Shutterstock nuotr.

Didžiausią rinkėjų palaikymą pelniusios partijos žada išspręsti esamas ir nesamas švietimo bėdas. Bet atrodo, kad rinkimų programas sudarinėję jų nariai mokykloje dažniau nusirašinėjo, nei ką nors sprendė patys.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Daugiausiai rinkėjų simpatijų turinčios partijos (ar jas dar išsaugojusios, nepaisant auksinių šakučių ir butelio dėžučių skandalų) rinkimų programose vartoja tuos pačius raktažodžius – „ikimokyklinis ugdymas“, „pedagogų atlyginimai“, „aukštųjų mokyklų tinklas“, „ugdymo kokybė“. Ir lygiai tuos pačius epitetus aprašyti tam, koks švietimas bus po Seimo rinkimų: „prieinamas visiems“, „ES lygio“, „konsoliduotas ir efektyvus“. Jei tikėtume tokiais pažadais, atrodytų, kad nesvarbu, kas bus valdžioje po rinkimų, – švietimas klestės, nes visos partijos „gerins“, „tobulins“ ir „užtikrins“.

Kita vertus, rinkimų programų skyriai apie švietimą atrodo parašyti labai „į temą“. Galbūt todėl, kad visos partijos paviršiumi paliečia svarbiausias švietimo bėdas. Tiksliau, tas, kurios per pastarąjį pusmetį nuskambėjo antraštėse apie pedagogų, mokinių, studentų ir jų tėvų problemas.

Atrodo, kad jau kitas Seimas visų švietimo sistemos dalyvių skaudulius kaip ranka nuims ar bent numaldys. Mokytojai streikavo? Visos partijos žada didesnius atlyginimus. Per streiką apsižiūrėta, kad ne kažin ką teuždirba ir darželių auklėtojai, ir universitetų profesoriai? Ką gi, ir jų atlyginimai kils – vienų iki mokytojų uždirbamų, kitų iki ES vidurkio. Prieš egzaminus abiturientai spjaudėsi, o mamos neištvėrė įtampos dėl matematikos egzamino? Rinkimų programose kaipmat atsiranda epitetas „negąsdinantys egzaminai“ ir kaupiamieji vertinimai. Po egzaminų sesijos pritrūko veiklos ir vasaros stovyklų? Štai jau kitąmet visi vaikai vasaros valstybės sąskaita. Skandalas dėl lytiškumo ugdymo programos? Partijos rikiuojasi į eilę, kurios ugdymo programa bus geriausia, nes juk visos tokią priims.

Sunku patikėti, kad tokiame saldžiame ir vientisame priešrinkiminiame pažadų kisieliuje kažkas dar išdrįsta prašyti susimokėti už mokslą.

Vizija nr. 1: visi visur mokysis

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pedagogų streikų įkarštyje svarstė apie Kremliaus įtaką mokytojams ir apie per didelius jų reikalavimus, savo rinkimų programoje visus mokytojus sveikina su Rugsėjo 1-ąja: 1,2 tūkst. eurų po mokesčių – ne mažiau tiek vidutiniškai uždirbs mokytojas.

LSDP programos siekiuose daug kur vyrauja didybė, didžiąją dalį teiginių sutvirtina kiekybės, o ne kokybės motyvas: lygios galimybės visiems mokiniams, kaimo mokyklos su gimnazijomis sudarys vientisą tinklą, visose mokyklose veiks prevencijos programos, bus nupirkta ne mažiau kaip 300 mokyklinių autobusų, kiekvienas vaikas galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, 90 proc. abiturientų mokysis aukštosiose ir profesinėse mokyklose, du trečdaliai moksleivių lankys kokį nors būrelį, profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimas išaugs trečdaliu, vasaros stovyklose poilsiaujančių vaikų skaičius – dvigubai, besimokančių suaugusiųjų – irgi dvigubai.

Masiškumo motyvas persikelia ir į kitą programos skirsnį „Aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai“: visi studijuojantieji pagal valstybės užsakymą mokysis nemokamai, versle dirbančių mokslininkų pagausės dvigubai, doktorantų padaugės trečdaliu, dėstytojų atlyginimai pakils irgi trečdaliu, Lietuva įsitrauks net į kelis stambius tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus (CERN, ESS ir kt.), studentų, gaunančių stipendiją, bus dvigubai daugiau, užsienio studentų – irgi ir t.t.

Tačiau kaip pavyks pasiekti visų „dvigubai“, „trečdaliu“, „perpus“ – nekonkretizuojama, tokie teiginiai pateikiami kaip savaime įvyksiantys faktai. Pavyzdžiui, pažadas, kad „kaimo ir miesto mokiniai gaus vienodai kokybišką švietimą“, suprask, turėtų išsipildyti savaime. Arba kad Lietuvos švietimo kokybė „pagal tarptautinius tyrimus“ pagerės ir pasieks ES vidurkį. Trumpajame programos projekte DidiLietuva.lt sukonkretinama, kad tas tarptautinis tyrimas – PISA (tyrimas atliekamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos). Tačiau jis matuoja mokinių pasiekimus, o jie net ir dabar, Švietimo ir mokslo ministerijos tikinimu, atitinka ES vidurkį, Lietuvos mastu irgi yra vidutiniai.

Skaitant geresnio švietimo pažadų kupiną programos projektą nereikia praleisti įžangos, kurioje paaiškėja, kad švietimo srityje socialdemokratų jau daug kas nuveikta (gal todėl neužsiimama aiškinti, kaip įgyvendinti tikslus, – užtenka „tęsti darbus“): vyko stebėsena, studijos valstybės užsakymo principu, didintas finansavimas vienam mokiniu, LSDP mėgstamais statybų terminais kalbant, pakloti pamatai etatinio mokytojo darbo apmokėjimo sistemai, pradėtas įvesti klasės krepšelis.

Vizija nr. 2: darnus švietimas ugdys vertybes

Švietimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)  regi darnoje su kultūra – abiem sritims skirta bendra iš penkių programos darnų. LVŽS deklaruoja siekį, kad jaunoji karta būtų pilietiška, suvoktų savo tautos ir valstybės vaidmenį pasaulyje. Šios partijos švietimas ugdytų dorą ir išsilavinusį pilietį, kuris pirmiausia turėtų vertybinius pamatus. Bet „valstiečiai“ supranta, kad jų darnaus švietimo vizija neįgyvendinama tol, kol mokytojas tėra paslaugų teikėjas. Todėl jie grąžins mokytojo autoritetą, o tada Lietuvoje jau bus lygiai prieinamas kokybiškas ir dorybes ugdantis išsilavinimas.

Skirtumas „valstiečių“ švietimo dalyje tas, kad, kitoms partijoms siūlant mokinio krepšelį keisti klasės krepšeliu ar įvesti „pilną“, LVŽS iš viso deklaruoja atsisakysiantys krepšelių ir sukursiantys valstybės poreikiu pagrįstą švietimo finansavimo sistemą.

Už dabartinio mokyklų tinklo išlaikymą, mažų mokyklų išsaugojimą pasisakanti partija sieks švelninti švietimo kokybės skirtumus tarp didmiesčių ir periferijos, taip pat stiprinti regionines aukštąsias mokyklas. Mokyklas LVŽS mato savarankiškas, jų laisvė grindžiama strategija ir ugdymo pasiekimais. Mokyklų bendruomenės LVŽS vizijoje dirba, kad padėtų atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei ir pasiekti jam asmenybės brandą.

Kaip ir visos partijos, LVŽS žongliruoja tais pačiais mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos leitmotyvais. Tiesa, jie ne tik sukurs tokią sistemą, bet ir „įveiklins“. Kaip ir dažni oponentai, „valstiečiai“ mokytojams už darbą mokės etatinį, ne valandinį atlyginimą.

Inovatyvaus aukštojo mokslo srityje partija sako remsianti studijų, tyrimų ir inovacijų sąveiką, kuri kreipia aktualiems visuomenės ir valstybės raidos uždaviniams spręsti. Toliau „valstietiškojo“ aukštojo mokslo vizijoje – studijų kokybė, atliepsianti Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės nuostatas, tarptautinė ir modernesnė doktorantūra, sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimas, jais grindžiamos inovacijos ir mažiau aiškus teiginys, kad reikia palaikyti mokslininkų iniciatyvas pristatyti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus visuomenei. Taip pat LVŽS kalba apie sveikos gyvensenos mokymą ir bendrajame ugdyme, ir profesiniame mokyme, ir aukštajame moksle.

Vizija nr. 3: tapsime lyderiais

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų programoje „Naujas planas Lietuvai“ švietimui skyrė daugiau vietos ir sukurpė atskirą „Naują Lietuvos švietimo planą“. Jame pirmiausia pristatoma dabartinė švietimo situacija, mūsų vieta Europoje parodoma Eurostato grafikais. Įvardiję problemas, konservatoriai pareiškia, kad įvykdys visų švietimo grandžių pertvarką.

Konservatorių vizijoje po pertvarkos visos grandys taps kokybiškesnės: ankstyvasis ugdymas – prieinamas ir kokybiškas, bendrasis – kiekvieno mokinio potencialą atskleidžiantis, profesinis rengimas suteiks reikalingų darbe įgūdžių, kolegijos veiks pagal regionų poreikius, universitetai ugdys aukščiausio lygio gabumus.

TS-LKD bendrojo ugdymo vizijoje 2030-aisiais Lietuva gali patekti tarp 20-ies geriausią švietimą teikiančių pasaulio šalių, o iki 2020-ųjų penkiolikmečių pasiekimų tyrime PISA pasiekti ES vidurkį.

Tikslai ambicingi, kaip ir kitų, bet konservatoriai išsiskiria bent tuo, kad pasivargina nurodyti, kaip to pasiektų: atnaujintų mokyklų administracijas, ne tik atlyginimo kėlimu didintų mokytojo pašaukimo (ne profesijos) prestižą ir kt.

Konservatoriai sustiprintų matematikos, IT, gamtos mokslų ir kalbų mokymą, o į susijusius bendrojo ugdymo dalykus integruotų logiką, filosofiją, finansinį raštingumą. Be to, šios partijos sukurtoje mokykloje turėtų atsirasti vietos lotynų ir graikų kalbų mokymui, kiekvienas ją baigęs gerai mokėtų bent dvi užsienio kalbas.

Kol konservatoriai ilgina mokomųjų dalykų sąrašą, kitos partijos kalba apie „negąsdinančius egzaminus“, mažesnę jų įtaką stojant į aukštąsias mokyklas, lengvatas už dalyvavimą neformaliajame ugdyme ir t.t.

Planus, susijusius su aukštuoju mokslu, konservatoriai pradeda nuo to, ką jų vizijoje turėtų daryti kolegijos, o ką universitetai, ir pareiškia, kad pagal jų kuriamą planą aukštųjų mokyklų jungimas nebus formalus, nes vyks siekiant dviejų ambicingų tikslų. Iš keliasdešimties aukštųjų mokyklų Lietuvoje liks du trys tarptautinio lygio nacionaliniai universitetai, bent vienas iš jų 2030 m. paklius į Europos geriausiųjų šimtuką, regionuose liks 10 kolegijų. Pirmąsias savo noru besijungiančias aukštąsias mokyklas TS-LKD paskatins finansiškai, o po konsolidacijos motyvuos jas kurti neliečiamojo kapitalo fondus.

Kokybiškose studijose, kurias regi konservatoriai, iki 2019 m. minimalus stojamasis balas į universitetus bus 3, į kolegijas – 2. Konkursinio balo ir dar vienos sąlygos – priimti nustatytą skaičių studentų į tam tikras studijų programas – privalės laikytis visos aukštosios mokyklos, kurios norės gauti finansavimą krepšeliais bei stipendijomis ir pasirašys sutartis su valstybe.

TS-LKD programa sukomponuota įvardijant ambicingą tikslą ir konkrečiai nurodant, kaip jo pasiekti. Bet kai kurie žingsniai dalį elektorato gali šokiruoti. Pavyzdžiui, visų partijų vizijose vis daugiau studentų studijuoja nemokamai, o TS-LKD regi studentus, kurie patys moka dalį studijų kainos (studijų paskolą reikia grąžinti tik pajamoms pasiekus valstybės nustatytą ribą), ir stipendijas, padengiančias visą ar dalį studijų įmokos, tik išskirtinius mokslo pasiekimus demonstruojantiems studentams.

Vizija nr. 4: „nekenksmingi vaikų sveikatai“ krūviai

Šiuo metu švietimui vadovaujančios ministrės Audronės Pitrėnienės Darbo partija (DP) programos dalį apie švietimą ir mokslą pradeda nuo deklaracijos skirti švietimui 6 proc. BVP. Pagrindinis DP programos tikslas 2016–2020 m., kaip ir visada, yra gyventojų pajamų didinimas: vidutinis darbo užmokestis bus 1110 eurų, minimali mėnesinė alga – 656, pensija – 422 eurai.

Švietimo srityje panaši konkretika išsenka: nėra nei šios partijos taip mėgstamų nurodyti sumų, nei priemonių tikslams pasiekti. Kaip ir kitos partijos, DP „skirs dėmesį“, „sudarys palankesnes sąlygas“ ankstyvajam ugdymui, kurio pedagogų svarbą DP pripažįsta, būtent todėl kasmet atlyginimus kels 7–10 proc. (trumpojoje programoje žadamas vienas dydis – 10 proc.). Taip pat šios partijos vizijoje mokyklos bus modernesnės, savarankiškesnės, didesnę įtaką jose turės bendruomenė.

DP švietimo vizijoje bendrojo ugdymo mokyklos turėtų būti susijusios su profesinio mokymo įstaigomis: kažkokiu būdu jų tinklo optimizavimas vyks kartu; ir mokyklų, ir profesinio rengimo įstaigų direktoriai iš eilės galės dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Ugdymo kokybė DP regimybėje pagerės pagal principą geriau mažiau, bet kokybiškiau, tai reiškia optimalius mokymosi krūvius, „nekenksmingus vaiko sveikatai“. Mokiniai nebus vienodi, jų pažangos vertinimas bus kitoks nuo pamokos iki brandos įvertinimo, nes egzaminų sistema bus pertvarkoma į įvairios mokymosi rezultatų veiklos kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuos visą gyvenimą didėjančią patirtį.

Aukštojo mokslo srityje DP parengs valstybinę mokslo ir studijų strategiją ir ją įgyvendins. Žinoma, kuo daugiau studentų studijuos nemokamai, kažkokiu būdu, turbūt taip, „kaip negali kiti“, ši partija skatins institucijas siekti aukštesnių reitingų (ne vietų juose) tarp Europos ir pasaulio universitetų, didins doktorantų stipendijas, rems fundamentinius mokslo tyrimus ir t.t.

Atrodo, DP bus nuosaikus švietimo vairininkas – palaikys tik akademine, socialine, ekonomine ir finansine nauda pagrįstus sprendimus dėl universitetų jungimo. Kitaip tariant, kitų partijų vizijoje universitetų ir kolegijų mąžta, o DP bus visiems gera ir tik „inicijuos aukštųjų mokyklų tinklo peržiūrą“, „palaikys pagrįstas iniciatyvas ir sprendimus dėl jų išteklių ir infrastruktūros konsolidavimo“.

Apskritai labai bendro pobūdžio DP švietimo vizijoje vyrauja psichologų mėgstami terminai „gerinti“, „palaikyti“, „paremti“, „skatinti“, „peržiūrėti“, „tobulinti“ ir pastebimai trūksta aktyvesnių veiksmažodžių. Susidaro įspūdis, kad kai kurie partijos, kurios rinkimų plakate rinkėjus norima privilioti „koNpetencija“, programos teiginiai užrašyti arba labai skubant, arba nespėjant žerti idėjų (su klaidomis): „parengsime ir įgyvendinsime mokslo ir studijų institucijų finansavimo pertvarką. studijų lankstumą ir institucija“.

Vizija nr. 5: tikras ugdymas prasidės himnu

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) rinkimų programos švietimo dalyje yra tik mokykla, universitetai, kolegijos ir išsilavinimas, taip galima suprasti iš programos dalies pavadinimo. „Tvarkiečių“ švietimas bus tautinis, mokiniai bus ugdomi pagal valstybės pasididžiavimu ir tikru patriotizmu grįstas programas, mokyklose įsigalios nediskutuotina nuostata – pirmiau pareigos, o tada ir teisės, mokytojo ir moksleivio santykiai bus grindžiami principu „pagarba už pareigą“. Tokios svarbiausios „tvarkiečių“ siūlomo švietimo varianto tezės nugulė į viršelį.

„Diena mokykloje bus pradedama Lietuvos himnu“, – taip pristatomas „Tvarkos ir teisingumo“ patriotizmo puoselėjimo variantas puslapyje, iš kurio rankose laikydama knygas po šūkiu „Tesprendžia tauta“ šypsosi švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina.

Beje, panašiai po šūkiu „Tesprendžia tauta“ prisistato ir kiti TT kandidatai, tik jų rekvizitas vis kitas. Pavyzdžiui, Kęsto Komskio rankose pūpso karpis, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pozuoja su žiūronais.

TT švietimo programos kompozicija logiška: problema – sprendimas. Nors toliau jau ne taip aišku: po punktų „mes siūlome:“ atsiranda skyreliai „taigi, mes:“. Tačiau juk švietime svarbiau turinys nei forma.

TT neketina išdraskyti mokyklų tinklo: išsaugos mažas pradines mokyklas, kurs daugiafunkcius centrus, kurie kaimo vietovėse užtikrins įvairias paslaugas. Mažų gyvenviečių mokyklų krepšeliai bus didesni, TT, kaip ir kiti kandidatai, mokinio krepšelį pakeis klasės krepšeliu.

Šioje vizijoje yra ir konkretesnių siekių: 2018 m. 5 proc. didės visų be išimties pedagogų atlyginimai, jau po dvejų metų keturmečiams vaikams bus privalomas neformalusis švietimas. Visi vaikai per mėnesį gaus ne mažiau kaip 20 eurų neformaliajam švietimui, darbininko specialybę profesinėje mokykloje bus galima įgyti per 3–6 mėnesius.

Žinoma, valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose daugės, akademinio personalo ir tyrėjų atlyginimai pakils tiksliai 30 proc., bet universitetai ir kolegijos turės įgyvendinti sąlygas dėl stojančiųjų kompetencijų ir jų skaičiaus. Įdomu, kad mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtrą skatinsianti partija mokslininkus išryškintoje citatoje vadina „tyrimų vykdytojais, kurių skaičius yra ribotas“.

Shutterstock nuotr.

Vizija nr. 6: laisvę krepšeliams

Laisvas – toks bus Liberalų sąjūdžio (LS) švietimas. Programoje „Supermokytojai ir supermokiniai“ daug kalbama apie savarankiškumą ir laisvę. Mokinio krepšelis taps „pilnas“, vadinasi, jo lėšas bus galima naudoti ne tik ugdymui, bet ir pastatų išlaikymui, 2020 m. jis šoktelės iki 2 tūkst. eurų. Mokyklos bus savarankiškesnės, veiks „100 nepriklausomų mokyklų programa“, sąlygos gauti valstybės finansavimą bus vienodos: krepšelius galės gauti ir privačios ugdymo įstaigos, jei nerinks mokesčio iš tėvų, privačių aukštųjų mokyklų studentai taip pat galės gauti to paties dydžio kaip studijų įmoka stipendiją.

Liberalų švietimo vizijoje laisvesnis bus ir mokyklinis ugdymas: bus integruotas kelių dalykų mokymas, egzaminų įtaka stojimui į aukštąsias mokyklas mažės, atsiras bendrųjų gebėjimų bei pakopinis vertinimas, bendrųjų įgūdžių „portfelis“ baigiant mokyklą. Mokyklos bus vertinamos remiantis „Geros mokyklos“ koncepcijos kriterijais, mokykla bus „vešli oazė“ skleistis mokytojų ir mokinių kūrybingumui, mokyklos bendruomenė bus laisvesnė nuspręsti dėl visų mokyklos darbo organizavimo aspektų, jauni specialistai į mokyklas ateis lengviau, mokytojai turės daugiau galimybių persikvalifikuoti, tobulėti.

Mokinių laukia ir naujos programos: jau kitąmet mokinio krepšelyje atsiras 5 eurai patyčių prevencijai, bus mokoma sveikos gyvensenos. Kaip ir kitos partijos, liberalai pasirūpins ir lytiškumo ugdymo programa: dėl labai konkrečios jiems žinomos alternatyvos – „kad vaikų ir paauglių žinių šaltinis būtų ne pornografinės interneto svetainės ir graffiti „išmintis“.

Pagerės ir mokyklų vadyba, nes vadovai dirbs kadencijomis: liberalai grąžins savo 2012-aisiais sugalvotą nepolitinę direktorių skyrimo tvarką, pagal kurią kandidatus vertina nepriklausomi ekspertai, o jų atrankos komisijoje dalyvauja bendruomenės atstovai.

Švietimo ir mokslo ministerija tokiame švietime bus pagalbininkė, ji turės mažiau pavaldžių institucijų, o iš švietimo įstaigų lauk išeis biurokratija. Tam sugalvota net programa „Mokykla be popierių“.

Lietuvos „tramplinas į sėkmę“ yra aukštasis mokslas, kurį nemokamai gaus ne mažiau kaip pusė studentų, jam bus „plačiai atvertos durys“ į tarptautinę rinką,  jo institucijos bus autonomiškos, nes liberalai pasitikės mokslininkais. Krepšelius turės ne tik studentai ir mokiniai, bet ir ikimokyklinukai bei suaugusieji, kurių mokymuisi visą gyvenimą atsiras dar ir čekiai.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Shuttrestock

Ikimokyklinis ugdymas. Jo prieinamumas ir nedidelė kaina turėtų būti į blogą demografinę padėtį klimpstančios valstybės prioritetai. Tačiau daug kur pakliūti į savivaldybės darželį gali būti prabanga. Dar didesnė prabanga – leisti vaiką į privatų darželį.

Dalį privataus darželio kainos sumažintų savivaldybės kompensacija tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Kauno rajone eilėje į darželius laukia apie 6,3 tūkst. vaikų. Savivaldybės, tapusios gyventojų traukos centrais, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo klausimą gvildena kaip išmanydamos: moka kompensacijas, pusvelčiui siūlo patalpas privatiems darželiams, pigina verslo liudijimus auklėms, buvusią policijos nuovadą užleidžia darželio grupėms ir pan. Ikimokyklinis ugdymas – savivaldos funkcija, todėl savivaldybės, nesančios demografinėje duobėje, supranta jo svarbą ekonominiams, socialiniams rodikliams ir savivaldybės patrauklumui apskritai.

Sostinėje vietų darželiuose trūkumas, pasirodo, kur kas dramatiškesnis, nei viešai įrodinėjo ankstesnė miesto valdžia. Skaičiuojama, kad rugsėjį „už brūkšnio“ liks 4 tūkst. vaikų, nepakliuvusių į savivaldybės darželius, o ne pusantro tūkstančio, kaip skelbta metų pradžioje. Vadinasi, šios šeimos turi kone vienintelę alternatyvą – privatų darželį, o toks pasirinkimas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų.

Palengvinti šią naštą, šimtu eurų papildyti tėvų, kurių vaikai lanko privačius darželius, pinigines, nuo šios vasaros jau apsisprendė Kaunas ir Klaipėda, jau metus tai daro ir Kauno rajono valdžia. Praėjusią savaitę tokiai tvarkai pritarė ir sostinės savivaldybės taryba. Šios savivaldybėse, priešingai nei kitur, ugdymo įstaigos netuštėja, bet stokoja vietos naujiems darželinukams. Tikimasi, kad dėl tokios paramos tėvams daugiau vaikų galės lankyti ugdymo įstaigas, „įpirkti“ ir privataus darželio paslaugas.

Apsisprendusieji šimtu eurų paremti darželinukų išlaidas sako, kad vien kompensacijos nepakanka. Siekiant padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, reikia ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, naujų darželių. Todėl savivaldybės, kurios iš biudžeto skirs lėšų kompensacijoms, skatina ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą: lengvatinėmis sąlygomis siūlo privatininkams savo turtą – patalpas, kurias būtų galima pritaikyti ugdymo įstaigoms, rekonstruoja buvusių darželių ir mokyklų patalpas ir t.t.

Vis dėlto privačių darželių plėtrą kai kur gali paskatinti ir kompensacija. Vieniems tėvams esą papildomas šimtas eurų gali būti ta įperkamumo riba, kurios reikia, kad jie nuspręstų vaiką leisti į privatų darželį, tad tokie darželiai, atsakydami į didėjantį poreikį, turėtų didinti vietų skaičių. Daliai šeimų pasirinkus privačius darželius, jų atžalų vietos savivaldybės ugdymo įstaigose atsilaisvintų. Kiti, laukiantys eilėje, negavę vietos į pigesnį, savivaldybės darželį, galėtų vaiką leisti į privačią įstaigą, o su kompensacija toks malonumas atsieitų šimtu eurų pigiau. Bet kokiu atveju laukiančiųjų eilė į darželius pajudėtų: „už brūkšnio“ liktų mažiau vaikų, nepatekusių į darželį.

Privačių darželių Vilniuje „Klaužada“ įkūrėja Vilma Grigoraitienė svarsto, kad bent sostinėje šimto eurų kompensacija gali paskatinti didesnį privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymą. Pasak jos, nurėžus dalį darželio mokesčio, kai kurie tėvai tikrai nuspręstų vaiką leisti į privatų darželį.

„Pavyzdžiui, mūsų darželių kaina yra 300 eurų per mėnesį. Ji atitinka rinkos vidurkį, – sako V.Grigoraitienė. – Tikrai yra tėvų, kuriems šimtas eurų – lemiama suma priimant sprendimą. Girdžiu, jog kai kurie tėvai laukia, kad įsigaliotų ši kompensacija. Žinoma, girdime ir komentarų, kad ta suma galėtų būti didesnė, pavyzdžiui, pusantro šimto eurų, tačiau bent toks žingsnis – darželio kainą tėvams kompensuoti šimtu eurų – yra naudingas.“

Darželio vadovė svarsto, kad ilgainiui privačių ir savivaldybių darželių kainos galėtų suvienodėti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse valstybės ir privatūs darželiai kainuoja tiek pat, todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos konkuruoja kokybe. O dabar, kai valstybės ir privačių darželių kainos skirtumas ryškus, konkurencija vyksta tik tarp privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Kompensacijos mokėjimo tvarka šiek tiek skiriasi: Kaune ir Kauno rajone ją gali gauti tik tie tėvai, kurių vaikams vietos savivaldybės darželiuose neatsirado. O, pavyzdžiui, vienintelė sąlyga, kurią kompensacijos gavėjams kelia Klaipėdos savivaldybė, – vaikas turi gyventi Klaipėdoje. Vilniuje planuojama, kad kompensaciją gavę tėvai vis tiek galės laukti eilėje į savivaldybės darželį, o sulaukę vietos pasirinkti: likti brangesniame, privačiame darželyje ir toliau gauti kompensaciją, ar pereiti į pigesnį, savivaldybės darželį.

„Tokiu atveju Vilniaus miesto vaikų, laukiančių eilės į darželius, sąrašas turėtų būti bendras. Nes dabar atsitiktų taip, kad vaikas lanko privatų darželį, į priėmimą nepakliūva, bet vis tiek pretenduoja į savivaldybės darželį. Jei privatūs darželiai naudojasi valstybės mokyklinio krepšelio lėšomis ir dar gauna savivaldybės kompensaciją, padengiančią dalį mokesčio kainos, nereikėtų taip stipriai atskirti privačių ir savivaldybės įstaigų, privatūs darželiai turėtų būti bendrose eilėse“, – kad vienoda priėmimo sistema būtų teisingesnė, svarsto Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos direktorė, Vilniaus darželio „Dainorėliai“ vadovė Liucija Milašauskienė.

Kai kurie tokios tvarkos kritikai – kategoriški: savivaldybės biudžeto lėšos yra dotacija privatininkams, kurie, be didelių mokesčių iš tėvų, iš valstybės lėšų gauna dar ir ikimokyklinuko krepšelį. Tačiau savivaldybių atstovai atsako, kad kas mėnesį atseikėti tėvams šimtą eurų yra kur kas pigiau, nei patiems pristatyti naujų darželių, kurie vėliau, gimstamumui mažėjant, ištuštės. Be to, vaiko išlaikymas savivaldybės darželyje atsieina du tris kartus brangiau nei šimto eurų kompensacija tėvams. O ir ta parama ne amžina: gali būti mokama tol, kol trūks vietų darželiuose.

„Jei vietų darželiuose trūktų kasmet, būtų galima galvoti apie vienus sprendimus, savivaldybė investuotų į darželių plėtrą, statytų naujus pastatus ir t.t. Bet matome, kad jau po kelerių metų tokios problemos gali nebelikti, nes gimstamumo rodikliai traukiasi. Taigi, jei būtume investavę į naujų darželių statybą, liktume įsprausti į kampą. Neužtenka vien pastatyti pastatą, kuris kainuoja, – vaiko išlaikymas darželyje savivaldybei dar atsieina mažiausiai 800 litų (apie 230 eurų)“, – teorinius būdus spręsti darželių trūkumą aptaria Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Klaipėdoje, Kaune, jo rajone sprendimo mokėti privačius darželius lankančių vaikų tėvams kompensaciją priežastys tokios pat kaip Vilniuje – ilga šeimų, laukiančių galimybės patekti į darželį, eilė ir vietų juose trūkumas. „Veido“ kalbinti šių savivaldybių atstovai sutaria, kad ikimokyklinio ugdymo funkciją turinčios savivaldybės negali vietų darželinukams trūkumo problemos spręsti trumparegiškai: brangiai pristatyti naujų darželių, o vėliau, kai jie liks pustuščiai, vėl galvoti, ką daryti. Todėl reikėtų pasitelkti privačią iniciatyvą, kad daugiau ikimokyklinio ugdymo vietų pasiūlytų privatūs darželiai.

Vilniuje, svarstant privačios kompensacijos galimybę ir aiškinantis nevalstybinių darželių poreikius, paaiškėjo, kad pagrindinė kliūtis, stabdanti jų tinklo plėtrą, yra tinkamų patalpų trūkumas.

„Klaužados“ Vilniuje įkūrėja V.Grigoraitienė sako, kad patalpų trūkumas yra bene didžiausia kliūtis privačių darželių plėtrai, todėl bet kokios savivaldybių pastangos –  išnuomoti tinkamas patalpas už mažesnį nuomos mokestį ar lengvatinėmis sąlygomis pasiūlyti naudoti joms priklausantį turtą turėtų būti paskata naujiems darželiams kurtis.

„Patalpos – didžiausia tokių įstaigų problema. Jos turi atitikti visas higienos normas, turi būti tinkamos, kad galėtum jas visiškai sutvarkyti ir pritaikyti vaikų poreikiams. Tačiau higienos normos, reikalavimai jau supaprastinti. Jie nebėra tokie bauginantys, kokie buvo prieš penkerius metus iki pokyčių, todėl svarbiausia yra tinkamos patalpos“, – primena V.Grigoraitienė.

Paklausta, ar Lietuvoje darželių trūkumo klausimą būtų galima spręsti šeimos darželiais, centrais, kai gyvenvietėse kuriasi mini grupės, kuriose yra po kelis vaikus, „Klaužados“ įkūrėja sako, kad šis scenarijus visai realus. Lietuvoje jau yra legaliai veikiančių tokių mini darželių. Taigi, nors ikimokyklinio ugdymo įstaigai įsteigti keliami ir griežti reikalavimai, norint įkurti tokį mini darželį, juos įgyvendinti tikrai įmanoma. Svarstydama apie tradicinių darželių alternatyvas, įvairesnes ugdymo įstaigų formas, V.Grigoraitienė užsimena ir apie kitą galimybę. Ji, nors Vakaruose ir populiari, Lietuvoje dar neįprasta: tai darželiai, vaikų dienos centrai, įkuriami verslo centruose, ten pat, kur dieną leidžia darželinukų tėvai.

Iš savivaldybių, apsisprendusių dėl kompensacijos, kuri sumažintų privačių darželių mokestį, mažiausiai vaikų, negaunančių darželio, yra Klaipėdoje. Čia ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko beveik 8,8 tūkst. darželinukų, o eilės laukia 600 vaikų. Uostamiestyje veikia aštuoni privatūs darželiai, kuriuos lanko apie 250 vaikų. Skaičiuojama, kad šiemet jie galėtų priimti beveik trečdalį tų, kurie į savivaldybės darželius nepatenka, – 129 vaikus.

„Kompensaciją esame numatę visiems tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius: ir tiems, kurie juos jau lanko, ir tiems, kurie užimtų tas 129 laisvas vietas, esančias privačiuose miesto darželiuose. Žinoma, norėtųsi dalį darželio kainos kompensuoti tik naujiems, tiems, kurie privačius darželius ims lankyti nuo šių mokslo metų, tačiau atsirastų nelygybė“, – komentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė.

Klaipėdos biudžetui kompensacija šiais metais – už keturis mokslo metų mėnesius – kainuotų 152 tūkst. eurų. Kokios išlaidos daliai privataus darželio kainos padengti laukia 2016 m. – dar neaišku, bet apytikriai tai galėtų atsieiti beveik pusę milijono eurų. J.Ceplienė skaičiuoja, kad tokios išlaidos vis tiek mažesnės nei vaiko išlaikymas savivaldybės darželyje. Todėl neatsitiktinai pasirinkta ir būtent tokia kompensacijos suma. Pernai 352 litus iš 664 litų vaiko darželio kainos kompensavo savivaldybė, todėl ir pasirinktas savivaldybės skiriamai sumai artimiausias dydis – 345 litai, arba šimtas eurų.

Kol kas Klaipėdos savivaldybė laukia rugsėjo, kad pamatytų tokio sprendimo naudą: kiek vaikų užims laisvas privačių darželių siūlomas vietas. Tačiau jau dabar matyti, kad sprendimas buvo naudingas ir kitam tikslui – privačių darželių skaičiaus didinimui. Pasak J.Ceplienės, yra bent du neįregistruoti darželiai, kurie šiuo metu ieško patalpų ir netrukus planuoja pradėti veiklą, todėl visai gali būti, kad privačiuose darželiuose vaikams atsiras dar daugiau vietų, nei esama dabar veikiančiuose aštuoniuose.

„Be to, privatiems darželiams steigti siūlome dar vienas patalpas, kurios priklausė Moksleivių saviraiškos centrui. Kai kurios privačios įstaigos norėtų įkurti darželius, bet neranda jiems patalpų. Taigi privatiems darželiams ar mokykloms mes leidžiame naudotis jiems tinkamomis patalpomis ir nemokėti nuomos mokesčio. Jie prižiūri turtą ir atsiskaito tik už komunalines paslaugas. Tokiu tarybos sprendimu siekiama paskatinti, palaikyti privačias ugdymo įstaigas, kurios gauna mokinio krepšelio pinigus, bet lėšų iš savivaldybės biudžeto negauna“, – kitas savivaldybės paskatas privatiems darželiams steigti aptaria J.Ceplienė.

Nuo liepos 1 d. šimto eurų kompensaciją lankančių privačius darželius vaikų tėvams įteisinusi Kauno miesto savivaldybė eiles į darželius trumpina ir kitais būdais. Prie buvusių mokyklų įkuriami daugiafunkciai centrai, sumažinta verslo liudijimo kaina auklių veiklai, kad tėvai, be savivaldybės ir privataus darželio, turėtų dar vieną vaikų priežiūros ir ugdymo alternatyvą.

Kauno vicemeras S.Kairys sako, kad planuojama atlikti ir išsamią savivaldybės darželių vietų apžiūrą, po kurios gali paaiškėti, jog savivaldybei priklausančiuose darželiuose yra daugiau laisvų vietų, nei manyta. „Esu girdėjęs atvejų, kad Vilniuje po tokios inventorizacijos atsirado dar nemažai laisvų vietų“, – komentuoja S.Kairys.

Kauno savivaldybė 700 vaikų, laukiančių eilės į darželį, sąrašą taip pat tikisi sumažinti šimto eurų kompensacija. Tačiau ji būtų skiriama tik tiems vaikams, kurie nepateko į savivaldybės darželį. „Numatyta, kad pretenduoti į paramą gali tik tie vaikai, kurie negavo vietos savivaldybei priklausančiame darželyje. Taip yra todėl, kad didėtų vaikų, kurie pakliūva į ugdymo įstaigas, skaičius, – paaiškina Kauno vicemeras. – Nemanau, kad dėl to kiltų problemų. Žmonės vis tiek sieks patekti pirmiausia į savivaldybės darželį. Siekiame ne paremti tuos, kurie privačius darželius jau lanko, bet kad daugiau vaikų lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigas.“

Kauno rajono savivaldybė mažesnę, 72 eurų kompensaciją taiko jau nuo 2014 m. rugpjūčio. Pirmoji savivaldybė, pasitelkusi kompensaciją privačius darželius lankančių darželinukų tėvams paremti, galėtų patvirtinti, kad 70–80 tūkst. eurų per metus kainuojanti priemonė pasiteisino: darželius ne tik lanko daugiau vaikų, bet ir kuriasi daugiau privačių darželių. Per pusantrų metų Kauno rajone – Karmėlavos, Akademijos, Domeikavos seniūnijoje ir Ringaudų kvartale buvo įkurti keturi privatūs darželiai, kurių devynios grupės priėmė šimtą vaikų.

„Kiek kalbėjausi su šių privačių įstaigų atstovais, grupių komplektavimas vyksta. Ir tėvai, ir pedagogai kompensaciją vertina gerai, – sako Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. – Jau matome paramos rezultatus, todėl ir toliau su verslu ieškome būdų, kaip naujuose gyvenamųjų namų kvartaluose atrasti erdvės socialinėms švietimo paslaugoms. Juk jų prieinamumas lemia savivaldybės patrauklumą, gyvenimo kokybę, patogumą.“

Iš viso Kauno rajone per metus atsirado 22 darželio grupės, kurios priėmė 300 vaikų, o palyginti su 2008 m., ikimokykliniame ugdyme dalyvauja beveik tūkstančiu vaikų daugiau. Tačiau eilėje į darželį dar laukia apie tūkstantį vaikų. Pavyzdžiui, vien tankiai apgyventoje Noreikiškių seniūnijoje darželių vietų trūksta 500 vaikų.

V.Makūnas pasakoja, kad kompensacija nebuvo vienintelė priemonė darželių prieinamumui didinti. Savivaldybė taip pat ieškojo vietų, kuriose būtų ugdomi vaikai. Pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokyklose įkurtos priešmokyklinio ugdymo erdvės, Ringauduose, Liučiūnuose, Kačerginėje prie mokyklų pradėjo veikti rekonstruoti daugiafunkciai centrai, kuriuos planuojama įrengti dar dviejose seniūnijose.

„Siekiame pritaikyti savivaldybės turtą, jau esančias patalpas darželiams. Aleksandro Stulginskio universitetui priklausančiose patalpose spalį planuojame atidaryti keturias grupes, Garliavoje, buvusiose nuovados patalpose, – dar penkias grupes, Mastaičiuose planuojame įkurti daugiafunkcį centrą, – vardija Kauno rajono savivaldybės meras. – Tokias problemas galima spręsti tik kompleksinėmis priemonėmis, todėl tikiuosi, kad ir Vyriausybė prisidės prie darželių prieinamumo didinimo tokiuose rajonuose, kuriuose demografinė padėtis yra kitokia nei visoje Lietuvoje. Turime gyvenviečių, kuriose gyventojų daugėja, todėl spręsti švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo prieinamumo klausimą – svarbus iššūkis.“

Gabija Sabaliauskaitė

BFL

Jau nuo pirmosios vasaros dienos Lietuvos vaikų ir jaunimo centre veiklą pradeda pirmoji dienos stovykla ikimokyklinukams „Nykštukai“.  Tai kūrybiškumo ir aktyvių veiklų programa, skirta 5–6 metų vaikams, su ore tvyrančia gera nuotaika bei visiška kūrybine laisve.

„Nykštukai“ – ko gero, pirmoji ir vienintelė dienos stovykla Vilniuje, kviečianti viso miesto ikimokyklinukus. Tikimasi, kad ji turėtų būti įdomi tėveliams, norintiems palengvinti pirmąsias būsimųjų mokinukų dieneles mokykloje. Kartu su naujų draugų komanda patirti įspūdžiai, atsiskleisti vaikų talentams padedantys žaidimai, kelionės, savarankiškai kiekvieną dieną pačių vaikų priimti sprendimai padės vaikams tvirčiau jaustis mokykloje ateityje.

„Nykštukų“ stovykloje apstu ryškių spalvų ir emocijų, piešimo ne tik teptukais ar rankomis, bet ir ant rankų bei sienų, taip pat  muzikavimo, lipdymo,  teatro, šokio,  anglų kalbos žodžių, paslaptingų detektyvinių istorijų, komandinių žaidimų ir kelionių. Taip pat pokalbių, gurkšnojant pačių pasigamintą žolelių arbatą, kurių metu aptariami visi komandai svarbūs dalykai bei priimami atsakingiausi sprendimai.

Sukurtos dvi atskiros „Nykštukų“ programos: jau lankiusiems LVJC „Nykštukų mokyklėlę“ ir pirmą kartą su jais susidūrusiems. Birželio 1 d. – liepos 8 d. vyks trys 8 arba 9 dienų trukmės pamainos.

Apie LVJC stovyklas:

Šią vasarą Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia 19  (rekordinį skaičių ) skirtingų vasaros programų, skirtų įvairaus amžiaus, būdo, pomėgių vaikams ir jaunuoliams nuo 5 iki 18 metų. Be dviejų „Nykštukų“ stovyklos programų vyks  dar ir šios:

7–12 metų vaikams sukurtos 9 nuotykiams ir pramogoms skirtos „Įspūdžiautojų“ programos, rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, prie Snaigyno ežero, Nacionaliniame parke.

13–17 m. jaunuoliams sukurtos trys asmenybės tobulėjimui ir socialiniams įgūdžiams skirtos 4WD programos, rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, Nacionaliniame parke.

14–18 m. jaunuoliams, galvojantiems apie ateitį ir karjerą bei norintiems pažinti praktinę ir įdomiąją būsimosios profesijos pusę, startuoja didžiausia šių metų naujiena LVJC Vasaros akademija. Tai vasaros mokykla, skirta bent apytiksliai tolesnių studijų kryptį pasirinkusiems 14–18 m. jaunuoliams iš visos Lietuvos.

Nuo 2011 metų sausio 1 d. visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat ir nevalstybinėse, įvedamas ikimokyklinuko krepšelis. Šiandien Vyriausybė patvirtino metodiką ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšoms švietimo įstaigose apskaičiuoti ir paskirstyti 2011 metams.

Ikimokyklinuko krepšelis, kuriame kaip tikslinė dotacija yra 194,1 mln. Lt (iš jų nevalstybiniams darželiams papildomai numatyta 1,3 mln. Lt), įeina į mokinio krepšelį kaip jo sudedamoji dalis. Suma, skiriama vienam ikimokyklinukui, – 2555 Lt. Ikimokyklinuko krepšelio dydis nepriklauso nuo grupės dydžio ir vietovės. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skirtas 35 proc. didesnis krepšelis – 3450 litai per metus.

Šiemet liko nepatenkinta apie 20 tūkst. paraiškų priimti vaikus į darželius.

Iš ikimokyklinuko krepšelio bus finansuojama ne mažiau kaip 20 ikimokyklinio ugdymo valandų per savaitę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikų skaičius grupėse labai skiriasi, metodikoje numatyta, kad iš mokinio krepšelio gali būti finansuojama ir daugiau valandų.

Ikimokyklinuko krepšelio sudedamosios dalys bus tokios pat kaip, kaip ir mokinio krepšelio. Tai lėšos ikimokyklinio ugdymo priemonėms, pažintinei veiklai, auklėtojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Pedagoginėms psichologinėms tarnyboms finansuoti savivaldybė skirs 19 Lt nuo vaikų skaičiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šešis procentus įstaigai apskaičiuotų ikimokyklinio krepšelio lėšų savivaldybės savo nustatyta tvarka perskirstys ikimokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti ir ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Palanga, Alytus, Marijampolė ir Visaginas perskirstys 5 proc. lėšų.

Naujoms ikimokyklinėms grupėms steigti 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo asignavimų skirs 5,4 mln. Lt.