INTERNET_blokavima15

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį nepritarė apribojimams internete, atsiliepdamas nuogąstaujantiems vartotojams, kuriems sukėlė nerimą Federalinės saugumo tarnybos samprotavimai apie nekontroliuojamos prieigos prie pasaulinio žiniatinklio grėsmes.

“Kai dėl mano asmeninės nuomonės, tai aš nemanau, kad galima ką nors apriboti”, – atsakė V.Putinas į vieną klausimų Valstybės Dūmoje, kai perskaitė metinį pranešimą.

Ministrui pirmininkui buvo užduotas Rusijos liberalų demokratų partijos frakcijos klausimas apie specialiųjų tarnybų pareiškimus, kad gali būti užblokuoti kai kurie interneto puslapiai.

Deputatas, RLDP narys Igoris Lebedevas, užduodamas klausimą, pažymėjo, jog neseni įvykiai ir Rusijoje, ir už šalies ribų dar kartą patvirtino, kad internetas vaidina didelį vaidmenį: mobilizuoja žmones, žmonės jame gali laisvai bendrauti, nebijodami pareikšti savo minčių.

“Artėjanti Valstybės Dūmos rinkimų kampanija ir Rusijos prezidento rinkimai gali “priveržti veržles” šiuo klausimu”, – sakė jis, pridurdamas, kad frakcija nenori sugrįžimo į 1937 metus.

“Kažkaip neatsimenu, kad 1937 metais internetas buvo. Žinote, kaip juokaujant klausiama ir atsakoma: “Kuo CK skiriasi nuo ČK?” – “CK – ciksi, o ČK – čekši”.

“Mes nieko “čeksėti” neketiname”, – pažymėjo V.Putinas.

Jis pabrėžė, kad internetas – tai svarbių liaudies ūkio, socialinių problemų sprendimo įrankis, galimybė bendrauti, išreikšti save, priemonė geriau aprūpinti visuomenę informacija.

“Tiesa, pagrindiniai ištekliai – ne mūsų rankose, o už kalvų, tiksliau, už vandenyno. Būtent tai kelia susirūpinimą kai kurioms specialiosioms tarnyboms, turiu omenyje galimybę naudoti išteklius interesais, kurie prieštarauja visuomenės ir valstybės interesams. Bet tai jų rūpestis”, – sakė ministras pirmininkas.

Nors artimiausiais metais reklamos užsakovai į interneto rinką suneš vis daugiau pinigų, Lietuvoje pelningiausia kurti ne daugiausiai pajamų susirenkančius naujienų portalus, bet mažiausiai sąnaudų reikalaujančius pažinčių ar skelbimų tinklalapius.

Rinkos tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, 2010 m. Lietuvos interneto portalai išsidalijo 25 mln. Lt reklamos lėšų. Didžiausią dalį iš reklamos užsakovų internete susišlavė populiariausi naujienų portalai “Delfi.lt”, “Lrytas.lt” ir “Balsas.lt”.

“Ir JAV 20 lankomiausių portalų pasiima daugiau nei 80 proc. visų reklamos pajamų, tik skirtumas tas, kad likę 20 proc. JAV yra gana dideli pinigai, o Lietuvoje likusiems keliems šimtams portalų lieka labai mažai reklamos lėšų”, – tvirtina interneto reklamos sprendimų bendrovės “Adnet” verslo plėtros vadovas Deividas Talijūnas.

Nors naujienų portalai – daugiausiai uždirbančios interneto svetainės, tai vis dėlto dar nereiškia, kad šis interneto verslas yra ir pats pelningiausias. “Daugiausiai pajamų uždirba naujienų portalai, parduodantys reklaminius plotus, tačiau jų sąnaudos didelės, nes patiems reikia kurti turinį – rašyti straipsnius. Dėl šios priežasties naujienų portalų pelnas nėra didelis, o pelningiausi tie portalai, kurių turinį generuoja patys vartotojai, – skelbimų, pažinčių. Jiems reikia išlaikyti mažiau darbuotojų, o darbuotojų sąnaudos – vienos didžiausių”, – aiškina penkis skelbimų tinklalapius valdančios bendrovės “Diginet LT” direktorius Justinas Šimkus.

Iš tiesų, naujienų portalai turi samdyti žurnalistus, nuomotis biurą, pirkti fotografijas, o mažiau išlaidų patiriantys portalai didžiąją dalį pajamų gali paversti pelnu. Registrų centro duomenimis, įmonės “Delfi” pardavimo pajamos 2009 m. siekė beveik 10 mln. Lt – beveik keturis kartus daugiau nei pažinčių portalo “Draugas.lt”, tačiau grynasis pelnas buvo tik 35,5 tūkst. Lt, o “Draugas.lt” pelnas – 512 tūkst. Lt. Didžiausio šalyje naujienų portalo pelnas prieš dvejus metus buvo gerokai menkesnis ir už tokių forumų, kaip “Supermama.lt” (pelnas – 294 tūkst. Lt) ar skelbimų portalus valdančių bendrovių, kaip “Diginet Lt” (1,3 mln. Lt), pelną.

2010 m. finansinių ataskaitų didžioji dalis interneto bendrovių dar nepateikusios, o pačios duomenų neatskleidžia, tačiau neabejotinai krizė gerokai sumenkimo visų portalų pelną.

Kai kurios bendrovės iš pelno krito į nuostolius. Ypač nepasisekė lietuviškiems socialiniams tinklams, kuriuos užklupo ne tik krizė, bet ir arši tarptautinio socialinio tinklo “Facebook” konkurencija. Viena didžiausių pastarųjų metų aukų – socialinis tinklas “One.lt”. 2009-aisiais, kai “One.lt” pagal lankomumą buvo antras tinklalapis Lietuvoje, ši bendrovė uždirbo 8,4 mln. Lt pajamų ir 1,2 mln. Lt grynojo pelno.

2010 m. situacija jau visiškai kitokia – į penktą vietą pagal lankomumą nukritusio tinklalapio pajamos sumenko iki 5,4 mln. Lt, o pelną pakeitė nuostoliai. “Patyrėme nuostolių, nes daug investavome į produkto plėtrą, o antra priežastis – tam tikri pokyčiai rinkoje: pajamų iš reklamos pernai sumažėjo, vartotojai persiskirstė tarp tarptautinių ir vietinių tinklalapių”, – padėtį komentuoja “One.lt” vadovas Aldas Kirvaitis.

Nors jis tvirtina, kad šiuo metu įmonė dirba pelningai, šiandien įsteigus lietuvišką socialinį tinklalapį nebeverta svajoti kada nors atsidurti tarp pelningiausiųjų.

Užtat lietuviškų pažinčių portalų “Facebook” nenukonkuravo. Pažinčių tinklalapį valdančios įmonės “Draugas.lt” steigėjas ir direktorius Povilas Laučius tvirtina, kad 2010 m. įmonė uždirbo daugiau pajamų nei 2009-aisiais (3,5 mln. Lt) ir buvo pelninga. P.Laučiaus teigimu, “Draugas.lt” nuolat plečia savo veiklos ribas – siūlo įvairių žaidimų, astrologijos puslapį. “Šiemet atidarėme astrologinį puslapį “fortuna.draugas.lt” ir ketiname pasiūlyti daugiau naujų paslaugų”, – planais dalijosi vadovas.

“Draugas.lt” portalas gali konkuruoti su “Facebook”, kol tarptautinis socialinis tinklas nesiūlo lietuviškų žaidimų. Akivaizdu, kad ir “One.lt”, atsisakęs tiesioginės konkurencijos su “Facebook”, bando įvesti naujų produktų ir perkelti vartotojus į juos”, – rinkos pokyčius komentuoja D.Talijūnas.

Interneto rinkoje – tik keli stiprūs žaidėjai

Interneto rinkos dalyviai skaičiuoja, kad apskritai Lietuvoje kol kas pelningų interneto portalų nėra daug – žymesnį pelną susikrauna 10–15 tinklalapių. “Pelningumas dar priklauso nuo to, ar įmonė koncentruojasi ties vienu interneto projektu, ar ties keliais. Kai įmonės valdo kelis projektus, pelningumą galima didinti panaudojant sinergiją: tie patys darbuotojai dirba su keliais portalais, be to, nebereikia daug lėšų išleisti reklamai, nes vienas tinklalapis gali reklamuoti kitą. Taip mažinant sąnaudas galima didinti pelną”, – dėsto J.Šimkus.

Lietuvos portalų rinkoje šiuo metu išsiskyrė keli pagrindiniai žaidėjai: be daug reklamos pritraukiančių naujienų portalų, išsiskiria skelbimų portalus valdančios bendrovės “Plius” ir “Diginet LT”, apie 30 tinklalapių valdanti “Epasas” grupė, “One.lt”, pažinčių portalas “Draugas.lt” ir “Supermamų projektai”, valdantys “Supermamos.lt”. Šios grupės ir dar keletas nišinių portalų uždirba daugiausiai pajamų ir pelno, o kiti rinkos žaidėjai – tik smulkios žuvelės.

Kitaip nei naujienų portalams, skelbimų ir pažinčių tinklalapiams pagrindines pajamas suneša vartotojai, mokantys už skelbimų įdėjimą ir įvairias papildomas paslaugas, kaip skelbimo ar anketos iškėlimas į puslapio viršų. 30 interneto portalų valdančios bendrovės “Epasas” interneto projektų skyriaus vadovas Steponas Jurelė tvirtina, kad tarp visų portalų daugiausiai pajamų iš mokamų paslaugų generuoja “Klase.lt”, “Pazintys.lt”, “Skelbimai.lt” ir “Skelbikas.lt”.

Interneto portalų rinkoje grietinėlę nusigriebia lyderiai – pelningiausiai dirba savo nišoje pirmaujantys tinklalapiai. Tarp pažinčių portalų toks yra “Draugas.lt”, tarp skelbimų – “Skelbiu.lt”, tarp forumų – “Supermamos.lt”, tarp skrydžių paieškos sistemų – “Greitai.lt”.  Bendrovė “Interneto partneris, valdanti “Greitai.lt” portalą, turi jau 13 skrydžių paieškos portalų visoje Europoje: Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Registrų centro duomenimis, 2009 m. Lietuvoje įmonės pajamos siekė 5,1 mln. Lt, o grynasis pelnas – 956 tūkst. Lt.

“Lietuvoje dirbame nuo 2002-ųjų ir šioje rinkoje turime stipriausias pozicijas. Ilgą laiką buvome pirmieji ir vieninteliai”, – tvirtina bendrovės “Interneto partneris” verslo plėtros vadovas Vytautas Žiemys.

Reklamos rinka internete augs 23 proc.

Internete dirbančios įmonės tvirtina, kad ši rinka, ypač elektroninė komercija, dar tik gemalo stadijos, todėl sparčiai augs. “Galimybės didžiulės, nes lietuviai dar gana mažai skraido, palyginti su Vakarų Europos, Skandinavijos gyventojais. Kitas potencialas – keisis pirkėjų įpročiai, nes, mūsų galva, dar daug fizinių asmenų ir įmonių lėktuvo bilietus perka ne internetu, o agentūrų padaliniuose”, – slypinčias galimybes vardija V.Žiemys.

P.Laučius tikisi, kad internete augs reklamos dalis, o atsigaunant ekonomikai daugiau sau leis išlaidauti ir vartotojai. Rinkos tyrimų bendrovės TNS LT reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė primena, kad pernai visa reklamos rinka Lietuvoje sudarė 324 mln. Lt, o internetui teko tik  7,7 proc. – 25 mln. Lt.

“Palyginti su 2009 m., reklamos dalis internete padidėjo daugiausiai – 25 proc. Pagal pasaulines žiniasklaidos planavimo agentūros “Zenith Optimedia” prognozes, 2013-aisiais internetas pasaulyje taps antra didžiausia reklamos medija, perimsiančia laikraščių reklamos dalį”, – informuoja G.Juronienė.

Beje, šiemet TNS LT apklausė žiniasklaidos ekspertus, kurie prognozuoja, kad Lietuvoje 2011 m.reklamos rinka augs 11 proc., o internete – 23 proc.

Vis dėlto lietuviškų portalų laukia ne tik gausėjančios pajamos iš reklamos, bet ir iššūkiai. Didžiausias jų – užsienietiškų portalų atėjimas į rinką. “Lietuvišką paiešką, socialinius tinklus tikrai nugalės užsienietiški, tarptautiniai projektai, o vietiniai portalai, kaip naujienų ar skelbimų, ko gero, laikysis. Nežinia, kaip bus su elektronine komercija: ar Lietuvoje įsigalės užsieniniai, ar vietiniai portalai”, – svarstė D.Talijūnas.

Lietuviškoms interneto bendrovėms iššūkių pamėtės ir naujos pasaulinės rinkos tendencijos. V.Žiemys pastebi, jog pasaulyje tampa įprasta, kad lėktuvų bilietų pardavėjai internete juos pardavinėja be komisinio mokesčio, o uždirba iš įvairių papildomų paslaugų, pavyzdžiui, draudimo pardavimo. “Aš net neabejoju, kad ši tendencija ateis ir į Lietuvą, tai laiko klausimas. Gal būsime pirmieji, kurie tai pasiūlys”, – tvirtina V.Žiemys.

Nors nišos internete atrodo užpildytos, portalų vadovai neabejoja, kad geroms idėjoms vietos visuomet atsiras. “Kad taptum uždirbančia verslo įmone internete, reikia būti principingam ir nekopijuoti. Tiems, kurie kopijuoja kitų verslo modelius, nepasiseka, nes turi būti pirmas su savo inovacijomis ir pasiūlymais”, – neabejoja V.Žiemys.

Rusija pripažinta šalimi, kur internetas tik iš dalies laisvas, ir padėtis blogėja.

Teisių gynėjų nuomone, vartotojams trukdo tai, kad valdžia kerštauja kritiškai nusiteikusiems tinklaraštininkams, negalima apsisaugoti nuo programišių atakų, o artimi valdžiai oligarchai kontroliuoja didžiąją dalį žiniasklaidos priemonių.

Remiantis Amerikos teisių gynimo organizacijos “Freedom House” tyrimu, Rusija per pastaruosius dvejus metus laisvės internete požiūriu atsidūrė vienoje kategorijoje su Kazachstanu, Azerbaidžanu, Turkija ir Venesuela, kur ekspertai mato valdžios daromus apribojimus.

“Nuo 2009 metų sausio milicija ir prokuratūra iškėlė mažiausiai 25 baudžiamąsias bylas tinklaraštininkams ir komentarų forumuose autoriams, – suskaičiavo pranešimo autoriai. – Nors kai kurios bylos buvo iškeltos tiems žmonėms, kurie įdėjo akivaizdžiai ekstremistinės medžiagos, kita dalis buvo daugiau politiškai motyvuoti”.

Ekspertai primena, kad Rusijos specialiosios tarnybos gali kontroliuoti kontingentą, vadindami tai “neteisėtu aktyvumo internete stebėjimu”.

“Nuo 2000 metų interneto paslaugų teikėjai privalo įsidiegti “sistemą operatyvinėms paieškos priemonėms” (SORM), arba SORM-2, kuri leidžia Federalinei saugumo tarnybai ir policijai turėti prieigą prie interneto srauto turinio, – sakoma dokumente. – Nebuvo žinomų SORM-2 taikymo atvejų, ir sistemos efektyvumas kelia rimtų klausimų”.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos valdžia davė piliečiams kelias dingstis nuogąstauti dėl įprastos prieigos prie šaltinių internete. Pirmiausia FST atstovas pareiškė, kad būtina užtikrinti užsienyje besibazuojančių interneto paslaugų tinklų “Skype”, “Gmail” ir “Hotmail” kontrolę, o po kelių dienų buvo paskelbtas konkursas mokslinio darbo vyriausybei, kurio tikslas – ištirti, kaip blokuojama prieiga prie tinklų, visų pirma, Kinijoje ir Baltarusijoje.

Valdžia neigia ketinanti priveržti veržles

“Pakanka pažiūrėti į interneto tinklo Rusijoje (runet) išteklius, ir pamatytume, kad jokios cenzūros runete nėra, – sakė ministro pirmininko sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas, pažymėdamas, kad daugelyje valstybių tinklalapiai gali būti užblokuoti teismo sprendimu. – Teisinio reguliavimo požiūriu internetas žymiu mastu yra terra incognita visoms šalims. Nė viena šalis nepasiekė didelių laimėjimų kompleksiškai spręsdama šią problemą”.

VIS MAŽIAU LAISVĖS

2011-2010 metas ekspertai suskaičiavo Rusijoje 52 pasikėsinimus į laisvę internete, palyginti su 49 atvejais, nurodytais 2009 metų pranešime. Autoriai išvardijo artimus valdžiai verslininkus, kurie turi savo verslą žiniasklaidoje: tai Michailas Prochorovas, Ališeras Usmanovas, Vladimiras Potaninas ir Jurijus Kovalčiukas.

“Ši oligarchų kontrolė didelei grupei interneto leidinių, socialinių tinklų ir tinklaraštininkų platformų kelia vis didesnį susirūpinimą dėl to, kad internetas Rusijoje neapsaugotas nuo politinių manipuliacijų”, – sakoma tyrime.

Didele interneto Rusijoje problema, ekspertų nuomone, yra kibernetinis nusikalstamumas.

“Devyni procentai visų interneto išpuolių po visą pasaulį nuo 2010 metų liepos iki rugsėjo buvo atliekami iš Rusijos”, – teigia autoriai, šito priežastis siedami su tuo, kad Rusijos gyventojai retai naudoja antivirusines programas, todėl jų kompiuteriai lengvai integruojasi į vadinamuosius botnetus, virtualius kompiuterių tinklus, sudarytus iš interneto kirminais užkrėstų kompiuterių.

“Kai kuriais duomenimis, daugelis programišių ima už vieną DoS, arba atkirtimo nuo paslaugos, atakos dieną mažiausiai 200 eurų (260 dolerių)”, – sakoma pranešime.

Balandį didelės DoS atakos kelis kartus blokavo prieigą prie populiarios Rusijoje tinklaraščių aptarnavimo tinklalapio Livejournal.com. Tada prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažėrė grasinimų programišiams specialiame kreipimesi.

Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija siūlo internetinį balsavimą įdiegti bent užsienyje.

“Mes savo organizacijos mastu, JAV lietuvių bendruomenėje, jau praėjusios tarybos rinkimuose įvedėm internetinį balsavimą, tai atrodo, normalu būtų, kad ir kituose rinkimuose, ne tik renkant savo institucijas, tai būtų galima padaryti”, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė komisijos pirmininkas nuo PLB Vytas Maciūnas.

Pataisos dėl balsavimo internetu užsienyje galimybės buvo registruotos dar po praėjusios komisijos sesijos rudenį, tačiau parlamento salės jos dar nepasiekė.

Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Paulius Saudargas tvirtino, jog komisijai priklausantys Seimo nariai kreipsis į Seniūnų sueigą su prašymu, kad šios pataisos būtų įtrauktos į pavasario sesijos darbotvarkę.

“Mes kalbame tik apie užsienyje gyvenančius lietuvius, nes dėl internetinio balsavimo Seimas jau daug diskutavo, tas nepavyko, tie sprendimai nebuvo priimti, o dabar mes naujai pažvelgėm į klausimą, galbūt kaip pabandymą, kaip tam tikrą eskperimentą, leisti balsuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams ir tokiu būdu pripratinti valstybę prie tokio reiškinio”, – komisijos sesijos pabaigai surengtoje spaudos konferencijoje sakė P.Saudargas.

Seime buvo bandymų įteisinti balsavimą internetu, tačiau parlamentarai tokiais iniciatyvai nepritarė, nuogąstaujant dėl elektroninių sistemų patikimumo bei galimos neleistinos įtakos rinkėjų valiai.

P.Saudargo teigimu, balsavimas internetu užsienyje didelės žalos nepadarytų netgi nesėkmės atveju, kadangi visi užsienyje balsavusiųjų balsai būtų skaičiuojami vienoje Naujamiesčio apygardoje, blogiausiu atveju negaliojančiais galėtų būti paskelbti tik vienos apygardos balsai, nedarant įtakos kitų Lietuvos rinkiminių apygardų rezultatams.

Balandžio 12-15 dienomis Seime vykusiuose Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose taip pat buvo aptarti Lietuvos valstybės užsienio politikos prioritetai, Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų ir jų veiklos reorganizavimas, lietuviškų mokyklų padėties Lenkijoje klausimai, Globalios Lietuvos kūrimo strategijos rengimas, Valdovų rūmų statybos klausimai.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija sudaryta siekiant skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Vilniaus apygardos teismas atmetė interneto tiekėjų prašymą išaiškinti, kaip blokuoti užsienio lažybų svetaines. Septynios bendrovės ir Kauno technologijos universitetas prašė išaiškinti šio teismo pernai liepą priimtą nutartį. Tokį prašymą teismas praėjusį ketvirtadienį atmetė, BNS sakė teismo atstovė Jolanta Krupičevičienė.

Sprendimas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

“Vilniaus apygardos teismas (prašymą – BNS) atmetė motyvuodamas, kad technologinius sprendimus turi priimti paslaugų teikėjas. Pagrindinis teismo argumentas, kad nutarties įvykdymo efektyvumas nėra teisinė sąvoka ir juo remtis negalima. Be to, blokuoti nelegalias lažybas internete privalės ne tik interneto paslaugų teikėjai, tačiau ir visi fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie suteikia bet kokias prieigas prie minėtų svetainių”, – pranešime spaudai teigė ieškovus minėtoje byloje atstovaujančios advokatų kontoros “Nordia Baublys & Partners” teisininkas Karolis Vinciūnas.

Vilniaus apygardos teismas, į kurį kreipėsi Lietuvos lažybų bendrovės, pernai liepą nusprendė laikinai uždrausti prieigas prie svetainių bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com ir bet365.com ir įpareigojo antstolius vykdyti šį sprendimą, tačiau Lietuvos ryšio operatoriai teigė tokių galimybių neturintys. Vienai iš tarptautinio ryšio kanalus Lietuvoje valdančių ir vienai iš didžiausių operatorių Lietuvoje “Teo LT” abejonių kėlė teismui išvadas pateikusių specialistų kompetencija.

“Teo LT” atstovas Antanas Bubnelis BNS sakė, jog įmonė neatmeta, jog sprendimą skųs teismui. Tiek A.Bubnelis, tiek “Bitės”, kuri taip pat teismo prašė sprendimo išaiškinimo, atstovė Raminta Rimkienė BNS sakė, jog ką daryti, įmonė spręs, kai gaus teismo sprendimą.

“Kaip ir anksčiau esame teigę, visi interneto prieigos blokavimo būdai, išskyrus visišką interneto išjungimą, yra neracionalūs ir lengvai įveikiami interneto vartotojams. Be to, toks prieigos blokavimas pažeistų mūsų klientų teises. Manome, kad ši interneto cenzūros byla bei vieša diskusija yra bergždžia, neefektyvi ir neduos jokios naudos nei vartotojams, nei blokavimo idėją peršančioms verslo įmonėms”, – BNS sakė R.Rimkienė.

Siekdami vykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, antstoliai kreipėsi į bendroves “Teo LT”, “Baltnetos komunikacijos”, “Bitė Lietuva”, “Omnitel”, “Mikrovisatos TV”, “Penki kontinentai”, “Baltikum TV”, “Lietuvos energija”, “Nacionalinis komunikacijų tinklas” ir KTU Informacinių technologijų plėtros institutą. Anot “Nordia Baublys & Partners” pranešimo, vos vienas interneto tiekėjas buvo trumpam blokavęs prieigas prie minėtų svetainių, bet didžioji dalis nesiėmė to daryti, teigdami, kad neturi techninių galimybių bei kad tokie sprendimai reikalauja didžiulių investicijų.

Lietuvos lažybų bendrovės “TopSport” bei “Orakulas” bei jas vienijantis Lažybų organizatorių aljansas skaičiuoja, jog dėl L

Dauguma šalies vaikų gerai nesuvokia, kas yra asmens duomenys ir internete skelbia per daug asmeninės informacijos apie save, rodo Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas.

Pasak instituto pranešimo, praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad 92 proc. apklaustų 13-18 metų moksleivių dažniausiai internete pateikia savo vardą, pavardę, 87 proc. – elektroninio pašto adresą, 60 proc. – telefono numerį, o 58 proc. – mokyklos pavadinimą.

Tyrimo duomenimis, 49 proc. apklaustųjų prie asmens duomenų nepriskyrė mobilaus telefono numerio, 62 proc. – nuotraukos, 65 proc. – elektroninio pašto adreso.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai dažnai nesirūpina ne tik savo, bet ir kitų asmenų privatumu. 72 proc. apklaustųjų teigė, jog yra talpinę nuotraukas, vaizdo filmukus, tekstinius pranešimus įvairiose interneto svetainėse apie save ar savo draugus. 41 proc. nurodė, kad yra paskelbę savo draugų asmens duomenis be jų sutikimo.

Atsakydami į klausimą apie galimas grėsmes internete, 72 proc. apklaustų vaikų didžiausia grėsme laikė tapatybės vagystę. 48 proc. nemanė, jog asmens duomenų panaudojimas komerciniais tikslais yra grėsmė, o 46 proc. vaikų nemanė, kad jų nuotraukos internete gali būti panaudotos reklamai ar patalpintos erotinio pobūdžio tinklapiuose.

60 proc. vaikų teigė pokalbių svetainėse bendravę ar dar bendraujantys su nepažįstamais asmenimis. 32 proc. apklaustųjų sakė, jog iš nepažįstamo asmens telefonu ar elektroniniu paštu yra gavę nepageidaujamą pasiūlymą, 23 proc. tvirtino, kad be jų sutikimo internete buvo išplatintos nuotraukos ar vaizdo filmukai, 18 proc. – jog nepažįstamas asmuo internete apsimetė jais, 15 proc. – kad internete buvo pateikta melaginga informacija apie juos.

58 proc. vaikų nuomone, su galimais asmens duomenų apsaugos pažeidimais internete ir priemonėmis jų išvengti, juos turėtų supažindinti mokytojai. Mokytojai savo ruožtu teigė, kad ši pareiga priklauso jiems ir tėvams. 95 proc. apklaustų tėvų manė, jog tai yra jų pareiga.

50 proc. tėvų ir 68 proc. mokytojų sakė esantys įsitikinę, jog vaikai neturi pakankamai žinių apie galimas grėsmes, susijusias su neatsakingu asmens duomenų platinimu internete. Tuo pat metu 31 proc. tėvų prisipažino nežinantys, ar jų vaikai internete bendrauja su nepažįstamais asmenimis.

Pasak pranešimo, 77 proc. apklaustųjų vaikų teigė besinaudojantys Facebook tinklu, 65 proc. – one.lt. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų Facebook socialiniu tinklu naudojasi kiekvieną dieną. Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų tėvų (58 proc.) bei mokytojų (53 proc.) taip pat naudojasi Facebook.

Atliekant tyrimą apklausti 1863 moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų, 112 tėvų, 34 informacinių technologijų mokytojai bei devyni interneto paslaugų teikėjai, siūlantys paslaugas vaikams.

Jei Lietuvos gyventojo charakteristiką bandytume nusakyti pagal tai, ko jis ieško populiariausioje interneto paieškos sistemoje “Google”, ji skambėtų taip: lietuviai labiausiai domisi, ką apie juos mano užsieniečiai, mėgsta krepšinį, muzikinius televizijos konkursus bei nekantrauja pamatyti, kaip atrodo nauji “Nokia” telefonai ir BMV automobiliai.

“Google” paieškos tendencijų svetainėje pateikiami duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių lietuviai dažniausiai ieškojo naujienų pagal žodžius “Lithuania”, “Lietuvos rytas”, “potvynis”, “Vilnius”, “chorų karai”. Tarp vaizdų paieškos pirmavo “Nokia”, po to rikiuojasi žodžiai “girl” (angl. – mergina), “love” (meilė), “wallpaper” (monitoriaus paveikslėlis).

Dažnai lietuviai internete ieško ir informacijos apie automobilius – į dažniausiai ieškotų vaizdų dešimtuką pateko BMW ir “Audi”. Iš “Google” analizės sužinome, kad per pastaruosius metus labiausiai didėjo tautiečių susidomėjimas telefonu “Nokia 5230″, atlikėju Justinu Bieberiu, socialiniu tinklu “Facebook”, filmu, skirtu paaugliams, “Hana Montana” ir jame vaidinančia aktore bei dainininke Miley Cyrus.

Svarbu paminėti ir tai, kad iš esmės interneto paieškos tendencijos siejasi su didžiausiomis Lietuvos aktualijomis. Štai 2009 m. tarp labiausiai ieškotų naujienų atsidūrė žodžiai “Lietuvos talentai”, “Kedys”, “kiaulių gripas”.

Internete esanti informacija vis dar dažnai apibūdinama kaip nepatikima ir dėl to mažai reikšminga, tačiau padėtis po truputį keičiasi. “Facebook” svetainėje užsiregistravusių lietuvių skaičius šį vasarį perkopė jau 850 tūkst., populiarumo nepraranda tinklaraščiai ir kitos virtualios saviraiškos priemonės. Ignoruoti jose sukauptą medžiagą būtų neišmintinga – tai pradeda suprasti tiek darbdaviai, tiek jau ir darbuotojai. Pastarųjų siunčiamas CV – tik dalis jų gyvenimo aprašymo. Ne mažiau svarbios informacijos darbdavys gauna įvedęs kandidato pavardę į “Google” paieškos langelį.

Tikrina beveik kas antras darbdavys

2007-aisiais JAV verslo žurnalas “Harward Business Review” analizavo vienos drabužių parduotuvės savininko dilemą. Amerikiečių kompanija, siekianti įsitvirtinti Kinijos rinkoje, šiam tikslui įgyvendinti rado puikią kandidatę – kinų kilmės amerikietę Mimi Brewster. Jos CV ir pasirodymas per darbo pokalbį buvo nepriekaištingi: mergina išmanė vadybą, gerai kalbėjo kiniškai. Savininkas džiaugėsi radęs naują darbuotoją, tačiau kompanijos žmogiškųjų išteklių vadovė dėl viso pikto įvedė kandidatės pavardę į “Google”. Šiek tiek panaršius buvo rasta dešimtmečio senumo nuotraukų, kuriose Mimi atpažinta kaip antiglobalistų protesto Kinijoje lyderė.

Ar kompanija turėtų priimti kandidatę, nepaisydama to, kas apie ją skelbiama internete? Vietoje atsakymo buvo pateiktos trijų ekspertų pozicijos: jie vieningai sutiko, kad internete esančios informacijos ignoruoti negalima. Tik klausimas, kaip griežtai reikėtų ją vertinti.

Po “Mimi istorijos” panašių atvejų drastiškai padaugėjo: darbdaviai tapo įtaresni, daugiau kandidatų nukentėjo. 2009-ųjų pabaigoje didžiausio pasaulyje įdarbinimo tinklalapio CareerBuilder.com atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. iš 2667 apklaustų darbdavių patikrina informaciją apie kandidatą internete. Šis skaičius buvo dvigubai didesnis nei 2008 m. Svarbiausia, to paties tyrimo duomenimis, 35 proc. darbdavių po patikrinimo potencialų kandidatą yra atmetę.

Vokietijoje dėl tokio darbdavių elgesio kilo nepasitenkinimo banga. Prieita iki to, kad parlamentui yra pasiūlytas įstatymas, turintis apsaugoti kandidatų privatumą internete. Pagal jį darbdaviams, norintiems internete rasti informacijos apie potencialius darbuotojus, būtų leidžiama ieškoti jos “Google” ir specifiniuose socialiniuose tinkluose, skirtuose darbui (pvz., “LinkedIn”), tačiau draudžiama tikrinti kandidato profilį bendravimui skirtuose tinkluose (“Facebook”, “MySpace”).

Lietuvoje, kur interneto plėtra dar turi potencialą didėti (šiuo metu internetu naudojasi apie 60 proc. lietuvių) ir nemažai vyresnių žmonių nėra socialinių tinklų vartotojai, internete rastos informacijos reikšmė kol kas nėra didelė. “Ieškant kvalifikuoto specialisto, informacija, prieinama internete, nėra tokia svarbi, kad pagal ją darbdavys apsispręstų, tačiau tokia informacija tikrai turi įtakos asmeninei darbdavio nuomonei”, – įsitikinusi ryšių su visuomene specialistė Lina Venskaitytė.

Jai pritaria ir “Vilniaus baldų” personalo direktorė Irena Pupienienė, teigianti, kad internete randama informacija negali būti svarbiausias kriterijus svarstant, ar priimti kandidatą. Nepaisant to, ji per “Google” patikrina informaciją apie darbuotojus, ypač tuos, kurie kandidatuoja į aukštesnes pareigas, – vadovus, specialistus. “Jei reikėtų lyginti du lygiaverčius kandidatus, rasta neigiama informacija internete galėtų nulemti pasirinkimą”, – svarsto I.Pupienienė.

“Internetinis palikimas” – naujosios kartos bruožas

Kardinalių pokyčių galima tikėtis po kelerių metų, kai dabartiniai aštuoniolikmečiai baigs universitetus ir pradės belstis į darbo rinkos duris. Jie su savimi atsineš ir visą “internetinį palikimą” – tinklaraščius, komentarus, vakarėlių nuotraukas ir kitą jų ar jų draugų dažnai neatsakingai paskelbtą informaciją. Retas kuris pagalvoja, kad šiandien juokingas vaizdo įrašas, paskelbtas internete, rytoj gali kainuoti reputaciją ar darbo vietą. “Google” vadovas Ericas Schmidtas pusiau juokais, pusiau rimtai yra pasakęs, jog asmenims, sulaukusiems 21-erių, turėtų būti leista pasikeisti vardą ir pavardę, kad pabėgtų nuo viso to, ką būdami paaugliai neapgalvotai paliko savo vardu internete. “Nemanau, kad visuomenė supranta, kas atsitinka, kai viskas yra visiems prieinama”, – teigia jis.

Supratimas ateina tada, kai nukenčiama. Tuomet norima internete turėti tokį įvaizdį, kad į “Google” paieškos eilutę įvedus savo pavardę būtų rodoma tik reprezentatyvi informacija. Bet dažnai tai būna pavėluota: bandymai panaikinti informaciją, ypač tą, kurią yra paskelbę kiti žmonės (nuotraukos, kurias su jūsų atvaizdu įkėlė draugai, straipsniai, tinklaraščių įrašai, kuriuose rašoma apie jus), prilygtų bandymui sunaikinti visą laikraščio tiražą, kuriame yra jums neparankus straipsnis. Skirtumas tik toks, kad informacija laikraštyje jau kitą dieną tampa sunkiau randama, o analogiška publikacija internete pasiekiama bet kada iš bet kurio kompiuterio. “Dažnai nesuprantama, kad elektroninėje erdvėje kiekviena originalo kopija yra originalas. Informacija greitai sklinda, ja lengva dalytis. Net jei informaciją ištrinate, niekada negalite būti tikras, kad kažkas nenukopijavo ir nepadaugino”, – paaiškina interneto komunikacijos specialistas Arnoldas Rogoznas.

Užsienyje pamažu steigiamos kompanijos, užsiimančios įvaizdžio internete valdymu (“Online reputation management”). Garsiausia jų – “Reputation Defender”, kurios klientai moka tūkstančius dolerių už tai, kad interneto paieškos sistemos apie juos pateiktų tik jiems parankią informaciją.

Įvaizdžiu reikia rūpintis

Geriausias būdas viso to išvengti – valdyti informaciją patiems. Andy Bealas, vienas knygos “Visiškai atvirai: reputacijos kontrolė ir valdymas internete” autorių, siūlo keletą patarimų, kaip gerinti įvaizdį internete: paprašyti atitinkamų puslapių administratorių, kad šie išimtų nereikalingą informaciją, susijusią su jumis (kartais tai pavyksta), susikurti reprezentatyvų profilį socialiniame tinkle, pradėti rašyti asmeninį tinklaraštį. Svarbiausia, viską daryti pasirašinėjant tikru vardu ir pavarde – tada “Google” susies visą šią informaciją.

Šių žingsnių įgyvendinimas reikalauja nemažo kompiuterinio raštingumo ir, svarbiausia, laiko, tačiau, pasak A.Bealo, kokybiškas savęs pateikimas internete duoda dividendų: darbdavys ar kitas suinteresuotas asmuo, radęs internete įdomų jūsų tinklaraštį ar kokybišką nuotraukų galeriją, greičiausiai susidarys gerą išankstinį požiūrį. Tai iliustruoja ir jau minėtas “Career Builder” tyrimas: jo duomenimis, 18 proc. darbdavių ir personalo vadybininkų po paieškos internete rado informacijos, kuri padėjo kandidatui gauti darbo vietą.

Galimas ir kitas kelias: vengti viešumo ir neleisti į internetą patekti nereprezentatyviai informacijai. Tai gali būti veiksminga šiuo metu, tačiau laikui bėgant, kai virtualias tapatybes turės dauguma jumis suinteresuotų asmenų, toks požiūris taps neefektyvus. Daugiausiai sumaišties keliantis socialinis tinklas “Facebook” jau skaičiuoja per 600 mln. vartotojų. Registracija jame savanoriška. Tie, kurie šį socialinį tinklą, kaip ir savo tapatybę internete, ignoruoja, paprasčiausiai gali būti nesuprasti – kartais įvaizdžio neturėjimas pakenkia lygiai taip, kaip ir blogas įvaizdis.

Susirūpino ir mokyklos

Kuo anksčiau jaunimas supras, ką dera viešinti socialiniuose tinkluose ir ką geriau pasilikti asmeniniam archyvui, tuo mažiau rūpesčių vėliau bus naikinant pakenkti galinčią informaciją. Tai suprasti pradeda ir vidurinių mokyklų mokytojai: nors dabartinėse informatikos mokymo programose sąvokos “socialiniai tinklai” dar nėra, 2010-ųjų pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktame projekte yra įtrauktas punktas “Interneto tinklaraščiai.

Bendravimas socialiniuose tinkluose”. Jei programa bus patvirtinta, per informatikos pamokas bus dėstomi antrosios kartos interneto (Web 2.0.) pagrindai. Tik klausimas, ar informatikos mokytojai, kurių dauguma – taip pat yra vyresnės kartos specialistai, turintys nedaug “internetinio palikimo”, bus pakankamai kompetentingi išaiškinti jaunimui viešumo internete pranašumus ir grėsmes.

Kita vertus, viena pagrindinių socialinių tinklų išpopuliarėjimo priežasčių yra veiksmų laisvė. Juose vartotojai praktiškai neturi suvaržymų, taisyklių, ką galima publikuoti ir ko ne. Štai tada kyla kitas klausimas: ar išsiugdyta savikontrolė nepanaikins virtualaus bendravimo malonumo?

Lietuvių sukurtas tinklapių kūrinio įrankis “XtGem” išpopuliarėjo Indonezijos ir Vietnamo rinkose, dabar jo kūrėjai ieško investuotojo ir planuoja žengti į Vakarus.

Šiemet įmonės planuoja gauti 1 mln. litų pajamų, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“XtGem” suteikia galimybę susikurti interneto ar mobiliojo interneto asmeninį puslapį ir tokiems asmenims, kurie neturi programavimo įgūdžių. Ateityje turėtų atsirasti galimybė kurti ir e. parduotuvių puslapius, įmonių svetaines.

Pasak bendrovės “XtGem” vadovo Povilo Musteikio, pagrindiniai bendrovės konkurentai – “tekora.com”, “mobilitegalore.com”, “mobify.me”, “phn.me”, “mywibes.com”, “wapego.com”.

Interneto lankomumą skaičiuojančios JAV bendrovės “Alexa” duomenimis, “XtGem” yra daugiausia lankytojų turintis ir sparčiausiai augantis tinklalapis savo rinkoje.

Programavimo žinių neturintiems vartotojams skirta “XtGem” versija yra nemokama. 2006 metais startavusi paslauga išsilaiko iš reklamos pajamų.

Vasarį startavusi atnaujinta “XtGem” projekto versija leidžia interneto puslapius kurti ir pasitelkus PHP programavimo kalbą.

Smulkesnis šalies verslas sunkiai atlaiko tarptautinės internetinės prekybos ir verslių tautiečių, kurie iš tokios prekybos pelnosi, įtaką. Pareigūnai visų pažeidėjų sužiūrėti sako neturintys galių: muitinei – per trumpos rankos, mokesčių inspekcijai – stinga duomenų.

Žūklės reikmenų prekybos įmonės “Romada” vadovas Darius Urnikis siūlo keisti tvarką taip, kad mokesčiai siuntiniams iš užsienio būti taikomi nepriklausomai nuo prekės vertės arba pradėti reikalauti iš žmonių, kad jie įrodytų, kokią kainą už prekę mokėjo, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Jei muitinė įvestų nors kokią tvarką ir gaudytų nelegalius prekeivius, kurie neregistravę įmonės kas antrą dieną siunčiasi iš užsienio po 1-2 prekes, taip išvengdami mokesčių, ir perparduoda tretiems asmenims, tai būtų nors koks barjeras”, – kontrolės pasigenda D.Urnikis.

Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkė Dovilė Kraulaidienė irgi sako, kad siuntėjai ir gavėjai stengiasi išvengti mokesčių. Pavyzdžiui, vienas iš apgaulės būdų, anot jos, pateikti “Lietuvos paštui” atspausdintą mokėjimo dokumentą prieš tai kompiuteriu pakeitus prekės kainą mažesne.

Valstyninė mokesčių inspekcija tikina gaudanti nelegalius prekeivius. Bene pagrindinė priemonė – internete pasirodančios informacijos ir skelbimų apie vykdomą prekybą arba teikiamas paslaugas stebėjimas.

Muitinės departamento duomenimis, iš 113,086 tūkst. per Lietuvos paštą atkeliavusių siuntoms pateiktų sąskaitų (vienai siuntai galima išrašyti kelias sąskaitas), pernai įvairiais mokesčiais apmokestinta 27,723 tūkst. sąskaitų, o į biudžetą įvairiais mokesčiais pateko pustrečio milijono litų. Daugiausia siuntų atkeliauja iš JAV, Kinijos ir Honkongo.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, iš trečiųjų šalių internetu pirkti siuntiniai mokesčiais apmokestinama nuo 75 litų. Privatiems siuntiniams, t. y. tiems, kuriuos vienas asmuo siunčia kitam neatlygintinai, pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas tik kai siuntinio vertė viršija 160 litų, o nuo 510 litų jau taikomas ir muito mokestis. Europos Sąjungoje viduje mokesčiai netaikomi.

Praėjusią savaitę pasauliniame interneto tinkle startavo naujas paieškos variklis “Qwiki”, pasiekiamas adresu http//www.qwiki.com

Ši paieškos sistema veikia “Wikipedijos” principu – informaciją pildo ir taiso patys sistemos dalyviai. Be to, “Qwiki” dažniausiai remiasi būtent “Wikipedijos” informacija.

Naujosios paieškos sistemos išskirtinumas – tai, kad vietoj įprastų rezultatų pateikiamos patrauklios multimedijos prezentacijos, o pagrindinė informacija skaitoma balsu.

Pavyzdžiui, paieškos laukelyje įvedus žodį “Lietuva”, atidaromas langas su Lietuvos žemėlapiu, besikeičiančiomis nuotraukomis, o informaciją apie mūsų šalies geografinę padėtį, santykius su šalimis kaimynėmis ar ekonominę padėtį anglų kalba balsu skaito mergina.

Pačių “Qwiki” įkūrėjų nuomone, naujoji sistema turėtų visiškai pakeisti supratimą apie informacijos paiešką ir vartojimą, mat bet kokia informacija čia pateikiama “žmogiškai”, pasitelkiant istorijos pasakojimą vietoj sausos paieškos.

“Mes pirmieji pasaulyje informacijos paiešką pavertėme nauju potyriu. Tai, kad duomenys laikomi mašinose, nereiškia, kad ir pateikiami jie turi būti tik taip, kaip sugeba mašinos. Siekėme, kad informacijos pristatyme būtų kuo daugiau žmogiškumo”, – aiškina “Qwiki” komanda.

Vilniaus Senamiestyje, kur anksčiau kone kiekvienoje gatvėje buvo po interneto kavinę, dabar jų liko vos viena kita. Tad užsienio turistams, kurie dabar yra pagrindiniai Senamiesčio interneto kavinių lankytojai, dažnai tenka ir ilgiau palaukti eilėje.

Interneto kavinės “Collegium”, įsikūrusios Pilies gatvėje, administratorius Andrius Stankevičius pripažįsta, kad jų interneto kavinė išsilaiko tik iš užsieniečių ir turistų, o lietuviai į interneto kavines nustojo vaikščioti. Dėl to jos viena po kitos uždaromos – taip nutiko ir su Senamiestyje anksčiau veikusia kita šios įmonės interneto kavine, kuriai tiesiog pristigo lankytojų.

“Likusioje veikti kavinėje sutrumpinome darbo valandas. Dabar dirbame iki šešių vakaro, nors dar ne taip seniai užsidarydavome 22 valandą, o buvo laikas, kai keliomis pamainomis dirbome visą parą ir vos spėdavome aptarnauti visus norinčiuosius”, – apie pokyčius pasakoja A.Stankevičius. Jis teigia, kad klientų antplūdis dabar pasitaiko nebent tada, kai mieste padaugėja užsienio svečių – vasarą ar per didžiąsias šventes. Tuomet turistams iš tiesų kartais tenka palūkuriuoti eilėje.

Panaši situacija ir Kaune. Šio miesto centre ir Senamiestyje veikia vos kelios interneto kavinės, kurios kartais būna tiesiog sausakimšos.

Netoli Laisvės alėjos, Miško gatvėje, įsikūrusios interneto kavinės “Res vera” vadybininkas Saulius V. aiškina, kad užsieniečiai tarp visų kavinės lankytojų sudaro apie 30 proc. “Daugiausia tai pagal ERASMUS mainų programą į Kauną atvykę užsienio studentai, taip pat – turistai”, – kavinės lankytojus apibūdina vadybininkas.

Nors kavinėje lankosi ir nemažai lietuvių, jų srautas vis mažėja. “Dauguma internetą – o jis ir labai kokybiškas, ir nebrangus – turi namie, tad į interneto kavinę užsuka tik jei reikia ką nors atsispausdinti ar pasidaryti dokumento kopiją”, – paaiškina pašnekovas.

Be to, kavinių klientų srautą mažina ir tai, kad vis daugiau vietų tiek Vilniaus, tiek Kauno centre ar Senamiestyje veikia bevielis interneto ryšys.