Rugpiūčio 31 d., sekmadienį, galima sveikinti interneto tinklaraštininkus – blogerius (angl. ~bloggers). Tądien švenčiama pasaulinė interneto tinklaraščių diena.

Iš virtualaus dienoraščio išaugęs šiuolaikinis asmeninis tinklaraštis (angl. ~blog) per du dešimtmečius tapo kasdienybe. Jų daugėja kasdien ir susekti, kiek jų pasklidę internete, vargiai įmanoma. Vien tokios gigantiškos asmeninių tinklaraščių platformos, kaip „Tumblr“ ar „Wordpress“, turi atitinkamai apie 200 mln. ir 76 mln. vartotojų (šio pavasario duomenys). Beje, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2011 m. vasarį egzistavo tik 156 mln. ~blogų.

„Internet Live Stats“ statistika rodo, kad internete yra apie 1 mlrd. 40 mln. unikalų vardą turinčių puslapių, vadinasi, tinklaraščiai yra ženkli viso interneto dalis. Jie ilgai buvo mėgėjiškas dalykas, bet pastaraisiais metais matome naujas tendencijas. Vis dažniau greta asmeninių ar mažos grupės rašomų „lengvų“ ~blogų atrasime keleto kvalifikuotų autorių profesionaliai kuriamų tinklaraščių, kurie primena tikrą žiniasklaidos priemonę ar net lenkia ją kokybe. Tinklaraščius turi ir daugybė pripažintų įvairių sričių specialistų, vadinasi, kokybišką informaciją galima gauti tiesiai iš pirmų lūpų, tarkime, Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto (~carlbildt.wordpress.com), Nobelio ekonomikos premijos laureato Josepho E.Stiglitzo (~josephstiglitz.com) ir daugybės kitų.

Matome ir tokių naujų darinių, kaip švedų įkurta „Bambuser“ platforma, skirta tiesioginiam transliavimui internetu, pasitelkiant išmaniuosius prietaisus ar interneto kameras. Nors ji, kaip ir tinklaraščiai, pirmiausia buvo orientuota į socialinę interakciją, greitai priartėjo prie profesionaliosios žurnalistikos. Tarkim, per Arabų pavasarį, kai žurnalistai į konflikto zonas patekti negalėjo, vietiniai aktyvistai per „Bambuser“ perduodavo vaizdinę informaciją, kurią vėliau naudojo BBC, „Al Jazeera“, CNN.

Ieškome atsakymo, ar Lietuvai reikalingi internetiniai meno aukcionai.

Šeštadienį Palangoje vykęs trisdešimt trečiasis Vilniaus aukcionas pirkėjų nestokojo – iš 170 siūlomų lotų buvo įsigyti 65 meno kūriniai, kuriuos namo išsivežė 23 aukciono dalyviai. Taigi trečiąkart savo gyvavimo istorijoje su tradiciniu gongu sostinę palikęs aukcionas (ankstesniais metais viešėjęs Kaune bei Klaipėdoje) pajūrio kurorte rodė daugmaž tradicinius rezultatus – naujus savininkus pavyko rasti 38 proc. lotuose siūlyto asortimento, o šis santykis Vilniaus aukcionuose įprastai ir svyruoja apie 40 proc.

Palangoje surengto aukciono dalyviai, tarp kurių netrūko atostogaujančių miestiečių, ypač noriai pirko su pajūrio kraštu susijusius žemėlapius bei marinistiką, kurios šiam aukcionui sąmoningai siūlyta daugiau. Ir tai – jau regioninė specifika, mat Vilniaus aukciono vadovė Simona Makselienė pripažįsta, kad marinistinės temos paveikslai Lietuvoje šiaip jau nėra itin populiarūs: peizažą su nostalgiškai rymančiomis kaimo pirkelėmis čia  parduoti paprasčiau nei paveikslą su ant bangų besisūpuojančiais laivais.

Vis dėlto brangiausiai, už 39 tūkst. Lt, Palangoje įsigytu meno kūriniu tapo „Peizažas su sodyba, cerkve ir artojum“, kurio autorius – devyniolikto amžiaus ukrainiečių kilmės rusų tapytojas Vladimiras Orlovskis. Užtat antroje vietoje – vėlgi Ukrainoje gimusio, prieškariu Kaune gyvenusio, o su karo pabėgėlių banga į Vakarus pasitraukusio Česlovo Janušo drobė „Jūra mėnesienoje“ (19,5 tūkst. Lt). Trečioje liko Kajetono Sklėriaus „Peizažas su pajūrio sodyba“, kurio kaina varžantis pakilo nuo 12 tūkst. iki 14 750 Lt.

Taip pat aktyviai Palangoje buvo varžomasi dėl romantiškos Jeronimo Čiuplio akvarelės „Mergelė prie jūros“, kurios kaina varžantis pakelta nuo 950 iki 2500 Lt, ir Vinco Norkaus tapyto peizažo „Nida“, kurio įvertis stryktelėjo dvigubai – nuo 1300 iki 2600 Lt.

Juros_svente-1

Telekomunikacijų bendrovė TEO kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius drauge švęsti vieną įspūdingiausių renginių Lietuvoje – Jūros šventę. Viso renginio metu, liepos 25 – 27 dienomis, TEO Klaipėdos miestui dovanoja galimybę nemokamai naudotis internetu „TEO Wi-Fi“.

Šventės įspūdžiais dalyviai galės akimirksniu pasidalinti prisijungę prie „TEO Wi-Fi“ savo išmaniaisiais įrenginiais. Visoje Klaipėdoje veikia daugiau nei 200 viešųjų interneto „TEO Wi-Fi“ taškų. Belaidis internetas „TEO Wi-Fi“ pasižymi didele duomenų perdavimo sparta ir galimybe neribotai siųsti duomenis, todėl šventės dalyviai galės nevaržomai skelbti ir patys peržiūrėti internete patalpintas fotografijas bei vaizdo įrašus.

„Apskaičiuota, kad kas dvi minutes internete atsiranda daugiau fotografijų, nei jų buvo padaryta per visą XIX amžių. Daugiausiai fotografijų patenka į socialinius tinklus – žmonės mėgsta dalintis jiems patinkančiais vaizdais su savo artimaisiais. Neabejojame, kad šių metų Jūros šventėje netrūks įamžinimo vertų akimirkų, tad visiems norintiems suteiksime galimybę jas talpinti internete“, – sako TEO Verslo klientų padalinio Vakarų Lietuvoje vadovas Nerijus Avelis.

Belaidis internetas taip pat padės susigaudyti renginių gausoje. Naudodamiesi „TEO Wi-Fi“ ir specialia šventei skirta mobiliąja programėle Jūros šventės dalyviai gaus visą jiems reikalingą informaciją. Renginių planas, žemėlapiai ir viešojo maršruto tvarkaraščiai – prisijungus prie interneto viskas bus prieinama akimirksniu.

„Žuvimis-vėtrungėmis papuošta mobilioji programėlė „Jūros šventė“ nurodys trumpiausius kelius iki renginių ir scenų, patogiai pateiks šventės programą. Kiekvienas šventės dalyvis galės susidaryti individualų šventės tvarkaraštį, programėlėje pasižymėdamas jam įdomius renginius. Taip niekas nebus pamiršta ar per skubėjimą praleista. Programėlė nemokama, tad ją į savo išmanųjį telefoną galės įsidiegti kiekvienas norintis“, – pasakoja VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Tarp Jūros šventės objektų, kuriuos būtina aplankyti, galima įtraukti ir Meridiano skvere įsikursiančią TEO lounge zoną. Čia, kaip ir visoje Klaipėdoje, veiks nemokamas belaidis internetas „TEO Wi-Fi“, tad lounge zonoje bus galima patogiai prisėsti ir nedelsiant pasidalinti akimirkomis iš renginių. Visos Jūros šventės metu TEO lounge lankytojų lauks pramogos ir siurprizai.

Jūros šventė vyks liepos 25-27 dienomis, su visa renginio programa galima susipažinti interneto svetainėje www.jurossvente.lt.

Visoje Lietuvoje taip pat veikia per 3 tūkstančius „TEO Wi-Fi“ taškų, iš jų apie 200 – Klaipėdoje. Iki 2014 metų kovo mėnesio „TEO Wi-Fi“ paslauga naudojosi apie 90 tūkstančių klientų. Klientus TEO kviečia siūlyti įrengti naujus interneto „TEO Wi-Fi“ prieigos taškus, pasiūlymą galima pateikti tam skirtoje interneto svetainėje ar TEO „Facebook“ paskyroje „Namai su TEO“.

Internetas yra vienas svarbiausių pasaulio pažangos variklių. Jo pasiekiamumas lemia žmonijos raidą, bet kartu būtina užtikrinti globalių principų, saugančių žmogaus teises, įgyvendinimą.

„WikiLeaks“ skandalas ar JAV nacionalinės saugumo agentūros darbuotojo Edwardo Snowdeno nutekinta informacija apie žvalgybų rinktus privačius vartotojų duomenis sukėlė diskusiją, ar virtualioje erdvėje įmanoma suderinti saugumą bei pagarbą vartotojų privatumui. O gal vis dėlto turėtume susitaikyti su tuo, kad pasaulis pasikeitė, kad tradicinis privatumo suvokimas internete nebeegzistuoja, ir to per daug nesureikšminti?

Išlaikyti privatumą tampa vis sudėtingiau
Virtuali erdvė, suteikusi daug galimybių, kartu sukūrė ir iki šiol nematytų iššūkių.
„Internetas padeda iš skurdo pakilti milijonams žmonių, išplėsdamas galimybes naudotis savo teisėmis, tačiau yra ir kita pusė. Kartais internetas meta iššūkį mūsų laisvėms bei mūsų suvokimui, kas yra privatumas. Per pastaruosius kelerius metus buvo daug sužinota apie žvalgybą bei sekimą ir apie tai, kaip lengvai gali būti „perimtas“ komunikavimas. Norint tai suvaldyti, sekimas turi būti apribotas daugybe griežtų apribojimų, antraip tai gali turėti didelę įtaką mūsų privatumui bei žmogaus teisėms apskritai“, – trečiajame Stokholmo interneto forume kalbėjo Švedijos informacinių technologijų ir energetikos ministrė Anna Karin Hatt.
Ministrės teigimu, jei sekti vis dėlto leidžiama, tokia priemonė turi būti griežtai paremta demokratinių procesų metu priimtais įstatymais ir būti proporcinga numatomiems rezultatams. Kitaip tariant, piliečių saugumas negali būti užtikrinamas pažeidinėjant universalias žmogaus teises. „Būtina, kad procesas būtų tikrinamas ir subalansuotas. Joks sekimas negali būti argumentuojamas tik tuo, kad techninės galimybės tai leidžia“, – teigė A.K.Hatt.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

Interneto prieiga atsilikusioms šalims gali ne tik padėti kur kas greičiau išbristi iš skurdo nei kitokia parama, bet ir paskatinti demokratinius procesus.

Informacinių technologijų entuziastai įsitikinę, kad jei besivystančiose šalyse prioritetu taptų gyventojams suteikti prieigą prie interneto, tai paskatintų tų valstybių vystymąsi. Ne vien dėl geresnės informacijos sklaidos, bet ir dėl žmonių tarpusavio organizavimosi bei didesnio verslumo, kuris duotų ir ekonominį efektą.
“Didelė žmonijos populiacijos dalis, bent 2 mlrd. gyventojų, besivystančiame pasaulyje gyvena už mažiau nei du JAV dolerius (apie 5 Lt) per dieną, tad internetas jiems toli gražu nėra pagrindinė siekiamybė. Be to, jis tebėra dar ir labai brangus”, – Stokholmo interneto forume pabrėžė Aljanso dėl pasiekiamo interneto vykdomoji direktorė Sonia N.Jorge.
Kita vertus, daug besivystančių šalių gauna gana nemažą tarptautinę pagalbą, kuri dažnai nepasiekia savo tikslo ir laukiamos gerovės gavėjoms nesuteikia. Vadinasi, pinigų yra – klausimas kyla tik dėl prioritetų.

Internetas ir demokratija glaudžiai susiję
Ne pelno siekiančios nepriklausomos interneto infrastruktūros organizacijos “Netnod” tyrimų ir plėtros vadovas Patrikas Fältströmas pabrėžia, kad internetas stipriai pasitarnauja demokratiniams procesams skatinti. Vargingose šalyse žiniasklaidos sritis būna kur kas menkiau išplėtota ir žmonės gyvena gerokai tylesniame informaciniame lauke. Negana to, tikėtina, kad politiškai ir ekonomiškai nestabiliose valstybėse informacijos turinys bus kontroliuojamas ir gyventojai bus veikiami melagingų žinių.
“Be to, tikriausiai bus turima mažiau telefonų, rečiau bendraujama tolimesniais atstumais, mažiau keliaujama. Taigi vienintelis būdas gauti informaciją gali būti vienas pasiekiamas laikraštis ar netgi plakatas, – dėstė P.Fältströmas. – Tarkim, vyksta rinkimai. Už ką žmonės balsuoja? Dažniausiai už vardus ir pavardes arba nuotraukas. Pripažinkime, dažnai nė nebūna žinomos visos alternatyvos, už ką galima atiduoti savo balsą.”

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

Statistika rodo, kad net 53 proc. programinės įrangos, instaliuotos lietuvių kompiuteriuose, buvo nelicencijuota. Tačiau kartais neatkreipiamas dėmesys į tai, kad legaliais būdais įsigyti programinę įrangą, filmą ar kitą kūrinį galimybių nėra. Advokatai tai pripažįsta ir siūlo savus šių problemų sprendimo būdus.

Dažniausiai interneto piratai nelegaliai siunčiasi kompiuterines programas ir audiovizualinius kūrinius: filmus, muziką, audioknygas. Lietuvos antipiratinės asociacijos (LANVA) pirmininkė advokatė Dina Adomavičiūtė tvirtina, kad jai daugiausia tenka susidurti su filmų piratavimu, bet kitokio turinio piratavimo atvejai taip pat tebėra labai dažni.
Žiūrint į labiausiai pirataujančių valstybių statistiką galima pastebėti tendenciją, kad autorių teisės mažiausiai pažeidžiamos išsivysčiusiose valstybėse. Tarp mažiausiai pirataujančių rikiuojasi JAV, Suomija, Norvegija, Danija, Liuksemburgas ir kitos valstybės, kuriose piratinė programinė įranga nesiekia ketvirtadalio visų vartotojų. Taip pat nelegaliai muziką, filmus, knygas ar kitus kūrinius siunčiasi mažiau nei trečdalis gyventojų.

Pagrindinės priežastys įvairios
Erikas Saukalas, advokatų kontoros „Metida“ asocijuotas partneris ir advokatas, nurodo tris priežastis, dėl kurių, jo nuomone, yra pirataujama. „Pirmiausia už piratinę produkciją nereikia mokėti arba kaina yra maža, palyginti su originalaus produkto kaina, o piratinės produkcijos kokybė vartotojus iš esmės tenkina. Antra, piratinė produkcija yra lengvai prieinama, ją galima lengvai parsisiųsti internetu ar įsigyti iš trečiųjų asmenų“, – teigia E.Saukalas.
Trečia priežastis, pasak jo, yra gana objektyvi: kartais žmonės piratauja todėl, kad vartotojo šalyje neįmanoma įsigyti norimos originalios produkcijos arba jos kaina rinkoje yra itin didelė, dėl to vartotojui neprieinama.
D.Adomavičiūtė taip pat atkreipia dėmesį į šias priežastis, pabrėždama, kad kartais žmonės neatsižvelgia į prastą produkcijos kokybę ar žalos pavojų įrangai. „Dar mažiau susimąstoma apie tai, kad neteisėtu būdu įsigyjant kūrinius daroma itin didelė žala autoriams ir autorių teisių turėtojams“, – primena advokatė.
Asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA), kurios vienas tikslų yra kovoti su programinės įrangos piratavimu, atstovo – advokatų kontoros „IPnovus Law“ vadovaujanti partnerė Jolanta Kaminskaitė teigia, kad bene dažniausiai girdima nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo priežastis yra kaina.
„Vis dėlto „brangi kaina“ greičiausiai tėra tam tikras siekis pasiteisinti. Manome, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą, yra žinių stoka arba tikslingas jų ignoravimas. Šiais naujųjų technologijų laikais kiekvienas, manantis, kad norimos programinės įrangos licencijos kaina yra didelė, turi galimybę ieškoti ir rasti pigesnių arba netgi neatlygintinų, tačiau licencijuotų ir legalių alternatyvų“, – sako J.Kaminskaitė.
Ji tvirtina, kad dauguma programinės įrangos gamintojų taiko įvairius licencijavimo modelius, kuriais siekiama sudaryti sąlygas programine įranga naudotis visiems norintiesiems. Esą kai kurios tam tikrų programų licencijos suteikiamos nereikalaujant mokesčio. Dėl šios priežasties vartotojai negali teisintis vien tik programinės įrangos kaina. J.Kaminskaitės nuomone, tereikia pasidomėti programinės įrangos galimybėmis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

Poetas Sigitas Geda kadaise sukūrė du dainomis tapusius eilėraščius apie televizorių. Tiesa, jų moralas skiriasi. Vienu kūriniu siūlęs žydrąjį ekraną išjungti, kitu gi jis teigė, kad „labai geras daiktas yra televizorius“. Panašu, jog pastaroji „Tele Bim Bam“ vaikų lūpomis sklidusi žinutė lietuvius įtikino labiau nei „Dainos teatro“ raginimas „išjunk televizorių pagaliau“.

Tai rodo šių metų pavasarį rinkos tyrimų bendrovės GfK atlikto tyrimo duomenys. Televizorių namuose turi 94 proc. ekonomiškai aktyvių lietuvių, 89 proc. jų šį prietaisą įsijungia kasdien. Tad akivaizdu, kad televizoriui išnykti iš dabartinės kartos kasdienybės tikrai negresia.

Lietuvos interneto vartotojus apklaususi kompanija „Samsung“ sužinojo, jog lietuvaičiai ne tik mėgsta paspoksoti į televizorių, bet tuo pat metu žvelgia ir į dar keletą ekranų – kompiuterio, telefono ar planšetės. Net 72 proc. apklausos respondentų teigė, jog žiūrėdami televizorių naršo internete. Dažniausiai internete jie ieško dalykų, nesusijusių su per televizorių rodomu turiniu – skaito naujienas, naršo socialiniuose tinkluose, tikrina el. paštą, bendrauja per Skype ar kitas pokalbių programas. 12 proc. respondentų teigė internete pasitikslinantys per televiziją išgirstą informaciją ar pasidalinantys su bičiuliais komentarais apie sužinotą naujieną.

„Keleto darbų atlikimas vienu metu (angl. multitasking) šiandieniniam žmogui visiškai įprastas. Tą patį darome ir darbe, ir laisvalaikiu. Technologijos kuriamos taip, kad atspindėtų ir patenkintų besikeičiančius gyventojų poreikius. Štai naujausiuose televizoriuose užtikrinamas kelių ekranų vaizdas – vienu metu galima naudoti iki keturių skirtingų ekranų. Tad žiūrovas gali tuo pačiu metu stebėti skirtinguose stadionuose vykstančias futbolo varžybas ir dar ieškoti informacijos internete“, – pasakojo „Samsung Electronics Baltics“ Buitinės technikos padalinio vadovas Lietuvoje Miroslavas Ramanavičius.

Žiūrėdami televizorių lietuviai taip pat mėgsta užkandžiauti, tvarkyti namus, bendrauti su šeimos nariais. 21 proc. respondentų teigė, jog įjungtas televizorius jiems padeda užmigti. Leisdami laiką prie televizoriaus mūsų šalies piliečiai dažniausiai įsijungia informacines žinių laidas, stebi sporto varžybas, koncertus. Pastebima, kad jaunesni gyventojai televizorių dažniau naudoja ne televizijos programoms žiūrėti, o dideliame ekrane mėgaujasi filmais ar muzikiniais vaizdo klipais.

M. Ramanavičiaus nuomone, tikėtina, kad tokius gyventojų įpročius lemia ir technologijų pažanga – lenkti UHD televizorių ekranai net vizualiai primena kino teatrų ekranus, tad bendravimo išvarginti žmonės mielai renkasi jaukius vakarus namuose, kur filmus gali žiūrėti patogiai įsitaisę lovoje, o ne šalia spragėsius triauškiančių nepažįstamųjų.

Paklausa originaliai bei inovatyviai produkcijai, ypač internetinėje prekyboje, auga lėtai. Pastebima tendencija – tinkamai neįvertindami originalaus produkto privalumų, lietuviai renkasi pigesnius pakaitalus ar nelegalias kopijas.

„Lietuvoje pirkėjams trūksta žinių ir patirties, jog originalią prekę pirkti yra naudingiau ne vien dėl funkcionalumo ir kokybės garantijų. Deja, bet dažniausiai pasirinkimą nusveria tik kaina, todėl paklausa kokybiškoms originalioms prekėms auga lėtai, ypač prekyboje internetu”, – įžvalgomis dalijasi mokėjimo internetu būdo „Sving“ pardavimų vadovas Vytautas Dilba.

Elektroninės parduotuvės Novatus.eu vadovas Paulius Jurelė pažymi, kad brangesnė prekė dažniausiai reiškia, kad jos pagaminimo medžiagos yra aiškios kilmės, patikrintas jos poveikis maistui, suteikiama garantija. „Vien tik gegužės mėnesį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR Ūkio ministerijos uždraudė importuotojams teikti į rinką 7 pavojingus produktus iš Kinijos. Pateikiamais duomenimis, tai yra vienos pigesnių prekių – žaislai vaikams, kurie gali sukelti užspringimo, uždusimo bei cheminį pavojų sveikatai“, – pastebėjimais dalinosi P. Jurelė.

Be to, kasmet į Lietuvą atvežama ne tik nekokybiškų, tačiau ir nelegalių originalių daiktų kopijų. LR Muitinės departamento duomenimis, pastaraisiais metais didėja siuntų srautai iš trečiųjų šalių, o kartu daugėja ir sulaikomų suklastotų prekių. „Lietuviai sumanūs, ne kartą yra tekę gauti komentarų su nuoroda į ženkliai pigesnę, jų manymu, tokią pačią prekę. Būna labai nemalonu pamatyti savo parduodamo daikto 100 proc. kopiją. Deja, bet tokią žmonių nuomonę pakeisti sunku, o ir valstybinėms institucijoms kontroliuoti prekybą nelegaliomis kopijoms itin sudėtinga dėl atvirų ES sienų – įvežus tokias prekes per vienos valstybės sieną, jos išplinta daugybėje šalių. Pirmiausia patys prekybininkai turėtų stengtis, kad keistųsi pirkėjų požiūris“, – akcentuoja P. Jurelė.

Kita problema, kurią įvardijo Novatus.eu vadovas – valstybinio reguliavimo trūkumas internetinėje prekyboje: „Elektroninėje erdvėje yra sunkiau objektyviai įvertinti prekę, todėl pardavėjams nustačius prievolę pateikti sertifikatus bei kitus produkcijos kokybę, saugumą ir originalumą užtikrinančius dokumentus, pirkėjai įgautų saugumo jausmą. Būtent dėl nepakankamo pasitikėjimo elektronine prekyba ir informacijos apie originalios prekės ilgalaikę naudą trūkumo, pirkėjai kol kas ne visuomet drįsta investuoti į tokias prekes.“
„Perkant internetu sunku objektyviai įvertinti medžiagas iš kurių produktas pagamintas, funkcionalumą ir dar daugelį kitų savybių, belieka pasitikėti prekės aprašymu ir parduotuvių savininkų sąžiningumu. Vis dėlto pirkėjai jau turi galimybę įsigyti prekę, sulaukti jos pristatymo ir tik tada sumokėti – taigi gali įvertinti, ar prekė atitinka jų lūkesčius ir yra originali“, – teigia V. Dilba.

Vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su priklausomybe nuo interneto. Praėjusiais metais į pagalbos tarnybą „Vaikų linija“ dėl šios problemos telefonu ir elektroniniais laiškais kreipėsi keturis kartus daugiau vaikų ir paauglių nei 2012 metais.

Pasak „Vaikų linijos“ savanorių mokytojos, psichologės Vaidos Kvietkauskaitės, nors manoma, kad alkoholis ir narkotikai yra pagrindinės nepilnamečių priklausomybės, pastaruoju metu priklausomybė nuo interneto tampa opia problema ir tėvams derėtų sunerimti, jei vaikas per daug laiko praleidžia virtualiame pasaulyje.

„Priklausomybė nuo interneto atsiranda dėl tokių pačių priežasčių kaip ir kitos priklausomybės. Jaunuoliai jaučiasi vieniši, neturi draugų, tad paguodos ieško kompiuterio ekrane, čia galėdami pasislėpti nuo problemų. Internetas jaunam žmogui ypatingai patrauklus savo interaktyviu turiniu, lengvu priėjimu, pilnaverčio dalyvavimo iliuzija, galimybėmis likti anonimišku ir užmegzti naujas pažintis, – teigia V.Kvietkauskaitė. – Priklausomybė nuo interneto atsiranda pamažu – iš pradžių vaikas tiesiog aktyviai domisi, vėliau dingsta kiti susidomėjimo objektai, pasitenkinimas kompiuteriniu pasauliu virsta poreikiu. Kiekvienas prisėdimas prie kompiuterio atneša ir malonumo, ir palengvėjimo jausmą, kuris dar labiau sustiprina patologinį prisirišimą.“

„Vaikų linijos“ atstovės teigimu, ar tai būtų vaikas, paauglys ar suaugęs žmogus – problema yra labai panaši. Savo asmeninius ir socialinius poreikius, pavyzdžiui, bendravimą su draugais, pradedama tenkinti tik virtualioje erdvėje. „Virtualus pasaulis tampa ta vieta, kurioje galima realizuoti slapčiausius troškimus, valdyti situaciją, jaustis herojumi žaidimuose, socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, išgyventi įvairias emocijas. Galiausiai priklausomybės objektas pradeda formuoti žmogaus vertybes, keičia elgesį ir „pajungia sau“ visą asmenybę“, – aiškina V.Kvietkauskaitė.

Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, turintys priklausomybę nuo interneto, dažniau turi mokymosi sunkumų, suprastėja jų darbinė veikla, vargina miego, mitybos sutrikimai, galvos ar nugaros skausmai. Priklausomybė nuo interneto taip pat skatina psichikos sveikatos ligas, pavyzdžiui, depresiją, socialines fobijas ir kitas priklausomybes.

„Vaikų linijos“ psichologė pastebi, kad tėvai dažniausiai pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai jų atžalos tampa nebesukalbamos, pasikeičia jų emocijos ir elgesys, jie nebelanko mokyklos. Tėvai atima ar užrakina kompiuterius, paslepia laidus, tačiau vaikai vis vien randa būdą, kaip praleisti visą savo laiką prie kompiuterio.

Siekiant užkirsti kelią priklausomybės vystymuisi, svarbu, kad tėvai pirmiausia atrastų laiko pasidomėti, kaip jaučiasi, kuo domisi ir kaip gyvena jų vaikas bei kokios yra interneto priklausomybės keliamos grėsmės. Taip pat svarbu supažindinti vaiką su alternatyviomis laisvalaikio leidimo formomis, su vaiku kalbėtis apie jausmus, skatinti jį reikšti savo mintis. Patartina namuose susidaryti konkrečią dienotvarkę, kurioje būtų numatytas laikas poilsiui – paauglys gali naršydamas internete praleisti tam tikrą savo laiko dalį, bet tai neturėtų tapti visu jo laisvalaikiu.

„Neretai patys vaikai prisipažįsta, kad tapo sunku kontroliuoti naudojimąsi kompiuteriu bei įvardija su tuo susijusias pasekmes: prastus santykius su šeimos nariais ar draugais, mokyklos nelankymą, draugų praradimą, suprastėjusią fizinę ar psichologinę sveikatą, – pastebi Kauno „Vaikų linijos“ koordinatorė, psichologė Gintė Jaseliūnaitė, kurios teigimu, „Vaikų linijai“ prisijungus prie projekto „Saugesnis internetas“, iš vaikų sulaukiama vis daugiau skambučių ir laiškų dėl šios problemos. – Neretai pasitaiko ir tokių pokalbių, kai vaikai skambina „pasitikrinti“, ar aplinkinių išsakomos pastabos, kad jie per daug laiko leidžia prie kompiuterio, yra tiesa. Tokiais atvejais vaikai dažniausiai nemato problemos ir ilgą sėdėjimą prie kompiuterio laiko norma.“

„Vaikų linijos“ atstovė pastebi, kad reikia neužmiršti – paaugliai dažnai geriau nusimano apie naująsias technologijas nei jų tėvai. Vaikai geba puikiai naudotis kompiuteriais: „nulaužti“ slaptažodžius, parsisiųsti programas, paslėpti informaciją, kurios nenorėtų rodyti tėvams ir pan. Tad tėvai taip pat turėtų domėtis, kaip jų vaikai naudojasi naujosiomis technologijomis ir ieškoti būdų, kaip naudojimąsi kompiuteriu paversti efektyviu.

„Vaikų linija“, jau trečius metus vykdydama projektą „Saugesnis internetas“, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su įvairiais sunkumais, naudojantis internetu: elektroninėmis patyčiomis, sekstingu, seksualiniu viliojimu ar kita bauginančia patirtimi. „Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 116111, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai. Be to, naudingos informacijos galima rasti „Vaikų linijos“ interneto svetainėje vaikulinija.lt.
Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), asociacija „Langas į ateitį“ ir VšĮ „Vaikų linija“.
Daugiau informacijos apie projektą „Saugesnis internetas” galima rasti čia: http://vaikulinija.lt/projektai-ir-iniciatyvos/projektas-saugesnis-internetas/#sidebar.

Gegužės 6 d., praėjus 1 mėnesiui po lietuviško startuolio sukurtos programėlės “Rotten WiFi” paleidimo, dalinamės sukaupta informacija, kur ir koks yra geriausias interneto ryšys visame pasaulyje.

Kol kas iOS platformai skirta programėlė leidžia įvertinti bevielio ir 3G ryšio techninį greitį viešosiose erdvėse bei suteikia galimybę vartotojams išreikšti savo (ne)pasitenkimo lygį bei nuomonę apie gaunamą paslaugą, taip pat matyti jau įvertintas vietas.

Pirmajį geriausių bevielio interneto ryšio matavimų dvidešimtuką besąlygiškai užėmė Lietuvos viešos ir privačios erdvės, parodančios, kad Lietuva pagal interneto greitį ir kokybę yra pavyzdys visam pasauliui.

Programėlės “Rotten WiFi” didžiausias išmatuotas parsisiuntimo (download) greitis privačioje erdvėje, siekęs 83,4 Mbps, buvo užfiksuotas Kaune, o išsiuntimo (upload) greičio rekordas – 82,9 Mbps, nustatytas Vilniuje. Programėlės naudotojai parsisiuntimo greitį įvertinimo 9 balais iš 10, kas parodo, kad vartotojai tikisi ir norėtų dar spartesnio interneto ryšio ir dar nėra 100 proc. patenkinti.

Viešosiose erdvėse interneto greitis Lietuvoje visa galva lenkė kitas pasaulio šalis. Greičiausias WiFi buvo užregistruotas Startup Hihgway inkubatoriuje Vilniuje, kur atsisiuntimo greitis siekė 72,6 Mbps, o išsiuntimo – 69,5 Mbps. Nedaug atsiliko VDU Centriniai rūmai Kaune, su 63,3 Mbps atsisiuntimo greičiu. Antroje vietoje pagal išsiuntimo spartą liko verslo centras “Alfa” Vilniuje – 68,7 Mbps. Šių vietų bevielio ryšio kokybę testavę vartotojais įvertino jas atitinkamai 9 ir 8  balais iš 10, naudojant KPR – Klientų pasitenkinimo rodiklio (eng. NPS – Net Promoter Score) metodą.

Per visą laikotarpį bevielio interneto ryšys ištestuotas ir 6 Lietuvos viešbučiuose.
Didžiausias WiFi greitis buvo užfiksuotas “Novotel Vilnius Centre” – 14,1 Mbps atsisiuntimo greitis ir 21,1 Mbps išsiuntimo greitis, o interneto vartotojai šį viešbutį įvertino 7 balais iš 10.

Su “Rotten WiFi” programėle jau išmatuota apie 60 000 vietų 127 pasaulio šalyse. Daugiausiai vartotojų yra JAV – 12 proc., nedaug atsilieka Filipinai – apie 10 proc., bei Lietuva su 8,5 proc. naudotojų.

Rotten WiFi Android versija ir tinklapis startuos 2014 m. gegužės pabaigoje.

Rotten WiFi programėlę galima atsisiųsti čia. (https://itunes.apple.com/lt/app/rotten-wifi/id848931103?mt=8.)

„Tele2“ pagerino mobilųjį internetą dešimtyje Vilniaus verslo ir prekybos centrų. Naujos 3G ryšio stotys ir papildomi ryšio stiprintuvai operatoriaus klientams leis dar intensyviau naudotis sparčiu mobiliuoju internetu.

Dar kokybiškesniu ryšiu „Tele2“ klientai jau gali naudotis verslo centruose „Green Hall“ ir „Verslo uostas“, „Swedbank“ klientų aptarnavimo centre Konstitucijos prospekte, prekybos centruose „Akropolis“ ir „Europa“, baldų salone „Ikea“ bei verslo centruose, įsikūrusiuose Jogailos g. 4, Goštauto g. 40 ir Goštauto g. 40B.

„Gyventojai ir verslas mobiliuoju internetu naudojasi vis intensyviau, todėl labai daug dėmesio skiriame kokybei. Plečiame „Tele2“ tinklą ir geriname ryšio kokybę, kad internetas be trikdžių veiktų visur, kur reikia žmonėms“, – sakė Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius.

Prekybos ir verslo centruose lankosi labai daug žmonių, jie vis daugiau naršo mobiliajame internete. Atsižvelgdama į augantį vartojimą, „Tele2“ nuolat investuoja į ryšio kokybę ir diegia naujas bazines ryšio stotis bei ryšio stiprintuvus.

„Tele2“ 2G ryšys šiuo metu yra plačiausias Lietuvoje. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, jis dengia 98,9 proc. šalies teritorijos. Operatoriaus 3G ryšio tinklas šiuo metu apima 79,4 proc. Lietuvos teritorijos ir yra antras pagal dydį.

„Tele2“ pastaraisiais metais ypač sparčiai augina savo verslo klientų skaičių. Jų skaičius 2013 m. pabaigoje pasiekė 138,6 tūkst. ir buvo 16,4 proc. didesnis nei prieš metus.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Millward Brown“ vasarį atlikto reprezentatyvaus nuomonių tyrimo duomenimis, iš viso „Tele2“ ryšiu naudojasi 53 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. punktais. Šiuo metu socialiniais tinklais naudojasi 46 proc. mūsų šalies interneto naudotojų.

Pernai sparčiausiai socialinių tinklų naudotojų gretas pildė vyresni nei 30 metų šalies gyventojai, kurie buvo „atsakingi“ už daugiau nei 80 proc. bendro socialinių tinklų auditorijos augimą. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Neseniai pasirodė pranešimai, kad pasaulyje populiariausią socialinį tinklą „Facebook“ masiškai palieka paaugliai, nes ten padaugėjo vyresnio amžiaus vartotojų, tarp kurių yra jų tėvų ar netgi senelių. Tačiau Lietuvoje jaunimas iš socialinių tinklų niekur nedingo – bent kartą per savaitę naudojančių „Facebook“ 15-19 metų Lietuvos paauglių auditorija per metus paaugo 5 proc. punktais, o apskritai šiuo socialiniu tinklu naudojasi 95 proc. tokio amžiaus interneto vartotojų. Tad labiau tikėtina, kad paaugliai nepaliks „Facebook“, tiesiog aktyviau naudosis su juo sąsajas turinčiais arba kitokius jų poreikius atitinkančiais socialiniais tinklais, pavyzdžiui, „Instagram“, „Twitter“ ir kt.“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Nepaisant to, kad socialiniai tinklai 2013 metais tarp vyresnio amžiaus lietuvių plito sparčiausiai, visgi didesnė dalis vyresnių nei 30 metų interneto vartotojų jais naudojasi nereguliariai. Bent kartą per dieną prie savo socialinio tinklo paskyros prisijungia 38 proc. 30-39 metų socialinių tinklų naudotojų, o tarp vyresnių nei 40 metų lietuvių ši dalis siekia 27 proc. Palyginimui, prie savo paskyrų kasdien prisijungia aštuoni iš dešimties 15-19 metų paauglių ir šeši iš dešimties 20-29 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojų. Šioms amžiaus grupėms socialiniai tinklai jau yra tapę kasdieninės rutinos dalimi.

Vyresni socialinių tinklų naudotojai mažiau išnaudoja įvairias socialinių tinklų siūlomas galimybes bei funkcijas, kurios dažnai aktualios jaunimui. 39-49 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai paprastai apsiriboja pirminėmis socialinių tinklų funkcijomis, susijusiomis su bendravimu. Tuo metu 20-39 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai ieško arba dalinasi informacija apie prekes, paslaugas ir renginius.

„Visose amžiaus grupėse bendravimas su draugais, kolegomis bei pasikeitimų draugų profiliuose stebėjimas pagal svarbą užima pirmas dvi pozicijas. Tarp jaunesnių nei 40 metų vartotojų trečiojoje vietoje yra nuotraukų, žinučių komentavimas. Tuo metu tarp vyresnių trečia pagal dažnumą veikla yra senų draugų ar pažįstamų paieška“, – teigia D. Rinkūnas.

Socialiniai tinklai Lietuvoje plinta ne tik tarp įvairių amžiaus grupių, bet ir apima vis platesnę geografiją. Sparčiausiai socialinių tinklų auditorija augo miesteliuose (nuo 2 iki 30 tūkts. gyventojų) – nuo 2012 naudojimasis soc. tinklais šioje grupėje padidėjo 9 proc. punktais. Mažiausiai Lietuvos socialinių tinklų bendruomenę papildė kaimo ir vidutinio dydžio miestų gyventojai.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ grupė vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausiųjų sąrašą.