„Mes, suaugusieji, esame interneto amžiaus imigrantai. O mūsų vaikai – šios informacinės, komunikacinės erdvės čiabuviai. Norime su jais susikalbėti, kalbėkime jiems priimtina kalba“, – tvirtino Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis. Tai – viena priežasčių, kodėl pažangios Lietuvos mokyklos rūpinasi mokiniais, nebijo eksperimentuoti, bando naujas technologijas pamokose, siekia jas pritaikyti ugdymo procesuose.
Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžius“ kalbintas G. Vaidelis tvirtino, jog „vaikai daug lengviau, nei gali atrodyti, pradeda dirbti su technika. Tiesą sakant, mokytojai turi daugiau sunkumų, dirbdami.“
Kad ir kokius darbo su kompiuteriu įgūdžius turėdamas vaikas ateitų į mokyklą, joje esantys mokytojai privalo vaiką motyvuoti, uždegti jį mokymuisi, padaryti procesą dinamišką, nenuobodų. Kaip tai padaryti?
Tėvai abejoja technologijų naudojimo mokykloje nauda
Kaip pasirodė, šiuolaikinės technologijos yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, kurie dažnai nepritaria technologijų naudojimui pamokose: juk vaikų ir namuose neįmanoma „atplėšti“ nuo kompiuterio, o čia dar mokykla prisideda…
„Išties tėvai išsigandę dėl vaikų sveikatos, dėl higienos normų, kuriose nustatytas ir rekomenduojamas praleidžiamas prie kompiuterio laiko kiekis. Tačiau viską reikia suderinti. Daugeliu atvejų tėvų baimės nepasitvirtina. Kiek teko bendrauti su mokytojais, kompiuteris yra puiki pagalbinė priemonė vaikui sudominti, ugdymo procesui patobulinti, padaryti jį spartesnį, greitesnį. Be to, kompiuterinės technologijos leidžia efektyviau įtraukti moksleivius į darbą“, – technologijų naudojimo pamokose privalumus vardijo G. Vaidelis. Jo nuomone, daugeliui vaikų paprastos pamokos per lėtos, ir per nuobodžios, tad ugdytojai, norėdami išvengti žiovaujančių pamokose vaikų, turėtų ieškoti sprendimų.
G. Vaidelis pasakojo apie Jungtinės Karalystės patirtį. Britų pradinių klasių mokytojai, tvirtino, jog, išėję iš pradinės mokyklos, vaikai puikiai naudojasi kompiuterinėmis programomis, nors prie kompiuterio kasdien praleisdavo tik apie valandą.
Anot eksperto, kad ir kaip tėvai siektų atriboti vaiką nuo milžiniško informacijos srauto, tai – neįmanoma. „Ir su tėvais, ir su jų vaikais turime šnekėti apie laiko, praleidžiamo prie kompiuterio kiekį, apie saugą, tačiau lygiai taip pat turime suvokti, jog visa tai būtina tolesniam žmogaus gyvenimui“, – sakė G. Vaidelis.
Nors yra tėvų, kurie protingai išnaudoja kompiuterį ir auklėjimo procesuose, tačiau kita dalis žvelgia stereotipiškai: jei vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus namuose, tą patį jie veikia ir mokyklose.
Specialisto tvirtinimu, žaidimai dažnai nuvertinami: „Ir Europoje, ir Lietuvoje jau vyksta diskusijos apie žaidimų edukaciją, nes juose yra daug užprogramuotų, kompetencijas, nuoseklumą, tikslų siekimą, atsakomybę, pastabumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, ugdančių dalykų. Jei ir tėvai, ir mokytojai tai suprastų, galėtume pasiekti aukštų rezultatų“, – teigė G. Vaidelis.
Mokytojai mokosi ir praktikuojasi, išbando
Deja, mokytojams, ypač vyresniems, dirbti su technologijomis yra daug daug sudėtingiau nei patiems vaikams. G. Vaidelis tvirtino nenorįs nuvertinti mokytojų, tačiau daugeliu atvejų mokymosi procesas tampa abipusis. Jam yra tekę girdėti apie mokytojų patirtis bendradarbiaujant su mokiniais.
Mokytojas šiuo metu ugdymo procese – ne pagrindinis veikėjas, o pagalbininkas. Tai viena priežasčių, kodėl ugdymo procesas tampa dinamiškesnis, įdomesnis, o ir patys mokiniai jaučiasi reikalingesni. Pasak G. Vaidelio, tokiomis sąlygomis gimsta motyvacija mokytis, pasiekiami geresni rezultatai.
Prieš trejetą metų buvo patvirtintos atnaujintos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, o šiemet švietimo ir mokslo ministras patvirtino atnaujintas viduriniojo ugdymo programas. Tad dabar Ugdymo plėtotės centras kartu su informacinių technologijų specialistais ir ministerijos darbuotojais bando pritaikyti technologijas prie atnaujintų ugdymo programų, atnaujinto ugdymo turinio. Tokių edukacinių priemonių, anot G. Vaidelio, sukurta apie 5 tūkst., tačiau didelė jų dalis yra pasenusios ne tik morališkai, bet ir technologiškai.
Tiesa, G. Vaidelis džiaugėsi, kad su kai kuriomis verslo įmonėmis Ugdymo plėtotės centrą saisto socialinės partnerystės ryšiai, tad švietimo sistemoje turėtų rastis naujovių. Pavyzdžiui, „Intel“ ir Ugdymo plėtotės centrui pasirašius supratimo memorandumą, Lietuvoje atsiras edukacinių išteklių portalas „Intel“ „skoool™“.
Tokių pavyzdžių yra gana daug ir jie turėtų užkrėsti ir kitas bendroves. Kol kas Ugdymo plėtotės centras turi keletą projektų projektų su bendrove „Omnitel“, su leidėjais.
Pilotiniai projektai skirti tam, kad mokyklos gautų kompiuterių, mokytojai, anot G. Vaidelio, išbando ir vertina ir programinę įrangą, ir pačius įrenginius. „Kliautis tik aprašymais, teigiančiais, jog tai – pati geriausia technika ar technologija, negalima“, – sakė G. Vaidelis ir pridūrė, jog problema čia – viešieji pirkimai, nes dažniausiai juose laimi mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė, kurios siūloma produkcija ne visada geriausios kokybės ir ne visada atitinka lūkesčius.
„Apskritai visa technika turėtų atliepti kiekvienos mokyklos poreikius, nes šiandien visoms mokykloms pirkti techniką centralizuotai jau kažin ar įmanoma: tai – ilgos procedūros, kurių metu technika morališkai pasensta. Dėl to šiandien vyksta diskusijos, kad mokykloms derėtų suteikti daugiau laisvės ir daugiau atsakomybės“, – svarstė G. Vaidelis, pridurdamas, jog rudenį Ugdymo plėtotės centras Parodų rūmuose „Litexpo“ rengiasi parodai „Viskas mokyklai“, kur gamintojai turės galimybę eksponuoti savo įrenginius, o mokyklų vadovai, pasiryžę technologiniams perversmams mokyklose, galės išbandyti , apžiūrėti ir įvertinti techniką ir technologijas.
Loading ...