Gruodžio 10 d., trečiadienį, Nacionalinėje dailės galerijoje vyks „Injekcijos“, festivalio „Mados infekcija“ rengiamo konkurso, finalas. Turėsime progą pamatyti 15 jaunųjų dizainerių kurtas kolekcijas, iš kurių geriausios kovą pasirodys „Mados infekcijoje“. Apie tai ir lietuvišką madą kalbamės su festivalio iniciatore ir meno vadove Sandra Straukaite.

VEIDAS: „Injekcija“ atsirado vėliau. Kodėl prireikė tokio konkurso?

S.S.: „Mados infekcija“ atsirado 1999 m., o „Injekcija“ – 2008 m. Konkursą sugalvojome, nes ilgai patys išrinkdavome dizainerius, o vėliau pamanėme, kad būtų puiku, jei tai būtų viešas, visiems prieinamas renginys.

Konkurso idėja – duoti kelią jaunimui. Norime, kad „Mados infekcija“ būtų nuolat atsinaujinanti, judanti į priekį. Manau, tai yra geras startas jauniems dizaineriams, po kurio lengviau imtis profesionalios veiklos.

VEIDAS: Daug metų iš arti stebite lietuviškos mados raidą. Ar matytumėte didesnių pokyčių?

S.S.: Ateina jauni, visai kitaip mąstantys žmonės. Jie daug laisvesni, daug dirba internetu, turi daugiau informacijos. Jie jau išmokyti, kad svarbu įkurti prekės ženklą, susikurti „Facebook“ ar „Instagram“ profilį. Manau, mūsų mokyklos anksčiau nė nebuvo. Buvo tarybinių laikų supratimas, viską diktavo modelių namai. Dabar kurti yra geros sąlygos: su drabužių modeliavimu susijusių specialybių Lietuvoje atsirado labai daug, yra daug skirtingo lygio mokyklų.

VEIDAS: Kaip Lietuvoje žvelgiama į madą?

S.S.: Kultūros ministerijos požiūriu, mada nėra menas. Viskas vyksta kelių entuziastų pastangomis. Supratimo, kad mada galėtų būti didelis verslas, nėra, nors kūrybinio potencialo tikrai esama. Jei būtų kažkoks didesnis piniginis postūmis, rinkų atrastume. Dabar dizaineriai kuria iš nieko, praktiškai be pinigų. Tiesa, atvažiuoja užsieniečiai ir džiaugiasi aukšto lygio renginiu, stebisi dizainu, tačiau ar gali dizainerį, kuriantį iš savo lėšų, lyginti su dideliais modelių namais? O mus stebi pro didinamąjį stiklą taip pat.

Festivalis „Mados infekcija“ jau septintą kartą ieško naujų talentų ir kviečia dizainerius dalyvauti konkurse „Injekcija“. Kaip ir kasmet, konkurso dalyviai varžosi dėl išskirtinio prizo – galimybės kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio dizaineriais pristatyti savo kolekciją ant „Mados infekcijos“ podiumo 2014 metų pavasarį.

Tramplinu į mados viršūnę karjerą pradedantiems dizaineriams vadinama „Injekcija“ šį rudenį konkurse dalyvaujančių talentų klausia, ar mada lygu religija.

„Griežtai reglamentuoti religinių apeigų kostiumai yra tapę įkvėpimu ir paieškų šaltinių ne vienam menininkui, kostiumų ir meno dailininkams. Šių metų „Injekcijai“ parinkę mados ir religijos temą norime pamatyti, kaip religiniai motyvai ir kultiniai simboliai atsispindi madoje dabar. Gal pati mada yra tapusi mūsų religija?“, – sako festivalio „Mados infekcija“ kūrybos vadovė Sandra Straukaitė.

Konkurse gali dalyvauti tie profesionalūs dizaineriai ir studentai, kurių darbai dar nebuvo pristatyti „Mados infekcijoje“. Jau ketvirtą kartą iš eilės „Injekcijoje“ laukiami dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Norint dalyvauti konkurse privalu pristatyti būsimos kolekcijos idėją ir eskizus, audinių pavyzdžius. Tai padaryti reikia iki spalio 14 dienos.

Konkurso dalyvių paraiškas ir idėjas vertins festivalio suburta profesionalų komisija. Ji ir paskelbs konkurso „Injekcija“ finalistus, kurie po penkis įgyvendintus savo kolekcijos modelius turės pristatyti Nacionalinėje dailės galerijoje gruodžio 10 dieną vyksiančiame „Injekcijos“ finale. Po jo komisija išrinks nugalėtojus, kuriems atsivers tiesus kelias į 2014 metų pavasarį vyksiančią „Mados infekciją“. „Injekcijos“ nugalėtojų „debiuto“ išlaidas festivalyje apmoka jo organizatoriai.

„Injekcija“ – 2008 metais užgimęs naujų mados pasaulio talentų paieškos konkursas. Per šešerius gyvavimo metus jis yra sulaukęs beveik 230 jaunųjų dizainerių paraiškų, atrinkęs daugiau kaip 50 finalistų ir atradęs dabar jau žinomus dizainerius – Ievą Daugirdaitę, Dianą Paukštytę, Eglę Žiemytę, Mildą Čergelytę, „Tribe“, kūrybinį susivienijimą „labàdienà“, Dianą Kuzmickaitę ir Aušrą Urbanavičiūtę, Mariją Popadničenko, Dainių Bendiką ir Beną Staškauską bei daugelį kitų.

Konkurso „Injekcija“ taisyklės internete:
http://sickservice.lt/~public/Kvietimas_konkursui_Injekcija_2013.pdf

Šiųmetinis festivalis „Mados infekcija“ kviečia diskusijai apie tai, kas yra gražu. „Per įvairių kūrybos krypčių apraiškas festivalis ieško naujos mados filosofijos. Nuo šilkinės prabangos iki subkultūrų pogrindžio – šiais metais „Mados infekcijoje“ bus visko“, – sako festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė.

Smalsuoliams, avangardistėms, stileivoms, idėjų medžiotojams, hipsteriams ir modistėms savaitgalio vakarus skirs mados festivalis „Mados infekcija“. Šį penktadienį ir šeštadienį ŠMC paradinės durys atidarytos jiems ir kiekvienam, norinčiam protą ir širdį pripildyti kūrybiniu gaivalu. Vilniaus centre dizaineriai iš Prancūzijos, Danijos, Rusijos, Lietuvos ir Vokietijos pristatys keturiolika naujausių kolekcijų.

Organizatoriai pažadėjo publiką maitinti ir vizualiais saldumynais, ir avangardo dešromis. Programa skyla į dvi konceptualias dalis – penktadienio pret-a-porter ir šeštadienio eksperimentinę dalį.

Penktadienio vakarą ryškia kolekcija, įkvėpta šviesoforo (!), pradės D.EFECT, po jos spalvomis ir origamiškomis formomis kalbės Lauros Dailidėnienės modeliai. Vakaro skulptorius – Michael Sontag iš Vokietijos. Prancūzų „Martínez Lierah“ kolekcija bus nuosaiki spalvomis, bet ne formomis: dairykitės avalynės! Kristina Vikøren pagrindinį dėmesį nusprendė skirti moterų kojoms. Keliautoją po pavasarinį miestą aprengs Ieva Daugirdaitė. Vakarą uždarys BEssARION pateikęs inteligentiškai ekstravagantišką kolekciją, kupiną gruziniškos charizmos.

Antrasis vakaras ŠMC skirtas veržlumui, jaunatviškumui, didmiesčio eksperimentams. Sandra Straukaitė kartu su UAB „Audimas“ pristatys netikėtumą – paplūdimio kolekciją, danas Asger Juel Larsen – aprangą šiandienos diskotekų gotui, MIMI.C siuviniais papuoš jakudzos merginas. Rūgščiomis spalvomis haliucinuos vokietės „Grosser Heinrich“, apie švytinčias Ultrą ir Violetą papasakos Aušra Urbanavičiūtė ir Diana Kuzmickaitė, džinsą į skulptūras vers Lina Gudanavičiūtė, o į sovietinę vaikystę sugrįžt padės Dovilė Gudačiauskaitė.

Naujienų ir pramogų netrūks per pertraukas tarp kolekcijų. Akyla festivalio komanda jau galanda įrankius stileivų medžioklei – „Mados infekcijos“ kūrybingai apsirėdžiusių lankytojų foto archyvas kaupiamas nuo 2011 metų.

Organizatoriai pirmą kartą kviečia po pasirodymų dizaineriams neteikti gėlių. „Ar matėte kada Pradą su gėlėmis po pasirodymo ant podiumo?“ – klausia Sandra Straukaitė. Siekdami apsaugoti kūrėjus nuo žiedų lietaus, organizatoriai prieš kiekvieną pasirodymą hole paruoš kibirą su dizainerio vardo lentele. Jame talento gerbėjai galės merkti gėles, jose palikti kvepalais sulaistytus meilės laiškus ar nuoširdžiausius linkėjimus.

Festivalio interneto puslapis yra www.madosinfekcija.lt. Festivalį organizuoja „Sick service“ ir Šiuolaikinio meno centras. Nemokamą renginio laikraštį platina 15min.lt, jį rasite kiekvienoje Vilniaus parduotuvėje „Douglas“ arba kitose miesto vietose.

kolekcijų pristatymas

Lapkričio 9 d.

1. Eglė Žiemytė D.EFECT

2. Laura Dailidėnienė

3. Michael Sontag (Vokietija)

………………..

4. KRISTAR DESIGN by Kristina Vikøren (Norvegija)

5. MARTÍNEZ LIERAH (Prancūzija)

6. Ieva Daugirdaitė

………………..

7. BEssARION (Rusija)

Lapkričio 10 d.

1. Sandra Straukaitė

2. Asger Juel Larsen (Danija)

3. Milda Čergelytė MIMI.C

………………..

4. Lina Gudanavičiūtė

5. GROSSER HEINRICH (Vokietija)

Aušra Urbanavičiūtė & Diana Kuzmickaitė

………………..

7. Dovilė Gudačiauskaitė

Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis, neseniai sugrįžęs iš Prancūzijoje vykusios šios šalies infektologų draugijos konferencijos.

- Iš pradžių teigta, kad kalčiausi dėl E coli infekcijos – ispaniški agurkai, bet galiausiai pasirodė, kad užkratas buvo ten, kur žmonės susirgo – Vokietijoje. Tai ispanai liko be kaltės kalti?

- Norėčiau priminti, kad bakterijos gyvenamosios vietos ir adreso neturi. Šitos padermės E coli pirmiausia aptikta 2002 m. Afrikoje, po to, 2005-aisiais – Pietų Korėjoje. Kai išgirdome apie Vokietijoje prasidėjusią epidemiją, buvo keista, kad apkaltinti ispaniški agurkai, tačiau ligos Ispanijoje nebuvo. Jei užkratas prilipo prie daržovių pervežant, tuomet ne vien Vokietijoje jis būtų pasireiškęs. Dabar paaiškėjo, kad E coli galėjo paplisti viename ūkyje Vokietijoje laistant daržoves užterštu vandeniu. Valgydami salotas su daigintomis sėklomis žmonės ten, to ūkio apylinkėse, pirmiausia ir apsikrėtė.

- Tai kaip dabar įveikti tą baimę keliančią E coli?

- Blogiausia, kad efektyvaus gydymo nėra. Liga atspari antibiotikams. Todėl šiuo metu sunkiai serga jau ne vienas tūkstantis žmonių, yra nemažai ir mirusiųjų. Šviežiausia informacija – Prancūzijoje, Lilyje, susirgo 7 vaikai, valgę mėsainius, kuriems naudota mėsa buvo atgabenta iš Vokietijos. Tiriama, ar tai tos pačios atmainos E coli bakterija juos susirgdė.

Žarninės lazdelės, kaip žinome, visur yra paplitusios. Jų turi ir žmonės, ir gyvūnai. Veikiant radiacijai, dėl oro taršos ir kitų išorės faktorių žarnyno lazdelės keičiasi, mutuoja. Mūsų minimu atveju, kad šis mikroorganizmas išgyventų, į savo sudėtį yra įtraukęs Šiga toksiną, kuris veikia inkstų smulkiųjų kraujagyslių sieneles, tirpdo eritrocitus. Jie tuomet užkemša smulkiąsias kraujagysles ir inkstai nefunkcionuoja.

Mano kolegos sako, kad tai – pamoka visiems, kurie galvoja, jog mikroorganizmai išnyko. Jie niekur nepasidėjo, gyvuoja, mutuoja ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius valstybėms. Baisu ir tai, kad jie sukelia ne tik medicininių ar ekonominių, bet ir psichologinių problemų.

- Agurkai jau tarytum reabilituoti, ne tik vietiniai, kurių irgi Lietuvoje šeimininkės vengė pirkti, bet ir atvežtiniai. Bet dėl epidemijos baimių kai kurie žmonės nesiryžta per atostogas keliauti į svečias šalis. Ar tas pavojus parsivežti po atostogų ligą nėra perdėtas?

- Nieko nenoriu gąsdinti, bet reikėtų žinoti, kad, epidemiologams gal visai ir nesitikint, dabar “atsigauna” netgi senokai nustojusios nerimą kelti ligos. Štai iš Vokietijos ir Anglijos du mūsų šalies piliečiai, beje, suaugusieji, parsivežė tymus.

Kaip ši liga Europoje plinta, pailiustruosiu skaičiais: pernai Prancūzijoje tymais per metus sirgo 5000 žmonių, o šiemet vien per sausio ir vasario mėnesius tymais susirgo net 6000. Yra užregistruota ir mirčių nuo šios ligos, kas anksčiau buvo visai negirdėta: Prancūzijoje mirė 8 tymais užsikrėtę žmonės. Bėrimas, aukšta temperatūra, gali būti ir smegenų uždegimas – tokie šiandien tymai. Suaugusieji žūsta nuo tymų sukeltų komplikacijų.

- Tradiciškai gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai šiltuoju metu laiku dažniausiai kantriai aiškina žmonėms apie pavojų užsikrėsti žarnyno ligomis. Gal nors tokių ligų mažėja?

- Taip, kai atskyrė parduotuvėse maistą nuo sąlyčio su žmogaus rankomis, kurios gali būti ne visada švariai nuplautos, kada beveik viskas parduodama tik supakuota, žarnyno ligų sumažėjo. Tik salmoneliozės atvejų, deja, ne. Bet nebeturime dizenterijos tiek, kiek anksčiau būdavo. Mat tualetai tvarkingesni, rankas dažniau ir rūpestingiau plauname.

- Kokios dar užkrečiamosios ligos šią vasarą gali mums grėsti?

- Hepatitas E. Infekcijos šaltinis – šerniena ir kiauliena. Jei mėsą dorojant ji užteršiama išmatomis, galima susirgti liga, kurią sukelia šių gyvulių turimas mikrobas. Tai – naujas virusas, apie kurį anksčiau niekas nežinojo. Sukelia geltą, kitaip sakant, virusinį kepenų uždegimą – hepatitą, kas ypač pavojinga nėščioms moterims.

Ukrainoje ką tik užregistruotas choleros protrūkis. Iš Indijos kai kam “pasisekė” parsivežti į Lietuvą šiltinę, iš kitos šalies – maliariją.

Šiais laikais bet kokią pas mus gal retą ar pamirštą ligą galima lengviau nei ką nors kitą parsigabenti. Mikrobams sienos neegzistuoja. Ten, svetimam krašte, pavalgau, gal užsikrečiu, sėdu į lėktuvą ir po kelių valandų jau esu namie, Lietuvoje. O tam tikram laikui prabėgus paaiškėja: susirgau.

Tačiau ir namie pavojų susirgti yra. Atlikome kai kurių pakaunėje esančių sodų savininkų ir gyventojų sveikatos tyrimus. Išsiaiškinome, kad 11 proc. jų persirgo erkiniu encefalitu, galbūt to net nejausdami, be simptomų.

Bet yra ir išeitis – skiepai. Tiesa, pastaruoju metu imta agituoti žmones nesiskiepyti ir vaikus auginti be skiepų. Tos agitacijos nėra gerai. Epidemiologai bijo, kad netrukus ir Lietuvoje pasipils epidemijos, bet gali nebūti priemonių joms įveikti.

Pavyzdžiui, kokliušu užsikrėtę tėvai, auginantys naujagimį, jį neišvengiamai irgi užkrečia. O nuo šios ligos naujagimių (iki 2 mėnesių amžiaus) mirštamumas siekia iki 30 procentų. Užsienyje įvestas suaugusiųjų skiepijimas nuo kokliušo. Lietuva irgi jau turi vakciną, ji užregistruota, bet ne visi gydytojai žino, kad reikia raginti žmones skiepytis.

Vokietijos pareigūnai sekmadienį sakė dar nenustatę, kokiu būdu vieno ekologinio ūkio parduodami daigai buvo užkrėsti pavojingos atmainos bakterijomis Escherichi coli, kurių sukeliamų žarnyno infekcijų protrūkis nusinešė jau 35 žmonių gyvybes.

Pareigūnai penktadienį nustatė, jog protrūkio, per kurį susirgo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, pirminis židinys buvo vienas ūkis šiaurinėje Žemutinės Saksonijos žemėje.

Tačiau šios Žemės ūkio ministerija nurodė, jog kol kas neaišku, ar hemoraginį enteritą sukeliančių E.coli (EHEC) į šį ūkį užnešė darbuotojai, ar bakterijų pateko su sėklomis arba kitokiu būdu.

Pasak ministerijos, mėginant atsakyti į šį klausimą, tebetiriami apie 1 100 mėginių, iš jų beveik 300 paimti minėtame ūkyje. Tačiau kol kas teigiamų rezultatų negauta.

Kaip praneša Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), iki šiol nuo EHEC infekcijų mirė iš viso 35 žmonės – visi Vokietijoje, išskyrus vieną moterį Švedijoje.

23 aukoms buvo išsivysčiusios retos komplikacijos, pažeidžiančios inkstus. Užsikrėtę šiomis bakterijomis susirgo iš viso bent 3 255 žmonės.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Bahras (Danielis Baras) sakė, kad šis protrūkis jau slopsta, tačiau perspėjo, kad jis dar gali nusinešti daugiau žmonių gyvybi

Čekijoje nustatyta užkrėstų agurkų partija iš Ispanijos, praneša AP, remdamasi Čekijos maisto ir žemės ūkio produktų priežiūros administracija.

Inspektoriai pranešė, kad ispaniški agurkai iš tos pačios partijos pasiekė ir Austriją, Vengriją bei Liuksemburgą. Pranešimų iš šių šalių apie užsikrėtimų žarnyno infekcija atvejus kol kas negauta.

Kiek anksčiau Vokietijos valdžia paskelbė, kad šalyje nuo žarnyno infekcijos, kurią sukelia enterohemoraginės žarnyno lazdelės (EHEC), iš daugiau nei 600 sunkiai susirgusių žmonių 10 jau mirė.

Ekspertų tvirtinimu, bakterijų sukelta liga gali baigtis ūmiu inkstų nepakankamumu ir nervų sistemos pažeidimais.

Vokietijoje plintančios pavojingos žarnyno infekcijos, jau nusinešusios keturių žmonių gyvybes, priežastis yra agurkai iš Ispanijos. Tai nustatė Hamburgo higienos institutas. Ligos sukėlėjų rasta ir dar ant vieno nežinomos kilmės agurko. Tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis gali būti ir kiti maisto produktai, praneša agentūra AFP.

Vokietijos Roberto Kocho institutas prieš tai patarė gyventojams atsargumo sumetimais iki atskiro įspėjimo nevartoti neapdorotų pomidorų, agurkų ir lapinių salotų, ypač – Šiaurės Vokietijoje. Daugiausiai sunkių infekcijos atvejų iki šiol užregistruota šioje šalies dalyje.

Vokietijoje nuo gegužės vidurio neįprastai greitai plinta enterohemoraginių žarnyno lazdelių (EHEC) sukelta infekcija. Iki šiol mirė keturi žmonės. Šimtai žmonių susirgo. Bakterijų sukelta liga gali baigtis ūmiu inkstų nepakankamumu.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad atėjęs pavasaris skatina susimąstyti apie parazitines ligas, kurias platina šunys ir katės. Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė.

Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.

2010 metais sergamumas toksokaroze Panevėžio apskrityje siekė 0,14 atvejo/10 000 gyventojų, o Lietuvoje registruota 0,36 atvejo/10 000 gyventojų.

Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kaspinuočio vystimuisi yra reikalingi 2 šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir  katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria  kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti.

2010 metais Panevėžio apskrityje echinokokozė nebuvo registruota, tačiau per 1 šių metų ketvirtį buvo užregistruotas 1 šios ligos atvejis.

Vienas svarbesnių pirmuonių sukeliamų parazitinių susirgimų yra toksoplazmozė. Tiesiogiai žmogus šia liga užsikrečia kontaktuodamas su kačių ekskrementais per nešvarias rankas. Netiesioginiu būdu – vartojant nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą, paruoštą iš kitų infekuotų gyvūnų: kiaulių, avių ar vištų, kurioje yra cistų, per užterštą vandenį, vaisius, daržoves, geriant nepasterizuotą infekuotų gyvulių pieną. Infekuota motina nėštumo metu per placentą infekciją gali perduoti vaisiui.

Praėjusiais metais toksoplazmozė registruota Rokiškio ir Kupiškio rajonuose. Panevėžio apskrityje sergamumas šia liga siekė 0,10 atvejo/10 000 gyventojų, o Lietuvoje – 0,45 atvejo/10 000 gyventojų. Per 1 šių metų ketvirtį Panevėžio apskrityje registruoti 2 toksoplazmozės atvejai.

Siekiant išvengti šunų ir kačių platinamų parazitinių ligų, Centro specialistai rekomenduoja rūpestingai laikytis asmens higienos. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai. Saugoti dirvožemį ir vandenį nuo teršimo šunų, kačių išmatomis. Eidami pasivaikščioti su šunimi, nepamirškite pasiimti maišelio su kastuvėliu savo augintinio ekskrementams surinkti. Neleiskite šuniui laižyti veido. Ne mažiau svarbu tinkamai prižiūrėti smėlį ikimokyklinių ugdymo įstaigų žaidimų dėžėse ir jas apsaugoti nuo užteršimo. Reikia atminti, kad smėlis vaikų žaidimo dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro laboratorijoje patvirtintas antrasis tymų atvejis šiais metais. Tymais susirgo 53 m. moteris, gyvenanti Šiauliuose. Įtariama, kad moteris tymais užsikrėtė kelionės į Didžiąją Britaniją, Londoną metu. Praėjus penkioms dienoms po kelionės pasireiškė pirmieji simptomai, dar po penkių dienų moteris buvo hospitalizuota. Rugpjūčio 17 d. laboratoriškai patvirtinta tymų diagnozė.

Š. m. rugpjūčio 13 d. patvirtintas pirmasis per dvejus metus tymų atvejis Lietuvoje. Tymais susirgęs asmuo – 20 m. studentas, gyvenantis Kauno rajone. Įtariama, kad asmuo galėjo užsikrėsti tymais, kelionės į Italiją metu.

2002 m. Lietuvoje stebėtas tymų protrūkis, o nuo 2003 m. registruoti tik pavieniai tymų atvejai. Paskutinį kartą tymų atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2008 m. Lietuvos gyventojai skiepijami tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

TymaiI – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Ligos infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas “leidžiasi” žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažnos ligos komplikacijos – kurtumas, aklumas, žarnyno sutrikimai.