Telekomunikacijų, pašto ir pasiuntinių įmonės ne tik kritikuoja valdžios ketinimus nuo liepos įvesti joms mokestį (0,2 proc. mokesčio nuo apyvartos), skirtą naujai kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai išlaikyti, bet ir kai kurios net svarsto, ar kreiptis dėl to į Europos Komisiją.

Energetikos ministerija kol kas neatskleidžia, ar išgirs verslo raginimus atsisakyti mokesčio idėjos ar bent jau pakoreguoti jo bazę, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Įmonės pateikė pastabų, galvosime, ką daryti”, – sakė Arvydas Darulis, energetikos viceministras.

Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus Juozo Jurelionio, jei mokestis bus įvestas, gali pabrangti dalis paslaugų – ryšiai, elektra,šiluma, pašto paslaugos.

Skubių siuntų gabentojų asociacijos prezidentė ir įmonės “DHL Lietuva” operacijų vadovė Rasa Čėsnienė piktinasi, kad vienodą 0,2 proc. mokestį ketinama nustatyti visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, kuriame rinkos segmente jos veikia.

“Juk reguliuodamas siuntų gabentojus reguliuotojas beveik neturi jokių išlaidų, skirtingai nuo ryšių operatorių, mes nenaudojame jokių valstybės išteklių, pvz., dažnių, iš valstybės nieko negauname, tai kodėl turime mokėti”, – stebisi ji.

Anot telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” generalinio direktoriaus Arūno Šikštos, dabartiniai reguliatoriai yra pakankamai finansuojami, todėl svarstome galimybę kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti jos išaiškinimo šiuo klausimu.

Jei valdžia neatsisakys naujojo mokesčio idėjos, pagalbos Briuselyje sako ieškosiantys ir kabelinės televizijos operatoriai.