Internetas siūlo daugybę nemokamų galimybių, tačiau tik nedidelė interneto vartotojų dalis apie jas žino ir jomis pasinaudoja. Leidinys “New York Times” rekomenduoja keletą būdų, kaip gauti didžiausią naudą iš informacinių technologijų.

Pirmiausia vertėtų įsigyti išmanųjį telefoną, nes jį turėdamas vartotojas iškart gauna priėjimą prie daugybės dalykų – elektroninio pašto, fotografijų, kalendoriaus, adresų knygučių, interneto ir t.t. O norint sutaupyti laiko ir patogiau naršyti internete, vertėtų nuo “Internet Explorer” naršyklės pereiti prie “Mozilla Firefox” ar “Google Chrome”.

Internetas suteikia daugybę vietos svarbiems duomenims saugoti. Verčiau jau perkelti savo nuotraukų kopijas į internetą – vadinamuosius debesų kompiuterius (angl. “cloud computing”), negu graužtis, jeigu vieną dieną sugedus kompiuteriui dings metų metais kauptas fotografijų archyvas. O didelė dalis vartotojų, norėdami pasidaryti svarbių dokumentų ar rašto darbų atsargines kopijas, siunčiasi jas į savo elektroninį paštą. Paprasčiau nueiti į tinklalapį www.dropbox.com ir nemokamai susikurti savo dokumentų saugojimo dėžutę. Nemokamai siūlomas dviejų gigabaitų apimties virtualusis diskas.

“New York Times” taip pat rekomenduoja įsidiegti nemokamą antivirusinę programą: “Windows” programos vartotojai gali parsisiųsti “Avast Free Antivirus”, “Mac” – “AntiVirus Free Edition”.

Lietuva šiuo metu yra antra pasaulyje pagal atsisiuntimo internetu greitį, viena pirmaujančių pasaulyje – pagal optikos prieigas namų ūkiuose. Pagal infrastruktūros išplėtojimą Lietuva taip pat vertinama geriausiai. Bet yra sričių, kuriose mes esame stipriai atsilikę, tarkime, pagal paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę užimame 20 vietą tarp 27 valstybių. Paslaugų kompleksiškumo požiūriu taip pat esame 20–21 vietoje Europoje.

Pasak asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio, vertinant Lietuvos informacinių technologijų (IT) taikymo laimėjimus, reikia apžvelgti tris svarbiausias kryptis – gebėjimus, paslaugas ir infrastruktūrą. O vertinant gebėjimus, reikia atskirti plačiosios visuomenės e. įgūdžius ir Lietuvos informacijos ir ryšių technologijų (IRT) profesionalų žinias bei kvalifikaciją. Pagal profesines žinias Lietuva yra priskiriama teritorijai, turinčiai aukštos kvalifikacijos IRT specialistų. Tuo tarpu visuotinai naudojamų e. įgūdžių vertinimas nėra aukštas.

Asociacija “Infobalt” atkreipia dėmesį į būtinybę artimiausiu metu daugiau investuoti į visuomenės e. įgūdžių kėlimą ir IT profesionalų ugdymą. Tokios investicijos reikalingos siekiant padidinti šalies konkurencingumą, nes, Europos Komisijos duomenimis, su IRT panaudojimu susiję 40 proc. produktyvumo didėjimo ir 25 proc. BVP augimo.

Kasmet krintant spausdintinės spaudos tiražams klausiame: ar sulauksime laikų, kai popieriniai laikraščiai liks tik muziejuose?
Rinkos tyrimų bendrovė TNS prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus interneto skvarba Lietuvoje turėtų peržengti 70 proc. ribą, o internetas taps dar mobilesnis – didžioji dalis internautų prie interneto jungsis per sparčiai tobulėjančius mobiliuosius prietaisus.
Šiandieniniai aukštųjų mokyklų studentai daug dažniau nei studijavę prieš dešimt metų visą reikalingą informaciją randa ir rašto darbus parengia net neprisilietę prie popieriaus lapo bei rašiklio, tačiau ir jie dar nėra priskirtini prie elektroninės kartos, kuriai kompiuterio ekranas visais požiūriais būtų priimtinesnis už spausdintą žodį. Kaip rodo Didžiosios Britanijos analitikos ir prognozių bendrovės “Future Foundation” žiniasklaidos vartotojų tyrimo duomenys, europiečiai vis dar linkę už “apčiuopiamą” formatą bei malonumą liesti popierių mokėti brangiau, tačiau sulig kiekviena karta sentimentai popieriui turėtų tirpti.
Ar tikrai internetinė žiniasklaida pajėgi visiškai pakeisti dienraščius, radiją bei televiziją ir kada tai galėtų įvykti – 2015, 2020 ar 2050 metais?

Labiausiai turi keistis dienraščiai
“Tikėtina, kad labiausiai interneto skvarba nulems spaudos likimą, nes būtent ji yra brangiausia tiesioginiam vartotojui, skaitytojui”, – teigia žiniasklaidos planavimo bendrovės “Mediapool” vadovė Eglė Taraškevičiūtė. Bendrovės duomenimis, 2010 m. reklamos internete daugėjo apie 30 proc., o kituose žiniasklaidos kanaluose šis procentas buvo gerokai mažesnis. Reklamos spaudoje apimtys smuko.
“Kam pirkti laikraštį, jei yra naujienų portalas? Tai klausimas, kurį sau užduoda dažnas skaitytojas”, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Laima Nevinskaitė.
Pasak mokslininkės, vertinant, kuris tradicinės žiniasklaidos segmentas yra pažeidžiamiausias, pirmiausia reikia atsižvelgti į pakeičiamumą. “Manau, kad sunkiausia šiuo atžvilgiu dienraščiams, nes jų turinys – operatyvios naujienos pakankamai gerai gali būti pateikiamos internete ir taip pat vartojamos internete: trumpus tekstus nesunku skaityti ekrane”, – teigia L.Nevinskaitė.
Tai patvirtina ir vartotojų tyrimai: Lietuvoje mažiau žmonių sužino naujienas iš dienraščių negu iš televizijos ir radijo, o laikraščius vejasi ir interneto portalai. “Tyrimai taip pat rodo, kad ne visi vartotojai yra patenkinti laikraščių turiniu ir randa pakaitalą (jei ne kokybiškesnį, tai bent jau nemokamą) internete”, – pabrėžia L.Nevinskaitė. Jos nuomone, išsilaikyti rinkoje galima būtų stiprinant tokį turinį, kurio negalima rasti internete arba kurį dėl apimties būtų sunku skaityti ekrane.

Išsilaikys turintieji aiškų veidą

“Ekonominis sunkmetis padėjo suvokti, kurie produktai iš tiesų turi paklausą, o kuriems išsilaikyti rinkoje leido tik spartus ekonominis augimas. Spausdintinėje žiniasklaidoje stabiliai laikosi dalis aiškią tikslinę auditoriją turinčių žurnalų, kurie ekonominio pakilimo metais turėjo siaurą, tačiau stabilų skaitytojų ratą”, – teigia “Mediapool” vadovė E.Taraškevičiūtė.
Atspariausia interneto konkurencijai visoje Europoje yra televizija, prie kurios vartotojai vis dar praleidžia daugiau laiko nei internete.
Statistikos duomenimis, kitaip nei laikraščiai, žurnalai išlaiko ištikimus skaitytojus. Pasak “TNS Media” departamento vadovės Ingos Bitinaitės, jau antri metai fiksuojama, kad internete praleidžiama vis daugiau laiko. Šiuo metu lietuviai internetui skiria vidutiniškai apie 1,5 val. per dieną, o televizoriaus žiūrėjimui – 3,5 valandos. “Pastebime, kad internete praleidžiama daug daugiau laiko, nei skaitant spaudą. Aktyviai besinaudojantieji internetu laikraščius skaito trumpiau nei tie, kurie internete beveik nenaršo. Vis dėlto internautai žurnalus skaito ilgiau nei nesinaudojantieji internetu”, – teigia I.Bitinaitė. Jos manymu, remiantis šiuo pavyzdžiu galima samprotauti, kad internetas pamažu keičia laikraščius, kaip naujienų gavimo kanalą, žurnalai, kaip laisvalaikio leidimo būdas, išlieka tarp abiejų – internetu besinaudojančių ir nesinaudojančių grupių.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Auksės Balčytienės nuomone, žiniasklaidos priemonių konkurencingumas ir galimybės išlikti priklauso ne tiek nuo techninio žinių perdavimo būdo, kiek nuo gebėjimo kokybiškai išsiskirti bei pasiekti savo auditoriją. Pasak profesorės, Lietuvos komunikacinės erdvės kultūra labai sumišusi, o žiniasklaidos priemonės neturi aiškių vertybių, kriterijų, kurios padėtų auditorijai nepasiklysti.
“Prieš dešimt metų atsirado interneto portalų, kurie kokybiniu požiūriu išsiskyrė ir patraukė kritiškesnę visuomenės dalį kaip alternatyvi analitikos, diskusijų erdvė, tuo tarpu šiandien daug portalų perima populiarios, masinį skonį tenkinančios žiniasklaidos dėsnius. Šiandien kokybiškesne žurnalistika pasižymi ir todėl geriau savo tikslinę auditoriją išlaiko kai kurie mėnraščiai”, – pastebi ji.
Beje, užsienio dienraščių ir portalų patirtis rodo, kad auditorija neatsisako mokėti tik už tokį interneto turinį, kurio ji negali rasti kitose, nemokamose žiniasklaidos priemonėse. Apmokestinti dienraščio interneto svetainėse pateikiamą informaciją geriau sekėsi specializuotiems leidiniams, pavyzdžiui, “Financial Times”, portalui www.bloomberg.com, tačiau tai lėmė specifinis šių portalų turinys, turintis aiškią tikslinę auditoriją.
Auga “kelių ekranų” karta
Žvelgdami į tolesnę ateitį, bendrovės “Future Foundation” specialius tyrimus atliekantys ekspertai “Prognozėms” komentavo, kad ir 2020-aisiais internetas neišstums visos spausdintinės žiniasklaidos, nors daug didesnė dalis turinį pasieks naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, kurie jau šiandien vadinami “ateities laikraščio” formatu.
“Galbūt planšetinių kompiuterių išpopuliarėjimo, kad jie taptų kasdieniu prietaisu, dar teks palaukti gerus dešimt metų. Antra vertus, juk dienraštis, skaitomas planšetiniame kompiuteryje, taip pat lieka dienraščiu. Tol, kol bus kuriamas pakankamai originalus turinys, už kurį lankytojai bus pasiryžę mokėti, ji turi ateitį”, – komentavo UAB “Media House” verslo plėtros vadovas Artūras Kokoškinas. Pasak jo, kol kas didžiųjų portalų mobiliąsias versijas Lietuvoje per mėnesį aplanko 100 tūkst. vartotojų.
Antra vertus, vis daugiau žmonių be interneto naujienų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Remiantis “Mediascope Europe” žiniasklaidos rinkos tyrimu, sparčiai daugėja internautų, vienu metu stebinčių bent kelis ekranus, – ekspertai juos pavadino “Multi-Screeners” (“multi” – daug, “screen” – ekranas). Prie “keliaekranių” šiandien priskiriamas kas dešimtas vyresnis nei 16 metų ES gyventojas, ypač tokių žmonių daug, kaip skelbia Europos interaktyvios reklamos asociacija, Šiaurės Europoje. Tokie vartotojai bent kartą per savaitę naršo internete naudodamiesi nešiojamuoju ar stacionariu kompiuteriu, skaito naujienas mobiliajame telefone arba delniniame kompiuteryje bei žiūri televizorių. Pastebima, kad šių žmonių įpročiai gerokai skiriasi nuo kitos auditorijos dalies: 79 proc. “keliaekranių” Rytų Europoje teigia, kad be interneto ryšio jaustųsi žuvę, ir tik 14 proc. mano, kad taip jaustųsi, jei netektų galimybės žiūrėti televizorių. Ateityje žmonių, neįsivaizduojančių gyvenimo be interneto, bet lengvai išsiverčiančių be kitų žiniasklaidos priemonių, turėtų sparčiai daugėti.
Nors lietuviai kai kuriais požiūriais gali atrodyti konservatyvesni, rinkos tyrimų bendrovės TNS duomenimis, šiuo metu šalyje yra 10 proc. interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi ir mobiliajame telefone. “TNS Media” departamento vadovės I.Bitinaitės teigimu, ateinančiais metais šie skaičiai sparčiai didės, ir jau kitais metais turėtume turėti apie 30 proc. tokių interneto naudotojų.
Akivaizdu viena – per artimiausius penkerius metus internetas praras savo, kaip naujos žiniasklaidos formos, identitetą, mat jis tampa neatsiejama šiandien tradicine žiniasklaida vadinamų leidinių, radijo, televizijos dalimi. Didieji informacijos rengėjai sparčiai tobulina savo interneto tinklalapius, perkeldami į juos didžiąją dalį turinio. Ir tik techninės vienos ar kitos priemonės savybės lems, kuriuo būdu tas pats turinys pasieks vartotoją.

BOX 1
(Stulpelinė diagrama, vertikaliai)
(pavadinimas) Europiečiai sutiktų mokėti brangiau už spaudą bei diskus
Apklausa*: ar ir toliau taip pat dažnai pirktumėte mokamą spaudą, CD, kompiuterinius žaidimus etc., jei įsigyjant internete jie kainuotų trečdaliu pigiau, nei perkant kitu formatu? (Taip, proc.)

Pirkčiau popierines knygas 65
Pirkčiau popierinius laikraščius 63
Pirkčiau žurnalus 62
Pirkčiau CD 52
Pirkčiau kompiuterinius žaidimus 52
Pirkčiau DVD filmus 49
*Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos gyventojų nuomonė
Šaltinis: “Future Foundation”, 2010 m.

BOX 2
(Stulpelinė diagrama, horizontaliai)
(Pavadinimas) Lietuviai mažiau skaito popierinę spaudą
Reguliariai skaito dienraščius
2009 m. 49 proc.
2010 m. 39 proc.
Reguliariai skaito 5 populiariausius naujienų portalus
2009 m. 22 proc.
2010 m. 28 proc.
Šaltinis: TNS, Nacionalinis skaitytojų tyrimas (2009 ir 2010 m. vasaros duomenys), kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimas (2009 ir 2010 m. vasaros duomenys)

Lietuvoje reklamos apimtys pernai sausio-lapkričio mėnesiais augo televizijoje, radijuje ir kino teatruose, o daugiausiai jos užsakė konkuruojantys mobiliojo ryšio tiekėjai “Omnitel” ir “Tele2″.

Žiniasklaidos auditorijos tyrimų bei reklamos monitoringo bendrovės “SIC Gallup Media” (“TNS LT”) duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, televizijoje reklamos apimtys išaugo 21 proc. iki 20,365 mln. sekundžių.

Radijo stotys 2010-aisiais sausį-lapkritį transliavo 3,943 mln. sekundžių reklamos – 9,8 proc. daugiau nei per 2009-ųjų vienuolika mėnesių.

2010-aisiais metais sausio-lapkričio mėnesiais, internetas pernai per vienuolika mėnesių surinko 32,5 proc. daugiau reklamos negu tuo pat metu 2009-aisiais.

Palyginamu laikotarpiu 166 proc. daugiau reklaminių klipų transliuota kine, nes išaugo kino teatrų skaičius ir atidarytos 3D kino salės.

Prekybos centruose ir degalinėse esančiuose ekranuose vaizdo reklamos apimtis augo 23,4 procento. Per sausį-lapkritį ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota kiek daugiau negu 55 tūkst. reklaminių lipdukų – 1,8 proc. daugiau nei per vienuolika mėnesių 2009-aisiais.

Spaudoje reklamos apimtys palyginamu metu krito. Sausio-lapkričio mėnesiais laikraščiuose reklamos plotas sumažėjo 6,6 proc., žurnaluose – 4 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta atitinkamai 17,371 mln., žurnaluose – 6,082 mln. kvadratinių centimetrų reklamos.

Tuo tarpu Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas palyginamu metu smuktelėjo 0,4 procento.

Lauko video reklamos “Actual City Media” vaizdo ekranuose buvo transliuota 5,244 mln. sekundžių reklamos – 2,6 proc. mažiau.

2010-ieji tapo 4G – bevielio plačiajuosčio interneto proveržio Lietuvoje metais.

Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos ir viena pirmųjų pasaulio valstybių, kurioje toks ryšys pradėjo veikti, o dabar jau ir aprėpia didžiąją šalies dalį.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) įdiegtas “WiMax” technologija paremtas 4G ryšys “Mezon” šiemet prieinamas jau 54 Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams. Juo, RRT duomenimis, trečio šių metų ketvirčio pabaigoje naudojosi 187,1 tūkst. vartotojų.
Svarbu, kad pirmuosius bandymus pristatydami kitokia technologija – LTE – paremtą 4G ryšį šiemet pademonstravo ir kai kurie mobilaus ryšio operatoriai. Tad Lietuvoje šio ryšio plėtra jau įgavo pagreitį. “Tele2″ astovas Andrius Baranauskas aiškina, kad greitį – taip pat.
Tiek mobilaus ryšio kompanijų, tiek ir LRTC atstovai vienbalsiai sutinka, kad kokybės prasme abiejų technologijų galimybės labai didelės. “Mūsų išbandytas bevielis plačiajuostis ryšys pasiekia iki 170 mb/s greitį, kas reikštų, jog, tarkime, 5 GB filmą galima atsisiųsti per 30 sekundžių”, – tikina A.Baranauskas. Tiesa, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje tai, koks tokio interneto greitis veiks realiai, priklauso nuo resursų – radijo bangų dažnių, kuriuos it gamtos išteklius, operatoriams suteikia valstybė, o konkrečiai – RRT.
LRTC vadovas Gediminas Stirbys pabrėžia, jog populiarėjant bevieliam plačiajuosčiam ryšiui, kurio vartotojų skaičius 2013-aisiais jau gali susilyginti su kitokiomis technologijomis teikiamo interneto ryšio vartotojais, pasaulyje dabar vyksta tikros lenktynės. “Vis pranešama apie naujas bevielio plačiajuosčio interneto technologijas, vis didesnį maksimalų greitį. Štai korporacija “Samsung”, kurių įrangą ir mes naudojame, pasaulinėse parodose kaip tik pristatė naujas dar tik testuojamas galimybes, kurios leis pasiekti iki 330 mb/s duomenų perdavimo greitį”, – dėsto G.Stirbys.
“O brėžiniuose jau kalbama net ne apie megabitus, o apie gigabitus per sekundę, tačiau šie standartai lenkia komercines galimybes”, – dėsto G.Stirbys. Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbu ne tik lenktyniauti fantastinėmis galimybėmis, bet ir sugalvoti, kaip bevielį plačiajuostį ryšį naudoti praktiškai.

Lietuvos vartotojai – reiklūs
Taigi ar lietuviai išnaudoja visas 4G teikiamas galimybes? Ir kaip jos gali būti naudojamos praktiškai?
LRTC technologijų departamento vadovas Gediminas Būdvytis sako, kad Lietuvos vartotojų poreikių ribotais vadinti nelinkęs. “Galbūt tie, kurie vien tik naršo internete, patogiai jaučiasi turėdami bet kokį interneto ryšį. Tačiau 4G leidžia atsisiųsti didelius duomenų srautus”, – sako G.Būdvytis.
Be to, Lietuvoje šiemet buvo įgyvendinta keletas unikalių ir įdomių 4G ryšiu paremtų projektų. Tarkime, televizijoms buvo pasiūlyta galimybė rengti tiesioginius “WiMax” reportažus, o to pavyzdį jau matėme po Pasaulio krepšinio čempionato, kai iš Turkijos sugrįžusią Lietuvos komandą nuo pat oro uosto iki atvykimo į Rotušės aikštę žiūrovai galėjo stebėti gyvai.
Kitoks projektas šiemet įgyvendintas drauge su Vilniaus savivaldybe ir troleibusų parku. 19-ojo maršruto troleibuse buvo įdiegtas “WiMax” ryšys, tad keleiviai, o diduma šiuo maršrutu važiuojančiųjų yra studentai, savo išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose galėjo naudotis bevieliu internetu.
Dar viena iniciatyva irgi rengta su troleibusų parku: buvo įrengtos vaizdo kameros ir “WiMax” ryšiu perduodavo tuo metu filmuojamą vaizdą. Šiuo projektu buvo siekiama padidinti saugumą viešajame transporte, padėti spręsti iškilusius keleivių ir vairuotojų konfliktus.

Technologijos keičia gyvenimą
Tai tik keli pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip naujos technologijos išplečia galimybes ir padaro įmanomą tai, ko anksčiau nė neįsivaizdavome.
A.Baranauskas sako, kad 4G ryšys Lietuvoje – lyg savotiška infrastruktūra. Tačiau svarbiausia, kad jos kūrimas ir plėtra duoda netikėtų rezultatų. Jis pateikia pavyzdį – geležinkelius, kuriuos tiesiant manyta, kad žmonės tiesiog gyvens patogiau, o krovinių nebereikės gabenti primityviais būdais. Tačiau atsitiko taip, kad geležinkeliai prailgino gyvenimą. Mat žmones pasiekdavo daugiau šviežių vaisių ar pieno, jie ėmė sveikiau gyventi, galiausiai pailgėjo jų gyvenimo trukmė.
“Mes niekada nežinome, kaip infrastruktūra keisis ir kam ji bus taikoma po 10 metų. Žinome tik, kad jau visai kitiems dalykams nei dabar”, – įsitikinęs A.Baranauskas.
Jis primena, kad ir internetas iš pradžių atsirado tam, kad vieno mokslinio centro darbuotojai galėtų tarpusavyje keistis dokumentais. Vėliau jis buvo panaudotas paveiksliukams siuntinėti, dar vėliau juo ėmė naudotis vis daugiau žmonių už centro ribų, kol galiausiai tinklas tapo pasaulinis. Dabar turime jau ir išmanųjį telefoną, neįmanomą be interneto, ar “iPad”.
“Lygiai taip pat gyvenimą pakeis ir 4G ryšys. Įdomiausia ir nuostabiausia, kad negalime numatyti, kaip”, – apibendrina A.Baranauskas.

BOX:
“Mezon” istorija
Idėja
Gediminas Būdvytis: “2002 m. skaitmenizavome magistralinį tinklą ir ėmėme galvoti apie duomenų perdavimą. O kadangi esame radijo specialistai, tai mintys krypo į radijo ryšį. 2008-aisiais įdiegėme “WiMax” E standartą, o 2009-aisiais vartotojams pasiūlėme 4G ryšį. Beje, pasiūlėme pirmieji Europoje ir vieni pirmųjų pasaulyje.
Plėtra
Gediminas Stirbys: “Mūsų tinklas plėtėsi visą laiką. Buvo numatyti du etapai. Pirmasis sutapo su krize, bet mes dėl jos nesijaudinome ir toliau plėtėme tinklą. Tad “Mezon” ryšiu galėjo naudotis 50 miestų ir gyvenviečių gyventojai. Šiemet pradėjome antrąjį etapą ir toliau plečiamės – “Mezon” ryšys pasiekė dar tris miestus ir gyvenvietes. Be to, lapkritį patobulinome programinę ir bazinių stočių įrangą, o tai ryšį dar gerokai pagreitino.

1999-ieji interneto istorijoje žinomi kaip failų dalijimosi sistemos “Napster” metai, o šiemet svarbiausias virtualaus pasaulio įvykis tikriausiai buvo slaptą vyriausybinę informaciją viešinančio tinklalapio “WikiLeaks” iškilimas.

Prieštaringai vertinamas “Napster” nulėmė didelį perversmą muzikos pramonėje ir autorinių teisių apsaugos srityje, kurio padariniai tebejaučiami praėjus dešimtmečiui.

Tuo tarpu “WikiLeaks” turbūt ne mažiau paveiks vyriausybių slaptumo ir skaidrumo politiką – į gera arba į bloga.

Kol kas dėl “WikiLeaks” veiklos vyriausybės, institucijos ir žmonės visame pasaulyje suka galvas, ieškodami atsakymų į sudėtingus klausimus, susijusius su JAV politika, žodžio ir interneto laisve, privatumu, slaptumu, skaidrumu, taip pat virtualiosios erdvės galia ir pavojais.

“WikiLeaks” teigia, kad jam paviešinus šimtus tūkstančių įslaptintų Vašingtono dokumentų apie karus Afganistane ir Irake, taip pat apie Amerikos diplomatijos užkulisius, buvo atskleista JAV kariškių piktnaudžiavimo atvejų ir “prieštaravimų tarp JAV viešosios veiklos bei to, kas kalbama už uždarų durų”.

Šio tinklalapio priešininkai slaptų dokumentų viešinimą vadina nusikaltimu, kurio pagrindiniai kaltininkai – vienas nepatenkintas JAV karys ir pasaulio teisuoliu pasiskelbęs “WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas).

Iškilus amerikietis apžvalgininkas Clay Shirky (Klėjus Širkis), analizuojantis interneto technologijų socialinį ir ekonominį poveikį, sako, kad “WikiLeaks” veikla jam kelia prieštaringus jausmus, tačiau yra griežtai nusistatęs prieš įvairius mėginimus uždaryti šį tinklalapį.

“Kaip ir daugelis žmonių, esu sutrikęs dėl “WikiLeaks”, – C.Shirky rašė savo tinklaraštyje Shirky.com. – Veikiančios demokratijos piliečiai privalo turėti galimybę sužinoti, ką valstybė sako arba daro jų vardu”.

“Wikileaks” aiškiai pagerina šį gebėjimą”, – pastebėjo jis.

“Kita vertus, žmogiškosios sistemos negali atlaikyti visiško skaidrumo, – pabrėžė analitikas. – Žmonės, mėginantys pasiekti bendrą sutarimą, privalo gebėti privačiai reikšti nuomones, kurių jie viešai išsižadėtų arba vėliau galbūt atsisakytų. “Wikileaks” šias galimybes aiškiai mažina”.

J.Assange’as šiuo metu yra paleistas už užstatą Didžiojoje Britanijoje, kol teismas sprendžia, ar jį galima išduoti Švedijai, kaltinančiai aktyvistą seksualiniais nusikaltimais prieš dvi moteris. “WikiLeaks” vadovas privalo kasdien registruotis policijoje ir dėvėti elektroninę sekimo apyrankę.

Technologijų ir politikos temas gvildenančio tinklaraščio techPresident.com vienas iš įkūrėjų Andrew Rasiejas (Endrius Rasidžas) “WikiLeaks” prilygina “Napster”, sakydamas, kad abu fenomenai yra pavyzdžiai, rodantys “kaip technologijos keičia santykį tarp žmonių ir jų vyriausybių”.

“Pati mūsų galvosena apie valdžią pakito dėl interneto”, – A.Rasiejas aiškino naujienų agentūrai AFP. – Tikiuosi, kad viskam aprimus vyriausybė pripažins turinti kovoti už atvirumą ir skaidrumą, o slaptumą naudoti tik retais atvejais”.

Tačiau ekspertas taip pat sakė nerimaujantis, kad užuot pasirinkusios didinti savo veiklos skaidrumą, “vyriausybės gali mėginti imtis vaistų, kurie būtų blogesni už pačią ligą”.

Vašingtonas įtūžo dėl “WikiLeaks” veiklos, o daugelis mano, jog JAV vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip patraukti atsakomybėn J.Assange’ą dėl milžiniško slaptos informacijos kiekio paviešinimo.

Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro kibernetinio saugumo ekspertas Jamesas Lewisas (Džeimsas Liujisas) mano, kad “WikiLeaks” ir panašių projektų veikla ilgainiui veikiausiai bus apribota.

Jis pabrėžė, kad “Napster” galiausiai buvo uždarytas pagal teismų sprendimus, nors iki šiol gyvuoja daugybė analogiškų sistemų, tokių kaip “The Pirate Bay”.

“Praėjus dešimtmečiui niekas prisiminęs nesakys, kad “WikiLeaks” buvo geras dalykas, – J.Lewisas sakė AFP. – Galbūt jie pradėjo dėl gerų paskatų, tačiau tai atsisuks prieš juos”.

“Manau, kad galiausiai žmonės žengs atgal ir paklaus: ar tai atsakinga politika? Ar mes to norime? Ir manau, kad atsakymas bus neigiamas, – pridūrė ekspertas. – “WikiLeaks” žmonės elgėsi kuo neatsakingiausiai ir jie išprovokuos atsaką. Na, o atsakas bus mėginimas suvaržyti tokio pobūdžio veiklą ateityje”.

“Jokia vyriausybė, jokia kompanija nėra patenkinta mintimi, jog kas nors gali pavogti jų duomenis, o šie vyrukai gali tiesiog juos paskelbti”, – pabrėžė jis.

Vokietijos sekmadieninis laikraštis “Die Welt am Sontag” neseniai perspausdino straipsnį, paskelbtą žiniasklaidos analitiko Jeffo Jarviso (Džefo Džarviso) tinklalapyje Buzzmachine.com, kuriame sakoma, jog “WikiLeaks” ir internetas kartu “pervėrė” vyriausybės slaptumo politiką.

“Wikileaks” mus visus privertė suvokti, kad jokia paslaptis nėra saugi, – rašo J.Jarvisas. – Pasinaudokime šiuo epizodu kaip piliečiai, aiškindamiesi, kiek slaptos ir kiek skaidrios turėtų būti mūsų vyriausybės.”

“Mūsų dienomis, interneto amžiuje, galia nuo saugančiųjų paslaptis pereina prie kuriančiųjų atvirumą. Tai yra mūsų ryškėjanti tikrovė”.

Virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu. Po sukčių apgavystės nuspręsta išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus.

“Lietuvoje veikia apie 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti”, – “Lietuvos rytui” sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liūlys.

Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Siekdama užkirsti kelią panašiems atvejams, asociacija ėmėsi iniciatyvos atrinkti patikimus pardavėjus. „Lietuvoje veikia per 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti”, – neslėpė D.Liulys.

Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Ne bet kas gali dirbti su žmonių duomenimis. O prekyba internete sunkiai įsivaizduojama be duomenų”, – pažymėjo asociacijos vadovas D.Liulys.

Be to, patikimą parduotuvę turi valdyti įregistruota bendrovė, o jos kontaktai turi būti skelbiami tinklalapyje.

Tiesa, neseniai beribu.lt puslapį sukūrę aferistai veikė kaip konkreti įmonė, buvo skelbiamas informacijos telefonas.

Bet sukčių aukos juo negalėjo prisiskambinti, o bendrovės savininkas pasirodė esąs Rusijos gyventojas.

„Žinoma, kad tai nėra patikimos parduotuvės garantija, tik viena būtinų sąlygų”, – pridūrė D.Liulys.

Patikimos elektroninės parduotuvės bus žymimos specialiu ženklu. Jų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos interneto svetainėje.

Geri santykiai su pirkėjais – dar vienas patikimos bendrovės įrodymas. Pavyzdžiui, įsigyta preke nepatenkintas pirkėjas turi teisę grąžinti ją per 7 dienas.

Pasitaiko atvejų, kai elektroninės parduotuvės siūlo prekes, kurių neturi. Už prekes susimokėjusiam pirkėjui siūloma kita panaši prekė.

„Tai nesąžiningas verslas, keliantis nepasitikėjimą visai elektroninei prekybai.

Taip besielgiančios parduotuvės negaus patikimumo statuso”, – užtikrino D.Liulys.

Pasak asociacijos vadovo, prekyba internetu Lietuvoje šiais metais ypač suaktyvėjo. Tačiau šio verslo atstovai pirkėjams pataria būti atsargiems ir įsitikinti, ar tinklalapis nėra dar vienas sukčių jaukas.

„Nusprendus pirkti internete pirmiausia reikėtų pasiskaityti apie tą bendrovę internete, įvertinti atsiliepimus, komentarus.

Be to, patikimos elektroninės parduotuvės paprastai buria gerbėjus ir socialiniuose interneto tinkluose”, – tvirtino D.Liulys.

Niekuo nepasitikintys pirkėjai blogiausiu atveju turi teisę atsiskaityti su pardavėju tik pristačius prekę.

Interneto parduotuvių savininkų duomenimis, šįmetė prekyba prieš Kalėdas yra dvigubai intensyvesnė nei pernai.

Lietuvoje veikia per 300 parduotuvių internete. Tačiau tai sudaro tik apie 1 procentą visos prekybininkų apyvartos. Internete perka apie 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Nuomonės tyrimų bendrovės „Nielsen” duomenimis, praėjusiais metais bent kartą virtualiai pirko 56 proc. interneto vartotojų.

Lietuviai prieš Kalėdas internete dažniausiai perka kvepalus, treniruoklius, sportinę aprangą, žaidimo stalus.

Vilniuje paleidžiamas portalas Urbanday.lt – savotiškas įmonių Facebook’as, kuriame šios nuolat skelbia informaciją apie tai, kur ir ką verta pirkti, kaip įdomiai praleisti laisvalaikį sostinėje, kokiose parduotuvėse ir kokioms prekėms šiuo metu taikomos nuolaidos.

Kiekviena įmonė portale Urbanday.lt turi asmeninį profilį, jame skelbia vaizdinę ir tekstinę informaciją apie savo veiklą, prekes ir paslaugas, vykstančius renginius, akcijas ir pasiūlymus.

Be to, naujojoje internetinėje svetainėje kasdien galima įsigyti įvairių nuolaidų kuponų, – juos galima gauti tiesiog trumpąja žinute.

Tuo tarpu portalo lankytojai patikusias akcijas gali pasiūlyti draugams, paspausdami mygtuką “rekomenduok”.

Be to, šis portalas atstoja įmonių katalogą, nes čia surinkta visa informacija apie Vilniuje veikiančias prekių ir paslaugų įmones, yra ir žemėlapis, padėsiantis nepasiklysti jų ieškant, nurodyti ryšių duomenys ir darbo laikas.

Šis projektas į Vilnių atkeliavo iš Vokietijos, kur prieš metus į vieną portalą buvo suburtos visos didžiosios Manheimo miesto prekių ir paslaugų įmonės.

Lapkričio pradžioje Europos Sąjungos teisingumo, žmogaus teisių ir pilietybės reikalų komisarė Viviane Reding paskelbė dviejų mėnesių viešųjų konsultacijų laikotarpį, per kurį visi suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl asmens duomenų teisinės apsaugos internete stiprinimo. Iš esmės direktyva, kuri bus rengiama pasibaigus dviejų mėnesių konsultacijų procedūrai, siekiama iš naujo reguliuoti asmens duomenų apsaugą. T.y. keičiami principai, subjekto sutikimas ir jo teisės, duomenų valdytojo pareigos, teikimo į užsienį sąlygos, inspekcijos įgaliojimai, sankcijos. Planai gana ambicingi.

Pasak komisarės, asmens duomenų apsauga yra konstitucinė teisė, todėl mes turime atitinkamai pakeisti teisės aktus, kad šie atitiktų naujų technologijų plėtrą ir globalizaciją. V.Reding pridūrė, kad žmonės turi teisę būti užmiršti, t.y. palikti ramybėje.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos priimta dar 1995 m., todėl į globalizacijos traukinį siekianti suspėti Europos Komisija beviltiškai vėluoja. 15 metų yra ganėtinai ilgas laikotarpis, kai šiandien informacija per internetą vartotojus pasiekia per kelias sekundes. Be to, išlieka esminis klausimas – ar reikia ir ar įmanoma pasivyti technologijų ir elektroninių sprendimų plėtrą.

Korporacija “Google” įkurta 1998 m. rugsėjį Kalifornijoje, JAV. Tuo tarpu “Facebook” socialinis tinklalapis pradėjo veiklą elektroninėje erdvėje tik 2004 m. vasarį. “Google” vis dar dominuoja informacijos paieškos sistemų srityje, o jos pajamos 2009 m. sudarė 15,8 mlrd. JAV dolerių – skaičiai įspūdingi. O “Facebook” viešai giriasi, kad 2010 m. liepos mėnesį šio daugiafunkcio socialinio tinklalapio aktyvių vartotojų skaičius pasiekė 500 mln., arba tuo, kad per mėnesį vartotojai viešai paskelbia 1 mlrd. nuotraukų ir 10 mln. vaizdo failų.

Taigi vieno pelės klavišo paspaudimu asmens duomenys pasiekia milžinišką auditoriją. Jeigu atvirai, reikėtų, kad visi šie vartotojai būtų asmens “elektroniniai draugai” arba pagal privatumo nustatymus asmuo dalytųsi duomenimis su visais “Facebook” vartotojais. Šios korporacijos sukauptas duomenų bankas tikrai stulbinantis, todėl Europos Komisija po 15 metų rekomendacijų kūrimo nusprendė, kad direktyva 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos turėtų būti peržiūrėta.

Europos Komisija siūlo suteikti interneto vartotojams teisę lengvai atsisakyti asmens duomenų tvarkymo, kaupimo, perdavimo ir pan. internete. T.y. įpareigoti elektroninius verslo modelius sukurti technines priemones, kad be papildomų nepatogumų vartotojas galėtų aiškiai duoti sutikimą arba jo atsisakyti. Be to, siekiama, kad asmens duomenys būtų kaupiami apibrėžtiems tikslams ir kad būtų nedelsiant ištrinti, jeigu tvarkymo tikslas patenkintas.

Pasak Komisijos pranešimo, svarbu tai, kad būtų renkami ir naudojami tik būtiniausi asmens duomenys, o duomenų subjektui būtų atvira visa informacija apie tvarkymo tikslus. Be to, Komisija siekia peržiūrėti normas, susijusias su asmens duomenų apsauga policijos ir kitų teisėsaugos institucijų veikloje ir keičiantis duomenimis vidaus rinkoje. Direktyvos projektas šiuo metu rengiamas ir jo derinimas turėtų būti pradėtas dar 2011 m.

Tiesa, svarbu pabrėžti, kad Europos Komisija nesiūlo nieko naujo, t.y. pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus asmens duomenys turėtų būti renkami apibrėžtiems bei teisėtiems tikslams ir toliau neturėtų būti tvarkomi turint tikslų, nesuderinamų su nustatytais prieš renkant šiuos duomenis. Svarbiausias klausimas, ar Europos gyventojams teisė būti užmirštiems internete yra svarbesnė už teisę į informaciją (“Google” paieškos sistema) ir teisę pasigirti arba žiūrėti ne tik pro rakto skylutę (“Facebook” socialinis tinklalapis).

Atrodo, kad tie asmenys, kurie nori būti užmiršti internete, tokiais tinklalapiais kaip “Facebook” apskritai nesinaudoja, todėl jeigu savo valia viešai platini asmens duomenis, tai yra tavo rūpestis. Tačiau teisė į informaciją yra daug svarbesnė. Šiuo aspektu svarbu tai, ar vartotojas turi alternatyvą rinktis kitas paieškos sistemas. Be to, ar paieškos paslaugų teikėjas, pvz., “Google”, neužsiima papildoma “detektyvo” veikla, t.y. ar nerenka daugiau duomenų, negu reikia.

Atsakyti į šiuos klausimus Europos Komisijai po 15 metų pertraukos bus nepakeliamai sunku.

Į stambių korporacijų išsidalytą interneto naršyklių rinką skverbiasi naujas žaidėjas. Lapkričio viduryje kompanija “RockMelt” išleido bandomąją naujos naršyklės versiją, pritaikytą patogiai naudotis socialiniais tinklais ir bendrauti su draugais.

Naršyklės kūrėjai “RockMelt” vadina naršykle “Facebook” erai, nes tikina ją pritaikę dabartinių žmonių naudojimosi internetu įpročiams, kurie per keletą metų gerokai pasikeitė.

“Nors visos šiandien prieinamos naršyklės tapo kur kas greitesnės, jos vis dar naršo per interneto tinklalapius, o mes naršyklei suteikėme papildomų savybių, skirtų patenkinti tris svarbiausius žmonių naršymo įpročius – bendravimo su draugais, naujienų sekimo ir paieškos”, – teigia vienas iš naršyklės kūrėjų Timas Howesas.

Pagrindiniame naujosios naršyklės lange iš abiejų pusių matomi du stulpeliai su ikonomis, – kairėje pusėje rodomi internauto draugų kontaktai, dešinėje surikiuoti mėgstamiausi vartotojo socialiniai tinklalapiai. “Pasidalink” mygtuku tiesiai iš pagrindinio naršyklės lango lengva paskelbti tinklalapio nuorodą ar “Youtube” vaizdelį “Facebook” ir kituose socialiniuose tinkluose. Taip pat pagrindiniame lange paprasta naudotis “Google” paieškos sistema.

Tiesa, Lietuvoje naujosios naršyklės sunkiai skinasi kelią. Prieš porą metų “Google” išleista patogia “Chrome” naršykle naudojasi tik 12,6 proc. internautų. “Gemius SA” duomenimis, populiariausios Lietuvoje “Firefox” naršyklės, kuriomis naudojasi 41,4 proc. internautų. Antroje vietoje liko “Internet Explorer” naršyklės (35,4 proc.). O “Opera” naršykle naudojasi 8,7 proc. Lietuvos internautų.

Švedijos teismas ketvirtadienį davė leidimą suimti įslaptintą informaciją skelbiančio tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą (Džulianą Asandžą), kuris įtariamas išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas.

Tuo tarpu prokurorė informavo, kad įtariamojo suėmimui bus išduotas tarptautinis orderis.

“Nutarta suimti įtariamąjį, šiam posėdyje nedalyvaujant”, – sakė Stokholmo apygardos teismo teisėjas Alanas Camitzas.

Suėmimo reikalavusi prokurorė Marianne Ny (Marian Niu) išplatintame pareiškime patvirtino, kad skandalingo tinklapio įkūrėjui bus išduotas “tarptautinis suėmimo orderis”.

J.Assange’as bus suimtas dėl “įtarimų išprievartavimu, seksualiniu priekabiavimu ir prievartavimo”, sakė prokurorė.

Pasak jos, “kitas žingsnis, vykdant teismo sprendimą, būtų išduoti jam tarptautinį arešto orderį.

J.Assange’ą dėl šios bylos pirmąsyk nurodyta suimti rugpjūčio 20 dieną, tačiau vėliau šis orderis buvo atšauktas.

M.Ny rugsėjo 1 dieną atnaujino tyrimą dėl 39 metų Australijos piliečio galimai įvykdyto išžaginimo, tačiau neprašė jo suimti ir leido išvykti iš Švedijos.

J.Assange’as tvirtina, kad jam inkriminuojami kaltinimai yra dalis “šmeižto kampanijos”, kurios tikslas – sukompromituoti jo tinklalapį, užsitraukusį Pentagono nemalonę dėl įslaptintų JAV dokumentų apie karus Irake ir Afganistane paviešinimo.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

Pasak „Lietuvos žinių“, ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.