BFL

Padidėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis lėmė, kad šių metų kovo mėn. šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas (ESB) buvo su perviršiu, o teigiamas pokytis, palyginti su vasario mėn., sudarė 231,4 mln. litų. Neigiamą šių metų kovo mėn. mokėjimų balanso finansinės sąskaitos balanso dydį (-783,3 mln. Lt) lėmė oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimas ir kitų investicijų nutekėjimas.

Kovo mėn. šalies mokėjimų balanso ESB perviršis sudarė 158,8 mln. litų. 2011 m. sausio mėn. ESB buvo 348,9 mln. litų deficitas, o vasario mėn. 72,6 mln. litų deficitas, todėl 2011 m. sausio-kovo mėn. ESB deficitas sudarė 262,7 mln. litų, arba -1,1 procento BVP (2010 m. sausio-kovo mėn. ESB buvo su 54,5 mln. litų, arba 0,3 proc. BVP perviršiu). Per paskutinius dvylika mėn. (2010 m. balandžio-2011 m. kovo mėn.) ESB perviršis siekė 1,4 mlrd. litų, arba 1,5 procento BVP. 2009 m. balandžio-2010 m. kovo mėn. perviršis siekė 4 mlrd. litų, arba 4,5 procento BVP.

2011 m. sausio-kovo mėn. bendras pajamų balanso deficitas siekė 673,3 mln. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. deficitas sudarė 263,2 mln. litų). Deficito padidėjimą lėmė tiesioginių užsienio investicijų pajamų balanso deficito padidėjimas.

Palyginti su 2011 m. vasario mėn., šių metų kovo mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis (805,5 mln. Lt) padidėjo 466,3 mln. litų. 2011 m. sausio-kovo mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis (1,4 mlrd. Lt), palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 748,9 mln. litų, arba 2,2 karto.

Pervedimai iš ES paramos fondų 2011 m. kovo mėn. sudarė 590,8 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai iš užsienio – 430,3 mln. litų. Palyginti su vasario mėn., pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 43,6 procento, o privačių asmenų pervedimai – 41,6 procento. 2011 m. sausio-kovo mėn. minėti pervedimai sudarė atitinkamai 1,2 mlrd. litų ir 992,7 mln. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. buvo atitinkamai 634,4 ir 585,6 mln. litų).

2011 m. kovo mėn. apskaičiuotos Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarė 60,5 mln. litų, o per tris šių metų mėnesius – 373,1 mln. litų. Privačių asmenų pervedimai iš Lietuvos kovo mėn. sudarė 164 mln. litų, o sausio-kovo mėn. – 466,7 mln. litų. (2010 m. sausio-kovo mėn. šie pervedimai sudarė atitinkamai 358,4 ir 306,2 mln. litų).

Neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą (kurį daugiausia sudaro ES paramos fondų lėšos investiciniams projektams finansuoti) 2011 m. kovo mėn. sudarė 452,1 mln. litų, o sausio-kovo mėn. – 591,5 mln. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. buvo 618,7 mln. Lt).

2011 m. kovo mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendros grynosios užsienio investicijų įplaukos Lietuvoje sudarė 617,3 mln. litų. O šių metų sausio-kovo mėn. nustatytas 449,3 mln. litų grynasis užsienio investicijų nutekėjimas iš Lietuvos. Grynąsias investicijų įplaukas kovo mėn. lėmė grynosios tiesioginių užsienio investicijų ir investicijų portfelio įplaukos. Lietuvos investicijų užsienyje srautas 2011 m. kovo mėn. sudarė 380,4 mln. litų, o sausio-kovo mėn. – 1,9 mlrd. litų. O užsienio investicijų įplaukos Lietuvoje 2011 m. kovo mėn. siekė 997,7 mln. litų (sausio-vasario mėn. buvo 436,7 mln. Lt), o sausio-kovo mėn. – 1,4 mlrd. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. buvo 827,4 mln. Lt).

FB-TU58771

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pasiūlė nuo ligos ir motinystės išmokų bei bedarbio pašalpų mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas. Per metus biudžetui tai kainuotų daugiau nei 40 mln. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Prieš tai šios išmokos ir pašalpos būtų padidintos, kad žmogaus realiai gaunama suma nepasikeistų.

“Tai padidintų pervedimus į privačius pensijų fondus. Jie skaičiuojami nuo visų “Sodros” mokesčiais apmokestintų pajamų. Nematau, ką daugiau pakeistų toks žingsnis: juk išmokas moka valstybė, tad ji pati sau “Sodros” mokesčius ir mokės. Visi šie žmonės jau draudžiami sveikatos draudimu, skaičiuojamas stažas pensijai gauti”, – sakė Finansų analitikų asociacijos narys Kęstutis Motiejūnas.

Jei valstybė taip pati save apmokestintų jau šįmet, kai numatyta išmokėti 1,8 mlrd. litų ligos ir motinystės bei 448 mln. litų nedarbo išmokų, pensijų fondams reikėtų pervesti 46 mln. litų.

“Tokia tvarka būtų logiška: į privačius pensijų fondus turėtų būti pervedamos įmokos ir nuo šių mokėjimų”, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisakė paaiškinti savo sprendimus, nes jie dar nėra priimti Vyriausybės.

“Siūlymai dar nėra detalizuoti, kad būtų galima tiksliai atsakyti, kiek padidėtų pervedimai į privačius pensijų fondus. Jei būtų apsispręsta jiems pritarti, būtų ieškoma optimalių sprendimų”, – ministerijos poziciją perdavė jos atstovė Lina Burbaitė.

Bankrutavusios įmonės sparčiai tuština Garantinį fondą, po metų jis gali pritrūkti lėšų bankrutavusių bendrovių darbuotojams kompensuoti negautą uždarbį. “Verslo žinios” rašo, kad to neatsitiktų, kitąmet veikiančių subjektų įmokos į šį katilą greičiausiai bus padidintos nuo 0,1 iki 0,2 proc. darbo užmokesčio fondo.

Rimantas Žylius, ūkio viceministras, dar neteigia, kad įmokos tikrai didės, tačiau neoficialiai kalbėdami valdininkai buvo įsitikinę, kad tokio sprendimo išvengti nepavyks.

“Svarstėme šį klausimą fondo taryboje ir nusprendėme grįžti prie jo ankstyvą pavasarį. Tuomet įvertinsime bankrotų tendencijas ir priimsime sprendimą”, – aiškino ūkio viceministras.

Anot dienraščio, neišvengiamai didėsiantį įmokų dydį pranašauja ir Seimui pateikta tvirtinti Garantinio fondo 2011 metų sąmata. Ji rodo, kad kitąmet fondas dar pajėgs vykdyti savo funkcijas, tačiau jeigu nieko nebus daroma, vėlesniems metams liks tuščias.

2011 metų pradžią fondas pasitiks sąskaitoje turėdamas 70,5 mln. litų.