Į smegenų implantų tyrimus ir kūrimą investuojamos didžiulės lėšos. Iš jų tikimasi tokių dalykų, kurie šiandien atrodo kaip mokslinė fantastika.

Smegenų implantai yra technologiniai prietaisai, jungiami prie subjekto smegenų, o jų tikslas – atkurti, pavyzdžiui, dėl traumų ar insulto sutrikusias nervų sistemos funkcijas. Nors tyrimai – pradinių stadijų, tikimasi, kad ateityje bus įmanoma grąžinti regėjimą, leisti judėti paralyžiuotiesiems ar gydyti psichikos ligas.

Gana didelė pažanga padaryta gydant Parkinsono ligą. JAV Vanderbilto universitetas atliko studiją apie ja sergančiųjų giluminę smegenų stimuliaciją ir paaiškėjo, kad implantai veikia geriau nei vaistai: sergantieji kasdien vidutiniškai keturiomis valandomis mažiau kentė drebulį ar nevalingus judesius, nei vartodami vaistus.

Tai gali pagelbėti ir gydant klinikinę depresiją. Silpna elektros srovė, veikdama už nuotaikų reguliavimą atsakingas smegenų dalis, dažnai veiksmingai šalindavo simptomus. Giluminė smegenų stimuliacija naudojama ir gydant epilepsiją, chronišką skausmą ar Tureto sindromą (negebėjimą kontroliuoti elgesio ir kalbos).

Dar įdomiau, kad tai, kaip tikimasi, gali įveikti įvairių formų aklumą. Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai mano, kad mažytės skaitmeninės kameros perduodami vaizdai galėtų būti verčiami į nervinius impulsus, ir nukreipus juos į regėjimo sistemą, apeinant pačią akį, žmogus matytų.

Vasarą Ohajo universiteto chirurgai ir organizacijos „Batelle“ tyrėjai pademonstravo, kaip dėl stuburo traumos paralyžiuotas vyras su smegenų implanto pagalba mintimis pajudino ranką. Implantas kontaktavo su specialia „rankove“, per kurią signalai, apeinant pažeistus nugaros smegenis, buvo siunčiami tiesiai į raumenis.

Matoma ir daugiau smegenų implantų galimybių: padidinti atminties galimybes, atkurti, ištrinti ar įterpti prisiminimus (jau pavyko su gyvūnais), sugebėti iš šurmulio išskirti reikalingą garsą ir kt.

Jau keletą pastarųjų dešimtmečių krūtų implantai užima svarbią vietą pasaulinėje grožio industrijoje.

Konservatyviomis vertybėmis pasižyminčioje Lietuvoje moterys, papuošusios savo kūną silikoninėmis grožybėmis, sulaukia įvairių atsiliepimų. Dažnos diskusijos šia tema rodo plastinės chirurgijos populiarumą ir tikėtinas perspektyvas liberalėjančioje „Marijos žemės“ visuomenėje. Tačiau jei jau klasika tapusiame lietuviškame filme viena pagrindinių veikėjų savo vyrui atvirai išsako prašymą: „noriu papų“, šio to paprašykime ir mes. Paprašykime medicinos ekspertų, plastinės chirurgijos specialistų mums pakomentuoti šios medžiagos užpildytų implantų „ekologiškumą“, tariamas ir realias grėsmes mamų, žmonų, dukrų ar seserų sveikatai. To ėmėsi ketvirtinis medicininis mokslinis žurnalas „Lietuvos akušerija ir ginekologija“.

Mergina, kuri žaidė su krūtimis
Žurnale aprašoma 40-metės moters krūtinės tobulinimo ir vėliau kilusių sveikatos problemų istorija. Būdama 22-jų metų mergina pasidailino savo krūtis, jai buvo implantuoti silikono geliu užpildyti implantai. Praėjus penkeriems metams ta pati moteris vėl kreipėsi į plastikos specialistus, tada jai buvo pašalinti seni krūtų implantai, įdėti nauji ir pakeltos krūtys. Praėjus 3 mėn. po operacijos moteriai pradėjo skaudėti krūtis, jose susiformavo kieti dariniai, implantai pakeitė savo vietą. Taip dažniausiai atsitinka, kai kūnas bando implantu atsikratyti lyg svetimkūniu.
2011 m. pradžioje moteris apčiuopė papildomą darinį dešinės krūties apatinėje dalyje ir kreipėsi į chirurgą. Po virtinės įvairių tyrimų patvirtinta krūties vėžio diagnozė, laimei, naviko išplitimas į kitus organus neaptiktas. 2011-aisiais kovo mėnesį buvo atlikti abiejų krūtų suplyšusių implantų ir naviko šalinimai bei pakartotinis abiejų krūtų pakėlimas. Pacientei skirta chemoterapija, ji gydyta spinduliavimu bei hormonoterapija.

Mokslininkai atsargūs
Mokslininkai ir tyrėjai apie ryšį tarp krūtų implantų ir tikimybę susirgti krūtų vėžiu kalba taip pat neužtikrintai ir abstrakčiai kaip apie mobiliųjų telefonų žalą smegenims. Nors silikonu užpildyti implantai prekyboje pasirodė 1962 m., kol kas nei atlikti tyrimai, nei jų rezultatai neleidžia daryti konkrečių išvadų. Vieni tyrimai rodė, jog implantai nesukelia alerginių reakcijų ir kitų sveikatai pavojingų sutrikimų. Remiantis kitais pranešimais, pasitaikė pacienčių, turinčių krūties implantus ir susirgusių jungiamojo audinio ligomis arba vėžiu. JAV Nacionalinis sveikatos institutas paviešino tyrimo rezultatus apie ilgalaikį implantų poveikį sveikatai, tačiau jie buvo naudingi implantų gamintojams bei plastinės chirurgijos klinikoms. Nebuvo aptikta priežastinio ryšio tarp krūties implantų ir tikimybės susirgti vėžiu, imunologinių sutrikimų bei kitų sisteminių ligų. 1998 m. K. Feliksas ir bendraautoriai nustatė tam tikrų iš silikono išsiskyrusių medžiagų galimą poveikį genetinei žmogaus programai joms patekus į aplinkinius audinius. Y. Tanaka su kolegomis nustatė, kad silikonu užpildyti implantai gali sukelti šlapimo pūslės lėtinius uždegimus, uždegimus skrandyje, stemplėje ir kituose audiniuose. Tačiau nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp lėtinio uždegimo ir krūties vėžio atsiradimo.

Ar ateityje močiučių krūtys bus stangresnės nei jų anūkių?
Nors „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale teigiama, jog išnagrinėjus klinikinius tyrimus ir atvejus, minėtos pacientės naviko atsiradimas nesusijęs su silikono geliu užpildytų implantų poveikiu, toliau bus stebima, kokią reikšmę kūno imuninės reakcijos pokyčiai turės ligos eigai.
Patariama kas 10 metų keisti silikono geliu užpildytus implantus, nes laikui bėgant didėja implantų plyšimo rizika, tačiau visa tai tik uodo zyzimas prieš „Formulės-1“ bolidų variklių gausmą. Kol pasaulis išsižiojęs stebi grožio konkursus ir kiekvieną Holivudo žvaigždžių žingsnį, o pornografijos industrija klesti, tokie nekonkretūs tyrimų rezultatai neprivers pagerinti implantų kokybės ir atlikti daugiau tyrimų. Tad nenustebkime, jei netolimoje ateityje močiučių krūtys bus stangresnės nei jų anūkių.

Rokas Povilius

„Lietuvos akušerija ir ginekologija”