“Omnitel” tapus oficialiu Europos vyrų krepšinio čempionato telekomunikacinių paslaugų tiekėju, visose šešiose Lietuvoje vyksiančio čempionato arenose bus sudarytos galimybės naudotis pažangiu 4G ryšiu.

Tai pirmasiskartas, kai 4G LTE ryšys bus naudojamas “FIBA Europe” organizuojamo čempionato metu.

“Vertinu čempionato organizatorių ir privačių kompanijų pastangas šį Europos vyrų krepšinio čempionatą padaryti kuo sklandesnį ir pasirūpinti net mažiausiomis smulkmenomis. Taip pat tikiu, kad per šį čempionatą panaudotos pažangios technologijos taps precedentu ir standartų kartelę būsimiems organizatoriams iškels labai aukštai,” – sakė “FIBA Europe” generalinis sekretorius Nar Zanolin.

“Siekiame užtikrinti geriausias įmanomas darbo sąlygas žurnalistams, nes nuo jų priklausys ir krepšinio čempionato, ir mūsų šalies įvaizdis. Patikimas, spartus mobilusis ryšys yra nepakeičiama žurnalistų darbo priemonė tokio lygio renginiuose. Turėdami 4G ryšį, jie galės operatyviai perduoti naujienas savo skaitytojams bei žiūrovams,” – pabrėžė 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.

“Europos vyrų krepšinio čempionatas – puiki proga pristatyti Lietuvą pasauliui. 4G LTE ryšys yra premjera bet kuriame sporto renginyje, todėl, aprūpindami krepšinio arenas ir jose dirbsiančius žurnalistus naujos kartos 4G ryšiu, dar kartą įrodysime, kad Lietuva yra moderni ir pažangiausiomis pasaulyje technologijomis besinaudojanti šalis,” – sakė “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

Europos vyrų krepšinio čempionato metu “Omnitel” 4G ryšio modemais nemokamai aprūpins arenose dirbsiančius “FIBA Europe” darbuotojus ir žiniasklaidos atstovus. Naujos kartos “Omnitel” 4G LTE ryšys, kurio didžiausia vartotojams siūloma duomenų perdavimo sparta siekia 80 Mbps, leis greitai perduoti ne tik tekstą ar nuotraukas, bet ir filmuotą vaizdą, tiesioginius reportažus iš krepšinio arenų.

“Omnitel” 4G ryšį nuo rugpjūčio 31 dienos užtikrins šešiose čempionato arenose: “Siemens” arenoje Vilniuje, “Žalgirio” arenoje Kaune, “Švyturio” arenoje Klaipėdoje, “Cido” arenoje Panevėžyje, taip pat Šiaulių ir Alytaus arenose.

Be 4G ryšio, “Omnitel” taip pat suteiks SIM korteles ir mobiliojo interneto įrangą čempionate dirbsiantiems savanoriams.

“Omnitel” drauge su partneriais sukūrė ir mobiliąją “Eurobasket 2011″ svetainę (mobilelithuania.com). Šioje mobiliojoje “Eurobasket 2011″ versijoje, skirtoje svečiams iš užsienio, besinaudojantiems “Omnitel” tarptinkliniu ryšiu, bus pateikiama informacija ne tik apie varžybas, bet ir apie lankytinas vietas, renginius, taip pat miestų žemėlapiai ir kita naudinga informacija.

BFL

Tik trečdalis internautų teigia, kad nėra pasirašę nė vienos draudimo sutarties. O beveik du trečdaliai, t. y. 64 proc., internetu nesinaudojančių asmenų šalyje nėra apsidraudę jokioje draudimo bendrovėje. Tai paaiškėjo, rinkos tyrimų kompanijai „TNS LT“ atlikus jungtinį vartojimo ir pirkimo įpročių TNS Atlas™ bei Kompiuterių ir interneto vartotojų tyrimą.

Internautai mūsų šalyje dažniausiai draudžia automobilius – tokią finansinę apsaugą yra pasirinkę 41 proc. visų interneto vartotojų, taip pat jie yra pasirašę gyvybės draudimo – 26 proc., sveikatos – 12 proc., draudimo nuo nelaimingų atsitikimų – 12 proc. – sutartis. Mažiausiai populiarūs tarp interneto vartotojų yra kredito ir turto draudimai.

„TNS LT“ atlikto tyrimo duomenimis, naudojimosi draudimo paslaugomis ypatybės susijusios su tuo, kiek laiko asmuo praleidžia internete ir ką jame veikia. Interneto auditorijos segmentai išskiriami pagal aktyvumą ir veiklos internete pobūdį. Pagal šią metodiką interneto auditoriją galima skirti į 4 aktyvių interneto naudotojų segmentus – Tinklažmogius, Socialiuosius, Tikslinguosius ir Pradedančiuosius bei 2 nuosaikių internautų segmentus – Inertiškuosius ir Konservatyviuosius.

Daugiausiai draudimo paslaugomis naudojasi aktyviųjų internautų segmentas, o daugiausiai iš jų Tinklažmogiai ir Tikslingieji. Iš nuosaikiųjų daugiau draudžiasi Inertiškieji. Beveik nesinaudoja draudimo paslaugomis Pradedantieji internautai.

Kas ką daro internete?

Iš vartotojų, kurie dažniausiai elektroninėje erdvėje leidžia laisvalaikį, bendrauja, tvarko kasdienius reikalus bei prisideda prie interneto turinio kūrimo, dauguma, t. y. 48 proc., draudžia automobilius, o 38 proc. – gyvybę. Tai aktyviausi interneto vartotojai, priskiriami tinklažmogių grupei ir sudarantys 9 proc. visų Lietuvos internautų. Tarp jų mažiausiai populiarus yra sveikatos draudimas – jį yra pasirinkę tik 18 proc. minėtus interneto vartojimo įpročius turinčių asmenų. Tai dažniausiai vadovai, studentai, namų šeimininkės, kurių dauguma gyvena didžiuosiuose miestuose.

Tikslingųjų grupei priskiriami dažniausiai 30-49 metų amžiaus vartotojai, kuriems internetas yra funkcionali priemonė, palengvinanti kasdienių reikalų tvarkymą bei sutaupanti laiko, pavyzdžiui, atliekant finansines operacijas. 65 proc. tokių internautų yra apdraudę automobilį, 42 proc. – gyvybę, o beveik trečdalis arba 31 proc. iš jų yra pasirinkę pensinį draudimą. Mažiausiai, t. y. 14 proc., tokių interneto vartotojų draudžiausi turto draudimu. Tikslingieji sudaro 7 proc. visų Lietuvos internautų.

Socialieji interneto vartotojai, sudarantys 14 proc. visos šalies interneto auditorijos, elektroninėje erdvėje dažniausiai mezga ir išlaiko socialinius ryšius, taip pat aktyviau jungiasi prie socialinių tinklų svetainių. Dažniausiai jie, t. y. 37 proc. tokių vartotojų, draudžia automobilius, 29 proc. yra pasirinkę gyvybės draudimą, o 19 proc. – pensinį draudimą. Mažiausiai jiems rūpi – tik 8 proc. šios grupės vartotojų – KASKO draudimas.

Nepatyrę ir mažiausiai aktyvūs interneto vartotojai, kurie sudaro ketvirtadalį, t.y. 26 proc., šalies interneto auditorijos, priskiriami konservatyviųjų grupei. Tai pagal amžių vyriausi – dažniausiai 40-74 metų – internautai. Kas trečias toks interneto vartotojas yra apdraudęs automobilį, o kas penktas – gyvybę. Rečiausiai tokie žmonės rūpinasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Jauniausi, t. y. 15-19 metų, ir mobiliausi reguliarūs Lietuvos interneto vartojai yra priskiriami pradedančiųjų grupei, kurią sudaro kas aštuntas šalies internautas. Jie dažnai jungiasi prie socialinių tinklų ir aktyviausiai žiūri, įkelia arba komentuoja pramoginio pobūdžio turinį elektroninėje erdvėje. Dėl jauno amžiaus šie asmenys rečiausiai iš visų interneto vartotojų naudojasi draudimo paslaugomis – daugiau nei trys ketvirtadaliai jų nėra sudarę jokių draudimo sutarčių. Daugiau nei dešimtadalis jų naudojasi gyvybės ir 7 proc. – sveikatos draudimo paslaugomis.

Kas trečiam inertiškajam šalies interneto vartotojui labiausiai rūpi gyvybės ir pensinis, mažiausiai – tik 13 proc. – KASKO. Tai didžiausias Lietuvos internautų segmentas, sudarantis trečdalį visų interneto vartotojų. Jie dažniausiai naudojasi jau išbandytais ir patikrintais dalykais internete, nėra linkę eksperimentuoti, keisti įpročius ar tobulinti įgūdžius. Paprastai – tai 30-59 metų amžiaus žmonės.

Interneto naudotojų segmentacija rengiama pagal „TNS Global“ studijos „Digital Life“ metodiką. Lietuvoje šis tyrimas atliekamas nuo 2010 m. vasaros. Minėtame tyrime pateikiami duomenys apima periodą nuo 2011 m. vasario iki 2011 m. balandžio mėn. Jungtinis TNS Atlas™ bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimas buvo atliktas laikotarpyje nuo 2011 vasario 7 d. iki balandžio 17 d., jo metu buvo apklausti 1819 15-74 metų amžiaus respondentai.

„TNS LT“ priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai „TNS Global“, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Penkerių metų nepakako, kad Lietuvos blogosfera taptų įtakinga diskusijų erdve, o tinklaraščių rašymas jų autoriams neštų ne tik moralinius, bet ir finansinius dividendus.

Praėjus dešimtmečiui nuo pirmųjų tinklaraščių Lietuvoje atsiradimo ir maždaug penkmečiui nuo išpopuliarėjimo, jau galima daryti pirmąsias išvadas apie tai, kokią vietą bendrame žiniasklaidos kontekste tinklaraščiai išsikovojo. Verdiktas atrodo aiškus: revoliucija neįvyko. Didžioji žiniasklaida ir toliau savo rankose tvirtai laiko pagrindinį naujienų srautą ir reklamdavių pinigus. Tinklaraštininkai yra linkę užsidaryti savo kiaute ir retai tampa pirminiais naujienų šaltiniais, net jei dažniausiai kuria autentišką turinį.
Didelių lūkesčių iš tinklaraštininkų ir negalima tikėtis – absoliučiai visiems rašantiesiems, net ir patiems populiariausiems, tinklaraščio kūrimas yra hobi, generuojantis tik juokingai mažas, arba visai jokių pajamų. Taip yra todėl, kad internetinės reklamos davėjai dažniausiai atsižvelgia tik į paspaudimus ir unikalių lankytojų skaičių (reikėtų bent 10 tūkst. per dieną), o tinklaraščiai tuo pasigirti negali. Dėl to pagrindiniu motyvu rašyti tampa socialinio kapitalo kūrimas: rašoma, nes norima pasidalinti mintimis, skatinti diskusiją, kartu įtvirtinant savo, kaip eksperto statusą. Ilgai ir nuosekliai tai darantiems autoriams statusą, bent tarp savo skaitytojų, išsikovoti yra pavykę. Pavyzdžiui, garsiausias Lietuvos tinklaraštininkas Džiugas Paršonis yra laikomas interneto guru, studentas Kernius Kuolys – studijų užsienyje konsultantu, edukologė Austėja Landsbergienė – vaikų auginimo eksperte.
Kita vertus, jei net ir pačius sėkmingiausius Lietuvos tinklaraščius ir jų autorius iš blogosferos perkeltume į bendrą Lietuvos žiniasklaidos erdvę, matyti, kad jų kuriamo turinio įtaka yra menka.

Tinklaraščių įtaka vis dar menka

“Galiu pakartoti tai, ką sakiau prieš dvejus metus: tinklaraščiai niekada nepakeis didžiosios žiniasklaidos. Jie tiesiog yra tapę papildoma vieta ieškoti informacijos. Pavyzdžiui, tinklaraščiuose galima rasti įvairesnių temų straipsnių, nepriklausomų komentarų, ko kartais tradicinėje žiniasklaidoje pritrūksta”, – paklaustas apie didžiosios žiniasklaidos ir tinklaraščių santykį atsako abiems pusėms priklausantis Artūras Račas.
Tačiau naujienų agentūros BNS redaktoriaus ir vieno skaitomiausių Lietuvos tinklaraščių “Racas.lt” autoriaus manymu, tinklaraščiai dar toli gražu neišnaudojo viso savo potencialo. “Šiandien Lietuvoje matau 12–15 tinklaraštininkų, kuriančių šiokią tokią kokybę ir turinčių skaitytojų ratą. Ilgainiui didėjant interneto skverbčiai, kartu atsiras daugiau tiek rašančiųjų, tiek skaitančiųjų. Nereikia pamiršti ir to, kad tinklaraščius labiau skaito jaunesni žmonės. Augant jiems, augs ir tinklaraščių įtaka”, – įžvalgomis dalijasi A.Račas. Jį patį galima laikyti bene įtakingiausiu Lietuvos tinklaraštininku: į “Racas.lt” skelbtus tekstus yra sureagavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, būsimas ūkio ministras Rimantas Žylius. Būta ir labai apčiuopiamų teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, po įrašo apie prie namų esančią pavojingą gatvę ši buvo sutvarkyta.
Daugiau panašių pavyzdžių rasti sudėtinga. Galima prisiminti visų pirma blogosferoje paskelbtą nuotrauką su Valdo Adamkaus balsavimo biuleteniu prezidento rinkimuose, kuris išplito po didžiąsias žiniasklaidos priemones, taip pat aštrią tinklaraštininkų kritiką valstybinei lietuvių kalbos komisijai, į kurią komisija sureagavo ir galiausiai pakeitė dalį sprendimų. Tačiau tokių atvejų dar per mažai, kad juos būtų galima laikyti tendencija.

Blogosfera plėsis, įtraukdama ne tik IT industriją

Vis dėlto šiandieninė situacija – tik tarpinė stotelė tolesnės tinklaraščių plėtros link. Pasauliniame kontekste, nuo kurio atsiliekame 3–5 metais, pastebimas vis didesnis tinklaraščių susiliejimas su tradicine žiniasklaida. “Šiuo metu tinklaraščiai yra stipriai įsivirtinęs, o kai kur ir dominuojantis informacijos šaltinis. Pavyzdžiui, IT industrijoje tinklaraščiai yra gerokai populiaresni nei konkuruojantys naujienų portalų skyriai. Jie tapo rimtu verslu – pernai įvykęs “TechCrunch” pardavimo sandoris siekė kelias dešimtis milijonų JAV dolerių. Riba tarp tradicinės žiniasklaidos ir tinklaraščių taip pat nebėra aiški – kai kuriais atvejais vienintelis likęs skirtumas yra rašymo stilius”, – situaciją svetur komentuoja šiuo metu Danijoje informacines technologijas studijuojanti Ernesta Orlovaitė, viena iš Lietuvos blogosferą stebinčio tinklalapio “Poko.lt” autorių.
Stebėdama pasaulines tendencijas ji labai aiškiai prognozuoja tolesnius lietuviškosios blogosferos vystymosi etapus, mat užsienyje jie jau yra praeiti. Anot pašnekovės, jei Lietuva žengs Vakarų keliu, tinklaraščių įtaka ir integracija neabejotinai didės: tinklaraščius kursis įmonės ir visuomenei žinomi ekspertai, kai kurie dabartiniai tinklaraščiai taps verslu, tik turės imtis nestandartinių pajamų gavimo būdų. Kiek lėčiau keisis kultūriniai aspektai, pavyzdžiui pačių tinklaraštininkų supratimas apie autorių teises, kurios Lietuvoje vis dar yra dažnai pažeidžiamos. Galiausiai ateis eilė visuomenės požiūriui į tinklaraščius – jie įgys patikimo ir kokybiško informacijos šaltinio statusą.
Grįžus kelerius metus atgal, specialistų prognozės buvo bene identiškos. Kad jos nėra paremtos vien futuristiniu optimizmu rodo prognozių išsipildymas IT entuziastų bendruomenėje – būtent joje Lietuvos, kaip ir viso pasaulio blogosfera yra pažengusi toliausiai. Kita vertus, tinklaraščiai yra būtent IT entuziastų kūrinys. Kad jie būtų plačiai pradėti naudoti ir likusių visuomenės grupių, gali prireikti dar vieno penkmečio.

Tinklaraščių raida Lietuvoje:

2001–2005 m.: Pavienių IT entuziastų eksperimentai
Programuotojai kuriasi asmenines svetaines, kurios yra archajiško dizaino, neapibrėžto, dažniausiai asmeninio pobūdžio turinio. Jų auditorija labai menka, nes internetą turi tik nedidelė dalis žmonių.

2005–2007 m.: Visuomenė sužino apie tinklaraščius
Išvystoma pirmoji lietuviška tinklaraščių kūrimo sistema “Blogas.lt”, tinklaraščius pradeda rašyti ir nemokantieji programuoti. Sukuriama daug menkaverčių, greitai apleistų tinklaraščių, tačiau gimsta ir pirmasis Lietuvoje populiarus tinklaraštis, reklamą analizuojantis “Žudyk reklamą”.

2007–2008 m.: Autoriai vienijasi
Pradedamas rašyti daugiausiai prenumeratorių turėjęs Lietuvos tinklaraštis “Nežinau.lt”, pakėlęs turinio kokybės kartelę. Jo autorius Džiugas Paršonis kas vakarą parengia tinklaraščių apžvalgą – “blogoramą”, kurioje išskiria geriausius tos dienos įrašus. Taip autoriai sužino vieni apie kitus, kyla pirmosios tarptinklaraštinės diskusijos. Jos perauga į bendravimą realiame gyvenime – surengiama pirmoji tinklaraštininkų konferencija “Blogin”.

Lietuvių gyvenimas tapo viešas: naujausia “Eurobarometro” apklausa parodė, kad gyventojai socialiniuose tinkluose drąsiai skelbia savo asmens duomenis ir kitą informaciją.
Kaip praneša “Eurobarometras”, interneto socialiniais tinklais šiuo metu naudojasi 56 proc. lietuvių – tai šiek tiek daugiau nei ES vidurkis. Socialiniai tinklai populiariausi tarp Rytų europiečių: daugiausia jų vartotojų yra Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, o mažiausiai socialiniais tinklais domisi vokiečiai – jais naudojasi tik 37 proc. šalies gyventojų.
Paaiškėjo, kad lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, socialiniuose tinkluose atskleidžia vis daugiau savo asmeninės informacijos. Pavyzdžiui, net pusė socialinių tinklų vartotojų Lietuvoje deda internete savo nuotraukas, apie trečdalis skelbia savo namų adresą, beveik penktadalis yra nurodę savo mobiliojo telefono numerį, kas dešimtas viešina savo darbo istoriją. Tiesa, tokius asmens duomenis, kaip, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelės ar paso numeris, internete yra ryžęsi paskelbti kol kas tik 6 proc. lietuvių. Kitose Europos šalyse paso numeris socialiniuose tinkluose viešinamas daug dažniau: pavyzdžiui, tai drąsiai skelbia net 43 proc. švedų ir 37 proc. mūsų kaimynų estų.
Beje, didžiuma socialinių tinklų vartotojų gerai supranta, kad skelbti savo asmens duomenis viešai nėra saugu. 50 proc. lietuvių kaip didžiausią pavojų įvardijo tikimybę, kad paskelbta asmeninė informacija bus panaudota netinkamai ir be jų žinios, o 45 proc. apklaustųjų įžvelgė riziką tapti sukčių aukomis. Be to, penktadalis lietuvių mano, kad kai kurie socialiniuose tinkluose skelbiami duomenys gali pakenkti jų reputacijai.

Lentelė
Kokią savo informaciją socialiniuose tinkluose skelbia lietuviai, proc.

Vardą    78
Savo nuotraukas    55
Tautybę    40
Pomėgius, laisvalaikio planus ir pan.    36
Namų adresą    32
Informaciją apie draugus    32
Interneto svetaines, kuriose lankosi    25
Savo požiūrį ir nuomonę    21
Mobiliojo telefono numerį    18
Darbo istoriją    11
Asmens tapatybės kortelės/paso numerį    6
Duomenis apie sveikatą    5
Finansinę informaciją (algą, paskolas ir pan.)    4
Pirštų antspaudus    2

Šaltinis: “Eurobarometras”

BFL

9 proc. Lietuvos gyventojų teigia nuolatos, reguliariai naudojasi bevieliu internetu WiFi. 4G internetu nuolatos naudojasi 3 proc. Lietuvos gyventojų. Interneto telefonijos sistemomis nuolatos naudojasi 49 proc. Lietuvos gyventojų.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie naudojasi ir kaip dažnai naudojasi 4G internetu, bevieliu internetu (WiFi) bei interneto telefonijos sistemomis (tokiomis kaip Skype, Google, Talk, MSN). Apklausos duomenimis trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų iš viso nežino, kas yra bevielis internetas (WiFi), du penktadaliai (41 proc.) lietuvių nežino, kas yra 4G internetas, beveik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų nežino, kas yra interneto telefonijos sistemos.

Analizuojant interneto vartotojų atsakymus, paaiškėjo, kad bevieliu internetu (WiFi) nuolatos naudojasi 13 proc. interneto vartotojų, 4G internetu – 4 proc., interneto telefonijos sistemomis – 72 proc. Lietuvos interneto vartotojų.

“Nors interneto skvarba Lietuvoje artėja prie 70 proc., tačiau gana nedidelė interneto vartotojų dalis naudojasi modernesnėmis interneto galimybėmis ar paslaugomis. Dalis Lietuvos gyventojų apskritai nežino apie tokias interneto paslaugas ir galima manyti, kad dalis tiesiog neturi galimybių jomis naudotis. Tačiau interneto plėtra lemia senųjų komunikacijos technologijų išstūmimą, stacionarius telefonus keičia ne tik mobilus ryšys, bet ir interneto telefonijos sistemos, kurių naudojimas tikrai nemažas, net pusė Lietuvos gyventojų jomis naudojasi nuolatos, dar beveik dešimtadalis yra bandę ir ketina naudotis ateityje. Todėl tikėtina, kad interneto telefonijos sistemų skvarba per keletą metų priartės prie mobiliųjų telefonų skvarbos”, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Apklausos duomenimis, interneto telefonijos sistemomis labiau naudojasi jaunesnio amžiaus (15-35 metų) Lietuvos gyventojai, žmonės su aukšuoju išsimokslinimu, aukščiausiomis pajamomis (1101 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), tarnautojai ar specialistai bei studentai ar moksleiviai.

Bevieliu internetu labiau naudojasi, didmiesčių gyventojai, specialistai, jaunesnio amžiaus (15-35 metų) Lietuvos gyventojai, žmonės su aukšuoju išsimokslinimu, aukščiausiomis pajamomis (1101 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), bei studentai ar moksleiviai.

Šį mėnesį nepriklausoma tyrimų kompanija NSS Labs paskelbė naująją interneto naršyklių saugumo tyrimo ataskaitą. Tyrimas pripažino „Internet Explorer 9“ (IE9) ir „Internet Explorer 8” (IE8) saugiausiomis naršyklėmis Europos vartotojams.  Tyrimo rezultatai rodo, kad IE9 sulaiko 92 proc. internetu plintančių kenkėjiškų programų, o likusiais 8 proc. atvejų vartotojams priimti saugesnį sprendimą padeda naršyklės funkcija Application Reputation. „Internet Explorer 8” užblokuoja 90 proc. žalingų programų. NSS Labs ataskaitoje teigiama, kad „Internet Explorer“ naršyklė  pagal saugumą ir patikimumą net 7 kartus lenkia kitas naršykles.

20–tyje Europos šalių NSS Labs atliktu naršyklių saugumo tyrimu  buvo siekiama įvertinti „Internet Explorer“ ir kitų naršyklių  gebėjimą blokuoti kenkėjiškas programas (virusus, šnipinėjimo programas, trojanus, ir kt.), kuriomis naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai. Testavimo metu buvo tikrinama, kiek efektyviai skirtingos naršyklės blokuoja žalingas programas platinančius URL.

Kaip rodo Eurostat tyrimai, kenkėjiškų programų gausa ir aktyvus plitimas išlieka vienu didžiausiu pavojumi internete. 2010 metais 27–iose Europos šalyse atlikta apklausa parodė, kad beveik kas trečias (31 proc.) interneto vartotojas asmeniškai patyrė žalą dėl internete plintančių kenkėjiškų programų: turėjo problemų dėl kompiuterinių virusų, prarado kompiuteryje išsaugotą informaciją, patyrė finansinių nuostolių ir pan. Pasaulio vartotojų patiriama materiali žala, sukelta kenkėjiškų programų, įvertinta net 10 mlrd. JAV dolerių.  Antivirusinių programų kūrėjai visame pasaulyje kasdien užfiksuoja nuo 15.000 iki 50.000 naujų  kenkėjiškų programų. Trend Micro^TM pateikiamais duomenimis, šiuo metu internetu plinta 53 proc. kenkėjiškų programų, palyginus su 12 proc., plintančiomis elektroniniu paštu. Todėl vartotojams pasirinkti saugią naršyklę tampa kritiškai svarbu, jei norima išvengti kenkėjiškų programų sukeliamos žalos.

Siekdama užtikrinti vartotojams saugų ir patikimą naudojimąsi internetu, „Microsoft“ toliau investuoja į „Internet Explorer“ naršyklės saugumą. Šiuo metu „Internet Explorer 9“ (IE9) pasižymi stipriausiu saugumą užtikrinančių funkcijų rinkiniu. IE9 esanti SmartScreen saugumo funkcija apima Application Reputation ir patobulintą SmartScreen URL Reputation, apsaugančias vartotojus nuo kenkėjiškų ir šnipinėjimo programų, falsifikuotų svetainių. „Internet Explorer 9“  išlieka vienintele svetaine, turinčia Application Reputation funkciją, padedančią vartotojams priimti saugesnius naršymo sprendimus. „Internet Explorer“  taip pat turi kitas saugumą didinančias funkcijas:

• ActiveX Filtering;
• Apsaugą nuo piktybinio naršyklės panaudojimo (SEHOP/Data Execution Prevention /No eXecute /Address Space Layout Randomization);
• Įtartino turinio identifikavimo ir vartotojo informavimo funkciją (Mixed–content protection).

Kasdien „Internet Explorer“ naršyklėmis užblokuojama 3–5 mln. kenkėjiškų programų, taip apsaugant milijonus vartotojų nuo pavojų internete.

"Veido" archyvas

Pagal telekomunikacinių paslaugų ir interneto naudojimą lietuviai dažnai lenkia ES vidurkį. Kaip rodo “Eurobarometro” tyrimas, Lietuvoje per dvejus metus prieiga prie mobiliojo interneto padidėjo labiausiai Europoje – 13 proc., o ES šalyse augimas siekė tik procentą. Šiuo metu Lietuvoje priėjimą prie mobiliojo interneto turi 36 proc. namų ūkių, o tai dviem procentais daugiau nei ES vidurkis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai ir latviai dažniausiai visoje ES skambina internetu – abejose šalyse po 65 proc. namų ūkių. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 28 proc., o štai Ispanijoje tokiu būdu skambina tik 13 proc. namų ūkių. Lietuvių ir latvių pažangą šioje srityje galima paaiškinti sparčia abiejų šalių gyventojų emigracija – gimtinėse liekantiems jų giminaičiams internetu pigiausia bendrauti su išvykusiais artimaisiais.

Dar vienas rodiklis, pagal kurį dviem procentais lenkiame ES vidurkį – mobilieji telefonai. Mažiausiai po vieną mobilųjį telefoną Lietuvoje turi 91 proc. namų ūkių. Tačiau tik 33 proc. namų ūkių Lietuvoje turi ir fiksuotą telefono liniją, ir mobilųjį telefoną – tai bene perpus mažiau nei ES vidurkis (62 proc.) ir triskart mažiau nei Švedijoje, kur net 94 proc. namų ūkių naudojasi abiem variantais. Tik fiksuotą telefono ryšį mūsų šalyje turi 6 proc. namų ūkių.

Šiek tiek prasčiau ES atrodome ir nuo vidurkio atsiliekame pagal kompiuterių įsigijimą ir prieigą prie interneto. Lietuvoje kompiuterius turi 60 proc. namų ūkių (ES vidurkis 68 proc.), o internetą įsivedę 55 proc. (ES vidurkis 62 proc.).

"Veido" archyvas

Lietuvos statistikos departamento atlikto informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, 2011 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi 98 procentai gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 91 procentas įmonių. Pusė visų įmonių prisijungti prie interneto naudojo skaitmenines abonentines linijas (DSL), 29 procentai jungėsi šviesolaidine (optine) ryšio linija, 30 procentų – kitomis fiksuotomis jungtimis (kabeline, skirtine linija ir kt.).

64 procentai įmonių turėjo vietinius kompiuterių tinklus (LAN). Kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 39, internetą – 36 procentai gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 33 ir 30 proc.).

Interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 68 procentai gamybos ir paslaugų įmonių (2010 m. – 65 proc.). 36 procentai įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, 21 procentas teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, 19 procentų – pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą.

Beveik visos įmonės (98 proc.) 2010 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (2009 m. – 95 proc.). Informacijos institucijų svetainėse ieškojo 92 procentai įmonių, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 93 procentai grąžino jas užpildytas. 95 procentai įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 94 procentai deklaravo socialinio draudimo įmokas, 92 procentai – pelno mokesčio ir pridėtinės vertės deklaracijas. 27 procentai įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar ES šalių) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2010 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti prekes ar paslaugas) naudojo 39 procentai įmonių: 33 procentai įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 25 procentai – gavo užsakymų.

Elektroninės saugos priemones naudojo beveik visos (91 proc.) įmonės. 2010 m. su elektroninės saugos problemomis susidūrė 16 procentų įmonių (2009 m. – 23 proc., 2008 m. – 40 proc.). Pagrindine problema įmonės įvardijo IT paslaugų neprieinamumą, duomenų sunaikinimą ar iškraipymą dėl programinės (techninės) įrangos gedimo. Skaitmenines tapatybės identifikavimo priemones naudojo 72 procentai įmonių (2010 m. – 69 proc.).

Daugelis įmonių naudodamos IT siekė mažinti daromą poveikį aplinkai: 82 procentai įmonių siekė mažinti popieriaus sunaudojimą spausdinimui ir kopijavimui, 64 procentai įmonių darbo vidaus taisyklėse reglamentavo elektros energijos taupymo siekius (28 proc. naudojo IT programas, optimizuojančias energijos suvartojimą verslo procesuose). 52 procentai įmonių stengėsi fizines keliones keisti virtualiais susitikimais – telefono, vaizdo ar interneto konferencijomis, 42 procentai – teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įmonės el. pašto sistemos, dokumentų ar programų.

Informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse atrankinis tyrimas atliekamas kasmet pagal bendrą Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą klausimyną. Apklausiamos atrinktos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

apgaules_internete

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėja interneto paslaugų vartotojus, kad šiomis dienomis platinami elektroniniai pranešimai neva iš “Swedbanko”, kuriuose informuojama, kad el. bankininkystės sąskaita laikinai sustabdyta, ir prašoma klientų pateikti savo prisijungimo prie sistemos duomenis.

Elektroniniuose pranešimuose, kurie atrodo identiški banko puslapiui, pranešama apie laikinai sustabdytą vartotojo sąskaitą. Interneto vartotojas, spustelėjęs ant paveikslėlio, automatiškai nukreipiamas į duomenų vagysčių (angl. phishing) puslapius. Tokie paveikslėliai vartotojams siuntinėjami kaip spam laiškai (nepageidautino turinio žinutės). CERT-LT turimą informaciją perdavė valstybių, kuriose šis tinklalapis skelbiamas, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei toliau imasi visų reikalingų veiksmų, galinčių užkirsti kelią tokiems laiškams plisti.

CERT-LT PRIMENA: jungdamiesi prie el. bankininkystės paslaugų, visuomet įsitikinkite, kad tikrai esate reikiamame tinklalapyje. Taip pat atminkite, kad niekas ir jokiomis aplinkybėmis neturi teisės reikalauti jūsų pateikti šių slaptažodžių – nei telefonu, nei el. paštu, nei kitais būdais.

Jei gavote tokius pranešimus, CERT-LT nurodo blokuoti, t. y. ištrinti phishing tinklalapius, o apie pastebėtą naują veikiantį phishing puslapį prašome pranešti CERT-LT https://www.cert.lt/pranesti.html.

Plačiau apie phishing galite rasti http://www.esaugumas.lt/index.php?701248550

"Veido"archyvas

2001 m. Lietuvoje internetu reguliariai naudojosi tik 7,4 proc. gyventojų, prie interneto buvo prisijungę tik 2,5 proc. šalies namų ūkių. Internetu prekes arba paslaugas pirko 3 proc., o elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 5 proc. Lietuvos gyventojų. Prabėgus dešimtmečiui, situacija kardinaliai pasikeitė. 2011 m. pradžios duomenimis, internetu jau naudojasi 8 kartus daugiau – 63,5 proc. šalies gyventojų ir net 100 proc. 15-19 metų amžiaus Lietuvos jaunimo. Beveik 60 proc. namų ūkių turi interneto ryšį. 11 proc. gyventojų perka prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse, 35 proc. naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis.

Internete lietuviai dažniausiai naudojasi paieškos sistemomis (tai daro 82 proc. interneto vartotojų), elektroniniu paštu (78 proc.), internetiniais portalais (71 proc.), interneto forumais ir pokalbių svetainėmis (59 proc.), ieško konkrečios informacijos duomenų bazėse ir infopuslapiuose (56 proc.), naudojasi e. bankininkystės paslaugomis (52 proc.), lankosi socialinių tinklų svetainėse (45 proc.).

Europos Komisijos „Europos skaitmeninės darbotvarkės” ataskaitos duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos kontekste užima geras pozicijas pagal tokius rodiklius, kaip fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų (10 Mbps ir didesnio pralaidumo) dalį (41,9 proc.), mobiliojo plačiajuosčio ryšio skverbtį (5,8 proc.), gyventojų, kurie skaito naujienas internete (52 proc.), į internetą talpina savo pačių sukurtą turinį (28 proc.), mokosi internetu organizuojamuose kursuose (8 proc.) dalis. Lietuva yra viena pirmaujančių ES valstybių pagal šalies įmonių aktyvumą naudojantis informacinių technologijų privalumais atspindinčius rodiklius: įmonių, kurios internetu bendrauja su viešojo sektoriaus institucijomis (95 proc.), dalyvauja elektroniniuose viešuosiuose pirkimuose (31,5 proc.), vykdo pardavimus internetu (22 proc.) dalis.

Informacinių technologijų vartojimo mastai itin sparčiai pradėjo augti nuo 2001 m. Tais pačiais metais prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). Nuo 2010 m. prie Susisiekimo ministerijos veikiantis IVPK dalyvauja formuojant valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.

Anot IVPK direktoriaus Valdo Kišono, informacinės visuomenės plėtros procesai iš esmės lemia šiuolaikinės valstybės gyvenimą. „Mūsų strateginis tikslas – savo veiksmais ir pastangomis prisidėti prie informacinės visuomenės, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, procesų. Juk nuo informacinių technologijų sklaidos tiesiogiai priklauso ne tik įvairių ūkio sektorių vystymąsis ir šalies verslo įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose, bet ir kiekvieno mūsų galimybės greičiau, patogiau, efektyviau tvarkyti įvairius asmeninius reikalus, mokytis, dirbti, bendrauti ir pramogauti. Manau, kad per dešimt metų žengėme didžiulį žingsnį į priekį“,- pažymi V.Kišonas.

IVPK dalyvauja formuojant valstybės informacinių ir ryšių technologijų politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą, yra atsakingas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtros projektams, administravimą ir valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamų investicijų projektų derinimą, taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendina valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą, palaiko ir plėtoja Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemą ir elektroninės valdžios portalą www.epaslaugos.lt, vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikimo priežiūrą.

"Veido" archyvas

Jei įstatymą pasirašys prezidentė, nauja tvarka įsigalios nuo šių metų rugpjūčio, tačiau reklamos bendrovės dar nežino, kaip reikės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

Jei vartotojas nesutinka, internete bus draudžiama kaupti naują ar naudoti anksčiau sukauptą informaciją.

Neaiškumų bendrovėms kelia tai, kad įstatymo formuluotė neatitinka Europos Sąjungos direktyvos formuluotės. Įstatymas liepia gauti sutikimą kaupti informaciją, o direktyva – supažindinti su taisyklėmis, kaip bus kaupiami duomenys ir kokiam tikslui.

“Nuo šiol interneto tinklalapių savininkai privalės gauti lankytojų sutikimus, kad galėtų naudoti vadinamuosius “slapukus”, saugomus vartotojų kompiuteriuose. Jų paskirtis – atpažinti klientą ir nukreipti jam skirtą reklamą atsižvelgiant į jo naršymo internete istoriją”, – komentuoja advokatų kontoros “Borenius” advokatas Stasys Drazdauskas.

Pasak jo, technologiškai įmanoma įrašyti duomenis ne vartotojų kompiuteryje, bet trečiųjų šalių serveriuose. Tokiu būdu įstatymą galima būtų apeiti, tačiau įmonėms bus labai keblu greitai prisitaikyti.

Atsisakyti “slapukų” vartotojas galėjo ir iki įstatymo įsigaliojimo – ši funkcija įdiegta į kiekvieną interneto naršyklę. Tačiau ne visi šią funkciją žino ir randa.

BFL

Lietuvoje bent kartą per savaitę internete pavasarį naršė 59,4 proc. gyventojų, arba 0,8 punkto daugiau nei žiemą (58,6 proc.), parodė tyrimas.

Bent kartą per pastarąjį mėnesį internetu naudojosi 62,5 proc. gyventojų, taip pat 0,8 punkto daugiau (61,7 proc.), trečiadienį naujausio tyrimo duomenis paskelbė tyrimų bendrovė “TNS LT”.

Bent kartą per pastarąjį pusmetį internetu naudojosi 64,2 proc. gyventojų, arba 1,4 punkto daugiau (62,8 proc.).

Daugiausia interneto vartotojų buvo tarp jaunų žmonių, o kiekvienoje vyresnėje amžiaus grupėje naudotojų buvo vis mažiau – 15-19 metų amžiaus grupėje internete per pastarąjį pusmetį naršė beveik visi (98 proc.), o 50-74 metų amžiaus grupėje – tik 30 procentų.

20-29 metų amžiaus grupėje internetu naudojosi 89,5 proc. gyventojų, 30-39 metų – 82,6 proc., 40-49 metų – 63,9 proc. gyventojų.

Daugiausia internetu per pastarąjį pusmetį naudojosi sostinės gyventojai (76,5 proc.), Kaune – 70,7 proc., Klaipėdoje – 72,3 procento. Gyvenvietėse iki 2 tūkst. gyventojų internetu naudojosi tik 48,8 proc. gyventojų.

“TNS LT” vasario 28-gegužės 29 dienomis apklausti 1819 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų.

Vyriausybė tikisi, kad Lietuva pagal interneto naudojimą 2015-aisiais pasieks dabartinį Europos Sąjungos šalių vidurkį – 75 proc. gyventojų.