"Veido" archyvas

Internetas mus nuolat išblaško, todėl mūsų mintys tampa išsklaidytos, atmintis silspta

Lietuvoje interneto vartotojas viename puslapyje vidutiniškai užtrunka vos 57 sekundes. Taigi dėmesingą skaitymą keičia naršymas – esame linkę greitai ir paviršutiniškai peržvelgti didžiulį informacijos srautą. Mokslininkai nerimauja, kad informacijos antplūdis daro mus paviršutiniškus ir kenkia mūsų gebėjimui susikaupti.

Neseniai knygą “Seklumos: apie tai, kaip internetas keičia mūsų mąstymo, skaitymo ir įsiminimo būdus” parašęs amerikietis Nicholas Carras tarp mokslininkų ir kitų intelektualų įžiebė aršią diskusiją. Kaip rašo “The Telegraph”, N.Carras įsitikinęs, kad daugėja mokslinių įrodymų, jog internetas, nuolat mus blaškydamas ir pertraukdamas darbą, verčia mus išsiblaškiusiais ir paviršutiniškais mąstytojais.

Parašyti šią knygą N.Carrą įkvėpė asmeninė patirtis – suvokimas, kad jis praranda gebėjimą susikaupti. “Mano protas keičiasi. Labiausiai tai jaučiu, kai skaitau. Įsigilinti į knygą ar ilgą straipsnį anksčiau būdavo taip lengva, galėdavau valandų valandas klaidžioti prozos takais, o dabar taip nutinka retai. Dažniausiai mano susikaupimas pradeda blėsti po dviejų ar trijų puslapių. Aš tampu neramus, pametu mintį, pradedu dairytis kažko kito. Jaučiuosi taip, lyg nuolat tempčiau savo aikštingas smegenis atgal prie teksto. Anksčiau natūraliu dalyku laikytas dėmesingas skaitymas dabar tapo tikru iššūkiu”, – amerikiečių rašytoją cituoja britų leidinys “The Guardian”.

Negana to, N.Carras įsitikinęs, kad internetas ne tik keičia mūsų gyvenimą, mąstymo būdą, bet ir smegenų struktūrą. Kai esame nuolat blaškomi ir trukdomi, o taip nutinka kaskart atsitraukus nuo darbų ir pažvelgus į kompiuterio ekraną ar mobilųjį telefoną, mūsų smegenys negali sudaryti stiprių ir plačių neuronų jungčių, kurios suteikia mūsų mąstymo procesui gylio ir savitumo. Mūsų mintys tampa išsklaidytos, atmintis silpsta. Romėnų filosofas Seneka prieš 2 tūkst. metų taikliai pastebėjo: “Būti visur reiškia nebūti niekur”.

“Aš nuolat jaučiausi išsiblaškęs. Ar gali būti, kad susitelkimo praradimas yra rezultatas viso to laiko, kurį praleidžiu internete?” – svarsto N.Carras ir ieškodamas atsakymo į šį klausimą gilinasi į daugelį psichologinių, elgesio ir neurologinių tyrimų.

Devyndarbių produktyvumas mažesnis

Mokslo žurnale “Science” išspausdintame straipsnyje psichologė Patricia Greenfield apžvelgė įvairius tyrimus, kaip skirtingos technologijos veikia mūsų suvokimo gebėjimus. Kai kurie tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai pagreitina žmogaus reakciją į skirtingus objektus ekrane. Kiti tyrimai atskleidžia, kad dėl tokio greito dėmesio objektų kaitaliojimo mąstome nebe taip tiksliai, o vis labiau automatiškai.

Viename JAV universitete buvo atliktas toks eksperimentas: pusei vieno kurso studentų buvo leista per paskaitą naudotis internetu, o kitai pusei – ne. Paskaitos pabaigoje visi studentai atsakė į testo klausimus, skirtus patikrinti, kaip jie įsidėmėjo paskaitos turinį. Tie, kurie naršė internete, informaciją įsiminė kur kas blogiau.

Kaip rodo tyrimai, žmonės, skaitantį tekstą, prikimštą nuorodų, supranta mažiau negu tie, kurie skaito spausdintą tekstą be jokių nuorodų. O žmonės, vienu metu besiplėšantys tarp daugybės užduočių, dažnai yra ne tokie kūrybingi ir produktyvūs kaip tie, kurie atlieka vieną darbą vienu metu. Mūsų minčių ir prisiminimų kokybė priklauso nuo mūsų gebėjimo sutelkti mintis ir išlaikyti dėmesį.

“Tik tada, kai skiriame daug dėmesio naujai informacijai, sugebame ją prasmingai susieti su žiniomis, kurios jau gerai įsitvirtinusios mūsų atmintyje”, – rašo Nobelio premijos laureatas neurologijos mokslininkas Ericas Kandelis.
O P.Greenfield prieina prie išvados, kad kiekviena informacijos priemonė išlavina tam tikrus suvokimo įgūdžius, bet kitų įgūdžių sąskaita. Intensyvesnis naudojimasis technologijomis sustiprino mūsų vizualinius erdvinius gebėjimus. Tai reiškia, kad sustiprino gebėjimus atlikti darbus, kur reikia vienu metu stebėti daugybę greitai besikeičiančių signalų, pavyzdžiui, pilotuoti lėktuvą ar stebėti paciento operaciją.

Ročesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas patvirtina, kad tam tikri kompiuterinių žaidimų gerbėjai pasižymi aštresniais vizualiniais gebėjimais už tuos, kurie jų nežaidžia. Mokslininkai net stengiasi išsiaiškinti, ar galima sukurti tokį kompiuterinį žaidimą, kuris padėtų vyresnio amžiaus vairuotojams greičiau reaguoti, iš tiesų patekus į ekstremalią padėtį.

Nors technologijos padėjo ištobulinti tam tikrus mūsų įgūdžius, susilpnėjo tokie mūsų gabumai, kaip atidumas, apgalvojimas, indukcinis problemų sprendimas, kritiškas mąstymas ir vaizduotė. Mes tampame paviršutiniški.

Skaitymą nukonkuravo naršymas

Išvadą, kad tampame vis paviršutiniškesni, pagrindžia mūsų elgesio internete tyrimai. Vokiečių tyrėjai nustatė, kad interneto naršytojai, žiūrėdami į vieną puslapį, dažniausiai užtrunka mažiau nei 10 sek. Net žmonės, internete ieškantys akademinių tyrimų, įpratę greitai šokinėti nuo vieno dokumento prie kito ir retai perskaito daugiau negu puslapį arba du. Tai atskleidė universiteto koledžo Londone tyrimas. “GemiusAudience” duomenimis, lietuviai viename puslapyje vidutiniškai praleidžia 57 sek.

Rašytoja Naomi Alderman pritaria, kad dabar mes labiau pripratę skaityti santrumpas: verčiau peržvelgsime vikipedijoje pateikiamą aprašymą, negu perskaitysime visą knygą. O kas dabar varginasi užsirašyti ar įsiminti detalią informaciją, jeigu žino, kad prireikus vėl galės ją susirasti “Google” platybėse?

Dėstytoja ir kritikė Sarah Churchwell tvirtina per dešimtmetį pastebėjusi dramatiškų studentų mąstymo pokyčių: jei informacija nėra tučtuojau prieinama pasinaudojus “Google” paieška, studentai nenori jos ieškoti. “Žmonės nuolat skaito internete, tik dabar mes tai vadiname ne skaitymu, o naršymu”, – pabrėžia dėstytoja.

Toks blaškymasis pareikalauja daug. Neseniai Stanfordo universiteto mokslininkai atliko eksperimentą – davė įvairiausių suvokimo testų 49 žmonėms, vienu metu internete pratusiems atlikti daug darbų, ir 52 testo dalyviams, kurie vienu metu daug darbų imasi rečiau. Taigi daug darbų vienu metu atliekantys žmonės prastai pasirodė atlikdami visus testus. Kaip paaiškėjo, juos daug lengviau išblaškyti, jiems sunkiai sekasi sutelkti dėmesį ir daug prasčiau sugeba atrinkti svarbią informaciją. Tyrėjus rezultatai nustebino. Jie tikėjosi, kad daugybę užduočių vienu metu atliekantys žmonės įgijo kai kurių papildomų privalumų, bet taip nėra.

Jeigu šie simptomai dingtų vos išjungus kompiuterį ir mobilųjį telefoną, būtų gerai. Bet jie nepraeina. Kaip nustatė mokslininkai, iš ląstelių sudaryta žmogaus smegenų struktūra prisitaiko prie įrankių, kuriuos mes naudojame ieškodami informacijos, ją laikydami ir dalydamiesi. Kiekviena nauja technologija, keisdama mūsų mąstymo įpročius, vienus neuroninius ryšius  sustiprina, susilpnindama kitus. Permainos keičia būdą ir mąstysenos pobūdį net tada, kai nesinaudojame jokiais technologiniais prietaisais.

Be to, nuo nuolatinio informacijos srauto tampame priklausomi. N.Carras pastebėjo, kad net tada, kai buvo toli nuo kompiuterio, juto poreikį stimuliuoti savo protą greitai besikeičiančios informacijos srautu. O tyrimai rodo, kad žmonių, daug žaidžiančių kompiuterinius žaidimus, smegenys gali išskirti dopamino, kuris, kaip manoma, susijęs su malonumo jausmu ir priklausomybe.

“Kai tikrini elektroninį paštą ar išgirsti mobiliojo telefono skambutį, patiri dopamino injekciją. Gauni šiek tiek adrenalino. Spėkit, kas nutinka, kai jo nėra? Nuobodžiauji”, – paaiškina “New York Times” technologijų žurnalistas Mattas Richtelis.

O Bolo universiteto JAV tyrimas parodė, kad vidutinis amerikietis praleidžia daugiau laiko naudodamasis technologijomis, tokiomis kaip televizorius, kompiuteris, mobilusis telefonas ir “iPad”, negu darydamas bet ką kita.

Apskritai šiandien žmogų, kaip parodė Kalifornijos universiteto tyrimas, pasiekia beveik tris kartus daugiau informacijos negu 1960 m. “New York Times” praneša, kad vidutinis kompiuterio vartotojas patikrina 40 interneto tinklalapių per dieną ir 36 kartus per valandą gali pakeisti naudojamas programas. “GemiusAudience” duomenimis, Lietuvoje žmonės vidutiniškai per dieną atsiverčia 22 interneto puslapius.

“Šiandien žmogus patiria informacijos antpuolį. Kažkada ekranas reiškė kažką, kas stovi jūsų kambaryje. Bet dabar tas kažkas yra jūsų kišenėje ir visur eina kartu su jumis – jis gali būti su jumis prie vairo, prie pietų stalo ir net vonios kambaryje. Šiandien mes jį matome visur”, – technologijų vietą mūsų gyvenime apibūdina “New York Times” žurnalistas M.Richtelis.

N.Carras straipsnyje “The Telegraph” konstatuoja, kad gebėjimas peržvelgti informaciją ir naršyti yra toks pat svarbus, kaip gebėjimas dėmesingai skaityti ar galvoti sutelkus dėmesį. Tačiau bėda ta, kad slydimas paviršiumi tampa dominuojančiu mūsų mąstymo būdu.

Lietuva sieks, kad internetu po ketverių metų nuolat naudotųsi trys ketvirtadaliai šalies gyventojų. Praėjusiais metais tai darė tik kiek daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių. Prognozuojama, kad 75 proc. lygis 2015 m. atitiks visų Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Mokančių dirbti kompiuteriu po ketverių metų Lietuvoje turi būti bent 79 proc. (pernai 57 proc.). Tokie ambicingi planai numatyti Susisiekimo ministerijos parengtoje Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2010–2015 m. strategijoje.

“Daugeliui miestų gyventojų kompiuterio ir interneto naudojimas jau seniai tapo kasdieniu reiškiniu, tačiau šalyje dar yra daugybė žmonių, kuriems informacinės technologijos svetimos. Tai daugiausia kaimo gyventojai, pensininkai, neįgalieji bei mažas pajamas gaunantys žmonės”, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Mieste kompiuterius turi ir internetu naudojasi daugiau kaip 60 proc., o kaime – apie 40 proc. namų ūkių.

“Interneto naudotojų skaičius galėtų padidėti, jei valstybė padėtų įsivesti internetą ir kurį laiką padengtų dalį abonentinio mokesčio sunkiai gyvenantiems žmonėms. Tačiau šiuo metu Vyriausybės galimybės labai ribotos”, – sakė ministras.

E. Masiulis mano, kad interneto naudotojų skaičius greičiau augtų, jei daugėtų valdžios ir privačių įmonių teikiamų elektroninių paslaugų, aktyvėtų prekyba internetu.

Todėl Susisiekimo ministerija siūlo įpareigoti kitas valdžios institucijas, kad po ketverių metų į elektroninę erdvę būtų perkelta devyni dešimtadaliai pagrindinių viešųjų paslaugų (dabar 60 proc.).

Šiuo metu plačiajuosčiu internetu gali naudotis apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Valstybė ruošiasi ir toliau finansuoti plačiajuosčio interneto tinklo plėtrą kaimiškuose rajonuose, kad 2015 m. spartusis internetas būtų pasiekiamas 98 proc. gyventojų.

Šiuo metu Lietuvos gyventojams išduota apie 300 tūkst. asmens tapatybės kortelių, tačiau jos faktiškai nenaudojamos norint nustatyti žmogaus tapatybę elektroninėje erdvėje. Susisiekimo ministerija planuoja, kad po kelerių metų tokia galimybe galėtų naudotis kas šeštas šalies gyventojas.

Susisiekimo ministerijos parengtą Informacinės visuomenės plėtros strategiją turės patvirtinti Vyriausybė. Taip pat ketinama parengti konkrečių priemonių planą, kaip pasiekti užsibrėžtus rodiklius.

Interneto tyrimų kompanijos “Alexa.com” duomenimis, lankomiausia lietuvių svetaine tapo Facebook.com. Socialinių tinklų banga bei vaizdo filmukų populiarumas gerokai stumtelėjo ilgalaikį lietuvių favoritų lyderį Delfi.lt žemyn – dabar šis naujienų portalas tėra trečioje vietoje, jį aplenkė ne tik Facebook, bet ir Youtube.com.

Sprendžiant pagal populiariausiųjų dešimtuką, lietuviai tikrai užsikrėtė socialinių tinklų mada – sąraše jų net trys: be minėto Facebook, tautiečiams priimtini ir lietuviškieji One.lt bei Draugas.lt. Taip pat Lietuvos gyventojams įdomūs naujienų portalai (Delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt) bei nemokamas žinių lobynas, atviroji enciklopedija “Wikipedia”.

Apibendrinant galima teigti, kad ilgainiui lietuvių interneto įpročiai bei pomėgiai smarkiai pasikeitė – dar prieš metus pirmenybę teikėme vietiniams tinklalapiams: absoliutus lyderis buvo Delfi.lt, o internetiniam bendravimui dažniausiai rinkdavomės One.lt, tuo tarpu dabar vis populiarėja tarptautinės svetainės.

Lietuva sparčiausiai iš visų Europos valstybių plėtoja naujosios kartos šviesolaidinio interneto technologijas, o visame pasaulyje šioje kategorijoje užima penktąją vietą, rodo asociacijos “FTTH Council Europe” duomenys.

Tai parodė ir nauja šių metų gegužės mėnesio ataskaita.

Sparčiau nei Lietuvoje FTTH (angl. fiber to the home) šviesolaidinis tinklas plėtojamas tik Pietų Korėjoje, Japonijoje, Honkonge ir Taivanyje.

Svetainės su lietuviškais rašmenimis, tokios kaip lietuviškai.lt ar klausimėlis.lt, nėra jokia išimtis: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir interneto svetainė www.lietuviškai.lt paskelbė akciją “Interneto lietuvinimo vajus” ir ragina vartoti lietuviškus rašmenis ne tik rašant elektroninius laiškus ar komentuojant straipsnius interneto portaluose, bet ir registruojant svetainių pavadinimus.

Šios idėjos autorius interneto svetainės www.lietuviškai.lt įkūrėjas ir “Informacinių technologijų organizacijos” direktorius Paulius Lazauskas džiaugiasi, kad pagaliau pavyko sugriauti mitą, esą svetainės pavadinime gali būti tik lotyniški rašmenys.

“Ne taip seniai net valstybiniame informatikos egzamine buvo klausimas, ar galima vartoti lietuviškas raides rašant svetainės pavadinimą, ir teisingas atsakymas buvo ne. Betgi tai visiškai netiesa”, – aiškina lietuvių kalbai neabejingas P.Lazauskas.

Jis skaičiuoja, kad nuo akcijos pradžios tinklalapyje lietuviškai.lt užregistruotos jau 23 “nešveplos” svetainės su lietuviškais rašmenimis ir penki lietuviški programiniai sprendimai.

Visuose Lietuvos regionuose įsibėgėjo plačiajuosčio interneto plėtros darbai. Šiuo metu klojami šviesolaidiniai kabeliai, kurie suteiks galimybę teikti spartaus interneto paslaugas ir į atokias kaimiškąsias šalies vietoves.

Planuojama, kad pirmieji darbai atskiruose rajonuose bus baigti iki rugsėjo 1 d. Iki šių metų pabaigos plačiajuosčiam internetui reikiama infrastruktūra Lietuvoje bus pratęsta apie 1500 km, galimybė gauti paslaugas bus suteikta daugiau kaip 250 šalies gyvenviečių.

„Panaudojant sukurtą infrastruktūrą, spartaus interneto paslaugos pasieks gyventojus, mokyklas, bibliotekas, valstybės ir vietos savivaldos institucijas, taip pat ir verslą. Be to, bus sudaryta galimybė kaimo vietovėse internetu naudotis tomis pačiomis kainomis, kaip ir mieste“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Įgyvendinant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN2), iš viso bus nutiesta apie 4400 km šviesolaidinių kabelio linijų, kurios pasieks 770 gyvenviečių.

Šviesolaidinio interneto plėtra besirūpinančios organizacijos „FTTH Council Europe“ duomenimis, 2009 metais Lietuvoje 18 proc. namų ūkių naudojosi šviesolaidiniu internetu. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje, o pasaulyje užima penktą vietą.

Europoje Lietuva aplenkė antroje vietoje esančią Švediją (12 proc.) bei trečią vietą užimančią Norvegiją (11 proc.). Siekdama savo šalyje įdiegti šviesolaidinį internetą – sparčiausią iš šiuo metu naudojamų interneto technologijų – Lietuvą pavyzdžiu laiko ir Jungtinė Karalystė.

"Veido" archyvas

Interneto pažinčių portalai – pelningas verslas jau ir Lietuvoje. Pajamų jie gauna ne tik iš reklamos – apylygį finansinį indėlį sukaupia ir mokesčiai, kuriuos lankytojai mielai moka už papildomas paslaugas: galimybę gauti jiems tinkamų kitų dalyvių koordinates, įdėti daugiau vaizdo informacijos apie save.

Psichologai, matydami vis populiarėjančias pažintis internetu, neįžvelgia jokių grėsmių: tai tiesiog esąs dar vienas patogus ir šių dienų technologinį žmonių išprusimą atitinkantis būdas susirasti ne tik bendraminčių, bičiulių, bet ir antrąją pusę.

Svarbus išankstinis derėjimas

Norėdama geriau perprasti lietuvišką interneto pažinčių sistemą, nutariau pati užsiregistruoti viename portale. Pasirinkau svetainę  www.darnipora.lt – ji pasirodė solidžiausia iš visų aplankytų, argumentuotai skambėjo pažadas psichologiniais testais ištirti kiekvieną naujai besiregistruojantį narį ir jam pasiūlyti susipažinti su tais, kurie sistemai pasirodys su tavimi suderinami.

Pildydama testą sužinojau, kad čia itin svarbus charakterių, vertybių ir seksualinis suderinamumas: pildant keliasdešimties klausimų testą tenka ne tik rinktis patraukliausias geometrines figūras, spalvas, nuotraukas, bet ir susimąstyti apie tai, kuo svarbi draugystė, šeima, kelerių metų praradai nekaltybę ir kiek kartų per mėnesį nori mylėtis. Anketoje nutariau prisistatyti kaip 35-erių metų išsiskyrusi, vieną vaiką auginanti moteris – tokia socialinė grupė laikoma ne pačia populiariausia pažinčių rinkoje, tad smalsu, kokio dėmesio gali sulaukti nebūtinai pritrenkiamo grožio jaunutė blondinė.

Vos prisiregistravusi sulaukiu siūlymo atkreipti dėmesį į dešimties panašaus amžiaus vilniečių anketas – jų testų atsakymai teikė vilties, kad pavyktų lengvai susikalbėti daugeliu klausimu. Visi sistemos parinkti kandidatai pasirodė verti dėmesio, bet laiškų jiems pirma nerašiau – kaip pataria psichologai, laukiu, kad iniciatyvą pirmas parodytų vyras.
Neįtikėtina! Nepaisant to, kad nebuvau įdėjusi savo nuotraukos (o tai laikoma pažinties pradžią labai apsunkinančia aplinkybe), pirmųjų trijų laiškų sulaukiau jau kitą rytą – ir visi jie rašyti išsilavinusių, raštingų žmonių. Jei iš tiesų ieškočiausi poros, smalsu būtų pratęsti bendravimą su kiekvienu iš jų.

Projekto www.darnipora.lt vadovas Rokas Rizgelis paaiškina, kad išankstinė narių apklausa pažintis daro efektyvesnes, todėl labai daug šiame portale susipažinusių žmonių tampa tikromis poromis.

Tačiau tą patį tvirtina ir kitų atidžiau patyrinėtų pažinčių portalų pazintys.lt ir draugas.lt vadovai. Užsiregistruoju ir ten, tačiau vyresnės moters be nuotraukos anketa, matyt, prapuola šių populiarių svetainių narių jūroje. Dviejų siūlymų pratęsti pažintį sulaukiu tik po trijų dienų, bet man parašę kandidatai nepasirodė labai įdomūs – vienas jų be aukštojo išsilavinimo, kitas labiau panašus į tėtį nei į potencialų jaunikį.

Šiuo metu darnipora.lt turi per 58 tūkst. registruotų narių, pazintys.lt – per 160 tūkst., o draugas.lt turi per 270 tūkst. poros ieškančių narių. Pasak draugas.lt svetainės rinkodaros vadovo Mindaugo Ramono, kasdien čia užsiregistruoja po 400 naujų narių.

Darnipora.lt statistika – maždaug 10 tūkst. metinis narių prieaugis nuo 2006-ųjų, kai ši svetainė buvo atidaryta. “Ypač didelio susidomėjimo sulaukėme pastaraisiais metais. Matyt, tai galima sieti su sunkmečiu: žmonės turi mažiau galimybių leisti laiką kavinėse, baruose, todėl ieško antros pusės internete”, – aiškina R.Rizgelis.

Šio projekto mėnesio pajamos viršija 10 tūkst. Lt, daugiausiai surenkama iš auksiniais nariais panorusių tapti portalo dalyvių registracijos mokesčio (9 Lt/mėn.) ir tik nedidelė dalis – iš reklamos.

Kitų dviejų portalų atstovai savo finansų neatskleidžia, bet galima spėti, kad jų apyvartos didesnės – ten daugiau registruotų narių, tad daugiau ir jų mokesčių, brangesnė reklama.

Ieško rimtų santykių

Sociologinės apklausos liudija, kad maždaug 45 proc. pažinčių svetainėse naršančių žmonių ieško ilgalaikių santykių, 16 proc. trumpalaikių ryšių ir 28 proc. – intymių santykių. Iš viso net 80 proc. tokių svetainių lankytojų susipažįsta internetu norėdami vėliau pradėti bendrauti akis į akį.

Psichologė Elona Ilgiuvienė patikina, kad internetas yra labai patogus būdas susipažinti, flirtuoti – žodžiu, pradėti santykius. “Tačiau gilus romantiškas ryšys įmanomas tik tiesiogiai bendraujant. Juk žmogui svarbu matyti, liesti, uosti kitą žmogų. Daugybę svarbios informacijos vieniems apie kitus suteikia ir neverbalinė komunikacija”, – sako ji.
Be to, vienišiems žmonėms psichologė pataria ne tik ieškoti poros – juk galima tiesiog pasidairyti bendraminčių pagal savo pomėgius, pasaulėžiūrą, ir internetas tam irgi labai tinkamas kanalas. “O romantika dažnai ateina savaime”, – primena ji.

Pazintys.lt projekto vadovas Steponas Jurelė mano, kad internetinės pažintys labai sparčiai populiarėja dėl dviejų priežasčių: paties interneto skvarbos didėjimo ir dėl to, kad tai labai patogus būdas bendrauti. “Bare per vakarą gali užkalbinti daugiausiai kelis į akį kritusius žmones, o internetu vienu metu gali kalbėtis su dešimčia”, – palygina.

Darnipora.lt atstovas R.Rizgelis įsitikinęs, kad internetas netgi saugesnė aplinka susipažinti nei baras ar kavinė – prieš pirmą kartą kur nors susitikdamas nuovokus žmogus gali būti jau pakankamai susipažinęs su potencialiu draugu, išsiaiškinęs jo praeitį, vertybes. “Internetas jau tikrai tapo labai populiaria, gal net populiariausia susipažinimo vieta Lietuvoje. Tai jau kuris laikas nebėra tik kompleksuotų kompiuterininkų niša – dabar čia susipažįsta visų socialinių sluoksnių, visų profesijų ir visų amžiaus grupių žmonės”, – svetainės vadovas.

Beje, pažinčių portalų atstovai nemano, kad jų teikiamos paslaugos demoralizuoja visuomenę ar skatina, pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę. “Kas norės nukrypti, visada ras būdų tai padaryti. Ir, beje, internetas tam – ne pati tinkamiausia vieta: jis pernelyg viešas, čia tave gali lengvai aptikti tavo paties žmona”, – juokiasi draugas.lt atstovas M.Ramonas.

Ir internete reikia laikytis taisyklių

Jei norite užmegzti sėkmingus virtualius santykius, psichologas Gediminas Navaitis pataria ir čia laikytis tam tikrų universalių vyrų ir moterų santykių taisyklių.

– Pažinties iniciatyva turi priklausyti vyrui. Taigi moterys neturėtų pirmos rašyti elektroninių laiškų, skubėti atsakyti į vyrų žinutes bet kuriuo paros metu, lyg jos dieną naktį sėdėtų prie kompiuterio ir lauktų, ar jomis kas nors susidomės.

– Neverta pirmai siūlyti savo telefono numerio – juk ir tiesiogiai bendraujant paprastai vyras pats jo paprašo.

– Moterims pažinties nereikia pradėti nuo buvusio draugo ar vyro aptarimo, nuomonės apie seksualinius potraukius, intymaus gyvenimo patirtį, baimes, įsipareigojimus ar juolab mėginimų perauklėti joms parašiusį vyrą.

– Vyrams nevertėtų įkyriai pirštis į draugus, skubėti atsiskleisti ar prašyti paguodos. Geriausia pradėti nuo malonių, linksmų paplepėjimų, vėliau pranešti faktus apie amžių, profesiją, šeimyninį statusą, tik po to keistis nuomonėmis apie įvairiausius dalykus ir galiausiai atskleisti puoselėjamus jausmus.

– Interneto pažinčių svetainė – tai gera vieta susipažinti ir maloniai pabendrauti, o sužinoti svarbesnes galimo draugo gyvenimo aplinkybes, jo požiūrį bei pajusti, ar užsimezga šiltesnis jausmas, daug sėkmingiau pavyksta tikrame pasimatyme.

Šaltinis: www.itzinios.lt

JAV pažinčių sistemos – rimtas verslas

Internetinių pažinčių sistemos – milžiniškas verslas kompiuterizuotoje ir daugiasluoksnėje Amerikoje. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių JAV pažinčių portalų kelis milijonus registruotų lankytojų turintis www.spark.net įtrauktas į biržos sąrašą. 2009 m. jo apyvarta siekė 45,4 mln. dolerių.

Šios sistemos savininkai kaip savo veiklos sėkmės priežastį įvardija galimybę tarpusavyje lengvai susipažinti skirtingų visuomenės sluoksnių žmonėms. Atskirame puslapyje registruojasi ir bendrauja žydų tautybės žmonės, juodaodžiai, vieniši tėvai, senjorai.

“Mes sukūrėme patogią ir saugią aplinką susipažinti bei bendrauti panašios pasaulėžiūros žmonėms. Todėl daugelis pažinčių čia virsta ilgalaikiais santykiais ir baigiasi vedybomis”, – sakė sistemos atstovai.

Ši kompanija tiki šviesia ateitimi: “Vienišių mūsų visuomenėje tik daugėja. Daugelis mūsų nebeturime laiko net pietums, ką jau kalbėti apie naujų pažinčių mezgimą. O štai internetas visada po ranka, tereikia iš daugybės variantų išsirinkti tinkamą žmogų”.

Lietuvoje naujos interneto parduotuvės dygsta lyg grybai po lietaus – praktiškai keikvieną savaitę užgimsta po naują. Iki dabar jų skaičius pasiekė jau 500.

“Nieko keista. Mes parduotuvę irgi atidarėme neseniai, po Naujųjų metų, o pirkėjų susidomėjimas tik didėja. Žmonėms patinka, kad prekės ir produktai interneto parduotuvėse pigesni nei prekybos centruose. Na, o interneto parduotuvių savininkams svarbu, kad išlaikyti tokią parduotuvę kur kas pigiau nei įprastą, juk nereikia nei prekybinio ploto, nei kelių pardavėjų”, – aiškina ekologiškų produktų internetinės parduotuvės naturtheca.lt savininkas Povilas Savulionis.

Bent po kartą interneto parduotuvėse yra pirkę jau keli šimtai tūkstančių lietuvių. Prekybininkai džiaugiasi tuo, kad lietuviai atsikratė stereotipų, esą pirkti internetu – nesaugu ir rizikinga. “Dabar vis daugiau lietuvių internetu perka ir gana brangius daiktus, tarkime, buitinę techniką. Pas mus brangiausias pirkinys parduotas už 10 tūkst. Lt”, – teigia interneto parduotuvės savininkas Ignas Vireikis.

“Lietuviai iš tiesų nebebijo pirkti internetu. Kasdien sulaukiame klausimų iš pirkėjų, kurie internetu perka pirmą kartą. Vadinasi, jų gretos nuolat didėja. Tačiau dabar klausimai yra ne apie saugumą ar patikimumą, o tik techninio pobūdžio”, – dėsto P.Savulionis. Jo įsitikinimu, internetinė prekyba Lietuvoje dar tik įsibėgėja ir ateityje užims vis didesnę rinkos dalį, panašią kaip Vakarų šalyse.

Na, o lyderiai šioje srityje yra amerikiečiai ir britai. Tarkime, JAV internetu kasmet nuperkama maždaug trečdalis visų prekių, o išleidžiama net pusė visų pirkiniams skirtų pinigų, mat internetu paprastai įsigyjami brangesni ir didesni pirkiniai.

Lietuviai nėra prisirišę prie kurios nors vienos interneto naršyklės. Dažniausiai jie ieško kuo patogesnių ir pažangesnių arba vienu metu naudojasi dviem naršyklėmis. Tarkime, dar prieš penkerius–septynerius metus Lietuvoje populiariausia interneto naršyklė buvo “Internet Explorer”, o dabar pirmą vietą užima “Firefox” – ja naudojasi per 43,4 proc. internautų. “Computer Bild Lietuva” duomenimis, į antrą vietą nukrito “Internet Explorer” (38,6 proc. interneto vartotojų), trečią vietą užima “Opera” (8,8 proc.), o ketvirtoje pozicijoje įsitaisė “Chrome” (8 proc.).

Visame pasaulyje tendencijos šiek tiek kitokios: įvertinus 150-ies šalių statistiką paaiškėjo, kad “Internet Explorer” vis dar išsaugo populiariausios interneto naršyklės vardą ir užima per 57 proc. rinkos. Tiesa, jos populiarumas pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų pasiekė žemesnę nei 60 proc. ribą. Ketvirtadalis pasaulio interneto naršyklių rinkos šiuo metu priklauso “Firefox” (tiesa, jos vartotojų gretos praktiškai nustojo didėjusios), o dešimtadalis rinkos tenka “Chrome”. Ši naršyklė šiuo metu sparčiausiai didina savo gerbėjų būrį tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje.