Lietuvoje daugėja IT inovacijas kuriančių bendrovių. Kas dažniausiai jų laukia – pelnas ar bankrotas?

Šių metų vasarą Lietuvoje buvo pristatyta nauja elektroninių mokėjimų paslauga „MokiPay“, kurią sukūrė lietuvių bendrovė „MokiPay Europe“. Ši elektroninė piniginė dėl savo paprastumo galėtų tapti mokėjimo kortelių alternatyva – norint atsiskaityti už pirkinius, tereikia priglausti mobilųjį telefoną, ant kurio užklijuotas „MokiPay“ lipdukas, prie specialaus aparato. Šiame lipduke ir yra saugomos virtualios lėšos – visa sistema paremta pasaulyje vis labiau populiarėjančia bekontakte NFC (angl. near field communication) technologija.
Pirmuoju „MokiPay“ sistemos krikštu tapo rugpjūtį ir rugsėjį vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas, o šiandien Lietuvoje esama apie 300 prekybos taškų, kuriuose už pirkinius jau galima atsiskaityti tiesiog pamosavus mobiliuoju telefonu. Tiesa, kol kas taip pirkti gali tik „Omnitel“ abonentai, tačiau netrukus galimybę naudotis šia paslauga turės ir „Tele2“ klientai.
„MokiPay“ gali tapti pirma ryškia lietuviška inovacija, kuri sulauks pripažinimo ir plataus taikymo. Lietuvių bendrovė, ko gero, eina teisingu keliu, mat artimiausioje ateityje šis atsiskaitymo būdas tik populiarės. Pavyzdžiui, telekomunikacijų ir ryšių srities tyrimų bendrovė „Juniper Research“ prognozuoja, kad apie 2014-uosius bekontakte NFC technologija paremti atsiskaitymai visame pasaulyje sudarys apie 50 mlrd. JAV dolerių.
Tą rodo faktas, kad šia sritimi rimtai susidomėjo ir didelės užsienio kompanijos. Pavyzdžiui, rugsėjį oficialiai pradėjo veikti interneto milžinės „Google“ sukurta ir panašiu principu veikianti elektroninių mokėjimų paslauga „Google Wallet“. Deja, kol kas ji veikia tik JAV, tik viename telefono aparate „Google Nexus S“, kuris turi įdiegtą NFC mikroschemą ir yra pririštas prie ryšio operatoriaus „Sprint“ tinklo. 2012 m. panašią sistemą „Isis“ ketina pristatyti trys didžiausi JAV ryšio operatoriai, savo planų turi ir mokėjimų bendrovė „PayPal“, NFC lipdukais telefonus apklijuoti siūlys Vokietijos telekomunikacijų bendrovės („Mpass“ mokėjimų sistema) bei Slovakijoje populiarus bankas „UniCredit“.
Kol kiti dar tik ruošiasi, lietuvių sistema sėkmingai veikia, todėl bendrovės „MokiPay Europe“ atstovas Mindaugas Rutkauskas tikisi kitais metais jau turėti apie 100 tūkst. vartotojų ir pradėti plėtrą į kitas Baltijos bei Skandinavijos valstybes.
Ar ši naujovė taps lietuvišku „Skype’u“ – parodys tik laikas. Tačiau net jei ji iš pirmo karto ir nepavyktų, tai dar nereikštų, kad šią sistemą laikas laidoti. IT inovacijų istorijoje daug mažiau iš pirmo karto pasisekusių technologijų ar produktų pavyzdžių – dažniau sėkmė aplanko tik po kelių nevykusių bandymų.

Korporacijos neapsaugotos nuo „numirusių“ projektų
Dar 1985 m. žymus vadybos teoretikas, vadinamas šiuolaikinės vadybos tėvu, Peteris Ferdinandas Drukeris savo knygoje „Innovation and Entrepreneurship“ pabrėžė, kad tarp inovacijos ir jos komercinio realizavimo praeina kelerių ar keliolikos metų „brandinimo“ laikotarpis. Tuo metu gali įvykti net keletas nesėkmingų bandymų į rinką paleisti produktus, paremtus tam tikra inovacija. Šiais metais IT srities analitikų kompanijos „Planview“ atliktų tyrimų duomenimis, tik apie 50 proc. produktų komercinis startas būna sėkmingas.
Iš tiesų, dauguma didžiųjų IT bendrovių, kurių technologijos šiandien formuoja mūsų kasdienius įpročius, yra išleidusios visą debesį nepasiteisinusių produktų, nors jiems buvo „įsuktos“ rimtos reklamos kampanijos. Vien per pastaruosius keletą metų viena didžiausių IT korporacijų „Microsoft“ sugebėjo išleisti net kelis tokius produktus – operacinę sistemą „Windows Vista“, muzikos grotuvą „Zune“ ir išmanųjį telefoną KIN. Visi buvo perkami vangiai, o telefonas apskritai išimtas iš prekybos po dviejų mėnesių, nepaisant to, kad jam kurti išleista apie milijardą dolerių. Labai panaši lemtis šiais metais ištiko ir „Hewlett Packard“ pristatytą planšetinį kompiuterį „TouchPad“, kuriam sukurti prireikė 1,2 mlrd. dolerių.
Nuo tokio likimo neapsaugota net ir brangiausia pasaulio kompanija laikoma „Apple“ – per visą savo gyvavimo laikotarpį ji yra pristačiusi apie dešimt nesėkmingų produktų. Vertėtų paminėti keletą ryškiausių.
Viena pirmųjų nesėkmių yra 1983 m. išleistas asmeninis kompiuteris „Apple Lisa“, turintis grafinę vartotojo aplinką bei valdomas pele – pirmasis į šiuolaikinį asmeninį kompiuterį panašus prietaisas. Deja, jo kaina nebuvo tokia „sėkminga“ – beveik 10 tūkst. anuometinių dolerių, tad šiandien ši suma būtų dvigubai didesnė. O 1993 m. „Apple“ pristatė planšetinio kompiuterio „iPad“ protėvį „MessagePad“ (kartais dar vadinamą „Newton“) – šis įrenginys savo galimybėmis stipriai lenkė to laiko technologijas, tačiau komerciškai nepasiteisino.
2005 m. „Apple“ žengė į mobiliųjų telefonų sritį ir kartu su „Motorola“ pristatė telefoną „ROKR E1“ – tai buvo pirmas toks įrenginys, kuris veikė su tuomet dar gan nauja skaitmenine muzikos parduotuve „iTunes“. Deja, telefone tilpo tik šimtas muzikos kūrinių ir didelės komercinės sėkmės jis nesulaukė.
Kitos technologijos rinkoje pabūna ilgiau, kol joms ateina paskutinioji. Pavyzdžiui, prieš penketą metų „Toshiba“ pristatė naują, ypač talpų optinių diskų formatą, turėjusį pakeisti populiariuosius DVD diskus – HD-DVD. Iš karto kilo konkurencinė kova su kompanijos „Sony“ proteguojamu „Blu-ray“ formatu. HD-DVD ilgą laiką buvo šios dvikovos favoritas, mat neilgai trukus rinkoje atsirado įkandami HD-DVD leistuvai, o savo filmus šioje terpėje platinti sutiko kelios didelės studijos. Deja, 2008 m. „Warner Bros.“ paskelbė, kad jos platinami filmai bus leidžiami „Blu-ray“ diskuose – to pakako, kad „Toshiba“ atsisakytų savo pačios sukurto HD-DVD formato.
Tiesa, gali būti, kad laimėjęs diskų formatas neilgai džiaugsis savo pergale – spartėjant interneto ryšiui, vis daugiau kino bei muzikos turinio yra transliuojama tiesiogiai į kompiuterius internetu. Tačiau net ir nokautuota HD-DVD technologija nenuėjo užmarštin – ją patobulino ir dabar savo reikmėms ketina naudoti Kinija, neseniai pristačiusi naują diskų formatą CH-DVD.

Reta inovacija pasiseka iš pirmo karto
Analitikų kompanijos „Planview“ duomenimis, net penktadalis projektų „nužudoma“ iki pristatymo – dažniausiai tam, kad po kurio laiko idėja būtų prikelta naujo produkto pavidalu. O nemažai komerciniu požiūriu nesėkmingų inovacijų patobulinamos ir vėliau atgimsta kaip nauji produktai. Pavyzdys galėtų būti „Apple“ – viena tų kompanijų, kurios savo nesėkmių nepalieka dulkėti sandėliuke. Asmeninį kompiuterį „Lisa“ pakeitė „Macintosh“, nemažai „MessagePad“ sumanymų atgimė „iPad“ pavidalu, stilingo dizaino, bet nesėkmingas „The Cube“ vėliau virto miniatiūriniu „Mac Mini“, o „iTunes“ telefono „ROKR E1“ idėjos buvo perkeltos į po dvejų metų debiutavusį „iPhone“.
Ne visos technologijos išlieka savo „gimtosiose“ kompanijose – dažnai komercinė sėkmė aplanko, kai technologiją panaudoja jau kita įmonė. Štai 2003 m. mobiliųjų telefonų milžinė „Nokia“ pristatė novatorišką mobiliojo telefono ir nešiojamojo žaidimų kompiuterio hibridą „Nokia N-Gage“, kurio valdymas buvo nepatogus, o kaina – astronominė. Projektas ilgai negyvavo, tačiau idėja buvo verta išlikti – šiandien bet kuriuo išmaniuoju telefonu galima žaisti žaidimus, ir ši sritis vis tobulėja.
Dažniausiai iki to laiko, kol aplanko sėkmė, kompanijoms tenka išgyventi daugybę nevykusių bandymų. Vienas geresnių pavyzdžių yra nuotaikingo žaidimo, skirto išmaniesiems telefonams, „Angry Birds“ kūrėjų – suomių studijos „Rovio“ vargai. Ši pramoga tapo ypač populiari – ją yra parsisiuntę ir žaidžia apie 350 mln. vartotojų. Tačiau pasak „Rovio“ rinkodaros skyriaus vadovo Peterio Vesterbacko, „mums prireikė aštuonerių metų ir 51 nesėkmingo bandymo, kad „Angry Birds“ padėtų tą vienintelį aukso kiaušinį.“
Taip pat žinomi ir kompanijos „Google“ bandymai įsiterpti į socialinių tinklų rinką, kurią nuo pat 2004-ųjų sėkmingai yra okupavęs „Facebook“. Kol kas atrodo, kad šiais metais visas pastangas gana sėkmingai vainikavo „Google+“ socialinis tinklas. Nors iki tol „Google“ bandė išties įnirtingai, tačiau nesėkmingai: 2004 m. paleistas socialinis tinklas „Orkut“, kuris išpopuliarėjo tik Brazilijoje, 2009-aisiais pristatytas elektroninio pašto ir socialinio tinklo hibridas „Google Wave“ (uždarytas po metų), 2010-aisiais – „Google Buzz“, sukėlęs nemažai klausimų dėl „Google“ požiūrio į vartotojų privatumo apsaugą.
Dar dažniau sėkmingas inovacijas nusiperka didelės kompanijos ir vėliau paverčia jas vykusiais projektais arba sunaikina. Štai vien „Google“ yra nusipirkusi visą būrį socialinių tinklų inovacijas sukūrusių kompanijų: „Dodgeball“, „Picasa“, „Aardvark“, „Jaiku“ ar „Slide“. Išliko tik „Picasa“ sprendimai, o visos kitos kompanijos buvo „suvalgytos“. Dauguma jų steigėjų įkūrė naujas įmones, kurios generuoja naujas idėjas – tiek sėkmingas, tiek ne.
Situaciją puikiai apibendrina viename JAV inovacijų tyrimų instituto „Industrial Research Institute“ straipsnyje publikuota mintis, kad iš pirmo karto komercinės sėkmės sulaukia tik viena iš trijų tūkstančių naujų idėjų.

Baigėsi dvejus metus trukęs Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) kartu su partneriais vykdytas projektas „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras”.

Inovatyviausia Lietuvoje idėja pripažinta atvira architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino kūrimo sistema. Antrąją vietą užėmė specializuota sūrių parduotuvė, trečiąją – saugaus dviračių parkavimo sprendimas. Turnyro dalyviai ne tik pasidalino piniginį prizą – 10 000 Lt, bet ir pasisėmė patirties bei žinių iš verslo ekspertų, vertinusių verslo planų rizikingumą bei pagrįstumą.

„Didelė dalis turnyrui pateiktų idėjų stebina kūrybiškumu ir nestandartiniu požiūriu į mus supančią aplinką, – sako ŠMTP direktorius Gediminas Pauliukevičius. – Ne vienam jaunam ateities verslininkui rūpi ekologija ir sveikas gyvenimo būdas, labai domimasi informacinių technologijų sritimi ir laisvalaikio planavimu.“

Turnyro komisijos sprendimu, pirmoji vieta atiteko Justino Jaronio, Tado Dailydos, Justo Ingelevičiaus ir Eglės Baltrūnaitės idėjai „Atvira sistema skirta architektūriniam projektavimui ir gaminių dizainui“. Idėjos autoriai kartu su komanda planuoja sukurti atviro kodo architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino sistemą bei jos pagrindu teikti komercines paslaugas. Ši sistema bus kuriama ne visiškai nauja, bet tobulinant ir pritaikant projektavimui jau egzistuojančią galingą atviro kodo 3D modeliavimo, animacijos, vaizdo ir garso medžiagos montavimo platformą.

Antrąją vietą užėmė Rūta Šeštokaitė, atradusi Lietuvoje nišą itin plataus pasirinkimo specializuotai sūrių parduotuvei. Pagrindinis idėjos išskirtinumas – didelis įvairiausių sūrio rūšių pasirinkimas vienoje vietoje. Sūrine siekiama atverti akis vartotojams ir juos supažindinti su įvairesniu maistu, ypač sūriu. Idėjos autorės teigimu, pasaulio virtuvės žavi savo subtilybėmis ir skonių įvairove, tačiau Lietuvą pasiekia tik labai maža viso to dalis. Sūrinėje ketinama siūlyti daugiau nei 200 įvairaus sūrio rūšių iš Lietuvos ir iš užsienio: Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

Trečioji vieta atiteko Andriui Olechnovičiui ir Irmantui Guzeliui, skatinantiems dviračių kaip ekologiško transporto plėtrą. Idėjos autoriai rūpinasi saugiu dviračių parkavimu požeminėse aikštelėse, laikinomis parkavimo sistemomis masinio susibūrimo vietose, kompaktiškomis dviračių pastogėmis įmonių darbuotojams bei asmeniniais dviračių ar motorolerių garažais. Pasak idėjos autorių, kasmet Lietuvos didmiesčiuose sparčiai daugėja dviratininkų, ryškėja reikiamos infrastruktūros, dviračių parkavimo galimybių stoka.

Turnyro specialųjį prizą – galimybę pusę metų nemokamai naudotis „Virtualaus biuro” paslaugomis ŠMTP patalpose – laimėjo projekto Gaukfinansavima.lt autoriai. Projekto tikslo – padidinti potencialių finansinės paramos gavėjų informuotumą – siekiama kuriant informacines sistemas, pritaikytas paraiškoms rinkti ir apdoroti.

Iš viso pateikta daugiau nei 500 idėjų. Turnyrui pateiktas idėjas nagrinėjo bei dalyviams recenzijas teikė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ grupės ekspertai.

Projektą „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras” įgyvendino VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas kartu su partneriais – VšĮ Lietuvos inovacijų centru ir Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija. Projektas finansuotas iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir techologinė plėtra” įgyvendinimo priemonę „Inogeb LT-1″.

Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos EUREKA inovacijų apdovanojimuose nominuotas ir Lietuvos verslininkų bei mokslininkų įgyvendintas aplinkosaugos projektas.

Šis projektas, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, yra vienas iš trijų kandidatų 2011 metų EUREKA inovacijų apdovanojimui gauti.

Projektą “Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti” koordinavo Lietuvos bendrovė “Biocentras”, jame dalyvavo Lietuvos mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto bei Latvijos mokslininkai iš valstybinio Medienos chemijos instituto.

Pasak, pranešimo lietuvių pasiūlytas uždaras grunto valymo būdas kainuoja pigiau nei deginimas, naudojant naująją technologiją taip pat nelieka antrinės taršos naikinimo išlaidų. Technologiją galima pasitelkti ne tik ekstremaliais naftos išsiliejimo atvejais, bet ir įprastoms reikmėms – valant gruntą šalia degalinių, naftos bazių, šiluminių trasų. Projekto metu buvo pristatytas bandomasis grunto plovimo technologinio proceso įrenginys.

Tai pirmasis Lietuvos projektas, sulaukęs tokio aukšto tarptautinio įvertinimo ir patekęs į finalininkų trejetuką.

Apdovanojimų ceremonija vyks trečiadienį, joje dalyvaus šiuo metu Izraelyje besilankantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

EUREKA yra tai Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa, remianti į rinką orientuotus mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų projektus, kuriuos inicijuoja pramonė ir mokslas. Projektai finansuojami nacionalinėmis valstybių narių ir privačiomis pačių projekto dalyvių lėšomis. Šiuo metu programa vienija 41 nari. Lietuva valstybės narės teisėmis EUREKA programose dalyvauja nuo 1999 metų.

„Autobild Allrad“, vienas geriausių Europos automobilininkų leidinių, rašo tik apie keturiais ratais varančius automobilius ir nuolat dalyvauja įvairiausiuose bandymuose ir testuose.   Žurnalas už naujausius pasiekimus suteikė savo „Allrad Innovation des Jahres“ („Metų inovacija 4×4“) nominaciją automobiliui „Peugeot 3008 HYbrid4“. Jau dešimtį metų „Autobild Allrad“ rengia kasmetinius apdovanojimus keleiviniams 4×4 pavaros sistemos automobiliams ir skiria Europoje prestižiniu tapusį apdovanojimą už technologinį inovatyvumą.

Šį garbingą Inovacijų prizą „Autobild Allrad“ redaktorių komanda šiemet balandį skyrė „Peugeot Hybrid4“ modeliui. Konkursas buvo vykdomas bendradarbiaujant su „Goodyear“  padangų gamintoju. Tai pirmas kartas, kai šis apdovanojimas atitenka Prancūzijos automobilių gamintojui.

Anot redaktorių komandos, „šiais metais prizas atiteko „Peugeot Hybrid4“ todėl, kad jame pasiūlytas efektyvus dyzelinio ir elektrinio variklių galios derinys. Žurnalistų nuomone, toks naujoviškas derinys – automobilių pramonės technologijų progresas. Panašios hibridinės technologijos nėra naujiena, tačiau iki šiol karu buvo derinami ne dyzeliniai, o benzininiai varikliai su elektros motorais.

“3008 HYbrid4” gali naudotis didesne galia akceleracijos metu su iš karto suveikiančia galios padidinimo funkcija (“boost”). Maksimali kombinuota galia gali siekti 200 AG, kai mašinoje sumontuotas 2,0 litrų darbinio tūrio HDi FAP dyzelinis variklis (163 AG), o prie jo “prisideda” 37 AG elektrinis motoras.

Labai didelis maksimalus sukimo momentas (500 Nm) pasiekiams iš kelių šaltinių – automobilio priekyje esančio HDi dyzelinio variklio (300 Nm) ir mašinos gale įstatyto elektrinio motoro (200 Nm).

Prancūzų inžinierių darbo rezultatas – padidinto pravažumo, keturių varančiųjų ratų mašina, vidutiniškai sunaudojanti viso labo 3,8 litrų/100 km degalų ir turinti itin mažą – 99 g/km CO2 emisiją.

Nors esame antri pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto greitį ir didžiuojamės pasaulyje gebančiomis konkuruoti lazerių bei biotechnologijų bendrovėmis, vis dėlto pagal inovacijų ir aukštųjų technologijų statistiką dar bejėgiškai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Pastangos rasti Lietuvos vardą inovatyviausių pasaulio šalių sąrašų pirmajame trisdešimtuke visuomet būna bergždžios. Na, bent jau netenka raudonuoti dėl paskutinės vietos – Pasauliniame inovacijų indekse 2009–2010 m. Lietuva užėmė 39 vietą iš 132 valstybių. Tuo tarpu Europoje mums paprastai tenka autsaiderių vaidmuo. Praėjusią savaitę paskelbtoje Europos Komisijos 2010 m. Inovacijų sąjungos suvestinėje Lietuva inovacijų srityje atsidūrė ES gale, užimdama tik 25 vietą. Pagal šią ataskaitą patekome į paskutiniąją, nuosaikiausių novatorių grupę kartu su Bulgarija, Latvija ir Rumunija. Šioje grupėje šalių rodikliai inovacijų srityje net 50 proc. prastesni už ES vidurkį.
Apibendrinta statistika mums būna nepalanki tiek skaičiuojant, kiek BVP sukuria aukštųjų technologijų gamyba, tiek pažvelgus į mokslinių tyrimų sritį ar inovacijų diegimą įmonėse. Į priekį mus pastumia tik didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius.

Taigi, nors premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė išsikėlusi tikslą artimiausiais metais Lietuvą paversti Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų technologijų paslaugų centru, kol kas mes kapanojamės beviltiškai toli nuo inovatyviausių šalių sąrašo viršūnės.

“Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų kūrimas Lietuvoje šiandien sudaro vos 5–6 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės ir BVP. Iš jų pusę, Statistikos departamento duomenimis, sukuria informacijos ir ryšių sektorius”, – atkreipia dėmesį “Infobalt” asociacijos inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis. Ekspertas prognozuoja, kad tinkamai planuojant ir nuosekliai siekiat po 10–15 metų aukštųjų technologijų pridėtinė vertė Lietuvoje galėtų sudaryti 10 proc., tačiau net tuomet nepriartėsime prie ES vidurkio, jau siekiančio 23 proc.

Tokiais mažais skaičiais labai stebėtis nederėtų, nes pagrindinis mūsų aukštųjų technologijų pasididžiavimas – lazerių ir biotechnologijų pramonės šakos yra labai nedidelės. Lazerių ir šviesos mokslo bei technologijų asociacijos vykdomasis direktorius, “Eksma” grupės prezidentas Rimantas Kraujalis informuoja, kad šiame sektoriuje dirba apie 450 žmonių, o bendra įmonių apyvarta sudaro apie 120 mln. Lt, tai yra vos 0,12 proc. BVP. Tokią apyvartą pasiekia viena didesnė Lietuvos maisto perdirbimo įmonė.

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius išsiplėtęs labiau, tačiau nuo ES vidurkio vis tiek atsiliekame. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. IRT įmonių pajamos siekė 4,5 mlrd. Lt, o dirbančių IRT profesionalų skaičius – apie 30 tūkst., tačiau A.Plečkaitis priduria, kad, ES vykdyto skaitmeninio konkurencingumo tyrimo duomenimis, tai sudaro apie 1,8 proc. visų Lietuvos darbuotojų, kai ES šalių vidurkis – 3,2 proc. (2010 m.)
Turėto potencialo neišnaudojome

Tiesą sakant, inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje šiandien galėjome būti pažengę kur kas toliau, jei būtume išnaudoję sovietmečiu sukauptą mokslinį potencialą. Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris primena, kad Sovietų Sąjungoje Lietuva buvo savotiškas Silicio slėnis, kuriame koncentravosi įvairūs moksliniai tyrimai. Vis dėlto per nepriklausomybės laikotarpį, remiantis karinės pramonės įdirbiu, iškilo tik modernios lazerių ir biotechnologijų įmonės.

Lazerius gaminančios bendrovės “Šviesos konversijos” direktorius Algirdas Juozapavičius apgailestauja, kad iššvaistytas sukauptas mokslinis potencialas tokiose srityse, kaip puslaidininkių technologijos, ir svarsto, kad šiose srityse dirbantiems žmonėms greičiausiai pritrūko aktyvumo, verslumo ir ryžto rizikuoti.

O R.Kraujalis Lietuvos pažangą per dvidešimtmetį aukštųjų technologijų srityje prilygina vėžlio žingsneliui. “Aukštųjų technologijų srityje esame Europos pakraštys – Lietuvoje mažai žmonių “su motoriuku”, vyrauja valstietiškas mąstymas”, – priežasčių ieško “Eksma” grupės prezidentas.

Ryškios pažangos aukštųjų technologijų srityje per pastarąjį dvidešimtmetį neįžvelgia ir mobiliųjų bei bevielių telekomunikacinių prietaisų gamintojos įmonės “Teltonika” vadovas Arvydas Paukštys. Jo nuomone, Lietuva per 20 metų aukštųjų technologijų srityje nuėjo į aklavietę. “Lietuva ėjo ir toliau eina tarybiniu keliu – mokslininkai kuria “aukštųjų” mokslų patentus ir rašo straipsnius, užuot užsiėmę taikomąja veikla. ES kontekste atrodome keistai – kaip grybų augintojai, net nesugebantys išnaudoti ES paramos, skirtos technologijų ir inovacijų plėtrai”, – aštrių žodžių nebando švelninti A.Paukštys.

Prie sėkmės neprisidėjo ir tai, kad Lietuvai trūksta nuoseklios politikos pasirinkta kryptimi, o lietuviai labiau linkę konkuruoti tarpusavyje, nei siekti bendrų tikslų. “Turime atskirų laimėjimų, bet sistemingo ėjimo į priekį nėra. Mes per daug baramės bei ginčijamės ir per mažai dirbame eksporto rinkoms. Mūsų įmonėms reikėtų vienytis, kad kartu konkuruotų pasaulyje, o mes labiau mėgstame konkuruoti tarpusavyje”, – pabrėžia E.Leichteris.

Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį ir į gerėjančias tendencijas, nes, kaip pabrėžia A.Juozapavičius, pirmieji dešimt metų Lietuvoje pasižymėjo pramonės nykimu, o antrąjį dešimtmetį aukštųjų technologijų sritis mūsų šalyje jau ėmė vystytis kur kas sparčiau. Nors ir šio sektoriaus darbuotojai ilgą laiką ieškojo lengvesnio kelio. Pasak E.Leichterio, lietuviškos IT įmonės, kurios galėjo kurti pasaulinio masto produktus, ieškoti rinkų, labai jau ilgai koncentravosi į valstybinius užsakymus. Padėtis pradėjo keistis tik nuo 2009-ųjų, kai iš dalies dėl krizės gerokai padaugėjo įmonių, žengiančių į eksporto rinkas.

Kada tapsime aukštųjų technologijų šalimi

“Veido” kalbinti aukštųjų technologijų įmonių vadovai prognozuoja, kad aukštųjų technologijų šalies vardą Lietuva užsitarnaus tik po poros ar kelių dešimtmečių. Kita vertus, abejojama, ar vertėtų orientuotis tik į aukštąsias technologijas.

“Šviesos konversijos” direktorius A.Juozapavičius mano, kad Lietuvą bus galima pavadinti aukštųjų technologijų šalimi maždaug po 10–20 metų, o vienas iš kelių, kuriuo galėtume eiti, – ne tik kurti aukštąsias technologijas, bet ir diegti jas tradicinėse pramonės šakose. “Lietuva turi suprasti, kad reikia puoselėti visas esamas tradicines pramonės šakas ir stengtis, kad jų išlikimas priklausytų nuo aukštųjų technologijų panaudojimo žemės ūkio gamyboje, tekstilės ar maisto pramonėje”, – galimas gaires brėžia A.Juozapavičius.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir E.Leichteris, įsitikinęs, kad svarbiausia įmonėms siekti didelės pridėtinės vertės gamybos. “Dabar tradicinės pramonės įmonės susipriešinusios su aukštųjų technologijų įmonėmis – jos piktinasi, kad yra grupelė, kuri nori atimti pinigus. Bet jei tradicinės pramonės įmonės bandytų labiau taikyti technologijas, laimėtų visi – tiek jos, tiek valstybė”, – neabejoja E.Leichteris.

Nedidelė Lietuva turėtų koncentruotis į vadinamuosius nišinius produktus, nes pralenkti didžiąsias aukštųjų technologijų šalis ir tapti valstybe, gaminančia viską, neturime jokių šansų. “Reikėtų eiti tomis kryptimis, kurios nereikalauja didelių kapitalo investicijų, bet leidžia pasireikšti žmonių kūrybingumui, idėjoms ir yra susijusios su paslaugomis”, – vardija A.Plečkaitis.

Siekiant tapti aukštųjų technologijų šalimi labai svarbu yra stabilumas ir nuoseklumas, nes šio tikslo Skandinavijos šalys siekė dešimtmečius, o Lietuvoje politika radikaliai keičiasi bemaž po kiekvienų rinkimų.
Pagal interneto greitį – antri pasaulyje

Pavieniai pavyzdžiai rodo, kad Lietuva potencialo tapti aukštųjų technologijų šalimi neabejotinai turi. Pasaulinės plačiajuosčio interneto greičio testavimo lyderės “Ookla” duomenys liudija, kad Lietuva pagal plačiajuosčio interneto greitį yra antra pasaulyje ir nusileidžia tik Pietų Korėjai. Modernias ryšio technologijas diegėme vėliau negu kitos pasaulio šalys, todėl galėjome pasinaudoti pažangiausiomis technologijomis. Europos Komisijos pateikiamos statistikos duomenimis, pagal plačiajuosčio ryšio plėtrą Lietuva ES taip pat užima aukštą trečią vietą.

Maža to, per dvidešimt metų tarp trijų milijonų gyventojų iškilo tokių lietuviškų protų, kurie sukūrė visame pasaulyje galinčius konkuruoti produktus. Ir ne tik lazerių ar biotechnologijų srityje. Kai kurios lietuviškos bendrovės kuria tokią išskirtinę produkciją, kad visame pasaulyje turi tik po kelis konkurentus. Tik keliolika įmonių pasaulyje gamina tokias biometrines technologijas, kaip Lietuvoje veikiančios “Neurotechnology” darbuotojai, kuriantys piršto atspaudų, akių rainelės, veido, delno atpažinimo algoritmus. “Neurotechnology” savininkas Algimantas Malickas “Veidui” pasakojo, kad lietuvių sukurti produktai šiuo metu naudojami diegiant Bosnijos ir Hercegovinos pasų bei Kenijos rinkėjų registracijos sistemas.

Vos tris konkurentus pasaulyje turinti Lietuvos įmonė “Geola Digital” – skaitmeninių hologramų, atliekamų optiniu lazeriu, pradininkė pasaulyje. 2009 m. įmonė į rinką įvedė technologiją, leidžiančią iš mobiliuoju telefonu nufilmuoto įrašo sukurti skaitmeninę 3D hologramą.

O kasmet naujų produktų rinkai pristatanti bendrovė “Teltonika” 2011-aisiais planuoja sukurti net 400 naujų darbo vietų Lietuvoje.

Po truputį tarptautinį pripažinimą pelno ir jokio ankstesnio įdirbio neturinčios moderniųjų technologijų įmonės. Mobiliųjų aplikacijų bendrovė “GetJar” ir jos vadovas Ilja Laursas, jau prieš kelerius metus išgarsėjęs pasaulyje, pernai pagaliau pastebėtas ir Lietuvoje. Ši lietuviška bendrovė pagal iš jos portalo parsisiunčiamų programų skaičių nusileidžia tik galingajai “Apple” kompanijai.

Kad Lietuvoje yra potencialo, rodo ir dviejų brolių Sauliaus bei Aido Dailidžių pavyzdys. Vaikinai sukūrė paveikslėlių redagavimo programą “Pixelmator”, kuri “Apple” programų parduotuvėje per nepilną mėnesį uždirbo milijoną dolerių ir pagal pajamas užėmė ketvirtą vietą.

I.Laursas tiki, kad Lietuva galėtų daug pasiekti informacinių technologijų srityje, visų pirma dėl lietuvių programavimo gebėjimų, kuriuos pašnekovas sieja su ankstyvos nepriklausomybės laikais suvešėjusiu piratavimu.

Kiekvienas jaunuolis gebėdavo įsidiegti kokią tik panorėjęs programinę įrangą. “Tai nėra garbinga, bet faktas, jog daug išsilavinusių žmonių turime todėl, kad jie anksti gavo laisvą priėjimą prie pažangiausių technologijų. Mūsų skola pasauliui likusi – turime sukurti didelės pridėtinės vertės technologijas ir atlyginti už tai, kad nemokamai viskuo naudojomės”, – “Veidui” tvirtina I.Laursas.

Lietuviški saulės energijos elementai – po poros metų

Jau po kelerių metų proveržio galime tikėtis ir saulės energetikos srityje. Pirmąją saulės elementų gamybos liniją prieš metus atidarė bendrovė “Precizika-MET SC”, sukūrusi lietuvišką saulės elementų gamybos technologiją. “Įranga veikia, technologija veikia, tačiau mūsų tikslas – saulės elementą padaryti kuo efektyvesnį, kuo aukštesnės kokybės ir kuo mažesne kaina”, – ambicingus tikslus vardija “Precizika-MET SC” direktorius Darius Janušonis.

Šiuo metu rinkoje siūlomų standartinių saulės elementų efektyvumas siekia 15–16 proc. – tokį patį jau pavyko pasiekti ir “Precizika MET-SC” technologams. Be to, lietuviai pagamino pigesnius saulės elementus, nei dabar siūlomi rinkoje. Vis dėlto įmonei to neužtenka, nes kad galėtų konkuruoti su kinais ir vokiečiais, “Precizika MET-SC” užsibrėžusi tikslą pasiekti 18 proc. saulės elemento efektyvumą.

“Masinei gamybai šio gaminio dar nesiūlome. Manome, kad netrukus pasieksime užsibrėžtus tikslus ir tada jau bus galima pradėti galvoti apie technologijos perkėlimą į rimtą gamybą”, – tvirtina D.Janušonis. Jei įmonės investuotojai apsispręs toliau investuoti, prognozuojama, kad saulės elementai Lietuvoje bus pradėti gaminti 2013 m.

Beje, 2010-ųjų pabaigoje bendrovė “BOD Group” Lietuvoje jau pradėjo statyti saulės elementų gamyklą, kurioje veiks ir mokslinių tyrimų centras.

D.Janušonis tvirtina, kad jau pernai tarptautinis alternatyvios energetikos žurnalas išspausdino pasaulio žemėlapį, kuriame sužymėtos saulės energetikos gamyklos bei institutai, ir jame pažymėjo Lietuvą. “Kai pažiūriu, kad artimiausias taškas Vokietija, o nei Lenkija, nei Latvija, nei Estija nieko neturi, man džiugu. Šita sritis pasaulyje dabar labai smarkiai plėtojama”, – dideles perspektyvas įžvelgia D.Janušonis.

Proveržio aukštųjų technologijų srityje laukiama ir iš šiuo metu Lietuvoje kuriamų penkių mokslo ir verslo slėnių, į kuriuos bus investuota 2 mlrd. Lt. Vis dėlto kai kurie verslo atstovai dėl jų naudos nusiteikę skeptiškai. “Pirminis sumanymas buvo, kad slėniai taptų verslo ir mokslo bendradarbiavimo židiniais. Tačiau per trejus ketverius metus verslas iš šitų židinių pamažu dingo. Verslo bendruomenė jaučiasi išmesta iš proceso”, – verslininkų nuotaikas atskleidžia Žinių ekonomikos forumo direktorius E.Leichteris.

Jo manymu, pagrindinė priežastis ta, kad slėniai tapo universitetų infrastruktūros sutvarkymo projektais. “Optimistai sako, kad infrastruktūrą sutvarkysime, tada ir sąsajų su verslu atsiras. Bet tai ilgesnis kelias. Slėniai dabar užsikuitė rašydami projektus, kad gautų ES paramą, derindami sąlygas, organizuodami viešuosius pirkimus ir pan. Tad artimiausius dvejus metus apie verslą jie negalvos. Trumpesnis kelias buvo pažvelgti į verslo poreikius po 10–20 metų ir tuomet, pagal šiuos poreikius, kurti tokį didžiulį infrastruktūrinį projektą”, – neabejoja E.Leichteris.

Skeptiškais nusiteikęs ir “Teltonikos” vadovas A.Paukštys: “Lietuvos mokslui rūpi tik procesas, o verslui – tik rezultatas. Taigi kai tikslai nesutampa, tai ir pastangos susijungti – tuščios. Slėniai? Ar tikrai manote kad jei surinktume visas problemas į vieną vietą, tai jos automatiškai išsispręstų?”

Aukštųjų technologijų šalys – Skandinavijoje ir Azijoje

Ieškant, kaip pasiekti proveržį moderniųjų technologijų srityje, galima žvilgtelėti į tai pasiekusių šalių pavyzdžius. Beveik visuomet inovatyviausių pasaulio valstybių reitinguose pirmauja Skandinavijos ir Azijos šalys. Pavyzdžiui, Bostono konsultacinės grupės ir JAV nacionalinės gamintojų asociacijos sudarytame inovatyviausių pasaulio valstybių trisdešimtuke pirmoje ir antroje vietoje rikiuojasi aukštųjų technologijų šalys Singapūras ir Pietų Korėja, trečioje – Šveicarija. Aukštas pozicijas užima Islandija, Švedija, Norvegija ir Suomija, taip pat Airija ir Izraelis, o Estija įšoka į 23 vietą.

Autoritarinio režimo valdomas Singapūras skyrė labai daug lėšų, siekdamas pritraukti į šalį aukštųjų technologijų investicijas. Suomija aukštųjų technologijų srityje padarė proveržį per “Nokia” gamyklą: kažkada gaminusi kaliošus, “Nokia” suklestėjo atsigręžusi į mobiliąsias technologijas ir pradėjusi gaminti mobiliuosius telefonus.

A.Paukštys mano, kad tiek Singapūras, tiek Suomija tapo aukštųjų technologijų šalimis, neturėdamos kitos išeities. “Gamtinių išteklių trūkumas ir žmogiškųjų išteklių perteklius tikrai nepaliko šioms šalims kitos išeities”, – apibendrino “Teltonikos” vadovas.
Kitos išeities nelabai turi ir Lietuva.