Baltarusija ketina prisukti degalų čiaupą pasienio degalinėse – jie piktinasi, kad lietuviai ir latviai perka degalus, kurie dotuojami iš biudžeto, o dėl to esą kenčia visa šalies ekonomika.

Baltarusija nori, kad lietuviai ir latviai degalus importuotų oficialiai, ketvirtadienį rašo dienraštis”Lietuvos rytas”.

Todėl Baltarusija ketina gerokai apriboti prekybą pasienio degalinėse, kurių apyvarta, baltarusių skaičiavimais, per sausį ir vasarį ūgtelėjo 50 proc.

Baltarusijos naftos perdirbimo ir tiekimo įmones kontroliuojančios valstybinės įmonės “Belneftechim” atstovė Marina Kostiučenko, kol kas tebesvarstomos įvairūs prekybos ribojimo būdai. “Tai gali būti ir pirkimo limitų įvedimas, ir išvežimo kontrolė, kitokie būdai. Sunku spėlioti, kol galutinai neapsispręsta”, – minėjo atstovė.

Baltarusiai net svarsto branginti degalus pasienyje esančiose degalinėse. Taip esą lietuviams neapsimokės pirkti degalų.

Šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje yra 85 proc. didesnė negu Baltarusijoje, benzino – 61 proc.

“Belneftechim” siekia, kad baltarusiškus degalus kaimyninės valstybės importuotų oficialiai. Šiuo metu daugiausia jų išvežama automobilių, vilkikų bakuose, o vėliau jie parduodami šešėlinėje Lietuvos rinkoje.

“Kiekvienas mūsų šalyje parduodamas litras degalų dotuojamas iš biudžeto, nes naftos produktai skirti tiktai vietos vartotojams. Tačiau dabar Baltarusija dotuoja kaimyninių valstybių vartotojus, o mes to tikrai nenorime daryti”, – aiškino M.Kostiučenko.

Šalies valdžia už kiekvieną rusiškos naftos toną primoka 45 JAV dolerius, netrukus biudžeto įmoka pakils iki 67 dolerių.

Dėl išaugusių naftos kainų Baltarusijos valdžia planavo dyzeliną pabranginti 20 proc., benziną – apie 8-10 proc. Bet kol kas oficialiai sprendimas nepriimtas.

Lietuvos muitinės departamento duomenimis, šių metų sausį ir vasarį į Baltarusiją vyko 46,4 tūkst. krovininių automobilių, nors tą patį 2010-ųjų laikotarpį – vos 29,2 tūkst.

Dar labiau išaugo sieną kertančių lengvųjų automobilių srautas – nuo 98,1 tūkst. iki 156,5 tūkst.

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. balandžio mėn. eksportuota prekių už 4,1 mlrd. litų, importuota – už 4,9 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,8 mlrd. litų ir buvo 2,6 karto didesnis nei 2009 m. balandį.

2010 m. balandžio mėn., palyginti su 2009 m. balandžio mėn., eksportas padidėjo 36,2 proc., o importas – 46,9 proc.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 2,3 karto padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 47,7 procento antžeminio transporto priemonių, 24,3 – plastikų ir jų dirbinių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 2,8 karto padidėjęs žalios naftos, 66,2 procento antžeminio transporto priemonių importas.

2010 m. sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 17,2 ir 21,8 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 37,9 procento padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 36,6 – plastikų ir jų dirbinių, 3,2 karto padidėjęs laivų, valčių ir plaukiojančių įrenginių, 27,2 procento antžeminio transporto priemonių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 71,8 procento padidėjęs žalios naftos, 30,2 – antžeminio transporto priemonių, 59,2 – organinių chemijos produktų importas.

2010 m. sausio–balandžio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (13,3%), Vokietija (11,1%), Latvija (9,2%), Lenkija (7,9%). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (35,5%), Vokietija (10,4%), Lenkija (8,7%), Latvija (5,4%).

2010 m. sausio–balandžio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (22,5%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4%); antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (8,9%). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (35,1%); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,1%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11%).