Donatas Pocius / Asmeninio archyvo nuotr.

Donatui Pociui nėra nė 30-ies, bet taikomųjų tyrimų pasaulyje vaikinas jau gali pasigirti koordinavęs ne vieną europinį tyrimą apie jo kartai itin aktualią temą – įgūdžius. Be darbo Viešosios politikos ir vadybos institute, kur yra tyrimų vadovas, Donatas dar rašo tinklaraštį ir su bendraminčiais administruoja „Facebook“ svetainę „Šiandien sužinojau“.

Daiva Repečkaitė, euroblogas.lt

Kai perskaitai šimtą CV ir visuose, tarkime, kalbų įgūdžiai aprašyti skirtingai bei skirtingose vietose, galvoje gali likti visiška maišatis. Dirbti su vienodu formatu yra kur kas geriau.

Agentūrų „Eurofound“, tiriančios darbo sąlygas, „Cedefop“, tiriančios profesinį mokymą, taip pat – Europos Komisijos (EK) užsakomuosius tyrimus atliekantis Donatas studijavo politologiją ir sociologiją. Ieškodamas, kur pritaikyti žinias, atsidūrė taikomųjų tyrimų srityje, kur, be kitų dalykų, yra atlikęs darbo paieškose skausmingai pažįstamo „Europass“ formato vertinimą.

Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas atskleidžia, ką apie įgūdžius nori žinoti, o ką – mums ištransliuoti ES institucijos.

– Vertinai daugeliui europiečių aktualią iniciatyvą – suvienodintą CV formatą. Kaip apibrėžtum pagrindines tyrimo išvadas?

– Tai buvo gana seniai, nuo to laiko daug pasikeitė. „Europass“ CV formatas yra viena iš sėkmingiausių ES iniciatyvų, kurią jaučia eiliniai piliečiai. Jį naudoja milijonai žmonių – retai kada kokiai iniciatyvai taip pasiseka.

Mano paties patirtis rodo, kad net tuomet, kai žmonės pateikia gyvenimo aprašymą ne visai laikydamiesi taisyklių, vienodas ir gerai pažįstamas formatas palengvina žmogaus, kuris turi peržiūrėti dešimtis ar net šimtus CV per dieną, darbą – o tai gali būti žmogus, kuris jūsų CV peržiūrėjęs pakvies jus į darbo pokalbį. Kai perskaitai šimtą CV ir visuose, tarkime, kalbų įgūdžiai aprašyti skirtingai bei skirtingose vietose, galvoje gali likti visiška maišatis. Dirbti su vienodu formatu yra kur kas geriau.

– Jei būtų tavo valia, ką tobulintum?

– Vieną keistiną dalyką mūsų komanda jau yra rekomendavusi EK. Dažnai žmonės nesupranta, ką rašyti laukeliuose, kuriuose prašoma apibūdinti savo informacinių technologijų, socialines, organizacines ar kitokias kompetencijas. Reikia šių įgūdžių aprašymus labiau standartizuoti – tam galėtų padėti internetinis įrankis, prie kurio prisijungus ir užpildžius klausimyną ar net animuotą apklausą vartotojas gautų automatiškai sugeneruotą tokių įgūdžių aprašymą.

– Pastarieji tavo atlikti tyrimai – apie bendruosius įgūdžius, profesinį mokymą, įgūdžių sertifikavimą. Ar per daug metų praktikos aiškėja, ką ES institucijos nori žinoti apie gyventojų įgūdžius ir kur juos pakreipti?

– ES institucijos labiausiai nori žinoti, kokių įgūdžių visuomenei (ypač darbo rinkai) reikės ateityje. Prognozavimo darbams nuolat skiriamas didžiulis dėmesys. To tikslas – kad nebebūtų situacijos, kai žmonių įgūdžiai visiškai neatitinka darbdavių poreikių.

Jei moksleiviai jaučia potraukį kokiai nors profesijai, kurios mokoma profesinėje mokykloje, nevertėtų vaikytis eilinio teisės ar vadybos diplomo, kuris po to dūlės stalčiuje niekam nereikalingas.

Per ekonominę krizę daug tragedijų įvyko dėl to, kad netekę darbo žmonės sunkiai galėjo prisitaikyti ir rasti kitus darbus, nes neturėjo jiems tinkamų įgūdžių. Jei jie būtų turėję gerus kalbų, matematikos, informacinių technologijų, uždavinių sprendimo, mokėjimo mokytis ir kitus universalius įgūdžius, būtų galėję gana nesunkiai pritapti bet kuriame darbe.

Pavyzdžiui, su Skandinavijos rinkomis dirbančiuose paslaugų centruose Lietuvoje svarbiausia yra šalies, su kuria dirbama, kalba. Nesvarbu, kad dirbti reikia, pavyzdžiui, buhalteriu – mokėdamas tinkamą kalbą turėsi geresnius šansus ten siekti karjeros nei daug žinodamas apie buhalteriją.

– Koordinuoji tyrimus tiesiogiai ES institucijoms, o Lietuvos centrinės valdžios ir savivaldybių institucijos mažai apie juos žino. Kokią svarbiausią žinią apie įgūdžius reikėtų joms perduoti?

– Norėtųsi, kad Lietuvoje stiprėtų profesinio ugdymo prestižas. Jei garsėtume virėjais, kirpėjais arba staliais, tai galėtų virsti milžiniška nauda šalies ekonomikai. Klaidinga ir nuomonė, kad mokymasis profesinėje mokykloje yra kažkoks nepasisekimas. Tokių darbuotojų poreikis darbo rinkoje tikrai labai didelis, o ryšys tarp darbdavių ir švietimo įstaigų – labai stiprus. Net manyčiau, kad neblogos pajamos ar profesinis pripažinimas tokiose profesijose gali ateiti kur kas greičiau. Tad jei moksleiviai jaučia potraukį kokiai nors profesijai, kurios mokoma profesinėje mokykloje, nevertėtų vaikytis eilinio teisės ar vadybos diplomo, kuris po to dūlės stalčiuje niekam nereikalingas.

Man atrodo, vis dar gerokai per mažai yra kalbama, kad anaiptol ne koks nors diplomas ar kitas popierius labiausiai lemia žmogaus karjeros sėkmę, o konkretūs įgūdžiai. Galbūt darbdavys, priimdamas sprendimą dėl jūsų įdarbinimo, atkreips dėmesį į jūsų diplomą, tačiau lemiamą reikšmę turės tai, ką jūs mokate daryti. Net jei darbdavys ir priims į darbą dėl to, kad baigėte gerą universitetą, jau po metų jam tai neberūpės – nes jau bus pakankamai informacijos, kaip jūs realiai atrodote darbe. Kitas darbdavys pirmiausia vertins jūsų darbo patirtį. Taigi studijos ar kitokie mokslai bus svarbūs tik pačioje karjeros pradžioje.

– Ką pats laikai vertingiausiu savo įgūdžiu?

– Mano geriausias gebėjimas, manau, yra universalumas ir gebėjimas prisitaikyti, per trumpą laiką įsisavinti pakankamai geras žinias apie bet kurį dalyką. Tai vadinama „mokėjimu mokytis“ – manau, kad būtent tai yra pats svarbiausias dalykas, kuris turi būti ugdomas nuo mažens.

– Ką labiausiai norėtum išmokti?

– Aš visuomet noriu viską išmokti!

Pagal tarptautinėse kompanijose dirbančių darbuotojų verslo reikalais naudojamos anglų kalbos įgūdžius Lietuva patenka į pirmąjį šalių dešimtuką.

Tai parodė neseniai kompanijos „Global English Corporation“ paskelbtas Verslo kalbos indeksas, kuris vienintelis matuoja anglų, kaip verslo kalbos, lygį darbovietėse. Indeksas sudarytas apklausus 108 tūkst. tarptautinių kompanijų vadovų.
Tyrimas parodė, kad pirmoje sąrašo vietoje atsiduria Filipinai, kur tarptautinių įmonių darbuotojai, pasak tyrimo, pasižymi itin aukštu anglų kalbos lygiu, leidžiančiu aktyviai dalyvauti verslo diskusijose ir atlikti pakankamai sudėtingas užduotis. Neveltui Filipinai paveržė iš Indijos tarptautinių skambučių centrų vardą: Filipinuose tokiuose centruose dirba 400 tūkst. žmonių – 50 tūkst. daugiau nei Indijoje.
Po Filipinų sąraše rikiuojasi Norvegija, Estija, Serbija ir Slovėnija. Lietuva iš 76 šalių pagal anglų kalbos sklandumą užima 8-ąją vietą. O prasčiausiai pasirodė Armėnija, Dramblio Kaulo Krantas ir Taivanas.
Vis dėlto tyrėjai daro išvadą, kad anglų, kaip verslo kalbos, lygis tarptautinėse kompanijos nepakankamas – vidutinis tarptautinės bendrovės darbuotojas gali suprasti pagrindinę informaciją bendraudamas telefonu ar akis į akį, bet negali suprasti daugumos verslo prezentacijų ar imtis lyderio vaidmens. O trečdalyje šalių vidutinis darbuotojas kalbėdamas telefonu net nesugeba bendrauti paprasčiausiomis verslo temomis.
„GlobalEnglish“ prezidentas Tom Kahl pabrėžia, kad prasti anglų kalbos įgūdžiai kenkia įmonių produktyvumui ir tarptautiniams verslams.

Naujos galimybės IT srityje palaipsniui keičia šios srities specialistų vaidmenį – jų veikla iš už biuro užnugario persikelia į pirmąsias verslo gretas, o jų pagrindine funkcija tampa palaikyti pasirinktą verslo kryptį.

Pasak HP “LaserJet” ir verslo sprendimų viceprezidento Vincento Vanderpoelio, šiandien IT specialistams būtini įgūdžiai ir savybės yra kaip niekad anksčiau susiję su tiesioginiais verslo sprendimais, ypač priimamais smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonėse.

“Įmonės vadovybė iš IT specialistų tikisi ne vien technologinio verslo palaikymo. Norima, kad jie prisidėtų prie verslo veržlumo ir plėtros, todėl IT specialistų atsakomybė renkantis įmonės strategiją ir ją įgyvendinant nuolat auga,” – sako Vincentas Vanderpoelis.

“Spausdinimo aplinka labai gerai atspindi šias tendencijas. Spausdintas žodis yra vienas geriausių verslo produktyvumo didinimo įrankių: spausdinimas padeda surinkti ir apibendrinti išsakytas mintis, pateikti ir dalintis informacija bei ją taisyti. O mąstydami strategiškai pamatysime, kad spausdinimo aplinka turi palaikyti smulkaus ir vidutinio verslo veiklą. Vienas geriausių būdų tai padaryti – skatinti mobilųjį spausdinimą bei debesų kompiuteriją,” – priduria jis.

Vienas šio pokyčio pavyzdžių yra HP mobiliojo spausdinimo paslauga “ePrint”, leidžianti verslo vartotojams spausdinti iš bet kurio išmaniojo telefono – norėdamas atsispausdinti reikiamą dokumentą, darbuotojas nebeprivalo būti prie kompiuterio. Tai verslo profesionalams suteikia galimybę pasiekti norimą rezultatą greičiau ir, žinoma, suteikia postūmį jų karjerai. Informacinių technologijų specialistai, naudodamiesi šia paslauga gali itin puikiai derinti savo mobilumą ir produktyvumą.

Rinkos tyrimų bendrovės “Infotrends” atliktos verslo analizės duomenimis, tarp mobilumo ir produktyvumo yra tiesioginis ryšys, todėl informacinių technologijų specialistai tokiu būdu gali priimti strateginius sprendimus greičiau ir turėdami kur kas daugiau informacijos.

Vincentas Vanderpoelis pabrėžia, kad HP “ePrint” paslauga ne vien leidžia atsispausdinti norimą informaciją visur ir visada, tačiau ir pasiūlo tradiciškai “tyliajam” įmonės komandos nariui – IT specialistui – nuostabią galimybę atlikti naują vaidmenį įmonėje: tapti strateginių, inovatyvių investicijų lyderiu ir naujais verslo sprendimais paveikti visas įmonės grandis.

“HP “LaserJet” paslaugų paketas yra išties strateginė investiciją į verslo kokybę, padedanti supaprastinti atliekamus veiksmus, sustiprinti sprendimų priėmimo mechanizmą ir sumažinti išlaidas bei poveikį aplinkai,” – teigia Vincentas Vanderpoelis.

Apie HP

HP kuria naujas technologines galimybes žmonėms, verslui, valdymui ir visuomenei. Būdama didžiausia pasaulyje technologijų kompanija, HP pristato spektrą sprendimų, pradedant spausdinimu, asmeniniais kompiuteriais, programine įranga, paslaugomis ir baigiant IT infrastruktūra, kurie padeda spręsti vartotojų problemas. Daugiau informacijos apie HP (NYSE: HPQ) galima rasti interneto svetainėje http://www.hp.com/.