Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) kyla įtampa. Senbuviai nepatenkinti vis gausėjančia naujokų armija, kuri gauna dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Neapsikentę inžinieriai kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu padidinti algas ir jiems, rašo “Lietuvos rytas”.

Naujasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas Žilvinas Jurkšus pradėjo šeimininkauti iš peties – per mėnesį į elektrinę priimti dirbti aštuoni nauji žmonės. Kai kurie – be jokių konkursų. Be to, nė vienas naujokas nėra susijęs su branduoline energetika.

Uždarytai ir nebeveikiančiai elektrinei staiga prireikė kopijavimo mašinų operatorės, personalo bylų tvarkytojos, naujos mokymo centro vadovės, vadovo patarėjo, skyrių viršininkų, sandėlio vedėjo ir kitų darbuotojų.

Į elektrinės generalinio direktoriaus kėdę prieš mėnesį atsisėdęs Ž. Jurkšus kaip vieną savo patarėjų pasikvietė Aidą Šuopį. Pastarasis pasižymėjo tuo, kad pernai keturis mėnesius vadovavo didelių finansinių problemų turinčiai bendrovei “Ranga IV”. Vos kiek daugiau nei metus elektrinėje išdirbęs Vygintas Leipus gavo apie 100 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją iš IAE uždarymo fondo.

Verslininkui Laimučiui Pinkevičiui priklausanti įmonė statė branduolinių atliekų saugyklą. Bet susidūrus su problemomis darbai buvo perleisti “Vėtrūnai”. Neoficialiomis žiniomis, A. Šuopys įelektrinę pateko energetikos ministro Arvydo Sekmoko iniciatyva.

Ž. Jurkšaus patarėjas gauna apie 10 tūkstančių litų mėnesio algą. Jei vadovybę tenkins rezultatai, alga kils. Tokią algą savo patarėjui nustatė Ž. Jurkšus.

“A. Šuopys yra atsakingas už infrastruktūros, statybos ir vadybos projektų valdymą”, – sakė elektrinės komunikacijos vadovė Daiva Rimašauskaitė.

Pasak šaltinių atominėje elektrinėje, ministras A. Sekmokas įvedė tiesioginį valdymą, o Ž. Jurkšus tėra uolus jo įsakymų vykdytojas.

A. Šuopys – ne vienintelis asmuo, į atominę elektrinę atėjęs iš bendrovės “Ranga IV”. Prieš du mėnesius elektrinės personalo vadove tapusi Silvija Petrošiūtė-Gailiuvienė taip pat yra dirbusi šioje bendrovėje. Naujajai personalo vadovei buvo paskirtas 16 tūkstančių litų mėnesi atlyginimas

“Lietuvos ryto” žiniomis, pasipiktinę elektrinės darbuotojai buvo nuėję pas naująjį vadovas Ž. Jurkšų ir pasakė, ką mano apie tokią kompensacijų skaičiavimo tvarką.

“Mūsų nuomone, atlyginimų dydžiai nėra proporcingi. Todėl manome, kad darbuotojai turėtų gauti daugiau. Dėl to kreipėmės į Europos Komisiją”, – sakė Ignalinos AE nepriklausomos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Dranikas.

Ž. Jurkšus Ignalinos AE generaliniu direktoriumi paskirtas šių metų balandžio pabaigoje. Jis šiose pareigose pakeitė kiek daugiau nei metus įmonei vadovavusį Osvaldą Čiukšį, kuris paskirtas Ignalinos AE korporatyvinių reikalų direktoriumi.

Naujasis Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus sako, kad ilgametis jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas, paskutiniu metu dirbęs patarėju, iš elektrinės pasitraukė abipusiu sutarimu, o šio klausimo nuspręsta viešai nekomentuoti.

“Išsiskyrėme gražiai ir sutarėme šio klausimo nekomentuoti. Sąlygomis abi pusės buvo patenkintos”, – žurnalistams Visagine penktadienį sakė Ž. Jurkšus.

“Susitarimas buvo abiejų šalių. Motyvai ir sąlygos abiem pusėms tikrai yra aiškios”, – kalbėjo jėgainės vadovas.

Ž. Jurkšus taip pat patvirtino, kad administracijos iniciatyva iš elektrinės atleista ir V. Ševaldino žmona Rasa Ševaldina, anksčiau ėjusi Ignalinos AE Informacijos centro vadovės pareigas.

Vyriausybė V. Ševaldiną 2010 metų kovo pradžioje atšaukė iš nebeveikiančios ir uždaromos Ignalinos AE direktoriaus pareigų ir į šias pareigas paskyrė jėgainės uždarymo priežiūros padalinio vadovą Osvaldą Čiukšį. Pastarąjį neseniai pakeitė nuo 2010 metų pabaigos elektrinėje ekspertu dirbęs Ž. Jurkšus.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį vyksta į Visaginą, kur didžiausią dėmesį skirs Visagino miesto pastatų šiltinimo projektui ir naujos branduolinės jėgainės statybai.

Vyriausybės vadovas pirmiausia su naująja Visagino mere Dalia Štraupaite aptars Visagino miesto pastatų šiltinimo (Enervizijos) projektą, pranešė Ministro pirmininko tarnyba.

Anot jos, galutinis dokumentų paketas dėl Visagino energijos efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programos Visagino gyventojų viešam aptarimui planuojamas pateikti liepos mėnesį. Įvertinus gyventojų pastabas ir pasiūlymus, programos svarstymas savivaldybės taryboje galėtų būti organizuojamas šių metų rugsėjį.

Planuojama, kad investicijų projektų pagal šią programą įgyvendins bendrovė “Visagino būstas”. Ji savo vardu ims paskolas, pasinaudodamas JESSICA finansinės priemonės teikiamomis galimybėmis. Būsto savininkai nebus paskolų ėmėjai, kaip yra įprasta įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, pabrėžė Vyriausybė.

Vėliau premjerui Ignalinos atominės elektrinės (IAE) Mokymo centre bus pristatyti keli projektai: IAE eksploatacijos nutraukimo, numatomo steigti Ignalinos grafito kompetencijos centro ir naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektai.

A. Kubiliaus vizito darbotvarkėje taip pat numatyta naujosios branduolinės jėgainės statybos aikštelių apžiūra.

“Yra rimto pagrindo teigti, kad dabar, kai gana sėkmingai vyksta derybos su potencialiais strateginiais investuotojais į Visagino atominę elektrinę, galima tikėtis, kad šio regiono laukia naujo kelio pradžia”, – rengdamasis vizitui sakė A. Kubilius.

Vakar iš Ignalinos atominės elektrinės pašalintas 20 metų jai vadovavęs V. Ševaldinas ir jo žmona R. Ševaldina.

„Lietuvos rytas“ rašo: „Ilgametis Ignalinos atominės elektrinės (AE) vadovas 63 metų V.Ševaldinas, pastaruoju metu dirbęs AE generalinio direktoriaus patarėju, šalių susitarimu atleidžiamas iš pareigų. Jo žmona R.Ševaldina, anksčiau ėjusi Ignalinos AE informacijos centro vadovo pareigas, taip pat atleidžiama.”

„Energetikų miestas verkia V. Ševaldino“, – tvirtina „Vilniaus diena“. Dienraštis pažymi, kad „Visaginas – mažas miestas, tad žinia apie buvusio generalinio direktoriaus atleidimą bematant tapo svarbiausia naujiena gyventojams. Asmeniškai Ševaldinų šeimą pažįstantis buvęs vieno IAE struktūrinių vienetų viršininkas Aleksandras Bernačiukas įsitikinęs, jog V. Ševaldinas pats turėjo suprasti, kad metas išeiti. „Kai po uždarymo jį paskyrė patarėju, tai buvo signalas. To, kas įvyko dabar, reikėjo laukti“, – kalbėjo jis.“

„Respublika“ primena, kad „Iš IAE direktoriaus pareigų V. Ševaldinas buvo atleistas praėjusių metų kovą ir jį pakeitė diplomatas Osvaldas Čiukšys, kuris praėjusią savaitę netikėtai savo postą perleido tik ekspertu IAE dirbusiam Ž. Jurkšui.“

Vis dėlto, kaip rašo „Vilniaus diena“, „A. Bernačiukas sakė asmeniškai vyksiąs pas Ševaldinus, kad pareikštų užuojautą. Jis taip pat sakė, kad šiems žmonėms visuomet yra pasirengęs ištiesti pagalbos ranką. Kiti dienraščio kalbinti visaginiečiai apie V. Ševaldiną taip pat atsiliepė tik teigiamai. Iki šiol jie V. Ševaldiną laiko labiausiai nusipelniusiu žmogumi kuriant miesto gerovę. Dažnas jų ne iškart prisimena mero pavardę, bet būtinai  išvardija mažiausiai kelis buvusio IAE vadovo darbus Visaginui.“

Dienraštis tvirtina, kad liūdi ne tik miesto gyventojai, bet ir valdžia – „Naujai išrinkta Visagino merė Dalia Štraupaitė teigė su liūdesiu ir nusivylimu sutikusi žinią apie V. Ševaldino atleidimą. Jos akimis žvelgiant, šis žmogus daug nusipelnė elektrinei ir visai Lietuvai.“

Tačiau platesnių komentarų nėra. „Vilniaus diena“ rašo, kad „Atleidimo nekomentuoja abi šalys. Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė vakar atsisakė komentuoti 63 metų Viktoro Ševaldino atleidimą. Ji tik informavo, kad ilgametis darbuotojas buvo atleistas „šalių susitarimu“. Pats V. Ševaldinas taip pat susilaikė nuo komentarų.“

Bet „Vakaro žinios“ praneša, kad  V. Ševaldinas buvo atleistas už nuodėmes. „Pats V. Ševaldinas vakar į skambučius neatsakė – jo telefonas buvo išjungtas. Tačiau pati D. Rimšauskaitė atskleidė, kad ilgametis elektrinės vadovas nebuvo įspėtas iš anksto.

„Kai yra daroma šalių susitarimu, tai niekada neįspėjama. Tiesiog ateinama ir pasiūlomos tam tikros sąlygos pasitraukti“, – sakė ji.

Įmonės atstovė nedviprasmiškai priminė, jog IAE neseniai kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą nurodydama, jog ankstesnė vadovybė esą ignoravo ekspertų išvadas pasirašydama sutartį su IAE uždarymo darbų rangovais „GNS – NUKEM“, o neužtikrinus saugiklių, kad darbai nevėluotų, esą bus patirti 56 mln. litų nuostoliai. „Bet kol nesibaigia tyrimai, mes niekada nieko nesiejam asu asmeniu. Nes mes – ne prokurorai“.

Lietuva siekia denonsuoti arba iš esmės pakeisti mums nepalankią ir ES teisę pažeidžiančią Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo sutartį.

Lengviau suvokti, kaip branduoliniame reaktoriuje išgaunama energija, nei kaip galima sėkmingai vykdyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo darbus, kai pagal sutartį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) administruoja tam skirtas ES lėšas, tačiau neprisiima atsakomybės už jų panaudojimą, o Lietuvai tenka atsakomybė už projektų įgyvendinimą, bet ji nevaldo tam skirtų lėšų. Be to, sutartis pažeidžia ES teisę, nes visi per ERPB finansuojami darbai, paslaugos ir prekės neapmokestinamos jokiais mokesčiais. Europos Komisija Lietuvos Vyriausybę oficialiai paragino spręsti šią koliziją. Tik kažin ar lengva bus tai padaryti, nes dabartinė padėtis daug kam labai patogi.

Gali dirbti rusai ar kazachai, bet ne japonai ar amerikiečiai

Prieš savaitę Vilniuje ERPB Branduolinės saugos departamento direktorius Vince’as Novakas absurdu pavadino naujojo AE generalinio direktoriaus Osvaldo Čiukšio kalbas, kad milijardas eurų jau išleista, o darbų vos matyti. Nors svečiui teko pripažinti, kad pagrindinių darbų rangovas “Nukem Technologies” vėluoja statyti panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę, jis ramino, kad visi darbai bus baigti laiku.

Kitokios O.Čiukšio prognozės: “Dalis svarbiausių darbų tepasiekė pirminę stadiją arba vėluoja. Pagrindiniai projektai – panaudoto branduolinio kuro saugyklos bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas, kuriuos finansuoja ERPB, o vykdo “Nukem Technologies”, vėluoja trejus ketverius metus. Pirminiais skaičiavimais, tik dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos vėlavimo Ignalinos AE kas mėnesį patiria per 3,5 mln. Lt nuostolių”. O tie milijonai juk mokami iš tų pačių fondų, tad ar užteks pinigų visiems būtiniems AE eksploatavimo darbams užbaigti?

Energetikos ministerija užsimojo griežčiau kontroliuoti šiuos procesus. Tačiau tam reikia arba iš esmės keisti arba nutraukti Lietuvos ir ERPB sutartį dėl tarptautinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos. Kad ši sutartis akivaizdžiai nesubalansuota, o ERPB nustatytos procedūros neužtikrina nei skaidraus lėšų naudojimo, nei normalios konkurencijos, jau dukart – 2005 ir 2009 metais konstatavo ir Valstybės kontrolė.

Paradoksas, bet Ignalinos AE uždarymo projektų konkursuose pagal ERPB taikomas procedūras gali dalyvauti ERPB steigėjos ir šalys, kuriose bankas įgyvendina projektus, pavyzdžiui, Rusija ar Kazachstanas, bet negali dalyvauti svarbių branduolinės energetikos valstybių – JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos kompanijos.

ES teisės aktų neatitinka ir sutarties punktas dėl mokesčių: visi per ERPB finansuojami darbai bei paslaugos, įvežti ir vietiniai įrenginiai bei medžiagos neapmokestinami jokiais mokesčiais, muitais ar kitomis Lietuvos nustatytomis ar jos teritorijoje taikomomis rinkliavomis ar privalomais mokėjimais. Nuo bet kokių mokesčių atleisti ir visi per ERPB finansuojami konsultantai bei kitas personalas. Tad nė lito mokesčių Lietuvai nesumokėjo nei didžiausias rangovas “Nukem Technologies”, nei 5 mln. eurų per metus kainuojantys ir pagal šią sutartį jau dešimtmetį Ignalinos AE konsultuojantys užsienio konsultantai. Net jei ši sutartis būtų nutraukta, “Nukem Technologies” ir toliau nebūtų apmokestinamas, nes sutarties pakeitimai atbuline tvarka netaikomi.

2001–2008 m. už energetiką atsakingas ūkio viceministras, ministerijos sekretorius, o dabar laisvas konsultantas Artūras Dainius prisimena buvus apie tai diskusijų, bet keisti sutarties nuostatų nebuvo suinteresuotas nei bankas, nei EK. “Logika buvo tokia, kad atleidus nuo mokesčių būtų mažiau tarpinių procedūrų, be to, vadinamieji donorai paklojo tuos pinigus, kad būtų uždaroma Ignalinos AE, o ne kažkam mokami mokesčiai. Tokios nuostatos galiojo ir kituose per ERPB finansuotuose projektuose”, – primena A.Dainius.

Ydinga sutartis visiems tiko

Kodėl Lietuva prisiėmė, o paskui nė nebandė keisti sutarties sąlygų? Euforija, kad ES, mainais į narystę šioje Sąjungoje prispaudusi Lietuvą anksčiau laiko uždaryti AE, atvėrė piniginę, pilną milijardų – nebent tuo galima pateisinti, kodėl su europinius fondus administruoti pasirinktu ERPB 2001 m. pasirašyta būtent tokia, trečiosioms šalims naudojama sutartis. “Ši sutartis sudaryta dar iki Lietuvos narystės ES, todėl atskiros jos nuostatos nebeatitinka šių dienų realijų. Be to, iš EK esame gavę oficialų pranešimą, kad mokesčių srityje ši sutartis netgi pažeidžia ES teisę ir ją būtina keisti. Sutartis su ERPB ratifikuota Seime, todėl jos pakeitimo procedūros bus sudėtingos”, – perspėja energetikos viceministras Romas Švedas.

Tačiau kodėl susizgribta tą daryti tik dabar, o ne 2004-aisiais pasikeitus Lietuvos statusui? 2005 m. Vyriausybė įpareigojo tuometį ūkio ministrą, o dabar Seimo narį Kęstutį Daukšį parengti galimą tolesnio AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo planą. Šis tikina viską, ką buvo įpareigotas padaryti, atliko. Tačiau kartu su Vyriausybių kaita pasimetė ir planai. Pagal sutartį su ERPB numatyto įsteigti Jungtinio komiteto, kuris būtų leidęs Vyriausybei labiau kontroliuoti finansinių išteklių naudojimą, nėra lig šiol.

“Iš pradžių buvo neaišku, koks bus pinigų skyrimo mechanizmas, paskui įsteigtas europinis priežiūros komitetas, tad kurti dubliuojančią struktūrą Vyriausybei pasirodė nereikalinga, – aiškina A.Dainius ir pratęsia mintį: – Nesąmonė, kad niekas nekontroliavo procesų. Speciali programa pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti buvo kasmet tvirtinama Vyriausybėje, reguliariai teikiamos ataskaitos. Pirmojo bloko reaktorius iškrautas į baseinus, pagaminta daug konteinerių. Tačiau keista, kodėl lig šiol nepriimtas AE antrojo bloko ir AE eksploatavimo nutraukimo įstatymas”.

Paklausius buvusių ir dabartinių Ignalinos AE ir Ūkio, o dabar Energetikos ministerijos vadovų atrodo, kad kalbama ne apie tą pačią AE. Dabartiniai AE laidotojai net kreipėsi į teisėtvarką, kad ši išsiaiškintų, ar kas iš buvusiųjų kaltas ir yra baustinas dėl šios dienos situacijos. O šie jokio skandalo neįžvelgia.

Štai buvęs ūkio viceministras A.Dainius primena, kad dar nė viena atominė nebuvo uždaryta prognozuotais laiko ir finansiniais ištekliais. Žinia, painūs finansavimo mechanizmai leidžia manipuliuoti skaičiais, o sudėtingi technologiniai procesai – faktais. Tačiau kas galėtų paneigti, kad siekiant bet kokia kaina laimėti konkursą sutartys buvo pasirašomos akivaizdžiai per trumpais įvykdymo terminais ir dempinginėmis kainomis, užsitikrinus, kad paskui terminai bus pratęsti, o kainos padidintos?

Bent jau toks įspūdis susidaro analizuojant Valstybės kontrolės pernai paskelbtas išvadas. Negi profesionalai taip neišmanė darbų vertės, kad kai kur kainos padvigubėjo? Sutarčių ir vykdomų projektų kokybę bei įgyvendinimą laiku turėjo užtikrinti jau dešimt–penkiolika metų Ignalinos AE dirbantys  užsienio konsultantai, kurių kiekvienas per metus kainuoja maždaug po milijoną litų, būtini ir pagal sutartį su ERPB. Tačiau, regis, amžiaus projekto dalyviams buvo naudingiausia kuo ilgiau užtęsti aukso kiaušinius jiems dedantį procesą.

Sutartys dėl pagrindinių labiausiai vėluojančių projektų sudarytos pagal Anglijos teisę, o jose apibrėžta ginčų tvarka nepalanki užsakovui, sudėtinga greitai spręsti vėlavimo klausimus. “Nuspręsta samdytis kvalifikuotus konsultantus, kurie teisiškai įvertintų veiksnius, dėl kurių vėluoja projektai. Manome, kad būtina parengti minėtų projektų rangovų galimos atsakomybės ir galimų nuostolių nustatymo teisinį įvertinimą ir suplanuoti tolesnius veiksmus, įskaitant galimus projektų sutarčių pakeitimus ir papildymus”, – neslepia Ignalinos AE vadovas O.Čiukšys. Tik po teisinio įvertinimo paaiškės, ar neteks teisybės ieškoti ir tarptautiniame arbitraže.

Viceministras R.Švedas tiesiai sako, kad Lietuva norėtų apsieiti ir be neefektyvaus tarpininko ERPB: “ERPB – vienas iš dviejų kanalų ES skiriamų lėšų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo procesui finansuoti. Kitas – Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos. Ateityje projektų finansavimą planuojame vykdyti per šią agentūrą”.

Ir dar viena naujiena. “Siekiant sumažinti uždarymo projektų išlaidas ir panaudoti Ignalinos AE darbuotojų, Lietuvos mokslo tiriamųjų institutų potencialą, planuojama nemažai eksploatavimo nutraukimo projektų vykdyti ir savo jėgomis, ne tik samdant brangius užsienio rangovus, – žada AE vadovas O.Čiukšys. – Ketinama reaktorių išmontavimo galimybių studiją ir visą jo įgyvendinimą vykdyti ir Ignalinos AE darbuotojų pajėgomis. Juk būtent jie geriausiai žino, kaip elgtis su RBMK-1500 reaktoriais, kuriuos daugelis jų sumontavo ir aptarnavo. Šį projektą įgyvendinę žmonės savo patirtį ateityje galėtų pritaikyti dirbdami su panašiais projektais ir ardydami kitus tokio tipo reaktorius”.

Energetikos ministerija žada, kad teisiniai veiksmai nestabdys Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo eigos. Tačiau noras prisiimti atsakomybę čia, Lietuvoje, užuot vertus bėdą dėl vėluojančių darbų ir išlaidavimo Briuseliui ar Londonui, kaip ir planai dalį darbų patikėti AE specialistams, o ne AE lipte aplipusioms firmelėms, kai kam gali gerokai sumaišyti kortas.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad penkios užsienio bendrovės, esą atitinkančios atrankos kriterijus, atsiuntė atsiliepimus dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės statybos projekte. Nors visų bendrovių atstovai jau buvo atvykę apžiūrėti būsimos statybų aikštelės, potencialių investuotojų kompanijų pavadinimai dar neskelbiami, nes su jais pasirašytos konfidencialumo sutartys.

Buvęs pirmasis Lietuvos energetikos ministras Leonas Ašmantas stebisi, kad iš derybų daroma paslaptis. Vasarį Energetikos ministerija skelbė, kad po viešo konkurso iš 25 bendrovių, susidomėjusių elektrinės statyba, komisija atrinko penkias. Iš jų iki metų pabaigos turės būti išrinkta viena, turinti tokio pobūdžio branduolinės energetikos projektų įgyvendinimo patirties. Jai turėtų atitekti ne mažiau kaip 51 proc. jėgainės akcijų. Tačiau galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

A.Sekmokas sakė, kad visų penkių bendrovių vertinimu, tai labai sudėtingas projektas, todėl jos pageidauja sužinoti daugiau projekto detalių. Tarkime, kokia dalis projekte atiteks Lietuvai. Anksčiau buvo skelbta, kad ji turėtų sudaryti 34 proc. Taip pat vis dar tariamasi su Estija, Latvija ir Lenkija, kokia dalimi jos dalyvautų projekte. Energetikos ministerijai ruošiant namų darbus, teks atsakyti ir į klausimus apie galimą riziką bei projekto atsipirkimą. Skelbiama, kad visa statyba gali kainuoti apie 17 mlrd. Lt.

L.Ašmanto nuomone, rinktis galima tik iš tų kompanijų, kurios turi savo technologijas ir galėtų statyti savo reaktorius. “Jeigu tarp tų penkių tokių nėra, tada viskas papildomai kainuos ir pelno uždirbs tie, kurie turi technologijas”, – sakė buvęs ministras.

Lietuvai prognozuoja, kad Visagino atominė elektrinė ims veikti 2018–2020 m., o šiek tiek anksčiau gali pradėti veikti Baltarusijos Astravo ir Kaliningrado srities Niemano branduolinės elektrinės. Abi jos gali tapti mūsų elektrinės konkurentėmis. Pasak L.Ašmanto, tikėtina, kad greičiau pastatys baltarusiai, nes šios elektrinės reikia energetinei sistemai dėl didesnio jos patikimumo. “Tai, kad nepakvietėme Baltarusijos į savo projektą, mūsų pačių bėda”, – mano L.Ašmantas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus prof. Eugenijaus Ušpuro įsitikinimu, vien tai, kad Astrave jau pradėti statyti namai būsimos elektrinės statybininkams, o Niemane įkasta kapsulė, liudijanti darbų pradžią, dar nereiškia, kad ten elektrinės bus pastatytos greičiau nei Lietuvoje.

Kas pradangino Ignalinos atominės elektrinės pakasynoms skirtus milijardus, ieško net teisėtvarkos, specialiosios, audito tarnybos, ir ne tik Lietuvoje. Ar ras ir, jei taip, ką – kaltuosius, atpirkimo ožį ar teisėtą pinigų plovyklą?

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Energetikos viceministras, Ignalinos eksploatavimo nutraukimo programos koordinatorius Romas Švedas tokiu paprastu vaizdeliu atsako į klausimą, kas kaltas, kad Ignalinos AE uždarymo dieną turėję būti užbaigti projektai praktiškai nė nepradėti: abi pusės – viena, kad nedirbo, kita, kad nekontroliavo. Tačiau ar kam už tai teks atsakyti?

Vėlavimo kaina – kasmet po 240 mln. Lt

Pradžioje – aritmetika su dešimtženkliais skaičiais. AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.
AE eksploatacijos nutraukimo pagrindinis darbas – panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas sutalpinti į specialias saugyklas. Jos turėjo būti baigtos iki 2009 m. lapkričio, mėnuo iki atominės darbo sustabdymo. Tačiau vėluojama trejus ketverius metus, dėl to vienų projektų kaina kyla net 50 proc., o kai kurių projektų nei galimos kainos, nei pabaigos datos šiandien niekas nežino.

Kol nėra saugyklų, nėra kur dėti kuro, o tai reiškia, kad negalima jo išimti iš reaktoriaus, taigi negalima reaktoriaus ardyti. O kol branduolinis kuras lieka reaktoriuje, elektrinė turi dirbti branduolinio saugumo režimu, vadinasi, turi išlaikyti personalą, mokėti už kitas išlaidas. Tam vien šiemet reikės 240 mln. Lt. Tokia padėtis truks iki kokių 2015 m., tad šią sumą reikia padauginti iš penkių.

Kasmet iš ES atominės eksploatacijos nutraukimo darbams gaudavome apie 415 mln. Lt. Taigi klausimas: už ką mes vykdysime AE eksploatavimo nutraukimo darbus, kurie dėl vėlavimo dar vis brangsta, jei beveik pusę finansavimo pravalgysime? Be to, pinigai numatyti tik 2007–2013 m. laikotarpiui, o kas bus toliau – nežinia. Prie to reikėtų pridurti, kad šių metų pabaigoje Europos audito rūmai ketina baigti tyrimą, ir jei būtų pripažinta, kas ES pinigai panaudoti nusižengiant taisyklėms ar ne pagal paskirtį, Lietuvai iš biudžeto tektų grąžinti ir gautus pinigus.

“Situacija grėsminga ir negali būti, kad niekas ir už tai neliks atsakingas. Dirbame su visomis teisėtvarkos institucijomis ir tarnybomis”, – vardydamas visus šiuos skaičius neslepia energetikos viceministras R.Švedas. Tačiau pasigilinus į AE eksploatavimo nutraukimo scenarijus akivaizdu, kad nebus lengva rasti kaltuosius, nes vieni priminėjo sprendimus, o kiti už juos liko atsakingi.

Kieno pinigai – tas ir diriguoja?

“Tas milijardas eurų nebuvo gautas, o juo labiau nebuvo išleistas. Pinigų atominėje niekada ir nebuvo – jie Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) sąskaitoje ir bankas juos mokėjo tik už faktiškai atliktus darbus ir avansą. AE kompetencija tebuvo priimti darbus arba ne. Nematau jokių pažeidimų ir nieko daugiau negaliu komentuoti, skambinkite naujam generaliniam direktoriui”, – nesiima daug aiškintis aštuoniolika metų atominei vadovavęs Viktoras Ševaldinas, naujoje AE vadovybės komandoje gavęs patarėjo postą.

Kur prasideda ir kur baigiasi kieno kompetencija, vadinasi, ir atsakomybė milijardus kainuojančiuose projektuose, nuomonės išsiskiria. Didžioji dalis pinigų – ES ir šešiolikos šalių donorių, o pagal 2001 m. pasirašytą Ignalinos atominės ir ERPB sutartį didžiąją dalį šių pinigų ir administruoja šis bankas, kuris ir rangovo konkursą organizavo, ir nugalėtoją išrinko, ir savo ekspertus, stebinčius darbų eigą, Ignalinoje įkurdino, ir sutartį kartu su pasirinktais rangovais parengė. O pagal tos sutarties sąlygas ERPB neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą – visa atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo tenka Lietuvai.

“Susitikdavome su projektų vykdytojais ir pas premjerą, ir ministerijos kolegijose, vykdavo delegacijos į Londoną, į ERPB, įspėjome, kad projektai stringa. Tačiau bankas pasirinko tokį techninį sprendimą, kuris ir vedė prie vėlavimo”, – apgailestauja 1990–1991 ir 1995–1996 m. ekonomikos, o 2006–2008 m. už AE atsakingos Ūkio ministerijos vadovas Vytas Navickas.

Jo teigimu, tai ERPB nutarė, kad kurui saugoti reikia sukurti naujos konstrukcijos konteinerius, nors egzistavo jau sukurtas modelis. Reikėjo konteinerius suprojektuoti, išbandyti, kad atitiktų saugos standartus, nebuvo aišku, kokios jie bus talpos, svorio ir pan., todėl nebuvo galima pradėti kitų darbų. “Kieno pinigai – tas ir diriguoja. O, jei Lietuvai būtų leidę pasirinkti…” – neslepia apmaudo V.Navickas.

Artūras Dainius, 2001–2008 m. už atominę energetiką atsakingas ūkio viceministras, dabar laisvas konsultantas, nurodo tą pačią pagrindinę vėlavimo priežastį, tačiau primena, kad dar nė viena šalis nėra uždariusi atominės pagal grafiką, nes tai labai sudėtingi procesai, kuriuose dar nėra patirties. Štai Černobylyje pastatytą panaudoto branduolinio kuro kompleksą net teks griauti.

Ankstesni atominės energetikos strategai projekto išskirtinumu grindžia ir kainų padvigubėjimą. “Nuo pat 2000 m. minėti teoriniai mistiniai skaičiai. Buvo aišku, kad tokių pinigų neužteks. Varžėmės dėl pinigų, skirtų uždarymui, su Černobylio atomine. Ten, beje, uždarymo darbų kainos išaugo keturis ar penkis kartus”, – sako A.Dainius.
Tačiau 1990–1993 m. energetikos ministras Leonas Ašmantas tai vadina valstybiniu nusikaltimu: “Jei tokios sumos bus mokamos, jei bus toks nebaudžiamumas, tai reikėtų prilyginti tėvynės išdavimui”.

Vis dėlto buvęs viceministras A.Dainius pripažįsta, kad projektus stabdė ir įstatymų bazės spragos, ir rangovo, ir užsakovo, ir ekspertų geros valios stygius, biurokratizmas tarp projektus derinančių institucijų. Jo manymu, labai svarbus tranšėjinis kapinynas ligi šiol nepastatytas dėl grynai biurokratinių kliūčių. “Jei pagal teisinius aktus galima kokį popierėlį peržiūrėti per 60 dienų, tai ir žiūrinėja iki paskutinės dienos, nors nėra į ką ten žiūrėti. Net tarp atskirų AE padalinių kautasi dėl smulkmenų. Tačiau formaliai neprisikabinsi”, – piktinasi A.Dainius.

Antra vertus, jei grįšime prie palyginimo su nepastatytu namu, taip tikrai nenutinka, jei žmogus moka savo pinigais, pats pasirenka statybininkus ir pats derina sutartį. Energetikos eksministras L.Ašmantas sako niekuomet nebūtų rinkęsis tokių rangovų, kaip Vokietijos bendrovė “Nukem Technologies”, o konteinerius, jo nuomone, turėjo visas galimybes pagaminti “Kauno energoremonto” įmonė.

Beje, per laikotarpį, kai pasirašytos sutartys, vokiečių bendrovė jau buvo tapusi britų ir amerikiečių, o gruodį ją nusipirko Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”. Keista ir tai, kad abiejų svarbiausių ir brangiausių projektų konkursus laimėjo tas pats “Nukem Technologies”. Kokią įtaką jo pasirinkimui galėjo daryti Lietuva – klausimas, tačiau ar tikrai mus kankino arba šantažavo, kad pasirašėme sutartį, pagal kurią “Nukem Technologies” vis didina kainas, tačiau nemoka delspinigių už neatliktus darbus?

Iššūkis – kovoti dėl Lietuvos, o ne dėl asmeninės gerovės

“Padėčiai pagerinti Lietuva turėtų perimti į savo rankas daugiau svertų, kuriais valdomas elektrinės uždarymo procesas”, – po pernai atlikto tyrimo ragino ir valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Galima daryti prielaidą, kad ankstesnių Vyriausybių susitaikymą su padėtimi lėmė ir delsimo taktika, bandant pratęsti AE darbą, ir eksploatacijos nutraukimo projektų dalyvių: rangovų, begalės subrangovų, elektrinės darbuotojų, įvairiausių ekspertų, kas galėtų paneigti – gal ir politikų noras kuo daugiau milijonų iš to išmelžti vilkinant procesą. Tas jiems ir pavyko. O kur dar prieinančiųjų prie viešųjų pirkimų lovio interesai. “Popieriai surašyti tvarkingai, tačiau kai pamatai kainas…” – piktinasi viceministras R.Švedas. Tik klausimas, kas apmokės šias milijardinėmis tapusias sąskaitas, jei ES nutars nebeskirti pinigų tolesniems uždarymo darbams.

“Ir ERPB, ir “Nukem Technologies” pasakėme, kad neleisime biudžetams pūstis tiek, kiek nori rangovai, ir taškas. Įgyvendinant ERPB administruojamus projektus privalomi banko samdomi konsultantai, kurie per metus kainuoja beveik 16 mln. Lt, tad projektų įgyvendinimo eiga turi blizgėti. Todėl keliame jų kokybės ir konkrečios atsakomybės klausimą”, – permainas vardija R.Švedas.

Šią savaitę EK branduolinės energetikos direktorate jis bandys įtikinti ir dėl europinio finansavimo po 2013 m. būtinybės. Derybų baigtis priklauso ir nuo to, kaip seksis aiškintis, kas pradangino per 3 mlrd. Lt. Kažin ar pavyks šįsyk rasti kaltuosius, jei prieš penketą metų Valstybės kontrolei nustačius, kad dalis lėšų AE uždarymui panaudota ne pagal paskirtį, niekas taip ir nebuvo nubaustas?

Jau daugiau kaip metus dirbančios, vadinasi, jau tiek laiko ir atsakingos už AE uždarymą Energetikos ministerijos ir naujosios AE vadovybės laukia dar vienas išbandymas – nekartoti pirmtakų klaidų, atsispirti pagundai melžti europinius pinigus, o realų darbą keisti politikavimu. Deja, tokių simptomų yra. Naujasis AE direktorius O.Čiukšys debiutavo skambiai paskelbdamas nežinia kur esančiu milijardą eurų (nors iš tikrųjų 900 mln.), užmiršdamas paminėti, kad ES pinigai AE uždarymui pagal sutartį panaudoti ne tik atominėje, bet ir sieros valymo įrenginiams bei naujam Elektrėnų elektrinės blokui, dujotiekio bei katilinės Visagine statybai, elektros jungčiai su Lenkija.

O kad savo sąskaita pinigų naujoji viršininkija netaupys, parodė ir tai, kad 26 tūkst. Lt algą O.Čiukšiui energetikos ministras motyvavo dviem amoraliais motyvais: kad tai – ne Lietuvos, o ES pinigai ir kad darbas AE kelia pavojų sveikatai. Tokiu atveju būtų moralu bent po kelis tūkstančius tų nesavų pinigų padalyti ne tik naujiems AE darbuotojams.

Tarptautinis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas 1999–2006 m. Lietuvai skyrė 1,82 mlrd. Lt, 2007–2013 m. numatyta dar 2,89 mlrd. Lt