BFL

„Tam, kad tiksliai žinotume Seimo narių privačius interesus, manyčiau, nepakanka standartinio privačiųjų interesų deklaravimo. Šiuo metu gausu parlamentarų iniciatyvų, susijusių su banku „Snoras“: komitetuose ir komisijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinkybių, inicijuojamas laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltinimai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali padaryti žalos valstybei, apsunkinti buvusių banko savininkų ekstradiciją. Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuomenės viešųjų interesų suvokimu, o ne sąlygotos privačių interesų“, – teigia J. Razma.
Pasak parlamentaro, surinkus šiuos duomenis būtų galima objektyviai spręsti, kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant banko „Snoras“ problemas ir rekomenduoti jiems nusišalinti, nepretenduoti į Laikinosios tyrimo komisijos narius ir t.t.
J. Razma deklaracijoje siūlo pateikti tokius klausimus:

1.Seimo nario bei jam artimų asmenų, taip pat jų įsteigtų bendrovių 2008-2012 metais įgyti banko „Snoras“ ar jo dukterinių įmonių produktai ar paslaugos:
1.1.Indėliai (nurodant, ar jų dydis viršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt), jei atsiimti – tai kada);
1.2.Indėlių sertifikatai (jei už juos atsiimti pinigai – tai kada);
1.3.Obligacijos (jei už jas atsiimti pinigai – tai kada);
1.4.Banko akcijos (jei parduotos – tai kada);
1.5.Kiti banko produktai bei paslaugos.
2.Ar banke „Snoras“ ir jo dukterinėse įmonėse dirbo(a) Seimo nariui artimi asmenys? (Nurodyti pareigas ir nuo kada dirba)
3.Ar Seimo nariai bei jiems artimi asmenys nebuvo įgiję banko produktų „privilegijuotomis“ sąlygomis (pvz. aukštesnės palūkanos už indėlį ir pan.).

BFL

Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių dėl Vyriausybės veiksmų, trukdančių Vilniui grąžinti skolas, dalis kurių – 500 mln. litų – atsirado per pastaruosius ketverius metus, iš kurių beveik 3 metus Vyriausybei vadovauja A. Kubilius, o 2 metus miestą valdė konservatorių partijos atstovai. A.Zuokas ketina pažeidžiamus vilniečių interesus ginti teisme.

„Noriu viešai išsakyti argumentus, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai žinotų, kad dar nebuvo tokios valdžios, kuri taip nemylėtų Lietuvos sostinės. Finansų ministerija premjerui pateikė 2012 metų biudžetą, kuriame buvo įtraukti siūlymai Vilniui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį padidinti nuo 40 iki 45 proc., tiek pat padidinti ir skolinimosi limitą. Tačiau po pono A. Kubiliaus ir jo patarėjų, taip pat buvusio mero Raimundo Aleknos įtakos, Seimui buvo pateiktas kitas biudžeto projektas, kuriame Vilniui paliktas tas pats 40 proc. GPM atskaitymų dydis, o skolinimosi limitas netgi priešingai, ne padidintas, o sumažintas iki 35 proc.“, – sako A.Zuokas.

Pasak Vilniaus mero, toks sprendimas praktiškai atima galimybes Vilniaus savivaldybei įvykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams ir kartu kenkia vilniečiams.

Apie Vilniaus finansinę padėtį Vyriausybės vadovas ne kartą buvo informuotas miesto vadovybės, bankų, Vilniaus miesto kreditorių ir Finansų ministerijos atstovų. „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007-2010 m.“

Vasarą sudaryta bendra Vilniaus miesto savivaldybės, Finansų ministerijos ir bankų-kreditorių darbo grupė konstatavo, kad 2012 m. valstybės biudžete Vilniui būtina skirti 45 proc. (vietoje esamų 40 proc.) surenkamo GPM, be to, skolinimosi limitą padidinti nuo 40 iki 45 proc. Tai būtina, kad Vilniaus miestas galėtų vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus paslaugų teikėjams ir bankams.

„Vilniaus Taryba pati biudžeto neformuoja ir negali daryti įtakos sprendimams, kurie yra išimtinai Vyriausybės ir valdančiosios daugumos kompetencija. Todėl Vilniaus miesto savivaldybei nebelieka kito kelio, kaip Lietuvos sostinės ir gyventojų interesus nuo Vyriausybės politinių sprendimų, kurie prasilenkia su ekonomine logika ir teisingumu ginti teisme“, – sako A.Zuokas.

Pagal Seimui teikiamą svarstyti biudžetą Vilniui iš vilniečių surinkto gyventojų pajamų mokesčio bus skiriama tik  40 proc. sumos, kai, pavyzdžiui, Kaune savivaldybei kauniečiai skiria 94 proc., o Klaipėdoje – 86 proc. Taigi vilniečiai nuo GPM į valstybės biudžetą skirs 510 mln. litų, o į miesto – kiek daugiau nei 300 mln. litų. Pavyzdžiui, antras pagal dydį Lietuvos miestas valstybės biudžetui skirs apie 18 mln. litų, arba net 3,4 mln. litų mažiau nei Klaipėda.

Be to, Vilnius išlieka vieninteliu miestu Lietuvoje, kuriame nemažėja gyventojų skaičius. Kituose Lietuvos miestuose gyventojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 10-15 proc.

GPM pasiskirstymas tarp miestų

PASTABA. Kituose Lietuvos miestuose į savivaldybės biudžetą patenka 100 proc.
surenkamo GPM

Savivaldybių biudžetams skiriama GPM dalis, %

Šaltinis: LR Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlis

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad dėl labai didelio pasipriešinimo Lietuvoje numatomai statyti atominei elektrinei ji gali būti iš viso nepastatyta. Jos žodžiais, propagandinis karas vyksta tiek valstybės viduje, tiek aplink ją.

“Tikiuosi, kad mes kartu su kaimynais sugebėsime pasistatyti AE, bet gali nutikti ir taip, kad taip gerai, kaip yra tikimasi, nepavyks. Nes pasipriešinimas, kad turėtume savo atominę elektrinę, yra labai didžiulis”, – interviu naujienų portalui alfa.lt sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, čia susikirto dideli interesai: “Šalia Lietuvos statomos dvi atominės elektrinės – Karaliaučiaus krašte ir Astrave, Baltarusijoje – yra tos pačios valstybės – Rusijos – interesas”.

“Jos būtų kontroliuojamos tik Rusijos, bet vienas tų projektų tikslų – sustabdyti mūsų atominės elektrinės statybą, kad ji būtų kuo mažiau patraukli. Todėl šalia visai normalių rūpesčių, kaip pasistatyti jėgainę, turime kovoti propagandinį karą, kuris nuolatos vyksta ir aplink mus, ir mūsų valstybės viduje”, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Pasak jo,s Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys yra klasikinis energetinio nesaugumo pavyzdys ir modelis – visos trys šalys yra 100 proc. priklausomos nuo Rusijos dujų, panaši padėtis ir tiekiant elektrą.

“Todėl mūsų pagrindiniai darbai ir yra elektros tiltų tiesimas į Švediją bei Lenkiją (reikalai iš esmės pajudėjo tik šią kadenciją), siekiant sujungti Baltijos valstybių ir ES elektros tinklus. Norėčiau priminti, kad Baltijos šalys yra vienintelės ES narės, kurių elektros tinklų reguliavimas susijęs su Rusija. Kažkur ant Volgos krantų yra tie jungikliai, kurie reguliuoja visus dažnius, tinklo apkrovas ir panašiai. Akivaizdu, kad to nėra, todėl turime prisijungti prie europinių tinklų. Ir tą darome”, – interviu sakė R.Juknevičienė.

Komentuodama ypač svarbų šalies energetinei nepriklausomybei sprendimą statyti suskystintų dujų terminalą, kuris leistų atsikratyti “Gazprom” monopolijos, bei “Lietuvos dujų” demonopolizavimą, krašto apsaugos ministrė pabrėžė, jog valstybei šiuose reikaluose reikia ir visuomenės bei žiniasklaidos pagalbos.

“Čia reikia net ir žiniasklaidos pagalbos, žinant, kokius propagandinius ginklus ir kokias galimybes turi tas pats “Gazprom”. Žinau ir galiu atsakingai pasakyti, kad net specialiai samdomos viešųjų ryšių kompanijos, nors anokia čia paslaptis, tam, kad galėtų per mūsų žiniasklaidą veikti mūsų žmonių, piliečių požiūrį. O pinigų šiandien, deja, visiems reikia. Net ir žiniasklaidai”, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.

Lietuvos ekonominiai interesai Baltarusijoje negali užgožti puoselėjamų demokratijos vertybių, nes galime patys prarasti demokratiškos valstybės veidą, ketvirtadienį sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Emanuelis Zingeris.

“Mes priėjome prie taško, kada galime pasakyti, kad mūsų šalies ekonominiai interesai yra labai svarbūs, bet kritinių įvykių masė viršija visas įmanomas normas, todėl turime pasakyti, kad žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje yra tokie, jog turime nustatyti vertybinius vektorius santykiuose su šia valstybe, o ne klausytis tik ką mums kalba apie mūsų labai svarbius ekonominius interesus Baltarusijoje”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė politikas.

Anot jo, “mes negalime prarasti demokratiškos valstybės veido, nes po to pamiršime demokratijos standartus ir Lietuvos viduje, jeigu leisime, kad tokie pažeidimai vyktų kaimyninėje šalyje”.

“Ekonomika vis dėlto yra antrinis dalykas”, – pabrėžė URK vadovas.

Anot jo, Lietuvai būtų veidmainiška tylėti apie įvykius Baltarusijoje, ypač kai po kelių dienų bus minimo Sausio įvykiai.

“Mes negalime veidmainiškai nematyti, kad šalia, už kelių kilometrų yra kita tauta Europoje, kuri kenčia būdama tokiame pat sovietiniame kalėjime”, – kalbėjo parlamentaras.

“Šioje kaimyninėje Europos Sąjungos šalyje, Europos centre masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės iki pat šiandien dienos, – pabrėžė E.Zingeris. – (…) Lietuvos Seimas reikalauja paleisti kalinius, nutraukti bylas prieš visus buvusius kandidatus į prezidentus ir jų štabų narius, nutraukti terorą prieš visuomenines organizacijas.”

Apie pragmatišką Lietuvos politiką su Baltarusija ir Rusija ne kartą yra kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus”, – gruodį savaitraščio “Veidas” specialiam leidiniui “Prognozės 2011″ sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad politinis bendradarbiavimas priklausys ir nuo kitų aplinkybių.

“(…) štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po 19 metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas”, – bendravimo su oficialiuoju Minsko naudą apibūdino prezidentė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad 2011 metais Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.

Po gruodžio 19 dieną vykusių prezidento rinkimų, Minske panaudota jėga išvaikant mitingą, šimtai žmonių buvo suimti, tarp jų – ir buvę prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovai per rinkimus.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami dėl masinių riaušių sukėlimo, už tai numatomas laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.