Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sostinės mero konservatoriaus Viliaus Navicko veiksmų, galimai neteisėtai darant spaudimą savivaldybės kontrolieriui.

Prokuratūra informavo Seimo narį “tvarkietį” Valentiną Mazuronį, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mero kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas spaudai Gintautas Stalnionis penktadienį BNS sakė, kad nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas pirmadienį. Jį atlikti pavesta ir medžiaga perduota Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui.

V.Mazuronis rugsėjo 14 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti V.Navicko veiksmus savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo atžvilgiu. Anot politiko, “kyla didelių abejonių, ar toks V.Navicko elgesys, kai kontrolieriui yra nurodoma nevykdyti Kontrolės komiteto pavedimų arba juos vilkinti, priekaištauti dėl nustatytų Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pažeidimų, kai kurių viešųjų pirkimų skaidrumo, nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar kita nusikalstama veika”.

Vilniaus meras sulaukė didelės kritikos, paviešinus slapta įrašytą jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Š.Skuču, kurį jis “mokė” tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai.

BNS turimame įraše girdėti, kaip V.Navickas per pokalbį su Š.Skuču sako, kad nurodymą, kuris naudingas valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), savivaldybės kontrolieriai gali atlikti per tris dienas, o nurodymą, kuris naudingas “paksiniams”, galima nagrinėti ir trejus metus.

Dėl tokio elgesio V.Navickas pašalintas iš TS-LKD, jam rekomenduota pasitraukti ir iš mero pareigų.

Dėl nusišovusio Kauno verslininko Antano Gureckio galimo privedimo prie savižudybės nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą

“Tai puiki žinia iš Panevėžio apygardos prokuratūros, nes visų institucijų durys mums buvo ilgai užtrenktos”, – “Lietuvos rytui” sakė buvusio statybos paslaugų įmonės “Mitnija” vadovo A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė.

Verslininko artimieji neabejoja, kad 59 metų vyriškis kulką sau į širdį paleido neištvėręs psichologinės įtampos ir koncerno “MG Baltic” vadovų spaudimo, rašo dienraštis.

Kai A.Gureckis pasitraukė iš “Mitnijos”, koncernui “MG Baltic” pavaldžios bendrovės jam ir jo šeimos nariams pateikė net 77 milijonų litų civilinių ieškinių.

Po A.Gureckio žūties Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimas nebuvo baigtas, o visa surinkta medžiaga šiomis dienomis perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai.

“Nusprendėme, kad tikslingiau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šį straipsnį (dėl privedimo prie savižudybės – BNS)”, – kalbėjo prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nida Grunskienė.

2006-aisiais A.Gureckis už 53 mln. litų pardavė turėtas Kauno statybos paslaugų įmonės “Mitnija” akcijas koncerno “MG Baltic” kontroliuojamai bendrovei “MG Baltic Investment”. Sutartyje buvo numatyta, kad A.Gureckis dar trejus metus vadovaus įmonei. Vėliau kaunietis pasinaudojo galimybe nusipirkti 10 proc. bendrovės akcijų. Už jas sumokėjo 7 mln. litų.

“Mitnija” gaudavo daug pelningų užsakymų, jos pelnas buvo skaičiuojamas milijonais litų. Tačiau baigėsi statybų bumas, ir bendrovės reikalai pašlijo.

Šių metų pradžioje bendrovės savininkai pareiškė patyrę milžiniškų nuostolių ir buvusį vadovą A.Gureckį apkaltino prastu vadovavimu. Bendra ieškinių suma A.Gureckiui ir jo šeimos nariams siekia 77 mln. litų.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisų projektams, kuriais būtų numatyta, per kiek laiko privaloma atlikti ikiteisminį tyrimą skirtingo sudėtingumo bylose.

Dėl minėtų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kurias Seime parengė speciali darbo grupė, priėmimo parlamentarai balsuos, kai jos bus apsvarstytos komitetuose.

Pataisas pristatęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis sakė, jog šiuo metu teisės aktuose fiksuota norma, jog ikiteisminį tyrimą reikia atlikti per įmanomai trumpiausią laiką – pernelyg abstrakti.

Pateiktomis pataisomis, jei asmeniui būtų pareikštas įtarimas arba suvaržytos asmens teisės, ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliktas: dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo – per 2 mėnesius; dėl apysunkio nusikaltimo – per 3 mėnesius; dėl sunkaus nusikaltimo – per 6 mėnesius; dėl labai sunkaus nusikaltimo – per 9 mėnesius.

Taip pat numatoma galimybė dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro motyvuotu prašymu tyrimą pratęsti. Dėl to spręstų aukštesnio rango prokuroras.