Dėl elektros energijos importo iš trečiųjų šalių ribojimų 2013 metais AB „INTER RAO Lietuva“ grupės grynasis pelnas sumažėjo iki 2,684 mln. litų, praneša bendrovė. Dėl importo apribojimų, lyginant su ankstesniais metais, įmonė mokėjo ir ženkliai mažesnius mokesčius valstybei.

„Dėl elektros energijos importo apribojimų mūsų įmonė ir visa įmonių grupė pernai III ketvirtį patyrė beveik dvi dešimtis milijonų litų nuostolių. Šie nuostoliai paveikė ir visus 2013 metų Grupės veiklos rezultatus. Nors metus ir baigėme gaudami nedidelį pelną, tačiau dėl minėtų veiksnių įmonė sumokėjo ir ženkliai mažesnius mokesčius valstybei“, – sako Giedrius Balčiūnas, AB „INTER RAO Lietuva“ generalinis direktorius.

Vien į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą bendrovės sumokamų mokesčių ir kitų įmokų suma per metus sumažėjo daugiau kaip 17 mln. litų, nuo 118,046 mln. litų 2012-aisiais iki 100,97 mln. litų 2013-aisias metais. Per metus įmonės sumokamas mokestis už naudojimąsi perdavimo tinklais (vadinamasis „įėjimo mokestis“, angl. – „input fee“), kurio nemoka Europos Sąjungos valstybių elektros energijos gamintojai ir tiekėjai, sumažėjo daugiau kaip 4 mln. litų, nuo 14 mln. litų 2012 metais iki 9,7 mln. litų 2013 metais.

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje veikiančios įmonių grupės pardavimų pajamos sumažėjo 15,6% ir siekė 757,882 mln. litų (2012 m. – 897,435 mln. litų), o grynasis pelnas nukrito iki 2,684 mln. litų (lyginant su 2012 metais sumažėjo daugiau kaip 21 kartą, nuo 58,114 mln. litų). Įmonių grupės EBITDA per 2013 metus sumažėjo iki 11,024 mln. litų, o EBITDA pelno marža sumažėjo iki 1,45%. 2012 metais šie rodikliai siekė atitinkamai 81,506 mln. litų ir 9,1%.

Ilgą laiką elektros energijos importą iš trečiųjų šalių dirbtinai ribojusiems tinklo operatoriams leidus importuoti daugiau elektros energijos iš Rusijos, jos kaina visą savaitę Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo, o sekmadienį – net tapo vienoda visose Baltijos valstybėse ir priartėjo prie kainų Skandinavijos šalyse, praneša AB „INTER RAO Lietuva“.

„Tinklo operatoriai sudarė galimybę importuoti trūkstamą elektros energiją iš trečiųjų šalių, todėl visą praėjusią savaitę elektros rinkoje matėme aiškią tendenciją: elektros energijos kaina biržoje kasdien mažėjo, o pirmadienį siekė tik 13,5 lietuviškų centų už 1 kWh. Tikimės, kad kainų mažėjimą nulėmę ir vartotojams itin palankūs tinklo operatorių sprendimai bus ilgalaikiai ir tolesnė tinklo operatorių veikla bus skiriama konkurencijai skatinti bei skaidrumui elektros energetikos sektoriuje didinti, o ne konkurencijos ribojimui ir dirbtinių kliūčių kūrimui“, – sako Vidas Čebatariūnas, AB „INTER RAO Lietuva“ komercijos direktorius.

Praėjusį pirmadienį „NordPoolSpot“ Lietuvos ir Latvijos zonoje kaina, mokama už 1 kWh elektros energijos, siekė 19,6 cnt., antradienį ir trečiadienį ji mažėjo iki 17 – 16,7 cnt., ketvirtadienį – iki 16,6 cnt., o penktadienį ir šeštadienį mažėjo dar labiau, iki 14,3 – 14,2 cnt. Galiausiai, sekmadienį, elektros energijos kaina dar labiau mažėjo ir priartėjo prie elektros energijos kainos Skandinavijoje bei susilygino su kaina, kurią mokėjo „NordPoolSpot“ Estijos zonoje elektros energiją perkantys rinkos dalyviai: 14,1 cnt. už 1 kWh.

Pirmadienį elektros energijos kaina dar labiau sumažėjo ir siekia tik 13,6 cnt už 1 kWh (Lietuvoje ir Latvijoje), bei 12,2 cnt. už 1 kWh (Estijoje).

Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos kainų suvienodėjimas skirtingose „NordPoolSpot“ zonose bus įmanomas tik visiškai užbaigus elektros energijos jungties tarp Lietuvos ir Švedijos (NordBalt) statybą.

Primename, kad dėl nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams itin daug rūpesčių sukėlusių tinklo operatorių veiksmų dirbtinai ribojant konkurenciją ir importą, elektros energijos kaina „NordPoolSpot“ Lietuvos ir Latvijos zonoje sparčiai augo per visą III šių metų ketvirtį, o spalio mėnesį pasiekė visų laikų aukštumas. Spalio mėnesį taip pat itin padidėjo skirtumas tarp kainos, mokamos už elektros energiją Lietuvoje ir Estijoje. Daugiausiai naudos iš to turėjo Estijoje veikiančios energetikos įmonės, pastarosiomis dienomis skelbiančios apie joms itin sėkmingą III šių metų ketvirtį ir itin gerus įmonių veiklos rezultatus. Pajamos iš šio skirtumo taip pat teko Estijos ir Latvijos sistemų operatoriams, o už jį susimokėjo Lietuvos elektros energijos tiekėjai.

Dar spalio mėnesio pradžioje AB „INTER RAO Lietuva“ buvo pranešusi, kad rinkoje trūkstant elektros energijos ir jos kainoms pasiekus aukštumas, įmonė galėtų užtikrinti trūkstamos elektros energijos tiekimą, tačiau to padaryti tuomet neleido trijų Baltijos valstybių tinklų operatorių susitarimai.

Rusijos energetikos milžinės “Inter RAO JES” antrinė įmonė “Inter RAO Lietuva” eksportuos elektros energiją iš Kaliningrado regione statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE).

Įmonės pasirašė atitinkamą susitarimą. Dokumente numatyta plėsti elektros eksportą iš Kaliningrado regiono ir pasirašyti ilgalaikes elektros pirkimo ir pardavimo sutartis ateityje.

Pradedant nuo 2017 metų, elektros eksportas iš Kaliningrado srities sieks 1 tūkst. megavatų (MW) per metus. Abi šalys gali nuspręsti nuo 2019 metų padidinti bendrą elektros energijos tiekimą, jei tai bus techniškai ir ekonomiškai įmanoma, teigiama “Inter RAO” pranešime.

Kiek anksčiau “Inter RAO” pasirašė 20 metų trukmės agento susitarimą su “Rosenergoatom” dėl elektros tiekimo iš BAE.

“Inter RAO” pavaldi įmonė “RAP Nordic” valdo 51 proc. “Inter RAO Lietuvos”, kuri Rusijos įmonei atstovauja nuo 2003 metų, akcijų. Likusius 49 proc. akcijų valdo investicijų įmonė “Scaent Baltic”.

“Inter RAO Lietuva” prekiauja elektra bendroje Baltijos energijos rinkoje aukcionuose ir pagal dvišales sutartis.

Valstybės valdoma “Inter RAO” yra Rusijos elektros energijos eksporto ir importo monopolininkė.