Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad iki šių metų birželio 1 d. gauta 1 mln. 409 tūkst. galiojančių pajamų deklaracijų, iš kurių 1 mln. 155 tūkst. (81,9 proc.) už 2016 m. „126 tūkst. gyventojų, kurie privalėjo pateikti 2016 m. pajamų deklaraciją, jos iki šiol nepateikė, o maždaug 58 tūkst. gyventojų jos dar nėra pateikę už 2015 m.

Tarp nepateikusiųjų pajamų deklaracijos už 2016 m. daugiausiai – 55 tūkst. ją privalo pateikti dėl pritaikyto didesnio nei priklauso minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio (MNPD) ar papildomo MNPD“, – savaitraščiui „Veidas“ sakė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Deklaruodami 2016 m. pajamas gyventojai, dirbę su verslo liudijimais, iš viso deklaravo daugiau kaip 733 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 8,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), už 2015 m. atitinkamai – 653 mln. eurų pajamų ir sumokėjo beveik 6,9 mln. eurų GPM. Didžiausias pajamas, kaip ir 2015 m., deklaravo besiverčiantieji prekyba ne maisto produktais – 116,1  mln. eurų. Antroje vietoje 2016 m. besiverčiantieji kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir soliariumų veikla – 90,6 mln. eurų.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įsteigta 2000 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 505, reorganizuojant Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją, Valstybinę higienos inspekciją ir Valstybinę veterinarijos tarnybą. 2000 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 745 steigėjo funkcijos perduotos Ūkio ministerijai. Inspekciją sudaro administracija ir 10 teritorinių padalinių bei Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorija. Šiuo metu inspekcijoje dirba 101 darbuotojas.

Kaip apsaugoti rinką nuo nekokybiškų produktų?

„Mūsų tikslas – paprastas: užtikrinti, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai“, – sako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) prie Ūkio ministerijos viršininkas dr. Renaldas Čiužas. Tačiau tai padaryti ne taip paprasta. Nuolatinis rinkos tikrinimas, vartotojų skundų nagrinėjimas, produktų tyrimai, verslininkų konsultavimas ir vartotojų informavimas bei „europatikrinimai“ (produktų atitiktis  prekių ir paslaugų dvejopų kainų nurodymui) – tai tik kelios iš daugybės veiklų, kuriomis užsiima inspekcija, kad padėtų tiek verslininkams, tiek jų siūlomų prekių ir paslaugų pirkėjams.

– Skundų įsigijus nekokybiškas prekes bendraudami su aplinkiniais girdime gana dažnai. Kiek iš jų atkeliauja iki VNMPI?

R.Č.: Išties labai daug – tai buvo vienas mane labiausiai nustebinusių dalykų, kai pernai pradėjau vadovauti inspekcijai. Kol pats nebuvau susidūręs, atrodė neįtikėtina, kaip toks nedidelis kolektyvas susitvarko su tiek darbo. Vidutiniškai per dieną inspekcija gauna apie 88 užklausas: didžioji dalis žmonių kreipiasi dėl konsultacijos telefonu per skambučių centrą, kiti siunčia paklausimus elektroniniu paštu, skundus gauname paštu arba vartotojas pats ateina į inspekciją. O juk išsiaiškinti visus šiuos klausimus – tik viena iš mūsų darbo dalių.

– Kiek iš šių skundų būna pagrįsti? Ar žmonės kreipiasi tik dėl brangių pirkinių, ar tikisi kokybės už bet kokią kainą?

R.Č.: 2014 m. statistika rodo, kad iš 2821 mums pateikto skundo 62,5 proc. buvo pagrįsti. Pažeidimai fiksuojami atliekant ir planinius patikrinimus – iš viso pernai jų atlikome 3709, apie 40 proc. jų radome pažeidimų. Mes tiriame visus atvejus ir stengiamės padėti kiekvienam, nesvarbu, ar žmogus pirko produktą už vieną eurą, ar už tūkstantį. Tačiau, reikia pripažinti, tyrimo sąnaudos kartais būna neadekvačios. Pavyzdžiui, pasitaiko tokių atvejų, kai prekės vertė yra penki eurai, o ištirti, ar tikrai kokybė nebuvo užtikrinta, kainuoja 200 eurų – juk kainuoja dirbantys žmonės, perkamos tyrimo paslaugos specializuotose laboratorijose. Šiuo metu esame pateikę Civilinio kodekso pakeitimo siūlymų, kad būtų nustatytos tam tikros normos, kada pradėti tyrimą, kaip daroma kitose Europos Sąjungos šalyse.

– Dėl kokių produktų dažniausiai kreipiamasi į inspekciją?

R.Č.: Daugiausiai vartotojų skundų inspekcija gauna dėl elektrotechnikos, pradedant kompiuteriais, televizoriais, o didžiausias skundų skaičius yra dėl mobiliųjų telefonų. Antra produktų grupė, dėl kurios gauname daugiausiai skundų, būtų odos gaminiai, avalynė. Po to rikiuojasi tekstilės gaminiai, baldai, kitos prekės.

– Ką daryti, jei nekokybišką produktą įsigijai internetu iš užsienio? Ar inspekcija tokiu atveju turi galių padėti?

R.Č.: Vartotojas, gavęs ne tą prekę, kurią užsisakė, ar prekę, kuri netenkina jo lūkesčių, turi teisę, nenurodydamas priežasties, per 14 dienų atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties ir grąžinti nepatikusią prekę pardavėjui. Pastebime, kad daugėja kreipimųsi į inspekciją dėl elektroninės prekybos, kai prekės įsigyjamos per tarpininkus, kurie prekiauja kuponais. Manome, kad šiems santykiams sureguliuoti reikalingas valstybės įsikišimas, tai yra turi būti priimtas teisės aktas, reguliuojantis kuponais prekiaujančių interneto svetainių pareigas ir atsakomybę.
Europos vartotojų centrui priskirta funkcija padėti spręsti problemas, kilusias Lietuvoje reziduojantiems vartotojams, jei jie įsigijo nekokybišką prekę ar paslaugą kitoje ES valstybėje narėje, ar reziduojantiems vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Lietuvoje. Į jį taip pat gali kreiptis ir Lietuvos vartotojai.
– Pirkėjai į jus kreipiasi dažnai. O kaip patys verslininkai? Kada jie dažniau kreipiasi į jus: prieš pateikdami produktą rinkai ar kai dėl jo jau kyla problemų?
R.Č.: Daug verslininkų kreipiasi prieš pradėdami prekių importą. Tačiau dalis konsultuojasi tik tada, kai jau yra problema, ir tokiais atvejais dažnai galimas tik vienas sprendimas – produkto draudimas, išėmimas iš rinkos ir sunaikinimas. Pastebime dar vieną problemą, kai vieni verslininkai skundžia kitus, nes konkurencinėje kovoje norėtų būti lygesni ar pirmesni. Tačiau inspekcija vadovaujasi politika, kad tokiu atveju tikrinamos abi pusės. Galbūt kartais tai sustabdo kai kuriuos norinčiuosius kreiptis, bet mes stengiamės būti teisingi ir girdėti abi puses. Su verslininkais dirbame labai intensyviai – juos konsultuojame, organizuojame susitikimus, seminarus, mokymus regionuose. Mes turime dešimt teritorinių padalinių, todėl galime renginius organizuoti visoje Lietuvoje, žmonėms nereikia važiuoti specialiai į Vilnių. 2014 m. verslininkams buvo organizuotas 121 seminaras ir suteiktos 4443 konsultacijos.

Beje, artėjant Vartotojų dienai, kuri minima kovo 14-ąją, turėsime daug renginių, skirtų šiai progai, įdomių tiek vartotojams, tiek verslininkams. Visą renginių planą susidomėjusieji gali rasti mūsų interneto svetainėje. Labai kviečiame dalyvauti!
– Prižiūrite, kad būtų laikomasi teisės aktų numatytų reikalavimų. Dėl ko verslininkai dažniausiai juos pažeidžia: nežino ar tikisi būti nepastebėti?
R.Č.: Visada stengiamės suprasti, kad žmogui gali būti sudėtinga susigaudyti milžiniškame informacijos sraute. Tačiau dažnai matome, kad verslininkai nepakankamai skiria dėmesio susipažinti su reikalavimais, taikomais tiekiamiems į rinką produktams, jų keliama rizika. Apie juos galima sužinoti tiek mūsų organizuojamuose mokymuose, tiek neišėjus iš namų: verslininkų patogumui inspekcija savo interneto svetainėje yra paskelbusi ne maisto produktams keliamus reikalavimus. Mes darome viską, kad informacija būtų patogiai prieinama, bet domėtis reikia – juk nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
– Inspekcija skelbia apie pavojingas, uždraustas į rinką tiekti prekes. Kaip vyksta ši procedūra? Ar kiekvienas produktas, prieš patekdamas į rinką, yra patikrinamas?
R.Č.: Inspekcija turi daugiametę patirtį rinkos priežiūros srityje. Pavojingų produktų paieška ir atranka vykdoma ir atsitiktinės atrankos būdu, kilus pagrįstam įtarimui, kad gaminys gali būti nesaugus, arba nustačius, kad jis yra panašus į skelbtą RAPEX sistemoje (RAPEX – tai Europos Sąjungos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius sistema). Toks produktas atrenkamas bandymams ir tyrimams laboratorijoje. Nustačius, kad gaminys kelia rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, taikomos rinką ribojančios priemonės: draudimas tiekti į rinką, gaminio susigrąžinimas iš vartotojų, pašalinamas iš rinkos ir pan., taip pat nedelsiant pranešama Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms, informacija skelbiama inspekcijos interneto svetainėje. Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai, pavyzdžiui, per 2014 m. inspekcija nustatė 110 rimtą pavojų keliančių gaminių.

Inspekcija atlieka 32 gaminių grupių ir 11 paslaugų sričių rinkos priežiūrą.

Inspekcijos atliekami patikrinimai Lietuvos rinkoje

– Ar inspekcija vykdo ir degalų kokybės priežiūrą?
R.Č.: Taip, ir galime pasidžiaugti, kad dėl degalų problemų Lietuvoje turime mažai –  pernai gauti tik trys skundai. Tačiau atliekame bandymus mūsų Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorijoje, ar degalai atitinka privalomus nustatytus kriterijus, kurių yra net 44. Kartais į inspekcijos laboratoriją kreipiasi ir patys degalų gamintojai ar tiekėjai, kad jaustųsi užtikrinti dėl produkto kokybės.
– Kokius esminius pokyčius pastebite kokybės priežiūros sistemoje?
R.Č.: Valstybėje vyksta virsmas, keičiasi inspekcijos ir visų priežiūros institucijų misijos samprata – skatinamas pagalbos, konsultacijų teikimas vietoj sankcijų taikymo, stengiamasi būti verslo konsultantais, o ne baudėjais. Taip pat mažinama ūkio subjektams atliekant priežiūros funkcijas tenkanti administracinė našta, daugiau dėmesio skiriama rizikos prevencijai, priežiūros reikalavimai verslui tampa suprantamesni, lengviau ir patogiau prieinami, prognozuojami, priežiūros institucijos skatinamos bendradarbiauti tarpusavyje. Juk mūsų tikslas – padėti, kad žmogui būtų paprasčiau.

– Kaip Lietuva atrodo tarptautiniame kontekste: ar į jos rinką patenka daug nekokybiškų prekių, ar gerai veikia priežiūros mechanizmas?
R.Č.: Europos kontekste pastebima tendencija šalių, iš kurių atkeliauja daugiausiai nekokybiškų prekių. Du trečdaliai visame pasaulyje į rinkas patenkančių nekokybiškų prekių yra iš Kinijos. Tačiau labai įdomu, kad šiame sąraše yra tokios šalys, kaip Italija ir Lenkija. Ne visada net kiniškas produktas yra nekokybiškas, kaip ir ne visada pigu yra nekokybiška, o brangu – kokybiška. Dėl to tendencijos visose šalyse yra panašios. Taip pat galime pasidžiaugti, kad inspekcijos veikla Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, labai efektyvi – neseniai atlikti tyrimai parodė, kad mes savo rezultatais lenkiame kaimynes. Informacija apie mūsų nustatytas pavojingas prekes labai greitai per RAPEX sistemą pasiekia Latviją, Estiją, Lenkiją, tuomet ir šių šalių visos tarnybos dirba daug greičiau ir paprasčiau.

Akvilė Martinaitytė

Ką turi žinoti kiekvienas vartotojas

1. Vartotojas, prieš įsigydamas prekę, turėtų būti atidus ir skirti laiko prekės apžiūrai, pasitikrinti, ar yra naudojimosi instrukcija lietuvių kalba, pasinaudoti teise, kad pardavėjas patikrintų prekę arba pademonstruotų, kaip ja naudotis.
2. Vartotojas, įsigydamas prekes ryšio priemonėmis (t.y. el. būdu, el. prekyba) arba įsigijęs prekę ir jos pristatymo paslaugą, prieš priimdamas prekę, privalo apžiūrėti, ar pati prekė neturi mechaninių pažeidimų, ir tik apžiūrėjęs pasirašyti jos pristatymo/priėmimo dokumente.
3. Vartotojui rekomenduojama išsaugoti pirkimo dokumentą dvejus metus, nes vartotojas per šį laikotarpį turi teisę pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl įsigytos netinkamos kokybės prekės.

VNMPI informacija teikiama:
Skambučių centro konsultavimo paslaugos tel. 8 706 64 939. Kasdien nuo 8.00 iki 17.00 val.

~www.vnmpi.lt~ – inspekcijos interneto svetainė

~rastine@vnmpi.lt~ – elektroniniai paklausimai

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) nepritaria viešojoje erdvėje pasigirdusioms kalboms, jog Valstybinės darbo inspekcijos parengtas bendrinis klausimynas „Darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo teisės būklė“ – pasityčiojimas iš verslininkų, o pati Inspekcija dirba netinkamai. „Klausimyną tikrai reikia tobulinti, tačiau nereikia menkinti jo svarbos: daugiau nei pusė mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje nutinka smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse.

Su žmogaus gyvybe bei sveikata juokauti negalima, todėl siekiame, kad verslininkai tinkamai pasirūpintų sauga ir apie tai informuotų pareigūnus“, – tvirtina Asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. Valstybinei darbo inspekcijai atidėjus deklaracijų įteikimo datą pusmečiui, LPPARA aktyviai bendradarbiaus jį tobulinant ir šviečiant verslininkus.

500 įstatymų ir poįstatyminių aktų
Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija yra atsakinga už 500 įstatymų ir poįstatyminių aktų įgyvendinimą. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jei kiekvienas iš šių aktų būtų tikrinamas ir reguliuojamas atskirai? Siekiant supaprastinti institucijų bei verslininkų dalią ir buvo sukurtas šis klausimynas.
„Suprantame, kad verslininkams gali kilti daugybė neaiškumų dėl to kaip užpildyti daugiau nei 200 klausimų turinčią formą, ir matome, kad klausimynas toli gražu nėra idealus. Pavyzdžiui, nuo jo galėtų būti atleistos ISO standartus turinčios, gamybine veikla neužsiimančios įmonės (advokatų kontoros, kanceliarijos prekių parduotuvės ir pan.). Tačiau tikime, jog tai – tinkama priemonė darbo saugos reikalavimų užtikrinimui bei jų priežiūros supaprastinimui“, – sako R. Šidlauskas.

Ne baudos, o švietimas
LPPARA atstovai susitiko su Vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Viliumi Mačiulaičiu bei jo pavaduotoju Arūnu Lupeika. Susitikime sutarta, jog Asociacija užsiims aktyvia šviečiamąja ir prevencine veikla, teiks pasiūlymus kaip klausimyną tobulinti. Tačiau deja,  Valstybinė darbo inspekcija nėra vienalytė institucija. Daug daugiau pozityvios paramos ir įžvalgų pastebima sostinėje, tuo tarpu rajonuose verslininkai neretai gąsdinami baudomis, dažniau tenka abejoti inspektorių profesionalumu.
R. Šidlausko teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad kaip atsakas į itin sudėtingą klausimyną jau atsirado ir tarpininkų, besisiūlančių už tam tikrą mokestį jį užpildyti. Taip sutvarkoma formalioji pusė, tačiau tikrosios problemos, susijusios su požiūriu į darbo saugą, neišsprendžiamos. „Nenorime, kad verslininkai ir inspektoriai į klausimyną žiūrėtų tiesiog kaip į baudimo priemonę. Darbo sauga nėra formalumas, todėl tikime, jog švietėjiška veikla ir prevencija yra geriausios priemonės jai užtikrinti,“ – teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.

Vėl pajutęs bandymus išversti jį iš posto, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas lieka ištikimas savo principams: į politines rietenas jis nesivelia, kaip visuomet vengia viešai komentuoti ne tik diskusijas dėl jo kompetencijos, bet ir kylančias problemas dėl mokesčių surinkimo. Tokia viešųjų ryšių strategija M.Kaseliauskas vadovaujasi visus aštuonerius darbo VMI vadovo poste metus, ir kas galėtų paneigti, kad kaip tik dėl to, nepaisant visų skandalų, išliko jame ilgiausiai iš visų ligšiolinių inspekcijos vadovų.

Praėjusią savaitę M.Kaseliauskas vis dėlto sutiko padaryti išimtį ir davė interviu „Veidui“. Tiesa, buvo kaip visada atsargus ir pasveriantis kiekvieną ištartą žodį.

VEIDAS: Šiųmetis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plano vykdymas kelia labai daug klausimų, o jūsų aiškesnių paaiškinimų negirdėti – kaip jau tapo įprasta, jūs nieko nekomentuojate. Kodėl taip stipriai prasilenkia legalaus vartojimo ir surenkamo PVM didėjimas?

M.K.: Paaiškinimų iš institucijos tikrai buvo. Šie metai yra tikrai netipiški. Visų pirma todėl, kad pasikeitė PVM mokėjimo už importuojamas prekes tvarka, – tai davė ženklų minusą plano vykdymui pirmąjį pusmetį. Buvo suplanuota, kad kas mėnesį gausime papildomus 200 mln. Lt PVM, bet toks kiekis, aišku, negalėjo ateiti į biudžetą. Taip pat neįvertinta, kad dėl eksporto didėjimo metų pradžioje buvo gerokai didesni PVM grąžinimai. Visa tai mes tikrai buvome pasakę, ši informacija nebuvo slepiama.

Jei žiūrėsime į vidaus PVM, tai jo augimas atitinka vartojimo augimą – jis yra net šiek tiek didesnis. Bet jei žiūrėsime į galutinę prievolę – taip, ji vartojimo augimo nesiekia. Bet ir negali siekti, nes reikia atskaityti grąžintiną PVM. O nuliniu PVM tarifu apmokestinami tiekimai, kaip mes jau ne kartą minėjome, ypač pirmąjį ketvirtį ir pusmetį didėjo gerokai greičiau.

Galutinė suma, kuri ateina į biudžetą, yra mažesnė, nes turi susibalansuoti tarp grąžinimų. Jokios paslapties čia nėra.

VEIDAS: Tačiau ekspertai aiškina, kad visko suversti eksportuotojams, kurie prašo grąžinti PVM permoką, negalima, nes permokų statistika to neparodo, ir atsilikimas vis tiek turėtų būtų mažesnis.

M.K.: Permokos statistika kaip tik ir parodo, kad didėja nuliniu tarifu apmokestinami tiekimai, o tuomet išauga permoka.

Iš esmės dėl ko susidarė ta disproporcija? Duomenys rodo, kad BVP kilimas su eksportu yra tikrai fantastiškas, o be eksporto atrodo jau gerokai prasčiau ir turi tendenciją mažėti, nors bendras BVP auga. Tai rodo augimą eksporto sąskaita. Vadinasi, kol vidaus vartojimas nepasieks bent jau 2008 m. lygio, tol PVM surinkti bus sunku.

VEIDAS: Taigi, jūsų vertinimu, VMI nustatytas PVM planas buvo nerealus?

M.K.: Jis galbūt tam tikrais periodais nebuvo subalansuotas, ypač pirmoje metų pusėje. Bet ar jis buvo neteisingas visų metų atžvilgiu, dar negalima teigti, reikia sulaukti metų pabaigos.

Svarbiausias dalykas mūsų darbe yra visos mokestinės pajamos – bent jau keturi pagrindiniai mokesčiai. Ir mes šitą planą vykdome. Jei pažiūrėtumėte į mokestinių įplaukų planavimo istoriją, niekada nebuvo taip, kad visi mokesčiai būtų idealiai surinkti, kaip suplanuota. Nukrypimų būna visada. Tiesiog šiais metais yra labai išskirtas PVM – kiti mokesčiai dėmesio sulaukia mažiau, nors visą mokestinių pajamų planą per šių metų dešimt mėnesių mes įvykdėme, ir netgi turimas pliusas. Jūs puikiai suprantate, kad jei dėl eksporto PVM surenkama šiek tiek mažiau, tai jį turi kompensuoti pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai. Tai ir vyksta. Tragedijos dėl to tikrai nėra. Bet aš suprantu politikų susirūpinimą – yra iššūkis įsivesti eurą, reikia užtikrinti fiskalinio deficito kontrolę, ir tas nerimas pagrįstas, bet tai nereiškia, kad situacija nekontroliuojama ir klostosi visiškai ne ta linkme.

VEIDAS: Bet ar jūs galite patikinti, kad ilgainiui PVM surinkimas sugrįš į vėžes?

M.K.: Tie, kurie dirba su mokesčių surinkimu, visada yra realistai. Aš nei matau pagrindo pesimizmui, nei norėčiau užsiimti įtikinėjimu, kad nėra problemų ir mes tas pajamas turėsime. Bet aš manau, jog tikrai yra pagrindo manyti, kad mes jas turėsime.

VEIDAS: Buvęs Šiaulių VMI vadovas ir miesto meras Vytautas Juškus išlydėdamas jus į Vilnių įspėjo, kad eidamas VMI viršininko pareigas išsilaikysite tol, kol sėkmingai rinksite mokesčius. Ar šiandien galite pripažinti, kad jis buvo teisus?

M.K.: Iš buvusių kolegų, kai tik pradėjau čia dirbti, esu girdėjęs kitą pasakymą, kad nė vienas VMI viršininkas nebuvo priverstas atsistatydinti dėl mokesčių. Paprastai priežastys būna kitos, nei mokesčių surinkimas.

Noriu pasakyti, kad atsakymas būtų kažkoks trečias, kad atsistatydinti reikia nei dėl vieno, nei dėl kito, nes juk mūsų veiklą reglamentuoja įstatymai. Dabar VMI viršininkui nustatyta ketverių metų kadencija, aišku, kiekvienam vadovui yra keliami reikalavimai dėl veiklos rodiklių.

VEIDAS: Kaip reagavote į žinią apie finansų ministro jums neseniai skirtą griežtą papeikimą – pirmą tokią nuobaudą per visus darbo VMI metus?

M.K.: Mes suprantame šitą sprendimą – po Valstybės kontrolės išvadų ministras tam tikra prasme neturėjo pasirinkimo. Mes tas Valstybės kontrolės išvadas esame apskundę, tačiau dabartiniai įstatymai nenumato galimybės sustabdyti tarnybinio tyrimo dėl to, kad yra apskųstas pirminis aktas. Bet, aišku, ta nuobauda ateityje gali būti peržiūrėta, jei teismo sprendimas pakeis situacijos traktavimą.

VEIDAS: Valstybės kontrolės auditorių teigimu, visos problemos kyla dėl to, kad VMI sukurta mokesčių apskaitos informacinė sistema (MAIS) normaliai neveikia. Dėl kieno – jūsų ar konkursą laimėjusios IT įmonės kaltės ši sistema stringa?

M.K.: Susidūrėme su greitaveikos problema, kurią aiškiai konstatavo „Oracle“ kompanija, nes duomenų kopija buvo išvežta testuoti į šios kompanijos pasaulinį centrą Edinburge. Tuomet ir paaiškėjo, kad MAIS neveikimą lėmė greitaveikos problemos, nes trūksta serverinių resursų.

Projekto planavimo etape dar 2005–2006 m. buvo suplanuoti tokie resursai ir jų turėjo pakakti, bet realybė pasirodė kitokia – paaiškėjo, kad duomenų kiekiai bus daug didesni. Reikėtų suprasti, kad MAIS savo duomenų kiekiu Lietuvoje yra unikalus projektas. Kitos tokios apimties sistemos nėra.

Ir tai nereiškia, kad sistema visiškai neveikia, kad mes sėdėjome rankas sudėję ir nieko nedarėme. Be to, visos įplaukos, visa apskaita absoliučiai sutampa su gautomis lėšomis į VMI sąskaitas, su pateiktomis mokesčių mokėtojų deklaracijomis. Nedingęs nė vienas litas. Jei būtų dingę pinigai, klausimas tikrai būtų perduotas nagrinėti prokuratūrai. To nėra. Iš esmės yra tam tikrų tarpinių ataskaitų ir didžiosios knygos vėlavimas, bet neatitikimų nenustatyta.

VEIDAS: Lietuvoje mėgstamos sąmokslo teorijos. Viena jų teigia, kad į jūsų vietą taikosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko sūnus Dainoras, neseniai tapęs jūsų pavaduotoju. Kaip tai pakomentuotumėte?

M.K.: Niekaip. Tiesiog nekomentuosiu.

VEIDAS: Bet ar tikite, kad jus nori išmesti iš šio posto ir pakeisti kuo nors, kas bus labiau „savas“?

M.K.: Matote, stengiuosi apie tai negalvoti, nes tada nebeliktų laiko normaliam darbui. Per aštuonerius darbo metus yra buvę visokių problemų, kontroversiškų situacijų, bet jos visos išsispręsdavo ir iš esmės paaiškėdavo, kokios čia priežastys, kas yra kas ir pan. Aš net neabejoju, kad jei kas nors mato dabar kažkokią įtampą, ji išsispręs, ir visuomenė viską žinos.

VEIDAS: Pasak kitos sąmokslo teorijos, jūs neįtinkate dėl to, kad VMI viršininku buvote paskirtas finansų ministro pareigas einant Zigmantui Balčyčiui, o jis dabar konkuruoja dėl įtakos su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

M.K.: Vėlgi negaliu komentuoti, čia reikėtų paklausti politikų, su politika susijusių žmonių arba užkulisinių dalykų žinovų. Aš toks tikrai nesu.

VEIDAS: Kas, jūsų nuomone, inicijuoja viešųjų ryšių akcijas, diskusijas internete, užsakomuosius straipsnius, kuriuose nagrinėjamos dėl VMI vadovo posto vykstančios politinės peripetijos?

M.K.: Tai yra viešoji erdvė. Matyt, natūralu, kad kažkas kelia klausimus, kažkas versijas pateikia. Aš to pakomentuoti negalėčiau. Jei pradėčiau komentuoti, turbūt būtų pasaka be galo.

VEIDAS: Bet matote, koks reikšmingas pasidarė jūsų postas?

M.K.: Tai normalus valstybinės institucijos vadovo postas. Ir, beje, VMI nėra didžiausia valstybinė institucija. Vertinant pagal išlaidas „Sodra“ yra trečdaliu didesnė už VMI.

VEIDAS: Bet apie jus kalbama daug daugiau nei apie „Sodros“ vadovą.

M.K.: Taip būna tam tikrais etapais. Būna metas, kada apie kurią nors instituciją informacijos būna daugiau, bet paskui situacija pasikeičia.

VEIDAS: Kaip manote, ar dar ilgai išsilaikysite VMI viršininko poste?

M.K.: Reikėtų žiūrėti į įstatymą, reglamentuojantį valstybės tarnautojų, įstaigų vadovų veiklą. Yra kadencijos.

VEIDAS: Manote, kad jūsų nenuvers anksčiau, negu baigsis kadencija?

M.K.: Aš manau, kad Lietuvoje viskas vyksta pagal įstatymus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas niekuo ne blogesnis nei kitų valstybinių institucijų vadovai, o už daugelį jų net kompetentingesnis, bet puolimo sulaukia daugiau nei kiti. Kas už to slypi ir ar šįkart tai kainuos M.Kaseliauskui postą?

Finansų ministerija praėjusią savaitę ištrimitavo, kad dešimties šių metų mėnesių nacionalinio biudžeto pajamos yra 1,1 proc. didesnės, nei planuota. Gera žinia ta, kad biudžetas papildytas daugiau nei 202 mln. Lt daugiau, nei prognozuota, viršyti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių planai. Bloga žinia, kad toliau nepavyksta įvykdyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų planų.

Dėl to dėmesio centre vėl atsidūrė VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas, kurio vadovaujama institucija PVM plano nevykdė ir 2012 m., o pajamų iš akcizų tiek, kiek suplanuojama, nesurenka jau šešerius metus iš eilės.

Žinant, kad Lietuva tikisi 2015 m. įsivesti eurą ir todėl būtina neviršyti Mastrichto kriterijų, galima džiaugtis, jog PVM plano nevykdymą gelbsti kitos pajamos, tačiau bendras vaizdas kelia nemenką susirūpinimą.

Taigi spaudimas VMI viršininkui, o sykiu ir visiems mokesčių mokėtojams (pastebima, kad mokesčių inspektoriai kai kur jau ėmė griežtinti kontrolę) vis didėja.

Lapkričio pradžioje M.Kaseliauskas gavo ir pirmąjį per savo darbo VMI metus griežtą papeikimą, kurį jam skyrė finansų ministras Rimantas Šadžius. Tiesa, ne dėl mokesčių planų nevykdymo, o dėl kilusių problemų įgyvendinant VMI stambų informacinių technologijų projektą. Ministras jau kuris laikas neslepia nesimpatizuojantis inspekcijos viršininkui ir vis randa tai vienokių, tai kitokių priekabių.

Sąmokslo teorijų sūkuryje

M.Kaseliauskas VMI vadovauja jau aštuonerius metus, per tą laiką jo pavardė šmėžavo ne vienoje skandalingoje istorijoje, tik iki šiol jam visada pavykdavo iš tų istorijų sėkmingai išlaviruoti.

Prisiminkime kad ir pernai M.Kaseliauskui pareikštus ir po to subliūškusius kaltinimus 20 tūkst. Lt kyšio paėmimu arba daugiau nei trejų metų senumo įvykius, kai jam teko teisintis dėl savo motinos įmonėje vedamos juodosios buhalterijos ir tėvų namuose aptiktų šovinių, palydėtus nesantaikos žaibų tarp VMI viršininko ir tuometinio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdo Boreikos, kurį galutinai sukompromitavo ir iš posto išstūmė būtent VMI surinkta informacija. Pastarosios nesantaikos atgarsių girdėti iki šiol, tik dabar liežuviai plaka, kad „boreikiniai“ toliau kaišioja M.Kaseliauskui pagalius į ratus, veikdami per politikus.

Be abejo, tai tik viena iš daugelio sąmokslo teorijų, kurios beveik nuo pat pradžių lydi M.Kaseliausko karjerą sostinėje.

„Veido“ šaltinių teigimu, jauną teisininką M.Kaseliauską nuo karjeros Šiauliuose pradžios globojo socdemų patriarchai, nors jis pats Socialdemokratų partijai niekada nepriklausė: buvo tapęs tik tuometės Centro sąjungos nariu, bet po partijos reorganizacijos narystės joje nebepratęsė.

Pasak šaltinių, socialdemokratų parama M.Kaseliauskui visuomet būdavusi didelė – jis visada buvo labiau „savas“ nei atvirkščiai, VMI pastangos gauti papildomo finansavimo diegiamoms IT sistemoms ar kitokiai veiklai taip pat nebuvo ignoruojamos. Dabartinis finansų ministras R.Šadžius, kaip teigia jo aplinkos žmonės, taip pat neatrodo linkęs į tokius „valymus“. Įrodymų tam rastume tarsi ir nesunkiai: juk Finansų ministerijoje liko dirbti ankstesni politinio pasitikėjimo viceministrai, kol kas negirdėti, kad būtų stumdomi ir pavaldžių institucijų vadovai, kaip, tarkime, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė „šlavėsi“ savo ūkyje.

Kita vertus, sunku pasakyti, ar M.Kaseliausko santykiams su socdemais negalėjo pakenkti vėlesni pokyčiai, pavyzdžiui, R.Boreikos ir jo žmonos socialdemokratės Violetos Boreikienės veiklos tyrimas. Apie tai užsimena ir konservatoriai, ir patys socialdemokratai, tarp kurių stebimas susiskaidymas galbūt galėtų paaiškinti, kodėl virš M.Kaseliausko galvos kartkartėmis vis pakimba juodi debesys.

„PVM surinkimo prastėjimas, aišku, turi kelti susirūpinimą, bet aš nesiimu spręsti, ar sprendimo būdas yra dėl to rašyti papeikimus. Kitos minimos priežastys, kad Mokesčių inspekcija neišsprendė iš Valstybės kontrolės ateinančių dalykų, susijusių su informacinėmis sistemomis, manęs kažkaip neįtikina. Politines priežastis, dėl ko didėja spaudimas VMI viršininkui, galiu tik spėlioti. Faktas, kad jį paskyrė ponas Zigmantas Balčytis, kuris gali konkuruoti tampant Socialdemokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose, bet aš nežinau, ar tai gali būti priežastis, kodėl Z.Balčyčio paskirtas VMI vadovas netenka dabartinės socdemų Vyriausybės politinio palankumo“, – sklandančias versijas komentuoja konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Tarp kitų sklandančių gandų iš sąmokslo teorijų srities – kad VMI vadovo postas ruošiamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko sūnui Dainorui, prieš kelis mėnesius tapusiam kol kas laikinuoju (konkurso dar nebuvo) M.Kaseliausko pavaduotoju. „Neatmetama galimybė, kad tas postas galėtų būti ruošiamas B.Bradausko sūnui. Nuo pavaduotojo iki vadovo ne toks jau tolimas žingsnis“, – užkulisines kalbas komentuoja parlamentaras Jurgis Razma.

Antra vertus, kiti šaltiniai socdemo sūnų kaip tik įvardija ne kaip M.Kaseliausko varžovą, o veikiau kaip tam tikrą jo „stogą“ VMI. Tik kol kas dar nelabai matyti, kokia viršininkui iš to „stogo“ nauda.

Galima prisiminti ir versiją, kad į VMI viršininko kėdę vėl taikosi buvusi jos vadovė, dabar – finansų ministro patarėja Violeta Latvienė, kuri VMI vadovavo 2002–2005 m., nors „Veido“ šaltiniai teigia, jog bent jau ši versija su tikrove prasilenkia visiškai: V.Latvienė esą nesileistų įkalbama grįžti į VMI, net jei viršininko kėdė būtų laisva. „Net tokių minčių nėra, kad galėčiau grįžti vadovauti VMI“, – kratosi ir pati V.Latvienė.

Pasak mūsų šaltinio, tokių neįtikėtinų versijų kėlimas kelia minčių ne apie realią grėsmę M.Kaseliauską pakeisti kuo nors „savesniu“, kaip dabar dažnai kalbama, o į tam tikrą aiškiai VMI palankų mėginimą nukreipti žiniasklaidos dėmesį į pašalinius dalykus.

„Visa tai atrodo tarsi diriguojama profesionalia PR rankele. Kai kurie leidiniai ir žurnalistikos guru yra gana besąlygiškai atsidėję šitam reikalui dėl jiems žinomų priežasčių. Iš viso šito konteksto galima gana aiškiai perskaityti žinią, kad kažko nereikėtų liesti, negalima kelti klausimų ir t.t. Tokios pastangos išsilaikyti kėdėje atrodo įdomiai“, – teigia įtakingas asmuo buvusioje valdančiojoje koalicijoje.

Daug ką stebina bei piktina ir kitas dalykas: kad VMI viršininkas net ir klausiamas apie svarbius mokesčių reikalus dažnai atsimušinėja atsakymu „nieko nekomentuosiu“, neišeina ir visiems nepasako savo pozicijos aktualiausiais (kad ir mokesčių surinkimo) klausimais.