Už pažadų pagražinti išvaizdą dažnokai slypi apgaulė, manipuliacijos, o kartais ir žala.

Jei lyginsime su sovietmečiu, šiais laikais grožio industrija Lietuvoje išaugusi keliolika kartų ir dabar joje kiekvienais metais apsisuka arti milijardo litų. Dar ne taip seniai plastinių operacijų Lietuvoje buvo atliekama tūkstantis, dabar – jau kone septyni tūkstančiai, sovietmečiu dantis balindavosi vienetai, dabar – dešimtys tūkstančių, o visokių su grožiu susijusių papildų dabar išgeriama neįsivaizduojami kiekiai. Ne tik amerikiečiai, ne tik britai ar prancūzai, bet jau ir lietuviai vis daugiau pinigų bei laiko skiria savo išvaizdai ir gražinimuisi. Ir šiais laikais žmonės išbando nebe po vieną ar dvi, bet po keliolika grožio procedūrų.
“Esu išbandžiusi ne vieną grožio procedūrą: anksčiau gydytojas nechirurginiu būdu panaikino veido randelius, likusius po spuogų, o visai neseniai uostamiesčio chirurgas atliko dar ir krūtų didinimo operaciją”, – pasakoja Kristina Cholland.
“Pažvelgusi atgal suprantu, kad per pastaruosius du dešimtmečius visko išbandžiau tikrai daug, – neslepia penkiasdešimtmetė Birutė Gudienė. – Esu gėrusi dviejų rūšių liekninamųjų preparatų, man darė riebalų nusiurbimo nuo pilvo operaciją, esu išbandžiusi daugiau nei dešimties kosmetikos gamintojų produkciją (dauguma jų reklamavo gaminantys kone stebuklingus kremus nuo raukšlių), dar apie aštuonis tūkstančius suplojau bandydama pagražinti savo prastai atrodžiusius dantis, o kiek išleidau šukuosenoms ar manikiūrams, jau ir nebesuskaičiuoju.”
Iš tiesų lietuvių grožiui skiriamos sumos kasmet didėja, todėl nereikėtų stebėtis, kad dar sparčiau gausėja ir visokiausių manipuliacijų bei apgavysčių iš grožio stebuklus žadančių paslaugų teikėjų. Aišku tai, kad lėlės Barbės plonumo juosmens pasiekti nepavyks: dekoratyvinė kosmetika, odos priežiūros priemonės, maisto papildai, skirti grožiui ir lieknėjimui, jauninamosios SPA procedūros ir kitos grožio eliksyro sudedamosios dalys, pasirodo, gali būti brangus ir nuviliantis miglos pūtimas, o kartais gali baigtis net žala sveikatai.
Galinga grožio industrijos mašina šiandien leidžia ne tik tobulinti, bet ir kurti grožį: lūpų dažus ir akių tušą gali atstoti permanentinis makiažas, sporto salę – plastinės operacijos, ką jau kalbėti apie tai, kad nagus ir plaukus galima užauginti tą pačią minutę, o šypseną išsirinkti iš nuotraukų katalogo.
„Pastebėjau įdomų ir keistą niuansą: kai moterį pavadina kvaila, ji kažkodėl nebėga skaityti knygų, o kai išgirsta esanti stora, tuoj pat skuba į sporto salę arba pas plastikos chirurgą“, – stebisi K.Cholland.
Nors, kita vertus, stebėtis gal ir nereikėtų, nes gražius žmones sėkmė visur, taip pat ir Lietuvoje, lydi kur kas dažniau nei neišvaizdžius ar nesusitvarkiusius. Tiesiog dabartinis laikmetis įpareigoja ypač rūpintis savo išvaizda. Tačiau čia svarbu nepersistengti, netapti visišku kūno vergu, nes, kaip yra teigęs prancūzų rašytojas Bernard’as de Fontenelle’is, nieko nėra liūdniau už gyvenimą tų moterų, kurios mokėjo būti tik gražios.
„Kalbėdamas apie grožio industriją pabrėžčiau, kad čia visada svarbus saikas, tai yra kad nebūtų perlenkta lazda. O dar svarbiau nepakibti ant apgavikų ir manipuliatorių kabliuko. Tarkim, kalbėdamas apie kosmetikos pramonę paminėčiau, kad kremai nuo saulės, kuriuose naudojami biologinės prigimties vaistiniai preparatai, yra naudingi, tačiau raukšles neva lyginantys serumai ar anticeliulitiniai kremai tėra viso labo viešųjų ryšių kampanija, skatinanti mažai efektyvių preparatų vartojimą“, – žodžių į vatą nevynioja sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Jam antrina ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. “Tie, kurie po plastikos chirurgų skalpeliais gulasi per dažnai, elgiasi nelabai išmintingai, tačiau iš principo plastinė chirurgija, žinoma, reikalinga, nes suteikia dvasinį, moralinį pasitenkinimą. Pelningiausia ir labiausiai tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų paplitusi procedūra – viršutinių akių vokų pakėlimas. Tai palyginti pigi ir lengva procedūra, o jos efektas ilgalaikis. Pažįstu ne vieną ja pasinaudojusį politiką ar politikę, o ir pats pažvelgęs į veidrodį svarstau, ar mano vokai nenukritę“, – prisipažįsta parlamentaras.
VDU Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas teigia, kad visuomenėje vyraujančiam grožio įvaizdžiui ar kultui įtakos turi polinkis vartoti, modernumo ir vakarietiškumo idėjos, daug lemia ir socialinis statusas, o pasirinktos išvaizdos tobulinimo priemonės tampa ir būdu demonstruoti piniginę galią.

Skalpelis gelbsti ir grožiui, ir sveikatai
JAV kosmetinės chirurgijos verslas, įkainojamas 20 mlrd. dolerių, nuo 1997 m. išaugo 220 proc. O, tarkime, botokso injekcijų per tą patį laiką padaugėjo net 2400 proc.
Gal ne taip stipriai kaip JAV, bet taip pat galingai grožio chirurgijos mastas didėja ir mūsų krašte. Ypač jį paskatino visokių televizinių žvaigždučių pavyzdžiai, juk ir Nijolė Pareigytė, ir Ingrida Martinkėnaitė, ir Agnė Jagelavičiūtė, ir Giedrė Rusytė bei nemažai kitų merginų ir moterų pasinaudojo plastikos chirurgų paslaugomis ir su naujai įgytais privalumais vis šmėžuoja ekranuose.
Skirtingų šaltinių duomenimis, Lietuvos plastinės chirurgijos srityje šiandien jau sukasi išties dideli pinigai – nuo 70 iki 90 mln. Lt. Populiariausių plastikos chirurgų atliekamų patobulinimų viršūnėje rikiuojasi krūtų didinimo, atlėpusių ausų, nosies korekcijos, pilvo plastikos ir raukšlių gydymo injekcijomis procedūros, ir šios tendencijos panašios kaip ir JAV.
Lietuvos chirurgai pabrėžia, kad Lietuvoje estetinė chirurgija dažnokai painiojama su rekonstrukcine. Esą Lietuvoje atliekama tikrai daug rekonstrukcinių operacijų (jų prireikia po įvairių nudegimų, patirtų sužalojimų, taisant vėžinių ligų padarinius) ir visos jos vertinamos tikrai pozityviai. Tačiau dėl to, kad jos neretai painiojamos su estetine chirurgija, skeptiškumas ir kritiškumas išryškėja kalbant apie visą šią chirurgijos sritį. O tai vėliau turi neigiamų pasekmių ir geriems projektams. Tarkime, moterims po onkologinių krūtų operacijų reikalingi implantai, ir daugumoje išsivysčiusių šalių jie kompensuojami, o Lietuvoje jokio kompensavimo nėra.
“Jei žmogus netenka kojos ar rankos, valstybė jo gydymą apmoka iki gyvenimo galo, o kai moteris netenka krūties, kai jai kyla tiek fiziologinių, tiek psichologinių problemų, pinigų tam nėra, – kritikuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dainius Balčiūnas. – Tačiau aš tęsiu rekonstrukcines operacijas moterims po onkologinių krūtų operacijų, nes ligonių kasos man pažadėjo jas apmokėti.”
Plastikos chirurgams skaudu, kad jų darbas kartais pašiepiamas, esą jie pinigaujasi iš neprotingų moterų ir merginų, siekiančių priartėti prie barbių standartų. “Iš tiesų mes padedame tūkstančiams žmonių, po operacijų jie jaučiasi kur kas geriau. Ateina pas mus daug jaunų moterų, kurių kūno išvaizda pasikeitė po gimdymo, ateina įvairiausio amžiaus žmonių, turinčių randų ar nosies kuprelę, neretai tėvai atveda savo vaikus atlėpusiomis ausytėmis, ir visiems mes padedame”, – tvirtina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Rokas Bagdonas.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbantis R.Bagdonas per metus su kolega atlieka 400 operacijų. Tiesa, jis neneigia, kad sulaukia ir keistų norų ar prašymų: “Kartais merginos iš tiesų ateina su kino žvaigždžių nuotraukomis ir prašo jas tokiomis paversti. Tačiau aš atsakau, jog žmogaus anatomijos pakeisti neįmanoma, ir jei žinau, kad pacientus tenkinančių rezultatų nepasieksiu, tuomet nesiimu ir tokių operacijų. Aš taip pat suprantu, kad kiekviena operacija gali turėti komplikacijų, todėl dar negimdžiusias pacientes neretai stengiuosi atkalbėti nuo krūtinės didinimo operacijų.“
Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje kas dvidešimta moteris yra nepatenkinta savo krūtimis ir norėtų apsilankyti pas plastikos chirurgą. Lietuvoje šis nuošimtis tikriausiai būtų panašus. Prie tokių nepatenkintųjų galima priskirti ir mūsų pašnekovę, R.Bagdono pacientę K.Cholland. „Aš 15 metų kompleksavau, kad neturiu krūtinės, kuri po dviejų gimdymų apskritai dingo, tačiau po gydytojo apžiūros susimąsčiau, ar dar beverta operuotis. Galiausiai vis dėlto ryžausi“, – konsultacijas prisimena pacientė.
„Veido“ kalbinti plastikos chirurgai sutartinai tikina, kad prieš ir po operacijos su pacientais būtinas psichologinis darbas: gydytojai paprastai ne tik supažindina su rezultatais, bet ir detaliai paaiškina galimas pasekmes. Iš tiesų, pasirodo, komplikacijų gali būti net po menkiausių procedūrų: ministro V.Andriukaičio žodžiais, liepą gauti du pacienčių skundai dėl plastikos chirurgų darbo verti netgi ikiteisminio tyrimo.
„Technologijų naudojimas grožiui tobulinti, priešingai nei rekonstrukcinė chirurgija, deja, turbūt labiau susijęs su psichologija ir vargu ar ką bendra turi su medicina. Tik neaišku, kodėl grožio industrija, reklamuojanti teigiamus dalykus, yra kurčia ir nebyli neigiamiems rezultatams, – apgailestauja ministras. – Medikai puikiausiai žino, kad net botulino injekcijas gali lydėti baisios komplikacijos, tarkime, suleidus per dideles dozes sutrinka veninė sistema, atsiranda limfostazė, venastazė. Juk oda atlieka neapsakomai svarbias kvėpavimo, imuniteto kūrimo, apsaugos nuo pavojingos spinduliuotės, medžiagų apykaitos, termoreguliacijos funkcijas. Komplikacijų yra begalė, tik apie jas mažai kalbama.“
Iš tiesų visagaliams grožio receptams, procedūroms ir operacijoms skverbiantis į kasdienį gyvenimą, atsaku į didėjantį grožio poreikį tampa profaniškumas. Hialurono rūgšties injekcijas Lietuvoje suleisti neretai pasišauna ir kosmetologės, o kūno masažus ar sveikatingumo procedūras atlikti bando net, anot profesionalų, „balkoniniai“ specialistai, kurių prisilietimas prie jūsų grožio gali padaryti meškos paslaugą.
„Atliekant raukšlių gydymo injekcijas svarbūs net keli milimetrai. Ir jei žmonės kreipiasi ne į specialistus, vėliau padarinius taisyti gali tekti ilgai ir brangiai“, – perspėja R.Bagdonas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Amerikiečiai vyrai interneto komentaruose lieja nuoskaudas, kad bučiuodamas amerikietę merginą jau negali būti tikras, kad jos lūpos – natūralios, o ne pagražintos botulino injekcijomis.
Sakyti draugėms komplimentus, kokios gražios jų akys, pasak amerikiečių, irgi nebėra prasmės, nes amerikietės pamėgo spalvotus kontaktinius lęšius – taip paryškinama iš prigimties blanki akių spalva, sukuriamas išraiškingesnis žvilgsnis. Na, o dirbtinė krūtinė jau apskritai tapo norma.
Plastikos chirurgai prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose jau greitai ims vyrauti ne natūralus, o dirbtinis grožis. Šioje šalyje plastinių operacijų atliekama daugiausiai pasaulyje, oficialiais duomenimis – per 3 mln. kasmet. Lūžis plastinės chirurgijos srityje įvyko pastarąjį dešimtmetį: kaip pasakytų plastinių operacijų reiškinį analizuojantys psichologai, žmonija įveikė prigimtinę baimę keisti tai, kas duota gamtos. Žmonės suprato, kad dabar jie turi visas galimybes susikurti tokį kūną, kokio jie nori ar visada norėjo. Ar bent jau neleisti jam taip sparčiai senti.
Didžiulį pakilimą pastarąjį dešimtmetį išgyvena visa pasaulinė grožio pramonė, siūlanti vis naujų produktų grožiui ir jaunystei išsaugoti. Įvairių sričių ekspertai jau pateikia ir savo skaičiavimus, kiek papildomų jaunystės metų galima „išlošti“ vartojant vienus ar kitus grožio produktus.
Viso to buvo galima tikėtis: medicina sparčiai tobulėja, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, pensinis amžius daugelyje šalių vis labiau vėlinamas. Tad visuomenėje tarsi savaime atsirado poreikis atitolinti ne tik mirtį, bet ir senatvę, rasti priemonių, kad kūnas kaip įmanoma ilgiau išliktų ne tik darbingas ir produktyvus, bet ir estetiškas bei patrauklus. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogaus  išvaizda darosi ne mažiau svarbi nei jo gebėjimai ir talentas. Sena lietuvių patarlė „Sutinka pagal drabužį, palydi pagal protą“ šiandien įgyja naują svorį.
Lietuvoje nei plastinė chirurgija, nei estetinės grožio procedūros (botulino toksino injekcijos ir pan.) dar netapo masiniu reiškiniu. Tačiau vien per pastarąjį dešimtmetį, kaip sužinosite perskaitę mūsų žurnalistų parengtą publikaciją, plastinių operacijų padaugėjo tris kartus. Krūtų didinimo operacijų jau atliekama daugiau nei, pavyzdžiui, gydomųjų kasos, skydliaukės, inkstų chirurginių operacijų.
Taigi dirbtinio grožio – moterų padidintomis krūtimis bei vyrų ataugintomis garbanomis banga atsirita ir į katalikišką Lietuvą, tad anksčiau ar vėliau susidursime su tais pačiais iššūkiais, su kokiais jau susiduria Vakarai. Vienas esminių iššūkių – klausimas, į kurį atsakymo dar tebeieškoma: kaip tobulinant save neperžengti ribų ir ar tos ribos apskritai egzistuoja? Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad šitos ribos sparčiai nyksta, o už to slypi daugybė pavojų – pernelyg įsijautus į Dievo vaidmenį galima smarkiai nudegti.

Medicinai tobulėjant atsirado poreikis atitolinti senatvę – kad kūnas kaip įmanoma ilgiau išliktų ne tik darbingas, bet ir patrauklus.