Pastarasis penkmetis Lietuvai tapo tikru proveržiu informacinių technologijų plėtros srityje. Vis daugiau namų ūkių turi kompiuterius, o interneto ryšys viršija greičio rekordus. Kaipgi per tą laiką pasikeitė tipiškas vartotojas ir jo įpročiai?

Šiandien prie interneto prijungtą kompiuterį rasime daugiau nei pusėje namų ūkių. Palyginti su 2005 m., asmeninių kompiuterių lietuvių namuose padaugėjo beveik du kartus, o prijungtų prie interneto – net keturis kartus. Interneto sparta per pastaruosius metus padidėjo netgi keliasdešimt kartų, taip pat išpopuliarėjo mobilusis internetas, paplito išmanieji telefonai. Natūralu, kad šie pokyčiai pakeitė mus ir šiandien jau sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be kompiuterio ir “be ryšio”.

Lietuvių įpročius diktuoja kainos
“Lietuvių niekaip nepavadinsi konservatyviais informacinių technologijų vartotojais, tačiau jų poreikius gana stipriai koreguoja įrenginių gamintojai ir paslaugų teikėjai. Kai šie pasiūlo geras kainas, lietuviai noriai naudojasi įvairiomis naujovėmis bei įrenginiais, – Lietuvos vartotojus apibūdina rinkos tyrimų bendrovės “GfK Retail and Technology” atstovas Eduardas Grybovas. – Pavyzdžiui, per pastaruosius metus gan smarkiai atpigo nešiojamieji kompiuteriai, todėl iš karto padidėjo šių įrenginių pardavimas. O štai planšetiniai kompiuteriai vis dar neturi didelio pasisekimo, nes jie kol kas kainuoja tiek pat, kiek ir įprasti nešiojamieji.”
Šiuo metu nešiojamąjį kompiuterį turi jau apie trečdalį visų Lietuvos namų ūkių ir šis skaičius nuolat didėja. Beje, įdomu tai, kad šioje srityje provincija nedaug nusileidžia miestams – tik pusantro karto (kitose valstybėse tas skirtumas gerokai didesnis).
Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai kompiuteriu ir internetu naudojasi 16–34 metų amžiaus žmonės. O 12–15 metų amžiaus paauglių grupėje mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu naudojasi jau per 98 proc. Auganti naujoji karta yra daug labiau išprususi informacinių technologijų srityje, todėl artimiausią dešimtmetį galima laukti dar sąmoningesnių ir naujovėms imlesnių vartotojų.

Internetas sukėlė didžiausius pokyčius
Per pastaruosius šešerius metus lietuvių namuose atsirado daugybė naujovių ir šį procesą ypač paskatino plačiajuosčio interneto (tiek laidinio, tiek mobiliojo) skverbtis šalyje. “Niekada nesistengiau žengti koją kojon su technologijomis. Tačiau lygindama 2005 ir 2011 metus matau, kad įvairios naujovės ir prietaisai nejučiom įsitaisė mano kasdienybėje. Kompiuteris mano namuose jau nuo 2000-ųjų, tačiau tik prieš porą metų name buvo įjungtas šviesolaidinis internetas. Dabar be jokio stabdymo galiu ne tik naršyti, bet ir žiūrėti filmus ar klausytis muzikos per internetą”, – pasakoja baldų dizainerė Asta Matiukaitė-Žiurinskienė.
Svarbu paminėti, kad itin aktyviai internetas plito provincijoje – nuo 2005 m. prie interneto prijungtų namų ūkių ten padaugėjo net dešimt kartų. Miestuose vis daugiau vartotojų naudojasi ypač sparčiu šviesolaidiniu internetu. Jau antrus metus šviesolaidžio plėtra Europoje besirūpinančios ne pelno organizacijos “FTTH Council” duomenimis, Lietuva pagal šios rūšies interneto skverbtį užima pirmą vietą Europoje. Pasaulyje šioje srityje nusileidžiame tik Pietų Korėjai, Japonijai, Honkongui ir Taivanui. Bendrovės “Teo LT” atstovų teigimu, šiuo metu šviesolaidžiu gali naudotis daugiau nei pusė milijono šalies namų ūkių, tačiau kol kas šiuo ryšiu naudojasi šiek tiek daugiau nei 110 tūkst. namų ūkių.
Iš sociologinių apklausų sužinome, kad 75 proc. visų Lietuvos internautų kasdien naršo pasauliniame tinkle. Vis labiau populiarėjantys išmanieji telefonai taip pat keičia įpročius – penktadalis interneto prieigą turinčių žmonių naršo naudodamiesi kaip tik mobiliuoju telefonu.
“Telekomunikacijų bendrovių konkurencija mobiliojo ryšio minutės kainą sumažino iki minimumo, todėl konkurencija persikėlė į mobiliojo interneto sferą. Dabar visi mobiliojo ryšio operatoriai ypač intensyviai prekiauja išmaniaisiais telefonais – per pastaruosius metus pardavimas padidėjo beveik keturis kartus. Lietuvoje prasidėjo tikras “smartfonų” bumas”, – pastebi “GfK Retail and Technology” atstovas E.Grybovas.
Tą patvirtina ir “Veido” kalbinta A.Matiukaitė-Žiurinskienė. “Ilgą laiką į išmaniuosius telefonus žvelgiau gana skeptiškai. Vis dėlto šiais metais įsigijau tokį prietaisą – nors valdymą ir teko “prisipratinti”, užtat dabar visada po ranka turiu internetą”, – džiaugiasi pašnekovė.

Ką veikiame internete?
Interneto ryšys – tik priemonė, tad įdomu, ką pasauliniame tinkle veikia tipiškas Lietuvos internautas. Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai lietuviai internetu skaito naujienas ir ieško informacijos apie prekes bei paslaugas – tai darantys prisipažįsta daugiau nei 85 proc. respondentų. Lietuviai taip pat tampa vis aktyvesni virtualioje erdvėje – net 69 proc. jų teigia dalyvavę diskusijų forumuose ar rašę tinklaraščius, susirašinėję pokalbių programomis.
“Man susidaro įspūdis, kad internetas sumažino pasaulį ir pagreitino gyvenimo tempą. Pavyzdžiui, su dukra, studijuojančia užsienyje, kasdien bendrauju vaizdo pokalbių programa. Tiesą sakant, “Skype” programa naudojuosi kalbėdama su daugeliu draugų, net ir gyvenančių tame pačiame mieste. Deja, kiekvieną dieną užplūstantis naujienų kiekis vargina ir verčia vis labiau atsirinkti, ką noriu sužinoti, nes visko sužinoti neįmanoma”, – mano A.Matiukaitė-Žiurinskienė.
Nors labai daug kalbama apie el. valdžios projektus, su valstybinėmis institucijomis bendrauja ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi mažiau nei pusė Lietuvos interneto vartotojų. O štai internetinė prekyba per pastaruosius penketą metų Lietuvoje suintensyvėjo šešis kartus – šiandien prekių tokiu būdu įsigyja jau kas ketvirtas internautas. “Šiais metais pirmą kartą sėkmingai pirkau internetu – tiek iš Lietuvos parduotuvių, tiek iš užsienio. Tai ir laiko sutaupo, ir pasirinkimas didesnis”, – džiaugiasi vilnietis Marijus Grašys.
Ką dar veikiame internete? Ogi pirataujame. Programinės įrangos gamintojų asociacijos “Business Software Alliance” šį pavasarį pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje piratavimo lygis siekia 54 proc.
“Kaip ir minėjau, lietuviai gerai moka skaičiuoti. Kai valstybė teikė lengvatas gyventojams, įsigyjantiems naujus kompiuterius, apie 90 proc. įrenginių buvo parduodama su legalia operacine sistema. Deja, šiandien tokių pirkėjų yra jau tik 60 proc. – vadinasi, kituose kompiuteriuose, ko gero, įdiegta nelegali programinė įranga”, – dėsto E.Grybovas.

Įmonės keliasi “į debesis”
Verslas informacinių technologijų naudą patyrė jau seniai. Galbūt todėl per pastaruosius penkerius metus kompiuterių, prijungtų prie interneto, Lietuvos įmonėse pagausėjo nedaug. Netgi atvirkščiai – didesnės Lietuvos įmonės mažina kompiuterių skaičių. “Bene ryškiausia pastarųjų penkerių metų tendencija vidutinėse ir didesnėse įmonėse, susijusi su informacinių technologijų progresu, – darbo vietų virtualizacija. Interneto ryšys spartesnis, o serveriai vis galingesni, todėl darbuotojų kompiuteriuose nebeliko programinės įrangos. Jos veikia serveriuose, kurie gali būti ir už kelių šimtų kilometrų, o darbuotojo kompiuteris yra tik sąsaja”, – aiškina Simonas Stūrys, bendrovės ATEA rinkodaros direktorius.
Ši bendrovė yra viena didžiausių Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėjų verslui ir viešajam sektoriui. Dar vienas ypač reikšmingas pastarųjų kelerių metų bruožas – ypač išaugusi elektroninė prekyba tarp verslo subjektų.
Beje, pasak S.Stūrio, mūsų šalyje naujausioms technologijoms labiausiai imlūs ir greičiausiai jas panaudoja smulkesni verslininkai, o stambieji įsilinguoja gana lėtai.

ILIUSTRACIJA SU LIETUVIU INTERNAUTU
Namų vartotojas

Tipiški internautai, turintys kompiuterį ir aktyviai besinaudojantys internetu, yra vaikai ir jaunimas nuo 12 iki 24 metų. O iš viso Lietuvoje kompiuteriu ir internetu naudojasi 64 proc. gyventojų.

Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turi 56 proc. visų namų ūkių. Didžiosios dalies (97 proc.) tokių ūkių mėnesio piniginės pajamos viršija 2500 Lt.

Trys iš keturių Lietuvos internautų kasdien naršo internete. O namie internetu naudojasi net devyni iš dešimties interneto vartotojų.

Dažniausiai lietuvis internete skaito naujienas (89 proc.), ieško informacijos apie prekes bei paslaugas (86 proc.) ir bendrauja (81 proc.).

Šiuo metu kiekvienam lietuviui tenka beveik po du mobiliuosius telefonus – šalyje suskaičiuojama kone 4,9 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų.

ILIUSTRACIJA SU LIETUVIU VERSLININKU
Įmonės
Dauguma įmonių (apie 97 proc.) savo veikloje naudojasi kompiuteriais bei interneto ryšiu. Daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių naudojasi laidiniu ir mobiliuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu.

Kas trečias lietuviškos įmonės darbuotojas dirba kompiuteriu ir naudojasi internetu. Kiek daugiau nei du trečdaliai įmonių turi savo tinklalapius – apie 40 proc. jų skirti elektroninei prekybai.

Internetu įmonėse dažniausiai naudojamasi bendrauti su valstybinėmis institucijomis ir finansinėms bei bankų operacijoms atlikti.

Lietuvos įmonių išlaidos ir investicijos į informacines technologijas kasmet sudaro daugiau nei po 500 mln. Lt. Didžiausia dalis išlaidų panaudojama IT prekėms, paslaugoms ir konsultacijoms įsigyti.

Daugiau nei penktadalis visų įmonių susiduria su el. saugos problemomis – labiausiai pažeidžiamos didelės bendrovės.

BFL

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje, Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 2071,6 Lt. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis 2,4 proc. sumažėjo, o per metus, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, 2 proc. padidėjo. Taigi darbo užmokesčio svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę tebėra labai nedideli ir gerokai atsilieka nuo infliacijos. Įmonėse, kurios nuolat patenka į kasmet sudaromus geidžiamiausių darbdavių sąrašus, padėtis panaši: nors matyti pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai, atlyginimai daugelyje jų išlieka stabilūs arba didėja labai nedaug.
Atlyginimas lietuviams, personalo atrankos įmonės “Grafton Recruitment” apklausos duomenimis, yra pagrindinis kriterijus renkantis darbdavį. Tad kokios įmonės Lietuvoje savo darbuotojams šiandien moka daugiausiai? Nors daugelyje bendrovių darbo užmokesčio dydis yra konfidenciali informacija, “Veidas” pamėgino praskleisti šią paslapties skraistę.

Išskirtinės algos – tik išrinktiesiems

Atlyginimų burbulas subliūško. Priešingai nei iki krizės, dabar daugelyje įmonių nusistovėjo, anot “Grafton Recruitment” vadovės Dianos Mečanecaitės, protingi atlyginimai. “Atlyginimai tapo proporcingi keliamiems reikalavimams”, – lūžį apibūdina D.Mečanecaitė.
Tai galima pasakyti ir apie tokias tarptautines bendroves, kaip “Barclays”, kuri pernai Vilniuje atidarė technologijų centrą, ar grynųjų pinigų perlaidų bendrovę “Western Union” – garsias įmones, kuriose, apklausų duomenimis, dirbti svajoja dauguma lietuvių. Vidutiniai atlyginimai jose gerokai didesni nei šalies vidurkis, bet ne tokie dideli, kad iškreiptų rinką. “Veido” šaltinių duomenimis, “Barclays” technologijų centre dirbantys lietuviai IT specialistai uždirba po 6–8 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių. Taigi dalis “Barclays” specialistų uždirba iki keturių kartų daugiau nei vidutinis lietuvis. Viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Nocius teigia, kad “Barclays” specialistų atlyginimai didesni nei daugelyje Lietuvos IT įmonių.
Didžiausi IT specialistų atlyginimai Lietuvoje svyruoja ties 5–7 tūkst. Lt riba. “Veido” žiniomis, iš IT įmonių didžiausias specialistų atlyginimų vidurkis yra “Barclays” technologijų centre, bendrovėse “Alna”, “Atea” (buvusi “Sonex”), “Baltic Amadeus”.
Tiesa, mūsų šaltinių teigimu, keletas lietuvių, gavusių taip trokštamą darbą “Barclays”, jau spėjo nusivilti: jie tikina, kad didžioji IT specialistų dalis atlieka monotonišką darbą pagal instrukcijas, todėl grįžo pas lietuvių darbdavius, nors ir už mažesnę algą.
IT, finansų, naftos, farmacijos, alkoholio ir tabako sektorių įmonės paprastai siūlo didžiausius atlyginimus rinkoje, tačiau visose egzistuoja didelės atlyginimų “žirklės” tarp žemiausios ir aukščiausios grandies darbuotojų. Tai reiškia, kad sėkmingiausia veikla užsiimančių šių sektorių įmonių vadovai uždirba po keliolika tūkstančių litų, o eiliniai darbuotojai – porą tūkstančių litų per mėnesį. “Tai sektoriai, kuriuose tos pačios pozicijos atlyginimai šiek tiek didesni nei kitur. Tačiau paprastai itin gerai įmonėje uždirba tik keli žmonės, o daugumos darbuotojų atlyginimai neišsiskiria”, – teigia “Search Group” tiesioginės personalo paieškos konsultantė Ingrida Vitkienė.
Pavyzdžiui, kažin ar SEB banką geidžiamiausiu darbdaviu šiemet išrinkę lietuviai labai trokštų dirbti banko klientų aptarnavimo srityje: aptarnaujančio personalo vidutinis atlyginimas 2010 m. pabaigoje buvo ne itin įspūdingas ir siekė 2069 Lt prieš mokesčius. Vidutinis specialistų atlyginimas – 3341 Lt, tad irgi neatrodo pribloškiamai. Tačiau būti banko vadovais turbūt norėtų daugelis: vidutinis vadovaujančių darbuotojų atlyginimas SEB yra 9921 Lt neatskaičius mokesčių.
Šiaulių bankas į geidžiamiausių darbdavių dvidešimtuką nepatenka, nors čia vidutinis vadovų atlyginimas yra dar didesnis ir praėjusių metų gale siekė 14 910 Lt. Krizė apkarpė ir šio banko vadovų algas, nes, pavyzdžiui, 2008 m. vidutinis jų darbo užmokestis siekė net 23 039 Lt. Tiesa, tokius atlyginimus Šiaulių banke gauna vos aštuoni asmenys, o visų kitų banko tarnautojų vidutinis atlyginimas praėjusių metų pabaigoje sudarė 1967 Lt – tai netgi šiek tiek mažiau už dabartinį šalies vidurkį (2008 m. buvo 2410 Lt).
Bankai daug investuoja į savo įvaizdį, tad daug kas patiki, kad ten tikros aukso kasyklos. Vadovams – gal ir taip (be to, jie naudojasi ir kitomis privilegijomis, pavyzdžiui, važinėja tarnybiniu automobiliu), bet jų yra nedaug, o kai kuriems žemiausios grandies bankų tarnautojams, pavyzdžiui, vos per tūkstantį litų į rankas gaunantiems klientų aptarnavimo vadybininkams, net gėda kam nors prisipažinti, kad dirba banke, o vos suduria galą su galu. Deja, dirbusieji bankuose sako, kad ir karjeros galimybės ten labiau teorinės.
Taigi Lietuvoje dažnai svarbiau ne tai, kur dirbi, o kas esi, – galima būtų paminėti daugybės įmonių pavadinimus, kurie niekam nebus žinomi, bet jose pavieniai darbuotojai, kuriantys didžiausią pridėtinę vertę, uždirba milžiniškus pinigus.

Uždarbis rinkoje suvienodėjo

Po krizės nebeliko ir itin didelių atlyginimų skirtumų tarp panašaus dydžio bei apyvartos bendrovių. Atlyginimai mažėjo net ir tose įmonėse, kuriose jie buvo gerokai didesni nei vidurkis, o lig šiol buvę skirtumai jau nebe tokie ryškūs. Taigi didžiausiose ir žinomiausiose bendrovėse atlyginimai šiandien labai panašūs.
Jei kalbėsime apie visus darbuotojus apskritai, o ne vien apie einančius išskirtines vadovaujamas pareigas, šiek tiek didesnėmis algomis, tarkime, telekomunikacijų srityje, pasižymi bendrovė “Teo LT”. 2010 m. vidutinis “Teo” darbuotojų darbo užmokestis siekė 3500 Lt. Beje, bendrovės personalo skyriaus direktorius Edis Kasperavičius teigia, kad pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos nuosmukio, visas įmonės darbuotojų atlygis – darbo užmokestis, priedai, sveikatos draudimas ir pan. – iš esmės nesikeitė.
Tarp gamybos įmonių atlyginimais išsiskiria tabako pramonės milžinė “Philip Morris Lietuva”, taip pat patenkanti tarp geidžiamiausių darbdavių. Pavyzdžiui, gamybos darbuotojų, dirbančių pamainomis, vidutinis atlyginimas siekia 3700 Lt. “Mažiausias atlyginimas gamykloje yra du kartus didesnis nei oficialus minimumas. Taip pat turime ir socialinių priedų sistemą, apimančią įmokas į kaupiamuosius pensijų fondus, sveikatos draudimą, visi darbuotojai apdrausti gyvybės draudimu, jiems kompensuojamos sportinės veiklos ir sveikatingumo paslaugos. Rūpindamasi darbuotojų patogumu bendrovė organizuoja jų atvežimą į darbą ir parvežimą”, – vardija “Philip Morris Baltic” korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla.
Tarp gamybininkų algomis išsiskiria ir apie 1400 darbuotojų turinti AB “Achema” – čia vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį pusmetį buvo 3384 Lt. Kaip sako “Achemos” generalinis direktorius Jonas Sirvydis, sunkmečiu vidutinis darbo užmokestis buvo nukritęs į 2004 m., o šiemet priartėjo prie 2007 m. lygio – pirmąjį metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, jis padidėjo 58 proc. “Deja, galimybes darbuotojams uždirbti dar daugiau riboja nuolat kylanti pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų kaina bei mūsų valstybei diktuojamos vienintelio dujų tiekėjo sąlygos”, – teigia J.Sirvydis.
Daugiau už šalies vidurkį uždirba ir kai kurių baldų pramonės įmonių darbininkai, pavyzdžiui, “Vilniaus balduose” vidutinis jų atlyginimas 2010 m. pabaigoje siekė 2637 Lt. Specialistai čia uždirba vidutiniškai 4101 Lt per mėnesį. Na, o vidutinis vadovų atlyginimas “Vilniaus balduose” – 16 184 Lt.
Didesnių atlyginimų galima tikėtis ir energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, “Lietuvos energijos” darbininkų vidutinis darbo užmokestis siekia 2683 Lt, o specialistų – 4054 Lt. Tiesa, įmonės vadovo Daliaus Misiūno atlyginimas yra daugiau nei keturiskart didesnis – 19,9 tūkst. Lt. Tiek pat uždirba ir “Lesto” generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius, o darbuotojų atlyginimai čia šiek tiek mažesni nei “Lietuvos energijoje”.
Taigi gerai uždirbti įmanoma ir Lietuvoje, bet tam reikia išskirtinių gebėjimų ir, žinoma, sėkmės. O bendro atlyginimų šuolio rinkoje, koks buvo iki krizės, šiandien nežada joks ekspertas. Kaip sako atlygio tyrimus atliekančios įmonės “Consulteam Baltics” direktorius Žilvinas Akelis, metinis algų kilimas šiemet turėtų siekti tik 2–3 proc. “Be to, jau aišku, kad artėja nauja recesija ir atlyginimams tai tikrai atsilieps”, – prognozuoja Ž.Akelis.

BFL

Estijos įmonės sąskaitų apmokėjimą atideda vidutiniškai 16 dienų, viešojo sektoriaus institucijos delsia mokėti vidutiniškai 9 dienas, o vartotojai – 8 dienas, rodo skolų išieškojimo įmonės “Intrum Justitia” atliktas tyrimas.

Palyginti su 2010 metais, Estijos įmonių, privačių asmenų ir viešojo sektoriaus institucijų mokėjimo praktika nepasikeitė, rodo “Intrum Justitia” metų pradžioje atliktas tyrimas.

Pasak “Intrum Justitia” vadovo Ivaro Tammemae (Ivaro Tamemae), neapmokėtų sąskaitų procentinė dalis sudaro 3,3 proc. visų išrašytų sąskaitų. “Apskritai tai reiškia, kad privatūs asmenys, viešojo sektoriaus institucijos ir įmonės galiausiai nesumoka 3,96 mlrd. eurų sumą”, – pareiškė jis.

Tačiau palyginti su 2005 metais, Estijos įmonių mokėjimo praktika pablogėjo – minėtais metais įmonės delsė apmokėti savo sąskaitas vidutiniškai 8 dienas.

Latvijos ir Lietuvos įmonės metų pradžioje apmokėti sąskaitas delsė vidutiniškai 20 dienų, o 2005 metais Latvijos įmonės prieš apmokėdamos sąskaitas laukė vidutiniškai 13 dienų, o Lietuvos įmonės – 17 dienų.

Šiemet 13 proc. visų išrašytų sąskaitų pradelsta apmokėti 90 dienų. 2006 ir 2007 metais ši procentinė dalis sudarė po maždaug 5 proc., o 2009 metais – 15 procentų.

Šiaurės šalyse įmonės gautas sąskaitas delsia apmokėti maždaug savaitę, o Vidurio ir Pietų Europos šalyse – dvi tris savaites. Apmokant sąskaitas, mažiausiai delsia Suomijos įmonės.

Suomijos viešojo sektoriaus institucijas gaunamas sąskaitas delsia apmokėti vidutiniškai tik keturias dienas, Švedijoje – šešias dienas, o Norvegijoje – septynias dienas.

Latvijos viešojo sektoriaus institucijos ir vartotojai gaunamas sąskaitas delsia apmokėti vidutiniškai 12 dienų, o Lietuvoje – atitinkamai 26 ir 17 dienų.

Graikijos viešajame sektoriuje gaunamas sąskaitas delsiama apmokėti vidutiniškai 108 dienas.

Lietuvoje interneto tinklalapius turi panašiai tiek įmonių, kiek ir Europos Sąjungoje (ES), rodo Ekonominių studijų instituto tyrimas. Lietuvoje interneto tinklalapį susikūrusios 65 proc. įmonių, o ES vidurkis – 69 proc.

Asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis mano, kad tinklalapius sukūrusių įmonių skaičius Lietuvoje gali būti netgi didesnis, nes Lietuvoje nemažai įregistruotų įmonių jau seniai nevykdo veiklos.

Tyrimo duomenimis, labiausiai šioje srityje pažengusios šalys yra Švedija, kur 89 proc. įmonių turi interneto tinklalapį, Danija (88 proc.), Suomija (87 proc.), Vokietija (84 proc.), Olandija (81 proc.) ir Austrija (80 proc.). Tarp naujųjų ES narių daugiausia interneto tinklalapį turi įmonės Čekijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje – šiuose šalyse skaičius siekia apie 74 proc.

Mažiau nei Lietuvoje interneto tinklalapį turinčių įmonių fiksuojama Italijoje (61 proc.), Graikijoje ir Prancūzijoje (58 proc.), Portugalijoje (52 proc.), o mažiau nei 50 proc. – Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

A.Plečkaitis tvirtina, kad pagal verslo naudojimąsi elektroninėmis valstybės institucijų paslaugomis (e-valdžios) Lietuva Europoje atrodo labai gerai. “Europe’s Digital Competitiveness Report 2010″ tyrimo duomenimis, Lietuvoje šiomis paslaugomis naudojasi apie 90 proc. įmonių – tiek pat, kiek ir Danijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Slovakijoje.

Atstatydintas Seimo narys

Lapkričio 11 d. parlamentaras Linas Karalius neteko Seimo nario mandato, o Aleksandras Sacharukas – išsaugojo, nors abu politikai buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais Seimo nario priesaiką. Priminsime, kad L.Karalius apkaltos sulaukė dėl to, kad šių metų sausio mėnesį pratęstos Seimo sesijos laikotarpiu keliavo po Pietryčių Aziją, o A.Sacharukas balsavo už jį per plenarinius posėdžius.

Seimo pirmininkė ir premjeras pripažino, kad tokie apkaltos rezultatai Seimo nepuošia. Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Milžiniškas “Sodros” deficitas

Prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) vairo stojo 31 metų konservatorius Mindaugas Sinkevičius. Naujasis vadovas atėjo itin sunkiu metu, kai “Sodros” deficitas per dešimt mėnesių pasiekė 2,5 mlrd. Lt.

Planuojama, kad 2011-aisiais “Sodros” deficitas bus 2,558 mlrd. Lt, o vien paskolų palūkanoms aptarnauti teks atseikėti pusę milijardo litų. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais ir ragina pertvarkyti “Sodros” sistemą, nes mažėjant gimstamumui ir didėjant emigracijai gana greitai gali nebebūti iš ko mokėti pensijų. Nereformavus pensijų sistemos, “Sodros” skola 2020 m. pasieks 10 proc. BVP.

Metų vagystė

Lapkričio mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių (2 mln. Lt vertės). Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Po šio įvykio kilo didžiulis skandalas, į kurį įsikišo aukščiausi šalies pareigūnai. Tad gana greitai buvo atleisti du muitininkai (vienas jų – posto viršininkas), o dar dviem pažemintos pareigos.

Linkstama manyti, jog šiuo skandalu nusikaltėliai stengėsi parodyti Muitinės departamento vadovybės neįgalumą ir pasiekti, kad būtų atstatydintas Muitinės departamento vadovas. Bet jiems šis planas nepavyko.

Pasaulį sukrėtė “WikiLeaks” skandalas

Lapkričio 28-ąją tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus. Per įvairias žiniasklaidos priemones bei interneto portalus, kuriuos “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, jau paskelbta per 250 tūkst. slaptų dokumentų, sukrėtusių viso pasaulio diplomatiją ir iškėlusių daug probleminių klausimų dėl atskleistų įvairių šalių slaptų strategijų.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as buvo suimtas gruodį, tačiau “WikiLeaks” ir toliau skelbia nutekintus konfidencialios JAV diplomatinės korespondencijos dokumentus.

Įmones jau galima steigti internetu

Trejus metus kalbėta apie tai, kad Lietuvoje būtina palengvinti verslo pradžią, o šiemet pagaliau žengtas žingsnis tokio tikslo link – Lietuvoje jau galima įsteigti įmonę internetu. Nuo sausio tokia galimybė suteikta steigiantiems individualias įmones, o nuo lapkričio – vieno akcininko steigiamai UAB. Ši galimybė pradedantiems verslininkams sumažino biurokratinę naštą, nes leidžia išvengti apsilankymų pas notarus ir Registrų centre.

Grupė “a-ha” karjerą baigia aukšta nata

Lapkričio 2-ąją Vilniuje surengtas populiarios norvegų grupės “a-ha” atsisveikinimo turo koncertas. “Siemens” arenos scenoje stovintis įspūdingo dydžio ekranas rodė vaizdus iš grupės istorijos, gamtos ir kosmoso. Per visą gyvavimo istoriją “a-ha” pardavė 35 mln. albumų, 25 mln. singlų, laimėjo aštuonis MTV apdovanojimus, pasiekė pirmąją JAV “Bilboard” topų vietą ir po grupės ABBA tapo sėkmingiausiu Skandinavijos muzikos “eksportu”.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje parduodama vis daugiau įmonių. Štai prieš savaitę apskriejo žinia, kad “Tele2″ parduoda skaitmeninės televizijos ir interneto paslaugų bendrovę “Kabeliniai ryšių tinklai” (“C gates”), o konkurse dėl jos įsigijimo varžosi “Teo LT” ir dar keletas bendrovių. Ką tik Lietuvos įmonių grupė “Icor” (buvusi “Rubicon”) Vokietijos bendrovei ECE pardavė 50 proc. turėtų prekybos ir pramogų centro “Ozas” akcijų, “Tiltra group” jungiasi su lenkų bendrove, o kiek dar smulkesnių jungimosi ir pirkimo sandorių.

“Pagyvėjimas iš tiesų ryškus. Dabar sandorių net tris kartus daugiau nei pirmąjį pusmetį. Visame pasaulyje jungimosi ir įsigijimo rinkoje (M&A) veiksmus lemia pasitikėjimas – investuotojų, kreditorių, vadovų. Pirmąjį pusmetį Lietuvoje ekonominio atsigavimo želmenėliai buvo labai gležni ir matomi daugiausia į eksportą orientuotuose sektoriuose, o praėjus vasarai jau ir į vidaus rinką nukreiptuose sektoriuose pradėjo ryškėti pirmieji atsigavimo ženklai”, – suaktyvėjimo priežastis analizuoja investicinio banko “GILD Bankers” partneris Šarūnas Skyrius.

Tokią pačią tendenciją regi ir investuotojus konsultuojantys advokatai. “Pirmąjį pusmetį vienu metu vyko trys keturi įsigijimo sandoriai, o šiuo metu konsultuojame jau dėl aštuonių. Anksčiau pirkėjai buvo labai atsargūs – ilgai abejodavo ir derėdavosi, laukė, ar krizė baigsis, todėl niekas nejudėjo. Užsieniečiai investuotojai labai bijojo lito devalvavimo. Dabar verslininkai mato, kad krizė baigiasi, ir agresyvesni bando išnaudoti situaciją plėtrai – įsigydami konkurentų bendroves ar žengdami į kitą rinką”, – komentuoja advokatų kontoros “Sorainen” partneris Laimonas Skibarka.

Darbų padaugėjo ir advokatų kontorai “Raidla Lejins & Norcous”. Jos vadovaujantis partneris Irmantas Norkus informavo, kad jų kontora šiuo metu dirba su penkiais šešiais sandoriais, kurių vertė siekia nuo 10 iki 80 mln. Lt.
Beje, šios rinkos atsigavimas prognozuojamas visame pasaulyje – naujienų agentūra “Bloomberg”, remdamasi skirtingais šaltiniais, teigia, kad šiemet pasaulinė įsigijimo ir pardavimo rinka paaugo 11 proc., iki 1,95 trln. JAV dolerių.

Prie aktyvėjimo prisidėjo ir rizikos kapitalo fondai

Daugiausiai bendrovių šiuo metu įsigyja strateginiai investuotojai, perkantys savo konkurentus: štai degalinių tinklas “Neste Lietuva” šiemet įsigijo savo konkurentą Lietuvoje “Alexela”, “Teo LT” antrinė įmonė “Baltic Data Center” nupirko bendrovę “Hostex”, estai “BLRT Grupp” perėmė iš danų Baltijos laivų statyklą.

“Daugumoje įvykusių sandorių tarp pirkėjų matome strateginius investuotojus, jau vykdančius veiklą Lietuvoje. Jie nepraleidžia progos palyginti pigiai nusipirkti konkurentą ir sustiprinti savo pozicijas rinkoje. Pastebime tendenciją, kad tarp besižvalgančiųjų vis aktyvesni tampa finansiniai investuotojai – rizikos ir privataus kapitalo fondai. Nors dauguma potencialių pirkėjų dar labai atsargūs, vis dėlto jie suvokia, kad kainos dabar itin palankios. Juo labiau kad akcijų rinkose įmonių vertė jau kuris laikas smarkiai padidėjusi, įmonių finansinės perspektyvos aiškesnės, tuo tarpu Lietuvos susijungimo ir pardavimo rinkoje parduodančiųjų lūkesčiai artimi 2009-ųjų lygiui”, – komentuoja “Finasta Corporate Finance” projektų vadovas Darius Saikevičius.

L.Skibarkos pastebėjimu, pardavėjai šiuo metu įmonę ar dalį jos apsisprendžia parduoti arba pristigę finansinių resursų, arba siekdami pritraukti užsienio investuotoją, kad įmonė galėtų toliau augti.

Beje, sunkmečiu ryškėja tendencija, jog įmonės nori parduoti šalutinius verslus, kad galėtų sukaupti dėmesį į pagrindines veiklas – greičiausiai tokių motyvų skatinama “Tele2″ parduoda kabelinę televiziją. Ne vieną šalutinį verslą per krizę pardavė ir “Vilniaus prekyba”.

Svarbu paminėti, kad jungimosi ir įsigijimo rinką pagyvino ne tik dėl gerėjančių ekonominių rodiklių drąsėjantys strateginiai investuotojai, bet ir Lietuvoje šiemet pradėję veikti privataus bei rizikos kapitalo fondai – “LitCapital” ir “BaltCap”. “Kai veikia tokie du fondai, pardavėjai jaučiasi drąsiau, o pirkėjams nustatomos kainos “grindys” – leidžiama išvengti visiškai juokingų kainų”, – tvirtina “GILD Bankers” partneris Š.Skyrius.

I.Norkaus duomenimis, dabar pirkinių dairosi ne tik vietiniai privataus ir rizikos kapitalo fondai, bet ir užsienio, pavyzdžiui, “Enterprise Investors”. “Lietuviški ir užsienietiški fondai teigia esantys sukaupę apie 100 mln. eurų investicijoms Baltijos šalyse”, – priduria advokatas.

Tai gera žinia lietuviškoms įmonėms, nes “MP Investment Bank” filialo Baltijos šalyse vadovo Vygando Jūro teigimu, šiemet gerokai padaugėjo jaunų IT srities įmonių, ieškančių alternatyvių finansavimo šaltinių, kad galėtų plėstis į eksporto rinkas. Tai pradedančios, iki milijono litų apyvartą pasiekusios bendrovės, sukūrusios visuotinį pritaikymą turintį produktą, susijusį su populiariomis technologijomis, pavyzdžiui, tokiomis, kaip “iPhone” aplikacijos.

Tiesa, tokių įmonių akcijų investuotojai kol kas neskuba pirkti. Pasak I.Norkaus, šiuo metu paklausiausios įmonės, turinčios nuolatinį pinigų srautą, eksporto galimybes, taip pat tos, kurios turi kvalifikuotų vadovų komandą. Tą pačią tendenciją pastebi ir D.Saikevičius, pabrėždamas, kad ekonominio pakilimo metais nemaža dalis įsigytų įmonių buvo susijusios su vidaus rinkoje veikiančiais verslais (pavyzdžiui, “Bitė”, “Novaturas”), o pastaruoju metu patrauklesnės į eksportą orientuotos įmonės. Dairomasi ir į mažiau nuo ekonominių svyravimų priklausančius sektorius – energetikos, infrastruktūros, neciklinės paklausos prekių gamybos, žemės ūkio.

Dar vienas šiemet matomas skirtumas, kad įmonės perka verslus savo lėšomis, o anksčiau didžiąją dalį sandorio finansuodavo bankai.

Didžiausi šių metų sandoriai

I.Norkaus teigimu, šių metų sandorio vertė paprastai siekia apie 10 mln. Lt. Tačiau esama ir išties stambių sandorių – tai, žinoma, “Tiltros Group” jungimasis su Lenkijos “Trakcja Polska” (sandorio vertė apie 800 mln. Lt) arba bendrovės “Fermentas” pardavimas JAV kompanijai “Thermo Fisher Scientific”. Š.Skyrius primena, jog “Fermento” sandoris išskirtinis tuo, kad unikalų produktą gaminantys lietuviai verslininkai su rizikos kapitalo fondo pagalba sugebėjo padidinti įmonės vertę ir parduoti ją už gerą kainą dideliam strateginiam investuotojui.

Prie didesnių sandorių šiemet derėtų priskirti ir dar keletą: danų įmonė “Odense Steel Shipyard” estams “BLRT Grupp AS” pardavė Baltijos laivų statyklą, lenkų bendrovė “Mieszko” įsigijo “Vilniaus pergalę”, 22 degalinių tinklą “Alexela Oil” įsigijo “Neste Lietuva”. O didžiausiu metų nusivylimu Š.Skyrius vadina taip ir nesurastą strateginį investuotoją naujai Lietuvos atominei elektrinei – iš pradžių planavusi konkurse dalyvauti Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.” šių planų neseniai atsisakė.

Smulkiųjų įmonių rinkoje taip pat sujudimas

Nuo rudens sujudimas jaučiamas ir smulkiųjų įmonių pardavimo-įsigijimo rinkoje. Portalo “Parduodu verslą” Linas Kliukas tvirtina, kad lapkritį buvo parduotas 20 metų veikiantis kelionių organizatorius “Litaura”, putojančių gėrimų gamykla “Daisruna ir ko”, šiuo metu vyksta vieno restoranų tinklo pardavimo sandoris. Tiesa, pastaruoju metu vykstantys sandoriai nedideli, dažniausiai neviršijantys 200 tūkst. Lt ribos, tuo tarpu ekonomikos klestėjimo metais šiame sektoriuje nemažai verslų parduota ir po milijoną ar kelis. Toks kainų pokytis nestebina, nes dauguma šiemet parduotų įmonių susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, turėjo skolų.

L.Kliuko teigimu, šiuo metu ypač atsigauna susidomėjimas transporto ir statybos įmonėmis – paklausiausios licencijuotos, atestuotos statybos įmonės ir transporto bendrovės, priklausančios “Linavos” asociacijai. “Esminiai kriterijai, renkantis pirkti įmonę šiuo metu, – kaina ir įmonės vertybės: žinomas vardas, narystė, licencija ar klientų bazė”, – į ką dabar atkreipia dėmesį pirkėjai, vardija L.Kiukas.

2011-ųjų prognozės šviesesnės

Ekspertai prognozuoja, kad kitąmet padėtis jungimosi ir įsigijimo rinkoje dar labiau pasitaisys. Š.Skyriaus nuomone, 2011 m. sandorių skaičius šioje rinkoje dar nepasieks 2007–2008 m. piko, bet tikrai bus didesnis nei 2009 ir 2010 m. kartu sudėjus. O L.Skibarka prognozuoja, kad kitais metais jie konsultuos 30 proc. daugiau sandorių dalyvių nei šiemet.
“Bankai kitąmet turėtų drąsiau finansuoti įsigijimą, tai savo ruožtu turėtų pagyvinti rinką. Be to, kaip minėta, privataus kapitalo fondai pasirengę investuoti Baltijos rinkoje apie 100 mln. eurų”, – rinkos pagyvėjimo priežastis vardija I.Norkus.

Tuo tarpu V.Jūras svarsto, kad kitąmet įmonių pardavimą galbūt paskatins ir kartų kaita. “Nemažai verslininkų, pasiekusių savo veiklos viršūnę, nori atsipūsti ir perleisti verslą kam nors kitam. Teko girdėti tokių intencijų iš keleto verslininkų, bet juos sulaikydavo mažos verslo pardavimo kainos. Dabar kai kainos šiek tiek kyla, o įmonių įsigijimo baimė mažėja, gal tie žmonės sugrįš į rinką”, – užbaigia V.Jūras.

Vilniuje paleidžiamas portalas Urbanday.lt – savotiškas įmonių Facebook’as, kuriame šios nuolat skelbia informaciją apie tai, kur ir ką verta pirkti, kaip įdomiai praleisti laisvalaikį sostinėje, kokiose parduotuvėse ir kokioms prekėms šiuo metu taikomos nuolaidos.

Kiekviena įmonė portale Urbanday.lt turi asmeninį profilį, jame skelbia vaizdinę ir tekstinę informaciją apie savo veiklą, prekes ir paslaugas, vykstančius renginius, akcijas ir pasiūlymus.

Be to, naujojoje internetinėje svetainėje kasdien galima įsigyti įvairių nuolaidų kuponų, – juos galima gauti tiesiog trumpąja žinute.

Tuo tarpu portalo lankytojai patikusias akcijas gali pasiūlyti draugams, paspausdami mygtuką “rekomenduok”.

Be to, šis portalas atstoja įmonių katalogą, nes čia surinkta visa informacija apie Vilniuje veikiančias prekių ir paslaugų įmones, yra ir žemėlapis, padėsiantis nepasiklysti jų ieškant, nurodyti ryšių duomenys ir darbo laikas.

Šis projektas į Vilnių atkeliavo iš Vokietijos, kur prieš metus į vieną portalą buvo suburtos visos didžiosios Manheimo miesto prekių ir paslaugų įmonės.

Principinis vertinimas, kad kuri nors visa ūkio šaka yra rizikinga ir su ja neverta turėti verslo santykių, jau prasilenkia su tikrove (tarkime, per krizę buvo įprasta skeptiškai žvelgti į visą statybų sektorių, į visus vežėjus ir kt.). Pasirodo, Lietuvoje jau šimtai kompanijų, kurios gyvena geriau nei dauguma kitų to paties sektoriaus įmonių.

Įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės “Creditreform Lietuva” duomenimis, didžioji dalis visų šakų ir dydžių įmonių šiuo metu yra vidutinės rizikos lygio (46 proc.); ypač rizikingomis pripažįstamos maždaug ketvirtadalis Lietuvos įmonių. Kaip paaiškėjo, mažiausiai rizikingos didžiosios įmonės (52,6 proc.), o prie rizikingiausių priskiriamos smulkiosios bendrovės.

Tačiau, “Creditreform” eksperto Romualdo Trumpos teigimu, ir tarp mažų kompanijų galime rasti kuo sėkmingiausiai veikiančių įmonėlių, o tarp didžiųjų – balansuojančių ties bankroto riba. Todėl vertinti kompanijų kredito riziką pagal sektorių esą jau netikslinga ir netgi rizikinga. Pvz., baldų pramonėje žymų rizikos sumažėjimą galima justi tik didelėse įmonėse, o štai pusė smulkiųjų įmonių vis dar didelės rizikos zonoje. Mat jos dirba tik vidaus rinkai.

Labai nevienoda situacija ir skirtingose mažmeninės prekybos įmonėse. Esą geriau nei vidutiniškai tarp mažmenos įmonių laikosi vaistinės, degalinės, taip pat gyvūnų maisto parduotuvės ar kai kurių maisto produktų (pvz., duonos) prekybos įmonės. O prekyba internetu yra aiškus pardavimo augimo lyderis, bet čia daugiau nei kur kitur yra rizikingų įmonių – tik geros ir blogos, vidutinių nėra.

“Krizei persivertus į antrą pusę, tendencijas būtų galima apibūdinti taip: gerėja “sunkiųjų” sektorių, t. y. pramonės ir transporto padėtis, o blogėja “lengvųjų” sektorių, tokių kaip paslaugos ir prekyba, kurie daugiausia orientuoti į vidaus rinką, padėtis”, – apibendrina R.Trumpa.