Nuolat didinamas bazinis krovinių vežimo traukiniais tarifas tampa sunkiai pakeliama finansine našta daugeliui geležinkeliais besinaudojančių Lietuvos įmonių.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ yra natūraliai susiformavusi monopolija, kurios teikiamoms paslaugoms alternatyvų tiesiog nėra. Jos sprendimai neišvengiamai daro didelę įtaką geležinkeliu daug krovinių transportuojančioms įmonėms ir visai logistikos grandinei.

Kai nėra alternatyvų, tenka nusileisti
Tiek anksčiau, tiek dabar „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat sulaukia skirtingų verslininkų ir vadovų kritikos, kad atsiradus reikalavimui valstybės valdomoms įmonėms mokėti dividendus bendrovė nebandė optimizuoti savo veiklos, o naštą paprasčiausiai perkėlė ant klientų pečių. Kai kurioms įmonėms ši našta darosi per sunki. “Lietuvos geležinkeliai”, kaip įprasta, kartoja seną savo mantrą: “Nepatinka vežti geležinkeliu – vežkite keliais.” Bet tokie “argumentai” tėra nepagarba klientams.
Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Štai stambi Lietuvos įmonė, mineralinių trąšų gamintoja „Lifosa“ kiekvieną dieną geležinkeliu atsiveža beveik šimtą vagonų žaliavos ir dar tiek pat produkcijos išveža. Per metus įmonė geležinkeliais transportuoja per 2,5 mln. tonų krovinių – apie 5 proc. visų jais vežamų. Nors “Lifosa” – stambi bendrovė, nuolat kylantis tarifo dydis net ir jai tampa dideliu galvos skausmu ir pernelyg didele finansine našta. Juk dėl didėjančių “Lietuvos geležinkelių” tarifų “Lifosai” kasmet tenka išleisti ne vieną papildomą milijoną „Ši našta neadekvačiai didelė“, – sako bendrovės „Lifosa“ vadovas Jonas Dastikas.
Dar neseniai „Lifosa“ dirbo išties sėkmingai – užpernai šios bendrovės veiklos pelningumas siekė 14 proc., tačiau pablogėjus situacijai pasaulinėje rinkoje pelningumas krito iki 3 proc., o čia dar prisidėjo vis didėjantis vežimo tarifas. J.Dastiko teigimu, aplinkybėms spaudžiant pelningai dirbti tapo tikrai sunku, ir gali ateiti laikas, kai įmonė pradės dirbti nebepelningai, o apie liūdnesnius scenarijus vadovui net nesinori kalbėti. Nors “Lifosa” bandė tartis su „Lietuvos geležinkeliais“, tai naudos nedavė.
“Lietuvos geležinkelių” vadovai turėtų suprasti, kad be mūsų šiam vežėjui būtų kur kas blogiau, tačiau bent kol kas jie elgiasi labai nelanksčiai, ir sulaukti nuolaidų iš “Lietuvos geležinkelių” labai sunku, – tvirtina J.Dastikas. Nors ką čia kalbėti apie nuolaidas, jei, J.Dastiko žiniomis, po pusmečio “Lietuvos geležinkeliai” tarifą planuoja dar kartą didinti.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sutinka, kad brangstantis krovinių vežimas geležinkeliais daro neigiamą įtaką didelei daliai verslo Lietuvoje. „Dirbdami su užsakovais, krovinių siuntėjais kalbame apie bendrą tarifą, kurį sudaro vežimas geležinkeliu, uosto paslaugos bei pervežimas jūra. Jeigu nors vienas jų brangsta, tai gali kelti problemų pritraukiant krovinių ir apsunkinti konkuravimą su kitais uostais“, – paaiškina V.Šileika.
Jo manymu, nuolat brangstant krovinių vežimui geležinkeliais ima šlubuoti mūsų konkurencingumas, ir tik laiko klausimas, kada aplinkiniai uostai taps patrauklesni. „Juk konkuruojame bendroje rinkoje. Deja, mūsų geografinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtume jaustis ramūs. Iš Rygos ar Talino uostų atstumai iki tam tikrų Rusijos regionų, jų pramonės centrų daug mažesni, tad dar didindami tarifus rizikuojame prarasti dalį krovinių“, – atkreipia dėmesį Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
Čia svarbu pridurti, kad uosto krovos bendrovės elgiasi visiškai kitaip nei “Lietuvos geležinkeliai”: jos ne tik nedidino tarifų, bet ir kartais susidariusias papildomas sąnaudas padengdavo iš savų lėšų, kad tik neprarastų krovinių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Įvairius socialinius projektus, labdaros organizacijas, kultūros renginius remia daugelis Lietuvos didžiųjų įmonių, tačiau dažnai jų parama labai jau primena savireklamą. Dideles sumas miesto gražinimui ar bendruomenės gerovei be jokio išskaičiavimo skiria vos viena kita milijoninius pelnus skaičiuojanti bendrovė.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje Moterų krizių centras duris atverti galėjo tik todėl, kad net milijoną litų jam įkurti skyrė Danijos žuvų perdirbimo bendrovė „Espersen“, uostamiestyje turinti padalinį. Įdomu, kad spręsti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą patiriančių klaipėdiečių problemas dar prieš šešerius metus ėmėsi Danijos ambasadorė Eva Janson, kuri ir susitarė su bendrove „Espersen“ dėl ženklios finansinės paramos krizių centrui įkurti.
„Šiam projektui iš ES fondų pavyko gauti beveik 2 mln. Lt, tačiau dar milijono trūko, – prisimena Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. – Svarbu tai, kad bendrovė ne tik skyrė tokią sumą pinigų, bet ir aktyviai dalyvavo projektuojant pastatą. Įmonės atstovams buvo svarbu, kad centras ne tik padėtų tenkinti moterų socialinius poreikius, bet ir būtų sukurta jauki erdvė. Klaipėdoje tai buvo pirmas projektas, kurį įgyvendinant gilintasi į saugumo reikalavimus ir kokybę, o ne tik atsižvelgiama į pigiausią viešųjų pirkimų metu pasiūlytą kainą.“
Ypač daug prie Moterų krizių centro projektavimo prisidėjo „Espersen“ fondo atstovas Aegie Mayersas, pagal išsilavinimą architektas. Jis rūpinosi, kad iškiltų pastatas, kuriame netrūktų natūralios saulės šviesos, o aplink – žalumos, moterys galėtų pačios gamintis maistą.
Šiuo metu užimta pusė centre įkurtų vietų – gyvena dvylika smurtą patyrusių moterų, kurioms teikiama tiek psichologinė, tiek teisinė pagalba.
Viena priežasčių, kodėl žuvų perdirbimo bendrovė skyrė net milijoną litų tokiam krizių centrui įkurti, ta, kad įmonės Klaipėdos padalinyje dirba vien moterys. Tad taip norėta prisidėti prie uostamiesčio moterų gerovės.
Panašių pavyzdžių, kai įmonės, nesitikėdamos finansinės grąžos, investuoja šimtus tūkstančių ar ne vieną milijoną litų į ilgalaikius, ne vienos kartos poreikius tenkinančius projektus, mūsų šalyje, deja, vis dar tik vienas kitas.
Dažniausiai paramai skirti pinigai Lietuvoje skaičiuojami kaip išlaidos reklamai. Ypač noriai didžiosios įmonės, tarkim, „Vičiūnų“ įmonių grupė, „Kauno grūdų“ įmonių grupė ir kitos remia sporto komandas, nes bendrovių pavadinimai puikuojasi per rungtynes ant sportininkų marškinėlių ar reklaminiuose stenduose.
Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – taip pat ne tik nuolatinė įvairių renginių rėmėja, bet ir aktyvi aplinkosaugos akcijų rengėja: ne vieną šimtą milijonų litų ji yra skyrusi šiukšlių surinkimo centrams Molėtų, Utenos, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose įkurti. Aludarių iniciatyva ežerų pakrantėse buvo ne tik iškuoptos šiukšlės, bet ir įrengtos persirengimo kabinos poilsiautojams. Tačiau to nesavanaudiška parama vietos bendruomenėms tikrai negalima pavadinti, nes nuo kiekvienos kabinos iš tolo švietė bendrovės pavadinimas.
Taigi kurios Lietuvos įmonės be jokio išskaičiavimo yra įteikusios miestams dovanas, kuriomis žmonės naudosis ne vieną dešimtmetį?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pernai Lietuvoje įsteigta rekordiškai daug įmonių – beveik 13 tūkst., arba dvigubai daugiau nei prieš kelerius metus. Ką rodo ši tendencija: prabudusį lietuvių verslumą ar susiformavusius burbulus?

Po studijų samdomą darbą keletą metų dirbęs, bet apie nuosavą verslą svajojęs kaunietis Arminas Rudzenskas įmonės steigimą atidėliojo metus. Galiausiai pernai spalį jis įregistravo aplinkosaugos srityje dirbančią įmonę „Ekogarantas“, kuri užsiima dokumentų tvarkymu įmonėms ir antrinių žaliavų surinkimu bei pardavimu. Kodėl įmonę A.Rudzenskas įsteigė būtent pernai?
„Planų steigti įmonę turėjau seniai, tačiau žinojau, kad planuojama įvesti naują juridinio asmens statusą – mažąją bendriją, tad laukiau. Mažąją bendriją paprasčiau įsteigti, lengviau tvarkyti jos buhalterinę apskaitą, mažiau reikia mokėti mokesčių. O juk veiklos pradžioje aktualus kiekvienas litas“, – kodėl pernai pagaliau ryžosi įgyvendinti ilgametę svajonę, aiškina jaunasis verslininkas.
2012-aisiais Lietuvoje naujų įmonių užderėjo kaip niekada anksčiau. Iki šiol menku verslumu, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pasižyminčioje šalyje buvo įsteigta rekordinis skaičius juridinių asmenų – 14,8 tūkst, o atmetus labdaros organizacijas, politines ir religines bendrijas, viešąsias ir biudžetines įstaigas – 12,8 tūkst. Tai yra 54 proc. daugiau nei 2011 m., 90 proc. daugiau negu 2010 m. ir du kartus daugiau nei 2009 m. Kas lėmė šį bumą?

Steigti įmonę tapo kur kas lengviau

Mažųjų bendrijų, leidžiančių mažiau rizikuoti imantis verslo, atsiradimas neabejotinai yra viena priežasčių, kodėl praėjusiais metais lietuviai aktyviau steigė verslus. Vien nuo praėjusių metų rugsėjo, kai buvo įtvirtinta ši juridinio asmens forma, įsteigta 1200 mažųjų bendrijų, o iki praėjusios savaitės – 1474.
„Ši forma patrauklesnė pradedantiesiems smulkiems verslininkams, nes norint įsteigti įmonę nereikia 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo, kaip steigiant uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tačiau išlaikomas UAB pranašumas, kad steigėjas nerizikuoja nuosavu turtu, kaip steigdamas individualią įmonę. Tai labai gera kombinacija“, – pagrindinius mažosios bendrijos pranašumus pabrėžia VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas.
Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius, Verslo centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas pastebi, kad nemažai klientų laukė, kol atsiras mažosios bendrijos, o dabar net 90 proc. klientų renkasi būtent šią formą verslui pradėti. Be to, šiuo metu Lietuvoje steigti įmonę palankiau negu bet kada anksčiau: valstybė dalija verslo krepšelius verslo pradžiai („Verslios Lietuvos“ dalijamais krepšeliais pernai pasinaudojo apie tūkstantį įmonių), taip pat atsirado įvairių verslo finansavimo galimybių, pavyzdžiui, pradedančiojo verslo mikrokreditavimas palankiomis sąlygomis per Lietuvos kredito unijas. Įmonių steigimą palengvino ir galimybė tai padaryti internetu, kuria lietuviai netruko pasinaudoti: 2012 m. internetu įsteigta net 54,6 proc. mažųjų bendrijų ir 58,2 proc. UAB.
„Netiesa, kad Lietuvoje nėra sąlygų pradėti savo verslą, – visos sąlygos yra: kuriantiesiems savo verslą rengiami įdomūs seminarai, juos konsultuoja verslo centrai, o Valstybinė mokesčių inspekcija metus laiko informuoja mokesčių tvarkymo klausimais. Labai didelė pagalba yra mažoji bendrija, nes lengviau ir atidaryti įmonę, ir ją valdyti. Viskas duota, ir nematau jokios problemos šiandien įkurti įmonę“, – tvirtina 28 metų Karolis Genutis, lapkritį įkūrę mažąją bendriją „Impex Line“ ir susikūręs sau darbo vietą.
Iki tol darbo biržoje stovėjęs ir mamos namą pardavinėjęs K.Genutis šiuo metu teikia paslaugą norintiems parduoti ar išnuomoti savo būstą: jį sutvarko, išvalo, nufotografuoja ir įdeda skelbimus į specializuotas interneto svetaines.
Didėjančios galimybės paprasčiau ir pigiau Lietuvoje pradėti verslą sutapo su darbo rinkos nuosmukiu, o tai buvo tarsi spyris per ekonomikos pakilimą apsnūdusiems lietuviams. Iki 2009 m. krizės dauguma gyventojų gerai mokamų darbo vietų rasdavo be jokio vargo, tad rizikuoti santaupomis steigiant verslą nebuvo reikalo. Prasidėjusi krizė sumažino darbo vietų pasirinkimą, apkarpė atlyginimus, padidino darbo krūvį, o kartu ne vieną privertė ieškoti alternatyvų, kaip susikurti darbo vietą pačiam. Kintantis mąstymas ypač pasijuto tarp jaunimo. Pasak D.Žiogo, ryškėja tendencija, kad lietuviškas verslas labai stipriai jaunėja: sulaukiama daug jaunų žmonių iki 29 metų, kurie nori steigti elektroninės prekybos, IT srities ar paslaugų įmones.
„Rinkoje 2 tūkst. Lt alga laikoma labai gera, bet už ją darbuotojas dirba viršvalandžius, patiria daug įtampos ir, paprastai kalbant, yra tiesiog išgręžiamas. Tas išnaudojimas verčia galvoti, kad geriau dirbti sau“, – kodėl nusprendė pats susikurti darbo vietą, aiškino K.Genutis.
Kredito rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa atkreipia dėmesį, kad pastebimai augantį lietuvių verslumą rodo ir nuolat didėjantis darbdavių skaičius – įmonių, kurios įdarbina bent vieną darbuotoją. 2011–2012 m. kas mėnesį darbdavių pagausėdavo po 400–500: vienam išnykusiam darbdaviui tekdavo du nauji. 2011 m. vasario pradžioje Lietuvoje buvo 81,6 tūkst., o 2013 m. sausio 1 d. – 92,1 tūkst. darbdavių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos gamintojai vis dažniau meta iššūkį užsienio kompanijoms, o kai kurie teigia net nebeturį sau lygių visame pasaulyje.

Mažai kas Lietuvoje žino, kad daugelyje Kazachstano ir Baltarusijos ligoninių įdiegta viena moderniausių pasaulyje medicininė dujų įranga, kuri buvo sukurta ir pagaminta… mažytėje gamykloje Kauno Savanorių prospekte. Ten dirbantys aštuoni inžinieriai kuria tikrus medicininės įrangos stebuklus, kurie be vargo laimi naujai statomų ligoninių skelbiamus konkursus. Beje, lietuvių kurtos ir jų rankomis gamintos įrangos galima rasti ne tik šiose Rytų šalyse ar, pavyzdžiui, Suomijoje, bet ir tokiuose egzotiškuose pasaulio kampeliuose kaip Malaizija ar Haitis.
Dujinę ir kitokią medicininę įrangą kuriančios ir gaminančios kompanijos “Medical technologies” generalinis direktorius Vytautas Jakas aiškina, kad čia yra susirinkusi aukščiausios prabos inžinierių komanda, sovietiniais metais dirbusi gerai žinomame Kauno radijo matavimų institute. Pašnekovas prisimena, jog subyrėjus sovietų sąjungai, šis institutas buvo uždarytas, o daugybė itin kvalifikuotų profesionalų ėmė ieškoti naujų galimybių realizuoti savo sugebėjimus.
“Mes nutarėme savo žinias ir gebėjimus panaudoti medicinoje. Kiti instituto inžinieriai irgi įkūrė kelias dabar labai stiprias, pasaulyje gerai žinomas kompanijas. Pavyzdžiui, palydovinės, vietinės ir kabelinės televizijos įrangos gamykloje “Terra” dabar dirba apie 250 žmonių iš instituto, o garso ir apsaugos sistemas bei daviklius prancūziškiems, švediškiems automobiliams gaminančioje “Accel Elektronika” dirba apie 300 buvusių kolegų”, – vardija V.Jakas.
Jis aiškina, kad jo vadovaujamos kompanijos “Medical technologies” kelias link tarptautinio medicininės dujų įrangos gamintojo vardo buvo ilgas, o veiklos kryptis keitėsi net keletą kartų.
Iš pradžių specialistai ėmėsi odontologijos – tol, kol valstybinėse Lietuvos gydymo įstaigose tebebuvo naudojama pasenusi tarybinė įranga, kompanija turėjo labai daug užsakymų gaminti įvairius pažangesnius, modernesnius stomatologinius įrenginius – kompresorius, odontologo darbo vietos valymo sistemas, vėliau ir visą odontologo darbo vietos įrangą. Sumažėjus užsakymų Lietuvoje, ši produkcija buvo eksportuojama į Rusiją bei JAV.
Vėliau kompanijos specialistai nutarė imtis dujinės įrangos – ji reikalinga iš esmės bet kurioje ligoninėje, kurioje yra bent viena operacinė ar intensyvios priežiūros palata, mat jose privalo būti, pavyzdžiui, šaldymui naudojamų azoto dujų, kvėpavimui reikalingo deguonies ir kt. įranga.
Kompanijos vadovas aiškina, kad pirmiausia tokia įranga buvo diegiama Baltarusijoje, kur, prezidento Aleksandro Lukašenkos nurodymu, buvo įgyvendinamas visą šalį apėmęs ligoninių projektas “2 operacinės ir 6 intensyvios terapijos palatos”. “Tuomet laimėjome labai daug konkursų, įrengėme labai daug gydymo įstaigų ir labai neblogai uždirbome”, – džiaugiasi V.Jakas.
Vis dėlto stambiausi užsakymai pasipylė tuomet, kai Kazachstano sostinėje Astanoje buvo pradėtos masinės naujų ligoninių statybos. Čia lietuvių kompanija laimėjo ir tebelaimi ne vieną konkursą, nes nurungia konkurentus tiek kaina, tiek kokybe. Štai pernai Astanoje lietuviai baigė diegti dujinę įrangą 500 vietų Astanos ligoninėje, neseniai darbai baigti 350 vietų Astanos vaikų ligoninėje, o šiuo metu į pabaigą eina derybos dėl prezidentinės ligoninės, skirtos aukščiausio rango valstybės vadovams, įrengimo.
Iš įdomesnių šioje kompanijoje dirbančių specialistų sukurtų medicinai skirtų sprendimų verta paminėti dar ir technologinių įrenginių veikimo kontrolės sistemą. “Ligoninėje veikiančią dujų įrangą reikia nuolat stebėti, kad nebūtų nė menkiausio gedimo. Mūsų sistema leidžia vakuumo stočių, suspausto oro stočių, anesteziologinių dujų stočių monitoringą vykdyti labai paprastai: visi rodikliai matomi viename ekrane, o jei kuris nors rodiklis nukrypsta nuo normos, signalas gali būti siunčiamas tiesiai į budinčiojo mobilųjį telefoną”, – aiškina V.Jakas. Jo teigimu, tokia monitoringo sistema jau veikia trijose Astanos ligoninėse, o netrukus bus įdiegta ir vienoje Kauno klinikoje.

Aukštosios technologijos – be konkurencijos

Iš Lietuvos Statistikos departamento pateikto aukštosiomis technologijomis paremtos produkcijos gamintojų, kurių eksportas sudaro mažiausiai 80 proc. pekybos, sąrašo reikėtų išskirti, pavyzdžiui, kompaniją „Intersurgical“,kuri specializuojasi vienkartinių kvėpavimo slaugos gaminių gamyboje. Tuo ji išsiskiria iš kitų įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o įmonės gaminiai yra naudojami ligoninėse, operacinėse, intensyvios terapijos skyriuose, greitosios pagalbos automobiliuose daugiau nei 100 valstybių.
Neseniai kompanijos specialistai sukūrė dar vieną unikalų įrenginį – šilumos ir drėgmės
Reguliatorių. “Tai kvėpavimo palaikymo sistemos prietaisas, kuris pacientui kvėpuojant ne tik padės palaikyti stabilų šilumos ir drėgmės santykį, bet ir palengvins patį kvėpavimo procesą. Kompanijai masinė šio reguliatoriaus gamyba reikš dar didesnes eksporto apimtis”, – aiškina šios inovatyvios kompanijos atstovai.
Ne kartą “veidas” yra rašęs ir apie kompaniją “fermentas”, kuri pasaulį jau ne vienerius metus stebina genų inžinerijos, molekulinės biologijos produktais.
Beje, aukštosios technologijos Lietuvius iš kitų gamintojų išskiria ne vien medicininės įrangos srityje – nemažai gaminama ir išskirtinės kokybės aukštosiomis technologijomis paremtų transporto, buities, net maisto pramonės produkcijos.
Pavyzdžiui, viena iš unikalių aukščiausios prabos paslaugas, o ne produkciją eksportuojančių kompanijų – akcinė bendrovė „FL Technics“, kuri viso pasaulio mastu teikia kompleksines lėktuvų techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Techninę orlaivių priežiūrą ji teikia bazinėse stotyse Lietuvoje ir Ukrainoje bei dar 32 operatyvios techninės priežiūros stotyse Europoje, NVS šalyse bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Na o iš viso ši kompanija bendradarbiauja net su 42 pasaulio šalimis ir yra viena geriausiai žinomų lėktuvų techninio aptarnavimo kompanijų pasaulyje.
Dar viena susisiekimo priemonių srityje švytinti lietuviška “žvaigždė” – Panevėžyje esanti gamykla “Cargobull”. Čia gaminami visoje Europoje paklausūs izoterminiai kėbulai, priekabos, puspriekabės ir autotraukiniai, skirti įvairių prekių bei produktų pervežimui. Pasak kompanijos atstovų, ši produkcija beveik visa skirta vien eksportui, ir Europoje yra labai gerai vertinama vien jau dėl to, kad izoterminių kėbulų, priekabų ir puspriekabių gamybai naudojamos įmonėje pagamintos unikalios termoizoliacinės FERROPLAST plokštės, pasižyminčios ypatingomis izoliacinėmis savybėmis, stabilumu, atsparumu drėgmei ir korozijai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per pastaruosius kelerius metus, beje, krizinius, valstybės valdomų įmonių grąža akcininkams – valstybės piliečiams išaugo dvylika kartų. Ar socialdemokratams grįžus į valdžią šioms įmonėms ir vėl ims menkiau sektis?

Prieš pusketvirtų metų europarlamentaro mandatą iškeitęs į valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą, liberalsąjūdininkas Eugenijus Gentvilas vėl grįžo į politiką. Į klausimą, ar tai reiškia, kad nesitikėjo likti savo poste, dabar Seimo narys sako: „Spėliojau, kad taip bus ir, ko gero, neapsirikau. Seniau pažįstami socialdemokratai Seime pripažino girdėję apie tokius partiečių ketinimus.“
Tai lyg pirmas simptomas, kad kartu su dešiniųjų Vyriausybės kadencija gali baigtis ir dabartinių didžiųjų strateginių valstybės valdomų įmonių vadovų karjera. Beje, daugeliu atvejų taip nutiko ir į valdžią atėjus dešiniesiems, o tai rodo, kad valstybės įmonės visų pirma tarnauja ne savo akcininkams – visiems valstybės piliečiams, bet tuo metu valdžioje esančioms partijoms.
E.Gentvilo pavyzdys – gana tipiška buvusios situacijos valstybės įmonėse, jų pertvarkos ir galimos perspektyvos iliustracija.

Darbų kainos uoste krito pustrečio karto
Dabar jau buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius prisimena: „Atėjęs į šį postą po socialdemokratų valdymo pradėjau garsiai kalbėti apie neracionalius buvusių valdytojų sprendimus. Socialdemokratai tai priėmė kaip išpuolį prieš juos.“
E.Gentvilas neslepia, kad jam netiko ligtolinė vadyba. „Direkcijai darbus nuleisdavo uosto kompanijos – nebuvo kriterijaus „reikia nereikia“, „atsiperka neatsiperka“. O parinkus rangovus tiems ne visuomet reikalingiems darbams atlikti, jau šie diktuodavo direkcijai. Statybose uoste dirbo tik keturios kompanijos, visos kažkokiu būdu susijusios su garsiąja Klaipėdos „Hidrotechnika“. Ne savo, o Europos investicijų banko analizės pagrindu galiu teigti, kad tarp rangovų būdavo ir susitarimų. Kainos iškildavo iki pasakiškų. Pavyzdžiui, uosto gilinimo grunto kasimo darbai kainuodavę 64–73 Lt už kub. m, o man pavyko užtikrinti didesnę konkurenciją (anksčiau konkurentų vidurkis konkursuose būdavo du, o dabar – kokie šeši), ir kaina krito iki 29 Lt. To kai kas man niekada neatleis“, – sako E.Gentvilas. Visko buvę – ir pradurtų padangų, ir grasinimų.
Bet uostas net krizės metais rodė gerus rezultatus: štai trečiaisiais praėjusios kadencijos Seimo (ir septintaisiais socialdemokratų valdymo) metais, 2007-aisiais, uosto grynasis pelnas buvo 64,9 mln. Lt, o 2011-aisiais – 68,4 mln. Lt. Bet reikia atsižvelgti, kad 2007-ieji buvo aukso laikai, o 2009-ieji – pats krizės įšalas. Taigi milijonas, uždirbtas 2007-aisiais, mažiau „vertingas“ nei 2011-aisiais. O šiemet valstybė iš uosto gaus dar ir 34 mln. Lt. pelno įmoką.

Kaip alchemikai išgavo auksą valstybės įmonėse
Rezultatai kaip ant mielių ėmė kilti ir daugelyje kitų valstybės valdomų įmonių. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pelną padidino nuo 69 mln. iki 150 mln. Lt. AB „Klaipėdos naftos“ pelnas šoktelėjo 1,7 karto, iki 45 mln. Lt, o nuosavo kapitalo grąža – nuo 5,8 iki 9,5 proc.
Per pastaruosius kelerius metus neregėtas virsmas įvyko AB Lietuvos pašte. 2008 m. susisiekimo ministru tapęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įmonę rado nugyventą, prie bankroto ribos. „Tikrieji nuostoliai visuomenei nebuvo deklaruoti, todėl atlikus auditą jie padidėjo iki keliasdešimties milijonų litų. O 2011-aisiais Lietuvos paštas pradėjo dirbti pelningai – gauta 0,7 mln. Lt grynojo pelno. Planuojame, kad pajamos toliau didės dėl naujų finansinių paslaugų, tobulinamo tinklo, ketinamo statyti modernaus logistikos centro Kaune“, – tikisi E.Masiulis. Šiais metais bendrovė pirmą kartą istorijoje moka valstybei dividendus – 0,6 mln. Lt.
Užpernai valstybės valdomos įmonės į šalies biudžetą įnešė 42 mln Lt, pernai 86 mln. Lt, o šiemet patvirtintas rekordinis per 500 mln. Lt dividendų ir pelno įmokų planas – dvylika kartų didesnis nei 2010 m. 2011 m. valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas (kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei), palyginti su 2010 m., išaugo 3,5 karto ir sudarė 246,6 mln. Lt. Andriaus Kubiliaus Vyriausybei už pasiryžimą išspausti auksą iš valstybės valdomų įmonių, atkovojant jas iš korumpuotų lobistų, Didžiosios Britanijos savaitraščio „The Economist“ tinklaraštis net skyrė 2011 m. alchemiko nominaciją.
Tąjį auksą padėjo išgauti kelios priemonės, įteisintos Vyriausybės priimtose šių įmonių gairėse dėl skaidrumo ir dėl nuosavybės. „Skaidrumo gairės įpareigoja įmones skelbti savo ataskaitas, o tai leidžia stebėti jų efektyvumo pokyčius ir užtikrina šių įmonių atskaitomybę valstybės institucijoms, tačiau svarbiausia – Lietuvos piliečiams, kurie yra netiesioginiai šių įmonių savininkai. O nuosavybės gairės nustato šių įmonių valdymo principus, visų pirma aiškius tikslus, leisiančius parengti ilgalaikius strateginius planus, kurie turėtų užtikrinti ir įmonių veiklos tęstinumą net ir keičiantis įmonės vadovybei. Įmonės sugrupuotos pagal tai, ar jos atlieka komercines, ar nekomercines funkcijas. Komercinėms bus nubrėžti nuosavo kapitalo grąžos rodikliai. Numatyti ir kvalifikaciniai reikalavimai įmonių valdyboms“, – aiškina valstybės valdomų įmonių reformą įgyvendinančios Ūkio ministerijos viceministras Adomas Audickas.
Kai kurie valstybės valdomų įmonių vadovai įspėja, kad toji auksakasyba  ateityje gali atsiliepti neigiamai, nes tai ir įmonių plėtrai bei investicijoms skirti pinigai. Buvęs Klaipėdos uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas irgi taip mano: „Pati valstybė skiria papildomas užduotis investuoti į neatsiperkančius objektus, pavyzdžiui, Šventosios uostą ar mažųjų pramoginių laivų prieplauką. Jei akcininkas duoda socialinius nurodymus, tegu neatiminėja pelno.“
O pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno, dalis įmonių, į kurių dividendus nusitaikyta (pavyzdžiui, energetikos, geležinkelio), turi valstybės suteiktas monopolines teises. Tad dividendai gali būti surinkti ne per efektyvumo didinimą, o tiesiog iš įmonių ir gyventojų, naudojantis monopoline padėtimi.
Aiškumo dėl įmonių grąžos valstybei padaugėtų ir logiškai nustačius įmonių juridinį statusą. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijai ligšiolinę kadenciją vadovavęs E.Masiulis du kartus bandė pakeisti tarptautinių oro uostų statusą į akcines bendroves, taip efektyvinant jų veiklą ir valdymą remiantis užsienio valstybių pavyzdžiu. Tačiau tam nepritarė dauguma Seimo narių, mat baiminamasi, kad įmonės nebūtų privatizuotos, nors dauguma Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių įtrauktos į strategiškai svarbių įmonių sąrašą, todėl jų privatizavimas sunkiai įmanomas.
Valstybės turto fondo Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriaus viršininko Pauliaus Martinkaus manymu, tų valstybės įmonių, kurios nevaldo tik valstybei galinčio priklausyti turto ir užsiima komercine veikla, juridinis statusas galėtų būti pakeistas į AB ar UAB – tai įmonės valdymą padarytų efektyvesnį. Be abejo, tokiu atveju reikėtų užtikrinti, kad nebus pažeisti valstybės interesai patikėjimo teise perduodant valstybės turtą akcinėms bendrovėms. O tos, kurios užsiima nekomercine veikla ir yra visiškai finansuojamos iš biudžeto, galėtų tapti biudžetinėmis įstaigomis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savaitraščio „Veidas“ atliktas tyrimas atskleidė, kad šiemet daugiausiai naudos šaliai ir jos gyventojams atnešė „Maxima Lt“, „Achema“ ir „Teo Lt“.

Dar prieš kelerius metus niekam nekilo nė menkiausios abejonės, kas yra svarbiausia ir vertingiausia Suomijos įmonė. Pasaulyje pirmavusi mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ 1998-2007 m. buvo ne tik didžiausia darbdavė privačiame sektoriuje, bet ir generavo apie penktadalį viso Suomijos eksporto, sumokėjo 23 proc. viso surinkto pelno mokesčio ir išleido 30 proc. visų šalies išlaidų tyrimams ir mokslui. Tačiau kai amerikiečių korporacija „Apple“ per porą metų ant laurų užmokusią “Nokia” paliko toli užnugaryje, ūmai ne tik suomiai, bet ir tokios bendrovės jiems pavydėjusios šalys suvokė, kad visą ekonomiką ir šalies gerovę grįsti viena kompanija, pavojinga – kad ir kokia inovatyvi ji atrodytų. Verčiau jau turėti mažesnių, bet diversifikuotų ir skirtingą naudos grūdą šaliai atnešančių įmonių. Pavyzdžiui, JAV įvairiuose įtakingiausių kompanijų reitinguose išsirikiuoja skirtingų sektorių įmonės – nuo aukštųjų technologijų atstovų „Apple“ ir „Google“ iki didžiausio pasaulyje mažmeninės prekybos tinklo „Wal-Mart“.
Lietuvoje neturime „Nokios“, kuri ant savo pečių viena pati atitemptų didžiąją dalį naudos šaliai. Tad siekdamas išsiaiškinti, kurios įmonės daugiausiai prisideda prie šalies gerovės, savaitraštis „Veidas“ jau antrą kartą sudarė Vertingiausių įmonių Lietuvai ir jos gyventojams sąrašą. Šio projekto metu vertinome ne įmonių finansinę vertę ar uždirbtą pelną, bet jų indėlį į šalies ekonomiką ir piliečių gerovę – sumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą, darbuotojų skaičių ir naujas darbo vietas, atlyginimų vidurkį, eksportą, dalinimąsi uždirbtais pinigais su visuomene. Pernai paskelbę 18 (trys dalijosi 15 vietą) šaliai naudingiausių įmonių, šiemet spausdiname jau 35-ių įmonių sąrašą.
„Pažvelgus į pirmąjį vertingiausių įmonių dešimtuką susidaro gana reprezentatyvus Lietuvos ekonomikos vaizdas: turime koncentruotą mažmeninės prekybos sektorių, esame pažengę telekomunikacijų srityje, turime ženklų žemės ūkio produktų verslo segmentą bei kelias stiprias gamybines įmones, kurioms pamatai buvo padėti dar sovietmečiu. Žvelgiant į tolimesnę sąrašo rikiuotę galima išskirti ir bankus – nors kai kas ir keiksnoja Lietuvos priklausomybę nuo Švedijos bankų, bent jau žiūrint iš sukuriamų darbo vietų ir sumokamų mokesčių pozicijos, jie ženkliai prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės“, – Vertingiausių Lietuvai įmonių sąrašą komentuoja „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba.

Išbraukėme nuodėmės industriją ir monopolininkus

Nors šiemet daugiausiai balų skyrėme eksportuotojams, pabrėždami, kad mūsų mažai šaliai eksportas yra vienintelė turtingesnio gyvenimo viltis, įvertinus visą įmonių indėlį į šalies gyvenimą paaiškėjo, kad Lietuvai vertingiausių įmonių trejetuke šiemet rikiuojasi skirtingų sektorių bendrovės, tarp kurių net dvi veikia vietinėje rinkoje – „Maxima Lt“, „Achema“ ir „Teo Lt“.
Naudingiausių įmonių rinkimai susidėjo iš dviejų etapų. Pirmiausia atrinkome 150 įmonių pagal penkis kriterijus – sumokėtus mokesčius, darbuotojų skaičių, naujai įregistruotas darbo vietas, eksportą ir taršą (labiausiai teršiančios bendrovės dalies balų neteko). Į antrą turą patekusios įmonės varžėsi jau pagal vienuolika kriterijų – papildėme atlyginimų vidurkiu, investicijomis į naujas technologijas, parama, pritrauktomis užsienio investicijomis, verslo ambasadorių veikla ir pelno politika. Įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa patikrino visų įmonių finansines perspektyvas – bendrovėms, turėjusioms nedengiamų įsiskolinimų „Sodrai“ ar prastus nuosavybės rodiklius, buvo nubraukta dalis balų.
Kadangi rinkome šaliai vertingiausias įmones, manome, tokiomis negalime laikyti „nuodėmės industrijos“, todėl iš sąrašo buvo išbraukti alkoholio, tabako gamintojai ir importuotojai bei azartinių lošimų bendrovės.
Šiais metais iš Lietuvai vertingiausių bendrovių sąrašo pašalinome ir monopolininkus – nors šios įmonės visuomenėje vaidina didžiulę reikšmę atsidurdamos tarp didžiausių darbdavių ir didžiausių mokesčių mokėtojų, tačiau tokius titulus joms kur kas lengviau užsitarnauti dėl išskirtinės padėties rinkoje. Tad šiemet sąraše nebeliko tokių bendrovių, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos dujos“ ar „Orlen Lietuva“. Tiesa, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad įmonės „Orlen Lietuva“ nereikėtų laikyti monopolija, nes Lietuvoje galima pirkti importuojamų degalų ir kai kurios degalinės tai daro. Be to, pasak ekonomisto, natūralios monopolijos statusas yra susijęs su turima infrastruktūra – pavyzdžiui, niekas negali konkuruoti su bėgius turinčiais „Lietuvos geležinkeliais“ ar naudotis „Lietuvos dujų“ turimu vamzdynu. Vis dėlto, mūsų vertinimu, „Orlen Lietuva“ naudojasi išskirtine padėtimi rinkoje, nes benzino įvežimą iš ne ES valstybių riboja beveik 4 proc. muitas, o gamybą, didmeninę prekybą ir net dalį mažmeninės prekybos savo rankose sutelkusi „Orlen Lietuva“ diktuoja kainas šalyje. O didelės degalų kainos tiesiogiai veikia ir gyventojų pragyvenimo lygį. Monopolinę „Orlen Lietuva“ padėtį, kaip vieną iš priežasčių, kodėl degalai Lietuvoje kainuoja brangiau nei Latvijoje ar Estijoje, ne kartą pabrėžė ir Finansų ministerijos bei Konkurencijos tarybos vadovai.

Vertingiausios Lietuvai ir jos piliečiams bendrovės

1. “Maxima LT”
2. “Achema”
3. “Teo LT”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje

Tarptautinė personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovė „Profiles International“ antrą kartą Baltijos šalyse atliko produktyviausių bendrovių tyrimą. Lietuvos bendrovės įvardintos produktyviausiomis 9 iš 22 verslo kategorijų, išskirtų pagal bendrovių veiklos pobūdį. Produktyvumu Lietuvoje ypač išsiskyrė chemijos pramonės bendrovė „Orion Global Pet“, degalinių tinklas „Neste Lietuva“, telekomunikacijų bendrovė „Tele2”, metalo gaminių atliekų perdirbimo įmonė „Kuusakoski“. Tokius bendrovių rezultatus lėmė specializacija ir gera personalo strategija.

Iš viso „Profiles International“ įvertino 22 veiklos srityse veikiančias bendroves, kuriose iš viso dirba beveik 500 tūkst. darbuotojų. Bendrovių produktyvumas buvo įvertintas lyginant įmonės pajamų ir darbuotojų skaičiaus santykį. Latvijos bendrovės produktyvumu pirmauja 10 sričių, Lietuvos – 9-ose, o Estijos – 3-jose.

„Atlikdami tyrimą vadovaujamės prielaida, kad vienas iš pagrindinių verslo elementų yra darbuotojai. Jei bendrovė sugeba kuo efektyviau panaudoti jų talentus, ji užsitikrina geresnius veiklos rezultatus. Štai Lietuvoje, kaip ir prieš dvejus metus, pirmąkart atlikus tyrimą, išsiskiria telekomunikacijų bendrovė „Tele2”, kurios produktyvumas smarkiai lenkia sektoriaus vidurkį ir panašią veiklą vykdančių bendrovių rezultatus. Sėkmingiausios bendrovės sugeba padaryti daugiau su mažiau darbuotojų“, – sakė Airida Zavadskė, „Profiles International“ vadovė Baltijos šalims.

Pasak jos, atliekant tyrimą siekta ne tik nustatyti produktyviausias bendroves, bet ir perprasti jų sėkmės receptą, kad gera patirtimi galėtų pasinaudoti ir kitos bendrovės. Analizė parodė, kad savo kategorijose laimėjusios bendrovės išsiskiria į rezultatus orientuota kultūra, aukšta darbuotojų kvalifikacija, šiose bendrovėse efektyviai paskirstytos funkcijos, žmogiškieji ištekliai valdomi lanksčiai, skatinamas inovacijų taikymas.

„Vertindami produktyviausių bendrovių verslo strategijas, atkreipėme dėmesį, kad dažnai šioms bendrovėms būdinga siaura specializacija ir išskirtinis verslo modelis – jos yra suradusios savo veiklos nišą, kur gali veikti efektyviau, nei vystydami verslą keliomis kryptimis. Taip pat stengiamasi turėti dideles gamybos apimtis ir taip mažinti kaštus, o pardavimus orientuoti į eksportą. Vis dėlto, matome pavyzdžių, kai net ir veikdamos pagal tą patį veiklos modelį vienos įmonės yra produktyvesnės nei kitos. Tai rodo, kad net jei strategija ir technologija panaši, darbo produktyvumas slypi efektyviame žmogiškųjų išteklių panaudojime“, – teigė duomenis analizavęs ekspertas dr. Ignas Dzemyda, VGTU docentas, Naujosios ekonomikos instituto vadovas.

Atlikdami tyrimą „Profiles International“ analitikai rėmėsi bendrovių 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenimis. Buvo vertintos pagal apyvartą didžiausios Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovės, kuriose dirba daugiau nei 25 darbuotojai. Pirmą tyrimą „Profiles International“ atliko 2010 m. ir jį vėl pakartoti ketina 2014 metais.

Baltijos šalių produktyviausių įmonių tyrimą „Profiles International“ atstovybė Lietuvoje kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje atliko rugpjūčio – spalio mėnesiais. Su visa Baltijos šalių tyrimo medžiaga galima susipažinti www.balticsmostproductive.com.

„Profiles International“ yra tarptautinė įmonė, kurianti personalo vertinimo metodikas. „Profiles International“ sukurti įrankiai padeda organizacijoms atsirinkti geriausius darbuojus, ugdyti vadovų kompetencijas ir priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su žmogiškaisiais ištekliais. Bendrovė veikia  122 valstybėse ir aptarnauja daugiau kaip 40 tūkst. klientų.

Lietuvos bendrovės nugalėtojos:
Chemijos pramonė – „Orion Global pet“
Degalinės – „Neste Lietuva“
Metalo apdirbimas ir perdirbimas – „Kuusakoski“
IT ir telekomunikacijos – „Tele2“
Maisto pramonė – „MGL Baltija“
Pramoniniai produktai – „Keluva“
Nekilnojamo turto vystymas – „Baltishes Haus“
Tekstilės pramonė – „MLI“
Baldų ir kitų medienos gaminių gamyba – „Vilniaus baldai“

Latvijos bendrovės nugalėtojos:
Energetika ir energijos ištekliai – „Mamas-D“
Didmeninė prekyba – „Elko Grupa“
Didmeninė prekyba maisto produktais – „Baltic Trade Networks“
Mažmeninė prekyba – „PTA“
Prekyba mediena – „Metsa Forest Latvia“
Medienos apdirbimas – „Stora Enso Latvija“
Statyba – „Skonto Būve“
Projektavimas – „Rigas Olimps“
Transportas ir logistika – „ALPA Centrums“
Spaustuvės – „Mūkusala“

Estijos bendrovės nugalėtojos:
Prekyba automobiliais – „Konekesko Eesti“
Finansinės paslaugos – „Admiral Markets“
Gamyba – „Flir Systems Estonia“

Daugiausiai Lietuvos verslo investicijų užsienyje sukaupta Nyderlanduose, tačiau šioje šalyje nekyla nei lietuviškų gamyklų, nei parduotuvių – į šią mokesčių lengvatomis garsėjančią šalį emigruoja lietuviškų koncernų valdymas.

Nuo 2007–2008 m. Lietuvos verslo investicijų užsienyje žemėlapis ėmė pildytis naujomis, iki tol visiškai nepasižymėjusiomis kryptimis. Štai Nyderlanduose, su kuriais mūsų šalis neturi nei istorinių ryšių, nei ypatingos draugystės saitų, nuo 2007 m. pabaigos Lietuvos investicijos išaugo net 12 kartų, o Kipre – keturis. Šios šalys varžybose dėl lietuviškų investicijų netgi ėmė stumti į šoną mūsų kaimynus: Nyderlandai, kur jau sukaupta 1,6 mlrd. Lt tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje, pagal šį parametrą užima pirmą vietą tarp visų valstybių, o Kipras – trečią.
Vis dėlto Nyderlanduose ar Kipre Lietuvos verslininkai neatrado nei būrių klientų savo produkcijai, nei išskirtinių sąlygų savo gamykloms, kurių uždirbti pinigai parkeliautų stiprinti mūsų ekonomikos. Pagrindinė šios tendencijos priežastis visai kita – Lietuvos verslininkai vienas po kito į užsienį ėmė kelti savo įmonių akcijų valdymą.
„Dėl šios priežasties dabar Lietuvos verslo investicijos užsienyje labiau „holdinginės“, o ne realiosios“, – atkreipia dėmesį advokatų kontoros SORAINEN partneris Algirdas Pekšys. Ekspertas primena, kad prieš keletą metų Lietuvos verslas daugiausiai buvo investavęs mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, kur iš tiesų vykdydavo realią veiklą.
„Vis dažniau išgirstame apie vieną kitą žinomesnį verslininką, perkeliantį verslo valdymą į užsienį, bet šis procesas daug didesnis“, – tvirtina advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius.
Iš tiesų, užsienyje kontroliuojančią valdymo bendrovę įkūrusių didelių lietuviškų įmonių gretos nuolat didėja. Naujausias pavyzdys – statybos ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, valdymo įmonę įsteigusi Estijoje. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis komentuodamas šį sprendimą tvirtino neapsikentęs Vyriausybės pomėgio įvedinėti naujus mokesčius ir pavargęs nuo Lietuvos mokesčių sistemos nestabilumo.
Tarp kitų didelių įmonių, valdymą perkėlusių į užsienį, – „VP grupė“, įkūrusi holdingus Maltoje ir Nyderlanduose, aviacijos paslaugų bendrovė „Avia Solution Group“, kurios pagrindinė akcininkė registruota Kipre, taip pat investicijų bendrovė „Scaent Baltic“, kurios valdymo įmonė registruota Nyderlanduose, azartinių lošimų bendrovė “Nesė”, holdingą įkūrusi Liuksemburge. Minėtose šalyse holdingus ypač naudinga turėti nekilnojamojo turto bendrovėms, tad užsienyje įregistruota nekilnojamojo turto projektų plėtotoja „Baltisches Haus“, didžiųjų Skandinavijos bankų Lietuvoje antrinės įmonės, įkurtos perimtam nekilnojamajam turtui valdyti.
Tokios įmonės veiklą ir toliau vykdo Lietuvoje, tačiau motininė bendrovė veikia jau pagal kitos šalies įstatymus. Pasak teisinių paslaugų teikimo įmonės „Verslo gurmanai“ konsultanto Artūro Razgūno, į palankesnės mokesčių aplinkos šalis perkeltos motininės bendrovės dažniausiai verslo nevykdo ir yra naudojamos kaip finansiniai centrai. Pagrindinė jų funkcija yra tam tikrų aktyvų, daugiausia akcijų, laikymas, o bene vienintelės pajamos – dividendai ir palūkanos už paskolas iš susijusių įmonių.

Kraustytis į kitas šalis vilioja mažesni mokesčiai

Holdinginių investicijų užsienyje suaktyvėjimą ekspertai labiausiai sieja su šios kadencijos Seimo naktine mokesčių reforma, kuri pakirto verslo pasitikėjimą šalies mokesčių sistemos stabilumu. Nors nemažai per šią reformą priimtų sprendimų, kaip pakeltas pelno mokesčio tarifas, buvo panaikinti, verslas vis tiek ėmė aktyviai judėti iš Lietuvos.
„Ši tendencija gal nebėra tokia karštligiška, kokia buvo po naktinės reformos, bet tokie svarstymai nuolat vyksta. Dabar Lietuvos verslai tiek išaugo, kad nemažai įmonių, investuojančių ne tik Lietuvoje, ieško patogios dislokacijos motininei įmonei. Kita priežastis – rizikos išskaidymas: nenorėdamos sukoncentruoti viso kapitalo vienoje valstybėje, kai kurios grupės renkasi turėti holdingo kompanijas keliose jurisdikcijose“, – komentuoja audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ vadovė Lietuvoje Kristina Kriščiūnaitė.
“Scaent Baltic” ryšių su visuomene departamento direktorius Jacekas Komaras ypač pabrėžia stabilumo svarbą: “Olandijos jurisdikciją „paveldėjome“ įsigydami įmonę ir ją vertiname labai palankiai. Visų pirma ji garantuoja veiklos stabilumą ir leidžia planuoti plėtrą ne vienus–trejus metus į priekį, bet penkerius–dešimt. Puikus to patvirtinimas – netgi per krizę nebuvo taikomos juridinių asmenų situaciją bloginančios mokesčių pataisos ar neigiami teisinės bazės pakeitimai. Kiti pranašumai – palankus kontroliuojančių institucijų požiūris, patogi lokacija bei didelis skaičius šalyje veikiančių tarptautinių finansinių institucijų, leidžiančių taikyti pačius įvairiausius finansinius instrumentus.”
Vis dėlto ekspertai sutaria: kad ir kokius motyvus vardytų verslininkai, pagrindinė paskata steigti valdymo bendroves užsienyje – mokesčių optimizavimas, o populiariausios šalys šiems tikslams – Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas verslininkas nori garsiai apsiskelbti, kad gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje jis sutaupo mokėdamas mokesčius kitoje šalyje.
Stiprėja tendencija, kad dėl mažesnių mokesčių Lietuvos verslininkai net į kaimynines šalis investuoja per savo motinines bendroves užsienyje. Pasak A.Pekšio, taip verslininkai sutaupo, nes šios šalys turi palankesnes dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nei Lietuva. „Nyderlandai turi daugiausiai dvigubo apmokestinimo vengimo sutarčių su kitomis šalimis ir daugelis jų labai palankios. O Lietuva neturi jų nei daug, nei labai palankių“, – lygina A.Pekšys.
Šį motyvą pabrėžia ir audito bendrovės „Ernst&Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas, pridurdamas, kad dividendus ar palūkanas mokėti iš Rusijos ar Baltarusijos tiesiogiai į Lietuvą brangiau, negu iš pradžių mokėti į Olandiją ir Kiprą, o paskui atsiųsti į Lietuvą. „Taip yra todėl, kad Rusija ar Baltarusija turi teisę išskaičiuoti daugiau mokesčių, jei pinigai keliauja teisiai į Lietuvą, nei keliautų į Olandiją. Investuojant Rusijoje ne visada geriausia mosuoti trispalvėmis, dėl to kartais verslininkai nusprendžia įterpti olandišką bendrovę“, – aiškina K.Lisauskas.
A.Razgūnas mato ir kitą galimybę sutaupyti: minėtose šalyse taikomi nedideli kapitalo apmokestinimo mokesčiai. Pavyzdžiui, Olandijoje nėra apmokestinamos gaunamos palūkanos iš paskolų, nėra kapitalo prieaugio mokesčio, netaikomas nei minimalus išlaikymo terminas, nuo kurio gaunami dividendai ar parduodamos akcijos apmokestinamos, nei minimalaus paketo reikalavimas: pardavus net ir vieną procentą akcijų, gautos pajamos  neapmokestinamos.
Beje, kartais norą kurti valdymo bendrovę užsienyje lemia ir subjektyvios priežastys. Pasak A.Razgūno, kai įmonės nori plėsti savo verslą į Vakarų valstybes, partneriai ir net būsimi klientai palankiau žiūri, jei įmonė registruota Senojo žemyno šalyse.

Apsimoka ne visiems

Perkelti valdymą į užsienį apsimoka ne visais atvejais, todėl ekspertai pirmiausia pataria gerai apskaičiuoti įmonės veiklos perspektyvas bent penkerių metų laikotarpiu, įvertinti pinigais, kiek pavyks sutaupyti dėl mažesnių mokesčių, ir pasiskaičiuoti, ar gautos naudos užteks papildomoms išlaidoms padengti. Pasak K.Kriščiūnaitės, šis žingsnis apsimoka didelėms įmonėms ir jų grupėms, kurios sugebėtų išlaikyti sukurtą didelę struktūrą, nes reikia samdyti darbuotojus, pildyti deklaracijas, skraidyti į valdybos posėdžius.
Būna ir tokių atvejų, kai verslininkai, pamatę, kad išlaikyti naują įmonę atsieina daugiau, nei siekia mokesčių nauda, įkurtą įmonę palieka likimo valiai. K.Lisauskas skaičiuoja, kad įsteigti valdymo ar finansavimo bendrovę Olandijoje pirmais metais kainuos 50 tūkst. eurų, o vėliau kasmet reikės skirti 10–20 tūkst. eurų, tad mažiausiai reikėtų sutaupyti tokią sumą.
„Valdymo perkėlimas skirtas veiklai optimizuoti, bet tai nėra garantas, kad po perkėlimo verslas vienaip ar kitaip pasikeis. Pats perkėlimas savaime pinigų neuždirba, tam tikrais atvejais jis tik padeda sutaupyti“, – priduria A.Razgūnas.

Lietuva praranda ir darbo vietas, ir įvaizdį

Lietuviškų įmonių valdymui iškeliaujant svetur, pirmiausia pralaimi Lietuva. Tokia tendencija mūsų šaliai reiškia ir mokestinių pajamų, ir darbo vietų praradimą. Nyderlanduose ar Kipre tokio pobūdžio poreikiui tenkinti susiformuoja nemažas aptarnavimo paslaugų ratas – bankai, konsultantai, auditoriai, finansininkai, įmonių steigėjai, vadinasi, kažkokia dalis šių darbo vietų prarandama Lietuvoje.
Be to, pasak A.Pekšio, valstybė netenka tam tikros pelno dalies, dažniausiai susijusios su akcijų ir kapitalo turėjimu. Pavyzdžiui, pajamos pardavus pagrindinės įmonės akcijas (skirtumas tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo kainos) būtų apmokestinamos, o dažnai net net neapmokestinamos toje valstybėje, į kurią perkeltas akcijų valdymas.
Dėl šios tendencijos ekspertai mato ir daugiau trūkumų. Didelėms įmonėms traukiant valdymą iš Lietuvos mažėja ir pačios šalies, kaip stabilios ir saugios vietos investuoti, įvaizdis. A.Razgūno nuomone, nukenčia ir finansinis sektorius, nes jame sumažėja pinigų srautai: akcijų valdymą perkeliančios įmonių grupės neretai turi  laisvų apyvartinių lėšų, kurias arba investuoja į vertybinius popierius, arba deda į trumpalaikius indėlius, tačiau įsteigus motininę bendrovę užsienyje laisvi pinigai laikomi ten.
Bendroves lietuviškoms įmonėms valdyti steigiant užsienyje mažėja ir verslo skaidrumas, nes sužinoti, kam priklauso vienas ar kitas didelis šalyje veikiantis verslas, visuomenei tampa vis sudėtingiau.

Lietuvos investicijos užsienyje

Šalis    Sukaupta investicijų (mlrd. Lt)
1. Nyderlandai    1,6
2. Latvija    0,86
3. Kipras    0,63
4. Lenkija    0,46
5. Rusija   0,44

Šaltinis: Statistikos departamentas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje įsikūrė apie tūkstantį naujų mažų mėsos, pieno, žuvų, daržovių perdirbimo įmonėlių.

Jose dažniausiai dirba vos po kelis darbuotojus, kurie patys, tarkime, augina kiaules, paskui gamina mėsos produktus ir parduoda arba gaudo žuvis, jas išrūko ir siūlo vartotojams. Tokių naujų žuvų perdirbimo įmonių vien šiais metais Neringos savivaldybėje planuojama įregistruoti dvi. “Ypač pastarąjį pusmetį pastebime, kad randasi vis daugiau nedidelių cechelių, prekybos įmonėlių. Taip žmonės patys susikuria sau darbo vietų”, – sako Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys Aldas Kikutis.
Pasak jo, tai lemia šiek tiek gerėjanti ekonominė situacija, be to, vienas stimulų pradėti su maistu susijusį verslą – ir pasikeitęs VMVT inspektorių bendravimo su verslininkais stilius. “Yra sudaryti kontroliniai klausimynai, tad pradėjęs verslą žmogus žino, ko iš jo reikalauja kontroliuojanti įstaiga, ir net gavus baudą, aišku, už ką ji buvo skirta”, – dėsto A.Kikutis. Anot VMVT direktoriaus dr. Jono Miliaus, verslininkai pirmiausia konsultuojami, taip skatinant kurtis kuo daugiau smulkių maisto perdirbimo įmonėlių.
Vis dėlto A.Kikutis apgailestauja, kad po trejų– penkerių metų tokios įmonės ar mažos parduotuvėlės labai dažnai užsidaro. Mat gaunamos lėšos nepadengia kaštų arba smulkūs verslininkai nesugeba užsitikrinti finansavimo, taip pat dažnai pritrūksta teorinių žinių.

Pirmą kartą apibendrinus vietos valdžios valdomų įmonių rezultatus konstatuota, kad jos valdomos nepakankamai efektyviai.

Antrus metus rengiamose valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitose – stulbinami pokyčiai: veiklos pelnas darbuotojui padidėjo iki 10,8 tūkst. Lt, nors 2009 m. šis rodiklis buvo su minuso ženklu – nuostolis siekė 5,1 tūkst. Lt, grynasis pelnas su mokesčiais valstybei per trejus metus padidėjo daugiau nei dešimtkart – nuo 24,5 mln. iki 246,6 mln. Lt. Valstybės biudžetas dividendų ir pelno įmokų 2009 m. gavo 41 mln., o pernai, skaičiuojant su planuojamais dividendais, 524 mln. Lt. Valstybė šiuo metu yra 145 įmonių pagrindinė akcininkė ar savininkė, jose dirba 41 tūkst. darbuotojų.
Ūkio viceministras Adomas Audickas neabejoja, kad šeimininkiškas požiūris į savo įmones tikrai padarė įtakos jų efektyvumui, tačiau rezultatų šuolio neaiškina vien sugriežtėjusia kontrole – juk atsigauna ir ekonomika.
Tačiau pirmąkart pabandžius apibendrinti ir savivaldybių valdomų įmonių rezultatus, tokių ekonomikos atsigavimo šuolių nematyti. Žinoma, objektyviau vertinti galima tik lyginant to paties profilio įmones, o ne tiesmukai savivaldybių su valstybės valdomomis ar skirtingų savivaldybių.
Vis dėlto pirmą kartą Ūkio ministerijos atlikta vietos valdžios valdomų įmonių analizė rodo, kad akivaizdaus rezultatų gerėjimo jose nė negalėjo būti, nes dauguma jų dirba neefektyviai, joms nesuformuluoti tikslai, jos neturi strateginių planų, neatskirtos komercinės ir socialinės jų funkcijos.

Valdo ir vaistines, ir pirtis, ir knygynus, ir turgus

Visų savivaldybių valdomose 262 įmonėse dirba 19,8 tūkst. darbuotojų. Įmonių turtas 2011 m. sudarė 8,5 mlrd. Lt, o t. y. 1,2 mlrd. Lt daugiau nei prieš porą metų, pardavimo pajamos – 2,4 mlrd. Lt, t. y. 75 mln. Lt daugiau nei kriziniais 2009-aisiais. Daugiausiai turto valdė Vilniaus miesto – 1,8 mlrd. Lt, o didžiausią apyvartą  – 503 mln. Lt – pasiekė Kauno miesto savivaldybių įmonės.
Prastėjančius savivaldybių valdomų įmonių rezultatus – vietoj 93,3 mln. Lt pelno 2009 m. ir 29,5 mln. Lt 2010-aisiais pernai patirtas 833 tūkst. Lt nuostolis – lėmė dėl didėjusių kuro kainų prastėję savivaldybių valdomų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių rezultatai. Įmonių nuosavo kapitalo grąža 2011 m. buvo nulinė, nors 2009-aisiais siekė 2,6 proc. Pernai Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių valdomų įmonių grąža sudarė po 1,8 proc., o kitų didžiųjų miestų nesiekė nė 1 proc.
Savivaldybių įmonių finansiniai įsiskolinimai per dvejus metus pasistiebė nuo 632 mln. iki 702 mln. Lt. Čia taip pat didžiausią įtaką turėjo šilumos tiekimo įmonės: pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybės įmonių skola labiausiai stybtelėjo dėl 43,8 mln. Lt didesnių nei užpernai paskolų termofikacinei elektrinei statyti.
Savivaldybės savo pavaldume dažniausiai stengiasi išlaikyti komunalinių paslaugų, transporto, šilumos, vandens tiekimo įmones. Tačiau ar joms reikia savų vaistinių, knygynų, kino teatrų, pirčių, laidotuvių namų, architektūros biuro, gydomosios gamybos įmonės ar sporto, turizmo reikmenų įmonės?
„Nenurodinėjame, kokias įmones valstybė ar savivaldybė turi turėti, bet jei jau turi, jas valdyti reikia kokybiškai. Savivaldybė turi aiškiai įsivardyti tikslus, kodėl turi vieną ar kitą įmonę – ar jos reikia miesto infrastruktūrai užtikrinti, ar teikti socialinę paslaugą, kurios neteikia privatus verslas. Bet visuomet verta analizuoti, gal labiau apsimoka subsidijomis paskatinti to imtis privatų verslą, nes ne tik Lietuvos, bet, pavyzdžiui, Švedijos valstybės valdomos įmonės nėra tokios efektyvios kaip privačios”, – mano A.Audickas.
Tačiau, jo nuomone, savivaldybės turi domėtis, ar gyventojams paslaugos teikiamos kokybiškai, kas jas beteiktų – savivaldybės valdoma įmonė, koncesininkas ar privatus verslas, o kainų reguliuotojas turėtų užtikrinti, kad nebūtų sudaryta galimybė įmonėms gyventojų sąskaita turėti viršpelnius. Pavyzdžiui, „Vilniaus energijos“, kuri patikėta koncesininkui, grąža – apie 50 proc. – kelia klausimų ir prašosi papildomos analizės, pabrėžia A.Audickas.
Be to, jis siūlo savivaldybėms, Savivaldybių asociacijai pasvarstyti, gal įmanoma apjungti kelių savivaldybių kai kurias įmones, optimizuojant jų veiklą. Dabar tokių tarpsavivaldybinių įmonių tėra dešimt.

Klaipėda vis daugiau darbų patiki privačiam verslui

Stebina ir atskirų savivaldybių rezultatų žirklės. Tiesa, norint išsiaiškinti, ką jie reiškia, reikia gilesnio lyginimo. „Pavyzdžiui, gal kuri savivaldybė nutarė subsidijuoti gyventojus, todėl įmonės pelnas nedidelis, bet tai nereiškia, kad įmonė veikia efektyviai”, – aiškina A.Audickas.
Arba štai žvelgiant į skirtingų miestų savivaldybių įmonių valdomo turto skaičius Klaipėdą lenkia ir Panevėžys, ir Šiauliai. Bet tai – daugiau komplimentas Klaipėdai, nei atvirkščiai. „Klaipėdoje buvo per šimtas savivaldybės valdomų įmonių, o dabar liko dešimt, daugiausia susijusių su socialinėmis paslaugomis”, – aiškina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Nors savivaldybė valdo ne visas, o 75,2 proc. šilumą teikiančios „Klaipėdos energijos” akcijų (beveik 20 proc. parduota užsienio kapitalui, 5 proc. – kitiems akcininkams), miesto valdžia kontroliuoja, kad gyventojams nereiktų brangiau mokėti už šilumą. Savivaldybė valdo „Klaipėdos vandenį“, „Gatvių apšvietimą“, regioninį atliekų tvarkymo centrą. Po ilgų diskusijų politikai neleido privatizuoti pirties, diskutuojama dėl tikslingumo savivaldybei valdyti du turgus.
Klaipėdos miesto savivaldybė nebeturi jokios komunalinės įmonės. „Analizuojame, gal reiktų susigrąžinti kokius 10 proc. šiukšlių vežimo paslaugų. Šiandien visa ši rinka liberalizuota, bet šiukšlių vežėjai niekaip jos nepasidalina ir, kai tik savivaldybė paskelbia konkursą, jo rezultatus ima skųsti”, – komentuoja J.Simonavičiūtė.
Klaipėdos savivaldybė iš savo įmonių gauna ir dividendų, pavyzdžiui, iš „Klaipėdos energijos“ per metus apie 3 mln. Lt, turgų – apie 300 tūkst. Lt. „Tačiau mūsų tikslas – ne vaikytis pelno ir dividendų, o kad kiekviena savivaldybės valdoma įmonė racionaliai dirbtų, turėtų savo įmonių tikslus, patenkintų savo investicijų poreikius, bet ir gyventojai nepermokėtų už paslaugas“, – pabrėžia J.Simonavičiūtė.

Atsiliekame ir nuo pasaulinio etalono, ir nuo kaimynių
Taigi vienos savivaldybės tvarkosi, kitos ne. Kas turi galios priversti jas tai daryti? Ar ką gali pakeisti Ūkio ministerijos parengta ataskaita? „Įtakos daryti negalime, nes pagal Konstituciją atskirtos valdymo sritys, bet galime didinti tų įmonių skaidrumą viešindami ir lygindami šių įmonių duomenis. Geriausias instrumentas – savivaldybės gyventojų domėjimasis vietos valdžios valdomų įmonių darbo efektyvumu”, – mano ūkio viceministras A.Audickas.
Kol kas savivaldybės skiria per mažai dėmesio įmonių skaidrumui: trūksta viešai prieinamos informacijos apie įmonių veiklos ir finansinius rezultatus, netgi ne visos vietos valdžios valdomos įmonės laikosi įstatymų ir pateikia finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui – tokių yra 37-ios (12 proc.).
Daug metų tinkamai nekontroliuotų tiek valstybės, tiek ir savivaldybių valdomų įmonių rezultatai neatitiko į juos investuoto mokesčių mokėtojų kapitalo. „Veidas“ prie vieno stalo buvo susodinęs valstybės įmonių ir Ūkio ministerijos atstovus: įmonių vadovai įrodinėjo, kad Vyriausybės „nuleisti“ indėlio į valstybės biudžetą planai – nerealūs, žlugdantys įmones. Tačiau dividendai ir pelno įmokos, lyginant su 2009 m. pernai išaugo 1169 proc., o įmonės ne žlugo, bet ėmė efektyviau dirbti, parengė kokybiškus strateginius planus, kad pasikeitus valdybai būtų užtikrintas tęstinumas, įmonės negyventų nuo rinkimų iki rinkimų. Ūkio ministerija siūlo į tokių įmonių valdybas įtraukti ne tik politikų deleguotus, bet ir nepriklausomus kompetentingus narius.
Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas, girdamas Ūkio ministeriją, kad ši į Lietuvos valstybės valdomų įmonių ataskaitą įtraukė savivaldybių valdomas įmones, tiki, jog jų inventorizavimas – pirmas žingsnis efektyvesnio jų valdymo link. „Efektyviam šių įmonių valdymui labai svarbu atskirti tas įmones, kurios teikia grynai komercinio pobūdžio paslaugas nuo tų, kuriomis siekiama dar ir kitų, strateginių, socialinių ir kitų nekomercinių tikslų. Kai įmonės teikia tik komercinio pobūdžio paslaugas, valstybės tikslas turėtų būti ne pelningesnis jų valdymas, o jų atsisakymas. Pavyzdžiui, LLRI Lietuvos savivaldybių indekso duomenimis, savivaldybės turi apie 200 pirčių, laidojimo namų, daugiabučių administravimo paslaugas teikiančių įmonių, kirpyklų, knygynų“, – pabrėžia ekspertas. Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybių valdomos įmonės nėra vienintelis turtas, kurio valdymo efektyvumą reikia didinti. LLRI Lietuvos savivaldybių indekse taip pat vertina ir savivaldybių turimas viešąsias įstaigas, valdomą nekilnojamą turtą. Šio turto valdymui efektyvinti taip pat reikia skirti ne mažiau dėmesio.
Kol kas nei vietos, nei centrinė valdžia nemoka valdyti įmonių pagal geriausią pasaulinę praktiką. Baltijos bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse (Baltic Corporate Governance Institute) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje gerokai atsiliekame ne tik nuo pasaulinio etalono, bet net nuo kaimynių Latvijos ir Estijos.

Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai 2011 m.

Turtas (mln. Lt)
8 529
Vilniaus SVĮ    1 828
Kauno SVĮ    1 205
Klaipėdos SVĮ    216
Kitų SVĮ    5 280

Pardavimo pajamos (mln. Lt)
2 385

Vilniaus SVĮ    393
Kauno SVĮ    503
Klaipėdos SVĮ    212
Kitų SVĮ    1 277

Veiklos pelnas (mln. Lt)
23,4
Vilniaus SVĮ    0,8
Kauno SVĮ    11,9
Klaipėdos SVĮ    7,7
Kitų SVĮ    3

Finansiniai įsipareigojimai (skolos) mln. Lt
702
Vilniaus SVĮ    100
Kauno SVĮ    167
Klaipėdos SVĮ    6
Kitų SVĮ    429

Darbuotojų skaičius
19 778
Vilniaus SVĮ    1 597
Kauno SVĮ    3 055
Klaipėdos SVĮ    867
Kitų SVĮ    14 259

Savivaldybių valdomų centrinės šilumos tiekimo įmonių (CŠTĮ) grynasis pelnas (mln. Lt, 2011 m.)
“Vilniaus šilumos tinklai”    2
“Kauno energija”    13,5
“Klaipėdos energija”    7,3
Visų savivaldybių valdomų CŠTĮ    24,1
Šaltinis: Ūkio ministerija

Valstybinių įmonių valdybos nariais tapę aukščiausio lygio vadovai mato būdų, kaip padidinti šių įmonių veiklos efektyvumą ir pelningumą.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kapitalo grąža siekia tik apie procentą, kai privačių įmonių metinė kapitalo grąža sukasi apie 9 proc. Siekiant padidinti VVĮ grąžą akcininkui – Lietuvos žmonėms, pasitelkti ir aukščiausio lygio vadovai bei ekspertai iš privataus verslo. Kol kas daugiausiai šioje srityje pažengė energetikos sektorius, nes prieš penketą mėnesių keturiolika nepriklausomų narių papildė keturiolikos VVĮ valdybas. Iš Ūkio ministerijai pavaldžių įmonių nepriklausomi valdybos nariai dirba tik bendrovės „Litexpo“ valdyboje, o iš Susisiekimo ministerijos kuruojamų įmonių – „Lietuvos jūrų laivininkystėje“. Kaip informavo susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas, šiuo metu svarstomos nepriklausomų narių kandidatūros ir į “Smiltynės perkėlos”, “Lietuvos geležinkelių”, “Lietuvos pašto”, LRTC valdybas ar stebėtojų tarybas.
Ūkio viceministras Adomas Audickas tvirtino, kad iki rudens visose VVĮ valdybose turėtų atsirasti trečdalis nepriklausomų narių, nes tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą tikimasi patvirtinti per mėnesį. Tiesa, ši tvarka galios tik uždarosioms akcinėms bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, bet ne valstybės įmonėms.
Tikimasi, kad nepriklausomi nariai padidins valstybinių įmonių skaidrumą, orientaciją į efektyvumą, įneš naujo požiūrio ir užtikrins veiklos tęstinumą, nes šie nariai nepriklausys nuo politinių vėjų. „Veidas“ teiravosi, kokį įspūdį apie valstybinių įmonių veiklą susidarė pirmieji nepriklausomi valdybos nariai ir kokių būdų padidinti šių įmonių pelningumą ir veiklos efektyvumą jie matytų.

Pataria orientuotis į komercinę pusę

Dažnas naujas valdybos narys „Veidui“ tvirtino, kad pirmasis įspūdis buvo geresnis negu tikėjosi, o įmonėms patarė labiau orientuotis į finansinius rezultatus ir komercinę pusę.
„Finansine ir veiklos prasme įmonės rezultatai nebuvo blogi, bet matėsi nemažai galimybių didinti veiklos efektyvumą. Įmonės turtas, tame tarpe ir visi pastatai, pakankamai didelis ir pagrindinė problema – turto panaudojimo apsukos“, – kad valdybai tikrai yra ką veikti įsitikinęs vienas iš nepriklausomų „Litexpo“ valdybos narių, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Ekspertai iš privataus sektoriaus atkreipė dėmesį, kad palyginti su situacija prieš 5-7 metus įmonės „Litexpo“ apyvarta nukritusi tiek dėl natūralių rinkos dėsnių, tiek dėl neatkreipto dėmesio į pasikeitusias aplinkybes – laiku nepradėta ieškoti naujų veiklos krypčių, o dabartinės veiklos sritys neužtikrina efektyvaus turimo turto panaudojimo. Į parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ valdybą atėjus nepriklausomiems nariams, įmonėje parengta ilgalaikė strategija. D.Dulskis užsiminė kad planuojama didinti turto panaudojimo apsukas ir pildyti portfelį naujomis paslaugomis, nes ir Europoje parodų organizavimo veiklos skaičiai nėra džiuginantys.
„Veiklos efektyvumui didinti yra ir greitų vaistų. Palyginus renginių ir parodų organizavimo veiklą pagal finansinius rodiklius ir žmonių skaičių su analogiškais užsienio pavyzdžiais, man asmeniškai susidarė įspūdis, kad įmonėje dirba per daug žmonių“, – sakė D.Dulskis, priminęs apie kai kurių paslaugų pirkimo galimybę iš išorės. Šiuo metu „Litexpo“ dirba per šimtą darbuotojų.
Komentuodamas mažesnį valstybinių įmonių darbo efektyvumą investicinės bankininkystės „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius pabrėžė, kad tai dažnu atveju lemia ir valdymo trūkumai – derėtų atkreipti dėmesį į komercijos ir finansų valdymo sritis, nes valstybinėms įmonėms neretai trūksta privačiam kapitalui būdingo greičio, lankstumo, verslininkiškumo.
VVĮ “Tetas” valdybą papildžiusi žemės ūkio technikos atsarginėmis dalimis prekiaujančios bendrovės „Konekesko Lietuva“ generalinė direktorė Lina Morkūnaitė taip pat norėtų didesnio susikoncentravimo į finansinį rezultatą. „Nelabai akcentuojamas pelnas ar pridėtinė vertė, akcentuojami kiti dalykai, kurie sunkiai išmatuojami. Manau, turėtų būti nustatyti aiškūs ir pamatuojami finansiniai tikslai – ko siekiame, kada norime pasiekti, kas atsakingas. Reikėtų didesnės kontrolės – griežtai sekti, ar įvykdyti tikslai, kodėl neįvykdyti. Tie tikslai yra, bet jie labai keičiasi, todėl man norėjosi sustyguoti planavimo procesą“, – pastabomis dalijosi vadovė.
L.Morkūnaitės taip pat mano, kad 400 darbuotojų turinčioje įmonėje reikėtų didesnį dėmesį skirti personalo valdymui, nes darbuotojų pasitenkinimo tyrimo rezultatai „Tetas“ bendrovėje yra šiek tiek mažesni nei kitose įmonėse.
Tuo tarpu prieš pusantrų metų įkurtos VVĮ „Technologijų ir inovacijų centras“ kompanijos, kurios misija – nešti inovacijas ir technologijas į visą energetikos sektorių, naujasis valdybos narys, „MarkMonitor“ vadovas Aurimas Bakas mano, kad šiai įmonei reikėtų sukonkretinti inovacijos apibrėžimą – pabandyti pakankamai plačią misiją nuleisti iki darbinio lygmens ir sugalvoti, kokie projektai ir produktai yra inovacijos bei suprasti, ką įmonė nori padaryti. Kitas A.Bako siekis – į įmonę atnešti daugiau pardavėjo požiūrio.

Turi laviruoti tarp pelno siekimo ir socialinės misijos

„Investuok Lietuvoje“ analitikė Laura Genytė apžvelgdama Ūkio ministerijos parengtą ataskaitą tvirtina, kad pagal grąžą akcininkui geriausius rodiklius pernai parodė transporto sektoriaus įmonės – šio sektoriaus grąža išaugo nuo 1,6 iki 4,2 proc., tačiau tebėra daugiau nei dvigubai mažesnė už privataus sektoriaus įmonių generuojamą vidutinę grąžą. Pirmą kartą po ilgos pertraukos pelningai dirbo „Lietuvos paštas“, 10 mln. Lt nuostolį pakeitęs pelnu, gerėjo „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rezultatai. O geriausiai atrodė „Klaipėdos nafta“, kuri padidino pardavimo pajamas ir daugiau nei du kartus sumažinusi veiklos sąnaudas, pasiekė 9,6 proc. grąžą.
Tikriausiai dėl šios priežasties bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ generaliniam direktoriui Mindaugui Jusiui, prisijungusiam prie „Klaipėdos naftos“ valdybos darbo, gerą įspūdį paliko stipri, kompetetinga, į rezultatus orientuota vadovų komanda. M.Jusius į “Klaipėdos naftos” valdybą atėjo norėdamas padėti sustiprinti komercinę pusę, pagelbėti dirbti efektyviau ir uždirbti daugiau pelno veikiant rinkos sąlygomis. „Mano tikslas – atnešant į valdybą nepriklausomą požiūrį atrasti geresnį balansą tarp strateginių projektų ir komercinės veiklos, taip pat investicijų prioritetų nustatymo klausimais“, – tvirtino M.Jusius.
Beje, penketą mėnesių dirbantys nepriklausomi nariai įžvelgia kelis esminius skirtumus tarp privačių ir valstybinių įmonių. L.Morkūnaitei įstrigo „Tetas“ įmonėje išryškėjęs absoliutus delegavimas, kontrolė, labai didelis biurokratizmas ir susitelkimas į dokumentų ruošimą. „Kita vertus, valstybinei įmonei to reikia, nes tenka atsiskaityti už kiekvieną sprendimą. Tik gali būti, kad tai užima per daug laiko“, – svarsto L.Morkūnaitė.
O M.Jusius atkreipia dėmesį, kad pagrindinis valstybinės įmonės skirtumas nuo privačios įmonės – ji turi daugiau užduočių. VVĮ ne tik siekia pelno, bet ir vykdo socialines funkcijas bei valstybės strateginius tikslus. „Manau, kad tai daug sudėtingiau ir reikia daug daugiau dėmesio skirti prioritetų nustatymams. Kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti valstybinės įmonės sėkmę, turėtų būti ne vien pelnas“, – įsitikinęs M.Jusius, pridūręs, kad svarbu atskirti įmonės komercinę veiklą ir jos rezultatus lyginti su tokio pat profilio privačiomis įmonėmis.
D.Saikevičius atkreipia dėmesį į dar vieną skirtumą – nemaža dalimi neefektyvų valdymą valstybinėse įmonėse lemia ir neatskirtos kompetencijos tarp valstybinės įmonės vadovų ir valstybės institucijų. „Dažnai papūtus naujiems politiniams vėjams valstybines įmones kuruojančiose ministerijose keičiasi ir valstybinių įmonių kursas, o neretai ir patys vadovai. Tokiu būdu į valstybines įmones perkeliamas politinis ciklas, o strategija tampa viena – išgyventi iki rinkimų. Tuo tarpu privačiame versle, strateginio planavimo masteliai kiti, viską lemia verslo logika ir ekonominiai ciklai“, – pabrėžia D.Saikevičius.
Pritardama šiai problemai pasaulinės medicininės kompanijos „Baxter Lithuania“ verslo padalinio vadovė trims Baltijos šalims Sonata Matulevičienė, prisijungusi prie „Lietuvos energijos“ valdybos, mano, kad išvengti politizavimo ir užtikrinti pradėtų gerų darbų tęstinumą padėtų daugiau nepriklausomų narių valdyboje ir nepriklausomas valdybos pirmininkas.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) skaičiais

2011 m. VVĮ pajamos augo 7 proc. – iki 6,85 mlrd. Lt
Pernai VVĮ iš tipinės veiklos uždirbo 183 mln. Lt pelno, o 2010-aisiais patyrė 2,3 mln. Lt nuostolio.

20 didžiausių valstybės valdomų įmonių prarado apie 70 mln. Lt „Snore“ laikytų lėšų.

VVĮ kapitalo grąža – 1 proc. Geriausius rodiklius parodė transporto sektoriaus įmonės – šio sektoriaus grąža išaugo nuo 1,6 iki 4,2 proc.

Už 2011 m. dividendų valstybei numatoma išmokėti virš 580 mln. Lt – beveik 7 kartus daugiau nei 2010 m.

2011 m. didėjo transporto sektoriaus įmonių veiklos efektyvumas. Mažesni pokyčiai pastebimi miškininkystės sektoriuje.

Efektyvi motyvavimo priemonė šiandien gali būti ne tik piniginės premijos, bet ir neformali darbo aplinka. Tai suprasdamos kūrybingos Lietuvos įmonės biuruose įrenginėja stalo teniso erdves, kompiuterinių žaidimų kambarius ir poilsio zonas.

Pirmadienį po pietų praveriame modernaus biuro duris. Iš pirmo žvilgsnio jis niekuo neišsiskiriantis: ilgas koridorius, iš kurio matyti už stiklinių pertvarų prie kompiuterių palinkę darbuotojai. Tačiau paėjėję koridoriumi tolyn netrukus patenkame į erdvę, anaiptol neprimenančią kabineto: jokių rašomųjų stalų, kompiuterių ar spausdintuvų. Kambario centre stovi teniso stalas, prie kurio energingai žaidžia keturi vyrukai. Už jų matyti į sieną įmontuotas didelis akvariumas su spalvotomis žuvytėmis, slepiantis dar vieną – kompiuterinių žaidimų erdvę.
Tolėliau kampe – stalo futbolas, prie kurio netrukus ateina dar viena spontaniškai gimusi komanda, o balkone pakabinta smiginio lenta. Ši neįprasta erdvė – žaidimų kambarys, kuriame darbuotojai bet kuriuo metu gali atsipūsti po įtempto darbo. Ir visa tai – ne „Google“ biure JAV, o Vilniuje, J.Jasinskio gatvėje, įsikūrusioje IT bendrovėje „Adform Lithuania“. Įmonėje, kuriančioje interneto reklamos kampanijų valdymo sistemą, dirba per šimtą darbuotojų.
„Dauguma darbuotojų – programuotojai, taip pat yra ir klientų aptarnavimo skyrius. Darbai sunkūs, užduočių daug, jų srautai didžiuliai, todėl reikia sklaidyti rutiną. Mūsų kompanijos tikslas – rutiną išsklaidyti motyvaciniais dalykais ir siekti, kad darbuotojas turėtų galimybę atsipalaiduoti. Pas mus nėra griežto reikalavimo sėdėti darbo vietoje. „Adform“ vadovaujasi principu, kad mūsų darbo ir atmosferos prioritetas – komandos jausmas“, – įmonės organizacinę kultūrą pristato „Adform Lithuania“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Birutė Jurkšienė.
Užsukti į poilsio zoną darbuotojai gali bet kada, o populiariausias žaidimas – stalo futbolas. B.Jurkšienė atskleidžia, kad darbuotojai organizuoja savaitę trunkančius stalo futbolo turnyrus, kuriuose dalyvauja visas kolektyvas. O įprastą pavakarę norint pažaisti ne visada pavyks rasti laisvą vietą. „Adform Lithuania“ vadovai rūpinasi ir kompiuterinių žaidimų atnaujinimu – kartą per metus darbuotojai pildo anketą, kurioje kiekvienas įrašo savo pageidavimus.
Beje, žaidimų kambarys – ne vienintelė šioje įmonėje pasitelkiama priemonė nevaržomai atmosferai darbe kurti. Pirmadienio rytais administratorė visus darbuotojus į virtuvėlę pakviečia paskanauti šviežių saldžių bandelių, antradieniais – sumuštinių, trečiadieniais – bandelių su sūrio įdaru, o ketvirtadienis – vaisių diena. Tad kai vaikštinėdamas po biurą pamatai šlepetėmis avintį darbuotoją, supranti, kad įmonė savo tikslą sukurti namų aplinką darbe iš tiesų pasiekė.

Neformalią aplinką kuria IT ir reklamos įmonės

Idėja, kad biuras gali būti tarsi antrieji namai ir vieta, kurioje pavargęs žmogus truputį pailsėtų, užkąstų ir pabendrautų, Lietuvoje ima sulaukti vis daugiau šalininkų. Diegti išskirtinę organizacinę kultūrą imasi sparčiai augančios jaunos įmonės, siekdamos sukurti kūrybišką aplinką, pritraukti ir išlaikyti gabiausius specialistus.
„Pastaruoju metu didelės bendrovės pradėjo pirkti stalo teniso, stalo futbolo, kompiuterinius žaidimus. Vis dažniau įmonės prašo 50–60 kvadratinių metrų dydžio patalpoje įrengti darbuotojų poilsio zoną su sėdmaišiais, akvariumu“, – naują tendenciją pastebi biurams patalpas nuomojančios bendrovės „MG Valda“ nuomos skyriaus vadovė Monika Sabaliauskaitė.
Ši tendencija ateina iš užsienio bendrovių, kurių biurai jau tapę atskirais miesteliais su įvairiausiomis darbuotojams teikiamomis paslaugomis. Pavyzdžiui, „Google“ korporacijos biure JAV įrengti sporto aikštynai, nemokamai dalijamas maistas, veikia kirpykla, SPA centrai. Kita vertus, šios motyvacinės priemonės turi ir antrąją pusę: darbas įtemptas, terminai trumpi, tad darbuotojas, norėdamas pasinaudoti šiomis pramogomis, įmonėje turi kone apsigyventi.
M.Sabaliauskaitė susidarė įspūdį, kad dažniausiai įdomesniu biuro interjeru ar darbuotojų atsipalaidavimo būdais Lietuvoje pasirūpina IT ir reklamos įmonės, ypač priklausančios tarptautiniams tinklams. Štai IT bendrovės „Exigen Services“ kolektyvas po darbo susirungia stalo teniso varžybose, „Baltic Orbis“ biure įrengta pirtis, didelėse patalpose dirbantys „Blue Bridge“ darbuotojai važinėja paspirtukais, o jau minėtos „Adform“ įmonės kabinete darbuotojai prisėda ne tik ant kėdžių, bet ir ant sėdmaišių arba didžiulių kamuolių.
Prekių ženklų apsaugos internete bendrovės „MarkMonitor“ vienas kambarys taip pat skirtas darbuotojų poilsiui: čia žaidžiamas stalo tenisas, stalo futbolas, yra televizorius su žaidimų kompiuteriu. „IT versle plinta mintis, kad žmogus negali visą dieną sėdėti prie kompiuterio, todėl sukurta erdvė, kurioje galima atsipalaiduoti, pasigauti idėjų ir grįžti į darbo vietą. Žaidimų kambarys skirtas tam, kad žmogus sėkmingai pasiektų rezultatą, kurio iš jo tikimasi. Tai ne priemonė laikui praleisti, o galimybė leisti protui pailsėti“, – idėją aiškina „MarkMonitor“ direktorius Aurimas Bakas.
Įdomu, kad užėjęs į šią neformaliai atmosferai didelį dėmesį skiriančią įmonę pirmiausia pamatysi ne administratorės stalą, o daugybę dviračių, kuriais darbuotojai atmynė į darbą. Kiekvienas čia dirbantis žmogus gali susikurti pageidaujamą asmeninę erdvę, todėl prie vienos darbo vietos pamatysi Dartho Vaderio figūrą, o prie kitos – origamių kolekciją.
Tiek reklamos, tiek IT srityje dirbanti Lietuvos interneto sprendimų bendrovė „Gaumina“ taip pat teikia pirmenybę neformaliai darbo atmosferai. Programavimo skyriuje stovi improvizuotas teniso stalas, kūrybos skyriuje – sofa, o aplink mėtosi įvairiausi daiktai, nuo motorinio paspirtuko iki prakartėlės. Biure įprasta sutikti darbuotojo keturkojį, o penktadienis – oficiali bandelių diena.
„Šiltuoju metų laiku geriausias atsipalaidavimas vyksta prie Neries, ten renkamės ne tik pietauti, bet ir į darbinius susitikimus. Be to, kiekvienas žmogus turi asmeninių pomėgių – viską leidžiame įgyvendinti agentūros erdvėje. Rezultatai neblogi: turime daug gražių fotografijų, sienos ir šaldytuvas nukabinėti šedevrais. Biure praleidžiame daug laiko, todėl svarbu, kad aplinka būtų draugiška ir nenuobodi“, – įsitikinęs „Gauminos“ direktorius Darius Bagdžiūnas.
Tad nenustebkite „Gauminos“ biure pamatę laikraščiais išklijuotą darbo vietą, ūsuotą lempą ar akimis spiginančią šiukšlių dėžę.

Reklamos agentūra – privačiame name su kiemeliu

Reklamos agentūrų biurų sienos taip pat slepia netikėtų dalykų. Žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ patalpose stovi ne tik futbolo stalas, bet ir masažinis fotelis, o reklamos agentūros „Lowe Age“ keturiolikos žmonių kolektyvas dirba privačiame name su sodeliu ant Tauro kalno. Jų kiemą prižiūri ir gėlynu rūpinasi sodininkas. „Turime savo kiemą, kuriame vasarą pasistatome lauko baldus. Darbuotojai gali išsinešti kompiuterius ir dirbti lauke. Taip pat kartais per pietų pertrauką, kartais po darbo išsikepame kepsnių“, – išsinuomotame name įrengto biuro pranašumus dėsto „Lowe Age“ direktorius Adomas Pladis.
Kaip ir dera šiuolaikinei reklamos agentūrai, biure stovi futbolo stalas, o antrame aukšte įrengta pirtelė ir sūkurinė vonia. „Mums, kūrybinės industrijos atstovams, reikia stimuliuoti kūrybiškumą, o žaisminga aplinka – viena tokių galimybių. Negali tikėtis, kad idėjos gims niūriame darbiniame biure“, – neabejoja A.Pladis.
O štai tradicinių sektorių bendrovės pasirinkusios šiek tiek kitokią strategiją: atsipalaiduoti darbuotojams jos siūlo po darbo ir buria įvairias sporto komandas. Įmonių grupė „Viči“ turi darbuotojų futbolo komandą „Vici“, krepšinio komandą „Banzai“, kasmet organizuoja žūklės varžybas. Bankas DNB turi ne tik darbuotojų krepšinio, bet ir prieš septynerius metus įsteigtą grindų riedulio komandą.

Gudruoliai greitai išryškėja

Dažnam Lietuvos vadovui išgirdus siūlymą įrengti darbuotojams žaidimų kambarį vis dar pasišiauštų plaukai – juk darbuotojai visai nuo vadžių atitrūks, kiaurą dieną pražais ir visą verslą sužlugdys. Tačiau neformalią aplinką darbe kuriantys vadovai pabrėžia, kad taip neatsitiko: atvirkščiai, komandiniai žaidimai suburia darbuotojus, o neformali aplinka skatina lojalumą.
A.Bako tvirtinimu, įmonė neseka, kiek laiko darbuotojas praleidžia žaidimų kambaryje, nes vertinamos ne išdirbtos darbo valandos, bet pasiektas rezultatas. Dėl to nemažai darbuotojų „MarkMonitor“ bendrovėje dirba neoficialiu grafiku: užduotis turi būti atlikta, tad pažaidęs valandą po pietų darbuotojas pasilieka ilgiau padirbėti. A.Pladis dėl to taip pat nemato problemų ir pabrėžia, kad darbuotojai sąmoningi, o reklamos agentūra – ne vinių fabrikas.
B.Jurkšienės tvirtinimu, piktnaudžiaujančiųjų žaidimais nepasitaiko, nes komandiniame darbe tokie gudruoliai greitai išryškėtų: „Mūsų įmonės darbas komandinis: turi užduotis, tikslus, todėl jei visą dieną pražaisi, tai greitai išlįs ir komandai toks žmogus bus nereikalingas.“
O geriausias įrodymas, kad išskirtinės organizacinės kultūros kūrimas atsiperka, – šių įmonių darbo rezultatai. Daugybę prestižinių apdovanojimų pelniusi „Gaumina“ jau seniai išaugo iš lietuviškų marškinėlių ir aktyviai veikia Airijoje, Didžiojoje Britanijoje bei daugelyje kitų šalių, o „MarMonitor“ 2010 m. pripažinta sėkmingiausiai dirbančia jauna aukštųjų technologijų įmone.

Užsienio įmonių darbuotojų pramogos

Virtualių fermų, miestų ir kitų žaidimų kūrėjų „Zynga“ būstinėje JAV darbuotojai per pertrauką gali nueiti pasisemti įkvėpimo į piešimo pamokas, atsipalaiduoti masažo salone, užsukti į sporto klubą. Jiems taip pat nemokamai siūlomi pietūs bei įvairiausi užkandžiai.

„Google“ būstinė – tarsi atskiras miestelis, kuriame veikia vienuolika nemokamų kavinių, daugybė užkandžių kambarių, skalbykla, boulingas, krepšinio, teniso bei kitų sporto šakų aikštelės lauke.