Kėdainių krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT” Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“. Šis apdovanojimas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje bendrovei įteiktas už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą.

Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Ūkio ir Aplinkos ministerijomis bei socialiniais partneriais.

„Įmonės veiklos iniciatyva yra kilusi vadovaujantis aplinkai draugiška koncepcija – sudaryti Lietuvos gyventojams galimybę rinktis laidojimo būdą, kuris yra ir ekologiškas, – pastebi bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Laidojimas kremuojant leidžia mažinti grunto bei gruntinių vandenų cheminę ir biologinę taršą, taip pat – taupyti savivaldybių žemės plotus, kuriuos reikėtų skirti naujoms kapinėms įrengti arba esamų kapinių plėtrai. Be to, didėjant Lietuvos gyventojų mobilumui, kremuotų palaikų laidojimas kapinėse ir kolumbariumuose išsprendžia nuolatinės kapų priežiūros ir kapinių estetikos problemas“.

Pasak V. Labanausko, Kėdainių krematoriume įdiegta moderniausia Rytų Europoje įranga leidžia užtikrinti, kad į aplinką nepatektų teršalai, atsirandantys degimo procese. „Įmonė vykdo Lietuvos aplinkosaugos institucijų patvirtintą monitoringo programą, numatančią, kad kas 3 mėn. nepriklausoma sertifikuota tyrimų laboratorija atliktų išsamius išeinančio oro matavimus, kurie registruojami ir perduodami į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Nuo veiklos pradžios vidutiniai išmetimai neviršija leistinų normų ir yra keletą kartų žemesni nei nustatyta įstatyme“, – pabrėžia V. Labanauskas.

Taip pat krematoriume atliekama nepertraukiama monitoringo programa 24 val. per parą: pagrindiniai parametrai yra fiksuojami tiek krematoriume esančioje programinėje įrangoje, tiek pas kremavimo įrangos gamintoją Vokietijoje, kompaniją IFZW. Nepertraukiamas monitoringas užtikrina minimalų teršalų patekimą į aplinką, o darbo procese atsirandantys vidutiniai išmetimai yra net keliolika kartų mažesni nei leistinos ES ir Lietuvos aplinkosaugos normos.

Skatindama Lietuvos gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą, įmonė taip pat siūlo rinktis savaime suyrančias kapsules pelenams supilti po kremacijos. Šių kapsulių kaina, kaip ir standartinių, įeina į kremavimo ir su juo susijusių paslaugų kainą, todėl nereikia skirti papildomų išlaidų joms įsigyti. Krematoriume vykstančių pažintinių ekskursijų metu rodomas čia esantis pavyzdinis ekologiškas karstas iš nelakuoto ir nedažyto medžio.

Pirmasis ir vienintelis Lietuvoje krematoriumas pradėjo veiklą 2011 m. lapkričio 29 d., Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. 2012 m. lapkričio 13 d., krematoriumą valdanti įmonė „K2 LT“ įvertinta tarptautinio kreditų biuro sertifikatu „Stipriausieji Lietuvoje“, pažyminčiu, kad įmonė turi aukštą mokumo reitingą. 2012 m. gruodį UAB „K2 LT“ tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) neasocijuota nare. Taip pat 2012 m. gruodį krematoriumo teikiamos paslaugos apdovanotos Aukso medaliu LPK apdovanojimų „Lietuvos metų gaminys 2012“ paslaugų grupės kategorijoje.

Kaunietis Dainius Karkauskas atsisakė vokiečių bendrovės siūlomo mokslinių tyrimų vadovo posto ir Lietuvoje įkūrė aukštųjų technologijų įmonę, projektuojančią sudėtingus medicinos ir pramonės robotus.

Septynerius metus išdirbęs inovatyvioje Vokietijos kompanijoje, penkiasdešimtmetis Dainius Karkauskas prieš dvejus metus apsisprendė imtis nuosavo verslo ir Lietuvoje pritaikyti ilgametę pramoninių bei medicininių robotų programavimo patirtį. 2009 m. pabaigoje kaunietis įkūrė aukštųjų technologijų įmonę „Rubedo sistemos“.
„Vokietijos įmonėje „Medical Intelligence“ dirbau robotų kūrimo ir programavimo srityje – iš pradžių dvejus metus gyvenau Vokietijoje, paskui Lietuvoje, čia į šį darbą įtraukiau daugiau žmonių. 2009 m. įkūrėme savo įmonę, nes turėjome ryšių su užsienio užsakovais“, – pradžią apibūdina įmonės direktorius ir pagrindinis akcininkas D.Karkauskas.
Pirmuosius produktus lietuviai sukūrė ir su pirmaisiais klientais susitarė dar prieš įsteigdami įmonę. Lietuvių sukurtais produktais susidomėjo šios srities pasauliniai lyderiai – buvusi D.Karkausko darbdavė „Medical Intelligence“, priklausanti švedų koncernui „Elekta“ ir to paties koncerno įmonė Londone. Pasiruošus iš anksto, nuosavo verslo startas buvo sėkmingas – „Rubedo sistemos“ per pirmus veiklos metus pasiekė 900 tūkst. Lt, o per antrus – 1,2 mln. Lt apyvartą.

Lietuvių gaminys – onkologiniams ligoniams gydyti

D.Karkauskas pamena, kaip sukūręs onkologinėms ligoms gydyti skirtos sistemos prototipą, nuvyko į „Elektos“ įmonę Londone jo pristatyti. Po pristatymo lietuvių kūriniu susižavėję „Elektos“ atstovai ne tik sutiko bendradarbiauti, bet netgi skyrė finansavimą, kad lietuviai nedelsiant imtų kurti produktą.
Šis produktas – spindulinei terapijai suprojektuotas ir realizuotas unikalus klinikinis programinės įrangos sprendimas, kuris naudojamas onkologijos ligoninėse ir leidžia radiologams preciziškai švitinti auglius, nepažeidžiant sveikų audinių. „Iki tol radiologai patys rankomis nustatydavo auglio vietą ir švitindavo jį milimetrų tikslumu, o mūsų sukurta sistema leidžia švitinti submilimetriniu tikslumu. Dėl to galima švitinti tokias vietas, kurių anksčiau buvo neįmanoma, pavyzdžiui, dėl grėsmės pažeisti nervą“, – pasakoja D.Karkauskas.
Kol „Rubedo sistemos“ – dar tik auganti jauna įmonė, pati parduoti šios savo sistemos klinikoms užsienyje ji nepajėgi, nes norint įžengti į šią konservatyvią rinką reikia daug laiko, pastangų ir žinomo vardo. Dėl to lietuviai savo sprendimą įdiegė kaip „Elektos“ korporacijos sukurtų švitinimo aparatų sistemos dalį, o švedai parduoda produktą galutiniam vartotojui. Tokiu būdu lietuvių sukurti gaminiai jau įdiegti Europos, Azijos ir Amerikos rinkose.
„Šiuo metu 100 proc. produkcijos eksportuojame. Lietuvoje dar nesame pardavę savo produktų, nes jie brangesni, be to, labai didelis tikslumas kol kas aktualus tik Vakaruose, o Lietuvoje onkologiniams pacientams gydyti dar trūksta bazinių pajėgumų. Pasaulyje parduota per šimtą mūsų sprendimų“, – skaičiuoja D.Karkauskas.
Šiuo metu „Rubedo sistemų“ komanda kuria prototipą, kuriuo būtų galima švitinti judantį auglį, esantį lanksčiuose audiniuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar prostatoje. Kurdama savo produktus įmonė bendradarbiauja su mokslo įstaigomis Lietuvoje.

Kuria robotą, skirtą buičiai

Be medicinos srities, „Rubedo sistemos“ kuria robotus, skirtus pramonei ir buičiai, kuriuos bandys pardavinėti klientams tiesiogiai, o ne per tarpininkus. D.Karkauskas dirbdamas Vokietijos įmonėje kūrė pramoninius robotus, skirtus smulkiajam verslui, tad ketina ir toliau tęsti šią veiklą. Įvairias operacijas galintys atlikti robotai tuomet buvo diegti automobilių gamyklose „Mitsubishi“ ir „Audi“.
„Ieškome galimybių šiuos prietaisus pardavinėti Anglijoje, nes su vienu rinkodarą ten studijuojančiu vaikinu sutarėme, kad jis pasidomės galimybėmis demonstruoti mūsų produkciją, aiškinsis, ko nori klientai, kaip ją patobulinti“, – apie klientų paieškas pasakoja D.Karkauskas.
Trečia sritis, į kurią koją kelia jauna Lietuvos įmonė, – robotuko, skirto plačiam vartojimui buityje, kūrimas, tačiau kam jis būtų skirtas, D.Karkauskas kol kas neatskleidžia.
Sprendimo steigti savo verslą D.Karkauskas nesigaili, nors vokiečiai gabiam darbuotojui siūlė likti ir vadovauti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos padaliniui. Tačiau Kauno politechnikos institute (dabar KTU) inžinieriaus sistemų techniko specialybę įgijęs D.Karkauskas darbe visuomet sau kėlė uždavinį tobulėti.
Baigęs universitetą jis dirbo Kauno radijo montavimo technikos mokslinių tyrimų institute, o Lietuvai tapus nepriklausomai su bendraminčiais įkūrė nuosavą įmonę, sukonstravusią širdies stimuliatorių ir kardiografą. Deja, produkciją buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje pardavinėjusi įmonė nesugebėjo persiorientuoti iš Rytų rinkų į Vakarus ir bankrutavo, o D.Karkauskas įsidarbino bendrovėje „Elsis“. Po septynerių aštuonerių metų gabiam specialistui vėl ėmė trūkti iššūkių, todėl jis nusprendė padirbėti užsienyje ir buvo pakviestas į „Medical Intelligence“.
„Galėjau likti dirbti Miunchene. Siūlė gerą algą, aukštas pareigas, bet dabar jaučiuosi komfortiškiau, nes gyvenu Lietuvoje“, – pabrėžia D.Karkauskas.

„Veido“ dosjė
Dainius Karkauskas, UAB „Rubedo sistemos“ direktorius, 50 m.

Išsilavinimas: KPI įgijo inžinieriaus sistemų techniko specialybę
Pomėgiai: žiemą slidinėjimas, vasarą vandens sportas, dviračiai
Pastarosios perskaitytos knygos: Michaelo E.Gerberio „Verslo mitas“, Jay Conrado Levinsono „Partizaninis marketingas“, Vadimo Zelando „Transerfingas“

Apie įmonę
Įkurta 2009 m.
Apyvarta:
2010 m. – 900 tūkst. Lt
2011 m. – 1,2 mln. Lt
Darbuotojų skaičius – 9

Kaune įsikūrusio automobilių detalių gamintojo „Accel elektronika“ direktorius Arvydas Stanys tvirtina, kad jų sukurtų gaminių galima rasti kiekviename naujame „Chrysler“ ar „Mercedes“ automobilyje.

A.Stanio vadovaujama lietuvių ir švedų kapitalo bendrovė „Accel elektronika“ savo didžiajam augimui pasirinko itin neįprastą laiką – 2009–2011 metus. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo pirmo kontakto užmezgimo, įmonės klientu pagaliau tapo automobilių gamintojas BMW. Maža to, garsių klientų būrį per pastaruosius dvejus metus papildė ir tokie koncernai, kaip „Chrysler“ bei „Daimler“ („Mercedes“).
Nauji klientai ir nauji gaminiai Kaune įsikūrusiai įmonei leido išvengti krizės ir sparčiai plėstis – įmonės apyvarta 2011 m. padidėjo 51 proc., o darbuotojų gretos pagausėjo beveik šimtu žmonių.

Nauji produktai leido augti per krizę

Nuo 1995 m. įmonėje gamybos vadovu, o nuo 2004 m. bendrovės direktoriumi dirbantis Arvydas Stanys pabrėžia, kad gyvavimo pradžioje pagrindinis „Accel elektronikos“ koziris kovojant su konkurentais buvo itin patraukli kaina, tačiau dabar kauniečiai aktyviai dalyvauja visiškai naujų produktų kūrimo procese. Visos įmonės „smegenys“ sutelktos Kaune, tad čia gimsta naujos idėjos ir detalės, o Švedijoje įsikūrę pardavėjai ieško klientų.
Būtent darbas su visiškai naujais automobiliams skirtais elektronikos produktais labai palengvino įmonės gyvenimą per krizę. 2007–2008 m. įmonė intensyviai kūrė naujus produktus, kuriuos pradėjo gaminti 2009 m.
„Nors vieni pirmųjų Lietuvoje, dar 2008 m. rudenį, pajutome artėjančią ekonomikos recesiją staiga ir smarkiai sumažėjus užsakymų, jau 2009 m. antroje pusėje mūsų gamybos ir pardavimo apimtis gana sparčiai ėmė didinti nauji produktai. 2010 m. pardavimas padidėjo 56 proc., 2011 m. – dar maždaug 51 proc. Per ateinančius penkerius metus apyvartą tikimės padvigubinti“, – planais dalijasi A.Stanys.
2011 m. „Accel elektronika“ ėmė gaminti saulės jutiklius „Daimler“ koncernui, ir dabar šie lietuvių sukurti gaminiai montuojami į visus šiuo metu gaminamus „Mercedes“ automobilius. Lietuvių sukurti saulės jutikliai, skirti klimato kontrolės įrangai, ne tik matuoja saulės intensyvumą, bet ir kai kuriuose automobilių modeliuose nustato, iš kurios pusės ir kokiu kampu krinta saulės spinduliai į automobilio saloną, o valdymo kompiuteris atitinkamai skirsto šalto ir karšto oro srautus.
Kitas išskirtinis gaminys – saugos diržo sagties davikliai, kurie siunčia signalą automobilio saugos sistemoms apie tai, ar keleivis prisisegęs diržą. Vadovaudamasi šia informacija, sistema skirtingai reaguoja avarijos atveju. Pernai įmonė laimėjo konkursą ir pradėjo gaminti naujos kartos saugos diržo sagties daviklius. Senesnės kartos davikliai naudojami tik „Volvo“ automobiliuose, o naujos kartos davikliai, be „Volvo“, bus tiekiami ir BMW, „Land Rover“, „Maserati“ bei kitų automobilių gamintojams.

Pirmasis klientas – SAAB

Bendrovės „Accel elektronika“ ištakos siekia bankrutavusią sovietinės elektronikos gamyklą. 1994 m. buvę šios gamyklos darbuotojai sukūrė pirmąjį savo produktą – elektroninį mazgą, skirtą SAAB automobiliui, kuris buvo patikimesnis ir gerokai pigesnis už tuo metu naudojamą analogą.
„Mūsiškiais gaminiais dėl gero kainos ir kokybės santykio netrukus susidomėjo „Volvo“. Vėliau taip pat sėkmingai užmezgėme ryšius su „Opel“ kompanija, o per ją ir su tuo metu didžiausio automobilių gamintojo statusą turėjusiu koncernu „General Motors“. Šiandien lengviau išvardyti tuos mašinų gamintojus, su kuriais nedirbame“, – tvirtina A.Stanys, pridurdamas, kad lietuvių gaminių galima rasti kiekviename „Chrysler“, „Mercedes“, “General Motors” koncernų gaminamame automobilyje. O kadangi kiekvienas automobilių gamintojas turi atskiras gamyklas atskiriems pasaulio regionams, „Accel elektronikos“ gaminiai keliauja ir į tokias tolimas šalis, kaip Indija, Australija ar Brazilija.
Tiesa, konkuruoti pasaulinėje rinkoje lietuviams nelengva. Automobilių detalių gamybos rinkoje konkurencija vis stiprėja, tad, A.Stanio manymu, įeiti į šią gana konservatyvią ir uždarą rinką naujai susikūrusiai įmonei šiandien tikriausiai būtų neįmanoma. „Nuo pat pradžių nebuvo lengva, reikėjo nuolat tobulėti, kad išliktume rinkoje, į kurią per stebuklą pavyko įkišti koją“, – atskleidė A.Stanys.
Jo vadovaujamos įmonės ateities planai – labiau orientuotis į sudėtingesnius, didesnę pridėtinę vertę klientui kuriančius produktus.

„Veido“ dosjė

Arvydas Stanys, UAB „Accel elektronika“ direktorius, 39 m.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universitete baigtos elektronikos inžinerijos studijos, ISM universitete įgytas verslo vadybos magistro (MBA) laipsnis.
Pomėgiai: fotografija, žvejyba, ką nors kurti, konstruoti.
Pirmi uždirbti pinigai: dar būdamas moksleivis vasaromis dirbdavo kolūkyje.

Apie įmonę

1994 m. įmonę įkūrė bankrutavusios sovietinės elektronikos gamyklos darbuotojai kartu su švedų partneriais.
Pardavimas, mln. Lt
2010 m. – 30,2
2011 m. – 45,9

Darbuotojų skaičius
2010 m. – 235
2011 m. – 325

Duomenų perdavimo ir informacijos saugumo sprendimų įmonei “Santa Monica Networks” vos trejus metus vadovaujančiam Mindaugui Žiūkui sėkmingai pavyko išlaviruoti per ekonominį sunkmetį, o šių metų pirmąjį pusmetį pajamas padidinti net 129 proc. – iki beveik 14 mln. Lt.

Mindaugas Žiūkas prisimena, kad vadovauti perėmė sustabarėjusią įmonę. Nors ji galėjo pasiūlyti naujausių informacinių technologijų saugos sprendimų, tačiau nesugebėjo jų pateikti klientams ir parduoti. O M.Žiūkas gana greitai pateisino akcininkų lūkesčius. Pernai Lietuvos “Santa Monica Networks”, kuri yra įmonių grupės, veikiančios Baltijos šalyse ir Suomijoje, dalis, pajamos, palyginti su 2009-aisiais, išaugo 67 proc. ir šiuo metu jos finansiniai rodikliai yra vieni geriausių visoje grupėje.
“Sprendimai, padedantys apsisaugoti nuo šiuolaikinių interneto ir įmonių viduje kylančių grėsmių, – labai siaura niša. Mes užimame vos dešimtadalį viso IT segmento. Tai riboja įmonės augimą ir plėtrą. Vis dėlto ir šiemet pajamas planuojame padidinti dar maždaug 21 proc. Vien per šių metų aštuonis mėnesius jau uždirbome tiek, kiek pernai per visus metus”, – tvirtina Lietuvos “Santa Monica Networks” generalinis direktorius.
Šiam vadovui pavyko ne tik pasiekti puikių įmonės rezultatų, bet ir sukurti naują poreikį IT rinkoje – saugoti įmonės informaciją nuo šiuolaikinio interneto grėsmių, kurių kartu su socialinių tinklų bei vadinamosios debesų kompiuterijos paslaugomis vis daugėja.

Pajamas didino agresyvi naujų klientų paieška

2008 m. įsiliejęs į įmonės “Santa Monica Networks” komandą kaip pardavimo vadovas, po pusmečio M.Žiūkas jau atsisėdo į generalinio direktoriaus kėdę. Pirmiausia jis surinko naują pardavimo skyriaus komandą ir kardinaliai pakeitė įmonės strategiją – identifikavo klientus, su kuriais nori dirbti, ir pradėjo agresyvią jų pritraukimo politiką.
“IT rinkoje dirbantys žmonės dažniausiai būna konservatyvūs, įpratę prie vieno produkto, nenori jo keisti nauju, nors ir geresniu. Įtikinėti žodžiais – beprasmis reikalas, todėl mes iškart siūlome išbandyti su informacinių sistemų sauga susijusius sprendimus. Be to, atsivežame naujausių technologijų. Visa tai ne tik realizavosi į piniginius srautus, bet ir padėjo sukurti naują poreikį”, – atskleidžia trylika metų pardavimo srityje dirbantis vadovas.
Štai neseniai įmonė pristatė naujos kartos lanksčius vadinamųjų ugniasienių sprendimus. Jos informacijos sraute gali aptikti virusų, interneto “kirminų”, kitų kenksmingų programų pėdsakus ir identifikuoti tam tikrus jautrius ar slaptus duomenis, tokius kaip kredito kortelių numeriai, finansiniai duomenys, komercinės paslaptys. Be to, šios funkcijos leidžia pagal poreikius valdyti tinklo saugumą ribojant prieigą prie tam tikrų taikomųjų programų, elektroninių paslaugų, interneto portalų. Pavyzdžiui, rinkodaros skyriaus darbuotojams gali būti leidžiama naudotis “Facebook” tinklu, bet tik tomis jo paslaugomis ir funkcijomis, kurios reikalingos jų darbui, o tame pačiame tinkle veikiantys žaidimai blokuojami.
“Pasaulyje ši sritis sparčiai plėtojama, nes kuo toliau, tuo daugiau privačių įmonių ir valstybinių organizacijų iškelia savo paslaugas į interneto erdvę, o tai susiję su papildoma rizika – galimi asmeninių duomenų praradimai, veiklos funkcijų sustabdymas naudojant iš anksto suplanuotas ir tikslines internetines atakas”, – paaiškina M.Žiūkas.

Planuoja plėtrą

“Santa Monica Networks” generalinio direktoriaus nuomone, Lietuvoje informacinių sistemų saugos sritis taip pat turėtų būti viena sparčiausiai augančių. Vis dėlto jis pastebi, kad lietuviškas taupumas dažnai dar nusveria investicijas į saugos sprendimus.
Labiausiai šioje srityje, pasak M.Žiūko, yra pažengę bankai, kurie žino savo reputacijos ir klientų konfidencialių duomenų svarbą. Pašnekovas tikisi, kad ateinančius trejus metus ES fondų lėšomis bus stiprinama valstybinių institucijų informacinių sistemų sauga, tad “Santa Monica Networks” siūlomus saugos sprendimus bus galima pritaikyti dar plačiau.
UAB “Informacijos saugos sprendimai”, užsiimančios konsultacijomis ir mokymais, direktorius Audrius Lučiūnas sako, kad informacijos apsaugos bumas, prieš porą metų kilęs Vakarų Europos šalyse, artimiausiu metu turėtų pasiekti ir Lietuvą, tačiau plėtros perspektyvas šioje srityje jis vertina skeptiškai.
“Tai aktualu tik bankams ir didelėms įmonėms, nes įsilaužus į duomenų bazes gali nukentėti jų prestižas, o klientai gali patirti finansinių nuostolių. Tačiau jeigu  įsilaužėliai pakeičia įmonės interneto puslapio vaizdą, tai didelių nuostolių nepridaro. Įmonės klientų sąrašas taip pat nėra jautri informacija – juk jį galima gauti ir neįsilaužus į duomenų bazę. Tad tikrai ne visoms įmonėms reikia investuoti į sistemų apsaugą”, – mano A.Lučiūnas.

Sėkmės paslaptis – išskirtiniai sprendimai

Vis dėlto įmonės “Santa Monica Networks” generaliniam direktoriui net sunkmečiu, kai reta įmonė investavo į informacinių sistemų saugos sprendimus, pavyko išsilaikyti rinkoje. Tiesa, 2009 m. pardavimas buvo kritęs 30 proc., tačiau darbuotojų atleisti nereikėjo, o išskirtiniai produktai ir toliau buvo pristatomi klientams, norintiems atnaujinti savo informacines sistemas. Beje, pačios naujausios technologijos ir išskirtiniai projektai duomenų saugos srityje, pasak M.Žiūko, yra viena paslapčių, kodėl kelerius metus iš eilės įmonės pajamos sparčiai didėja.
Asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio duomenimis, įmonei “Santa Monica Networks” per kelerius metus pavyko užimti gana nemenką Lietuvos rinkos dalį ir ji tapo lydere tarp duomenų saugumo srityje dirbančių įmonių.

“Veido” dosjė

Mindaugas Žiūkas, 32 m.
UAB “Santa Monica Networks” generalinis direktorius
 Išsilavinimas: 2001 m. Vilniaus universitete baigė istorijos specialybę.
 Karjera: Nuo 2002 m. dirbo UAB “Bitė GSM” pardavimo vadybininku. 2007 m. ėjo “Hewlet Packard” pardavimo vadovo pareigas. Nuo 2008 m. rugpjūčio vadovauja įmonei “Santa Monica Networks”.
 Pirmieji uždirbti pinigai: studijų metais dirbo reklamos pardavimo agentu cigaretes importuojančioje kompanijoje “Pacific Baltija”.
 Informacija apie įmonę: “Santa Monica Networks” informacinių technologijų rinkoje dirba nuo 1994 m. – iki 2000 m. kaip UAB “Taidė”, o iki 2003 m. – kaip UAB “Cygate Lietuva”. 2003 m. pavasarį buvo suburta “Santa Monica Networks” įmonių grupė Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, 2005 m. įsteigta įmonė ir Suomijoje.
 Įmonės apyvarta:
2009 m. – 11,6 mln. Lt
2010 m. – 19,3 mln. Lt
2011 m. (8 mėnesiai) – 18,9 mln. Lt
 Darbuotojų skaičius: 2011 m. – 22

Pernai šoktelėjus apyvartai ir daugiau kaip 5 kartus išaugus pelnui, Antano Griciaus autotransporto įmonė ir šiemet tikisi rekordų – jau investuoja į transporto priemonių parko atnaujinimą.

Šių metų pradžioje įsigyta 20 naujų vilkikų ir tiek pat šaldytuvų, tačiau į bankus dėl paskolų nesikreipta, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Kol kas perkame savomis lėšomis, turime banko pasiūlymą, patvirtintą kredito liniją, bet kol kas nesinaudojame. Juk jei būtume tuos vilkikus, kurie sudegė, pirkę išperkamąja nuoma, būtume turėję iškart bankui atiduoti vien už vilkikus 4,7 mln. litų”, – kad stengiamasi verstis savomis lėšomis, tvirtina A. Gricius.

Atsižvelgiant į padėtį rinkose, rudenį numatoma dar papildyti parką ir išplėsti iki 300 vilkikų ir 400 puspriekabių. Tačiau jau dabar, įmonės vadovo teigimu, susiduriama su rimtu vairuotojų stygiumi. Šiuo metu įmonė galėtų įdarbinti apie 50 vairuotojų, visa bėda, kad “nėra ką darbinti”.

“Atsigavo Rusijos rinka, iš karto rezultatai kitokie, Vakaruose būtų tik perpus toks pelningumas”, – lygina autotransporto įmonės savininkas.

Įmonės krovinių gabenimas Rusijoje sudaro apie 70 proc. viso vežimo.

A. Griciaus autotransporto įmonės apyvarta pernai šoktelėjo apie 30 proc., o ikimokestinis pelnas siekė 12,638 mln. litų, 2009 metais įmonė uždirbo 2,268 mln. litų pelno.

Pernai spalį sudegus “DFDS Lisco” keltui “Lisco Gloria” A.Griciaus įmonė patyrė apie 6 mln. litų nuostolių, jie vis dar nėra atlyginti.