skvernelis200

Policijos departamentui reikalinga Imuniteto tarnyba, kad nepasikartotų tokie atvejai, kai už pavyzdingą tarnybą apdovanojamas įtarimų baudžiamojoje byloje sulaukęs policininkas.

Prieš apdovanojant Imuniteto tarnyba tikrintų pareigūnus, ar jie nėra padarę pažeidimų.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę už pavyzdingą tarnybą apdovanojo Vilniaus rajono policininką Antaną Albertavičių, kuris įtariamas dokumentų klastojimu ir sukčiavimu, pranešė “Lietuvos žinios”.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis spaudos konferencijoje trečiadienį pripažino, kad apie įtarimus policininkui sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jis jau pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio įvykio.

Vilniaus rajono policijos komisariato (PK) Kelių policijos poskyrio specialistas A.Albertavičius ir patrulis Darius Poliakas buvo apdovanoti balandžio 13 dieną Policijos departamente. Jie paskatinti už pavyzdingą tarnybą: kovo 19-ąją šie pareigūnai Nemėžio kaime esančioje degalinėje sulaikė keturis vaikinus, įtariamus plėšimu.

Apdovanojant A.Albertavičių nežinota, kad jis pats yra įtariamasis baudžiamojoje byloje.

“Tai – skandalas. Juk gavau PD Viešosios policijos valdybos teikimą apdovanoti pareigūnus. Jie buvo kruopščiai patikrinti”, – teigė policijos vadovas. Anot jo, šią situaciją galėjo lemti tai, kad nėra bendro visų įtariamųjų registro, jis šiuo metu tik rengiamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Jonušas antradienį patvirtino, kad A.Albertavičiui pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Pasak jo, nusikaltimas padarytas 2009 metų vasarį Vilniaus rajone, netoli Rudaminos. Įtariama, kad A.Albertavičius, vairuodamas automobilį, sukėlė avariją. Ji buvo nedidelė, žmonės nenukentėjo. Teigiama, kad pažeisdamas taisykles A.Albertavičius į įvykio vietą išsikvietė pažįstamus kolegas. Vėliau, kaip įtariama, buvo suklastoti dokumentai nurodant, kad prie vairo sėdėjo visiškai kitas asmuo.

“Negaliu pasakyti, ar vairuotojas buvo blaivus, nes jokie tyrimai neatlikti”, – teigė prokuroras E.Jonušas. Paprastai pareigūno blaivumas tokiais atvejais visada patikrinamas.

Jei A.Albertavičiaus kaltė bus įrodyta, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Tačiau prokuroras E.Jonušas nepamena atvejo, kai nė karto neteistam asmeniui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

"Veido" archyvas

Mieste gyvenantys dėl oro taršos serga šienlige tris kartus daugiau nei kaimo gyventojai. Net ir sveikų žmonių imunitetas pavasarį būna nusilpęs – tai lemia irgi užterštas oras bei oro permainos. Kietosios dalelės – pavojingas teršalų mišinys, kuris veikia kvėpavimo takus, skatina uždegimus, kenkia širdžiai, kraujagyslėms, aktyvina kraujo krešėjimą. Kaip saugotis?

Ar kada susimąstėte…

Kiekvieną minutę mes įkvepiame apie 7–14 l oro; per parą – apie 10–20 tūkst. litrų! Sparčiai einant per minutę įkvepiama 25–30 l. Maži vaikai oro įkvepia dvigubai daugiau nei suaugusieji. Mat dėl siauresnių kvėpavimo takų ir ne visai  subrendusių plaučių mažieji alsuoja dažniau. O jei oras užterštas?..

Tarša sustiprina virusų, bakterijų, alergenų žalingą poveikį. Europos aplinkos ir sveikatos centro duomenimis, oro užterštumas turi tiesioginės įtakos kosuliams, akių uždegimams, lėtinėms plaučių, širdies ligoms

Kodėl pavasarį sunku kvėpuoti

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurių sudėtyje yra rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių ir suodžių. Jos susidaro po žiemos neišvalius smėlio, kuriuo buvo barstomos gatvės, dėl susikaupusio purvo, šunų išmatų.

Kietosios dalelės tvyro ore nedideliame aukštyje. Pavasarį ilgiau pavaikščiojus mieste peršti nosį, gerklę, sunku kvėpuoti, kutena kosulys. Tai pirmieji požymiai. Ilgiau pabuvus lauke ir prikvėpavus kietųjų dalelių gresia ir didesni negalavimai – gali paūmėti bronchitas, sukilti obstrukcinės plaučių ligos, gresia kvėpavimo takų infekcijos, padažnėja astmos priepuolių. Tokiu metu dėl oro taršos gali sutrinkti širdies ritmas, padažnėti širdies smūgio, insulto atvejų.

Tikėtis, kad gatves plaus, matyt, neverta. Tenka laukti lietaus. Jei ilgai nelyja, oro tarša dar padidėja, nes prie kietųjų dalelių prisideda ir žiedadulkės, kurios irgi veikia savijautą.

Specialistai tvirtina, kad nuo dalelių dydžio priklauso, kiek jų pateks į mūsų organizmą. Didesnes daleles sulaiko viršutiniai kvėpavimo takai (nosis, gerklė) ir čiaudint ar kosint pašalinamos. Didesnį pavojų kelia smulkiosios, kurios per kvėpavimo sistemą patenka į bronchus, plaučių alveoles, iš kurių jos gali būti pernešamos į kraują.

Kuo taisyklingiau kvėpuojame, tuo švaresnis organizmas

• Kvėpuokite pro nosį. Įtraukdama orą, kai burna sučiaupta, automatiškai skatinate sveiką kvėpavimą.

• Visada giliai iškvėpkite. Stenkitės iškvėpti ilgai ir giliai. Iškvėpimas turi trukti dvigubai ilgiau nei įkvėpimas. Kvėpavimas atlieka vieną svarbiausių funkcijų šalinant iš organizmo medžiagų apykaitos proceso atliekas. Jau išmatuota, kad maždaug 70 proc. šlakų ir rūgščių šalinamos per plaučius. Nes kuo taisyklingiau kvėpuojame, tuo mažiau įkvepiame taršalų, tuo mūsų organizmas lieka švaresnis.

Apsaugos priemonės

Prieš eidami į lauką. Mieste teršalų koncentracija labai padidėja piko valandomis. Nustatyta, kad teršalų koncentracija 50 m nuo judraus kelio sumažėja. Geriausia eiti pasivaikščioti po lietaus.

• Verta nosies vidų patepti apsauginiais preparatais ar paprasčiausiu riebesniu kremu, kuris yra be kvapiklių.

• Nešiokite saulės akinius, nes teršalai gali sukelti ir akių alergiją.

Grįžus namo.

• Persivilkite drabužius.

• Veidą nuprauskite vandeniu.

Kaip tvarkytis namie

• Dažnai plaukite drabužius, skalbimo priemones rinkitės kuo neutralesnes.

• Dažnai valykite dulkes.

• Stiprūs kvapai, įvairūs cheminiai šveitikliai, plaukų lakai, dezodorantai taip pat ir namie erzina išdirgintus lauke kvėpavimo takus. Rinkitės kuo natūralesnes valymo priemones, jas laikykite sandariose spintelėse. Laku ir dezodorantais geriausia purkšti uždarame vonios kambaryje su ventiliacijos langeliu.

Keli pastebėjimai apie maistą

Pavasarį, jei lietus nenuplauna dulkių ir padidėja oro tarša, vartokite daugiau augalinių aliejų, kurių sudėtyje yra vitamino E, stabdančio užterštos aplinkos poveikį.

Vakare prieš miegą gerkite arbatos su citrinų sultimis ir medumi.

Valgykite greipfrutų, kurie neutralizuoja užterštos aplinkos pasekmes, turi gydomųjų savybių, mažina cholesterolio perteklių, tonizuoja organizmą.

"Veido" archyvas

Ruduo savo kraitėje atsineša ne tik margaspalvių derliaus gėrybių, bet ir puokštę ligų ligelių. Tačiau bijodamos pasigauti virusą apsivyniojusios nosies juk nevaikščiosime.

Gydytojai šiandien jau neabejoja, kad žmogaus psichika ir imuninė sistema per hormonus susipynusios kaip plaušai plaušinėje. Kuo geriau suprantame kūno gynybinį tinklą, tuo daugiau galimybių tikslingai stiprinti žmogaus gynybines jėgas. Alergijos ir depresijos, imuniteto nusilpimas, netgi onkologinės ligos šiandien jau gydomos imunine terapija.

O sveikam žmogui apsisaugoti nuo peršalimo ar gripo pakanka visai paprastų priemonių. Mokslas šiandien stulbina pranešimais, kad ir paprasti kasdieniai malonumai turi gydomųjų galių. Pasak tyrimų, po sužaistos bridžo partijos poniučių organizme gerokai padaugėja tam tikrų imuninių ląstelių. Smagiai užtraukus dainą burnos gleivinėje padaugėja antikūnų, o reguliarūs lytiniai santykiai puikiausiai apsaugo nuo slogos.

Imuniteto tinklas

Mūsų organizmo gynybinėms jėgoms diriguoja ne kuris nors vienas organas, o visas orkestras.

• Migdolinės liaukos / tonzilės – pirmoji bakterijų, virusų ir grybelių gaudyklė.

• Limfmazgiai – filtravimo “stotis” ir limfocitų saugykla.

• Kraujas atgabena antikūnus ir hormonus į “mūšio” vietą.

• Užkrūčio liaukoje bręsta T limfocitai, kurie išmoksta skirti savus “gyventojus” nuo svetimų. Pasibaigus paauglystei užkrūčio liauka susitraukia.

• Blužnis – imuninių ląstelių sandėlis.

• Žarnynas “apgyvendina” 80 proc. visų imuninių ląstelių, taip pat ir aklojoje žarnoje.

• Kaulų čiulpuose ir kamieninėse ląstelėse gimsta baltieji ir raudonieji kraujo kūneliai.

• Limftakiai – latakų, kuriais juda imuninės ląstelės, rezginys.

Užpuolikai

Žmogus kasdien su oru įkvepia apie 10 tūkst. mikrobų. Susergame nuo tų, kurie pergudrauja ar įveikia imuninę sistemą.

• Bakterijos. Mūsų kūne gyvena bent 100 milijardų šių vienaląsčių. Dauguma jų – naudingos. Užtat pavojingosios nuolat keičia savo išvaizdą, kad išgyventų.

• Virusai. Kad galėtų daugintis, šie parazitai turi užpulti sveiką ląstelę. Jose nuo organizmo gynėjų jie gali sėkmingai slėptis ne vienus metus (ŽIV, herpes).

• Grybeliai. Mėgsta drėgną odą ir išplinta kaip per sprogimą, jei nusilpęs organizmas nebeturi jėgų gintis (nagų grybelis).

• Parazitai. Šituos daugialąsčius galima pamatyti ir plika akimi – pavyzdžiui, poros centimetrų ilgio kirmėles. Dažniausiai jos prisitaikiusios taip, kad gynybinė organizmo, kuriame apsigyvena, sistema jų nepažeistų.

Gynėjai

Kad imuniteto reakcija būtų sėkminga, darniai dirba keliolikos tipų imuninės ląstelės ir apie 50 hormonų.

• Pirmasis apsauginis barjeras: oda ir gleivinės – pirmoji nuo įsibrovėlių sauganti gynybinė siena. Lipnios gleivės, prakaite ar skrandyje esančios rūgštys, žarnyno mikroflora užkuria jiems tikrą pirtį! Ant gleivinės esantys IgA antikūnai prisitvirtina prie organizmui jau pažįstamų “blogiukų” ir siunčia pavojaus signalą.

• Antrasis apsauginis barjeras: ląstelės naikintojos. Jei bakterijų, pavyzdžiui, per įdrėskimą, patenka po oda, gynybon stoja ėdriųjų ląstelių makrofagų būrys. Pagautą priešą jos suėda tikrąja šio žodžio reikšme. Susidarę pūliai – jų “virškinimo” produktas. Jei virusai užpuola audinį, ląstelės naikintojos nužudo užkrėstas organizmo ląsteles.

• Trečiasis apsauginis barjeras: baltieji kraujo kūneliai: kilus infekcijai dalis imuninių ląstelių mokomos atpažinti šiuos užpuolikus, kad galėtų nuo jų apsiginti. Baltieji kraujo kūneliai mokosi nustatyti priešą pagal būdingus požymius – antigenus. Tada B limfocitai gamina griaunamuosius antikūnus, o T limfocitai priešą įrašo į atmintį daugeliui dešimtmečių.

Patarimai, kaip nenustekenti imuniteto

Norint, kad organizmo energijos rezervas neišsektų, svarbi nuolatinė kaita tarp įtampos ir atsipalaidavimo.

• Itin svarbu – kvėpavimas. Įsitempę žmonės kvėpuoja greitai, paviršutiniškai. Įkvėpus giliai ir pamažu iškvėpus atlėgsta viso organizmo įtampa. Tam nereikia ypatingų sąlygų – keletą kvėpavimo pratimų lengva atlikti ir darbe ar viešoje vietoje.

• Dirbant kompiuteriu įtampa atlėgsta retsykiais pamasažuojant sprandą ir iš lėto pasukiojant galvą.

• Atsipalaiduoti padeda ir paprastos gudrybės: pavyzdžiui, sukeistus pirštus mintyse susiejame su kokiu nors itin maloniu prisiminimu, kuris iškils kiekvieną sykį taip sudėjus pirštus.

• Judėjimas stabdo stresą ir mobilizuoja gynybines ląsteles. Tačiau sportuojant svarbu nepersistengti.

• Imuninę sistemą stiprina visos ištvermės reikalaujančios sporto šakos: patartina sportuoti bent triskart per savaitę po 30–45 minutes, pulso dažnis turėtų būti 180 minus amžius.

• Svarbu reguliarumas. Chaotiškas sportavimas priešokiais imuninės sistemos nestiprina.

• Jei imuninė sistema kaip tik šiuo metu “doroja” infekciją, teks daryti pertrauką – kad nekiltų širdies raumens uždegimas.

• Po įtemptos darbo dienos pasivaikščiokite gamtoje. Paprasčiausias judėjimas atsipalaidavus neretai kur kas veiksmingesnis už prakaitavimą sporto klube.

• Moksliškai įrodyta: sportuojantys onkologiniai ligoniai gyvena ilgiau.

• Jei nusprendėte bėgioti, nusiteikite tai daryti bent pusvalandį. Pradedantieji krūvį turėtų didinti pamažu – kaitaliodami ėjimą ir bėgimą. Panašiai veikia ir šiaurietiškas ėjimas su lazdomis ar slidinėjimas.

• Nuovargis – tai signalas, kad imuninė sistema jau irgi nieko nepajėgia.

• Važiuojant dviračiu dirba mažiau raumenų, nei bėgiojant ar plaukiojant. Imuninės sistemos labui reikėtų pavažiuoti bent 45 minutes.

• Nepamirškite intymių malonumų – tai irgi nuo peršalimo! Lytinis susijaudinimas pagausina baltųjų kraujo kūnelių ir bakterijas naikinančių ląstelių kiekį, o lytiniai santykiai kartą ar du per savaitę padidina antikūnų koncentraciją gleivinėse. Tačiau per daug sekso imuninę sistemą išsekina.

• Gerai išsimiegokite. Jei norime apsiginti nuo kimbančios infekcijos, geriausia priemonė – išsimiegoti. Nuolat neišsimiegant (jei kelias naktis iš eilės temiegame po keturias valandas) pažeidžiama imuninė sistema. Trumpalaikis paros ritmo pokytis nekenkia – imuninė sistema su tuo nesunkiai susidoroja. Užpuolus infekcijai reikėtų “prirašyti” sau ramybę, kad galėtumėte ilgai ir giliai pamiegoti. Tuomet kūnas išskiria daugiau veiksmingų hormonų.

• Šalčio ir karščio kaita padeda ir sveikiems, ir pasiligojusiems. Jei dažnai puola kvėpavimo takų ligos, rekomenduojama lankytis saunoje. Karštis ir šaltis pakaitomis stimuliuoja kraujotaką, treniruoja kraujagysles. Tai naudinga ir sergantiems astma ar linkusiems į aukštą kraujospūdį žmonėms – jei gydytojas dėl kokios kitos priežasties neprisakė vengti tokių malonumų.

"Veido" archyvas

Uogytė po uogytės ir, ir mažylis bus neįveikiamas virusams ir bakterijoms

Daugelis tėvų iš anksto pasirašo nuosprendį – kai vaikas ims lankyti darželį, prasidės ir ligos. Ir, neva, nieko jau čia nepakeisi. Netiesa – šis tas ir mūsų rankose!

Nors vasara laikoma atsigavimo ir imuniteto stiprinimo laikotarpiu, dažnai tai nėra visai tiesa. Prisipažinkime, per tas atostogas vaikai valgo, kas papuola, dažniau privargsta, nei pailsi… Atėjus rugsėjui, kai vėl reikia grįžti prie režimo, tiek suaugusiesiems, tiek ir mažiesiems tai kainuoja daug nervų ir pastangų. Po vasaros įpratę eiti miegoti labai vėlai, vaikai tampa irzlūs, kai vėl reikia  anksti keltis. Taigi, į darželį ateina ne rausvaskruostis akių džiugsmas, o pablyškęs, juosvais paakiais, neišsimiegojęs zirzena, su visu maišu psichologinių problemų. Be to, neilgai trukus juos pasiveja ligos – dažni peršalimai, besikartojanti Herpes infekcija. Silpną imunitetą rodo ir pasikartojančios pūlingos infekcijos (furunkuliozės, abscesai, pūlingos anginos ir kt.). Tad pirmiausias patarimas – vasarą ilsėtis ir nepamiršti režimo! Stenkitės kiek įmanoma riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Skatinkite daugiau judėti, būti gryname ore.

Prieš griebiantis vaistų

Geriausia visų peršalimo ligų profilaktika –  stipri imuninė sistema. Jeigu imuninės sistemos atsakas į ligos sukėlėjus per silpnas, mikroorganizmai nugalės – mažylis susirgs. Sustiprinti imunitetą galima duodant mažyliui kuo įvairesnio maisto. Žinoma, vasarą tegul prisikerta vitaminų, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse. Tad vasarą netinginiaukite – derėkitės dėl kiekvienos suvalgytos uogos, spauskite mažyliams morkų, obuolių, burokėlių sultis ir griebkitės triukų, kad jie jas gertų… Kita vertus, mažyliams geriau duoti sugraužti morkytę, nei gerti jų sultis, nes tuomet jis gaus daugiau ląstelienos, be to, kramtant dirba galvos raumenys, gerėja smegenų kraujotaka.

Imuninę sistemą stiprina daugelis augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje –  arnika, tuja, alavijas, mėtos, šeivamedis, erškėtuogės vaisiai, ženšenis, jonažolė, ramunėlė, šalavijas ir kt. Šie augalai turi bakterijas ir virusus naikinančių medžiagų, vadinamųjų fitoncidų, kurie palengvina organizmo užduotį gintis, mažindami patekusių sukėlėjų kiekį.

• Svogūnas ir česnakas –  populiariausi fitoncidų atstovai. Jie pasižymi antibakteriniu poveikiu, panašiu į antibiotikų, o česnakų dar nemėgsta ir virusai. Česnakas ne tik didina atsparumą, bet ir susilpnina neigiamą radiacijos bei streso poveikį, veikia antialergiškai.

• Kambarinės gėlės! Fitoncidus išskiria ir kambarinės gėlės. Patalpų, kuriose auga citrusiniai augalai, rozmarinas, mirta, pelargonija, alijošius, ore žymiai mažiau mikrobų. Fitoncidus išskiria ir margalapė difenbachija.

• Ežiuolės – paprastai būtent iš jų gaminami imuninę sistemą stiprinantys preparatai, ji lengvina ir peršalimo ligų sukeltus simptomus. Ežiuolėje yra inulino ir eterinių aliejų, kurie stimuliuoja imuninę sistemą, o tiksliau –  baltųjų kraujo ląstelių, kurios atsakingos už organizmo atsparumą, kiekį. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis, o jos lapuose daug provitamino A. Šio augalo šaknyse ir žieduose yra vitamino C.

Vasarą – arbatos iš lauko

Vasara – puikus metų laikas sustiprinti organizmą Lietuvos pievose ir miškuose augančiais vaistiniais augalais. Tam puikiai tiks šaltalankiai (ir uogos, ir lapai), erškėtuogės, medetkos, šermukšnių, dilgėlių, beržų pumpurų, saulėgrąžų žiedlapių arbatos bei nuovirai. Labai naudingas yra alijošius: palaikykite 2 cm alijošiaus juostelę  šaldytuve, po to labai plonai supjaustę užpilkite cukrumi ar medumi – išsiskyrusios sultys padės gerinti mažylio virškinimą ir sustiprins imunitetą. Ligas atbaidysite kasdien duodami jam po šaukštą trintų spanguolių su medumi. Jei mažylis pablyškęs – girdykite kraujažolių arbata.

Gydyti vaikus vaistingaisiais augalais reikia lygiai taip pat kaip ir suaugusiuosius, tik visko reikia duoti mažiau.

Pavyzdžiui, jeigu suaugęs žmogus paprastai užsipliko puodelį arbatos, vaikui užtektų trečdalio. Žoleles galima gerti jas sumaišius arba atskirai. Svarbu nenaudoti kokios nors vienos žolės ilgai ir daug, tada galima sulaukti ne tik naudingo, bet ir šalutinio poveikio. Geriau žoleles kaitalioti ir girdyti nestiprias arbatėles.

Žarnynas ir… imunitetas?

Taip, tai labai tarpusavyje susiję dalykai. Tinkamai subalansuota žarnyno mikroflora svarbi ne tik žarnyne vykstantiems procesams – ji sudaro apsauginį gleivinių barjerą “blogiems” mikrobams, taip pat palaiko organizmo ginybines jėgas, aktyvina imuninę sistemą. Gerosios žarnyno bakterijos – probiotikai – gaunamos valgant rūgščių pieno produktų (kefyro, jogurto). Kad žarnyno bakterijos turėtų kuo maitintis, svarbu valgyti ir skaidulingo maisto – jo esti grūdų produktuose, daržovėse, vaisiuose, ypač jų luobelėje.

Vaiko organizmo gerąją mikroflorą “žudo” ir jam sergant vartojami antibiotikai, todėl paskui mažyliui verta duoti žarnyno bakterijų “bendruomenę” atkuriančių gerųjų bakterijų preparatų.