Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas vis greičiau juda į priekį, nes prie jo vairo stojo puikiai japonų kultūrą pažįstantis, šešerius metus Japonijoje gyvenęs dr. Rimantas Vaitkus. Kadangi japonų korporacija „Hitachi“ į šį projektą žiūri labai rimtai, tikriausiai jis judės kur kas greičiau nei kiti Lietuvos energetikos projektai.
Apie būsimą atominę elektrinę Lietuvoje, apie jos statybas ir finansavimą išsakyta begalė nuomonių ir vertinimų, pripūsta daug miglos. Siekdamas daugiau aiškumo, „Veidas“ nusprendė pakalbinti VAE generalinį direktorių R.Vaitkų.

VEIDAS: Kaip sekasi derinti sutarties pasirašymo su japonų investuotoju „Hitachi“ dėl VAE projekto klausimus?
R.V.: Konkurso dėl VAE projekto eigai pakrypus tiesioginių derybų keliu, buvo gauti du pasiūlymai iš rimtų tarptautinių korporacijų – naujausių šios srities technologijų lyderių. Turint omenyje, kad parengti pasiūlymą – didžiulis darbas, tokių kompanijų interesas suponavo, jog projektas yra konkurencingas.
Kaip žinome, strateginiu investuotoju buvo išrinkta japonų kompanija „Hitachi.Ltd“ kartu su „Hitachi-GE Nuclear Energy“, kurios reaktorius bus statomas Lietuvoje. Pernai liepą, tik atrinkus strateginį investuotoją, pradėjome techninių darbų, reikalingų koncesijos sutarčiai parengti, etapą. Beveik 20 technologinių projektų mūsų ir „Hitachi“ specialistai užbaigė, ir dar praėjusiais metais buvo pasirašytas Lietuvos ir „Hitachi“ susitarimas dėl esminių koncesijos sutarties sąlygų.
Pastaruoju metu intensyviai dirbame juridiniais klausimais, toliau rengiama koncesijos sutartis. Ją Seimui planuojame pateikti per pavasario sesiją.
Tai nestandartinė koncesija, todėl sutarties pasirašymo laikas buvo pratęstas. Tačiau ilgiau užtrukti mes negalime, nes kiekviena papildoma savaitė kainuoja ir mums, ir investuotojams. Esame labai konkrečiai suplanavę visą darbų srautą.
VEIDAS: Ir anksčiau, ir dabar Visagino atominės elektrinės projekte neaiškiausias – finansavimo klausimas. Gal šiandien jau galite atsakyti, kas ir kokiomis dalimis finansuos naująją atominę elektrinę. Ir iš kur savąją dalį gaus Lietuva? Taip pat ar projekte dalyvaus latviai bei estai ir kaip pasiskirstys akcijos?
R.V.: Dėl finansavimo dalių iki šiol vyksta derybos. Kaip žinome, visiems labai svarbūs tiek projekto ekonominis aspektas, tiek tempai, tiek terminai. Lietuvos dalis projekte aiškiai įvardyta įstatymu – ne mažiau kaip 34 proc. projekto vertės. Kitų dalyvių įnašai vis dar derinami.
Koncesijos sutarties pagrindinių sąlygų sąvadas su strateginiu investuotoju pasirašytas gruodžio 23 d. O pokalbiai su estais ir latviais – kasdienis mūsų darbas. Nors ir norėtume aiškiai žinoti visas detales, kol kas tai neįmanoma. Galiu patikinti, kad turime tikrai gerus ir projektą remiančius bei konstruktyviai jį  vertinančius partnerius. Tai gerai, nes reikia aiškiai suprasti, jog čia investicija į Lietuvos projektą, nors prekė ir regioninė.
Planuojama, kad VAE projekto vertė neviršys 17 mlrd. Lt. Lietuvos dalis turėtų būti apie 5 mlrd. Lt. Žvalgomės visų įmanomų projekto finansavimo šaltinių. Tarptautinių korporacijų dalyvavimas projekte atveria galimybes naudotis pasaulio finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, Amerikos, Japonijos importo ir eksporto draudimu. Matysime, kokius galime naudoti Europos finansinius mechanizmus. Galiu tik pasakyti, kad papildomo finansavimo galimybių yra, jos svarbios ir intensyviai nagrinėjamos.
VEIDAS: O kaip vertinate Lenkijos pasitraukimo iš projekto aplinkybes?
R.V.: Tai svarbus mūsų strateginis partneris, ypač energetikos srityje. Negalėčiau sakyti, kad toks Lenkijos sprendimas – nereikšmingas įvykis. Tikiuosi, po kurio laiko bendradarbiavimą su lenkais tęsime, nes jie pareiškė iš projekto pasitraukiantys tik laikinai.
Lenkijos dalyvavimas VAE projekte, manau, buvo naudingas abiem pusėms. Mums būtų gerai turėti investuotoją iš stiprios lenkų energetikos bendrovės PGE. O jiems, patiems plėtojantiems ambicingą naujų atominių elektrinių projektą, tai būtų naudinga patirtis. Branduolinės energetikos šalys vienos su kitomis dalijasi patirtimi branduolinės saugos, reguliacijos mechanizmų ir kitais klausimais.
VEIDAS: Norėtųsi sužinoti, kokios priežastys prieš porą metų privertė atsisakyti minčių apie du reaktorius naujoje Visagino atominėje elektrinėje. Ar elektrinė, valdanti vieną reaktorių, iš principo gali būti efektyvi ir konkurencinga?
R.V.: Privertė rinkos analizė. Atsižvelgiant į regiono valstybių pramonės plėtrą, senėjančių elektrinių eksploatacijos laiką, apskaičiuota, kad apie 2020-uosius reikės per 1000 megavatų instaliuotos galios, kas atitinka vieną mūsų reaktorių. Jei matysime, kad poreikiai didėja ir esame konkurencingi, kodėl gi ne, galbūt bus nuspręsta išnaudoti infrastruktūrą ir antrajam blokui. Mūsų projektas patrauklus tuo, kad turi veikiančią elektros energijos perdavimo tinklo sistemą.
VEIDAS: Esate japonų kultūros gerbėjas, pats ilgai gyvenote Japonijoje. Kiek ši Jūsų patirtis ir kalbos mokėjimas padeda bendraujant su būsimaisiais investuotojais?
R.V.: Japonijoje įgyta patirtis – tikrai didelis pranašumas. Bendraujant praverčia tam tikrų niuansų pajauta. Per šiuos metus dirbdamas su „Hitachi“ aš daugelį dalykų aiškinau kiek kitaip nei šios kultūros nepažįstantys mano kolegos, ir buvau teisus.
Siekiant sėkmingai bendradarbiauti, svarbu įgyti jų pasitikėjimą. Žinodami, kad tu myli tą šalį, jų elgesį vertini natūraliai, japonai ima vis labiau pasitikėti. Žinoma, norint išsiaiškinti tam tikrus niuansus, labai praverčia japonų kalbos mokėjimas.
Manau, kad per šį projektą Lietuva galėtų išlošti labai daug, ypač jei pavyktų išskleisti visą „Hitachi“ veiklos vėduoklę. Branduolinė energetika visame jų veiklos portfelyje sudaro tik apie 2–3 proc. Šios technologijos labai svarbios, tačiau „Hitachi“ – pasaulinio lygio inžinerinė kompanija. Lietuvai, kaip valstybei, plėtojančiai įvairias elektronikos technologijas, ji gali padėti plėsti ryšių, lazerių verslus, su radijo komponentais susijusias technologijas. Pagal japonų tradiciją, jie eina vieni kitų pramintais takais. Manau, kad „Hitachi“ kaip tik ir bus toks pirmtakas.
VEIDAS: Kaip Jūs apskritai vertinate atominės energetikos plėtrą Lietuvoje, kai senosios ES valstybės, ypač Vokietija, atsisako atominės energetikos, o, pavyzdžiui, skandinavai linksta prie elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių?
R.V.: Pasaulyje branduolinės energetikos technologijas plėtojančių valstybių sąrašas kinta nedaug. Vokiečių apsisprendimas – jų pačių reikalas. Vokietija, būdama turtinga valstybė, gali priimti daug nestandartinių sprendimų, tokių kaip gana naujų branduolinių reaktorių atsisakymas.
Jei Vokietija sustabdys visus atominius reaktorius, po 2020 m. pasijus elektros energijos trūkumas. Visi mūsų energetikos projektai paremti išsamia analize, kaip elektros rinka atrodys po 10–30 metų. Todėl ne tik nuspręsta statyti Visagino AE, bet kartu lygia greta plėtojami ir elektros jungčių projektai. Tai elektros jungtis per Estiją, kuri stiprinama iki 1000 megavatų. Jau baigiamas bandyti elektros kabelis į Švediją ir greitai prasidės jo gamyba. Tiesiama elektros jungties į Lenkiją pirmoji grandis, iki 2020 m. bus nutiesta ir antroji. Įvykdę šiuos projektus būsime sujungti elektros perdavimo tinklais tiek su Šiaurės valstybių zona, tiek su gana deficitine Lenkijos zona.
Jei Europos atmosferos taršos politika bus tokia pat griežta kaip iki šiol, padidinti mokesčiai suduos gana skaudų smūgį senosioms elektros gamybos technologijoms. Ateityje gali atsitikti taip, kad naujų regione statomų atominių elektrinių energiją panorės naudoti valstybės, dabar save laikančios alternatyvios elektros energijos gamybos šalimis.
VEIDAS: Ar šiuolaikinės atominės elektrinės tikrai nekelia pavojaus gyventojų saugumui? Juk kad ir kokios modernios technologijos buvo įdiegtos Japonų Fukušimos atominėse elektrinėse, be rimtų pasekmių neapsieita.
R.V.: Japonija yra sudėtingoje seisminėje zonoje. Be to, dėl žemės drebėjimo nukentėjo viena seniausių, prieš 40 metų statyta ir arčiausiai epicentro esanti elektrinė. Naujesni atominiai reaktoriai per žemės drebėjimą tiesiog sustojo, kaip ir numatyta tokiais atvejais.
Šiuolaikinės technologijos yra tikrai saugios. Dabartinius ir senus reaktorius vaizdžiai galima palyginti su senais ir naujais automobiliais. Šiuolaikinėse branduolinėse technologijose numatyta itin daug įvairių apsaugos sistemų, netgi apsauga, pavyzdžiui, nuo lėktuvo kritimo.
VEIDAS: Kai geopolitinė padėtis neapibrėžta, ar Visagino atominės elektrinės gaminama elektros energija bus konkurencinga, ar bus jos pirkėjų? Juo labiau kad atomines elektrines stato Rusija, Baltarusija. Ar galima tikėtis, kad pradėjus gaminti elektros energiją VAE, elektra mūsų šalies gyventojams atpigs?
R.V.: Visų Europos valstybių elektros energijos kainos yra reguliuojamos valstybės. Reikia atskirti gamybos kainą nuo galutinės vartojimo kainos. Elektros gamybos kainą nustato rinkos sąlygos, o galutinę kainą vartotojams sudaro tiek rinkos, tiek reguliuojama kainos dalis. Jei projekto dalyviai matytų, kad VAE gaminsimos elektros energijos kaina nekonkurencinga, jie projekte tiesiog nedalyvautų. Abejonių galėtų kilti, jei vieni statytume elektrinę, nes būtų politinė valia, kad mums jos tikrai reikia.
Kita vertus, kodėl suomiai, būdami tik pusantro karto didesni už mus, stato atominį bloką po bloko? Jie turi geras elektros perdavimo jungtis, tad elektros pirkėjų nesunkiai randa.
VEIDAS: Kaip apskritai vertinate Lietuvos energetikos politiką? Pastaruoju metu kylantys politiniai nesutarimai su lenkais leidžia abejoti ir energetikos projektų sėkme. Ar tikite, kad išties bus įgyvendinti strateginiai energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos projektai?
R.V.: Elektros jungties su lenkais projektas plėtojamas pagal planą. Iki 2016 m. laiko yra, nors kertiniai darbai atlikti. Naują liniją tiesti nėra paprasta, nes ji Lenkijoje driekiasi per parkus, valstybės saugomas teritorijas. Tačiau didelių bėdų nematau, su lenkų kolegomis dirbame iš tiesų konstruktyviai.
Ši Vyriausybė iškėlė tikrai ambicingus energetinės nepriklausomybės tikslus, tačiau matoma ir jų baigtis. Niekas neabejoja suskystintų dujų terminalo reikšme, tai galėtų sumažinti šildymo kainas. O elektros jungčių projektai leistų galų gale pasijusti visateisiais ES nariais.
Tai suprato ir senoji Europa, nes pagaliau sukurtas Baltijos energetikos rinkų integracijos planas, kurio esmė – nutiesti elektros ir dujų jungtis aplink Baltijos jūrą. Mūsų Vyriausybė laiku pradėjo šiuos projektus. Gal per mažai apie tai kalbame, nors, mano nuomone, svarbiau dirbti, o ne apie tai kalbėti.