliniam direktoriui V.Ševaldinui.

V. Ševaldinas, į Lietuvą atvykęs iš Rusijos Leningrado miesto, joje dirba 28 metus, kai pradėta statyti Ignalinos AE. Nuo 1991 metų jis vadovavo atominei jėgainei.

osvaldasciuksyssm76869

Nuo 2010 metų pradžios nebeveikiančios ir uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generaliniu direktoriumi trečiadienį paskirtas Žilvinas Jurkšus. Kiek daugiau nei metus įmonei vadovavęs Osvaldas Čiukšys paskirtas Ignalinos AE korporatyvinių reikalų direktoriumi.

Sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

“Šiandien Vyriausybė pritarė mano siūlymai paskirti naują atominės elektrinės vadovą. (…) Mes matome, kad reikia labai stiprinti visą darbų kokybę, atsakomybę būtent pačiuose vidiniuose procesuose, uždarymo projektų valdyme. Mes matome, kad reikalingas specialistas, turintis techninės patirties, darbo didelėje įmonėje patirties, projektų valdymo patirties, todėl ir buvo šis siūlymas skirti naują vadovą, kuris būtent tokią patirtį turi. Tuo tarpu poną Čiukšį mes norime dedikuoti būtent derybiniams klausimams”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak neoficialių šaltinių, 44-rių O.Čiukšys energetikos ministro buvo priverstas atsistatydinti.

Fiziko išsilavinimą turintis 50 metų Ž.Jurkšus yra vadovavęs technikos ir technologijų valdymo procesams didelėse įmonėse, o IAE dirba nuo praėjusių metų – jis buvo ekspertas, atsakingas už planavimą ir strateginius reikalus.

1995-2009 metais Ž.Jurkšus dirbo mobiliųjų telekomunikacijų bendrovėje “Bitė Lietuva”, kur paskutiniu metu buvo generalinio direktoriaus pavaduotojas technologijoms ir valdybos narys.

“O.Čiukšio, kaip ekonomisto, vadybininko ir derybininko, patirtis bus labai naudinga įmonei, kurioje jis ir toliau tęs intensyvų darbą pagrindinių tarptautinių projektų kryptimis – su Europos Komisija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir pagrindiniu rangovu “Nukem”, – rašoma IAE pranešime spaudai.

Pasak jo, siekiant dar labiau sustiprinti įmonės valdymą ir jos pozicijas, būtina tęsti pradėtas reformas įmonės viduje ir tuo pačiu plėtoti išorinius santykius.

Pasak pranešimo, tolesnis ES finansavimas atominės elektrinės uždarymui 2014-2020 metais yra prioritetinis uždavinys, kurio įgyvendinimas nebus lengvas, kai Europoje jaučiami ekonominės krizės padariniai, o pasaulyje – Fukušimos avarijos atgarsiai.

IAE kuria RBMK tipo grafitinių reaktorių išmontavimo ES kompetencijos centrą. Tai labai perspektyvi idėja, kuriai reikės skirti ypatingą dėmesį ir pastangas, rašoma pranešime.

Be to, A.Kubilius trečiadienį pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė IAE eksploatavimo nutraukimo priežiūros komisiją. Jai vadovaus energetikos ministras Arvydas Sekmokas, joje dirbs Ministro pirmininko tarnybos, Finansų ministerijos atstovai ir branduolinės energijos žinovai iš akademinės bendruomenės.

Šiuo sprendimu siekiama sustiprinti tiek Vyriausybės dėmesį IAE uždarymo procesui, tiek šio proceso efektyvumą.

Balandžio 28 dieną A.Sekmokas pristatys naują IAE generalinį direktorių Ž.Jurkšų įmonės darbuotojams.

O.Čiukšys jėgainės vadovu tapo kiek daugiau nei prieš metus. Į šias pareigas jis buvo paskirtas pernai kovą, prieš tai du mėnesius vadovavęs IAE uždarymo priežiūros padaliniui. Buvęs diplomatas vadovauti jėgainei pradėjo, Lietuvai ruošiantis deryboms su Europos Komisija dėl 2009 metų pabaigoje uždarytos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų tolesnio finansavimo ir jų skaidrumo.

Pasak IAE pranešimo, vadovaujant O.Čiukšiui buvo pasiektas esminis lūžis IAE veikloje – ji tapo reikli rangovams, sustiprinti administraciniai gebėjimai, užtikrintas veiklos skaidrumas, pradėtos esminės reformos įmonės viduje, be to, sustiprintos IAE pozicijos svarbiose tarptautinėse institucijose – EK, EBRD ir kitose.

Jam vadovaujant, pagerėjo statybos darbai, nebrangsta milijardais vertinami uždarymo projektai.

IAE pagal Lietuvos įsipareigojimus stojimo į ES sutartyje visiškai sustojo 2009-ųjų gruodžio 31-ąją. Jos uždarymui Lietuva jau yra gavusi apie 1,3 mlrd. eurų ir dar tikisi gauti apie 1,2 mlrd. eurų. Manoma, kad jėgainės uždarymas truks apie 25-30 metų.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) administracija penktadienį kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai “neskaidraus ir neefektyvaus” jėgainės eksploatavimo nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo.

Viešai išplatintame pranešime teigiama, kad galimai nusikalstami veiksmai gali atnešti dešimtis milijonų litų nuostolių ir diskredituoti Lietuvą prieš Europos Sąjungą (ES), kuri parėmė 2009 metų pabaigoje uždarytos elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus.

Anot pranešimo, yra įtarimų, jog buvusios Ignalinos AE vadovybės ir kitų darbuotojai nusikalstami veiksmai galėjo lemti naujos laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto (B1 projektas) vėlavimą ir brangimą.

Visagino miesto apylinkės prokuratūros prašoma ištirti veiksmus, atliktus 2003-2009 metais.

Skunde teigiama, kad tuometinė IAE vadovybė ignoravo nepriklausomų ekspertų komisijos išvadą, jog konsorciumo GNS-NUKEM pasiūlymas neatitinka viešųjų pirkimų konkurso techninės specifikacijos reikalavimų ir pasirašė sutartį dėl projekto B1 įgyvendinimo su konsorciumu GNS-NUKEM.

Teigiama, kad 2005 metais pasirašyta ir 2009 metais pakeista sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymus, Ignalinos AE įstatymus, darbo reglamentą.

“Nebuvo laiku ir tinkamai parengti visi reikiami techniniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą projekto B1 įgyvendinimą, todėl šiuos sprendimus IAE priversta daryti dabar, kai projektas B1 jau yra įgyvendintas apie 60 proc.”, – sakoma valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė pranešime spaudai.

Teigiama, kad dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų baseinuose tebėra laikomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomas išlaidas, kurios preliminariais skaičiavimais sudarys apie 56 mln. litų.

“Įmonė taip pat patiria tiesioginius nuostolius dėl projekto B1 kainos padidėjimo, taip pat reikalingi papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai komerciniams ginčams su rangovu vykdyti. IAE buvo priversta samdyti teisininkus ir užsienio konsultantus sutartims išanalizuoti ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą tolesnį projekto B1 įgyvendinimą ir papildomą įmonės, kaip užsakovo, teisių apsaugą”, – teigia įmonė.

Veido archyvas

Anot Ignalinos AE vadovybės, projekto vėlavimas, išaugusi projekto kaina, komerciniai ginčai su rangovu suteikia ES institucijoms galimybę kelti klausimą dėl galimai neskaidraus ir neefektyvaus iki šiol IAE eksploatacijos nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo.

“Todėl yra diskredituojamas Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, ir Ignalinos AE vardas atominės energetikos srityje, yra apsunkinamos Lietuvos Respublikos derybos dėl IAE eksploatacijos nutraukimo proceso finansavimo naujos finansinės perspektyvos 2014-2020 metų laikotarpiu”, – sakoma pranešime spaudai.

Rusijos spaudimas potencialiems investuotojams galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios tarptautiniame konkurse Lietuvai nepavyko rasti bendrovės statyti naują atominę elektrinę Visagine, penktadienį sakė Lietuvos politologai.

BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad svarbios ir kitos priežastys, pavyzdžiui, atsiperkamumas.

“Daug veiksnių veikia tokius stambius ir ilgalaikius projektus. Čia neabejotinai svarbus ir projekto atsiperkamumas, ir projekto modelis, galimybės sklandžiai jį įgyvendinti”, – BNS sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

“Taip pat neabejotinai svarbi ir geopolitinė situacija, galimi konkuruojantys naujų atominių elektrinių projektai regione, manau, taip pat sukelia papildomų klausimų potencialiems investuotojams. (…) Derybos buvo konfidencialios, labai sunku vertinti tikras priežastis”, – svarstė politologas.

Jo teigimu, prisimenant ilgą ir nesėkmingą Visagino AE projekto istoriją po penktadienio naujienų neapibrėžtumas tik padidėjo, nes daugiau neaiškumo kils ir Lietuvos partneriams šiame projekte – Estijai, Latvijai ir Lenkijai, ir užsienio kompanijoms.

“Šita nesėkmė derantis su potencialiais investuotojais tik dar labiau sustiprina poreikį spartinti jau vykstančių projektų įgyvendinimą – pirmiausia elektros tilto į Švedija ir Lenkiją. Tai yra pagrindiniai ateityje galimi Lietuvos saugikliai, jei naujos AE projektas būtų sunkiai vykdomas”, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Jis pridūrė, kad susidariusi padėtis tikriausiai bus išnaudojama “kaip argumentas tų, kurie pasisako už didesnį atsinaujinančių šaltinių vaidmenį”.

Politologas Kęstutis Girnius sakė, Rusijai patiktų jei Lietuva liktų priklausoma nuo jos energetinių išteklių, tačiau pažymėjo nenorintis pasimesti svarstymuose, jog Visagino AE investuotojo paieškas sužlugdė Maskva.

“Yra rimta galimybė, jog gal Rusija darė spaudimą atskiroms bendrovėms, kad jos nedalyvautų šiame konkurse. Bet aš nenoriu pasimesti sąmokslo teorijose. (…) Tačiau galima sakyti, jog Rusijai patiktų, kad Lietuva liktų priklausoma nuo jos energetikos”, – sakė politologas.

“Yra ir ta galimybė, kad bus statomos jėgainės ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, tai gali kilti klausimas, ar bus pakankamai pirkėjų lietuviškai elektrai”, – kalbėjo K.Girnius.

Jo nuomone, konkurso nesėkmę nulėmė ne vien geopolitinės sąlygos.

“Yra galimybė, kad korėjiečiai supratę, jog yra vieninteliai konkurentai, pagalvojo, jog yra gudriau pasitraukti iš konkurso ir derėtis atskirai. Tada jie gautų geresnes sąlygas. Esu girdėjęs, kad jų pasiūlymai buvo nelauktai geri. Gal kitos kompanijos irgi panašiai galvojo – jog galima vėliau susitarti palankesnėmis sąlygomis”, – sakė K.Girnius.

Lietuvos Vyriausybė penktadienį pranešė, kad pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę.

Energetikos viceministras Romas Švedas, paklaustas, kiek tokiam korėjiečių sprendimui įtakos turėjo Rusijos lobizmas, atsakė: “Girdėdamas tokius gerus klausimus, aš nepraleisiu progos patylėti.”

Pasak R.Švedo, į kvietimą pateikti pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Viceministras sakė, kad paprašius korėjiečių pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių “Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą.

Lapkričio pradžioje Seule apsilankęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė su korėjiečiais sutartis dėl 10 mln. kubinių metrų dujų tiekimo per metus ir dėl pastarųjų dalyvavimo Rusijos tolimuosiuose rytuose statant dujų skystinimo gamyklą.

“Gazprom” taip pat pakvietė Korėjos dujų kompaniją “Kogas” dalyvauti jūroje esančio dujų telkinio Sachalinas-3 vystyme. Rusijos dujų milžinas, be kita ko, tuomet išreiškė susidomėjimą kitais bendrais su pietų korėjiečiais projektais, pavyzdžiui dujų apdirbimo gamyklomis Sibire, kur yra dideli helio telkiniai.