Rusijai nerimą kelia ne Ukrainos siekiai integruotis į Europos Sąjungą, bet Vakarų bandymai šį procesą pasukti antirusiška kryptimi, pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
“Iš tiesų, Ukrainos integracija į Europos struktūras mums Rusijoje nerimo nekelia, nerimą kelia dalykas, kad tai sąmoningai pateikiama kaip geopolitinis, ekonominis, kultūrinis ir kitoks atotrūkis nuo Rusijos. Tokia privaloma ir neišvengiama patekimo į Europos šeimą sąlyga”, – penktadienį Lvove, kalbėdamas tarptautinėje konferencijoje “Europos Sąjunga-Rusija-Ukraina: ieškant naujų modalumų”, sakė K.Kosačiovas.
“Būdamas atsakingu Rusijos politiku noriu pareikšti: tokiam požiūriui mes ryžtingai priešinsimės. Ne todėl, kad mums gaila prarasti Ukrainą, o todėl, kad tai atviras melas. Ir tie, kurie tą tezę perša Ukrainai, Rusijai ir Europos bendrijai, patys puikiai žino, kad Ukraina ne tik nepasmerkta rinktis tarp tų dviejų variantų, o gali gauti naudos iš abiejų, paisydama savo pačios interesų, o ne tų, kurie norėtų Ukrainą paversti antirusišku projektu, o ne suverenia valstybe, kuri turi teisę naudotis savo geografine padėtimi”, – pažymėjo rusų deputatas.
Pasak jo, problema slypi tame, kad Ukrainai peršamas toks pasirinkimas, kuris gali šalį susprogdinti iš vidaus, nekreipiant dėmesio į istorines šalies ypatybes.
“Žinoma, Ukraina – Europos valstybė verta vietos Europos šeimoje. Tačiau, mūsų požiūriu, Ukrainai reikia siūlyti ypatingas sąlygas – ji ne Estija ir ne Čekija, ne Lenkija – ir tie klausimai Ukrainai iškyla visai kitoje plotmėje”, – pažymėjo jis.
Pasak K.Kosačiovo, ukrainiečiai “kiekvieną kartą būdavo verčiami rinktis, kaip nedarniose šeimose; ką labiau myli, mamą ar tėtį”.
“Logika – arba už mus, arba už juos – būtent tokias formuluotes tada skelbė anuometinė Europos komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero Valdner) per trijų ratų rinkimus, ragindama ukrainiečius apsispręsti su kuo jie – su Europa ar su Maskva. Tokio pobūdžio tezės sąmoningai įmetamos į Ukrainos, Rusijos ir Europos politinį kontekstą tų, kurie laiko Ukrainą tam tikru paskutinio šaltojo karo mūšio lauku. Beje, to lauko ir jame gyvenančių žmonių interesai lieka antriniai”, – pažymėjo Rusijos politikas.
K.Kosačiovas pastebėjo, kad, vadovaujantis šia logika, Rusijai priskiriamos “tam tikros imperinės ambicijos – bet kuria kaina išlaikyti Ukrainą, o jeigu pavyks, atkurti vieningą valstybę – ir būtent su tuo baubu ukrainiečių valdančiajai klasei ir siūloma kovoti pirmiausia”.
Parlamentaras nurodė, kad taikant tą pačią logiką Rusijos noras išsaugoti esamus ryšius, tuo labiau juos plėtoti ir padaryti tvirtesniais, laikomas “sąmoningu siekiu sukliudyti Ukrainos europinei integracijai”.
K.Kosačiovo nuomone, Ukrainos, Rusijos ir ES santykiuose reikia strateginio mąstymo, kuris galėtų tapti pagrindu naujiems modalumams šių šalių santykiuose.
“Pavyzdžiui, Ukraina ir Rusija gali ir privalo taptu vieninga tranzitine erdve tarp Europos ir Kinijos, tarp Europos ir Azijos rinkų”, – pridūrė Valstybės dūmos komiteto pirmininkas.
K.Kosačiovas taip pat mano, kad Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas yra vienas svarbiausių europinės integracijos išteklių XXI amžiuje.
“Visai neseniai, po Smolensko tragedijos, įvyko stichiškas Rusijos ir Lenkijos tautų suartėjimas. Aš visada maniau, kad Rusijos ir Lenkijos santykių normalizavimas taps esminiu veiksniu Europos suvienijimui tęsti. Ukrainos klausimas čia yra ne mažiau, o net labiau lemiamas”, – pabrėžė K.Kosačiovas.
“Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas yra vienas svarbiausių europinės integracijos išteklių XXI amžiuje, – tęsė jis. – Dabar mes turime unikalią galimybę suteikti šiam projektui praktinius kontūrus, pašalinę iš jo ideologinius ir politinius “šaltojo karo” ir sovietinio laikotarpio sluoksnius”, – nurodė Rusijos parlamentaras.