Pasaulinės interneto policijos pajėgos ar skaitmeninis pasas, su kuriuo vartotojai galės prisijungti prie interneto. Taip Rusijos antivirusinių programų ekspertas Eugenijus Kasperskis įsivaizduoja ateities interneto pasaulį, praneša EUobserver.com.

Kibernetinių nusikaltimų neįmanoma eliminuoti, taip kaip negalima panaikinti futbolo chuliganizmo, neuždraudus futbolo ar neuždraudus žmonių“, – Briuselyje vykusioje kibernetiniam saugumui skirtoje konferencijoje teigė antivirusinę įrangą gaminančios kompanijos „Kaspersky Labs“ vadovas.

Kibernetinio saugumo pasaulyje konkuruojanti produkcija – antivirusinės programos – aptinka tik žinomus ir gana paprastus kenkėjus, tačiau nesugeba užkirsti kelio suplanuotoms atakoms ar sudėtingoms infiltracijos schemoms.

E. Kasperskis pripažino, kad jo programa interneto vartotojams negali pasiūlyti visiškos apsaugos, tačiau tvirtina, kad dauguma prie kompiuterių ekranų sėdinčių žmonių, net ir būdami specialistais, dažnai tampa paprastų kenkėjiškų programų aukomis.

„Paskutinieji penkeri metai buvo kibernetinių nusikaltėlių „aukso amžiumi“. Jie turi brangias mašinas ir vertingo turto, bent jau tie, kurie buvo sugauti ir apie kuriuos mes žinome“, – kalbėjo E. Kasperskis, pažymėdamas, kad čia pirmauja Rusijos interneto įsilaužėliai, besinaudojantys Vakarų šalių sukurtos programinės įrangos silpnosiomis vietomis. „Jie nemano, kad tai nusikaltimas. Dažnai skaitau jų tinklaraščius ir jie teigia, kad taikosi į žmones, esančius už šios šalies ribų, o tai reiškia, kad pelnas yra tam tikra „investicija“ į vietos ekonomiką“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip jis vertina Rusijos valdžios požiūrį į kibernetinius nusikaltimus, E. Kasperskis kalbėjo: „Rusijos valdžia turi naftos ir dujų. Jie nesivaiko kibernetinių nusikaltėlių. O teisėjai vis dar nesupranta kibernetinio pasaulio. Tai labai piktina kibernetinę policiją, stebinčią, kaip žmogus, kuriam sugauti įdėta daug pastangų, nuteisiamas 3 metams lygtinai.“

Jis tvirtina, kad jo vizija – globali policija, vienodi įstatymai ir internetiniai pasai, kurie iš piktnaudžiaujančių vartotojų gali būti atimti, – vieną dieną taps realybe, mat „nusikaltimas į kibernetinį pasaulį integruotas lygiai tiek pat, kiek ir į tikrąjį“.

Tačiau ekspertai pastebi, kad E. Kasperskio požiūris į nusikaltimą ir internetą valdančią policiją yra supaprastintas. „Nėra jokios abejonės, kad ineterneto saugumas turi būti grindžiamas teisėsaugos pareigūnų tarptautiniu bendradarbiavimu. Tačiau aš būčiau labai atsargus, internetu naudotis norinčio žmogaus prašydamas paso. Didėjanti identifikacija susikerta su privatumu, esminiu Europos Sąjungos principu“, – teigė JAV kompiuterinių technologijų kompanijos „Cisco Systems“ privatumo politikos pareigūnas Chrisas Gowas.

ES komisaras Jesus Villasante teigė, kad E. Kaspersky dėmesį telkia tik į kibernetinius nusikaltimus, tačiau „mes esame tik pačioje pradžioje ir nežinome, kaip technologijos vystysis per 20–50 metų“. „Prieš 20 metų nebuvo mobiliųjų telefonų. Taigi technologija taps pokyčių varomąja jėga“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie pasus, komisaras pažymėjo, kad skaitmeniniai pasai jau dabar naudojami tvarkant banko sąskaitas ir naudojantis saugiais komunikacijos kanalais. „Mano tapatybė internete bus susijusi ne tiek su pavarde ar adresu, bet su tuo, ką aš darau, kokiomis paslaugomis naudojuosi, su kuo kalbuosi, kokias knygas skaitau. Ir tai turės atsispindėti teisės aktuose“, – kalbėjo jis.

technologijos.lt

Internetui skiriamo reklamos biudžeto dalis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų valstybių. Pasak specialistų, rinką iškreipia didžiųjų reklamos užsakovų investicijos į televiziją, rašo “Verslo žinios”.

“Per pastaruosius dvejus metus santykis tarp interneto skvarbos ir investicijų į reklamą internete Lietuvoje pagerėjo, tačiau atotrūkis vis dar lieka ryškus”, – teigė interneto reklamos bendrovės “Addvisors” direktorė Skaistė Knyzaitė.

Tyrimų bendrovės “TNS LT” duomenimis, Lietuvoje interneto reklamai 2010 metais išleista 8 proc. viso reklamos biudžeto šalyje.

“Nėra priežasčių, kodėl turėtų dominuoti reklama televizijoje. Neabejotina, jog tai lemia užsakovų inercija”, – komentuoja S.Knyzaitė.

Pasak žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūros “VRS grupė” vadovo Evaldo Dargužo, internetą renkasi įmonės, reklamai skiriančios mažai lėšų – iki 50 tūkst. litų, o didieji reklamos užsakovai šios reklamos formos vis dar privengia.

“Televizijos kampaniją gali suplanuoti turėdamas 80 tūkst. litų. Tokią sumą turinčios bendrovės dažniausiai kitų sprendimų neieško”, – pažymėjo E.Dargužas.

Tyrimų bendrovės “TNS LT” duomenimis, 2010 metais reklamai televizijoje buvo skirta 153 mln. litų, o reklamai internete – 25 mln. litų.

“Plika akimi matyti, kad internete yra daugiau reklamos pinigų, nei rodo TNS skaičiai. Tiesiog visas investicijas suskaičiuoti yra labai sudėtinga”, – teigė žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūros MPG vadovas Tomas Markūnas.

“Addvisors” duomenimis, Lietuvoje reklamjuostėms išleidžiama 67 proc. interneto reklamos pinigų, paieškos sistemoms – apie 10 proc.. Reklamai socialiniuose tinkluose – apie 2,6 procento.

Vis daugiau gyventojų, neturinčių prieigos prie interneto nei darbe, nei namuose, naudojasi nemokamu internetu šalies bibliotekose. Ši tendencija ypač pastebima kaimo vietovėse, kur kompiuterius su internetu namuose turi mažiau nei 50 proc. gyventojų (mieste – beveik trys ketvirtadaliai gyventojų).

„2010 metais Lietuvos bibliotekos pritraukė net 28 proc. naujų interneto vartotojų – RAIT apklausos duomenimis, tiek lankytojų pernai pirmąsyk pasinaudojo internetu bibliotekoje. Tai rodo viešos ir nemokamos interneto prieigos svarbą“, – pastebi projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

Pasak jo, bibliotekose vykdomi kompiuterinio raštingumo mokymai ir suteikiama nemokama interneto prieiga realiai mažina skaitmeninę atskirtį – bibliotekos pritraukia gyventojų, kurie iki šiol niekada nesinaudojo informacinėmis technologijomis. Apklausos duomenimis, 23 proc. internetu bibliotekose besinaudojančių lankytojų niekur kitur neturi alternatyvios interneto prieigos.

„Didžiąją dalį  internetu nesinaudojančių šalies gyventojų sudaro vyresni, kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, o būtent bibliotekos turi gerai išplėtotą įstaigų tinklą kaimiškose šalies teritorijose. Todėl tinkamai išnaudojant kompiuterizuotų bibliotekų tinklą, galima prisidėti prie kompiuterinio raštingumo didinimo ir skaitmeninės atskirties mažinimo“, – teigė K. Juškevičius.

Praėjusių metų pabaigoje 33 proc. visų šalies gyventojų neturėjo galimybės naudotis internetu nei namuose, nei darbe. 2008 m. tokių gyventojų buvo 40 proc., 2009 m. – 37 procentai.

Kompiuteriais apsirūpinusių namų ūkių skaičius kaime yra gerokai mažesnis nei mieste. RAIT apklausų duomenimis, 2008 m. kompiuterį su internetu turėjo 60 proc., 2009 m. – 69 proc., 2010 m. pabaigoje – 72 proc. miesto gyventojų, o kaime – atitinkamai 42 proc., 38 proc. ir 48 procentai.

1. Interneto prieiga. 2020-aisiais namų ūkių, turinčių plačiajuosčio interneto prieigą, bus 80 proc.
2. Internetinis raštingumas. Žmonių, mokančių naudotis internetu, jau 2015 m. Lietuvoje bus 80 proc.
3. Piniginės operacijos. 50–60 proc. pinigų pervedimo operacijų 2020-aisiais bus vykdoma internetu.
4. Technologijų parkai. Iki 2020-ųjų bus išplėtoti mokslo ir technologijų parkai, kuriuose formuosis savarankiškos informacinių technologijų įmonės, gaminančios pasaulyje konkurencingą produkciją.
5. Eksportas. IT produkcijos ir paslaugų eksportas 2020 m. sudarys bent 5 proc. BVP.
6. Investicijos. Vien iki 2013-ųjų į IT sektorių bus pritraukta 500–700 mln. Lt. 2020-aisiais investicijos į IT mokslinius išradimus sudarys 1,5 proc. BVP.
7. Specialistai. Per artimiausius trejus metus IT sektoriuje šalia dabar esančių 15 tūkst. darbo vietų bus sukurta daugiau nei tūkstantis naujų. Po dešimties metų šioje srityje dirbs 50 tūkst. darbuotojų.
8. Naujos technologijos. Lietuvoje kasmet bus sukuriama bent po dvi tris naujas technologijas, tad 2020-aisiais jų savo “sąskaitoje” turėsime per 25.
9. Svarbiausios kryptys. Lietuvos IT rinkoje dvi svarbiausios kryptys per ateinančius keletą metų bus mobiliosios aplikacijos ir debesų kompiuterija.
10. Infrastruktūra. IT plėtrai didelį poveikį turės lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklo (“grid” technologijos) infrastruktūra. Šalies mastu ši infrastruktūra susies ir plėtos universitetų ir mokslo institutų kompiuterių ir programinės įrangos infrastruktūrą, kompiuterinių skaičiavimų ir modeliavimo, elektroninių paslaugų pajėgumus.

Po dešimties metų internetu naudosis virš 80 proc. lietuvių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokesniuose regionuose

Informacinių technologijų srityje ir dabar turime kuo didžiuotis, esame viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Jei šį lygį pavyks išlaikyti, po dešimties metų Lietuva IT srityje pasieks kulminaciją.

Pastaraisiais metais IT rinkoje Lietuva neabejotinai turi kuo pasigirti. Juk mūsų šalyje šis sektorius 2010-aisiais augo sparčiausiai Baltijos šalyse.

Laimėjimus galima vardyti ilgai. Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje GSM skverbčių, yra antra pagal duomenų parsisiuntimo internetu greitį, o aštunta – pagal plačiajuosčio interneto kokybę. Be to, 3,5 G mobiliojo interneto tinklas prieinamas 88 proc. šalies gyventojų, Lietuvoje išplėtotas tankiausias visoje Europoje viešųjų interneto prieigos taškų tinklas. Be to, šalyje yra didžiausia optinio plačiajuosčio interneto (FTTH) skverbtis Europoje.

Ir tai ne viskas. Mūsų šalis – viena iš nedaugelio, kuriose pasiekta 92 proc. internetinės bankininkystės skverbtis. Per dešimt metų namų ūkių, turinčių kompiuterius, padaugėjo nuo 8,1 iki 53,8 proc., o namų ūkių, turinčių interneto prieigą, pagausėjo nuo 3,2 iki 54,9 proc. Pagaliau trys milijonai žmonių naudojasi 5 mln. aktyvių SIM kortelių, o 88 proc. mokesčių mokėtojų pajamas deklaruoja internetu. Pridėkime dar ir tai, kad lietuviai kaip tikri europiečiai puolė pirkti išmaniųjų telefonų, vadinasi, jų imlumas naujovėms – iš tiesų pavydėtinas.

“GfK Retail and Technology Baltic” atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas teigia, kad bendras telefonų pardavimas šalyje pernai padidėjo beveik 27 proc., tačiau įprastų mobiliųjų telefonų parduota 15 proc., o išmaniųjų – net 455 proc. daugiau. Nors dar 2009 m. išmanieji telefonai sudarė vos 3 proc., 2010 m. – jau 12 proc. bendros rinkos.

“GfK Retail and Technology Baltic” atstovo teigimu, paskutiniais 2010 m. mėnesiais Lietuva pasiekė 2009-ųjų Vakarų Europos vidurkį.

“Dėl telekomunikacijų operatorių vykdomų akcijų atotrūkį nuo Vakarų Europos sumažinome bent pusmečiu ir dabar atsiliekame maždaug vienais metus”, – sako E.Grybovas. Prognozuojama, kad 2011 m. išmaniųjų telefonų dalis bendroje išmaniųjų ir mobiliųjų telefonų rinkoje Lietuvoje pasieks 30 proc.

Taigi, kai viską apibendriname, vaizdas atrodo išties itin pozityvus. Vis dėlto IT sektoriuje dirbantys verslininkai nerimauja, kad augimas gali sulėtėti, o tokių ženklų jau esama. Tad jei norime iš tiesų tapti IT centru regione, reikia sutelkti ne tik protus, investicijas ir verslą, bet iniciatyvos imtis ir valdžiai. Jei tai pavyks, kalbinti pašnekovai neabejoja, kad didžiausias proveržis IT srityje mūsų laukia po 5–10 metų.

Ateitis – valdžios rankose

Verslininkų įsitikinimu, tam, kad tikslas sulaukti dar didesnio IT proveržio Lietuvoje virstų tikrove, iniciatyvos imtis metas valdžios atstovams. “Veido” pašnekovai pasigenda bendrų PPP projektų, strateginio valstybės požiūrio į eksportą, naujų idėjų, kylančių ne tik iš privačių bendrovių ar mokslininkų, bet ir iš Vyriausybės pusės.

Be to, reikalingas valstybinis požiūris į IT, kaip į visos šalies ekonomikos augimo potencialą. Juk IT sektoriaus produkcijos dalis bendroje gamybos struktūroje sumažėjo nuo 7,4 proc. 2001-aisiais iki 4,3 proc. dabar. Negana to, ekonomikos atsigavimo pagrindu laikomo eksporto struktūroje net 41,5 proc. sudaro žemės ūkio sektoriaus ir naftos produkcija, o IT sektoriaus eksportas toks mažas, kad nesiekia nė kelių procentų.

Galiausiai valstybės požiūrį iliustruoja ir faktas, kad mūsų šalyje išlaidos moksliniams techniniams tyrimams sudaro 0,84 proc. BVP, kai ES vidurkis siekia 1,9 proc.

Dar viena sritis, kurioje reikalingos permainos, yra specialistų ugdymas. Lietuvoje jau ne vienus metus skambinama pavojaus varpais dėl to, kad trūksta jaunų IT srities išsilavinimą turinčių specialistų, ypač regionuose. Tarkim, šiuo metu Lietuvos universitetuose kasmet parengiama vos po tūkstantį informacinių technologijų specialistų, iš viso šią sritį dabar studijuoja maždaug 5 tūkst. jaunuolių. Be to, nemaža dalis absolventų vėliau nepasilieka Lietuvoje – išvyksta į kitas ES šalis ar JAV.

Valstybės atsakas į tokius priekaištus – kol kas tik teorinis. Esą tikimasi, kad Lietuvoje bus išplėtoti technologijų parkai, o IT sektoriuje vietoj dabar dirbančių 15 tūkst. žmonių netolimoje ateityje plušės 25 tūkst. darbuotojų, po dešimties metų jų skaičius gali pasiekti ir 50 tūkst. Be to, valstybė skatins mokslinius tyrimus ir ieškos jiems investicijų.

Pavyzdžiui, iki 2013-ųjų į IT sektorių tikimasi pritraukti 500–700 mln. Lt. Tiesa, tai tik svajonės, kol kas neparemtos nei realiais sprendimais, nei darbais.

Keliausime į debesis

Viena technologijų sričių, kurioje ateityje galima sulaukti didžiausio augimo, – vadinamoji debesų kompiuterija (angl. “cloud computing”), kai duomenys laikomi ne kompiuteryje, o virtualiame serveryje, kitaip tariant, informacija iškeliauja “į debesis”.

Efektyvių programinės įrangos sprendimų centras “NOD Baltic” prognozuoja, kad debesų kompiuterijos sprendimų rinka Lietuvoje išaugs keletą kartų. Tai skatins ne tik gerėjantys šalies ūkio rodikliai, didelė interneto ryšio skvarba, bet ir didėjantis verslo susidomėjimas veiklos sąnaudas mažinančiais debesų kompiuterijos sprendimais.

“2011 m. prognozuojamas žymus debesų kompiuterijos sprendimų rinkos augimas. Didėjantį susidomėjimą rodo ir mūsų klientų dinamika – “Google Apps” atstovais tapome prieš daugiau kaip pusę metų, o sprendimą jau įdiegėme 108 darbo vietų įmonėse”, – teigia Lietuvoje “Google Apps” virtualaus biuro priemonėms atstovaujančios “NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.

Debesų kompiuterijos paslaugas jau siūlo ir tokios Lietuvoje veikiančios kompanijos, kaip BDC, “Hostex” ir kitos. Jų atstovų nuomone, kadangi Lietuvoje šioje srityje žengiami dar tik pirmieji žingsniai, o pasaulyje debesų kompiuterijos paslaugomis jau visu pajėgumu naudojasi ne tik privatūs vartotojai bei verslas, bet ir valstybinis sektorius, mūsų šaliai tai viena perspektyviausių sričių, kuriose savo vietą ras ir IT sprendimų bendrovės, ir mobilieji ar fiksuoto ryšio operatoriai, ir interneto tiekėjai.

Svetainės speedtest.net duomenimis, Lietuva patenka į sparčiausią internetą turinčių Europos Sąjungos šalių dešimtuką, o Vilniaus gyventojams itin spartų internetą siūlo „Penki kontinentai“ – viena seniausių ir stambiausių Lietuvos IT bendrovių.

Nuo birželio 1 dienos „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ tiekiamas šviesolaidinis internetas „Skynet“ taps dar greitesnis – jo sparta Lietuvoje sieks iki 550 Mb/s, o užsienyje – iki 300 Mb/s. Anot Tinklo operacijų skyriaus vadovo Tomo Okmano, šviesolaidžio greitis didinamas atsižvelgiant į nuolat augančius klientų poreikius.

„Internetas jau seniai tapo neatskiriama daugumos lietuvaičių kasdienybės dalimi, tad nuolat auga ir interneto naudotojų poreikiai. Atsižvelgdami į tai, nuolat modernizuojame savo tinklą, siūlome net išrankiausių klientų poreikius atitinkančių interneto planų bei patrauklių akcijų. Visų „Skynet“ interneto planų greičių didinimas – taip pat vienas iš būdų neatsilikti nuo tobulėjančių technologijų ir didėjančių klientų reikalavimų“, – teigė Tomas Okmanas.

„Skynet“ – tai ne tik spartus ir patikimas internetas, bet ir daugybė papildomų paslaugų – interaktyvioji IP televizija „Penki TV“, IP telefonija, būsto saugos sprendimai. Dauguma jų valdomi ir populiariais mobiliaisiais prietaisais – planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais.

 

Per pastaruosius dvejus metus įvyko esminis šuolis Lietuvos bibliotekų gyvenime: nemokamą interneto prieigą jau teikia 90 proc. bibliotekų. Informacinių technologijų bumas ypač akivaizdus kaimo bibliotekose.

RAIT atliktos bibliotekininkų apklausos duomenimis, 2010 m. pabaigoje viešą interneto prieigą teikė 90 proc. šalies bibliotekų, 2008 m. tokių buvo 68 proc., o 2009 m. – 78 proc. Ypač ženklūs pokyčiai pastebimi bibliotekų kaimo filialuose. Jei 2008 m. nemokamo interneto paslaugas teikė 52 proc. kaimo bibliotekų, tai 2009 m. jų padaugėjo iki 74 proc., o pernai – iki 88 procentų.

„Kompiuterių naudojimas bibliotekų kaimo filialuose jau pasiekė bendrą šalies lygį. Pagal viešų interneto prieigų skaičių miestas vis dar lenkia kaimo vietoves, tačiau tikėtina, kad per artimiausius metus šios pozicijos išsilygins“, – prognozavo projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

Šalies bibliotekose vykstantys pokyčiai bus aptariami rytoj Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Naujoviška biblioteka: pokyčiai ir iššūkiai“, kuri rengiama įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“. Įgyvendinant šį projektą, pernai 179 kaimo viešosiose bibliotekose įdiegta per 800 kompiuterių, beveik 200 bevielio ryšio prieigos įrenginių, daugiafunkcinių įrenginių, kitos technikos.

RAIT apklausos duomenimis, kompiuterius pernai savo darbe naudojo 93 proc. bibliotekininkų (2008 m. – 78 proc.). Kompiuterių naudojimas kaimo bibliotekose beveik pasiekė bendrą šalies vidurkį – 92 proc., nors dar 2008 m. jis buvo 12 procentinių punktų mažesnis.

„Labai svarbu, kad kompiuterinį raštingumą įgiję bibliotekininkai informacinių technologijų žinias perduotų gyventojams. Sąlygos tam itin palankios – bibliotekų tinklas yra gerai išplėtotas kaimiškose teritorijose, o būtent vyresni ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės daugiausia ir sudaro tą trečdalį šalies gyventojų, kurie kol kas neturi galimybių ar tiesiog nemoka naudotis kompiuterinėmis technologijomis“, – pabrėžė K. Juškevičius.

2010 m. mokymus gyventojams organizavo 39 proc. viešas interneto prieigas aptarnaujančių bibliotekininkų (2009 m. – 15 proc.). Tai, kad vis daugiau gyventojų kompiuterinio raštingumo žinių įgyja bibliotekose, rodo ir nuomonių tyrimų rezultatai. Viešosios interneto prieigos lankytojų apklausos duomenimis, iš visų, kurie dirbti kompiuteriu išmoko specializuotuose kursuose, 55 proc. nurodė, kad kursus organizavo viešoji biblioteka (27 proc. nurodė darbovietę, 16 proc. – projektą „Langas į ateitį“, 5 proc. – darbo biržą, 8 proc. – kitus organizatorius). Nedidelė dalis gyventojų žinių įgijo dalyvaudami ne vienos, o kelių įstaigų organizuotuose kursuose.

Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“ iki 2010 m. pabaigos surengti kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių naudojimo kursai beveik 2 tūkst. bibliotekininkų, kurie elektroninio raštingumo mokymus organizavo 32 tūkst. šalies gyventojų.

Projektas „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinamas pagal tarptautinį trišalį susitarimą tarp Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Bilo ir Melindos Geitsų fondo, kuris pasirašytas  2007 m. lapkričio 15 d. Numatoma projekto pabaiga – 2012 m. birželio mėn.

Balandį atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. apklaustų šalies gyventojų sutinka, kad Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu.

41 proc. apklaustųjų elektroninio balsavimo įvedimui visiškai pritaria, 34 proc. teigia greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai idėjai. Elektroninio balsavimo įvedimui greičiau arba visiškai nepritartų atitinkamai 11 proc. ir 6 proc.

Apklausa atskleidė, kad atsiradus elektroninio balsavimo galimybei ja naudotųsi 47 proc., o sena tvarka balsuotų 37 proc. respondentų.Tyrimas parodė, kad daugiausiai teigiančių, jog naudotųsi elektroninio balsavimo galimybe, buvo tarp jaunų (iki 30 metų) respondentų. Didžiųjų miestų gyventojai, pasak apklausos, yra didesni elektroninio balsavimo entuziastai nei gyvenantys miesteliuose ir kaimuose.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” šių metų balandžio 14-17 dienomis apklausė 504 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų teigė manantys, kad galimybė balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.

Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė politologas Antanas Kulakauskas, elektroninį balsavimą pirmosios įsivedusios Estijos patirtis parodė, jog rinkėjų aktyvumą naujoji galimybė paveikė nežymiai, tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje efektas galėtų būti didesnis dėl gausesnio emigrantų skaičiaus.

“Mūsų emigracija daug didesnė negu estų ir, žinoma, pirmiausia emigrantams susidarytų galimybė dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, neatitrūkti. Tikriausiai – bent jau iš mano paties pokalbių – atrodytų, kad dalyvaujančių būtų daugiau”, – dėstė A. Kulakauskas.

Tuo metu Lietuvoje gyvenančių piliečių aktyvumas, politologo vertinimu, balsuojant internetu būtų mažesnis nei apklausoje parodytas entuziazmas, nes nedalyvavimą rinkimuose paprastai lemia ne “vargas nueiti iki rinkimų apylinkės ir įmesti balsus, bet nematoma prasmės dalyvauti rinkimuose, neturima, už ką balsuoti”.

Spaudos konferencijoje, be kita ko, pristatytas kreipimasis į Seimą, kuriuos prašoma “objektyviai apsvarstyti elektroninio balsavimo įvedimą mūsų šalyje ir priimti balsavimą internetu įteisinančias įstatymų pataisas”. Žmonės bus kviečiami apsirašyti po kreipimusi, kuris vėliau bus įteiktas Seimui.

“Šiuo atveju mes, kaip Pilietinių iniciatyvų centras, inicijuojame tokį veiksmą, kad žmonės galėtų pasakyti savo nuomonę dėl elektroninio balsavimo”, – spaudos konferencijoje sakė centro direktorius Girvydas Duoblys.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.

Vakar Vyriausybė pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma pavesti Ryšių reguliavimo tarnybai rūpintis nepilnamečių apsauga nuo žalingo interneto turinio bei prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Ryšių reguliavimo tarnyba turės aprobuoti žalingo interneto turinio, darančio neigiamą poveikį nepilnamečiams, filtravimo priemonių įdiegimą ir veikimą. Tarnyba taip pat turės parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarką.

Siekiant, kad informacinių ir ryšių technologijų reguliavimą atliktų viena kompetentinga institucija, nustatoma, kad už minėto įstatymo priežiūrą bus atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba. Iki šiol tai buvo pavesta Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos.

Pavedamos funkcijos leis Ryšių reguliavimo tarnybai sistemingai ir efektyviai kontroliuoti viešo naudojimo kompiuterių tinkluose skelbiamą informaciją bei prižiūrėti ribojamos viešosios informacijos platinimą.

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18 – 29 metų jaunimas (96 proc.), 30 – 49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 proc. ir 64 proc..

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur (3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse).

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių  Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose.

Anot „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad interneto naudotojų Lietuvoje sparčiai auga, o pagal interneto prieigą namų ūkiuose Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių.

„Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sako R. Ališauskienė.

Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) suaugusių šalies gyventojų  nė karto nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių. Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės (65 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (67 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (47 proc.), bedarbiai (41 proc.) bei nedirbantys pensininkai (85 proc.).

„Nors internetu nesinaudojančių žmonių dalis išlieka gana svari, tačiau tyrimo rezultatų ir ES statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenų palyginimas rodo, kad ši dalis nuosekliai mažėja. Tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – interneto naudotojų ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiai turėtų augti“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

Švyturio korporatyvinis puslapis laimėjo auksą komercinių tinklapių kategorijoje. Omnitel projektas „Verslo klubas“ laimėjo antrą vietą specialių interaktyvių projektų kategorijoje, Teo projektas „Žmogelevizorius“ laimėjo trečia vietą tarp komercinių tinklapių. Daugiausiai apdovanojimų pelnė interneto kampanija „Vilnius2015.lt“, kurta 2011 metų Vilniaus miesto savivaldos rinkimams. Ji laimėjo auksą tarp nekomercinių tinklapių, trečią vietą tarp internetinių medija kampanijų bei trečią vietą tarp kampanijų, kurios puikiai atitiko pasirinktą tikslinę auditoriją.  Rusijos interaktyvių agentūrų asociacija „AIA“ įvertino šį projektą specialiu prizu, kurį suteikė reklamai, radusiai geriausią ryšį su vartotoju.