"Veido" archyvas

Užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tuberkuliozė, tymai, difterija, kokliušas, protrūkius Europos šalyse padėjo suvaldyti skiepai, tačiau kyla vis naujų ligų grėsmė. Šiuolaikinio žmogaus imuninė sistema dėl dažnai patiriamo streso, aplinkos užterštumo tampa vis silpnesnė, o virusai, atvirkščiai, įgauna imunitetą vaistams.

Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos gydytojas profesorius Alvydas Laiškonis teigia, kad nuo 1975 m. iki šių dienų atsirado 37 naujos ligos, vidutiniškai po vieną per metus. Pavyzdžiui, legioneliozė, kuri plinta per mažus ore sklandančius vandens lašelius (užkrėstą baseinų vandenį, oro kondicionierius) ir sukelia itin sunkų plaučių uždegimą. Arba nauja erkių platinama liga babeziozė, naikinanti raudonuosius kraujo kūnelius. Pasak A.Laiškonio, atsiranda ir naujų pūslelinės, hepatito virusų. Vienas tokių – hepatito E virusas, plintantis fekaliniu oraliniu būdu, kai pasinaudojus tualetu nenusiplaunama rankų, arba per kiaulieną, šernieną.

Kitas naujas virusas – hepatitas G, kuriuo užsikrečiama per kraują. “Lietuvoje nėra galimybės diagnozuoti naujų hepatito virusų, todėl nefiksuojami susirgimo atvejai. Tačiau užsikrėtusiųjų šiais virusais yra, nes jie plinta ne tik Afrikoje, Azijos šalyse, bet ir Europoje. Lietuvoje hepatitai E ir G gydomi kaip ūminės kepenų ligos”, – paaiškina VU Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentė Ligita Jančorienė.

Gydytoja pastebi, kad kasmet keliautojai į Lietuvą parsiveža egzotiškų infekcijų, kurias platina vabzdžiai. Mūsų šalyje fiksuojami pavieniai Dengė karštligės – ūmios virusinės uodų platinamos ligos, amebiazės, pasireiškiančios viduriavimu su krauju, paratifo, sukeliančio galvos, pilvo skausmus, karščiavimą, atvejai.

“Tikėtina, kad po kelerių metų sulauksime ir senų infekcinių ligų (tymų, raudonukės, kokliušo) protrūkių, nes vis daugiau žmonių atsisako skiepyti vaikus, o juk nė vienos ligos sukėlėjas neišnyko. Tad tik skiepais nuo jų galima apsisaugoti”, – primena A.Laiškonis.

BFL

Lietuvoje parduodami agurkai ir kitos daržovės yra neužteršti. Ištyrus devynis mėginius infekcijos sukėlėjų nerasta, paskelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

“Tirtuose mėginiuose niekas neišaugo”, – BNS patvirtino tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė.

Šiuo metu rinkoje atrinkti ir ištirti 9 mėginiai: agurkų, kurių kilmės šalis- Lietuva, Lenkija; pomidorų  iš Olandijos; salotų iš Ispanijos bei Olandijos.

Be to, tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą dar papildomai pristatyta 20 įvairių daržovių mėginių – jų rezultatai dėl E. coli infekcijos sukėlėjų turėtų būti paskelbti savaitės pabaigoje.

Logistikos bendrovė “Rivona”, tiekianti produkciją “Norfos” parduotuvėms, pirmadienį iš Ispanijos įsivežė 20,8 tonos ilgavaisių agurkų, 22 tonas pomidorų, 11,5 tūkst. pakuočių “Iceberg” salotų. Inspektorių teigimu, siunta sustabdyta, paimti mėginiai tyrimams.

Vokietijoje oficialiai patvirtinta 10 E. coli protrūkių atvejų,  bendras užsikrėtusiųjų skaičius – 276, Švedijoje – 25 atvejai, Danijoje – 7 atvejai, Didžiojoje Britanijoje – 3 atvejai, Olandijoje – 7 atvejai, Austrijoje – 2 atvejai, Prancūzijoje – 6 atvejai. Daugelis jų lankėsi Vokietijoje.

Nustatyta, kad didžioji dalis susirgusių žmonių užsikrėtė valgydami “Mc‘Donalds” restoranuose Hamburgo oro uostuose. Vokietijoje per tris dienas buvo paimta daugiau kaip 500 įvairios maisto produkcijos (pieno produktai, vanduo, mėsa, daržovės) mėginių. Visi tyrimo rezultatai neigiami, tačiau Vokietijos institucijos tyrimą tęsia.

Lietuvos rinkoje daugiausia agurkų yra iš Lenkijos ir Lietuvos; nedidelė dalis iš Olandijos, Ispanijos.

BFL

Pernai beveik dešimtadaliu padaugėjo per maistą plintančių infekcijų protrūkių, tačiau beveik penktadaliu sumažėjo susirgusiųjų.

Pernai teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos užregistravo ir ištyrė 189 per maistą plintančių infekcijų protrūkius Lietuvoje, susirgo 538 asmenys. Bendras užregistruotų protrūkių skaičius 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 8,5 proc., tačiau 17,6 proc. sumažėjo užsikrėtusių ir susirgusių žmonių skaičius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) nustatė, kad net 76,2 proc. protrūkių kilo šeimose, 23,8 proc. infekcijų išplito ikimokyklinėse vaikų įstaigose, maitinimo įstaigose, socialinės globos institucijose, kitose vietose. 409 užsikrėtę ir susirgę asmenys buvo gydomi ligoninėse. Mirties atvejų 2010 metais nebuvo registruota.

Daugiausia protrūkių sukėlė salmonelės – 21,2 proc. ir rota virusai, sukėlę 23,3 proc. protrūkių.

Nustatyta, kad 8,5 proc. infekcijų sukėlė kitos nustatytos bakterinės ir virusinės etiologijos, o 47,1 proc. atvejų protrūkių sukėlėjas nenustatytas.

Trečdaliu (33,3 proc.) atvejų žmonės susirgo per mikroorganizmais užterštą maistą, 46,6 proc. – nesilaikydami tinkamos higienos ir užsikrėtę nuo kito žmogaus, 20,1 proc. atvejų infekcijos rizikos veiksnių medikams nepavyko nustatyti.

Daugiausia pranešimų apie 2010 metais kilusius per maistą plintančių infekcijų protrūkius gauta iš Kauno visuomenės sveikatos centro – 111, iš Vilniaus – 24, iš Klaipėdos – 15, iš Panevėžio – 13, Šiaulių – 11, mažiausiai protrūkių buvo užregistruota Marijampolės (6) Utenos (3), Telšių (3), Alytaus (2), Tauragės (1) visuomenės sveikatos centrų.

BFL

Vilniečių porai diagnozuota pastaruoju metu Lietuvoje retai registruojama užkrečiamoji liga – paratifas. Kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, šių metų kovo 2–30 dienomis sutuoktinių pora keliavo po Indiją, kur, tikėtina, užsikrėtė paratifu A. Kelionės metu vilniečiai gyveno viešbutyje, namelyje prie Indijos vandenyno, maitinosi įvairiose vietose, gėrė fasuotą vandenį, tačiau dantų valymui naudojo vietinių vandentiekių vandenį, maudėsi vandenyne.

Pirmuosius ligos požymius ligoniai pajuto jau po kelių dienų sugrįžę namo, tačiau į ligoninę atsigulė tik balandžio 14 d. ir čia laboratoriniais tyrimais jiems buvo patvirtinta ligos diagnozė.

Vidurių šiltinė ir paratifas – yra ūmios infekcinės ligos, kurias sukelia Salmonella Typhi ir Paratyphi bakterijos. Šių ligų požymiai yra panašūs (karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, apetito stoka, odos išbėrimas), tačiau paratifo klinikiniai požymiai būna ne taip išreikšti. Slaptasis ligos laikotarpis gali užtrukti nuo 6 iki 30 dienų ir jis priklauso nuo suvalgytų bakterijų kiekio. Negydant, vidurių šiltinė gali komplikuotis žarnų prakiurimu.

Vidurių šiltinės ir paratifų infekcijos šaltinis yra žmogus. Paprastai šiomis infekcijomis užsikrečiama per maistą ar vandenį, užterštą sergančiųjų asmenų ar lėtinių bakterijų nešiotojų išmatomis.

Paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 22 milijonai vidurių šiltinės ir apie 6 milijonai paratifų atvejų. Vidutiniškai kasmet apie 200 tūkstančių miršta nuo vidurių šiltinės. Dažniau šios infekcijos paplitusios šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Per paskutinius dešimt metų (2002–2010 m.) Lietuvoje užregistruoti 4 vietiniai paratifų atvejai – po vieną atvejį 2008 ir 2009 metais ir 2 atvejai 2006 metais. Per tą patį laikotarpį mūsų šalyje buvo užregistruoti 29 vidurių šiltinės atvejai.

Rizika keliautojams
Didžiausia rizika užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais yra keliaujantiems į Pietų Azijos šalis. Tačiau užsikrėtimo rizika galima ir Rytų Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Pažymėtina, kad Pietų Azijos šalyse yra didžiausia tikimybė užsikrėsti dauginiam antimikrobiniam atsparumui pasižyminčiomis sukėlėjų padermėmis. Užsikrėtimo ir susirgimo rizika priklauso nuo praleisto endeminėje teritorijoje laiko.

Todėl keliaujantiems į endemines teritorijas rekomenduojama pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Kadangi vakcina pilnai neapsaugo nuo susirgimo, būtina laikytis kitų atsargumo priemonių:
• Nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu.
• Gerti fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių.
• Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, patartina jį vartoti virintą.
• Kruopščiai plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus

• Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją