Nors populiariausios taupymo priemonės išlieka sąskaitos, indėliai bankuose ir grynieji pinigai, gerėjant ekonominei situacijai gyventojai vis aktyviau dairosi rizikingesnių, tačiau potencialiai pelningesnių taupymo ir investavimo galimybių.

Didėja gyvybės draudimo, pensijų ir investicinių fondų populiarumas – rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa. Tokią besikeičiančią finansinę elgseną analitikai pirmiausia sieja su gerėjančia žmonių finansine būkle ir dėl to atsirandančiu stabilumo jausmu. Mažos palūkanos už indėlius bankuose yra viena, tačiau ne svarbiausia priežastis.
“Per krizę smarkiai taupydami ir gerokai sumažinę savo skolas gyventojai dabar stovi ant gerų finansinių pamatų ir jausdamiesi pakankamai saugūs aktyviau dairosi, kur pelningiau investuoti pinigus”, – situaciją komentuoja finansų analitikas Valdemaras Katkus.
Pasak jo, finansinė namų ūkių ir įmonių būklė šiuo metu yra tokia gera, kad net ir užgriuvus naujai krizei ją nesunku būtų atlaikyti. Per penkerius metus gyventojai ir įmonės sugebėjo savo grynąjį skolinimąsi sumažinti net 29 mlrd. Lt ir dabar, pavyzdžiui, gyventojai indėlių bankuose turi apie 5 mlrd. Lt daugiau, nei yra paėmę paskolų. Įmonių balansas dar geresnis: indėlių turi apie 7,5 mlrd. Lt daugiau nei paskolų.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dariaus Kulikausko teigimu, balandžio mėnesio duomenimis, tik namų ūkiai bankuose turėjo 29,8 mlrd. Lt terminuotų ir neterminuotų indėlių, arba 5,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Indėliai ir einamosios sąskaitos pučiasi ir greičiausiai pūsis dar labiau bent jau laukiant euro, nes tai yra patogus būdas konvertuoti pinigus. Tačiau greičiausiai šis reiškinys bus laikinas, nes, kaip parodė Estijos ir Latvijos patirtis, įsivedus eurą žmonės, pripratę prie grynųjų pinigų, juos iš sąskaitų išsiima. Vis dėlto, pasak D.Kulikausko, tik turėdami indėlių ir pinigų einamosiose sąskaitose lietuviai jaučiasi saugūs, o investavimui skiria tuos pinigus, kuriuos dėl gerėjančios finansinės padėties pavyksta papildomai sutaupyti.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m

 

Sapnavau dantims itin žalingai saldų sapną: pasaulis, kuriame sąžiningi korporacijų klerkai, neragavę „baltųjų apykaklių“ nuodėmių, sekmadieniais patarnauja Šv. Mišiose, o jų žmonos – gieda Bažnyčios chore; griežtai atskirti investicinius sprendimus nuo kitų paslaugų teikiantys bankai; baudžiamojon atsakomybėn už pareigų neatlikimą traukiami valstybių centrinių bankų darbuotojai; ištremiami Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo tarnautojai, siekę naudos vien trumpuoju laikotarpiu; pagaliau įkurtas Sąžiningos bankininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos…

Tuštybės demonas išsiviepęs palaižė ausį ir sukikeno: „Kelkis, man nuobodu klausytis“. Nusipurčiau ir pabudau.

Ne, tai ne košmaras. Anaiptol. Tai labai naivus ir linksmas sapnas. Kodėl linksmas? Todėl, jog niekada neišsipildys. O naivus todėl, kad mūsų Tauta jį sapnuoja jau nuo 2001 m. liepos pirmosios, kuomet veiklusis AMB (tebūna jam lengva žemelė) iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) sėkmingai iškopiūravo pasaugos indėlio institutą.

Ką „pasaugoti“ reiškia teisiškai? Atsivertę naujausios versijos CK (aktuali nuo 2012-09-01), skaitome: „Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje” (6.830 str. 1 d.). Pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė” (6.830 str. 2 d.).

Norėčiau susapnuoti kitokį sapną: parlamentarai ir Vidas Vasiliauskas ima ir padaro tai, ką prieš keliolika metų leido sau tuometis Seimas ir Lietuvos banko (LB) vadovas. Mūsų seimūnų ir Reinoldijaus Šarkino bei jo vadovaujamo LB valdybos sąžinė prieš 15 metų buvo žymiai švaresnė.

Įsivaizduokite „Gerovės banką“, kuriame a) indėliai, padėti „pasaugoti“, laikomi atskirose sąskaitose; b) pasaugos indėlių pinigais bankas disponuoti negali (!); c) “Gerovės bankas“ pamokas ruošia taip, kad kiekvienos dienos pabaigoje grynųjų pinigų litais kiekis negali būti mažesnis už visų tą dieną priimtų pasaugos indėlių pinigų kiekį. Irgi grynaisiais. Perskaičiuotą litais. Galiausiai sapno kulminacija –  d) punktas: „Bankai ir kitos kredito įstaigos, pažeidusios šią tvarką, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

Sakysite, naivus sapnas, ar ne? Deja, tai – citata iš „Į bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitas pagal pasaugos sutartis priimtų saugoti indėlių apskaitos ir šių lėšų išsaugojimo garantavimo tvarkos”. Šią tvarką LB valdyba patvirtino 1998 metų rugpjūčio 31 dieną nuostabiu nutarimu Nr. 156.

Viršuje išvardinti naivaus sapno epizodai atitinka minėtos tvarkos straipsnius. Punktas a) – 3 str.: “Pagal pasaugos sutartis priimti saugoti indėliai įrašomi į atskiras sąskaitas. Sąskaitos pavadinime turi būti žodis “pasauga”. Punktas b) – 5 str.: “Pagal indėlio pasaugos sutartį bankas ar kita kredito įstaiga, priėmusi iš indėlininko pinigus į jo vardu atidarytą sąskaitą, negali jais disponuoti”. Punktas c) – 6 str.: “Kiekvienos dienos pabaigoje banko lėšų korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke, kituose bankuose ir grynųjų pinigų banko kasoje suma, perskaičiuota litais, negali būti mažesnė už pagal pasaugos sutartis priimtų indėlių sumą, perskaičiuotą litais”.

Tikiu, kad skaitant, rodos, neįtikėtinus, tarsi iš fantastikos srities, dalykus, natūraliai kyla klausimas: kur prapuolė pasaugos indėlio institutas?

Po keliolikos metų valdžios žmonių sąžinė ėmė šlubuoti. Štai kaip ekonomistė Rūta Vainienė aiškina šias viršuje paminėtų ponų sąžinės iškrypimo priežastis, lėmusias pasaugos indėlio destrukciją. Vainienė teigia, esą naujajame CK neliko pasaugos indėlio todėl, nes […] “tada argumentuota, kad šie indėliai neturi paklausos, nesudaromos sutartys dėl tokių indėlių laikymo” (“Vargas dėl pinigų”, Verslo žinios, 2011-12-05).

Pabrėžtina, kad pasaugos indėlio institutas civiliniame kodekse atsirado 1998-aisiais, kai per 1994-1997 metų krizę “subankrutavo” keliolika komercinių bankų.

CK, įsigaliojusiame 1998 metų birželio 11 d., galima surasti neįtikėtinų teiginių: “Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės disponuoti pagal indėlio pasaugos sutartį jai perduotais pinigais. Į pasaugai priimtus indėlius negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal šiuos indėlius priėmusių banko ar kitos kredito įstaigos prievoles” (4683 str).

Viršuje minėtas LB nutarimas ir rėmėsi būtent šita CK versija. Kaip sakoma, net ir žirgui aišku, kodėl buvo pradangintas pasaugos indėlis – juk dabar bankininkams ramiau, ar ne? Iš realybės pašalinus pasaugos indėlį, su gyventojų ir verslo indėliais gali elgtis, kaip tinkamas. Ką ir regime Ūkio banko istorijoje. Tą pačią nesąmonę girdėjome prieš pusantrų metų, kai ekonomikos specialistai ir apžvalgininkai kalbėjo dėl Snoro banko: esminių pokyčių ekonominei situacijai šalies mastu nepajusime.

Tad kuomet R. Vainienė teigia, kad “nebuvo paklausos”, norisi nusišypsoti ir paklausti: nebuvo poreikio rūpintis eilinių mokesčių mokėtojų grynųjų pinigų saugojimu? Ar bankininkai, sočiai pamaitinę AMB ir kitus veikėjus, labiau domėjosi, kaip čia iš padedamų indėlių užsidirbti? “Pinokio” istorija, deja, tik patvirtina antrąjį variantą.

Pasaugos indėlio atsisakymas išduoda kelias opias dabartinės bankų sistemos Lietuvoje problemas. Snoras“  ir „snoriukai“  sugriuvo, Ūkio bankas – griūva. O kaip sekasi gyventi kitiems? Ar bankų darbuotojai gali pasigirti švaria sąžine? Ar finansinių institucijų vadovai prisimena, kas yra „socialiniai atsakinga“ kompanija? Sprendžiant iš to, kaip teigiama komercinių bankų interneto svetainėse (žr. Apie banką „Misija“ arba „Vizija“. Ačiū Dievui, ne kokios „vertybės“), visų pirma tai turėtų būti verslo subjektas, kuris laikosi įstatymų.

Yra toks kelis kartus pavadinimą keitęs „DnB“ bankas. Kodėl vidurinė pavadinimo raidė mažoji, – neaišku. Gal tai psichologiškai sietina su interesus apibrėžiančia triada „(ne)galiu-nenoriu-nedarysiu“? Suprantama turėtų būti, kad medžioti naujus klientus, prisidengiant istoriniais įvaizdžiais (Gedimino pilimi), ir kartu bylinėtis su esamais klientais teismuose – nėra socialiai atsakingas elgesys. Banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas drebančiu balsu, lyg nusikaltęs vaikas, žurnalistei teisinasi: „įsigilinsime į kiekvieną atvejį atskirai“. Kokiuose aritmetikos kalambūruose pasiklydo genialios „DnB“ banko tarnautojos, siūlydamos klientams akmenį po kaklu? Ar galime visą kaltę, kalbėdami apie investicinių pasirinkimų rizikas, suversti vien klientams?

Šitas klausimas verčia ieškoti atsakymo į dar skaudesnį, populiarų šiomis dienomis, klausimą – ar bankų sistema Lietuvoje valosi?

Pasak tinklaraštininko Andriaus Užkalnio, valstybės sveikata taisosi: „Tie, kas skundžiasi Skandinavijos bankų įsigalėjimu ir nuobodžia, bedvase tvarka, tuo pačiu nevalingai atkreipia dėmesį į geriausią mūsų finansų rinkos aspektą: mums iš tiesų taip yra geriau, net jei ir nelabai patinka […] ir yra aiški tvarka, kas bus toliau” (Ūkio banko įvykiai – valstybės sveikatos požymis, lrytas.lt, 2013-02-13 ).

Nesinori sutikti su tokia pozicija. Jeigu išties trokštame pataisyti valstybės sveikatą, mums kaip tik turėtų rūpėti šalies finansinių institucijų dvasinė būklė. Kadangi nerūpi, lieka neišspręstos šios filosofo Vytauto Rubavičiaus pastebėtos problemos (Ekpertai.eu, 2013-02-20): 1. ŪB vadovai, taip pat V. Romanovas, anot LB banko valdybos pirmininko pavaduotojo R. Kuodžio, nežino, kaip veikė jų įmonė; 2. Šokti mėgstantis bankininkas gauna […] „ dovanų“ daugiau kaip už 200 milijonų litų, ir tokia “dovana” nepatraukia jokios mūsų priežiūros institucijos dėmesio”. 3. Kokia yra laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka? 4. Kodėl banko administratoriaus atlyginimas mokesčių mokėtojams nieko nekainuoja, o banko uždarymas – kainuoja, netgi labai?

LB banko vadovas ir A. Užkalnis teisus vienu aspektu: „etika ir moralė — ne šio pasaulio dimensijos“. Nuostabu. V. Rubavičius ironizuoja: “Juk jei etika ir  moralė –  ne šio pasaulio dimensijos, tai reputacija taip pat neturi ryšio su tomis atgyvenomis. Gal V. Vasiliauskas turėjo omeny tik bankininkystę, tačiau juk toji glaudžiai susijusi su visu valstybės gyvenimu, daro jam didžiulį poveikį. Tad signalas Europai – įvažiuodami į Lietuvą nusimeskite visus etikos ir moralės „protezus“, išsilaisvinkite”.

Susigaudo puikiai tie ŪB vadovai, kaip veikia jų įmonė. Šį faktą išduoda pats R. Kuodis, teigiantis, esą “įmonių vadovai gauna kyšius už lėšų laikymą tam tikrame banke” (15min.lt, 2013-02-14)

Patepkime aliejumi skeptikų galvas – niekam nereikalingas tas pasaugos indėlis. Veidaknyge nesinaudojančių pensininkų turime nemažai, tad kam rūpintis, kiek pastarieji „dar temps“? Verčiau aktyviau domėkimės, kaip panaudoti jų turimus finansinis išteklius ir ekonominį neišprusimą.

Ekonominio neišsilavinimo vaisiai – kartūs, įstatymai, saugantys visų mūsų pinigus – saldūs: kieno indėlis neviršija 100 000 eurų sumos, tas nenukentės. Atsiprašau, – kodėl turėčiau mokėti sunkiai uždirbtus pinigus kažkam, kas tinkamai neatlieka savo namų darbų? Kas tie keli milijardai litų, kai asmeniškai neprivalai prisiimti atsakomybės. Paprasta yra duoti interviu „Žinių radijuje“ ir kalbėti, kad „žmonės nieko nepajus“. “Mistiniai garantiniai fondai pinigų juk nespausdina, o sukaupia juos irgi ne iš kosmoso, o iš kitų bankų, kuriems mes tą varganą pinigėlį atiduodame. Nereikia žmonių mulkinti ir klaidinti, kad milijardas atsiranda iš niekur. Fizikos fundamentaliausias dėsnis sako, kad niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta. Tas milijardas kažkur yra” (Ekpertai.eu, 2013-02-20).

Jeigu, sakykime, bent penktadalis privačių klientų, pasimokusių su baranauskų ir romanovų tipo atstovais, nusprendžia ilgalaikio terminuoto indėlio santaupas paversti pasaugos indėliu, nemažai eilinių mokesčių mokėtojų lieki apsaugoti.

Kita vertus, jei verslo atstovai nueina pasaugos keliu, naivi utopija „už sąžiningą bankininkystę“ tampa realiai veikiančiu mechanizmu, o visokie „jums artimi bankai“ ima ir… šiek tiek atsitraukia. Pagarbiu atstumu. Nes išties pradeda vertinti savo klientą. O ne kliedėti apie nulines rizikas ir investuoti užvakar 87-erių sulaukusios Kornelijos lėšas į III pakopos su akcijomis susietus pensijų fondus.

Viena iš pagrindinių priežasčių, mano nuomone, kodėl buvo atsisakyta pasaugos indėlio – vadinamasis „skardinės dėsnis“: kuo tuštesnė, tuo garsiau skamba. Štai gimtadienio proga p. Artūras Zuokas apdovanotas dovanomis, [...] „kokias jis pats labai mėgsta“. Gavęs tuščią vazą, į dangų paleido tris balandžius. Suprasčiau, jei būtų sulaukęs tikros juodos duonos kepalo ir keleto karvelių: duona – Pasninkui prieš Šv. Velykas, karveliai… na, patys suprantate – simboliškas dvasios ubago požymis.

Mūsų bankininkams irgi reikėtų įsteigti panašius apdovanojimus, pvz.: Metų tuštybės, Metų melagio ar  Metų „socialiai atsakingiausios institucijos“.

Pasaugos indėlio panaikinimas rodo, kad bankininkų sąžinė merdi, o kai kurių – net nebuvo užgimusi: jeigu bankų sistema valosi, tuomet tikrai pas mus atėjo moderniųjų technologijų ir klasterių karalystė. Tautiečiai yra itin neišprusę ekonomikoje, – akmuo į matematikos mokytojų daržą.

Bankininkų asociacijos vadovui p. Stasiui Kropui noriu pasiūlyti: pasidomėkite, prašau, jeigu rūpinatės savo dvasine būkle, kiek per tuos keletą metų (1998-2001) į šalies komercinius bankus buvo sunešta pasaugos indėlių. Jeigu kalba suksis tik apie kelis milijonus litų, turiu Jums kitą klausimą: kiek milijonų per keliasdešimt Nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvos bankai išleido indėlių reklamai?

Pasiūlymai Tautos išrinktiesiems:
1.Gerb. Premjere, pasitikrinkite regą. Arba įsigykite stipresnius akinius ir sumažinkite atlyginimus savo patarėjams.
2.Gerb. LB vadove, kelkite sau aukštesnius tikslus, pvz.: turėkite daugiau klausimų. Daugiau.
3.Gerb. seimūnai, sugrąžinkite pasaugos indėlį. Kuo greičiau, tuo geriau.
4.Gerb. Jos Ekselencija Prezidente Dalia Grybauskaite, nevetuokite Seimo įstatymo dėl Pasaugos indėlio instituto sugrąžinimo į LR CK ir asmenų, atsakingų už pasaugos indėlio instituto panaikinimą, šalinimo iš šiuo metu užimamų pareigų. Įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 dieną.

Užsienio bankų filialai Lietuvoje surandami, į „Google“ paieškos laukelį įrašius magišką trijų žodžių kombinaciją – „socialiai atsakinga institucija“. Deja, kaip pastebėjo doc. Aušra Maldeikienė, [...] „kai tik banko darbuotojas ims pasakoti apie tai, kas nesusiję su jūsų vizito tikslu, paprašykite nesivarginti“ (Akcentai.info, 2013-02-12). Ir ieškokite tiesiausio kelio link palaimingo užrašo žaliame fone – „Išėjimas“.

Kaip mat pasijusite geriau – tarsi atsikratę metafizinio pavojaus. Siaubo, kurio nesate pajėgūs pažinti. Palengvės dūšioje, pamatysite.

Užtat ne piniginėje.

Maža neramumų Europos ir pasaulio finansų rinkose, 2011 m. pabaigoje bankų rinka turėjo atlaikyti pasitikėjimo ja išbandymą, susijusį  su “Snoro” banko padėtimi. Apie tai, kaip bankai išlaikė šį egzaminą ir ką prognozuoja 2012-aisiais, kalbamės su Ūkio banko valdybos pirmininku Gintaru Ugianskiu.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate praėjusius metus, jei kalbėsime apie šalies ekonomiką ir bankų rinką?

G.U.: 2011 metai buvo itin reikšmingi ne tik Lietuvos bankininkystei, bet ir viso pasaulio šalių ekonomikai. Besikeičiančios ekonominės sąlygos ir prognozės, recesijos ir atsigavimo ženklai buvo linksniuojami tiek užsienio ekspertų, politikų, žiniasklaidos, tiek mūsų klientų lūpomis. Su šia realybe susidūrė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio finansų institucijos.

Pernai metų pradžia jau žadėjo galimybę išeiti iš krizės, prasidėjo tam tikras atsigavimas mūsų šalies ir užsienio ekonomikose, tačiau augimo ženklus vėl keitė neramumai Europos ir pasaulio finansų rinkose. Vis dėlto mes tikrai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva visame šiame sudėtingame kontekste pasiekė puikių rezultatų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 6,7 proc. Vadinasi, gerai išmokome ankstesnės krizės pamokas, kurios leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra sparčiausiai augančia ekonomika Europos Sąjungoje po Estijos.

Na, o bankų rinkoje metų pabaigoje sulaukėme netikėtų įvykių, tapusių rimtu iššūkiu visiems šalies bankams ir žmonėms: netikėtai susidarė situacija, kai buvusiems “Snoro” klientams reikėjo padėti operatyviai išspręsti problemas, su kuriomis jie staiga susidūrė.

PROGNOZĖS: Kaip įvertintumėte šias bankų pastangas – ar egzaminas išlaikytas?

G.U.: Manau, kad taip. Matėme, kad į situaciją sureaguota tikrai operatyviai. Tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo pasiūlyti greiti, lankstūs sprendimai, ir pirminis šokas greitai neutralizuotas tinkamais veiksmais. Visi įsitikino ir tuo, kad indėlių draudimo sistema realiai veikia, todėl tikrai neverta atsisakyti iki šiol naudotų taupymo priemonių, kurios yra saugios ir patikimos.

PROGNOZĖS: Kokias matote ateinančių metų perspektyvas Lietuvos bankams?

G.U.: Vis dėlto, kad ir kaip operatyviai buvo reaguojama į situaciją po “Snoro” veiklos sustabdymo, tokie dalykai įneša nepasitikėjimo visa šalies bankų sistema. Tą parodė ir kai kurios gyventojų apklausos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir įvairūs gandai, pasiekę mus iš Latvijos, kurie dar kartą parodė, kokia jautri bankų sistema nepagrįstoms spėlionėms ir įvairioms spekuliacijoms. Todėl, manau, dabar visi šalies bankai turi dirbti taip, kad tas pasitikėjimas būtų kuo greičiau atkurtas, ir tikiu, jog tai padaryti netrukus pavyks.

PROGNOZĖS: Ar turite idėjų, kaip didinti žmonių pasitikėjimą bankais?

G.U.: Štai čia mes matome verslo socialinės atsakomybės svarbą ir didžiulę misiją. Žinoma, verslas privalo siekti pelno, tačiau reikia stengtis, kad įmonių veikla būtų darni, tvari, orientuota ne tik į pelną, bet ir į visų visuomenės sluoksnių gerovės didinimą.

Todėl būtent dėmesys žmogui, pastangos savo veikloje atsižvelgti į atskirų visuomenės sluoksnių poreikius ir situaciją yra itin svarbu. Pavyzdžiui, mes puikiai suvokiame, kad tokios paslaugos, kaip grynųjų pinigų išėmimo mokestis, pensijoms, pašalpoms, kitoms socialinėms išmokoms negali būti taikomos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o galimybių yra daugybė. Tiesiog atsisukime į žmogų, girdėkime jį – tik taip galima užsitarnauti pasitikėjimą.

PROGNOZĖS: Kokių laukiate 2012 metų šalies ekonomikai, verslui?

G.U.: Jau dabar aišku, kad kiti metai bus labai darbingi, kupini naujų iššūkių. Suprantama, nemažai iššūkių mums atneš dabartinės tendencijos euro zonoje, apie kurias Lietuvoje kol kas dar per mažai kalbama ir kurias lyg ir užgožė mūsų vietinės realijos. Europos šalių skolų krizė ir naujos recesijos grėsmė JAV – į šias problemas mes dabar turime atkreipti didesnį dėmesį, ruoštis ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. Kaip savo kalboje gruodžio viduryje pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Christine Lagarde, dabar nėra šalių, kurios turėtų imunitetą euro zonos krizei, todėl veikti privalo visos valstybės, antraip visas pasaulis gali įklimpti į dar didesnes problemas.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Lietuvą šiame kontekste?

G.U.: Turime ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Vienas Lietuvos privalumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys, o mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti ir uždirbto pelno nebeišdalija dividendais. Užsitikrinti finansinį pagrindą ateičiai stengiasi ir gyventojai, kurių indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tai labai teigiami ženklai.

Be abejo, esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos valstybių. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, Finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tokia situacija mažina ir šalies verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis, produkcijos paklausos ir eksporto galimybėmis. Dėl to Finansų ministerija projektuoja lėtesnį užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Bankrutavus bankui „Snoras“ sunerimo kredito unijų klientai – į “Veidą” kreipėsi keli gyventojai, teiraudamiesi, ar jų indėliai taip pat yra drausti valstybės.

Lietuvos bankas patvirtino, kad Lietuvos indėlių draudimo sistema draudžia indėlius tiek laikomus bankuose, tiek kredito unijose. Galioja ir tokios pat išmokų sumos – maksimali draudimo išmokos suma siekia 345 tūkst. Lt.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu kredito unijose laikomų indėlių suma sparčiai didėja – šių metų trečio ketvirčio pabaigoje indėlių suma perkopė 1,2 mlrd. Lt ir tai yra 35,8 proc. daugiau negu prieš metus. Kredito unijos pastaraisiais metais sėkmingai plečiasi provincijoje, o klientus vilioja didelėmis palūkanomis, siekiančiomis iki 5 proc. Lietuvos bankas pastebi, kad kredito unijos vis daugiau investuoja į ES valstybių narių vyriausybių vertybinius popierius – šios investicijos išaugo 17,9 proc.
Priminsime, kad Lietuvoje indėlius draudžia bankai, užsienio bankų skyriai (filialai) ir kredito unijos. Komerciniai bankai sumoka draudimo įmokas, per metus sudarančias 0,45 proc. visų draudžiamų indėlių, o kredito unijos – 0,2 proc.

SEB bankas pristatė, kaip vyks draudimo išmokų „Snoro“ indėlininkams išmokėjimo procedūra.

SEB bankas, kurį valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko draudimo išmokų lėšoms „Snoro“ indėlininkams mokėti, paskelbė, kaip vykdys šią procedūrą. Per šį banką bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms. Nors kol kas iš valstybės įmonės SEB bankas nėra gavęs lėšų išmokoms mokėti, bankas pradeda parengiamuosius procedūros darbus – indėlininkai jau gali bankui pateikti prašymus dėl pageidaujamo būdo išmokai gauti. SEB bankas taip pat pradėjo kurti SEB mobiliąsias komandas – jos atvyks į 40 miestelių, kuriuose nėra SEB banko padalinių.
Nuo gruodžio 1 dienos prašymą išmokėti išmoką bus galima užpildyti internetu – prisijungus prie SEB banko paslaugų internetu sistemos. Šiuo būdu prašymą pateikti galės banko „Snoras“ indėlininkai, sudarę su SEB banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Tai greičiausias ir patogiausias būdas pateikti prašymą. Tokios galimybės neturintys indėlininkai prašymą nuo šiandien gali pateikti užsukę į artimiausią SEB banko padalinį. Į miestus ir miestelius, kur SEB banko padalinių nėra, laikinai atvyks SEB mobiliosios komandos, kurios priims gyventojų prašymus.
„Suprantame, kad daugeliui gyventojų ir įmonių, laikiusių lėšas banke „Snoras“, yra itin svarbu išmokas gauti kaip įmanoma greičiau, todėl stengiamės formalumų procesą kuo labiau supaprastinti. Banko „Snoras“ indėlininkų sąrašus ir apskaičiuotas draudimo išmokas mums pateiks „Indėlių ir investicijų draudimas“. Laukdami šios informacijos ir lėšų, skirtų išmokėti indėlininkams, pradedame rinkti gyventojų ir įmonių prašymus, kokiu būdu jie norės gauti draudimo išmokas. Norime atkreipti dėmesį, kad lėšos iš draudimo įmonės kol kas nepervestos, todėl gyventojai ir įmonės neskubėdami gali pateikti prašymus jiems patogiu laiku ir būdu“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Pasak jo, skubėti nebūtina ir dėl to, jog prašymo pateikimo bankui laikas nesuteiks pirmumo išmokai gauti – jos bus išmokamos „Indėlių ir investicijų draudimo“ nustatyta tvarka. Be to, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymas numato, kad gauti draudimo išmoką indėlininkas gali per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Miesteliuose, kur SEB banko padalinių nėra, gyventojus aplankys SEB banko mobiliosios komandos. „Jau kuriame komandas, kurios pagal iš anksto paskelbtą grafiką lankysis 40-yje Lietuvos miestų ir miestelių Lietuvos pašto skyrių. Tokiu būdu mūsų darbuotojai padės regionų gyventojams užpildyti prašymus dėl pasirinkto būdo draudimo išmokai gauti ir surinks juos. Gyventojų pageidavimu šie SEB darbuotojai atidarys gyventojams sąskaitas SEB banke, gyventojai galės užsisakyti SEB banko mokėjimo kortelę, bet neatliks grynųjų pinigų operacijų. Taigi mes aplankysime šiuos miestus jų gyventojų patogumui, todėl nebūtina vykti į kitus miestus“, – sakė V. Doveika. Jis atkreipė dėmesį, kad šios komandos vilkės apranga, pažymėta SEB banko simbolika, turės SEB banko darbuotojų pažymėjimus, ji laikinai atvyks į  40 Lietuvos pašto padalinių, o visa informacija apie SEB mobiliųjų komandų apsilankymus gyventojams bus iš anksto skelbiama tų regionų spaudoje ir banko interneto svetainėje.
Indėlininkai, kurie pageidaus išmokas SEB banke gauti grynaisiais pinigais, prašymus bankui pateikti galės tuomet, kai bus paskelbta viešai, kad pradedamos mokėti indėlių draudimo išmokų lėšos. Draudimo išmokos bus išmokėtos nemokamai.
Išsami informacija apie visą draudimo išmokų mokėjimo procedūrą pateikiama SEB banko kanalais: banko svetainėje www.seb.lt (puslapyje Svarbi informacija banko „Snoras“ indėlininkams), specialiu telefonu (8~5) 268 2886.

Šiandien valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ parinko bankus, per kuriuos bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir įmonėms, laikiusiems lėšas AB banke SNORAS

Vilnius, lapkričio 28 d. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ gyventojams draudimo išmokoms mokėti pasirinko AB SEB banką. Juridiniams asmenis draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos – draudimo išmokų mokėjimo – įgyvendinimo. Juridiniams asmenims draudimo išmokos bus mokamos šiuose bankuose: Vilniaus apskirtyje – AB SEB bankas, Kauno – AB Ūkio bankas, Klaipėdos – Danske bankas, Šiaulių – AB Šiaulių bankas, Panevėžio – Nordea bankas, Alytaus ir Marijampolės – AB bankas „Swedbank“, Telšių ir Utenos apskrityse – AB DNB bankas, Tauragės apskrityje – UAB Medicinos bankas.

Parenkant banką gyventojų išmokoms mokėti buvo atsižvelgiama į kuo platesnį banko padalinių, kuriuose bus aptarnaujami buvę AB banko SNORAS indėlininkai, tinklą visoje Lietuvoje, tokiu būdu sudarant galimybes gyventojams gauti draudimo išmokas AB SEB banko padaliniuose toje pačioje vietovėje, kurioje veikė ir paslaugas teikė AB bankas SNORAS. Taip pat, pasirenkant banką buvo siekiama kuo mažesnių kaštų ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir gyventojams, atsiimantiems draudimo išmokas šiame banke.

Šiuo metu tarp valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankų yra derinami visi reikalingi su sklandžiu išmokų mokėjimu susiję pasirengimo darbai (indėlininikų sąrašų sudarymas, duomenų patikslinimas, informacinių sistemų parengimas ir kiti reikiami darbai).

Pabrėžtina, kad nei gyventojams, nei įmonėms nereikia skubėti į bankus, taip pat nereikia imtis jokių papildomų veiksmų informuojant bankus ar pateikiant jam kokius nors dokumentus, nes visą reikalingą informaciją bankai gaus iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Apie išmokėjimo tvarką bankai ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskelbs viešai.

Galimybė disponuoti lėšomis bus sudaryta iki metų pabaigos.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai šiandien susitiko su banko laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, aptarė padėtį ir pateikė jam banko veiklos atkūrimo planą. Asociacija taip pat išreiškė norą banke turėti jos deleguotą stebėtoją.

„Mūsų siūlymai grindžiami viešai prieinama informacija apie situaciją „Snoro“ banke, todėl mums buvo labai svarbu pasitikrinti, ar administratoriaus turimi duomenys neprieštarauja mūsų skaičiavimams. Mes taip pat norėtumėm į banką deleguoti savo stebėtoją, kuris padėtų priimant reikalingus sprendimus. Administratorius tokį siūlymą pažadėjo aptarti su Lietuvos banku ir savo teisės patarėjais bei nedelsiant informuoti apie sprendimą“, – pažymėjo susitikime „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai atstovavęs  „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.

Jis taip pat patikino, kad asociacijos nariams atstovaujantys teisininkai nagrinėja galimybes pareikalauti atsakomybės iš stambiųjų „Snoro“ akcininkų bei banko vadovų, priėmusių galimai indėlininkų ir kreditorių teises pažeidusius sprendimus.

Asociacija siūlo kuo skubiau nustatyti banko turto deficitą ir, atsižvelgiant į tai, apsispręsti dėl valstybės dalyvavimo įliejant į banką naujo kapitalo. Valstybės kapitalas gali būti investuotas ilgalaikio įsipareigojimo forma. Taip pat svarstoma dalį kreditorinių reikalavimų bankui pakeisti į banko obligacijas ir/arba dalį kreditorinių reikalvimų bankui kapitalizuoti, paverčiant juos banko akcijomis. Siūloma kuo skubiau fomuoti naują banko valdybą ir atnaujinti jo veiklą.

Artimiausiu metu asociacija inicijuos „Snoro“ kreditorių susirinkimą, kuriame bus siekiama patvirtinti „Snoro“ veiklos atkūrimo planą ir suteikti asociacijai mandatą atstovauti nacionalizuoto banko kreditoriams tolesniuose procesuose.

Apie „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją

Asociacija vienija visus nukentėjusius „Snoro“ banko klientus ir kviečia vienyti jėgas sprendžiant klausimus, susijusius su banko restruktūrizavimu. Asociacijos steigėjais tapo Šarūnas Kliokys, Gražvydas Bajoras, Šarūnas Birutis, Pranas Griškevičius, Simona Heinsohn ir Danukas Arlauskas.

Lapkričio 21 dieną oficialiai įregistruota asociacija jau vienija kelias dešimtis nukentėjusiųjų Lietuvos įmonių ir daugiau nei 250 privačių asmenų.

Asociacijai talkina šios savo klientų interesus atstovaujančios teisinių paslaugų įmonės: LAWIN, „Raidla, Lejins & Norcous“, „Varul“, TARK GRUNTE SUTKIENĖ, „Bernotas & Dominas Glimstedt“, BORENIUS, „Triniti“, „ Motieka & Audzevičius“, „Metida“.

Vyrai dažniau kreipiasi į banką norėdami pasiskolinti pinigų, o moterys – juos taupyti. Šiuo metu vyrai dažniau nei moterys išsiima kreditinę kortelę, ima vartojimo paskolą ir sudaro lizingo sutartį. Tuo tarpu moterys dažniau nei vyrai banke laiko indėlius. Tai rodo Danske banko klientų paslaugų pasirinkimo duomenys.

Pastaraisiais metais šiek tiek keitėsi vyrų ir moterų paslaugų pasirinkimo įpročiai. Geriausiai tai parodo būsto, vartojimų paskolų, lizingo ir indėlių dėjimo įpročiai lyginant su praėjusiais metais. 2010 m. šios paslaugos buvo vienodai populiaros tarp vyrų ir moterų, o šiuo metu vyrai ima vartojimo paskolas ir sudaro lizingo sutartis dažniau nei moterys, kurios teikia pirmenybę indėliams.

“Šios tendencijos paneigia mitą, kad tik moterys linkusios į išlaidavimą ir skatina vartojimą. Kaip matome, šiuo metu vyrai kiek dažniau nei moterys pirmenybę teikia skolinimuisi ir vartojimui. Tiesa, ir vyrai, ir moterys vienodai naudojasi elektroninės, sms bankininkystės paslaugomis ir draudžia turtą”, – sako Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Visu smarkumu dirbant JAV dolerių spausdinimo mašinai, bet kartu ir didėjant nerimui dėl euro ateities, o kartu ir dėl su juo surišto lito stabilumo, daugumai Lietuvos gyventojų kyla klausimas, kokia valiuta šiuo metu geriausia saugoti savo santaupas ar kokia valiuta pasidėti indėlius bankuose.
Kalbinti bankų atstovai sutartinai siūlo laikytis klasikinės ekonomikos teorijos ir likti prie tos valiutos, kuria ketinama pinigus išleisti. Daugumos Lietuvos gyventojų atžvilgiu tai yra litas, rečiau – euras. Indėlius laikyti kitomis valiutomis nerekomenduojama dėl valiutų santykių pasikeitimo rizikos.
“Galima dėti indėlius ir Norvegijos kronomis, Šveicarijos frankais ar kita šiuo metu patikimesne už eurus atrodančia valiuta. Tačiau svyravimai tarp jų ir kitų valiutų vis tiek egzistuoja, dėl to nepalankiu momentu prireikus pinigus susigrąžinti atgal į litus rizikuojama prarasti ne vieną tūkstantį”, – paaiškina DnB NORD banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas. Jis įsitikinęs, kad euro ateitimi nereikėtų abejoti: “Spekuliacijos ir lieka spekuliacijos. Nemanau, kad euras kaip valiuta turės rimtą negatyvų poveikį.”
Renkantis tarp lito ir euro įtaką daro tai, kad euro palūkanos yra šiek tiek didesnės, tačiau “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė siūlo neužmiršti ir valiutos keitimo mokesčio: “Jei dabar santaupos turimos litais, o norima jas saugoti eurais, konvertuoti reikės du kartus – įdedant indėlį ir jį pasiimant. Taip tie keli sukaupti litai ir dings.”
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat nerekomenduoja rizikuoti indėlius dedant kitomis valiutomis ir primena dolerio istoriją: “Kai litas vietoj dolerio buvo susietas su euru, atrodė neįmanoma, kad doleris kainuos 2,5 Lt, kaip yra dabar. Buvo kalbama, kad kainuos 8 Lt, blogiausiu atveju – 6 Lt. Dėl to prognozuoti ilgalaikius valiutų santykių pokyčius yra itin rizikinga.” Ekspertės manymu, šiandien nėra jokių garantijų, kad dolerio kursas euro atžvilgiu kiltų, dėl to ji rekomenduoja pasilikti prie lito, jei pinigus planuojama išleisti Lietuvoje,ir euro, jei jie bus naudojami eurozonos šalyse.
Lietuvos banko duomenimis, šių metų gegužę šalies namų ūkių indėliai sudarė 26,8 mlrd Lt. Iš jų 70,5 proc. buvo saugoma litais, 24,4 proc. eurais, 5,1 proc – kita valiuta, dažniausiai doleriais. 2010 metų gegužę indelių litais dalis siekė 67,5 proc., eurais – 27,5 proc.

Juodai dienai pasitaupiusiems, bet visiškai konservatyviems lietuviams baigėsi katinos dienos: terminuotų indėlių palūkanos, šiuo metu siekiančios tik 0,8–3,3 proc. už indėlius litais, daugelyje Lietuvos komercinių bankų jau dabar mažesnės už infliaciją (prognozuojama, kad per šiuos metus ji gali siekti iki 3–4 proc.), ir šių dviejų skaičių santykis, gerėjant ekonominei padėčiai, keisis tik indėlininkų nenaudai.

Iš viso fiziniai asmenys Lietuvos komerciniuose bankuose šiuo metu laiko pasidėję per 27 mlrd. Lt. Taigi metų gale Lietuvos indėlininkai dėl infliacijos bus praradę mažiausiai 300–400 mln. Lt.

Ką daryti tiems, kurie bijo investavimo rizikos, nesidomi biržomis ir akcijomis, bet nenori, kad jų santaupas apkramtytų infliacija?

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varnauskienės, kito tokio patikimo būdo saugiai laikyti savo pinigus, kaip terminuoti bankų indėliai, tikrai nėra – čia susitari bent jau dėl nedidelių palūkanų. O visi kiti bankų siūlomi produktai, net ir konservatyviausi, tokie kaip su įvairiais fondais, žaliavų indeksais susietos bankų platinamos obligacijos, blogiausiu atveju garantuoja tik investuotos sumos grąžą. Sėkmės atveju, žinoma, galima tikėtis pelno, tačiau tai – jau negarantuotas dalykas. “Bet juk naivu tikėtis pelno visiškai niekuo nerizikuojant. Jei galimų, kad ir nedidelių praradimų baiminamasi labiau už viską, tikrai patarčiau palikti savo pinigus kaip banko indėlį”, – sako banko atstovė.

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė antrina, kad visiškai lygiavertės alternatyvos indėliui nėra – visos kitos priemonės jau šiek tiek rizikingesnės. “Bet ir potencialiai pelningesnės. Viskas turi savo kainą”, – dėsto ji. Ekspertė perspėja obligacijomis nesidomėti tuos, kurie teturi pasidėję juodai dienai, – obligacijų trukmė paprastai ilgalaikė, o pinigų išsiėmimas anksčiau laiko apmokestinamas baudomis.

Panašiai ir su visiškai nerizikingomis laikomomis investicijomis į vyriausybių platinamas obligacijas: jos saugios, tačiau paprastai ilgalaikės. Be to, jų pelningumas dabar, rimstant ekonomikos krizei, taip pat tesiekia vos kelis procentus, t.y. lygus galimai infliacijai.

Laikyti indėlius bankuose dabar labai jau neapsimoka, nes palūkanos šiemet sumušė visas žemumas ir yra tris keturis kartus menkesnės nei prieš trejus metus. Tiesa, jei kitos išeities nėra ir kaip taupymo būdą, šiaip ar taip, tenka rinktis indėlį, verta pasitikrinti, kurie bankai šiuo metu už terminuotus indėlius moka didžiausias palūkanas, nes pasiūlymai ir dabar skiriasi kelis kartus.

Taigi kol kas didžiausias palūkanas už indėlius moka skirtingos kredito unijos. Iš bankų didžiausias (nors tos didžiausios tesiekia tik 3–3,3 proc. už litus) siūlo mažesnieji bankai – Šiaulių, Ūkio ir “Snoras”. O mažiausias palūkanas už terminuotus indėlius siūlo bankai “DnB Nord” ir “Swedbank”.

Indėlių palūkanos šįmet mažiausios nuo 2004-ųjų,kai Lietuvos bankas pradėjo sudarinėti jų statistiką. Tačiau šiemet pasiektas ir kitas rekordas: bankuose gyventojai pinigų saugo daugiau nei bet kada.

Istorines žemumas naujų gyventojų indėlių litais nominalios palūkanos pasiekė balandį, kai nukrito iki 2,06 proc. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2004-ųjų spalį, kai naujų indėlių litais palūkanos pasiekė vidutiniškai 2,3 procento.

O indėlių eurais palūkanos ėmė smukti dar pernai spalį, kai nusileido žemiau 2005 m. užfiksuotos 2,13 proc. žymos. Šiuo metu naujų indėlių palūkanos išvis sumažėjo iki 0,87 proc.

Tačiau smingant palūkanoms gyventojai pinigų iš bankų atsiimti neskuba.

Bankuose rugsėjį buvo 1,5 mlrd. litų daugiau gyventojų pinigų nei prieš metus, kai naujų indėlių palūkanos buvo pasiekusios pastarųjų metų viršūnę – 8,04 proc.

„Lietuvos rytas“ skelbia:

„Lietuvos ryto” kalbinti bankininkai tvirtina, kad indėlių palūkanos bent artimiausią pusmetį neturėtų augti.

„Indėlių palūkanos 2008-aisiais kilo, nes valstybės finansų padėtis buvo prasta, grėsė nemokumas bei valiutos devalvavimas. Dabar valstybė sėkmingai skolinasi, pavojų nematyti.

Jei tai vyks ir toliau, indėlių litais palūkanos augs tik pradėjus kilti euro zonos indėlių palūkanoms, o tai, analitikų nuomone, gali įvykti ne anksčiau nei 2012 metais”, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis.

„Akcijų pelningumas šiuo metu aukštas. Paprastai tokiu metu indėlių palūkanos žemos. Bent pusmetį tai neturėtų keistis”, – svarstė „Swedbank” Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Anot „Lietyvos ryto:, šiuo metu palūkanos mažuose ir dideliuose bankuose skiriasi kelis kartus. Kaip ir prieš krizę, didesnes palūkanas siūlo užsienio finansų institucijoms nepriklausantys bankai.

Mažiausias palūkanas siūlantis bankas „DnB Nord” už metų trukmės indėlį litais mokėtų tik 1 proc. palūkanas. Tuo tarpu Šiaulių ir Medicinos bankai už tokios pat trukmės indėlį mokėtų 4 proc.

Dar didesnes palūkanas siūlo smulkesnės kredito unijos. Jose už metų trukmės indėlį galima tikėtis iki 5,78 proc. palūkanų.

Pasak R.Straukos, konkurencija su mažaisiais bankais indėlių palūkanų neturėtų pakelti. „Didinti rinkos dalį siūlant dideles palūkanas yra brangu, ilgai tai trukti negali”, – svarstė jis.

Kai kurie bankai pinigams privilioti siūlo kitokius būdus.

Pavyzdžiui, „Snoras” pristatė su infliacija siejamo indėlio sertifikatą, kurio metų palūkanos siektų 5–8 proc., atsižvelgiant į infliacijos dydį

Šis sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu, todėl yra šiek tiek rizikingesnis už įprastus indėlius.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šįmet du trečdaliai gyventojų pinigų bankuose buvo laikomi kaip terminuotieji indėliai, likę – sąskaitose iki pareikalavimo.

„Lietuvos ryto“ teigimu, nankų siūlomos palūkanos šiuo metu vis dar viršija infliaciją, tad ir nedaug uždirbantys pinigai bankuose kol kas nenuvertėja.

Pastarąjį kartą indėlių palūkanos infliaciją viršijo prieš dešimtmetį – po Rusijos krizės.

„Pinigus į bankus sutraukė buvusios aukštos palūkanų normos. Daugiausia tai indėliai, kurių palūkanos siekė net 10 proc., jie buvo metų ar pusantrų metų trukmės. Tokie indėliai šįmet nutrūksta, bet infliacija neskubina ką nors su jais daryti.

Pinigų atsiimti gyventojai neskuba, laukia progų, ką su jais daryti”, – svarstė R.Strauka.

E.Čepulis sutinka, jog bankuose gyventojų pinigų gali daugėti dėl to, kad gyventojai nori pinigus laikyti saugiai.

„Anksčiau žmonės norėjo daug uždirbti mažai rizikuodami. Dabar juntamas noras tiesiog išsaugoti pinigus, todėl laikinai susitaikoma su mažesnėmis palūkanomis už indėlius”, – teigė pašnekovas.“

Naujų indėlių palūkanos (proc.)

Litais Eurais VILIBOR

2006 12 3,09 3,06 3,9

2007 03 3,19 3,02 4,27

2007 06 3,62 3,41 5,05

2007 09 4,06 3,72 5,72

2007 12 5,27 4 7,18

2008 03 4,85 4,09 5,56

2008 06 5,01 4,14 6,04

2008 06 5,23 4,22 6,37

2008 12 7,86 4,99 10,15

2009 03 7,16 4,08 8,45

2009 06 7,61 3,47 9,54

2009 09 7,53 2,78 8,23

2009 12 6,3 2,09 5,68

2010 03 2,49 1,31 2,25

2010 06 1,84 0,85 2,19

2010 09 1,85 0,87 2

Šaltinis: Lietuvos bankas, LR.

Gyventojų pinigai bankuose (mlrd. Lt)

2006 12 16,9

2007 03 18,1

2007 06 19,3

2007 09 20

2007 12 21,9

2008 03 22,1

2008 06 23,2

2008 09 23,5

2008 12 23,2

2009 03 22,9

2009 06 22,9

2009 09 22,7

2009 12 24,2

2010 03 24,3

2010 06 24,5

2010 09 24,1

Šaltinis: Lietuvos bankas.