Ūkio ministerijos nuotr.

Guostė Rimantaitė

Tradiciniais tapusiuose prestižiniuose apdovanojimuose kai kurios nominacijos nesikeičia jau daugelį metų, kitos suformuluotos nau­jai, stebint besikeičiančias verslo tendencijas, siekiant atkreipti dėmesį į naujas verslo sritis ir at­siveriančias galimybes.

Būtent todėl dėl šešių nominacijų gali rungtis kiekvienas Lietuvos verslininkas. Laukiama paraiškų tiek iš didelių, milijoninę apyvartą skaičiuojančių ir plačią eksporto geografiją aprėpiančių įmonių, tiek iš sėkmingų socialinio ar nišinio verslo atstovų.

Ūkio ministerijos atstovų komisija iš visų paraiškas pateikusių verslo subjektų išrinks geriausiai nominacijos kriterijus atitinkančias ir puikių rezultatų pasiekusias įmones, organizacijas ar asmenis. Su atrinktais įmonių trejetukais vienoje populiariausių šalies interneto svetainių turės progą susipažinti visuomenė, potencialūs verslo partneriai.

Kiekvienos nominacijos nugalėtojai bus pa­skelbti ir apdovanoti per spalio 5 d. vyksiantį šventinį Ūkio ministerijos renginį – Verslo dieną.

2016 m. įmonės ar verslo atstovai kviečiami kandidatuoti į šias apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ nominacijas:

1. „Drąsios investicijos“

Žinai, kaip drąsiai investavus į Lietuvos regionus puikiai vystyti verslą ir kurti didelės pridėtinės vertės produktus? Pavyko pritraukti ir ap­mokyti naujų specialistų, sukurti darbo vietų ir gali patvirtinti, kad geros idėjos kliūčių nepai­so? Tuomet ši nominacija – kaip tik tau.

2. „Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas“

Vadovaujiesi įsitikinimu, kad verslas neturi sienų, o kokybiški produktai ir paslaugos reikalingos visur? Norėtum, kad visi sužinotų, kaip tau pavyko išplėsti savo eksporto rinkų geografiją ir apimtis? Tvirtai ir garsiai apie tai pranešk kaudamasis dėl eksporto lyderio nominacijos.

3. „Inovatyvių sprendimų lyderis“

Inovacijos išgelbės pasaulį. Jeigu tai tavo įmonės moto ir gali paliudyti, kad inovatyvūs verslo sprendimai ne tik prisideda prie didesnės visuomenės gerovės, bet ir gali būti ekonomiškai sėkmingi – pats metas užpildyti paraišką.

4. „Socialinio verslo lyderis“

Gali sugriauti mitą, kad socialinis verslas ne­gali duoti ekonominės naudos? Me­ta­me tau iš­šūkį – papasakok apie tai ir įrodyk, kad esi so­cia­linio verslo lyderis.

Vaidotas Ilgius, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas: „Žinoma šis ap­dovanojimas mums buvo ne tik paskatinimas, bet ir ženklas, kad šalia socialinės lyderystės galime padėti kurti realią pridėtinę vertę verslui. Esa­me partneriai maisto pramo­nės sektoriaus įmonėms, o 2015 m. gautas ap­dovanojimas tai oficialiai patvirtino“.

5. „Versli moteris“

Moterims, kurioms verslo vandenys – malonus iššūkis, o palankus vėjas verslo bures pučia jau ilgiau kaip dvejus metus, pats laikas pranešti, kaip joms pavyksta vairuoti verslus ir įkvėpti ki­tas siekti savo svajonės.

Birutė Jonkuvienė, UAB „Jadvygos žolės“ technologė: „2015 m. buvome įvertinti šia nominacija ir gavome tai, ko siekėme – daug viešumo, pripažinimo, matomumo ir žiniasklaidos dė­mesio. Pa­raišką užpildyti buvo pa­prasta, nes mūsų vadovė iš tiesų labai veikli, gebanti suburti komandą, tad vos kelių minučių investicija suteikė galimybę pristatyti vaistininkės Jadvygos Balvo­čiūtės verslo idėjas plačiai auditorijai.“

6. „Jaunas ir verslus“

Gali drąsiai patvirtinti, kad amžius versle – ne kliūtis, o privalumas? Žinai, ką reiškia sėkmingai su­kurti ir auginti verslą, užpildyti nišas, į kurias pa­tyrę verslo vilkai dar neįkėlė kojos? Pranešk, kad esi jaunas ir verslus, visai Lietuvai, užpildydamas pa­­raišką.

Rimvydas Širvinskas, UAB „TravelDeals LT“ va­dovas: „Pernai gautas ap­do­va­nojimas „Už nuopelnus vers­lui“ šioje nominacijoje bu­vo ne tik malonus, bet ir naudin­gas. Visų pirma tuo, kad lei­do peržvelgti, pajausti ir įvertinti tai, kas pasiekta. Todėl visus jaunus ir verslius kviesčiau pildyti paraišką ir dalyvauti, nes tai pirmiausia reiškia, kad jūs vertinate save, savo darbą ir tikite tuo, ką darote. O jei tikite jūs – patikės ir kiti.“

Konkurse norinčios dalyvauti įmonės turi užpildyti anketą ir pagrįsti savo kandidatūrą pagal nominacijos, kurią siekia gauti, kriterijus. Apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ anketą ir nominacijų kriterijus rasite Ūkio ministerijos interneto svetainėje ad­resu www.ukmin.lrv.lt/verslo-diena.

Užpildytų dalyvių anketų Ūkio ministerija laukia iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (imtinai) el. paštu verslodiena@ukmin.lt.

Ūkio ministras E. Gustas:

Ūkio ministerijos nuotr.

„Kasmet per Verslo dienos šventę teikdami apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“ siekiame, kad būtų pastebėti ir įvertinti  geriausi, atkakliausi, išradingiausi verslo atstovai – nesvarbu, ar tai būtų didelė bendrovė, ar tik porą darbuotojų turinti įmonė. Šiandien labai svarbus novatoriškas ir netradicinis požiūris į verslą, naujų verslo nišų paieška, inovacijų diegimas, todėl labai tikimės sulaukti unikalių idėjų įgyvendinimo pavyzdžių. Būtent inovatyvūs verslo sprendimai lems, kaip mums pavyks prisiderinti prie vis besikeičiančios pasaulinės situacijos bei užtikrinti nuoseklų šalies ekonomikos augimą“.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

2016-ieji pasižymės spartesniu perėjimu prie elektroninių dokumentų, o tai, viliamasi, padidins skaidrumą, sumažins šešėlinės ekonomikos dalį ir palengvins įmonių veiklos administravimą.

Vaiva SAPETKAITĖ

Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentas Virginijus Jasaitis išskiria, kad 2016 m. Lietuvoje svarbiausios technologijų naujovės bus trys išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemės, SAF-T (standartinė apskaitos duomenų rinkmena) ir SEPA (bendroji mokėjimų eurais erdvė).

Inovacijų prievolė

Po porą metų trukusių bandymų gruodį pagaliau pavyko įsteigti Nacionalinių elektroninių sąskaitų forumą – tarpinstitucinį ir verslo asocijuotų struktūrų bendradarbiavimo instrumentą, skirtą suinteresuotų ekspertų diskusijoms dėl e. sąskaitų standartų šalyje įteisinimo, galimybių jas naudoti tarpvalstybiniu lygiu, sklandaus procesų įgyvendinimo ir nepopierinės prekybos skatinimo.

Apie e. sąskaitas, kaip ir apie kitas e. paslaugas, kalbama jau senokai, tad kodėl tik dabar? V.Jasaitis paaiškina, kad ES artėja dideli su tuo susiję pokyčiai. Pavyzdžiui, 2017 m. bus įvestas privalomasis elektroninių sąskaitų standartas, o Lietuvos valdžios siekis – kad šalis elektroninėje erdvėje būtų tarp lyderių.

Ką tai reiškia verslui? Šalies įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti kur kas daugiau informacijos apie sudaromus sandorius.

Tikimasi daugiau aiškumo

Siekdama mažinti „šešėlį“ VMI žengia prie išmaniosios mokesčių administravimo sistemos – i.MAS. Ki­tose ES šalyse analogiškos priemonės jau davė naudos. Tarp sėkmingiausių pavyzdžių minima Por­tu­ga­lija.

„Prie to pirmiausia pereina tos Europos valstybės, kuriose didžiausia korupcija ir šešėlinė ekonomika. Kita vertus, to taip pat aktyviai siekia ir mažiausiai korumpuotos šalys“, – vertina „Infobalt“ prezidentas.

i.MAS numato ir keletą smulkesnių priemonių. Iki 2016 m. spalio VMI yra įpareigota sukurti ir įdiegti tris iš septynių numatytų i.MAS posistemių: sąskaitų-faktūrų (i.SAF), važtaraščių (i.VAZ), Analizės, modeliavimo ir rizikų valdymo centro (i.MAMC).

Tarkime, išmanioji važtaraščių sistema (i.VAZ) reikalinga tam, kad geriau kontroliuotų krovinių gabenimą. Įdiegus i.VAZ, kitaip tariant, sukūrus technines ir programines priemones, ūkio subjektams bus sudaryta galimybė išrašyti, perduoti, gauti ir naudoti elektroninius važtaraščius. Taip nebeliks galimybės sunaikinti panaudotą važtaraštį ir neapskaityti pervežimo operacijos. VMI išduos numerį kiekvienam važtaraščiui, kuris bus susietas su elektronine sąskaita.

Kitas po i.MAS skėčiu esantis projektas, skirtas PVM sąskaitoms-faktūroms, jau spėjo parodyti savo efektyvumą. Lapkritį VMI paskelbė, kad, išbandžius projektą su  pasirinktomis įmonėmis teigiami rezultatai buvo akivaizdūs. Palyginti su praėjusiais metais, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas padidėjo net 80 proc. Estijoje, kur pradėta registruoti visas sąskaitas-faktūras nuo 1000 eurų, PVM surinkimas padidėjo 11–12 proc.

VMI pozicija tokia, kad kone realiu laiku stebint įmonių sandorių dokumentus jų noras sukčiauti, ne­deklaruoti visų sandorių ar deklaruoti apsimestinius sandorius labai sumažėja.

Sąskaitos kaina – 30 eurų

Pasak V.Jasaičio, Rytų Europoje įprastos sąskaitos „gyvenimas“ nuo išrašymo iki jos sunaikinimo kai­nuoja iki 30 eurų: „Pavyzdžiui, jei pieno ar mė­sos produktų gamintojas per dieną prekes pristato į 200–300 objektų visoje Lietuvoje, tiek būna ir sąskaitų. Vienas iš sudėtinių sąskaitos dokumentų yra važtaraštis – kokia jo kelionė? Važtaraštis juda drauge su kroviniu, tada reikia gauti kitos pusės patvirtinimą ir grąžinti jį atgal gamintojui. Taigi visi vežėjai turi sugrįžti, o jie visi nebūtinai sugrįš tą pačią dieną, tada važtaraštis vėl bus peržiūrimas vadybininko, kuris jį įsegs į segtuvą. Be to, popierinių dokumentų archyvavimas, o vėliau naikinimas taip pat kainuoja.“

Perėjimas prie elektroninių dokumentų yra ir pro­ga sumažinti sąnaudas, sutaupyti specialistų darbo lai­ko ir supaprastinti apskaitą. Galiausiai sumažėtų ri­zika, kad popieriniai dokumentai paprasčiausiai pasimes.

„Aišku, buhalteriai nesutiks ir tvirtins, kad jie niekada nieko nepameta. Įmonės prie tokios praktikos seniai galėjo pereiti pačios. Visos priemonės ir teisinės prielaidos turėti vidinę elektroninę sąskaitybą yra, bet to nepadaryta iš inercijos: kai nėra privaloma, visi tai atidėlioja, nes buhalterija – konservatyvi sritis“, – sako V.Jasaitis.

Jo vadovaujama įmonė prie to perėjo dar 1999-aisiais. Tai buvo lengva padaryti, nes rinka buvo tuščia ir jie patys galėjo nustatyti taisykles. Kai nieko nėra, galima teigti, kad standartas bus toks.

Ar konservatyvumas nesusijęs su tuo, kad tokiu atveju patikrinus įmonę būtų lengviau pamatyti bet kokias machinacijas apskaitoje?

Ne visada, nes didžiosioms bendrovėms dažniausiai per brangu daryti nusižengimus, todėl tai daugiausia paveiktų smulkiąsias bendroves.

SAF-T, standartinė apskaitos duomenų rinkmena, kurios tikslas, standartizavus kompiuterinių apskaitos duomenų formatą ir struktūrą, – palengvinti duomenų tvarkymą, supaprastinti auditą ir taip sumažinti adminis­tracinę naštą, bus įgyvendinama nuo 2016 m. pradžios.

SAF-T aktuali įmonėms, kurių pajamos viršija 8 mln. eurų. Tokios įmonės jau nuo 2017 m. sausio 1-osios turės būti įdiegusios audito modulį SAF-T, leisiantį mokesčių administratoriui matyti kiekvieną bendrovės operaciją iš VMI būstinės. Tam, kad auditorius galėtų tikrinti įmonę, jam tereikės gauti rinkmeną su visais reikalingais dokumentais. Duomenų ap­imtis gali būti labai didelė.

Bėdos dėl skirtingų standartų

Nutiko taip, kad priemonių yra, tačiau jos – tarsi salos. „Jau yra elektroninė viešųjų pirkimų sistema su savo platforma ir savu standartu, dabar atsiras SAF-T – antra platforma su kitokiu standartu, i.MAS bus trečia sistema“, – į kilusią painiavą dėmesį atkreipia V.Jasaitis.

Kodėl taip nutiko? Kairė nežinojo, ką daro dešinė, o po to šaukštai buvo po pietų. Dabar kelias yra vienas – reikia susitarti dėl vienodo standarto. Ar tai reiškia, kad dėl to sugaišome laiko ir iššvaistėme pinigų, nes vis tiek teks grįžti prie jau turimų standartų derinimo?

Iš tiesų gali nutikti taip, kad reikės kai ką ir perkurti. Ne vien dėl sparčios technologijų raidos, bet ir dėl 2017 m. įvedamo bendro e. sąskaitų standarto. Kol kas nueita 75 proc. kelio, tačiau neaišku, kas nu­tiks paskutinėje jo rengimo atkarpoje.

Su 2016-aisiais atėjo ir bankinė naujovė – bendroji mokėjimų eurais erdvė (SEPA), aktuali euro zonai. Nebebus skirtumo tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų. Tiesa, tai sukels ir nepatogumų vartotojams – Lietuvoje nebeliks tiesioginio debeto, kuriuo naudojasi apie trečdalį šalies gyventojų. Lietuvos bankų asociacija sako, kad jis neatitinka SEPA reikalavimų. Įpratusiems taip mokėti klientams nereikės imtis jokių papildomų veiksmų. Tiesiog galiojantys tiesioginio debeto sutikimai, jei nebus nuspręsta kitaip, bus keičiami į e. sąskaitos automatinio mokėjimo sutartis.

Dirva bendrai skaitmeninei rinkai

Kalbant apie ES skaitmeninę pažangą tolumoje boluoja bendra ES skaitmeninė rinka, kurioje garantuojamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis pabrėžia, kad jos kūrimo procesas po truputį įsivažiuoja ir tai reikės užbaigti iki 2020-ųjų: „Pamatėme, kad realios bendrosios rinkos eksperimentas Europoje pasisekė, tad pribrendo mintis pabandyti tą patį įgyvendinti ir skaitmeninėje erdvėje. Aišku, grėblių, ant kurių galima užlipti, daug, bet tai gali atverti visai naujų galimybių.“

Idealiu atveju, įgyvendinus šį ambicingą planą, ES konkurencingumas galėtų pasiekti naują lygį. Kol kas ES atsilieka tiek nuo JAV, tiek nuo Azijos valstybių.

Paprastai tariant, net smulkiausias verslas bet ko­kiame užkampyje galės nesunkiai pasiekti 500 mln. vartotojų rinką. Žinoma, bet kuriam verslui tuo pat metu atsiras kur kas daugiau konkurentų iš visos ES, tačiau tai padidins ir Europos gamintojų konkurencingumą.

Dalis valstybių gali patekti į prastesnes konkurencines pozicijas. Tarkim, Lietuvai gali pakenkti palyginti prastas IT raštingumas, ypač senjorų – daug kas dar nemoka naudotis internetu. Kitose valstybėse yra ki­tokių iššūkių – didesnis IT raštingumas, bet prastesnė IT infrastruktūra. O Lietuva pirmauja geros interneto prieigos, didelio jo greičio srityse.

D.Šumskis dėsto, kad bendrinimas gali būti ir labai griežtas, varžantis, bet jei būtų pasakyta, kad reikia sukurti vienodą teisinę bazę visiems susisiekimo būdams, tai dėl „Skype“ ar „Viber“ kiltų problemų.

„Net tarptinklinio ryšio mokesčio panaikinimas Lietuvai galėtų pasirodyti nenaudingas, nes čia tarp mobiliojo ryšio tiekėjų yra milžiniška konkurencija, todėl vietinių pokalbių kaina maža. Kai įsigalios mokesčio draudimas, sąnaudos niekur nedings, tad jos turės būti perskirstytos tarp kitų paslaugų vartotojų. Tai aktualiausia toms šalims, kuriose daugiausia skambinama į užsienį. Lietuva yra viena tokių šalių, nes turime daug emigrantų. Susiklostys tokia situacija, kai didžioji dalis mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų turės susimokėti ne tik už jiems suteiktas paslaugas, bet ir už kitų žmonių naudojimąsi tarptinkliniu ryšiu“, – sako D.Šumskis.

Scanpix

Pagal išlaidas, skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, iki 2013 m. nuo ES vidurkio Lietuva atsiliko daugiau nei perpus (ES vidurkis – 2,01 proc. BVP; Lietuvoje – 0,95 proc. BVP). Versle situacija dar prastesnė. Verslo išlaidos moksliniams tyrimams tesudarė 0,24 proc. šalies BVP. Tačiau pernai pasiektas esminis lūžis.

Austė MERKYTĖ

2014 m. oficialieji duomenys dėl išlaidų, skiriamų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagerėjo. Verslas pernai, palyginti su an­kstesniais metais, net 28,3 proc. padidino iš­laidas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams. Pernai verslo skirta suma MTEP veiklai pasiekė 117,2 mln. eurų. Valdžios sek­toriaus (be aukštojo mokslo) suma, skirta MTEP, siekė 124,6 mln. eurų, arba 8,5 proc. daugiau nei 2013 m.

Didžiausia dalis MTEP pernai buvo finansuota užsienio lėšomis. Jos siekė 126,7 mln. eurų ir sudarė 34 proc. visų MTEP išlaidų. Iš viso 2014 m. šalyje MTEP skirta 369,8 mln. eurų, arba 1,01 proc. Lietuvos BVP.

Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas Kęs­­tutis Šetkus prognozuoja, kad 2015 m. in­vesticijų į MTEP augimas turėtų būti dar di­­des­nis. Ir tai labai džiugina, nes remiantis šiais duomenimis pasaulyje skaičiuojamas valstybės konkurencingumas.

Tikėtina, kad šoktelėti reitingų lentelėje pa­dėjo ir maždaug 4 mln. eurų apimties Moks­lo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgy­­vendinamas projektas „Technologijos ir moks­las inovatyviam verslui“. Projektas finansuo­­jamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų pro­­gramos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir eko­no­mi­kos augimui skirti moksliniai tyrimai ir techno­loginė plėtra“ priemonę „Inogeb LT-3“.

Projekto veiklos skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą, technologijų perdavimą, mokslo ir tyrimų rezultatų komercinimą, intelektinės nuo­­savybės apsaugą. Įgyvendinus šias veiklas sie­kiama sumažinti inovatyvaus verslo pradžios ri­ziką bei paskatinti inovatyvių įmonių kūrimąsi, nau­jų produktų ar paslaugų pateikimą į rinką, su­ak­tyvinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse moks­linių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) ir inovacinės veiklos programose. Pro­jekto veiklos taip pat orientuotos į aktyvų MTTP ir inovacijų veiklų plėtojimą jau veikiančiose įmonėse.

Inovacijos galimos bet kokiame versle

Pasirodo, daugelis Lietuvos įmonių, nors ir diegia inovacijas, nesugeba jų atpažinti, taip blogindamos bendrą Lietuvos statistiką. Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Lai­­mos Kaušpadienės, labai svarbus aspektas, kad įgyvendinant minėtą projektą įmonėms suteikiama žinių apie inovacijų kūrimo ir deklaravimo svarbą, joms teikiamos nemokamos kon­sultacijos bei praktiniai įgūdžiai MTEP išlaidų apskaitos, inovacinių ir technologinių auditų, atas­kaitų pildymo klausimais. Dažnas verslininkas, įvaldęs šią informaciją, atpažįsta naudojantis gal net ne vieną inovaciją, bet iki šiol neteikęs apie ją statistinės informacijos.

Pasak projekto partnerio LIC di­rektoriaus K.Šetkaus, jam dažnai ten­ka matyti, jog daugybę patobulinimų, mokslinių tyrimų ir inovacijų savo dar­be naudojantys verslininkai tarsi naujieną priima tai, kad jų veikla yra inovatyvi.

UAB „Metalistas LT“ generalinis di­rektorius Mantas Gudas pripažįsta, kad įmonė visuomet da­rė tai, kas vėliau, pasitarus su LIC darbuotojais, buvo įvardyta kaip inovacija.

„Siekdami būti konkurencingi, tam tikrai de­talei pagaminti ieškodavome greitesnio, pigesnio ir kokybiškesnio būdo. Taip išradome vadinamąjį štampavimo būdą, į kurį pasiūlėme in­ves­tuoti Vakarų bendroves arba patys gaminame produktus štampavimo būdu. Šią mūsų at­rastą technologiją drąsiai galime vadinti inovacija, nors mums tai buvo darbo kasdienybė“, – sa­ko M.Gudas.

Šiuo būdu gaminant detales sutaupomos ke­lios operacijos, padidinamas gamybos greitis, užtikrinami aukštesni kokybės parametrai, nei gaunat produktą įprastinėmis priemonėmis.

„Nenuostabu, kad Lietuvos verslininkai tik patrauko pečiais išgirdę, jog kasdienė įmonės veikla turėtų būti įtraukta į Statistikos departamentui kasmet teikiamas veiklos ataskaitas ir pažymėta kaip inovatyvi. Žinodami šį reiškinį spe­­cialistai daro išvadą, kad oficialioji statistika ne­atspindi tikrovės. Dėl šios priežasties ir skatina­me įmonių vadovus atidžiau pažvelgti į vykdomą veiklą, atpažinti inovacijas ir jas deklaruoti“, – sako K.Šetkus.

MTEP veiklai – valstybės pagalba ir mokestinės lengvatos

MITA direktoriaus pavaduotojas Kazimieras A­rlauskas pabrėžia, kad reikia daugiau informacijos apie pagalbą, kurios verslas gali gauti iš viešojo sektoriaus ir iš privačių įmonių, padedančių įdiegti inovacijas.

Neseniai MITA inicijavo elektroninį mokslo var­tų projektą – platformą, kurioje suprantamai ir koncentruotai pateikiama informacija apie tai, kokius tyrimus vykdo mokslo įstaigos, nurodomi konkrečių pagalbą teikiančių įstaigų ir ekspertų kontaktai.

„Inovacijų srityje MITA daugiau dirba su smul­­kiuoju verslu. Pradedantiesiems padedame nuo pat pradžių išsigryninti idėjas ir pasitelkti mokslo bei tyrimų patirtį, pasirinkti ir diegti inovatyvias technologijas. Matome, kad viena inovacija seka paskui kitą, taip tobulėja jų sukuriami produktai, stiprėja konkurencinės pozicijos rinkoje“, – sako K.Arlauskas.

LIC direktorius K.Šetkus pabrėžia, kad verslininkai, dalyvaujantys MTEP programose, gali nau­­­dotis mokesčių lengvatomis. Pirmoji lengvata lei­džia mažinti pelno mokestį. Pavyzdžiui, jei in­ves­tavote į mokslinius tyrimus ar kitokią inovatyvią veiklą 30 tūkst. eurų, jūsų neapmokestinamo­jo pel­no riba šoktelės tris kartus: iki 90 tūkst. eurų.

Kita lengvata susijusi su įranga, kuri naudojama inovatyviems produktams kurti. Jeigu tai kom­piuterinė įranga ar gamybos įrenginiai – jie gali būti įrašomi į amortizacines sąnaudas po dve­jų metų. Įprastai gamybos staklės „nurašomos“ po 5–7 metų eksploatavimo.

Trečioji lengvata: 50 proc. pelno per trejus metus galima panaudoti inovatyvių technologijų panaudojimui, nemokant pelno mokesčio.

Projekte dalyvavusių įmonių atstovai pabrėžė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams stipriausia motyvacija plėtoti MTEP ir deklaruoti MTEP išlaidas yra galimybė susimažinti pelno mokestį.

Lietuvoje nuo 2008 m. galioja MTEP lengvata, leidžianti bendrovėms MTEP veiklos są­nau­das – darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, MTEP paslaugų įsigijimo išlaidas iš ap­mo­­kestinamųjų pajamų atskaityti tris kartus. Tai reiš­kia, kad kiekvienas MTEP veiklai išleistas eu­ras virsta trimis eurais, kurie gali būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų tais metais, kuriais MTEP išlaidos buvo patirtos.

Kol kas šiomis lengvatomis neskubama naudotis. Lietuvoje tėra 150 įmonių, kurioms pritaikytos minėtos lengvatos.

Projektą lydėjo sėkmė

Mūsų šalies įmonės susidomėjo projektu „Tech­nologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ ir aktyviai jame dalyvavo. Pasak L.Kaušpadienės, pasinaudojant 2007–2013 m. laikotarpio priemonėmis buvo siekiama sukurti infrastruktūrą, kuri gebėtų svariai prisidėti prie MTEP veiklų įgyvendinimo. Atrodo, kad pavyko ne tik pagyvinti inovacijų diegimo procesą, bet ir atpažinti, kas yra inovacija.

MITA duomenimis, pagal inovacijas Lie­tu­vo­je gerokai pirmauja informacinių technologijų bendrovės. Savotišku inovacijų flagmanu galima laikyti Lietuvos biotechnologijų bendroves, kurios anksčiausiai pradėjo nau­dotis moksliniu potencialu bei iš­radimais. Nuo seno didžiuojamės Lie­tuvos lazerių kūrėjais, dėl savo šiuo­laikiškų ir kokybiškų sprendimų ži­nomais bei itin vertinamais visame pa­saulyje.

Pasak L.Kaušpadienės, mūsų šalis išskyrė prioritetines kryptis: atsinaujinančios energetikos technologijos, agroinovacijos, medicininės tech­nologijos ir biofarmacija, informacinės ryšio tech­nologijos ir logistika, naujų gamybos procesų bei kūrybingos visuomenės sferos.

Šiuo metu verslo sektoriuje daugiausia MTEP skirta mokslinių tyrimų ir taikomajai veiklai (29,1 mln. Eur), chemikalų ir chemijos produk­tų gamybai (11 mln. Eur) bei kompiuterių programavimo, konsultacinei ir susijusiai veiklai (10,1 mln. Eur).

Lietuva kelia sau ambicingus tikslus iki

2020 m. beveik padvigubinti investicijas (iki 1,9 proc. BVP) į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

LIC ekspertai, patariantys įmonėms, kaip plė­­toti inovatyvią veiklą, pripažįsta, kad ilgą laiką bū­ta šią kryptį slopinančių veiksnių. Pirmiausia tai, kad Lietuvos verslas ir mokslas ilgą laiką orien­­tavosi į Rytų rinkas, kuriose pakako konkuruoti maža kaina, bet ne geresniu produktu. Tai neskatino inovatyvios veiklos. Kitas stabdys buvo pernelyg mažas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ne­tiesiogiai didelę įtaką padarė ekonominė kri­zė, priversdama įmones diegti ne grįstus ma­žomis sąnaudomis, bet inovatyvesnius produktus ir taip siekti konkurencingumo Vakarų rinko­se.

Keičiasi ir MTEP aplinka, nes mūsų šalyje iš­dy­go mokslo ir verslo slėnių, modernių laborato­rijų, kurių infrastruktūra suteikia visas sąlygas inovacijoms kurti.

Užs. Nr. VPL 1016

Šių metų rugsėjo 3–4 d. Vilniuje susirinks daugiau nei 500 inovacijas kuriančių verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų, kurie dalysis žiniomis antrajame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Dviejų dienų reginyje laukiama daugiau nei 40-ies pranešėjų, diskutuosiančių apie technologijų ir verslo ateitį. Specialios teminės sesijos renginyje bus skirtos ateities ir pradedančiajam verslui (angl. „start-up“), intelektinei nuosavybei, bepiločiams lėktuvams, kosminiams tyrimams, bioekonomikai, kultūros ir kūrybinėms industrijoms.

„Vilniaus inovacijų forumą Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuoja antrą kartą. Tikiu, kad šis inovacijų lyderių susibūrimas ilgainiui taps tradicija. Šio renginio ašis – žvilgsnis į ateitį. Norėdami būti lyderiai, o ne sekėjai ir užsitikrinti pastovius ekonominės grąžos srautus, privalome orientuotis ne tik į dabartines, bet ir į ateities technologijas. Tai leis stiprėti mokslo ir pramonės bei paslaugų sektoriams, didins naujų produktų pateikimą tiek nacionalinei, tiek tarptautinei rinkai“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Renginyje pranešimus skaitys tarptautiniu mastu žinomų verslo ir mokslo organizacijų atstovai. Tarp jų – profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ buvęs vadovas Europoje Kevinas Eyresas, „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN tyrimų ir skaičiavimų direktorius dr. Sergio Bertolucci ir daugelis kitų.

Pagrindinė dviejų dienų renginio, vyksiančio konferencijų centre „Litexpo“, dalis – tarptautinė konferencija, kurios dalyviai turės galimybę išgirsti tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų pranešimus, dalyvauti darbo grupių veikloje. Vilniaus inovacijų forumas taip pat kvies į inovacijų mugę, kurioje bus galima gyvai išmėginti naujausias Lietuvoje kuriamas technologijas ir produktus. Verslo plėtros galimybių ieškančios įmonės kviečiamos į Lietuvos ir Skandinavijos šalių partnerystės renginį. Dalyvavimas visose „Innovation Drift“ dalyse – nemokamas.

Atskiras dėmesys renginyje bus skiriamas Lietuvos startuolių bendruomenei, su kuria specialioje konferencijos erdvėje patarimais ir patirtimi dalysis ekspertai ir investuotojai iš Lietuvos bei užsienio. Tarp jų – investicinio fondo „Blu Lime Labs“ įkūrėjas Peras Molleris, „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas, Verslo angelų fondo I partneris Arvydas Strumskis ir kiti.

Daugiau informacijos apie renginį skelbiama internete – www.innovationdrift.com

Inovacijos. Bendradarbiaujant su mokslininkais Lietuvoje kuriamos unikalios technologijos ir produktai skinasi kelią į pasaulio rinkas.

Neseniai spaudoje šmėstelėjo kuklus pranešimas, kad biotechnologijų bendrovės „ProBioSanus“ vadovas Tomas Andrejauskas, prieš trejus metus nuo nulio sukūręs startuolį, kuriantį ir gaminantį natūralias aplinką saugančias valymo ir higienos priemones su gerosiomis bakterijomis probiotikais, investuoja į naują startuolį.

Nors buvęs bankininkas T.Andrejauskas nenoriai kalba apie dabartinę savo veiklą, jo su partneriais kuriami verslai yra iš tiesų puikūs mokslo ir verslo sinergijos pavyzdžiai, kurių Lietuvai labai trūksta.

Pirmoji bendrovė iš startuolio jau išaugo į sparčiai besiplečiančią įmonę su savo laboratorija ir naujus produktus kuriančiais mokslininkais. 30 proc. produkcijos į Baltijos, Skandinavijos šalis eksportuojanti „ProBioSanus“ jau įžengė ir į JAV rinką, taip pat dairosi naujų horizontų. Jų atrasti, matyt, nebus labai sunku, nes prie įmonės vairo šiuo metu stojo itin patyręs profesionalas – Giedrius Martusevičius, daug metų vadovavęs kompanijos „Philips“ atstovybėms Baltijos šalyse, Rytų Europoje, Vidurio Azijoje, Kaukaze ir Izraelyje. Įmonei keliamas uždavinys eksportuoti 90 proc,. savo produkcijos.

Pats T.Andrejauskas savo verslo plėtros ir technologijų komercinio pritaikymo patirtį  sutelkė naujame su kitais verslo angelais įkurtame startuolyje „SatiMed“. Nauja įmonė atlieka mokslinius tyrimus ir gamina maisto papildus iš kanapių ekstraktų, kuriuose gausu fitokanabinoidų – gydomosiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų.

Pasaulis jau seniai atrado, kad kanapės nėra tik narkotinių savybių turinti žolė ar  augalas virvėms vyti. Maistui vartojamos kanapių sėklos, aliejus. Tačiau vis daugiau dėmesio ir mokslinių tyrimų skiriama kanapių gydomosiomis savybėms. Pasirodo, pluoštinės kanapės pasižymi nedidele psichotropinių medžiagų koncentracija. Bet jose gausu kanabinoidų, kurie žmogaus organizmą veikia taip pat kaip endokrininės sistemos gaminami endokanabinoidai, atsakingi už įvairius fiziologinius procesus – mitybą, medžiagų apykaitą, imuninę sistemą, ląstelių regeneraciją. Jų poveikis žmogaus organizmui labai platus – nuo migrenos, miego sutrikimų iki epilepsijos gydymo. Taip pat vis dar tiriamas kanabinoidų poveikis vėžio gydymui.

„Dabar į rinką einame su maisto papildais, bet jau galvojame apie terapeutinių kremų gamybą, o ateityje neatmetame galimybės kanapių pagrindu gaminti ir vaistus. Žinoma, tai užtruks nemažai laiko ir nemažai kainuos, nes reikės inicijuoti mokslinius tyrimus, o jų biudžetai gali siekti milijonus eurų“, – apie ambicijas ir globalią verslo plėtrą užsimena 42-ejų verslininkas.

Šiuo metu naujieji maisto papildai registruojami ir notifikuojami, kad galėtų būti eksportuojami į JAV ir Izraelį. Šiose šalyse jau užmegzti ryšiai ir su papildų platintojais, ir su garsiais mokslininkais, turinčiais didžiulį įdirbį tyrinėjant kanapių panaudojimo galimybes.

Lietuvoje, kaip pasakoja T.Andrejauskas, sąlygos kanapėms auginti yra puikios. Vienintelis trūkumas, kad galimas tik vienas auginimo ciklas, o, pavyzdžiui, šiltuosiuose karštuose galimi du trys jų auginimo ciklai. Tačiau šis trūkumas tampa pranašumu, kai žinai, kad kanapės auginamos atvirame ore, o dirvožemis, gruntiniai vandenys ir oras – itin švarūs.

Išmanantiems žmonėms tai daro didžiulį įspūdį, nes byloja apie produkto kokybę. Mat kanapės dėl savo absorbcinių savybių net naudojamos dirvožemiui valyti. Todėl viena, kai jos auginamos kažkur Kinijoje šalia pramonės įmonių, kur į save absorbuoja sunkiuosius metalus, o paskui iš jų, pavyzdžiui, spaudžiamas aliejus, ir visai kas kita – kai auga švarioje lietuviškoje aplinkoje. Visą tai įvertinę verslininkai nusprendė pasinaudoti galimybe ir investuoti į šią gana naują sritį, kol joje dar yra nedaug žaidėjų ir gali būti pirmas.

„Suprantama, kad laikui bėgant atsiras ir daugiau panašių technologijų, galbūt jos šiek tiek atpigs, nes kol kas ekstrakcija yra santykinai brangi. Galbūt ir galutinių produktų kainos sumažės ir jie bus įperkami didesniam ratui žmonių“, – svarsto verslininkas.

T.Andrejauskas pasakoja, kad taip pat, kaip ir kuriant pirmąjį startuolį, „SatiMed“ projektas prieš dvejus metus pradėtas nuo bendradarbiavimo su mokslininkais – Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais ir Lietuvos augalininkystės institutu. Būtent bendradarbiaujant su mokslininkais buvo sukurtos unikalios technologijos ir produktų formulės.

„Pradėjome nuo mokslo ir tik dabar, po dvejų metų įdirbio, šį produktą komercializuojame. Juokaudami sakome, kad nenorime startuoti kaip „garažiniai“, norime, kad produktas ir jo nauda būtų grįsta mokslu“, – pabrėžia T.Andrejauskas.

Jis sako, kad gali būti vadinamas technologijų skautu, sugebančiu mokslines žinias paversti inovacijomis. O Lietuvoje turime aukšto lygio mokslą, tik vadyba gerokai šlubuoja.

To neneigia ir valdžios atstovai. Ūkio ministerija pripažino: nors mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijoms skiriamas solidus finansavimas, Lietuvos inovatyvumo rodikliai ne gerėja, o blogėja. Pastaraisiais metais pagal pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių Europos valstybių, nedarančių pažangos. O štai Estija pagal inovatyvumą jau pasiekė ES vidurkį ir artėja prie lyderių. Net Latvija, kuri prieš kelerius metus šioje srityje atsiliko nuo Lietuvos, mus jau pralenkė.

Neseniai paskelbtas konsultacinės įmonės VšĮ „Europos socialiniai teisiniai ir ekonominiai projektai“ tyrimas parodė, kad, investuojant 2007–2014 m. ES paramos lėšas, didžiausias dėmesys ir didžiausi pinigai buvo skirti fundamentiniams moksliniams tyrimams, o eksperimentinei plėtrai ar naujiems produktams kurti lėšos buvo vienos mažiausių ES. Moksliniai tyrimai dažniausiai nebuvo orientuoti į socialinius ir ekonominius poreikius, kurie yra aktualūs verslui.

Kaip keisti tokią padėtį? Pasak T.Andrejausko, pirmiausia būtina aiškia apibrėžti fundamentinių mokslų tikslus, prioritetus ir kryptis, nes tuomet, kai to nėra, į visas puses taškomos didžiulės lėšos, o rezultato nėra.

Kita problema – kaip fundamentinius mokslus, technologijas paversti taikomaisiais. Tą geriausia galėtų padaryti verslas, inicijuodamas bendrus projektus su mokslu ir būdamas suinteresuotas galutiniu produktu. T.Andrejausko nuomone, Lietuvos mokslo potencialas nei geresnis, nei blogesnis už kitų, bet laimi tie, kurie turi gerą vadybą ir finansavimą.

„Be ES paramos tokių projektų kaip „ProBioSanum“ vargu ar atsirastų, nes mokslas kainuoja brangiai. Kadangi ES skirtą finansavimą iki 2020 m. turime, belieka sutvarkyti vadybą. O pradėti galima būtų ir nuo to, kad studijuojantiesiems aukštąsias technologijas galėtų būti dėstomi verslo pagrindai, idėjų komercializavimo disciplinos. Reikia sukurti sistemą, kaip mokslo inovacijas būtų galima civilizuotai atskirti nuo universitetų, kad visi tuo būtų suinteresuoti ir nebūtų apgautų. Tarkim, mokslininkai sukuria unikalią technologiją, atsiskiria ir įsuka verslą. Bet universitetui, tarp kurio sienų gimė inovacija, garantuoja, pavyzdžiui, 20 proc. akcijų“, – svarsto jau nemažą idėjų komercinimo patirtį turintis verslininkas.

Pasak jo, negalima nepastebėti, kad mokslo ir verslo santykiai Lietuvoje keičiasi. Anksčiau mokslas ir verslas buvo tarsi du priešiški poliai. Mokslininkams atrodė, kad verslas kažką iš jų nori pavogti, o verslininkams atrodė, kad mokslininkai yra uždari ir nesukalbami. Dabar situacija keičiasi ir tam didelę įtaką daro ES parama. Tačiau kartu ji programuoja ir problemą, nes mokslui finansuoti skirti pinigai naudojami mokslininkų atlyginimams ir jie nėra suinteresuoti rezultatais. Atvirkščiai, suinteresuoti procesu ir kad jis nesibaigtų.

„Fundamentiniai tyrimai, nors tiesioginės naudos iš jų nėra, yra reikalingi, kad jų pagrindu būtų galima atlikti taikomuosius tyrimus. Fundamentinius ir taikomuosius tyrimus reikėtų aiškiau atskirti, atskirti ir jų finansavimą. Fundamentiniai tyrimai turėtų būti parengiami galimam komercializavimui, pritaikomi. O į taikomuosius tyrimus turi būti įtraukiamas verslas, nes mokslas turi technologinių naujovių, o verslas suinteresuotas tas technologijas paversti pinigais. Tik sukūrus tarp jų sinergiją galima pasiekti rezultatų“, – neabejoja T.Andrejauskas, jau ne kartą įrodęs, kad sugeba sėkmingai įžiebti tą mokslo ir verslo sinergijos ugnį.

Lietuvoje startuoliai daugiausia asocijuojasi su informacinėmis technologijomis. T.Andrejauskas su partneriais nusprendė žengti į biotechnologijų sritį, kuri Lietuvoje taip pat yra tradiciškai stipri ir perspektyvi, nes netrūksta nei kompetencijų, nei specialistų. Tačiau rinkoje, kurioje daug stiprių chemijos ir mikrobiologijos įmonių, jie pasirinko kitą kelią ir siaurą išskirtinę sritį: chemiją sujungti su mikrobiologija ir taip sukurti visiškai naujų, pažangių produktų, kurie būtų reikalingi ir naudingi vartotojui.

„Mūsų verslo modelis toks, kad kuriamas, gaminamas ir parduodamas galutinis produktas. Tik tuomet gali kontroliuoti ir užtikrinti kokybę. Tai mūsų išskirtinumas, kuris pasiteisino“, – pabrėžia verslininkas.

Toks pat verslo modelis pritaikytas ir naujajame startuolyje, tik šiuo atveju, kitaip nei pirmajame, nėra investicinio fondo (Verslo angelų fondo) investicijų, tik verslo angelai – investuotojai. „Manome, kad fondai turėtų įsilieti vėliau, kai prasidės pardavimas. Fondų reikia, nes jie valdo didžiulį kapitalą. Tikimės, kad šių metų pabaigoje, kai kursime savo laboratoriją ir pradėsime masinę gamybą, tų investicijų ir pritrauksime“, – verslo plėtros etapus dėlioja verslininkas.

Jo teigimu, kuriant verslą pasiteisino ir kitas modelis, kai verslo angelai – investuotojai patys įsilieja į verslą ir į jį investuoja ne tik savo pinigus, bet ir žinias, gebėjimus bei laiką. Komanda formuojama taip, kad joje būtų ir verslo, ir mokslo atstovų, kurie specializuotųsi konkrečioje srityje, gebėtų kurti ir tobulinti technologijas ir kaip lygūs su lygiais kalbėtis su universitetų mokslo šviesuliais.

Vis dėlto greito pelno čia niekas nesitiki. Greito pelno galima gauti kitokiame versle, pavyzdžiui, nupirkti Kinijoje prekių į sandėlį, parduoti ir turėti tą greitą pelną. Čia kitoks verslas, reikalaujantis nemažų investicijų, įdirbio, paieškų. Tačiau T.Andrejauskas gerai žino, kad sėkmingu projektu taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje laikomas tas, kuris jau po trejų metų generuoja pliusą. Jis tikisi, kad naujasis startuolis tą pliusą sugeneruos dar anksčiau.

„Ar tai aukso gysla? Dar sunku pasakyti, nes kai viską labai nuauksini, greitai atsiranda daug bandančiųjų bėgti paskui, – juokiasi verslininkas. – Konkurentai – gerai, bet blogai, kai tai būna diletantai, kurie skubėdami daro bet kaip ir gadina tikrai gerų dalykų įvaizdį. To labiausiai nesinorėtų, bet rinka yra rinka ir taisyklės joje vienodos visiems.“

Aušra Pocienė

Inovacijos. Lietuvoje turime penkis integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, tačiau Europos Silicio slėniu pramintas tik vienas – Kauno „Santakos“ slėnis. Kuo nusipelnė šio skambaus vardo kauniečiai?

„Visi nori būti Silicio slėniu, mes – taip pat. Dedame visas pastangas, kad būtume tokie ir geresni už juos“, – sako Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorė prof. dr. Asta Pundzienė, paklausta, už kokius nuopelnus Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnis vadinamas Silicio slėnio broliu dvyniu.

Pasak jos, Silicio slėnis Amerikoje – tai šimtą kilometrų besitęsianti teritorija, kurioje sutelkta apie dvidešimt universitetų, daugybė inovatyvių įmonių ir visa joms bendradarbiauti reikalinga infrastruktūra. „Santakos“ slėnis – tarsi garsiojo Silicio slėnio užuomazga Kauno regione, vienijanti keturias itin pajėgias mokslo institucijas: Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus, Lietuvos energetikos institutą bei 39 inovacijomis grįstas įmones – startuolius.

„Kadangi mes pirmieji pradėjome judėti ta linkme, tą gražų vardą pirmieji ir gavome. Pirmieji 2012 m. įsteigėme universitetinį Inovacijų ir verslo centrą, kuris pradėjo kurti inovatyvias įmones, sukūrėme atvirosios prieigos centrą, veikiantį vieno langelio principu, patogų mokslininkų ieškančioms įmonėms, ir, galima sakyti, klasikinę mokslo instituciją transformavome į verslui suprantamą formą“, – sako A.Pundzienė.

Reikia pripažinti, kad Silicio slėnio pavadinimas kauniečiams lengvai prilipo to to, kai praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė vienas įspūdingiausių ne tik „Santakos“ slėnio, bet ir Kauno miesto pastatų, kuriame įsikūrė KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius.

Architektų Gražinos Janulytės-Bernotienės, Rimantės Lydytės ir Eriko Klinavičiaus sukurtas modernus statinys simbolizuoja ta kuriančią jėgą, kuri gimsta iš mokslo ir verslo sinergijos. Pasak G.Janulytės-Bernotienės, du šio pastato korpusai – vienas baltas horizontalus, kitas juodas vertikalus – tarsi įkūnija in ir jang filosofiją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą.

Pratęsiant šią mintį galima pasakyti, kad ir aukšto lygio architektūra reikšmingai papildė šią verslo ir mokslo sąjungą, suteikdama jai daug papildomų taškų.

A.Pundzienė pripažįsta, kad naujasis centras iš tiesų žymi naują slėnio veiklos etapą, kai jaučiamasi ne tik geresniais, gražesniais, bet ir realiai įgijusiais kur kas didesnių galimybių kurti mokslą ir naujas technologijas, atlikti tyrimus.

„Akivaizdu, kad nauja įranga suteikia naujų galimybių, leidžia didinti veiklos efektyvumą, atlikti tokius tyrimus, kokių anksčiau negalėjome, nes tiesiog neturėjome tokios įrangos. Tačiau pastatas tėra pastatas, kad ir koks gražus būtų. Esmė yra slėnio veikla, kurią mes jau seniai esame pradėję, tikrai daug nuveikę ir kuri neapsiriboja naujojo centro sienomis“, – aiškina mokslo prorektorė.

Pasak jos, naujajame slėnio centre įsikūrė ypač perspektyvių sričių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų mokslininkai, šalia kurių kuriasi pažangios, glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.

Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas aiškiai padalytas į dvi dalis – du vienas su kitu kontrastuojančius tūrius: horizontalų penkių aukštų pastatą, skirtą mokslinei veiklai, ir vertikalų aštuonių aukštų verslo įmonių pastatą. Abi šias dalis jungia universalių viešųjų erdvių intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.

Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų, stiklinėmis sienomis ir pertvaromis, leidžiančiomis maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. metrų.

Verslui skirtame 3,5 tūkst. kv. metrų ploto pastate, kuris vadinamas Technologinio verslo inkubatoriumi, šiuo metu veikia devynios įmonės: bendrovės „Singletonas“, „SEMS Technologies“, „Sonaro“, „Energetikos projektai“, „Sofneta“, „Rubedo sistemos“, „Virtustream LT“, rizikos fondas „Practica Capital“ ir viešoji įstaiga Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Numatoma, kad per trejus metus Technologiniame verslo inkubatoriuje įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Šio inkubatoriaus veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas.

Taip pat čia veikia atvirosios prieigos verslo laboratorijos, jaunimo verslumo skatinimo erdvės. Technologijų demonstravimo centro erdvėje rodomi mokslininkų ir inovatyvių įmonių sukurti produktai ir jų prototipai.

Iš viso naujajame „Santakos“ slėnio centre įrengta apie 350 darbo vietų, o investicijos į projektą siekia daugiau nei 43 mln. Eur, įrangos vertė – 28 mln. Eur.

Šiandien čia, bendradarbiaujant mokslui ir verslui, atliekami užsakomieji tyrimai, plėtojamos pasaulinio lygio technologijos, gimsta naujos idėjos. Vienos jų taip ir lieka genialiomis mokslo idėjomis, kitos virta kūnu ir keliauja į gyvenimą.

Naujajame centre įsikūrė Medžiagų mokslo institutas, kuris jau ne vienus metus kuria ir gamina specialiąsias optines apsaugos priemones, pavyzdžiui, hologramas, skirtas įvairiems dokumentams, tarp jų ir pasams. Vienas šio instituto mokslininkų sukurtų ateities gaminių – holograminė 3D žmogaus nuotrauka, kuri į pasus bus dedama vietoj įprastos fotonuotraukos, siekiant dar labiau apsaugoti juos nuo padirbinėjimo.

Institute įrengtas pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje „Švarusis kambarys“, kurio kaina siekia apie pusę milijono eurų, o visoje Europoje tokių kambarių – vos keturi penki. Šioje specifinėje mokslinių tyrimų laboratorijoje atliekami nanotechnologijų, puslaidininkių ir mikroelektronikos elementų tyrimai, atitinkantys aukščiausius kokybės reikalavimus. Instituto partneriai – tokios įmonės, kaip pasaulyje pripažintus daugiaspalvius lazerius gaminanti mokslinė gamybinė bendrovė „Šviesos konversija“, bendrovė „Precizika“, spaudos ir leidybos įmonės, metrologinės patikros laboratorijos.

Mokslininkai, įsikūrę naujajame centre, džiaugiasi ir naujuoju galingu branduolių magnetiniu rezonanso aparatu, leidžiančiu ypač giliai ištirti medžiagų struktūrą. Unikali laboratorinė įranga leidžia atlikti tikslesnius tyrimus ir sulaukti daugiau užsakymų tiek iš vietinių, tiek iš užsienio verslininkų.

Pavyzdžiui, Sintetinės chemijos institutas jau daugiau nei penkiolika metų kuria vaistų komponentus pagal tarptautinių biofarmacinių įmonių užsakymus, o Medžiagų mokslo instituto mokslininkai dalyvauja kuriant biologinį širdies stimuliatorių kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Valstybiniu mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru ir JAV Kolumbijos universitetu.

KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro mokslininkų sukurti daiktai ir technologijos šiandien jau sėkmingai pritaikytos gyvenime. Vienas tokių daiktų – išmanusis šaldytuvas. „Pirmąjį tokio šaldytuvo prototipą pradėjome kurti maždaug prieš dešimt metų. Išsprendėme gausybę su tuo susijusių techninių problemų, pavyzdžiui, kaip įmontuoti į dureles kompiuterį, kad jis kaisdamas nesugadintų viduje esančių produktų, kaip kompiuterį, diegiant jį pramonėje, sujungti su įmonės apskaitos sistema“, – pasakoja Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro vadovas prof. Egidijus Kazanavičius.

Šiandien šie išmanieji šaldytuvai stovi mokslo tyrimų bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ centruose visame pasaulyje. Juose dirbantiems mokslininkams nebereikia stebėti, kada baigiasi vienos ar kitos tyrimams reikalingos medžiagos, siųsti užsakymų, bendrauti su tiekėjais – viską atlieka išmanieji šaldytuvai.

Tą pačią idėją mokslininkų komanda pritaikė kuriant inovatyvų daugelio sekcijų šaldytuvą, kuriame bus galima pasiimti iš anksto užsakytas maisto prekes. Šią idėją įgyvendins bendrovė „LL Optic“.

Šio centro mokslininkų sukurta sveikatinimo sistema „Gudris“, realiu laiku stebėdama žmogaus fiziologinius parametrus jam intensyviai sportuojant, perspėja, kada gresia persitempimas. Ne mažiau garsi ir išmanioji „Gala“ televizija, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant su šio centro mokslininkais.

Savo eilės laukia ir vis labiau populiarėjantys išmanieji žiedai, skirti komunikuoti su kitais išmaniaisiais daiktais. Juo užsimovus ant piršto galima valdyti įrenginius namuose, daryti pristatymus.

E.Kazanavičius sako, kad mokslo potencialo sukoncentravimas po vienu stogu yra didelis kokybinis šuolis visam „Santakos“ slėniui. „Tai, kad mes fiziškai esame arti vieni kitų, sudaro sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui – bendriems projektams, optimaliam turimos modernios įrangos išnaudojimui. Tokie centrai gimdo mokslo ir verslo sinergiją“, – džiaugiasi mokslininkas, kurio teigimu, naujasis „Santakos“ slėnio centras kokybe nė kiek nenusileidžia panašiems mokslo ir verslo centrams Danijoje, Švedijoje ar kitose šalyse.

Aušra Pocienė

KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrę Mokslo centrai ir institutai

Prof. K.Baršausko ultragarso mokslo institutas

Medžiagų mokslo institutas

Biomedicininės inžinerijos institutas

Sveikatos telematikos mokslo institutas

Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras

Sintetinės chemijos institutas

Šaltinis: KTU

.

J.Klemano nuotr.

“Kiekviena šalis yra specifinė ir turi unikalių vertybių, tačiau visose būtina sukurti inovacijų ekosistemą. Yra du būdai tai padaryti: arba pastatyti pačiam, arba pasiskolinti”, – pabrėžė JAV ambasados Lietuvoje ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) surengtoje konferencijoje “U.S. Approaches to Innovations” žymaus nepriklausomo tyrimų instituto “SRI International” prezidentas dr. Curtis Carlsonas.
Tam būtinas strategiškas požiūris, leidžiantis sukurti reikalingas prielaidas. “Pavyzdžiui, daug daugiau žmonių galėtų tapti sėkmingais inovatoriais, jei jiems būtų suteikti reikiami įgūdžiai ir sukurta palanki aplinka. Būtent tokia linkme reikia eiti ir Lietuvai, – patarė JAV inovacijų ekspertas. – Reikia išlaisvinti potencialą ir liautis būti priklausomiems nuo keleto vertę kuriančių “superžmonių”.”
Šiuo keliu jau žengiama – į pažangių verslų kūrimą siekiama įtraukti kuo daugiau perspektyvių jaunuolių. Tarkim, neseniai buvo įkurtas į jaunus startuolius (angl. “startup”) besikoncentruojantis rizikos kapitalo fondas “Nextury Ventures”. Jo vadovas Mindaugas Glodas teigia, kad inovacijų plėtojimo procese labai svarbus išlieka universitetų studentų parengimo aspektas. “Svarbu, kad universitetai sugebėtų ugdyti jaunus žmones, nebijančius pradėti savo verslo ir svajoti net ir apie labai pakvaišusias idėjas”, – įsitikinęs jis.
MITA direktorius Arūnas Karlonas pridūrė, kad šiandien vienas svarbiausių tikslų yra skatinti šalies verslininkus būti atviresnius inovacijoms. “Jei inovacijos nepasieks verslo, nebus ir konkurencingumo globaliu lygiu”, – neabejoja specialistas.

Kokia Vyriausybės atsakomybė
Vienas sėkmingiausiai verslą plėtojančių naujosios kartos verslininkų, mobiliųjų programėlių bendrovės “GetJar” įkūrėjas Ilja Laursas yra sakęs, kad inovacijos – inovatorių rankose. Vis dėlto, konferencijoje dalyvavusių ekspertų nuomone, valstybė taip pat turi savo užduotį – sudaryti reikalingas prielaidas, kad inovatorių idėjos galėtų būti realizuotos be didesnių kliūčių. Būtent vyriausybė Daugiausia atsakinga už sistemos, įgalinančios plačiai veikti verslininkystę, sukūrimą.
Valstybės dėmesys inovacijoms jau davė teigiamą postūmį: dėl sustiprėjusio valstybės ir verslo bendradarbiavimo situacija pagerėjo. Naujausiame Pasaulio banko “Doing Business“ reitinge Lietuva užima išties aukštą 17 vietą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m

Profesoriaus ir sėkmingai dirbančio verslininko Vlado Algirdo Bumelio nuomone, norint proveržio mūsų valstybėje, reikia laikytis vienos paprastos taisyklės: tiek atskiri sektoriai, tiek bet kuris mūsų šalies gyventojas turi siekti sužibėti ne vietos, o globalioje rinkoje. Tik tai nulemtų mūsų valstybės ir jos BVP augimą, gal net dešimtimis kartų. Jei būtų šalies premjeras, V.A.Bumelis to siekti pradėtų nuo kardinalių pokyčių šalies politinėje sistemoje.
Taigi pokalbis su V.A.Bumeliu apie tai, ką jis darytų, jei būtų ministras pirmininkas, mokslo ir kitose mūsų šaliai svarbiose srityse.

V.A.B.: Lietuvoje visi yra sutarę, kad premjeru turi būti politikas. Bet aš taip nemanau. Geras premjeras turi būti profesionalas, turintis šiuolaikišką supratimą apie didelių sistemų valdymą, nes valstybė ir yra didelė sistema.
Nors daug kas sako, kad technokratinė Vyriausybė – absurdas, mano nuomone, tokia Vyriausybė būtų daug geriau, nes susirinktų profesionalūs žmonės, išmanantys tą sritį, kurią valdo. O premjero funkcija būtų integruojanti, kad mozaika, iš kurios sudaryta valstybė, susidėliotų į vieną sinerginę sistemą.
Dabar premjerais tampa kas tik nori, net filosofai, o jų komandose atsiranda jokios patirties nei konkrečioje srityje, nei sistemų valdyme neturintys žmonės. Bet tokie politikai, vos atėję į valdžią, jau antrą dieną pradeda priiminėti sprendimus. Aš net neabejoju, kad pasikeitus valdžiai bus priimta daug labai originalių sprendimų.
Bet gal čia visų politikų sindromas, tam tikra liga, kad vos tik tapę politikais jie pradeda įsivaizduoti, jog žino viską.
VEIDAS: Tačiau premjero uždavinys ir yra pasirinkti žmones, kurie priimtų teisingus sprendimus. Kaip jūs to siektumėte?
V.A.B.: Labai sunkiai suprasčiau situaciją, jei aš būčiau premjeras, o man kažkas iš šono sakytų – tu paimk šį žmogų į Vyriausybę ir jis vadovaus Aplinkos, Ūkio, Energetikos ar kokiai kitai ministerijai. Nesuprantu, kaip turėčiau dirbti su žmonėmis, kuriuos man kažkas nurodo pakviesti, jei aš nemanau, kad tie žmonės yra profesionalai. Sunkiai suprantu, kaip galima tokią komandą valdyti.
Antras dalykas, kad komanda dirbtų darniai, būtinos bendros vertybės. Ir tos vertybės turi būti ne ant sienos surašytos, bet širdyse. Aš irgi turiu vertybių, ir noriu, kad su manimi dirbtų tais pačiais dalykais tikintys žmonės. Norėčiau, kad tos pačios vertybės vienytų ir Ministrų kabinetą. Pirmoji jų – lyderystė.
Mes, visi lietuviai, niekada neturime norėti būti antri. Baisu, kai sakome, kad mes antri, o estai – pirmi. Mes turime būti pirmi – ar prieš estus, ar prieš rusus, baltarusius, ar prieš vokiečius, lenkus, ar ką tik nori. Lyderystė turi būti kraujyje.
Antra, visi kalba apie programas ir programines nuostatas. Valstybės mastu tai vadinama strategija, bet dar svarbiau – strateginė drausmė: to, ką pasirašei, turi ir laikytis.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kas yra gera valstybės strategija ir kaip suprantate strateginę drausmę?
V.A.B.: Jei būčiau premjeras, strategiją rašyčiau ne metams, o tam laikotarpiui, kuriam ateinama į valdžią. Ir ne socialistiniais šūkiais – pagerinsim, išvystysim, patobulinsim, bet su konkrečiais, žmonėms suprantamais rodikliais – ką jie po ketverių metų gaus: kokia bus vidutinė alga, kokia bus pensija ir panašiai.
Biudžetas turi būti 2013 metų, bet visada turi būti svarstomas ir dar trejų ateinančių metų biudžetas. Iš valstybės reikia išgyvendinti principą, kuris labai primena tarybinį filmą “Išgyvensime iki pirmadienio”. Jei gyvensime iki pirmadienio, visi išmirsim. Mes turime gyventi bent trejus metus į priekį.
VEIDAS: Bet per trejus, ketverius, o gal aštuonerius metus valstybėje gali daug kas pasikeisti.
V.A.B.: Tai kaip tik trečia vertybė, kuri yra neabejotinai svarbi: atvirumas pokyčiams. Jei matome, kad strategija nevyksta, reikia nebijoti keistis. Nesvarbu, kas yra valdžioje – konservatoriai, socialdemokratai ar kokia kita partija, ji turi nebijoti keistis. Tik svarbu, kad keičiantis patiems nesikeistų strateginės nuostatos.
VEIDAS: Bet gal tos strategijos kartais iš tiesų nevertos būti įgyvendintos?
V.A.B.: Tikrai taip. Mes norime pasivyti senąsias Europos valstybes pagal gyvenimo lygį, turėdami primityvią strategiją. Ji nėra išradinga, kreatyvi. Mes privalome rasti, ką vystyti, kad patys vystytumės daug greičiau nei estai, lenkai, bulgarai ar kiti.
VEIDAS: Kuriai sričiai, būdamas premjeras, teiktumėte pirmenybę ir įžvelgtumėte didžiausią šalies potencialą?
V.A.B.: Ta sritis – tai žinių ekonomika, tai technologijos, paremtos žiniomis. Plėtodami ją galėtume daug greičiau kurti gerokai didesnę pridėtinę vertę, turėdami tiek pat žmonių. Taip mes pralenktume ir lenką, ir estą, o ateityje – gal net prancūzą ar italą, o jau kokį ispaną – tai tikrai.
Tik labai svarbu, kad ir ką darytume, daryti gerai. Tai meistriškumas – penktoji vertybė valdant tiek verslą, tiek visą valstybę. Kreivas daiktas nestovės net ant grindų.
VEIDAS: Sakote, kad tai verslo vertybės. Gal lietuviams, valdantiems valstybę, derėtų prisiminti ir kai kurias žmogiškąsias?
V.A.B.: Šiandien nebūsiu originalesnis negu Arūnas Valinskas ir pakartosiu jo žodžius, kad Dievo įsakymai padėtų mums būti labai moraliems, doriems, sąžiningiems, kartu ir sėkmingiems. Jei tik jų laikysimės. Bėda, kad neturime tos pačios jau minėtos strateginės drausmės jų laikytis.
O jei Vyriausybėje nėra moralinių vertybių, tai ji neturi jokių perspektyvų.
VEIDAS: Įsivaizduokime, kad yra visos jūsų paminėtos aplinkybės. Nuo ko pradėtumėte savo, kaip premjero, darbą?
V.A.B.: Dažnai sakoma, kad reikia siekti Nobelio premijų. Bet ne tai esmė, ne tai turi būti tikslas. Turime kurti tokią ekonomiką, kad išėję į užtarnautą poilsį – o tas laikas tikrai ateis – gautumėte 70–80 proc. atlygio, kurį gaudavote, kai dirbote, indeksuojant šią sumą pagal infliacijos lygį. Tada tikrai galėsime džiaugtis gyvenimu, o jo kokybė nenuvertės. Tai ir turėtų būti pagrindinis valstybės tikslas, strategija.
Aš negaliu ramiai klausytis, kai sakoma, kad reikia sukurti 10 tūkst. darbo vietų konservų fabrike ir mokėti po 800 Lt. Aš sakau, kad daug geriau sukurti 2 tūkst. darbo vietų su 5 tūkst. Lt atlyginimu, nes tokiu atveju kyla mūsų žinių lygis, tai yra turtas, kurį vadinu kilnojamuoju.
Taigi apibendrindamas paminėčiau, kad investuoti reikia į kilnojamąjį, o ne į nekilnojamąjį turtą. Galvos niekada nenuvertėja. Kaupti tokį kilnojamąjį turtą – visos tautos uždavinys. Jei visi dirbs prie konservų linijos ir gaus po 800 Lt, tauta nesivystys ir netobulės.
Paminėčiau dar vieną reikšmingą datalę – visada svarbus ir proporcijos jausmas. Tarkime, aš pats turiu sodybą netoli Pabradės, ji yra 3 km nuo pagrindinio kelio, ir man tikrai nereikia, kad tie trys kilometrai būtų išasfaltuoti. Portugalija, Ispanija jau išasfaltavo visus kelius, bet nedarbas ten siekia 28 proc. Taip yra todėl, kad jie viską investavo į nekilnojamąjį turtą, o į kilnojamąjį – nieko.
VEIDAS: Tad ką konkrečiai siūlytumėte plėtoti?
V.A.B.: Plėtoti reikia tai, ko kiti nemoka. Bankų šalis jau nebūsime, nes visus bankus pardavėme, o jei kas ir liko, tai tik maži “kromeliai”. Laikrodžių, kaip šveicarai, irgi negaminsime, nes neturime tradicijos. Todėl, mano manymu, svarbiausia yra biotechnologijos. Taip pat informacinės technologijos, švariosios technologijos.
VEIDAS: Esate ne kartą minėjęs, kad Lietuvoje mokslas ir verslas dažnai neranda bendros kalbos. Kaip šioms dviem sritims susikalbėti?
V.A.B.: Tai lyg Onutė ir Petriukas. Daug kas gali norėti jų sąjungos, bet jeigu nebus abipusio noro, jokia prievarta jų nepriversi pamilti vienas kito, net jei šoksi aplink kadrilį. O kad tas noras atsirastų, reikia sukurti aplinką. Juk ir Onutė, ir Petriukas, jei ieško poros, eina į diskoteką. O Lietuvoje kol kas mokslas nėra skatinamas susivienyti su verslu. Dabar kiekvienas mokslininkas daro tai, ką nori, kas jam patinka, bet ne tai, ko reikia.
Nieko nesakau apie fundamentinius mokslus, tokius kaip lietuvių literatūra, istorija, tautiškumas, knygotyra, – į tai reikia investuoti. Tačiau kai kalbame apie tiksliuosius mokslus, viskas turėtų susitelkti į technologijas, iš kurių vėliau gaminama tam tikra produkcija, kurianti pridėtinę vertę ir konkurencinga ne lokalioje rinkoje, o visame pasaulyje.
Jei mokslininkas mėgaujasi tuo, ką tyrinėja, labai gerai, bet tai jis turėtų daryti ne už valstybės pinigus. Gali būti labai įdomu nustatyti 486 žvaigždės spindėjimo lygį ar aprašyti 33-ią parametrą 237-oje erdvėje, jei už tai moka koks nors Rockefellerio fondas. Bet už valstybės pinigus mokslininkai turi spręsti tas problemas, kurių sprendimai padės didinti šalies konkurencingumą.
Jei nors vienas Lietuvos universitetas sukurtų tai, ko man reikia, – ląstelės kloną, atiduočiau jiems už tai visus pinigus ir užsisakyčiau dar.
VEIDAS: O kokią mokslo šaką laikote pačia svarbiausia?
V.A.B.: Bioekonomiką. Norėčiau, kad paklausus, kas yra Lietuva, atsakymas būtų ne “šalis, kur lietūs lyja”, o “bioekonomikos valstybė”. Reikėtų, kad bioekonomika generuotų ne 1 proc., o 20 proc. BVP.
Į bioekonomikos plėtrą reikia orientuoti ir visus struktūrinius fondus. Turi būti plėtojama bioenergetika, biotechnologijos, biomedicina. XXI amžius – tai biologijos amžius, ir tai būtina turėti omenyje.
VEIDAS: Ar tapęs premjeru imtumėtės revoliucijų, pavyzdžiui, mokslo plėtojimo srityje?
V.A.B.: Revoliucijų nereikia. Nė viena revoliucija – nei Spalio, nei Prancūzijos – nedavė nieko gero. Man priimtinesnis evoliucinis požiūris į gyvenimą. Reikia rasti geriausią balansą tarp “viską keisti” ir “viską palikti”, ir tai turi būti visų vyriausybių pagrindinis uždavinys.
Galbūt keisčiau tik požiūrį į taupymą: negalima plėtoti ekonomikos vien taupant. Taupydamas nei aš, nei bet kas kitas netaps turtingas. Niekas nesako, kad pinigus reikia taškyti, – ne. Juos reikia investuoti. Ir investuoti į tai, kas gali padėti mūsų BVP užauginti dešimt kartų, o ne sirgti, kaip aš vadinu, Buratino sindromu, kai vakare užkasęs šešis auksinus ryte eini ieškoti devynių.
O atsisakyti tokio sindromo tikrai įmanoma, nes lietuviai turi labai daug potencialo. Trūksta labai nedaug, pavyzdžiui, nustoti pavydėti kitiems. Kai Lietuvoje bus pradėta plėtoti genų terapija, pirmasis genas, kurį reikės išpjauti iš lietuviško genomo, turės būti pavydas. Antrasis – įtarumas.

Vladas Algirdas Bumelis – biotechnologas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VGTU universiteto profesorius, 2004 m. mokslo premijos laureatas. Jis yra ir Izraelio valstybės garbės konsulas. Anksčiau V.A.Bumelis buvo UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius, dabar – bendrovės „Biotechpharma“, turinčios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą, valdybos pirmininkas.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.

„Inovacijos gali būti suprantamos labai skirtingai, todėl įvairių ekonominės veiklos rodiklių integravimas į indeksą remiasi vienokiu ar kitokiu inovacijų apibrėžimu, kuris atskiroms šalims ar regionams gali būti netinkamas jo inovatyvumui apibūdinti. Be to, indeksai remiasi statistikos institucijų surenkamais duomenimis, o dauguma rodiklių apibūdina privataus verslo situaciją, kurią parodyti gali tiesioginės apklausos apie įmonių vidaus veiklą. Tačiau įmonės atskirai neidentifikuoja inovacinės veiklos, nerenka atitinkamos informacijos ar tiesiog nenori jos pateikti. Būtent tokios informacijos apie inovacijas versle teisingumas ir lemia visos renkamos inovacijų statistikos rodiklių ir indekso teisingumą bei adekvatumą“, – teigia Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro direktorius.

Tikriausiai, pasak K. Gečo, dalis Lietuvos įmonių „nepergyvena“, kad Lietuva pagal inovatyvumą „atsilieka“ nuo kitų šalių ir (net) nepildo statistinių formų apie savo inovacinę veiklą valdžios institucijoms. Tiesioginis informacijos rinkimas, kurį vykdo specialios apklausas organizuojančios įmonės, kaip buvo daroma rengiant „InnoBarometer 2007“ apžvalgą, kai įmonių vadovai buvo apklausiami tiesiogiai, rodo gan priešingą vaizdą: Lietuvos verslas
tikrai nėra neinovatyvus.

„Pasauliniame inovacijų indekse (jį galima persiųsti pfd formate) nagrinėjama labai daug ūkio ir visuomenės veiklos aspektų ir priklausomai nuo to, kuriems aspektams suteikiama didesnė svarba, galutiniai indekso rezultatai gali labai skirtis. Todėl svarbi ne konkreti vieta, bet lyginamoji atskirų indekso aspektų analizė. Tai parodo ir faktas, kad Lietuva, Latvija ir Estija šiame indekse reitinguojamos geriau nei metų pradžioje paskelbta Europos Komisijos iniciatyva rengiama Europos inovacijų švieslentė“, – akcentuoja asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.

Lietuva indekse aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta), o žemiausios vietos skirtos už žinių įsisavinimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta).

Linas Eriksonas, UAB „Europarama“ projektų vadovas, pritaria, kad indeksas remiasi nustatytu statistiniu rodiklių reikšmingumu. Tačiau indeksą sudarantys atskiri kriterijai nėra sietini jokiais priežastiniais ryšiais, pvz., tokie kriterijai kaip „tyrėjų skaičius“ ir „Vikipedijos atnaujinimai per mėnesį“ neturi nieko bendro, jei vertinsime atskirai – turime suprasti bendrą kontekstą. Todėl abejotina, ar teisinga lyginti Lietuvos reitingavimą pagal atskirus kriterijus ir bandyti gerinti indeksą darant išvadą, kad pagerinus atskirus rodiklius, bendras rezultatas automatiškai pagerės.

Lyginant su 2011 m. Lietuva pagerino rezultatus ir pakilo dvejomis vietomis (iš 40 į 38 vietą). Iš trijų Baltijos valstybių didžiausią pažangą padarė Latvija, pakilusi šešiomis pozicijomis (iš 36 į 30 vietą), o Estija palypėjo 4 laipteliais aukščiau (iš 23 į 19 vietą). Tačiau L. Eriksonas atkreipia dėmesį, kad indeksas kasmet yra tobulinamas, įtraukiant papildomus kriterijus, todėl tai, kad Lietuva per metus pakilo dvejomis vietomis, kol kas nieko nesako.

„Nors galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra tarp besimokančių šalių lyderių, lenkia Rusiją, Slovakiją, Lenkiją bei yra vienoje grupėje su Italija, Ispanija, Kinija. Indekse analizuojami 2008-2009 metų duomenys, tačiau 2010-2011 esame padarę nemažą pažangą inovatyvumo srityje: kad ir nedaug, bet sumažėjo valdžios biurokratija, verslas aktyviau vykdo mokslinius tyrimus, skatinamos mokestinės lengvatos“, – teigia Kęstutis Jasiūnas, UAB „Ekspla“ direktorius.
Indeksas parodo šalies inovatyvumo prielaidas

„Pasaulinis inovacijų indeksas yra tik vienas iš daugelio rodiklių, kuriais bandoma pamatuoti atskirų šalių inovatyvumą. Tai nėra oficialus, viešų institucijų patvirtintas indeksas, nors Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ekonometrijos skyrius atliko jautrumo analizę ir patvirtino, kad rodiklis yra statistiškai reikšmingas. Tačiau kaip ir kiekvienas rodiklis, šis yra tik tam tikrų prielaidų apie tai, kas sudaro inovacijų sistemos įvesties ir išvesties parametrus, bendras atspindys“, – teigia L. Eriksonas.

H. Brožaitis pritaria, kad šis indeksas, kaip ir kiti panašūs matavimai, parodo tendenciją, kad Lietuvoje turime palyginti geras, žinoma, su tam tikromis išimtimis, bendras prielaidas inovacijoms: fizinę infrastruktūrą, išsilavinusius žmones, neblogą reguliacinę aplinką. Tačiau šios prielaidos kol kas neduoda laukiamų rezultatų: patentų, skelbiamų mokslinių straipsnių, naujai besikuriančių įmonių, didesnės aukštų technologijų prekių ir paslaugų dalies bendrame eksporte. Viena vertus, tai galima traktuoti pozityviai: esame susikūrę geras prielaidas rimtam žingsniui į priekį ir tikėtis geresnių rezultatų artimiausiais metais. Kita vertus, tai primena, kad prielaidos pačios savaime rezultatų neduoda, todėl labai svarbi bendra inovacijų ekosistema.
Ateities perspektyvos – atvirumas ir inovacijų importas

Vertindama šalies ateities perspektyvas pagerinti inovatyvumo rodiklius, Danske banko Vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė konstatuoja, kad vargu, ar Lietuva gali pretenduoti į lyderius – net indekso rengėjai teigia, kad jis stabilus jau 10 metų. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija ir Indija sėkmingai savo rinkose pritaiko pasaulinių inovacijų patirtį ir gerina rodiklius. O Lietuvoje mes vis dar svajojame apie inovacijų kūrimą, nors didesnį efektyvumą galime pasiekti būtent diegdami užsienio šalių patirtį – importuodami inovacijas.

Pasak H. Brožaičio, norėdami, kad dabartinės prielaidos leistų pasiekti geresnių rezultatų, turime aktyviau skatinti studijų ir mokslo sistemos atvirumą, tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti gebėjimus komercializuoti tyrimų rezultatus, kartu ypatingą dėmesį skirti naujų technologinių įmonių – startup‘ų – steigimuisi ir plėtrai.

„Indekso reikšmė ir politinė žinia yra ta, kad ekonomikos taupymo metu valstybės turi tęsti investicijas į švietimą, mokslą ir infrastruktūrą. Šia prasme Pasaulinis inovacijų indeksas atlieka tam tikrą viešųjų ryšių vaidmenį, apibrėždamas naujas rinkas ir siūlomas politikos gaires „mažiau inovatyvių“ rinkų ekonomikoms“, – pabrėžia L. Eriksonas.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“

technologijos.lt

„Nokia“, „Sony“, „Panasonic“ – tai tik keletas didžiųjų kompanijų, kažkada laikytų kokybės ir patikimumo simboliais. Šiandien jos vis dažniau skelbia apie patiriamus nuostolius, o jų gaminių parduotuvėse nuolat mažėja.

Balandžio viduryje JAV skolinimosi reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino kreditavimo reitingą mobiliųjų telefonų gamintojai „Nokia“ – jai suteiktas reitingas, kuris tik vienu laipteliu skiriasi nuo spekuliacinio. Kovo mėnesį panašiai skolinimosi reitingą sumažino ir kita agentūra – „Standard & Poor’s“. Šie pranešimai sudavė stiprų smūgį suomių milžinės akcijoms, jų kaina nukrito iki 1997-ųjų žemumų ir tesiekė tris dolerius už akciją.
Tokiems reitingų mažinimams daugiausiai įtakos turėjo pačios „Nokia“ paskelbti išankstiniai finansiniai rezultatai ir kompanijos atstovų pranešimas apie per pastaruosius du ketvirčius patirtus nuostolius. Viena to priežasčių – naujosios „Lumia“ serijos išmaniųjų telefonų parduota mažiau, nei tikėtasi, tik apie tris milijonus. O, tarkim, vien „Apple“ per paskutinį 2011-ųjų ketvirtį pardavė apie 37 mln. išmaniųjų telefonų „ iPhone“.
Naujienų agentūra „24/7 Wall St.“ kasmet sudaro sąrašą žinomų prekių ženklų, kurie pradings artimiausiais metais. 2011-ųjų rudenį sudarytame sąraše prie jau bankrutavusios automobilių gamintojos „Saab“, su sunkumais susiduriančios kino studijos „Sony Pictures“ bei užmarštin išeinančio socialinio tinklo „MySpace“ puikavosi ir „Nokia“. Rudenį, kai jos vertė sudarė apie 30 mlrd. dolerių, tokia pranašystė atrodė gan drąsi, tačiau šiandien, kai suomių bendrovės vertė sumažėjo perpus, mintis apie jos įsigijimą gali šmėkštelėti ne vieno didelio žaidėjo – tarkim, HTC, LG ar tos pačios „Microsoft“ – vadovų galvose.
Dar prieš keletą metų kas galėjo pagalvoti, kad „Nokia“, tokia, atrodytų, nepajudinama milžinė, taip greitai prieis liepto galą. Ir, beje, ji nėra vienintelė, kurią ruošiasi pakeisti jaunesnės ir daugiau energijos turinčios kompanijos: juk šiandien su sunkumais susiduria visas ešelonas Japonijos elektronikos milžinų ar vakarietiškų buitinės technikos gamintojų. Pažvelkime, kokių kompanijų jau nebėra, o kokių gamintojų produkcijos netrukus gali nebelikti rinkoje ir kokios tokių virsmų priežastys.

„Nokia“ – būdingas stagnacijos pavyzdys

Žinoma, „Nokia“ bėdos prasidėjo ne šį pavasarį, o prieš kelerius metus, kai milžinės vienvaldystei pradėjo grasinti amerikiečių „Apple“ bei korėjiečių „Samsung“. Šios kompanijos kartu su dar keliomis mažesnėmis tapo ratais, varančiais išmaniųjų telefonų traukinį, į kurį „Nokia“ nespėjo laiku įlipti. Ši tendencija ryški apsilankius bet kurio mobiliojo operatoriaus parduotuvėje – ten galima rasti net keliasdešimt skirtingų kainų „Samsung“, LG ar HTC išmaniųjų, tačiau pastebėsime vos kelis „Nokia“ modelius.
Nors šiandien „Nokia“ vis dar išlieka didžiausia gamintoja, gaminančia apie 27 proc. visų pasaulyje parduodamų mobiliųjų telefonų, jai į nugarą šnopuoja Pietų Korėjos milžinė „Samsung“, šiandien parduodanti apie 23 proc. visų telefonų. Nereikia pamiršti, kad šie skaičiai rodo visų telefonų gamybą, o kai kalba pakrypsta apie vis populiarėjančius išmaniuosius telefonus, vaizdas visai kitoks. Šioje srityje pirmauja „Apple“ su beveik 24 proc. rinkos, ją vejasi „Samsung“ su 23,5 proc., o „Nokia“ įrenginiai, deja, sudaro vos 13 proc. visų parduodamų išmaniųjų telefonų.
„Nokia“ akcininkai „atsibudo“ apie 2010-ųjų rudenį ir ėmėsi rimtų pokyčių: iš pradžių buvo pakeistas kompanijos vadovas, kuriuo tapo Stephenas Eloppas, anksčiau vadovavęs „Microsoft“ verslo padaliniui. Jau 2011-ųjų pradžioje „Nokia“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Microsoft“, pagal kurią naujuose suomių milžinės išmaniuosiuose telefonuose turėjo būti diegiama operacinė sistema „Windows Phone“.
Šio tandemo planas buvo labai paprastas: su amerikiečių kompanijos pagalba gaminti vis daugiau išmaniųjų telefonų ir laipsniškai mažinti tūlam lietuviui gerai pažįstamų įprastų „Nokia“ mobiliųjų telefonų su „Symbian“ operacine sistema. Deja, kol kas įgyvendinti šį planą sekasi nekaip – „Lumia“ išmaniųjų telefonų serija su „Windows Phone“ operacine ne tik kad „neiššovė“, bet ir nukentėjo dėl dalyje įrenginių palikto techninio broko. Daugumoje išmaniųjų telefonų karaliauja „Google“ (apie 50 proc.) ir „Apple“ (apie 25 proc.) sukurtos operacinės sistemos, o „Windows Phone“ sudaro vos kelis procentus.
Negana to, smarkiai krito paprastų „Nokia“ telefonų pardavimas – prie to prisideda Kinijos gamintojų kuriami ypač pigūs išmanieji įrenginiai. Dėsninga, kad vasarį „Nokia“ vadovai paskelbė, jog trijuose fabrikuose bus naikinama 4 tūkst. darbo vietų, taip pat keliais milijardais dolerių bus apkarpytos veiklos išlaidos.
„Net jei mobiliojo ryšio operatoriai „Nokia“ telefonus dalytų už dyką, tai nepridėtų kompanijai sėkmės“, – agentūrai „Reuters“ sakė Johnas Strandas, telekomunikacijų ekspertas, konsultuojantis daugelį Europos mobiliojo ryšio operatorių. Pasak jo, „Nokia“ ir „Microsoft“ turi pateikti rinkai ką nors revoliucinga, tačiau kol kas nei „Windows Phone“ operacinė sistema, nei „Nokia“ išmanieji telefonai tokie nėra.
Beje, panašią istoriją galima būtų papasakoti ir apie dar vieną telekomunikacijų kompaniją, kažkada buvusią lyderę, o šiandien besigalynėjančią su bankroto šešėliu, – tai „Research in Motion“, žymiųjų „Blackberry“ telefonų gamintoja.

Japoniškų imperijų nesėkmių virtinė

Tolimųjų Rytų kompanijų padėtis ne ką geresnė – ypač Japonijos, kuriai per pastarąjį penkmetį teko patirti keturgubą smūgį: pasaulinę finansų krizę, jenos sustiprėjimą, 2011-ųjų žemės drebėjimą bei Tailando (kuriame veikia nemažai japoniškų kompanijų fabrikų) potvynius. Vis dėlto atrodo, kad dauguma senas tradicijas turinčių japoniškos elektronikos gamintojų, kurios pokario metais šalį prikėlė iš pelenų, o dauguma jų produktų tapo buitinės bei vaizdo ir garso technikos etalonais, šiandien susiduria su išgyvenimo klausimu, ir dažniausiai dėl vidinių problemų.
Štai, tarkime, megakorporacijos „Sony“ atstovai balandžio pradžioje paskelbė prognozę, kad per praėjusius finansinius metus kompanija patyrė apie 6,5 mlrd. JAV dolerių nuostolį – didžiausią per visus 65 metus, kiek gyvuoja „Sony“. Per metus jos akcijos atpigo apie 40 proc., ir ši neigiama tendencija kankina elektronikos milžinę jau daugiau nei ketverius metus. Be to, metų pradžioje dvi didžiosios agentūros – „Moody’s“ ir „Fitch“ sumažino „Sony“ skolinimosi reitingą.
O juk dėl paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais sukurtų ypač sėkmingų produktų daugelis „Sony“ lygina su šiandienine „Apple“. Juk 1979 m. kompanijos sukurtas žymusis ausinukas „Walkman“ iš pamatų pakeitė muzikos mėgėjų gyvenimą ir padėjo pamatus tam pačiam „iPod“ grotuvui. Be to, „Sony“ buvo ir viena pirmųjų kompanijų, kurios komercine sėkme pavertė radijo imtuvus, sukūrė plokščius „Trinitron“ serijos televizorius, „Playstation“ žaidimų kompiuterius. Ši japonų kompanija kartu su „Philips“ sukūrė kadaise revoliuciją sukėlusius, o šiandien jau užmarštin žengiančius kompaktinius diskus. Per pastaruosius keliolika metų „Sony“ išsipūtė ypač stipriai – jos veikloje atsirado muzikos įrašų leidybos kompanija „Sony Music“, kino studija „Sony Pictures“ ir net finansinių paslaugų firma.
Paradoksalu, kad „Sony“, viena televizorių gamybos pionierių, prieš kelerius metus pavėlavo įšokti į skystųjų kristalų televizorių gamybos traukinį, todėl iki šiol daugiausiai nuostolių jai pridarė būtent televizorių gamyba. Tiesa, 2011-ųjų pabaigoje „Sony“ beveik už milijardą dolerių pardavė skystųjų kristalų padalinį konkurentei iš Pietų Korėjos „Samsung“. Vasarį paskirtas naujuoju „Sony“ vadovu, Kazuo Hirai neseniai pranešė, kad iš televizorių gamybos kompanija pelno tikisi gauti tik 2014-ųjų pavasarį.
Tačiau šiame nemalonumų užutėkyje „Sony“ nėra vieniša – šimto metų gimtadienį šiemet švęsianti „Sharp“ kovo pabaigoje taip pat paskelbė niūrias prognozes. Numatomas apie 3,8 mlrd. dolerių nuostolis atsirado daugiausia dėl suprastėjusio televizorių pardavimo. Tiesa, ši kompanija sulaukė ir keleto gerų naujienų: sėkmingiausiai pasaulyje dirbanti „Apple“ savo išmaniųjų įrenginių ekranus gaminsis „Sharp“ gamyklose. Iki šiol ši amerikiečių kompanija skystųjų kristalų ekranus užsakinėjo iš japonų milžinėms ilgą laiką kraują gadinančios „Samsung“.
Kita beveik šimtametė japonų milžinė „Panasonic“ taip pat dorojasi su panašiomis bėdomis – jai prognozuojamas beveik 10 mlrd. dolerių dydžio nuostolis per praėjusius finansinius metus. Beje, ši korporacija po savo sparnu prieš keletą metų priglaudė kitą pusę amžiaus gyvavusią japonų kompaniją „Sanyo“, o prieš metus „Panasonic“ vadovai pranešė, kad „Sanyo“ prekės ženklas naikinamas. Tad nuo 1978 m. Londono Pikadilio aikštės simboliu buvusį „Sanyo“ logotipą pernai pakeitė korėjiečių „Hyundai“ prekės ženklas.
Nieko gero finansinės ataskaitos nerodo ir kitoms didelėms ir kažkada rinkos madas diktavusioms japonų kompanijoms „Fujitsu“, TDK bei „Toshiba“.

Pramiegotų inovacijų sindromas

Ko gero, kaip didžiausią visų savo problemų priežastį dauguma minėtų kompanijų įvardytų Pietų Korėjos verslo dinastijas, tarp kurių pirmu smuiku griežia „Samsung“ ir LG. Šiandien parduotuvėse šių dviejų konglomeratų produktai užpildo beveik visą vartotojų elektronikos ir buitinės technikos gamą – nuo šaldytuvų ir skalbyklių iki televizorių bei išmaniųjų telefonų.
Dėl Pietų Korėjos gamintojų spaudimo šiek tiek paniro ir buitinę techniką gaminančių kompanijų trijulės – skandinavų „Electrolux“ bei amerikiečių „Whirlpool“ ir „General Electric“ laivas. Tiesa, šios kompanijos nuostolių dar neprognozuoja, tačiau jų pelnas yra šiek tiek sumažėjęs dėl pigesnės korėjiečių produkcijos invazijos. Tarkime, „Samsung“ ir LG plėtros 2015 m. planuose numatoma, kad vien JAV rinkoje abi kompanijos ketina padidinti savo dalį apie 20 proc., – tai reiškia, kad proporcingai sumažės didžiosios trijulės pajamos. Ir tai nėra tušti pažadai: praėjusių metų pabaigoje „Whirlpool“ apkaltino LG ir „Samsung“ dempinguojant šaldytuvų ir skalbyklių kainas JAV.
Svarbu ir tai, kad korėjiečių kompanijos, nors ir paremtos savo šalies valdžios, labai intensyviai ėmėsi inovacijų ir todėl šiandien užima lyderių pozicijas. O dauguma senųjų žaidėjų užmigo ant laurų: tiek „Nokia“ išmaniųjų telefonų srityje, tiek „Sony“ skystųjų kristalų ekranų versle stipriai pavėlavo ir šiandien pjauna tai, ką pasėjo kompanijų vadovų vangumas.
Pavyzdžiui, dabartinis „Sony“ vadovas K.Hirai užėmė sero Howardo Stringerio vietą, kuris nuo pat 2005 m., kai buvo paskirtas korporacijos vadovu, „genėjo“ išsiplėtusius „Sony“ padalinius ir bandė išjudinti aptingusius bei pagal japoniškas korporacijų tradicijas vos ne iki gyvenimo galo įdarbintus jų vadovus. H.Stringeris per daugiau nei šešerius vadovavimo metus uždarė keletą gamyklų, perkėlė gamybą į pigesnės darbo jėgos šalis ir uždarė kai kuriuos padalinius.
Užsieniečiui pasipriešinti vidinių korporacijos padalinių vadovams buvo lengviau, juolab kad tokia praktika pasiteisino „Nissan“ kompanijoje, kurią nuo bankroto išgelbėjo 2000-aisiais vadovu paskirtas libaniečių kraujo turintis brazilas Carlosas Ghosnas, dabartinis „Renault“ ir „Nissan“ koncernų vadovas.
Dabartinis „Sony“ vadovas, norėdamas grąžinti kompanijos autoritetą, H.Stringerio apkarpytoje sistemoje turėtų pradėti inovatyvių idėjų įgyvendinimą. Tačiau kol kas K.Hirai didelio ryžto ar drąsos nerodo. Tarkime, savo pranešime balandžio pradžioje jis išskyrė esmines sritis, kuriose „Sony“ nuo šiol specializuosis: tai mobilieji telefonai, žaidimų technologijos ir fotoaparatai. K.Hirai taip pat paminėjo, kad planuojama atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, tačiau norint išgelbėti kompaniją, ko gero, reikėtų atsisakyti ištisų nuostolingai veikiančių padalinių, pavyzdžiui, televizorių gamybos. Daugiau negirdėti apie jokias ryškesnes reformas, kurios leistų kompanijai susitelkti ties tais produktais, kuriuos „Sony“ gamina geriausiai.
Panaši padėtis yra daugumoje kitų minėtų elektronikos gamintojų – samdyti vadovai neturi tos ugnelės, kuri degė daugelio pasaulį pakeitusių kompanijų įkūrėjų širdyje. Toks, pavyzdžiui, buvo vienas „Sony“ įkūrėjų Akio Morita, vadovavęs kompanijai jos aukso metais, ar neseniai miręs „Apple“ inovatorius Steve’as Jobsas. Šio vizionieriaus užsispyrimas kuriant naujus produktus žinomas labiau, tačiau panašus į jį buvo ir A.Morita.
Tarkime, kuriant legendinį „Sony Walkman“ ausinuką A.Morita sulaukė didžiulio pasipriešinimo iš kompanijos inžinierių bei smulkesnių vadovų: pasak jų, niekas nenorėtų pirkti grotuvo, negalinčio įrašyti garso. Tačiau vadovas nenusileido, ir „Walkman“ tapo revoliucija. Užtat praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, kai A.Morita jau buvo miręs, „Sony“, pradėjusi nešiojamųjų grotuvų erą, nebesugebėjo sėkmingai pereiti į skaitmeninės muzikos amžių – ją su savo „iTunes“ parduotuve ir „iPod“ leistuvu aplenkė S.Jobsas ir „Apple“.
„Salaryman-shacho“ (japoniškas terminas, apibūdinantis samdytus prezidentus) yra viena priežasčių, kodėl Japonijos ekonomika ritasi žemyn. Jie neprisiima atsakomybės“, – teigia Tadashi Yanai, didžiausio japonų aprangos tinklo „Fast Retailing“ savininkas ir turtingiausias Japonijos pilietis.
Ko gero, ši mintis gerai apibūdina priežastis, dėl kurių kažkada kokybės simboliais laikytas kompanijas išstumia agresyvesni žaidėjai iš Pietų Korėjos ar Kinijos.

Mintimis valdomi kompiuteriai, robotai, „protingas“ apšvietimas, individualizuota medicina – tai tik keletas naujausių tyrimų, kurie šiandien atliekami Lietuvos laboratorijose, o rytoj jau galbūt taps mūsų kasdienybe.

Vasario 2–4 dienomis Vilniuje vyks paroda „Mokymasis, studijos, karjera 2012“, kurios lankytojai galės daugiau sužinoti apie profesinį ugdymą, aukštojo mokslo studijas Lietuvoje ir užsienyje, studijų finansavimą bei karjeros planavimą. Kiekviena mokymo įstaiga bandys savaip nustebinti ir patraukti būsimuosius studentus – kas rengs seminarus, kas kalbėsis akis į akį, o kas demonstruos savo mokslininkų atliekamus tyrimus. Tarkime, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros doktorantai pristatys sraigtasparnio modelį, kurį galima valdyti balsu, gestais ir net… mintimis. Mokslininkai papasakos apie smegenų ir kompiuterio sąsają, apie tai, kaip analizuojant smegenų bangas galima valdyti įrenginius.
Sakyti, kad kompiuteris, robotas ar kitas objektas gali būti valdomas mintimis, – šiek tiek netikslu, mat valdymo sistema fiksuoja žmogaus smegenų bangas. Tai elektromagnetiniai impulsai, kurie atsiranda mintyse bandant „įsakyti“ kompiuteriui daryti vieną ar kitą veiksmą, – šias bangas fiksuoja specialių jutiklių tinklelis, dedamas ant galvos.
Praėjusiais metais Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai pademonstravo automobilio valdymo sistemą „Brain Driver“, kontroliuojamą smegenų bangomis. Automobilis su tokia sistema valdomas net nesiliečiant prie vairo ar pedalų. Pasak vieno sistemos kūrėjų dr. Danielio Goehringo, ji tikrai nebus skirta mintimis valdomiems automobiliams kurti – greičiau jau neįgaliųjų vežimėliams, kuriuos galėtų valdyti net ir visiškai paralyžiuoti ligoniai.
Dar vienas smegenų ir kompiuterio sąsajos panaudojimas medicinos srityje būtų protezų, imituojančių tikras galūnes, valdymas. Nepamirštama ir karinė pramonė, ypač šiandien, kai kovos lauke vis dažniau naudojamos nepilotuojamos kovinės mašinos.
„Bene sunkiausia užduotis, kuriant patikimą smegenų ir kompiuterio sąsają, – kompiuteryje veikiančio dirbtinio intelekto apmokymas. Kompiuteris turi „išmokti“, kurie smegenų impulsai reiškia skirtingus veiksmus. Tačiau žmonių smegenų bangos skiriasi, todėl visada reikia tiksliai juos suderinti“, – aiškina KTU Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros mokslininkas dr. Robertas Damaševičius.
Nieko keista, kad KTU vykdomi tokie futuristiniai projektai – juk Mechatronikos centro mokslininkai jau senokai aktyviai dirba robotikos srityje ir turi nemažai patirties kuriant robotus, kurie dalyvauja tarptautinėse parodose, pavyzdžiui Londone vykusioje „Robotville EU“. Beje, šią gegužę Lietuvoje vyks pirmosios tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2012“.
Todėl įdomu sužinoti, kas dar kuriama Lietuvos universitetų laboratorijose ir kokie inovatyvūs tyrimai žada taikymo būdus, netrukus revoliucingai pakeisiančius kasdienį mūsų gyvenimą.

Daiktai turės savo internetą

Dar vienas ypač inovatyvus KTU padalinys – Kompiuterių katedroje veikiantis Realaus laiko kompiuterių sistemų centras (toliau RLKSC). Jame konkretų pavidalą po truputį įgauna išmaniojo būsto sistema, pakeisianti kasdienę buitį iš esmės. Šio padalinio vadovas prof. Egidijus Kazanavičius kartu su kolegomis jau dabar kuria vadinamojo daiktų interneto (angl. Internet of Things) apmatus.
„Ar esate tikri, kad jūsų kišenėje gulintis išmanusis telefonas tikrai išmanus? Juk visus nurodymus jam privalote duoti patys, tad kur čia jo išmanumas?“ – klausia E.Kazanavičius. Pasak jo, išties išmanūs įrenginiai turi tarpusavyje „bendrauti“ be vartotojo įsikišimo – tai ir yra daiktų interneto kūrimo tikslas.
Mokslininkas pasakoja, kad išmaniuose namuose visos šildymo, apšvietimo, signalizacijos bei kitos sistemas bus sujungtos ir valdomos iš bet kurios namo vietos, o jei šeimininkai išvykę – internetu iš bet kurio pasaulio krašto. Visame name išdėstyti jutikliai rinks informaciją apie apšvietimą, temperatūrą bei kitus duomenis, kuriuos apdoros išmaniųjų namų valdymo sistema.
RLSKC ir bendrovės „Elsis TS“ kuriama namų valdymo sistema SNAPAS galės transformuotis realiu laiku ir joje, esant minimaliam vartotojo įsikišimui, bus integruojami nauji įrenginiai ar paslaugos. Pavyzdžiui, įsigijus naują telefoną ar televizorių, tereikės juos prijungti prie išmaniųjų namų sistemos, ir po kelių akimirkų jie taps valdymo įrankiais. RLSKC kuriamų sistemų išskirtinis bruožas – universalumas, mat vartotojui nereikės rūpintis dėl įrenginių suderinamumo: visą reikalingą programinę įrangą sistema pati „pasiims“ iš interneto.
„Įsivaizduokite, kad žiūrite mėgstamą televizijos laidą, tačiau skubiai prireikia išeiti į kiemą. Mūsų kuriama sistema jums beinant pro duris automatiškai perkels TV vaizdą iš televizoriaus į rankoje laikomą išmanųjį telefoną“, – prognozuoja E.Kazanavičius.

Gyvenimo spalvos paklūsta mokslininkams

Lietuvos mokslininkai atskleidžia šviesos paslaptis ne vien lazerių srityje. Štai Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto, Matematikos ir informatikos bei Filosofijos fakultetų mokslininkų grupė, kuriai vadovauja prof. Artūras Žukauskas, kuria naują mokslo ir technologijos kryptį – spalvų inžineriją.
Spalvos pojūčio atsiradimas – sudėtingas procesas, kuris priklauso ne tik nuo šviesos šaltinio, bet ir nuo apšviestų paviršių savybių. Juk jie atspindi tik tam tikras spektro dalis, todėl juos matome vienos ar kitos spalvos.
Šiandien jau nieko nestebina šviestukai – puslaidininkiniai šviesos diodai (angl. light-emitting diode, arba LED), kurie naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant šviesoforais ir baigiant ligoninių operacinėmis. Labai svarbi šviestukų savybė – grynos spalvos šviesa. Sudėjus į vieną telkinį kelis skirtingų spalvų (raudonos, mėlynos ir žalios) šviestukus, gaunamas baltas „mišinys“, tam tikru būdu perteikiantis apšviestų objektų spalvas.
A.Žukausko vadovaujamų mokslininkų sukurtas šviesos šaltinis sudarytas ne iš trijų, o iš keturių šviestukų. Tai leidžia gauti baltą šviesą, kurios gebėjimas perteikti spalvas yra valdomas. Žinoma, nereikia pamiršti ir to, kad šviestukai ypač taupūs – šviesinis našumas viršija kaitinamąsias lempas apie dešimt kartų. Be to, jie neperdega – šviestuko „gyvenimo ciklas“ siekia 15 metų.
Naudodamas derinamą šviesos šaltinį, A.Žukauskas su kolegomis pernai atliko psichologinį eksperimentą, kurio metu žmonės galėjo pasirinkti, jų nuomone, natūraliausią, sodriausią, blyškiausią ir maloniausią akiai apšvietimą. Tyrimo išvados – dauguma žmonių renkasi šiek tiek sodresnį apšvietimą nei natūralus, bet ne tokį sodrų kaip TV ekrane. „Žmogus nori rinktis ir matyti pasaulį šiek tiek spalvingesnį nei įprasta“, – daro išvadą A.Žukauskas.
Šio išradimo panaudojimo sritys pačios įvairiausios – namuose galima susikurti nuotaiką atitinkantį apšvietimą, parduotuvėse patraukliau apšviesti produktus. Toks šviesos šaltinis praverstų operacinėse – parinkus jo spektrą, galima padidinti spalvų kontrastą, kad chirurgai geriau skirtų įvairius audinius ir kraujagysles. Ne paskutinėje vietoje ir muziejai – meno šedevrams apšviesti galima būtų imituoti tokią šviesą, prie kurios jie buvo sukurti, pagyvinti laiko išblukintas spalvas.

Pagal Jurgį ir… gydymas

Dar viena tyrimų sritis, kuri yra palyginti jauna ir kurioje Lietuvos mokslininkai žengia su savo kolegomis koja kojon, – tai vadinamoji personalizuota medicina bei siauresnė jos atšaka farmakogenomika. Šios disciplinos esmė – skirti gydymą, vaistus ar jų dozę, atsižvelgiant į konkretaus paciento ar jų grupės genotipą, mat nuo jo priklauso tiek gydymo efektyvumas, tiek šalutinis poveikis: juk kai kurie vaistai gali netgi kenkti. Aktualiausios personalizuotos medicinos sritys – onkologija, kardiologija, diabeto gydymas. Ir kalbama ne tik apie gydymo skyrimą, bet ir apie kuo ankstyvesnį ligos diagnozavimą ar net rizikos susirgti įvertinimą.
Tokios asmeninės medicinos suklestėjimą lėmė per pastarąjį dešimtmetį stipriai patobulėję mikrobiologiniai bei biocheminiai tyrimų metodai, kurie leido mokslininkams nuodugniau ir pigiau ištirti skirtingų pacientų genetinę „architektūrą“, proteinų, fermentų bei metabolizmo skirtumus. Remdamiesi individualia kiekvieno paciento tyrimų informacija, gydytojai gali nustatyti, kaip reikiamos ląstelės reaguos į konkretų vaistą bei kokios dozės reikia, kad jis būtų veiksmingas.
Personalizuotos medicinos srityje intensyviausiai dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai – kol kas opiausios sritys yra onkologija ir kardiologija. Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslininkas Vacis Tatarūnas atlieka konkrečių genų polimorfizmo įtaką krešėjimą veikiantiems vaistams: klopidogreliui, kuris slopinamai veikia trombocitus, ir varfarinui, blokuojančiam aktyvių krešėjimo faktorių sintezę. Pasak V.Tatarūno, šie vaistai yra labai svarbūs, nes jiems neveikiant gali susidaryti trombai ir ligoniui grės gyvybei pavojingos komplikacijos.
Priklausomai nuo to, koks ligonio genotipas, vaistai gali veikti arba neveikti, o kai kuriems jie gali ir kenkti. Panašius tyrimus onkologijos srityje atlieka ir Kauno klinikų Onkologijos klinikos profesorė Elona Juozaitytė.

Kauno technologijos universitetą sieja glaudūs ryšiai su pramone ir verslu. Daugiau nei 70 proc. visų aukštųjų mokyklų atliekamų užsakomųjų darbų verslui priklauso KTU. O kai kurios universiteto mokslininkų sukurtos metodikos ir technologijos neturi analogų visame pasaulyje. Be to, visi darbai skirti žmonių gerovei kurti ir buičiai lengvinti.

Turėdamas stiprių, pasaulyje pripažintų mokslininkų, KTU siekia tapti Europos žinių ir kompetencijos centru tokiose srityse, kaip darnioji chemija, mechatronika ir susijusios technologijos, ateities energetika, informacinės ir komunikacinės technologijos.
2011 m. pabaigoje įkasta kapsulė ir pradėta Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statyba. „Įkūrus pasaulinio lygio MTEP centrą bus sukurtos puikios sąlygos moksliniams tyrimams, jų rezultatų komercializavimui. Centre bus įrengtos modernia tyrimų technika aprūpintos laboratorijos, kuriose bus galima tinkamai atlikti naujus mokslinius tyrimus ir eksperimentus“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.
Centras bus atviras tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir studijų institucijų bei įmonių atstovams – mokslininkams, magistrantams, doktorantams ir kitiems tyrėjams, be to, centre atsiras ir Jaunimo verslumo ugdymo institucija. Pasak rektoriaus, visa tai skatins kurti inovatyvius, didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, stiprins šalies ekonominio ir intelektinio potencialo augimą, užtikrins efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Šiuo metu sėkmingai veikia KTU Maisto mokslo kompetencijos centras, kuriame atliekami duonos, pieno ir kitų maisto produktų tyrimai, kuriamos naujausios aplinkai palankios, sveikatai naudingos technologijos.

Vykdo daug inovatyvių projektų

Kauno technologijos universitetas telkia savo žinias visuomenės gerovei kurti keliomis kryptimis. Viena jų – visuomenės sveikatinimas ir moderniųjų technologijų kūrimas žmonių sveikatai išlaikyti ir atkurti. Šios krypties svarbiausi ir naujausi projektai yra naujo neinvazinio absoliučios galvospūdžio vertės matuoklio plėtojimas (prof. Arminas Ragauskas) bei odos vėžio diagnostika panaudojant informacines ir ryšių technologijas („SkinMonitor“, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Raišutis). Šių projektų tikslas – sukurti inovatyvias gydymo ir diagnozės technologijas, mažinančias riziką.
KTU mokslininkai dirba ir ekologijos puoselėjimo bei aplinką tausojančių technologijų srityje. Pavyzdžiui, docentė Dainora Gruzdienė kuria naujų konditerijos gaminių gamybos technologiją, kurioje būtų naudojami Baltijos ir Šiaurės regione auginami ekologiški augalai. Profesoriaus Algirdo Žemaitaičio grupė tiria maisto produktams pakuoti skirtų plėvelių gamybos iš biologiškai skaidžių polimerų galimybes. Mokslininkai siūlo plastikines plėveles pakeisti ekologiškomis, kurių sudėtyje yra polipieno rūgšties arba termoplastinių krakmolo kompozicijų.
O profesoriaus Jurgio Kazimiero Staniškio vadovaujama KTU mokslininkų grupė dalyvauja tarptautiniame SPIN projekte, kurio tikslas – mažų ir vidutinių įmonių plėtrai skirtos darnios gamybos inovacijos. Kaip teigia profesorius, daugybė tokių įmonių Baltijos regione sunkiai ar net nesėkmingai bando įgyvendinti griežtus ES aplinkos apsaugos reikalavimus, nes neturi galimybių pasinaudoti egzistuojančiais technologiniais ar vadybiniais instrumentais. Antra vertus, daug naujų technologijų ir inovatyvių valdymo sprendimų jau yra sukurta ir išbandyta, tačiau neatranda rinkos ir nėra pritaikoma praktikoje. SPIN projektu siekiama sukurti balansą tarp tokios pasiūlos ir paklausos.

Proveržis medicinos srityje

Žmogaus smegenų traumos yra pasaulinė problema, kurią Pasaulio sveikatos organizacija įvardija kaip slenkančią tylią epidemiją. Siekiant sumažinti galvos sužalojimus patyrusių pacientų mirštamumą ir invalidumą yra sukurtos jų fiziologinės stebėsenos technologijos. Tačiau jos visos invazinės, kitaip tariant, reikia implantuoti į paciento smegenis vienkartinio naudojimo jutiklius. Tokios technologijos yra santykinai brangios ir potencialiai pavojingos pacientui.
KTU profesoriaus Armino Ragausko vadovaujami mokslininkai pasiūlė šios problemos sprendimą – beinvazę žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėsenos technologiją. Ji pagrįsta ultragarsiniu smegenų zondavimu specialiais signalais. „Visi pripažįsta, kad išsprendėme labai svarbią problemą ir kad ne tik esame radikalūs novatoriai bei lyderiai, bet ir kol kas neturime konkurentų pasauliniu mastu“, – teigia A.Ragauskas.
Pasak jo, naujoji technologija jau naudojama kaip mokslinių tyrimų instrumentai įvairiuose Lietuvos, ES ir JAV neuromokslo centruose. Tačiau mokslininkų siekiai daug platesni. „Mūsų ambicija yra kuo greičiau nueiti kelią nuo jau sėkmingai kliniškai išbandytų prototipų iki globalios aukštųjų technologijų rinkos inovacinio produkto, kuris būtų gaminamas Lietuvoje ir eksportuojamas į daugybę užsienio šalių“, – atskleidžia projekto vadovas.
ES tyrimų grupė „Brain + Information Technologies (BrainIT)“, kurios direktorių valdybos narys yra A.Ragauskas, rengia kelių dešimčių milijonų eurų biudžeto projektą, kurį finansuos JAV nacionalinis sveikatos institutas ir Europos Komisija. Šio projekto tikslas – geresnis ir individualizuotas bei optimizuotas žmogaus smegenų sužeidimų ir patologijų gydymas.

Prisideda prie valstybės raidos

Kai kurie KTU vykdomi projektai plėtoja darniai valstybės raidai skirtas inovacijas ir novatoriškas technologijas. Profesoriaus Vytauto Deksnio vadovaujamas kolektyvas kartu su UAB „Selteka“ sukūrė skaitmeninės televizijos priedėlius. Šių įrenginių ypatumas yra papildomos funkcijos – su jais galima žiūrėti ne tik TV laidas, bet ir stebėti, kas vyksta kieme, ar nustatyti, kokiu dažniu plaka paciento širdis, ir tyrimų rezultatus realiu laiku nusiųsti šeimos gydytojui.
Profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus grupė kuria naujas efektyvias organinei elektronikai skirtas medžiagas, jas sintetina ir tiria. Vienas tokių medžiagų pritaikymo pavyzdžių – lanksti spausdinamoji elektronika (angl. printing electronics). Pasak kūrėjų, tai elektroninė revoliucija ant popieriaus, kuri greitai pakeis visą informacinę visuomenę.
Jungtinė KTU ir Fizikos instituto mokslininkų grupė bando pritaikyti hologramų technologijas naujo tipo dokumentų apsaugai (projektas HOLOKID). Jos esmė – dokumente įterpiamas kelių milimetrų arba dar mažesnis holograminis apsaugos elementas su užšifruotu vaizdeliu. Šį vaizdą galima atkurti apšviečiant trimatę nanostruktūrą monochrominiu lazeriu ir projektuojant atspindį ekrane.

Naujos elektroninės paslaugos

Lietuvoje jau kuris laikas veikia pažangus belaidžio duomenų perdavimo tinklas „WiMAX“, suteikiantis unikalių galimybių pradėti teikti visiškai naujas ir inovatyvias paslaugas. Viena jų – KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus vadovaujamos mokslininkų grupės sukurta „WiMAX“ prietaisų ir vartotojų buvimo vietos nustatymo technologija. Kaip teigia profesorius, panašios paslaugos reikalingos valstybės ir žmonių saugumui, ligonių priežiūrai, turizmui ir jų naudojimas pasaulyje didėja eksponentiškai. Pavyzdžiui, jeigu kelyje sugenda automobilis, galima pasiųsti signalą mobiliuoju telefonu ir artimiausio arba mažiausiai užimto automobilių serviso darbuotojai matys, kurioje vietoje esate, ir atvyks jums padėti.
Taip pat šia paslauga galės naudotis verslo įmonės, norinčios nusiųsti vartotojui reklaminę žinutę. „Važiuojate pro šalia esančią piceriją ir gaunate į mobilųjį telefoną žinutę apie esančias laisvas vietas, patiekalų nuolaidas“, – pasakoja E.Kazanavičius.
Kita profesoriaus suburta tyrėjų grupė plėtoja naujos kartos paslaugų, teikiamų „protingiems namams“, sistemą SNAPAS. Mokslininkas pabrėžia, kad anksčiau namų savininkai turėdavo fiksuotą paslaugų rinkinį, perkamą iš konkretaus gamintojo ar diegėjo, o naudodamiesi sistema SNAPAS galės laisvai pasirinkti norimas paslaugas iš didelio spektro. Pavyzdžiui, televizijos „Gala“ vartotojas televizoriaus valdymo pulteliu gali įsidiegti vieną iš daugelio siūlomų namų vėdinimo arba šildymo valdymo programų, kuri iš karto pradės veikti jo namuose.
Sistema SNAPAS pagrįsta internetinėmis paskirstytomis technologijomis ir skirta teikti būsto skaitmeninėms paslaugoms įvairiais ryšio kanalais, įskaitant plačiajuostį ryšį, vietinius tinklus, mobiliojo ryšio operatorių tinklus.