Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas trečias lietuvis yra nors kartą pirkęs internetu. Kad elektroninė prekyba sparčiai populiarėja, pastebi ir draudimo brokeriai. Nuo 2011 metų vyraujančios tendencijos rodo, kad išrašomų polisų kiekis kasmet padidėja 50-60%, tačiau „Edrauda“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad apie virtualias paslaugas žino dar ne visi.
Didelę įtaką virtualiam draudimuisi padarė įstatymų pataisos, nurodančios, kad originalaus civilinio poliso automobiliuose turėti nebeprivaloma. Pakanka neišėjus iš namų apsidrausti, tai patvirtinantį dokumentą atsispausdinti buitiniu spausdintuvu ir judėti į kelią. Visgi 47% apklausoje dalyvavusių respondentų apie šią galimybė nežinojo. Tai yra ir viena pagrindinių priežasčių, savo sveikatą ir turtą saugančius žmones, nukreipiančių pas asmeninius brokerius. Jų paslaugomis naudojasi 37%, internetu draudimą perka 32%, o draudimo bendrovių padaliniuose 24%.
Kita priežastis, atbaidanti nuo elektroninių paslaugų – įsitikinimas, kad gyvai bendraujant su brokeriu galima gauti geresnį pasiūlymą ar išsireikalauti nuolaidų. Taip savo pasirinkimo priežastis įvardino didžioji dalis apklaustųjų, tačiau net 38% informavo niekada nelyginantys keleto Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių pasiūlymų, o sprendimą priimantys iš pirmo karto.
„Žmonių įpročiai nepasikeičia per dieną. Dalis jų internetu naudojasi ypač mažai arba išvis nesinaudoja, tikiu, kad virtualus draudimas tuomet skamba ganėtinai sudėtingai. Kita dalis gana konservatyvūs ir nenori atsisakyti metus iš metų pažįstamo brokerio,“ – svarstė penkių draudimo bendrovių paslaugas lyginantį įrankį vystančios įmonės „Edrauda“ vadovė Rima Kazlauskaitė. „Visgi tikiu, kad mitas apie gyvai suderamą daug geresnę kainą su laiku tik silpnės. Nes yra šiek tiek kitaip – sistemos kompiuterizavimas leidžia atsisakyti didelių patalpų ir būrio žmonių, tad jiems išlaikyti skirtus kaštus galima paskirti paslaugų kainų mažinimui.“
Pasak R. Kazlauskaitės šiuo metu sistemoje galima palyginti kelionių ir privalomojo civilinio draudimo kainas. Per „Edrauda“ tinklapio gyvavimo laiką tuo pasinaudojo tūkstančiai vartotojų, kuriems viso išrašyta per 80 tūkst. polisų. Artimiausiu metu internautus pasieks „Kasko“ ir nekilnojamo turto draudimo įrankiai.

Žymiausiai pernai augusią Lietuvos interneto vartotojų dalį sudarė 40-59 metų gyventojai. Ji, per metus ūgtelėjusi 6 procentiniais punktais, siekė daugiau nei trečdalį mūsų interneto vartotojų. Šiuo metu vidutinis Lietuvoje gyvenančio interneto naudotojo amžius (15-74 metų amžiaus grupėje) nuo bendro gyventojų amžiaus vidurkio – 43,2 m. – skiriasi tik 5,6 metų –  2000 m. šis skirtumas sudarė 12,6 metų. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Akivaizdu, kad virtuali šalies bendruomenė sparčiai bręsta. Vidutinis interneto naudotojo amžius siekia 37,6 metus, kuomet 2000 m. atitinkamas rodiklis buvo 28,7 metų. Tai lemia ir dar vieną tendenciją – šalies interneto auditorija pagal amžiaus parametrus artėja prie realaus šalies gyventojų pasiskirstymo. Į tai dėmesį ypač turėtų atkreipti komunikacijos ir rinkodaros specialistai, nuolat ieškantys efektyviausių kelių, kaip bendrauti su vartotojais ir kur juos pasiekti“, – teigia TNS LT Media departamento vadovas Darius Rinkūnas

Per pastaruosius trejus metus 40-74 m. amžiaus interneto vartotojų dalis išaugo 13 proc. punktų ir dabar siekia 44 proc. Tuo metu jauniausiose amžiaus grupėse kompiuterinės technikos ir interneto skvarbos rodikliai praktiškai pasiekė maksimumą: kompiuteriais ir internetu naudojasi beveik 100 proc. 15-19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Atitinkamas skaičius 20-29 metų amžiaus grupėje siekia 98 proc.

Prie interneto naudotojų skaičiaus augimo per pastaruosius trejus metus aktyviai prisidėjo ir gyvenantieji kaime. Nuo 2010 metų kasmet interneto skvarba kaimiškose vietovėse vidutiniškai paauga 8 proc. punktais. 2013 m. beveik 29 proc. šalies interneto vartotojų gyveno kaimiškoje vietovėje, kai 2010 m. ši dalis buvo 21 proc.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ pavaldi komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Penktus metus iš eilės Lietuva išlieka Europos lyderė pagal šviesolaidinio interneto tinklo skvarbą. Antrąją reitingų lentelės vietą užima Švedija. Šie duomenys paskelbti FTTH Europos tarybos (angl. FTTH Council Europe) kasmetėje ataskaitoje.

Per praėjusius metus šviesolaidinio interneto naudotojų skaičius Lietuvoje padidėjo 9 proc. ir metų pabaigoje siekė daugiau nei 440 tūkstančių. Šviesolaidiniu internetu naudojosi trečdalis (33,89 proc.) visų Lietuvos namų ūkių.

Labiausiai išplėtotą šviesolaidinio interneto tinklą Lietuvoje turi bendrovė TEO. Jos teikiamu šviesolaidiniu internetu naudojasi daugiau nei 180 tūkst. namų ūkių ir verslo įmonių. Per pastaruosius šešerius metus vien į FTTH (angl. fibre to the home) tinklo plėtrą TEO yra investavusi arti pusės milijardo litų (453 mln. Lt).

„Naujos kartos interneto technologijos leidžia klientams patogiai naudotis jų teikiamomis galimybėmis. Namuose – naujos kartos išmaniąja televizija, didelės raiškos vaizdo turiniu internete. Verslui šviesolaidinis internetas suteikia daugiau laisvės diegti naujoves, palengvinti verslo procesus, greičiau aptarnauti klientus. Pasauliniai tyrimai rodo, kad įprastą plačiajuostį internetą pakeitus sparčiuoju, labiau auga ir šalies ekonomika, ir šeimų pajamos“, – sako TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

2013 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos gyventojai galėjo naudotis 1,3 milijono šviesolaidinio interneto prieigų, beveik du trečdaliai jų (61,5 proc.) yra TEO interneto tinkle.

Kaip ir iki šiol, antrą vietą Europoje pagal šviesolaidinio interneto paplitimą užima Švedija. Šioje šalyje šviesolaidiniu internetu naudojasi 1,2 milijono, arba daugiau nei ketvirtadalis (26,74 proc.), šeimų.

Dauguma interneto naudotojų mano, kad reikia papildomai rūpintis saugumu internete. Tik 6 proc. yra įsitikinę, kad internetas yra pakankamai saugus. Norėdami apsisaugoti, internautai daugiausia pasikliauja antivirusinėmis programomis, tačiau mažiau rūpinasi privatumu socialiniuose tinkluose. Tai parodė TEO užsakymu bendrovės „Norstat LT“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos interneto vartotojų tyrimas.

Vartotojai palyginti mažai dėmesio skiria socialiniams tinklams: savo privatumą ir asmens duomenis juose saugo šeši iš dešimties besinaudojančiųjų internetu. Tik kas trečias interneto vartotojas saugumo sumetimais internete vengia skelbti savo nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Tarp vyresnių klasių moksleivių ir studentų vos vienas iš dešimties, norėdamas būti saugus internete, neskelbia savo nuotraukų ir vaizdo įrašų. Be to, kas ketvirtoje šeimoje apie saugų elgesį internete su vaikais nėra kalbamasi.

Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis vartotojų, norėdami saugiai naršyti internete, pasikliauja antivirusine programa. Tai populiariausia saugumo priemonė, ja naudojasi aštuoni iš dešimties internautų.

Bendrovės TEO interneto saugumo ekspertų vertinimu, vartotojai turėtų daugiau dėmesio skirti savo elgesiui internete ir privatumui saugoti. Tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai labiau rūpinasi kompiuterinės įrangos saugumu ir žymiai mažiau dėmesio skiria asmens duomenų ir privatumo apsaugai.

„Moksleiviai ir kiti interneto vartotojai aktyviai naudojasi naujausiomis socialinių tinklų galimybėmis: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais internete, tačiau ne visada žino, kaip išsaugoti privatumą. TEO, kaip didžiausia šalyje interneto paslaugų teikėja, rūpinasi saugiu naujųjų interneto technologijų naudojimu. Dalijamės naujausiomis žiniomis ir kuriame tam skirtas paslaugas,“ – teigia „Saugesnio interneto“ projekte dalyvaujančios bendrovės TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

Siekdami atkreipti jaunų žmonių dėmesį į saugaus elgesio internete svarbą, TEO darbuotojai organizuoja susitikimus su šalies mokyklų bendruomenėmis. Jų metu diskutuojama apie tai, kokie pavojai gali tykoti internete ir kaip jų išvengti. Bendrovė taip pat prisideda rengiant edukacinę medžiagą šia tema.

TEO privatiems interneto klientams taip pat teikia paslaugą „Interneto apsauga“, kuri saugo kompiuterius nuo virusų ir įsilaužimų, šnipinėjimo programų. Ji taip pat užtikrina saugų naršymą, naudojimąsi socialiniais tinklais, el. bankininkyste, el. prekybos svetainėmis bei leidžia tėvams valdyti internete vaikų praleidžiamą laiką ir jų naršomus puslapius.

Lietuvoje gyvenantis ir visą darbo dieną dirbantis žmogus tuo pačiu metu gali lavintis geriausiuose pasaulio universitetuose ir įgyti studijų diplomą ar atitinkamą sertifikatą. Didžiulis pranašumas, kad dėl to nereikia mesti darbo ar keisti šalies, – užtenka turėti prieigą prie interneto. Tai vadinama išsilavinimo revoliucija – didžiausia nuo spaudos atsiradimo laikų.

Anksčiau prestižinių pasaulio universitetų ugdymas atrodė pasiekiamas tik saujelei išrinktųjų, o dabar jis tapo kur kas prieinamesnis. Universitetai tampa vis atviresni, o šiuolaikinės technologijos atstumo ir laiko rėmų barjerus paverčia antraplaniais. Tiek formalios, tiek neformalios nuotolinės studijos tampa pasiekiamos keliais kompiuterio pelės paspaudimais.

Prestižinis mokslas prieinamas kiekvienam
Nusitaikius į pirmojo pasaulio universitetų reitingo dešimtuko bakalauro ar magistro diplomą, jo taip lengvai gauti nepavyks, bet ryškėja nauja tendencija: vis daugiau prestižinių mokslo įstaigų kiekvienam norinčiajam suteikia galimybę internetu nemokamai pasiekti savo mokymo resursus, o kartais už baigtus kursus suteikia ir tai patvirtinantį pažymėjimą ar net studijų kreditų. Taip pat daugėja įvairių profesionalių nuotolinių mokymų, per kuriuos įgyta kvalifikacija patvirtinama atitinkamo universiteto išduotais sertifikatais.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir neformalaus išsilavinimo forma – vadinamieji masiniai atviri internetiniai kursai – MOOC (angl. ~Massive Open Online Courses~). Būtent jų atsiradimas siejamas su „išsilavinimo revoliucija“ – mokslas pasiekiamas visiems, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar turtinės padėties. Džiugu, kad prie to prisideda dauguma prestižinių universitetų.
Tarkime, pirmą ir antrą vietą reitinge užimantys universitetai Masačusetso technologijos institutas (MIT) bei Harvado universitetas bendradarbiaudami prieš porą metų paleido ne pelno siekiančią interaktyvią nuotolinio mokymosi platformą „edX”. Iš pradžių per ją buvo galima pasiekti tik MIT ir Harvardo parengtus internetinius nuotolinių studijų kursus, tačiau prie šios edukacinės iniciatyvos netruko prisidėti ir kiti garsūs vardai, tarp jų – Berklio, Bostono, Džordžtauno, Honkongo ar Kioto universitetai. Šiuo metu „edX” bendradarbiauja apie trisdešimt geriausių pasaulio mokymo įstaigų. Čia galima sužinoti įvairiausių dalykų – nuo džiazo istorijos iki tiesinės algebros ar pasigilinti į didžiausias visatos paslaptis.
Kaip visa tai veikia? Dažniausiai studentams „dėstoma“ vaizdo įrašais, kurie derinami su įvairiomis interaktyviomis užduotimis, internetu pasiekiama įvairių formų mokymosi medžiaga ir besimokančiųjų diskusijų forumais, koordinuojamais dėstytojų. Be to, į mokymosi planą gali būti įtrauktos ir tokios tekstinės užduotys, kaip esė, kurios dažnai vertinamos pasitelkiant bendramokslių pagalbą.
Tokių platformų sukurta ne viena. Ypač populiari yra beveik 600 skirtingų kursų siūlanti „Coursera“, kurios kursai pasirinkti jau daugiau nei 21 mln. kartų, nors ji gyvuoja tik pusantrų metų. Taip pat vertingi ir kiti internetiniai kursai: į informacinių technologijų sritį orientuota ir projektine veikla pagrįsta „Udacity“ (pelno siekianti), „Udemy“ (teikiama tiek mokamų, tiek nemokamų kursų) ar neseniai įdiegta pirmaujančių Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų iniciatyva „FutureLearn“.
Sėkmingai baigus šiuos kursus suteikiami tai patvirtinantys sertifikatai. Aišku, jų rimtumas kol kas dar toli gražu negali lygintis su mokamais, griežčiau reglamentuojamais kursais, bet dirbama ta linkme, kad darbdaviai ar net mokymosi institucijos pradėtų juos vertinti rimčiau.
Kokia iš to nauda šiuose projektuose dalyvaujantiems universitetams? Pirmiausia rinkodara, o antra – taip galima patikrinti siūlomų nuotolinių kursų efektyvumą bei patrauklumą ir pagal gautus rezultatus juos patobulinti ar išbandyti naujas tokio dėstymo galimybes, kas vėlgi būtų panaudojama gerinant tokio pobūdžio universitetų studentų ugdymą.

Prestižiniai universitetai diplomais nesišvaisto, bet galimybių daugėja
Be laisvos prieigos turinio, dažniausiai leidžiančio įgyti tik neformalią kvalifikaciją, geriausi universitetai siūlo ir daugiau galimybių, tiesa, vis dar gana ribotų. Dauguma mielai teikia kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus (bet ne diplomus), kuriais pripažįstamas sėkmingas tam tikrų mokymų programos baigimas.
Pavyzdžiui, Harvardo universiteto J.F.Kennedy valstybės valdymo mokyklos fakultetas siūlo keturias nuotolinio mokymo programas, skirtas asmenims, norintiems efektyviau dirbti ne pelno siekiančiose nevyriausybinėse organizacijose. Sėkmingai įveikus pasirinktą programą, mokymasis įvertinamas baigimo sertifikatu. Panašiai Harvardo medicinos mokyklos Tęstinių studijų departamentas sveikatos priežiūros profesionalams siūlo pagal naujausią ir aktualiausią šios srities informaciją parengtus nuotolinio mokymosi kursus ar internetinius mokymus, įvertinamus profesionalų sertifikatais, nanotechnologijų, religijos studijų ir mokymo, strateginės vadybos, žiniatinklio technologijų ar programinės įrangos inžinerijos kryptyse.
Negana to, tokiu būdu žinių galima semtis iš gausybės įvairių sričių Harvardo universiteto siūlomų kursų, kuriuos baigus suteikiami kreditai: taikomosios matematikos, biologijos mokslų, klasikinio laikotarpio, kompiuterinių mokslų, skaitmeninių medijų, ekonomikos, inžinerijos, anglų kalbos ir literatūros, pedagogikos mokslų, aplinkosaugos, prancūzų kalbos ir literatūros, istorijos, meno ir architektūros istorijos, valstybės valdymo ir tarptautinių santykių, žurnalistikos, teisės, vadybos, matematikos, muziejininkystės, religijotyros, statistikos, filmų meno ir kt. Aišku, visa tai jau mokama.
Geriausiu pasaulio universitetu 2013–2014 m. reitinge pripažintas Masačusetso technologijos institutas diplomų taip pat lengvai nedalija, tačiau suteikia plačių galimybių tiems, kuriems svarbiausia žinios. MIT atvirųjų kursų iniciatyva „OpenCourseWare“ internetu leidžia pasiekti visą daugiau nei 2 tūkst. realiai universitete dėstomų kursų mokymosi medžiagą, pateikia atitinkamas užduotis, kurias turi atlikti MIT studentai, netgi rengia egzaminus ir kt. Be to, tai pasiekiama ne tik anglų, bet ir kitomis kalbomis, kad kuo daugiau žmonių galėtų gauti kokybišką išsilavinimą.
Dar įdomiau tai, kad praėjusių metų rudenį pradėta siūlyti šio universiteto sertifikatus, pavadintus „XSeries“, per „edX“ platformą. Esmė ta, jog studentas nuotoliniu būdu turės sėkmingai baigti keletą mokamų nurodytų programos kursų, kad gautų tokį sertifikatą. Kol kas tokia galimybė siūloma trims programoms – tiekimo grandinės valdymo, kompiuterių mokslo pagrindų ir aerodinamikos.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), atlikęs 2013 m. pabaigoje paskelbtų „Eurobarometro“ tyrimo „Kibernetinis saugumas“ rezultatų analizę, nustatė, kad nepaisant deklaruojamo susirūpinimo saugumu, Lietuvos interneto naudotojai vis dar neskiria pakankamai dėmesio saugiam elgesiui internete.
„Eurobarometro“ duomenys parodė, kad lietuviai, lyginant su kitų ES valstybių interneto naudotojais, dažniau nerimauja dėl įvairių kibernetinių nusikaltimų grėsmių, kylančių naudojantis internetu: 66 proc. teigia nerimaujantys dėl asmens duomenų vagystės ir neteisėto jų panaudojimo, pvz. apsiperkant internetu (ES vidurkis – 52 proc.), 63 proc. nerimauja dėl pavojaus tapti sukčiavimo su kredito kortelių arba bankiniais duomenimis auka (ES – 49 proc.), 59 proc. bijo, kad gali būti įsilaužta į jų asmeninę socialinio tinklo ar elektroninio pašto paskyrą (ES – 45 proc.) ir kt.
Kita vertus, asmeniškai su elektroniniais nusikaltimais teigia susidūrę mažiau Lietuvos interneto naudotojų, nei vidutiniškai ES: 23 proc. interneto naudotojų teigia gavę apgavikiškų e. laiškų ar telefono skambučių, prašančių prieigos prie kompiuterio, prisijungimo vardų, asmeninių duomenų (ES vidurkis – 32 proc.), 8 proc. teigia, kad buvo įsibrauta į asmeninę socialinio tinklo paskyrimą ar e. pašto dėžutę (ES vidurkis – 12 proc.), taip pat 8 proc. teigia susidūrę su apgaule perkant prekes internete, kuomet prekės buvo nepristatytos arba pristatytos suklastotos, nekokybiškos prekės (ES vidurkis – 10 proc.), 2 proc. teigia tapę sukčiavimų su kreditinės kortelės arba bankininkystės duomenimis auka (ES vidurkis – 7 proc.), 2 proc. teigia asmeniškai nukentėję dėl tapatybės vagystės, kuomet buvo pavogti ir neteisėtai panaudoti jų asmens duomenys (ES vidurkis – 7 proc.).
Šie neatitikimai leidžia daryti prielaidą, kad dalis Lietuvos interneto naudotojų, nepaisant deklaruojamo susirūpinimo dėl kibernetinių grėsmių, dažnu atveju neatpažįsta realiai jiems iškylančių saugumo internete problemų.
Lietuviams būdingas pasitikėjimas savo gebėjimais sėkmingai vykdyti internete veiklas, susijusias su piniginių lėšų tvarkymu: 77 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – 70 proc.) teigia pasitikintys savo gebėjimais naudotis internetine bankininkyste bei apsipirkti internete, 31 proc. teigė neturintys jokių nuogąstavimų dėl internete atliekamų piniginių operacijų saugumo (ES vidurkis – 23 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad tik 42 proc. Lietuvos interneto naudotojų, nerimaudami dėl savo saugumo internete, naudoja priešvirusinę programinę įrangą (ES vidurkis – 46 proc.), 26 proc. teigia neatidarantys iš nepažįstamų siuntėjų gautų el. laiškų (ES vidurkis – 40 proc.), 23 proc. teigia vengiantys pateikti savo asmens duomenis interneto svetainėse (ES vidurkis – 34 proc.), 27 proc. teigia besilankantys tik tose interneto svetainėse, kurios yra jiems žinomos ir patikimos (ES vidurkis – 32 proc.), 14 proc. teigia skirtingose interneto svetainėse naudojantys skirtingus slaptažodžius (ES vidurkis – 24 proc.). Šie interneto naudojimo įpročiai rodo, kad Lietuvos interneto naudotojai saugiam elgesiui internete skiria mažiau dėmesio, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, ir internete elgiasi nepakankamai saugiai.
Tyrimo duomenimis, lietuviai gana aktyviai naudojasi internetu – 52 proc. gyventojų naršo internete kasdien (ES vidurkis – 54 proc.), 63 proc. – bent kartą per savaitę ir dažniau (ES vidurkis – 67 proc.). Augant interneto naudotojų skaičiui ir į virtualią erdvę persikeliant vis didesniam įvairių veiklų ir operacijų spektrui, potencialios žalos dėl neatsakingo interneto naudotojų elgesio mastai taip pat nuolat auga.

Daugiau informacijos apie tyrimo duomenis:
2013 m. Eurobarometro apklausa kibernetinio saugumo klausimais – ataskaita <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_404_en.pdf>
Lietuvos interneto naudotojų elgesio internete saugumas <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_404_fact_lt_en.pdf>

Per pastarąjį pusmetį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ beveik padvigubino savo 3G tinklo padengiamą nuo 32,2 proc. iki 60 proc. Lietuvos teritorijos. Per šį laikotarpį bendrovė įrengė 70 naujų ir specialiai šalies regionams pritaikytų bazinių stočių. Iš viso per 2013 m. „Bitė“ įrengė 180 bazinių stotelių ir į tinklo tobulinimą investavo daugiau nei 31 mln. litų.

„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Fredas Hrenchukas sako, kad 2013 m. „Bitė“ pradėjo plataus mąsto 3G tinklo plėtrą į regionus, kur naudoja žemesnį (900 MHz) dažnį. „Veikdamos šiuo dažniu bazinės stotelės padengia 2,5 karto didesnę teritoriją nei stotelės naudodamos įprastą 2100 megahercų dažnį. Taip su nedideliu skaičiumi bazinių stočių spartų 3G internetą pradėjome teikti didelėje naujoje teritorijoje”, – aiškina F. Hrenchukas.

Jis pasakoja, kad iki 2012 m. „Bitė“ smarkiai vystė 3G ryšio tinklą miestuose, kur 3G ryšiui naudojamas 2100 megahercų dažnis. „Šis dažnis labiau tinka vietovėse, kuriose yra didelis klientų skaičius ir siunčiamas didelis duomenų kiekis. Miestuose pagrindinė problema yra bazinės stoties talpa, o ne padengimas. Šis sprendimas „Bitės“ klientams garantavo gerą ir kokybišką ryšį net ir pastatuose, bet smarki teritorinė tinklo plėtra nebuvo taip gerai matoma. 3G tinklo plėtrą pradėjome didžiuosiuose miestuose, o antrame etape didžiausią dėmesį skiriame regionams”, – teigia F. Hrenchukas.

Bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) šiandien paskelbtame žemėlapyje pateikiami netikslūs ir klaidingi duomenys. Skaičiuodama tinklo padengimą tarnyba neįtraukė 70 naujų „Bitės“ 3G bazinių stočių. Taip skaičiuojamas „Bitės“ tinklo padengimas smarkiai iškreipia realią situaciją.

Realaus „Bitės“ tinklo ryšio ir RRT skelbiamo padengimo žemėlapius galima palyginti čia: http://bit.ly/1m2kxMA.

„Nauji RRT žemėlapiai gali suklaidinti kai kuriuos vartotojus, tačiau paskutiniame mobiliojo ryšio operatorių susitikime su RRT, tarnyba sutiko savo žemėlapius atnaujinti ne du, o keturis kartus per metus. Tai turėtų užtikrinti, kad vartotojai gautų informacijos apie realią situaciją”, – sako F. Hrenchukas.

Minėtame susitikime buvo iškeltas ir RRT naudojamos metodikos tikslumo klausimas. RRT sutiko, kad jų teikiamuose padengimo skaičiavimuose gali pasitaikyti netikslumų, todėl kartu su operatoriais sudarė darbo grupę. Jos tikslas yra išsiaiškinti kaip išvengti per didelių paklaidų ir Lietuvos vartotojams pateikti objektyvią informaciją.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ plečia 4G ryšio geografiją. Nuo šiol sparčiuoju „Omnitel“ 4G mobiliuoju internetu jau gali naudotis Elektrėnų, Kaišiadorių, Šilalės, Kryžiokų, Balsių bei Pavilnio gyventojai.

-    „Nuosekliai plėsdami „Omnitel“ 4G tinklą, mes suteikiame vis didesniam savo klientų ratui platesnes galimybes naudotis didelės spartos internetu“, – sako „Omnitel“ prezidentas Danas Strömbergas. Pasak jo, „Omnitel“ ir toliau stiprins savo tinklo pranašumą, didins 4G ryšio prieinamumą bei kitąmet galimybę naudotis 4G LTE paslaugomis suteiks pusei Lietuvos gyventojų.

„Omnitel“ mobilusis internetas su 4G LTE technologija vartotojams leidžia pasiekti iki 10 kartų didesnį duomenų perdavimo greitį nei 3G ir naudotis didelės mobiliojo interneto spartos reikalaujančiomis paslaugomis, tokiomis kaip vaizdo transliacijos, vaizdo konferencijos, tiesioginės transliacijos, filmai, muzika, žaidimai ir televizija internete.

Komercines 4G LTE paslaugas „Omnitel“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti 2011 metų balandį. Savo 4G LTE tinklą bendrovė pirmiausia stato ten, kur spartus mobilusis internetas yra reikalingiausias gyventojams. „Omnitel“ 4G LTE ryšiu jau yra visiškai padengti Vilniaus ir Kauno miestai, „Omnitel“ ketvirtosios kartos ryšys taip pat veikia Vilniaus priemiesčiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Nidoje, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Molėtuose, Jonavoje, Širvintose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse ir Šilalėje. Kitąmet galimybę naudotis 4G LTE paslaugomis „Omnitel“ suteiks pusei Lietuvos gyventojų.

Iki ateinančių metų pabaigos „Omnitel“ taip pat planuoja visą Lietuvą padengti 3G ryšiu. Šie sprendimai leis bendrovės klientams naudotis mobiliuoju internetu ten, kur tik jiems prireiks.

Praėjus septyneriems metams nuo naujos kartos šviesolaidinio tinklo statybos pradžios, TEO šviesolaidinio interneto klientų skaičius aplenkė plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija teikiamo interneto vartotojų skaičių.

Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos bendrovės TEO naujos kartos sparčiu internetu jau naudojasi per 179 tūkst. klientų. DSL internetu šiuo metu naudojasi apie 177 tūkst. klientų.

TEO šviesolaidiniu internetu, kuris yra apie 35 kartus spartesnis už DSL ryšį, gali naudotis 94 proc. Lietuvos daugiabučių ir dešimtadalio individualių namų gyventojai. TEO prognozuoja, kad per artimiausius 5–7 metus šviesolaidiniu internetu naudosis per 300 tūkstančių bendrovės klientų.

Itin išplėtotą šviesolaidžio tinklą turinti Lietuva pagal šio ryšio skverbtį pirmauja Europoje. Naujausiais „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuvoje šviesolaidiniu internetu naudojasi per 30 proc. šalies gyventojų. Antroje vietoje – Švedija, kur tokį internetą turi apie 23 proc. gyventojų, trečioje – Bulgarija (17 proc. šalies gyventojų). Gerus Lietuvos rodiklius lėmė intensyvi šalies interneto teikėjų konkurencija diegiant šviesolaidinį internetą.

Dėl sėkmingai išplėtoto šviesolaidinio interneto Lietuva jau keleri metai yra viena iš lyderių pagal interneto spartą. Gruodžio mėnesį paskelbtais „Speedtest.net“ duomenimis, vidutinė duomenų siuntimo sparta šalyje yra 41,03 Mb/s. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp dešimties greičiausią internetą pasaulyje turinčių šalių. Pagal interneto spartą Europos Sąjungos šalyse, Lietuva pakanka į pirmąjį trejetuką.

Pasak TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, pirmąsias optines prieigas bendrovė įdiegė dar 2006 metais. Tuomet šviesolaidžiai būdavo tiesiami tik iki namo, o iki butų interneto ryšys keliaudavo įprastais kabeliais. Nuo 2007 metų šviesolaidžiai tiesiami iki pat kliento kompiuterio. Šiuo metu TEO optinio tinklo, kuriuo teikiamos paslaugos gyventojams, kabelių ilgis viršija 63 tūkst. kilometrų.

„Šiuo metu labiau orientuojamės į individualius namus, daugiausia esančius didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose. Šviesolaidinis tinklas suteikia galimybę ne tik naudotis itin sparčiu internetu, bet ir teikti plataus spektro kokybiškas paslaugas. Be to, gedimų jame būna du kartus rečiau nei įprastame tinkle“, – pasakoja D. Didžgalvis.

Nuolat daugėjant naudojamų išmaniųjų prietaisų ir didėjant internetu perduodamų duomenų kiekiui, spartus internetas tampa vis svarbesne namų dalimi: neatsiejamu nuo šiuolaikiško gyvenimo būdo ir turiningo laisvalaikio.

Didėjančius duomenų poreikius geriausiai atitinka šviesolaidis – juo įmanoma pasiekti net 40 Gb/s duomenų perdavimo greitį. Šį greitį lengviausia suvokti, lyginant, kiek laiko trunka parsisiųsti duomenis, kurie užpildytų standartinį kompaktinį diską (700 MB). Sparčiausiu plačiajuosčiu internetu (DSL) tiek duomenų galima parsisiųsti per 10–20 minučių. Su įprastu šviesolaidiniu internetu tai trunka mažiau nei minutę. Kai interneto sparta siekia 40 Gb/s, per kelias sekundes galima parsisiųsti net 3 kompaktinių diskų duomenis.

Bankų specialistams prognozuojant, jog kitais metais Lietuvos ūkis pasieks prieškrizinį 2008-ųjų ekonomikos lygį, tai patvirtina ir apsukų nemažinantys, dar didesniu tempu nei pernai augantys marketingo biudžetai. 2014 metais išlaidas rinkodarai ketina didinti 62,3 proc. marketingo specialistų.

ardavimų skatinimas bei įvaizdžio formavimas ir toliau didės (atitinkamai 72,13 proc. ir 62,3 proc.). Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta rinkodaros specialistų apklausa rodo, jog marketingas internete ir netradiciniai reklamos sprendimai jau trečius metus neužleidžia pagrindinių pozicijų įmonėms skirstant marketingo biudžetą.

„Mūsų tyrimas rodo, jog atsigavusios po krizės įmonės labai intensyvina konkurencinę kovą dėl užimamos rinkos dalies. To apraiškos matosi ir šiuo metu vykstančiuose veiksmuose – vieši mobiliojo ryšio operatorių kainų ir reklamos karai užkulisiuose slepia daugybę ne taip matomų mažesnių įmonių grumtynių dėl rinkos dalies. Jos taip pat dažnai pasitelkia agresyvias reklamos priemones“, – sako LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Jo teigimu, iš tyrimo matyti, jog ateinančiais metais, priešingai nei ankstesniais, kai visas marketingo biudžetų augimas buvo sutelktas į pardavimų skatinimą, įmonės pasiruošusios investuoti ir į įvaizdį.
LiMA rinkodaros specialistų apklausa parodė, jog mažinti išlaidas marketingui planuoja perpus mažiau marketingo vadovų nei 2013 m. – vos 9,84 proc. (2013 m. tokių buvo 21,3 proc.). Iš tų įmonių, kurios ketina 2014 m. mažinti rinkodaros biudžetus, 50 proc. metinė apyvarta yra nuo 20 iki 50 mln. litų. Daugiausia tai mažmeninės prekybos, finansų, farmacijos sektoriaus atstovai. Tuo metu 27,87 proc. rinkodaros specialistų yra linkę marketingo biudžetus kitais metais išlaikyti tokius pat, kaip ir šįmet. Iki 20 proc. didinti marketingo biudžetus ketina 52,46 proc. įmonių.
Marketingo specialistų nuomone, 2014 m. išlaidos reklaminiams skydeliams turėtų didėti 36,07 proc. 44,26 proc. įmonių rinkodaros atstovų linkę didinti išlaidas mokamai paieškai („Google Adwords“). Tuo metu pusė apklaustųjų prognozuoja, jog išlaidos šioms rinkodaros sritims neturėtų kisti, palyginti su 2013 m. Socialinių tinklų populiarumas tarp verslo segmentų ir toliau didėja – išlaidas komunikacijai socialiniuose tinkluose planuoja didinti 57,38 proc. įmonių, t.y. 16,38 proc. daugiau nei 2013 m. bei 6,38 proc. daugiau nei 2012 m.
Žvelgiant į rezultatus, marketingo išlaidos įvairioms reklamos priemonėms turėtų išlikti panašios, kaip ir šiais metais. 63,93 proc. specialistų 2014 m. planuoja ir toliau didinti išlaidas reklamai internete. Netradicinėms reklamos priemonėms išlaidas ketina didinti 62,3 proc. apklaustų rinkodaros specialistų, 16,39 proc. – reklamai televizijoje, po 21,31 proc. – reklamai radijuje ir spaudoje, lauko reklamai – 13,11 proc.
Palyginti su 2013 m., kitąmet marketingo vadovai planuoja didinti išlaidas pardavimams skatinti 72,13 proc. (2013 m. prognozuota, kad išlaidos didės 61,3 proc., 2012 m. – 61 proc.), įvaizdžiui formuoti ar palaikyti – 62,3 proc. (2013 m. – 60 proc., 2012 m. – 44 proc.). 67,21 proc. specialistų prognozuoja, jog išlaidos rinkos tyrimams kitais metais neturėtų skirtis nuo šių metų išlaidų.
2013 m. marketingo išlaidas sumažino 22,95 proc. apklaustų marketingo specialistų (šių metų pradžioje tai padaryti planavo 21,3 proc. įmonių). 85,71 proc. įmonių, mažinusių išlaidas rinkodaros biudžetams, tai darė mažindamos išlaidas reklamai, 50 proc. – keitė marketingo priemones į pigesnes; 42,86 proc. – derėjosi su reklamos planavimo ir kūrybinėmis agentūromis; 7,14 proc. – mažino marketingo skyriaus darbuotojų atlyginimus, 14,29 proc. – atsisakė dalies marketingo padalinio darbuotojų, 14,29 proc. – atsisakė išorinių vykdytojų paslaugų.
LiMA apklausoje dalyvavo 120 Lietuvos marketingo asociacijos narių – rinkodaros specialistų ar šių skyrių vadovų.

Lietuviai vis dažniau apsiperka interneto parduotuvėse.

Naujausio “Eurostat” tyrimo duomenimis, pernai internetu pirko 30 proc. Lietuvos interneto vartotojų (o kai kurių Lietuvos sociologinių bendrovių duomenimis, internetu bent kartą pirko jau net 42 proc. internautų). Nors visos Europos kontekste pagal šį rodiklį mes esame arčiau apačios, pagal perkančiųjų internetu nuošimtį aplenkėme ne tik Bulgariją ar Rumuniją, bet ir Italiją, Estiją. Tiesa, nuo šioje srityje pirmaujančių Jungtinės Karalystės ar Skandinavijos valstybių atsiliekame daugiau nei pustrečio karto.
Iš aptariamo tyrimo paaiškėjo, kad lietuvių įpročiai perkant internetu mažai skiriasi nuo europiečių, tai yra pas mus daugiausia perkami drabužiai ir sporto prekės (12 proc.), kelionės ir bilietai (6 proc.), knygos, žurnalai ir mokymosi medžiaga (5 proc.), o maistą internetu perka tik 3 proc. vartotojų. Kitose šalyse maistas internetu taip pat perkamas rečiausiai, tačiau tai darančiųjų kelis kartus daugiau nei Lietuvoje (tarkime, Jungtinėje Karalystėje maistą internetu perka jau 21 proc., o Vokietijoje – 11 proc. internautų). Drabužius iš visų europiečių internetu mieliausiai perka britai, vokiečiai ir švedai, keliones ir bilietus – švedai, suomiai ir danai, o knygas – liuksemburgiečiai, vokiečiai ir skandinavai.
Kiekvienais metais internetu perkančių žmonių skaičius tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje ūgteli 8–10 proc.

Pernai internetu pirkusių interneto vartotojų skaičius Europoje (šalis, proc.)

Jungtinė Karalystė    82
Norvegija    80
Švedija    79
Danija    79
Vokietija    77
Nyderlandai    69
Prancūzija    69
Belgija    55
Lenkija    47
Čekija    43
Latvija    37
Lietuva    30
Estija    29
Italija    29
Bulgarija    17
Rumunija    11

Šaltinis: “Eurostat”

Internetas jau seniai tapo daugelio Lietuvos gyventojų ir įmonių kasdienybe. O pažangiausia pasaulyje šviesolaidžio technologija šiemet mini 15 metų gyvavimo Lietuvos telekomunikacijų rinkoje sukaktį.
Pirmasis šviesolaidinis tinklas Lietuvoje – „Skynet“, iki šiol veikiantis Vilniuje nuo 1998 metų. Vis dėlto šviesolaidžio ištakomis reiktų laikyti 1996 metus, kai tinklą valdanti bendrovė „Penki kontinentai“ pradėjo teikti telekomunikacijų paslaugas.
Šviesolaidžio technologijos pagrindas – optiniai kabeliai, kuriais informacija perduodama naudojant šviesą, o ne elektros impulsus. O tai dešimtis kartų padidina interneto spartą ir leidžia naudotojams žiūrėti aukštos kokybės vaizdo įrašus, klausyti muzikos bei siųstis didelius kiekius duomenų. Šiandien šviesolaidinio interneto sparta siekia iki 1 Gb/s. Ir tai – ne riba.

„Norint siūlyti klientams vis didesnę interneto spartą, visų pirma reikia pažangiausių šviesolaidžio technologijų. Plėsdami „Skynet“ tinklą, renkamės itin pažangią bei patikimą ilgametės mūsų įmonės partnerės „Cisco Systems“ įrangą. Be to, kokybiškas paslaugas klientams užtikrina ir nuolatinis tinklo modernizavimas, patyrusių bei kvalifikuotų specialistų komanda ir 24 val. per parą atliekamas techninis tinklo monitoringas bei priežiūra“, – teigia „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ Tinklo plėtros departamento vadovas Raimondas Biliukevičius.

Įsitvirtinus šviesolaidiniam internetui, Lietuvos telekomunikacijų rinkoje išpopuliarėjo ir daugiau modernių paslaugų. Tarp sparčiausiai kelią į rinką besiskinančiųjų – IP, arba išmanioji, televizija (IPTV). Po daugybės laboratorinių tyrimų ir bandymų pirmoji IP televizijos paslaugą 2007 metais Lietuvos žiūrovams pristatė bendrovė „Penki kontinentai“.

„Šiandien IPTV – ta informacinė terpė, kuri gali patenkinti daugybę net išrankiausio kliento poreikių. Tai ne tik galimybė žiūrėti TV programas HD formatu, bet ir „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Picasa“ TV ekrane. O kur dar galimybė, naudojantis tik TV pulteliu arba jo funkcijas atliekančiu išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, apmokėti komunalines sąskaitas, kurias sugeneruoja ir su IPTV sinchronizuoja išmaniojo būsto (angl. Smart House) sistema, užsisakyti prekes el. parduotuvėse ir t. t.“, – aiškina „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ Programavimo departamento vadovas Justinas Simanavičius.

Šiandien dauguma pasaulinių IPTV technologijų kūrėjų stengiasi personalizuoti televiziją ir visą turinį, kurį galima kurti ir valdyti pagal vartotojo pageidavimus. Naudotojui turi būti suteikta galimybė pagal asmeninius poreikius, įpročius, skonį, gyvenimo būdą, veiklos sferą pačiam kurti tai, ką jis nori matyti ekrane. Be to, vis dažniau IPTV paslaugos integruojamos į mažmeninės prekybos, bankininkystės, medicinos, turizmo, švietimo ir kitus sektorius.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2012 m. pabaigoje Lietuvoje buvo per milijoną interneto prieigos naudotojų. O Tarptautinės asociacijos „FTTH Council Europe“ ir kompanijos „iDate“ paskelbto tyrimo apie šviesolaidinės ryšių technologijos plėtojimąsi duomenimis, Lietuvoje 2012 m. pabaigoje 31 proc. namų buvo prijungta prie šviesolaidinio ryšio tinklo.