Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo lietuviškų internetinių verslų pradžios, tačiau didelių pelnų šioje srityje dar nematyti.

Įkvėpti „Facebook”, „Google” ar „Amazon” sėkmės istorijų į internetą, kaip didelių galimybių garantą, žvelgia daugelis jaunuolių, sugalvojusių pradėti nuosavą verslą. Statistikos departamento duomenimis, vien internetine prekyba užsiimančių įmonių ir jų darbuotojų nuo 2008 m. padaugėjo penkis kartus, o kas trečias į verslo angelus besikreipiantis startuolis pristato būtent internetu paremtą idėją.
Vis dėlto nepaisant didelio susidomėjimo šia sritimi, per dešimtmetį – nuo tada, kai veiklą pradėjo pirmieji lietuviški internetiniai verslai, šis sektorius Lietuvoje dar nė iš tolo nepriartėjo prie tradicinių sektorių nei pagal pardavimo apimtis, nei pagal pelningumą. „Veido” atlikta analizė atskleidė, kad pelningų lietuviškų internetinių verslų – vos vienas kitas: dažniausiai tai lyderiai, pirmieji užsiėmę vieną ar kitą nišą, o visi kiti, nusekę įkandin, kapstosi nuostoliuose.
Beje, net tarp pelningai dirbančių įmonių tik keletas gali pasigirti pelnu, peržengusiu milijono litų slenkstį, o daugumos internetinių įmonių pelnas siekia nuo keliasdešimt tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų.
„Nerašyta taisyklė, kad internete uždirba ir grietinėlę pasiima pirmaujantis portalas, neblogai gali gyventi numeris antras, o visiems kitiems lieka trupiniai. Pagrindinė to priežastis, kad internetinis verslas klientus pasiekia visur, tad nebelieka regioninio verslo – čia negali būti taip, kad aš pelningą įmonę turiu Vilniuje, o kažkas kitas turi pelningą įmonę Šiauliuose. Smulkioms internetinėms įmonėms paprasčiausiai nebelieka vartotojų”, – komentuoja pirmaujančius skelbimo portalus valdančios įmonės “Diginet LT” direktorius Justinas Šimkus.
Tad kol kas atsargiai į internetinį verslą žiūri ir investuotojai. Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidento Eladijaus Kirijanovo, įmonių įsigyti ieškantys investuotojai tokius verslus vertina dvejopai: juos domina šio verslo perspektyva, nes tiek interneto skvarba, tiek vartotojų skaičius tik didėja, antra vertus, internetinį verslą jie vertina kaip gana rizikingą. „Visų pirma dėl naujumo. Antra, dėl ne taip seniai buvusios „dot com” krizės Amerikoje, kai internetiniai verslai pridarė investuotojams nuostolių. Trečia, internetinio verslo atsiperkamumo ir pelningumo prognozės nėra patikimos. Internetiniame versle didesnė rizika, kad konkurentas atsiras daug greičiau nei fiziniame versle”, – apibendrina E.Kirijanovas.

Populiariausi dar nereiškia pelningiausi
Šiandien lietuviškus internetinius verslus galima būtų suskirstyti į keletą kategorijų: prieš dešimtmetį pradėję kurtis naujienų portalai, skelbimų tinklalapiai, pažinčių ir forumų svetainės, bilietų pirkimo portalai, prieš penkerius metus sparčiai pradėjusios steigtis internetinės parduotuvės ir prieš dvejus trejus metus pasirodę grupinio apsipirkimo portalai. Nors daugiausiai interneto lankytojų šiandien sulaukia naujienų portalai, o daugiausiai pradedančiųjų verslininkų bando atidaryti internetinę parduotuvę, pelningiausiais šiandien negalima pavadinti nei vienų, nei kitų.
Išanalizavus Registrų centro pateiktas internetinių verslų finansines ataskaitas matyti, kad daugiausiai pinigų šiandien uždirba skelbimų portalai. Bendrovė „Diginet LT”, valdanti šešis portalus, tarp kurių yra “Aruodas.lt”, “Skelbiu.lt”, “Autogidas.lt”, pernai pasiekė 7,9 mln. Lt apyvartą ir uždirbo 3 mln. Lt grynojo pelno. Panašią apyvartą pasiekė ir įmonė „Plius” (priklauso skelbimų portalai “Autoplius.lt”, “Domoplius.lt”), uždirbusi 1,7 mln. Lt grynojo pelno.
Pagal finansinius rodiklius šiandien iš internetinių verslų Lietuvoje skelbimų portalams dar galėtų prilygti tik didžiausias naujienų portalas „Delfi”, pernai pasiekęs 16,4 mln. Lt apyvartą ir gavęs 3,3 mln. Lt grynojo pelno. „Lrytas.lt” uždirbo 723 tūkst. Lt pelno, „Balsas.lt” – 38,7 tūkst., o „15min.lt” dirbo nuostolingai.
Dideliais uždarbiais naujienų portalai nepasižymėjo nepaisant fakto, kad, TNS duomenimis, didžiausią reklamos internete pyrago dalį išsidalija būtent išvardyti portalai. TNS statistika rodo, kad iš viso pernai reklama internete sudarė 70 mln., o 2013 I pusmetį – 34 mln. Lt.
Tad kodėl skelbimų portalai šiandien pagal pelningumą pralenkia visus kitus? „Pirma, mūsų verslo sąnaudos mažiausios. Naujienų portalai ar elektroninės parduotuvės turi kur kas didesnius kolektyvus. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje 60 darbuotojų dirba prie šešių skirtingų verslų, kai tiek pat žmonių gali dirbti prie vieno naujienų portalo. Kitas dalykas, mūsų įmonės veikla gana diversifikuota – mes turime šešis skirtingus portalus ir kasmet vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau, bet galutinis rezultatas būna geras”, – komentuoja „Diginet LT” vadovas J.Šimkus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nors pirkimo internetu privalumus pripažįsta vis daugiau Lietuvos interneto naudotojų, tačiau didesnė dalis (55 proc.) dar nė karto nebandė užsisakyti prekių virtualioje erdvėje.

Pagrindinės nepirkimo internete priežastys – poreikio nematymas, įgūdžių trūkumas ir baimė prarasti pinigus. Tai parodė Interneto vartotojų tyrimas, kurį atliko rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Dažniausiai lietuvių įvardinama priežastis, dėl kurios pasirenkamas apsipirkimas tik tradicinėse parduotuvėse – apsipirkimo virtualioje erdvėje poreikio nebuvimas. Tokį argumentą nurodė šeši iš dešimties interneto naudotojų neperkančių internetu“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

14 proc. neperkančių internete mano, kad jiems dar trūksta apsipirkimo virtualioje erdvėje įgūdžių. 13 proc. pirkimo metu bijo būti apgauti ar prarasti savo pinigus. Elektroninių operacijų saugumu neužtikrinti vis dar jaučiasi 11 proc. neperkančiųjų internete, 10 proc. tvirtina nepasitikintys internetine prekyba užsiimančiomis įmonėmis.

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai vis dar nesijaučia patogiai išleisdami savo pinigus fiziškai nematydami prekės. Net trečdalis neapsipirkinėjančių internete žmonių teigė, jog jiems norisi „gyvai“ apžiūrėti prekę, jei tai yra drabužiai ar avalynė – pasimatuoti.

Poreikis fiziškai apžiūrėti prekę būdingas ir tarp perkančiųjų internetu. Beveik 15 proc. pirkėjų virtualioje erdvėje teigia, jog per paskutinius 6 mėnesius prieš įsigydami prekę, jie apžiūrėjo ją tradicinėje parduotuvėje.

Tyrimas taip pat parodė, kad tik minimali neperkančių internete dalis – 1 proc. per artimiausius 12 mėnesių teigė ketinantys išbandyti šią paslaugą. 32 proc. internautų abejoja, kad artimiausiu metu pasinaudos virtualaus pirkimo paslaugomis. 67 proc. vartotojų prekių ir paslaugų pirkti internetu nebandys ir ateityje.

„Pastaruoju metu vis daugiau prekių ir paslaugų tiekėjų persikelia į elektroninę prekybą ir toks mažas procentas ketinančių įsitraukti į elektroninės prekybos rinką gali neigiamai paveikti šio segmento augimą. Todėl formuojant žmonių poreikį pirkti virtualioje erdvėje būtinas platus visuomenės švietimas akcentuojant pirkimo internetu privalumus. Tai padės lietuviams pamažu atsikratytų baimės būti apgautiems, nepasitikėjimo elektroniniu atsiskaitymo saugumu ir internete prekiaujančiomis įmonėmis“, – teigė D. Rinkūnas.

TNS LT Interneto vartotojų tyrimas atliktas 2013 m. vasarą Lietuvoje apklausus 1856 interneto vartotojus nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Tyrimo tikslas – nustatyti nepirkimo internetinėse parduotuvėse priežastis.

Dabar Lietuvos gyventojai turi gerokai daugiau galimybių nei anksčiau išvengti susidūrimų su prastais paslaugų teikėjais ir susirasti ypač gerai vertinamų specialistų. Tam labai pasitarnauja internetas ir specialios svetainės. Tarkime, interneto svetainėje ~pincetas.lt~ galima susižinoti, kokius gydytojus šalies pacientai vertina ypač gerai, o kuriuos – ne taip gerai ar net ir visai prastai: vienų gydytojų reitingas siekia 98 proc., o kitų – viso labo 22 proc. Žinoma, kai kurie gydytojai savo reitingą gali kilstelėti gerai įsivertindami patys, tačiau apie kiekvieną gydytoją jau galima rasti tikrai daug komentarų ir atsiliepimų, tad vertėtų juos perskaityti, stengiantis išvengti susidūrimo su prastu mediku.
Na, o dar palyginti jauna svetainė ~destytojai.lt~ padės išvengti susidūrimų su prastais dėstytojais, o jei to neįmanoma, bent jau bus aišku, su kuo turėsite reikalą. Šioje svetainėje galima įvertinti dėstytojų, kurių paskaitas lankote, mokymo kokybę. Savo pažymiais galima įvertinti patikusio ar tiesiog nekenčiamo dėstytojo kompetenciją, bendravimą ir studentų vertinimo sąžiningumą. Ši svetainė pravers ir renkantis naujus dalykus.
Na, o kurie dėstytojai bent iki šiol įvertinti geriausiai? Vilniaus universitete geriausią reitingą kol kas turi Arūnas Barkus, Gediminas Rumšas ir Irena Štikonaitė, Kauno technologijos universitete – doc. dr. Milda Paulikaitė, doc. dr. Vilmantė Kumpikaitė ir Henrikas Šadžius, o, pavyzdžiui, Vilniaus kolegijoje – Alfonsas Mesonis, Andrejus Belovas ir Jolanta Mačėnienė.
Tiesa, daugėjant vertinimų geriausiųjų sąrašai greičiausiai keisis. Bet kokiu atveju ši svetainė – puiki kontrolės priemonė dėstytojams, nes jie žinos, kad ne tik jie gali egzaminuoti, bet ir studentai juos gali įvertinti.

Svarbiai asmeninei ir finansinei vartotojų informacijai persikeliant į elektroninę erdvę ir populiarėjant elektroninei prekybai, TEO savo klientams pasiūlė paslaugą „Interneto apsauga“, sukurtą bendradarbiaujant su viena žymiausių antivirusinių programų kūrėjų pasaulyje „Kaspersky Lab“. Naujoji paslauga leis užtikrinti ne tik vartotojo kompiuterių, bet ir tapatybės bei finansinių duomenų saugumą.

Kibernetinio saugumo sprendimų profesionalės „Kaspersky Lab“ atliktos apklausos rodo, kad beveik kas trečias Lietuvos interneto vartotojas buvo susidūręs su piktavalių kėslais išgauti su asmenine finansine informacija susijusius duomenis, kas penkto kompiuteris buvo užkrėstas virusais per elektroninį paštą ar laikmenas, dešimtadalis apklaustųjų yra patyrę neleistino prisijungimo prie asmeninių duomenų atvejus.

Paslauga „Interneto apsauga“ saugo kompiuterius nuo virusų ir įsilaužimų, šnipinėjimo programų, užtikrina saugų naršymą, naudojimąsi el. bankininkyste, el. prekybos svetainėmis, socialiniais tinklais bei leidžia tėvams valdyti internete vaikų praleidžiamą laiką ir jų naršomus puslapius.

Ji taip pat atlieka elektroninio pašto apsaugos nuo nepageidaujamų laiškų (angl. spam) funkcijas, be to, užkerta kelią interneto nusikaltėliams naudotis vartotojo kompiuteriu kenkėjiškais tikslais.

„Didžioji dalis interneto atakų organizuojama naudojantis užgrobtais interneto vartotojų kompiuteriais, įtraukiant juos į „botnet“ tinklo veiklą. Mūsų tikslas – padėti savo interneto vartotojams jaustis kaip galima saugesniems kibernetinėje erdvėje,“ – sako TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvis.

Naujoji paslauga interneto ZEBRA vartotojams kainuos 5,90 lito per mėnesį. Ją bus galima diegti į tris nešiojamuosius ar stalo kompiuterius, veikiančius Windows operacinės sistemos pagrindu.

„Kaspersky Lab“ apklausų duomenimis, dauguma Lietuvos interneto vartotojų naudojasi nemokamomis antivirusinėmis programomis, o 5 proc. jų iš viso savo kompiuteriuose nėra įdiegę. Praktika rodo, kad nemokamos antivirusinės programos neužtikrina visavertės apsaugos, jeigu jos nėra atnaujinamos. Neretai vartotojai vengia tai daryti, nes už atnaujinimą paslaugos teikėjai ima papildomą mokestį.

Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų jų gyvenamosiose vietose pasiekiantis Telecentro mobilusis internetas tampa vis labiau prieinamas miesteliuose, priemiesčių gyvenvietėse ir kaimuose. Bendrovė praneša nuo rudens pradėjusi dar vieną tinklo plėtros etapą, kurio metu bus didinama talpa jau veikiančiose bazinėse stotyse ir bus diegiamas ryšys naujose vietovėse.
4G „WiMAX“ technologijos mobiliojo interneto paslaugą pradėjęs teikti Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, Telecentras per trejus metus ryšiu padengė ir mūsų šalies kurortus, beveik visus miestus – rajonų centrus bei daugelį mažesnių gyvenviečių.
Nuo 2011 metų ši paslauga teikiama visiškai neribojant siunčiamų duomenų kiekio.
„Didžiuodamiesi sakome, kad mobiliuoju 4G internetu „Mezon“ galima naudotis jau šimte didesnių ir mažesnių gyvenviečių, tačiau tai ne pabaiga, atvirkščiai – gera pradžia tolesnei plėtrai ir paslaugos pasiekiamumo gerinimui“, – sako Telecentro „WiMAX“ projekto vadovas Mindaugas Kuprys.
Anot jo, plėtra suteikia papildomų galimybių pritraukti naujų paslaugos naudotojų, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad visi klientai, keliaudami po Lietuvą, galėtų kuo plačiau naudotis neribotu mobiliuoju internetu.
„Kai taip sparčiai populiarėja išmanieji telefonai ir planšetės, neribotas mobilusis internetas tampa vis labiau ir labiau aktualus. Siūlydami interneto ryšį šiuose įrenginiuose palaikantį kišeninį maršruto parinktuvą „Mezon Yzi“, mes siekiame ir to, kad juo naudotis būtų galima visoje šalyje“, – tvirtina Mindaugas Kuprys.
Planuojama, kad artimiausiu metu mobilusis 4G internetas „Mezon“ pradės veikti šiose naujose vietovėse: Baisogaloje (Radviliškio r.), Karmėlavoje (Kauno r.), Kavarske (Anykščių r.), Kazlų rūdoje, Miklusėnuose (Alytaus r.), Papilėje (Akmenės r.), Tryškiuose (Telšių r.), Tirkšliuose (Mažeikių r.), Tytuvėnuose, Vabalninke (Biržų r.), Valuose (Vilniaus r.), Viekšniuose (Mažeikių r.), Vilkaviškyje, Žagarėje ir kitur.
Klientų poreikiams užtikrinti bus padidintos ryšio galimybės Ariogaloje, Druskininkuose, Kaune, Kelmėje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Radviliškyje, Rokiškyje, Utenoje, Vilniuje.
2009 m. Telecentras pirmasis Lietuvoje įdiegė 4G mobiliojo ryšio technologiją Lietuvoje. Be mobiliojo 4G interneto „Mezon“, bendrovė dar teikia belaidžių technologijų fiksuotojo interneto „Erdvės“ bei kitas informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas.

Tyrimų bendrovės „Berent“ atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai, rinkdamiesi paslaugų teikėją, naudingą ir reikiamą informaciją internete randa taip pat dažnai, kaip ir naudodamiesi šeimos narių ar draugų rekomendacijomis – taip atsakė 40 proc. respondentų.

Be to, paaiškėjo, kad net 60 proc. respondentų teigiamai vertina galimybę parašyti ir skaityti atsiliepimus internete apie paslaugų teikėjus. Tyrimas atliktas pirmojo išmaniojo paslaugų portalo Lietuvoje „Paslaugos24.lt“ užsakymu.

„Išaiškėjusi tendencija, jog žmonės besąlygiškai pasitiki internete randama informacija iš vienos pusės sukėlė nuostabą – sunku patikėti, kad paslaugos teikėjo ieškantis asmuo pasikliauna internete randama informacija tarsi artimojo patarimu. Iš kitos – nenustebino, nes visas pasaulis vis labiau keliasi į virtualią erdvę, tad tikėtina, jog čia esantys patarimai gali būti kur kas vertingesni nei numanoma, – sako išmaniojo paslaugų portalo „Paslaugos24.lt“ įkūrėjas Giedrius Latvėnas. – Manau, sudarius palankias paieškos sąlygas bei tam sukūrus reikalingus įrankius, ateityje žmonių, ieškančių paslaugų teikėjų internete, turėtų daugėti. Būtent į tai ir orientavomės atnaujindami pirmąjį mūsų šalyje išmanųjį paslaugų portalą“.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyrai reikiamą informaciją randa internete ir tokiu būdu jos   ieško dažniau. Tuo tarpu moterys labiau orientuojasi į asmenines paslaugas, todėl ir pagrindinis informacijos šaltinis yra artimesnis: šeimos nariai, draugai. 50 proc. respondentų renkantis paslaugų teikėją internete svarbus išsamus paslaugų aprašymas. Moterys teiktų pirmenybę parodytam atlikto darbo pavyzdžiui. Vyrams yra labai svarbi galimybė palikti atsiliepimą apie paslaugos teikėją (taip atsakė 65 proc. tyrime dalyvavusių vyrų). Tiek vyrams, tiek moterims kiek mažiau, bet taip pat svarbios galimybės: viename lange palyginti paslaugų teikėjų klientų įvertinimus, paslaugų aprašymus, matyti paslaugų teikėjo garantijas, vienu kartu matyti daugiau paslaugų teikėjų pasiūlymų ieškomai paslaugai. Paslaugos kaina labiau rūpi vyrams nei moterims.

Tyrimo metu paaiškėjo ir kokiomis paslaugomis naudojasi Lietuvos interneto vartotojai: rečiausiai naudojamasi baldų remonto, nuomos, priežiūros paslaugomis – šiomis paslaugomis niekada nėra naudojęsi net 55 proc. visų respondentų. Paaiškėjo, kad tik 23 proc. respondentų nėra naudojęsi automobilių remonto ar nuomos paslaugomis. Be to, šiomis paslaugomis naudojasi du trečdaliai moterų, kas paneigia įsitikinimą, jog pagrindiniai autoservisų klientai yra vyrai. Dar vienas stereotipus griaunantis faktas: siuvimo, valymo, skalbimo paslaugos vienodai paklausios tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų – jomis nesinaudoja tik 35 proc. respondentų. Kaip ir tikėtasi, grožio ir sveikatinimo paslaugos yra moterų karalija: jomis teigė nesinaudojančios tik 6 proc. moterų. 86 proc. respondentų naudojasi pramogų, poilsio ir laiko praleidimo paslaugomis.

Tyrimų bendrovės „Berent“ projektų direktorius Julius Neviera pastebi, jog beveik visos asmeninio naudojimo paslaugos vertinamos geriau nei techninės: „Asmeninės paslaugos yra traktuojamos kaip investicija į save, žmogus skiria tam laiko, lėšų, todėl, net jei kas ir nepavyko, šios paslaugos suteikia didesnį pasitenkinimą. Techninės paslaugos yra vertinamos objektyviau, jas vertinant mažesnę įtaką daro emocijos“.

Iš viso tyrime dalyvavo ir į internetu pateiktus klausimus atsakė 500 įvairaus amžiaus, užsiėmimo sričių, pajamų lygio, šeiminės padėties Lietuvos gyventojai. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos interneto vartotojai naudojasi įvairiomis paslaugomis, kaip vertina gautų paslaugų kokybę, kur ieško informacijos apie paslaugas ir kas jiems yra svarbiausia renkantis paslaugų teikėją.

„Paslaugos24.lt“ – tai pirmasis išmanusis paslaugų paieškos ir pasiūlos portalas Lietuvoje. Portalo sistema sudaro sąlygas paslaugos pirkėjui su paslaugos teikėju bendrauti betarpiškai ir taip užtikrina pirkėjams greitą ir labiausiai jų poreikius atitinkančios paslaugos įsigijimą, o paslaugų teikėjams – lengvą potencialių klientų radimą. Paslaugos24.lt iš kitų panašaus pobūdžio portalų išsiskiria ir didele funkcijų gausa bei plačiu paslaugų sektorių pasirinkimu. Daugiau informacijos www.paslaugos24.lt

Anksčiau kvietimą į vakarėlį buvo galima gauti asmeniškai arba telefonu, o dabar sparčiai besivystančios technologijos suteikia galimybę surengti renginį „Facebook“ tinkle ir iš ten išsiųsti kvietimą draugams. Paaugliai, rengiantys vakarėlius, kol namie nėra tėvų, dažnai naudojasi tokiais būdais.

„Facebook“ leidžia daug greičiau ir paprasčiau sukviesti svečių, tačiau, be artimų draugų, į vakarėlį gali užsukti ir nepažįstamųjų. Jei renginio „Facebook“ organizatorius išsirinko tokius konfidencialumo nustatymus, kai kiekvienas norintis gali prisijungti prie renginio, į vakarėlį gali susirinkti daugybė nekviestų svečių. Nerimą tėvams kelia tai, kad paaugliai dažnai sąmoningai kviečia visus be išimties siekdami platesnio visuomeninio pripažinimo. Galų gale namie susirenka daug nepažįstamų žmonių, o tai gali būti gana rizikinga.

Tėvai riziką gali sumažinti pasinaudoję šiais būdais:

1.Draugaukite su savo vaiku ir socialiniuose tinkluose. Tai padės geriau suprasti atžalą, jo interesus, draugus, taip pat ir kontroliuoti veiksmus. O vaikas, suvokdamas, kad jo veiksmai „Facebook“ tinkle gali būti stebimi tėvų, nedarys skubotų veiksmų.

2.Katu su vaiku aptarkite galimus padarinius. Prieš palikdami jį vieną namuose pasikalbėkite apie atsargumo ir saugumo taisykles.

3.Ir svarbiausia – pademonstruokite savo technologinį išprusimą. Kompiuteryje įjunkite tėvų kontrolę iš valdymo paketo Kaspersky Internet Security 2013. Tai padės išvengti neatsargių vaiko veiksmų ir nepageidaujamo asmeninės informacijos platinimo internete.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) atlikta EK paskelbtų duomenų analizė parodė, kad 2012 m. lietuviai dažniau nei didžioji dalis europiečių internetu skambino (71 proc., ES vidurkis – 35 proc.), atliko bankines operacijas (65 proc., ES vidurkis – 54 proc.), kėlė į internetą savo pačių sukurtą e. turinį (46 proc., ES vidurkis – 35 proc.) ir registravosi pas gydytoją (16 proc., ES vidurkis – 11 proc.). Tačiau tik 20 proc. visų Lietuvos gyventojų (30 proc. interneto naudotojų) per pastaruosius metus pirko internetu. ES atitinkamų rodiklių vidurkiai – 45 proc. ir 59 proc. Iš kitų ES valstybių internetu pirko tik 6 proc. Lietuvos gyventojų arba 9 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – atitinkamai 11 proc. ir 15 proc.).

Duomenys rodo, kad per metus ženkliai augo e. valdžios paslaugų naudojimo lygis. Gyventojų, kurie naudojasi viešojo sektoriaus e. paslaugomis, dalis per 2012 metus padidėjo 7 proc. punktais ir pasiekė 37 proc., nors nuo ES vidurkio – 44 proc. – vis dar atsiliekame. Tačiau sąlyginai didelė gyventojų dalis e. paslaugomis naudojasi interaktyviai – t. y., tam, kad ne tik gautų, tačiau ir pateiktų institucijoms užpildytas elektronines dokumentų formas. Tai daro 29 proc. gyventojų, ES vidurkis – 22 proc.

Verslo įmonės elektroninėmis paslaugomis naudojasi daug aktyviau – Lietuva pirmauja pagal įmonių bendravimo su viešojo sektoriaus institucijomis internetu apimtis. Net 100 proc. Lietuvos įmonių naudojasi e. valdžios paslaugomis (ES vidurkis – 87 proc.), 99 proc. įmonių interaktyviai dirba su viešuoju sektoriumi teikdamos užpildytas e. formas (ES vidurkis – 72 proc.), 27 proc. įmonių naudojasi elektroninių viešųjų pirkimų paslaugomis (ES vidurkis – 12 proc.).

Lietuvos įmonių aktyvumas e. komercijos srityje – vidutiniškas. 2012 metais 15 proc. mūsų šalies įmonių pardavė prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 14 proc.), 19 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 16 proc.). E. komercijos generuojama Lietuvos įmonių apyvarta sudarė 12 proc. (ES vidurkis – 15 proc.).

Europos Komisijos duomenimis, internetu kartą per savaitę ir dažniau 2012 m. naudojosi 65 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 70 proc.), kasdien internetu naudojosi 50 proc. gyventojų (ES vidurkis – 59 proc.). Vis dar didelė Lietuvos gyventojų dalis – apie 30 proc. – niekuomet nėra naudojęsi internetu (ES mastu tokių gyventojų – 22 proc.).

2012 m. mobiliuoju internetu nešiojamuose įrenginiuose (kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose) naudojosi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 36 proc.). Pagal šį rodiklį pirmaujančioje Švedijoje mobiliuoju internetu naudojasi 70 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 63 proc. gyventojų.*

Dar nė vienas žmogus pasaulyje prieš mirtį nėra pareiškęs, jog labiausiai jam gaila, kad šiame gyvenime jis per trumpai prabuvo ir per mažai naršė internete.

Lietuvoje sparčiai daugėja vadinamųjų socialiųjų interneto vartotojų. Šie žmonės įvairioms medijoms per parą skiria vidutiniškai 9 val. 20 min. Dabar socialieji vartotojai sudaro 13 proc. visų besinaudojančiųjų internetu, o tarp jaunimo tokių – jau kone trečdalis.
Tiesa, ir bendras interneto vartotojų skirtingoms medijoms skiriamas laikas Lietuvoje neįtikėtinai ilgas – net 8 val. 35 min. Šie duomenys paaiškėjo po rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto tyrimo „Media day“.
Kaip sužinome iš kitos, “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” šiemet atliktos sociologinės apklausos, į klausimą, kokiai veiklai jūs skiriate daugiausiai laisvo laiko savaitgaliais, daugiausiai respondentų (net 31 proc.) atsakė, kad naršo ir bendrauja internete. Su draugais susitinka jau tik 17,6 proc. apklaustųjų, laiką leidžia gamtoje, parkuose ar važinėja po Lietuvą – 13,4 proc., o į renginius vaikšto ar knygas skaito apskritai mažuma (atitinkamai 8 ir 4,5 proc. respondentų).
Žinoma, atsiras tvirtinančiųjų, kad šie duomenys rodo mūsų pažangą, esą ir Vakarų Europoje žmonės internete praleidžia daug laiko, ir tai labai pozityvu. Bet stebint tokius žmones man peršasi visai kitokios išvados. Aktyvių interneto vartotojų gyvenimas iš šalies atrodo kažkoks keistas, netikras. Juk toks žmogus aštuonias valandas miega, aštuonias praleidžia internete arba prie televizoriaus, dar pusantros valgo, taigi viskam kitkam (beje, ir darbui) lieka pusseptintos valandos. Kur tokioje dienotvarkėje įsitarpuoti santykiams su mylimuoju, su vaikais, su draugais ar giminačiais, kur vietos rasti kultūros renginiams ar išvykoms į gamtą, nelabai ir aišku. Beje, kaip pastebi darbdaviai, ir dirba tokie žmonės tarsi atbulomis rankomis, neatsakingai.
Ne taip seniai teko maloniai bendrauti su psichologu-psichoterapeutu Zenonu Streikumi. Jo žodžiais, dar nė vienas žmogus pasaulyje įvykus didžiuliam sukrėtimui arba prieš mirtį nėra pareiškęs, jog labiausiai jam gaila, kad šiame gyvenime jis per trumpai prabuvo ir per mažai naršė internete. Tada dauguma kaip tik gailisi, kad gyvenime per mažai savo laiko skyrė šeimai, vaikams, artimiesiems, per mažai padarė gerų darbų, per mažai rėmėsi tikrosiomis vertybėmis, per menkai pažino savo kraštą, visai be reikalo netikėjo Dievo ir pan. Nors “Facebook” tinkle per gyvenimą jis ir praleidžia tūkstančius valandų, tačiau jokių apgailestavimų dėl jo prieš mirtį kažkodėl nepateikia. Kažkodėl prieš mirtį tai traktuojama kaip tuščiai praleistas laikas.
Ir šią tiesą žmonės supranta skirtingu metu: vieni, kaip minėta, prieš mirtį, kiti – gyvenimo pusiaukelėje, treti – sukūrę šeimas, ketvirti – po nelaimių šeimoje, penkti – paprasčiausiai persisotinę internetu.
Gal pasirodysiu kaip seniena iš antikvariato, bet norėčiau palinkėti, kad žmonėms šis praregėjimas ateitų kuo anksčiau. Iš tiesų aš nekvestionuoju pažangos ir interneto sukurtų stebuklų, tiesiog manau, kad jam per dieną verta skirti ne aštuonias, bet, tarkime, dvi tris valandas. O likusį laiką gal geriau skirti šeimai, kultūrai, dvasiniam penui ir panašioms vertybėms.

Kaip pranešė bendrovės „Penki kontinentai“ atstovai, š. m. liepos 12 dieną įmonė užfiksavo itin suaktyvėjusią DDoS (angl. Distributed Denial of Service) ataką, nukreiptą prieš kompanijos klientus.

Tokių atakų metu į serverį siunčiamas didelis kiekis užklausų. Programišiai tikisi, kad serveris su tokiu duomenų srautu nesusidoros, įprastos užklausos tuo metu nebus priimamos ir taip bus sutrikdytas sklandus kasdienis darbas.

Įmonės Tinklo operacijų centro vadovo Tomo Okmano teigimu, toks DDoS atakų suaktyvėjimas fiksuotas pirmą kartą, o stebimos tendencijos rodo, kad atakos ir toliau nuolat stiprėja.

„Mūsų „Skynet“ tinklas nuolat atakuojamas kibernetinių nusikaltėlių iš skirtingų pasaulio šalių. Pastaruosius tris mėnesius juntame itin suaktyvėjusius jų veiksmus. Paskutinė ataka užfiksuota visai neseniai – liepos 12 dieną. Garantuoti klientams 100 proc. apsaugos beveik neįmanoma, todėl būtinas didesnis valstybės dėmesys šiai problemai. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą ar Nacionalinį elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinį, tačiau nesame tikri, kad šiuo metu jie pajėgūs mums pagelbėti“, – sako T. Okmanas.

Nors didelės apimties DDoS ataką surengti gana paprasta ir ji vykdoma iš užkrėstų kompiuterių bet kurioje pasaulio vietoje, apsauga nuo tokių veiksmų kainuoja itin brangiai.

„Apsauga nuo DDoS atakų – be galo daug laiko ir investicijų reikalaujantis darbas. Iš dalies mums pavyko apsaugoti savo klientus, nes nuolat investuojame į šią sritį. Turime daug sertifikuotų specialistų, kurie žino, ką daryti iškilus panašiai problemai, naudojame itin modernią „Cisco Systems“ įrangą. Nors šioje kovoje mūsų specialistai tarsi kareiviai, o jų turimi sertifikatai – tarsi antpečiai, garantuoti šimtaprocentinę sėkmę vienai bendrovei per didelė finansinė našta, todėl būtina valstybės pagalba“, – sako T. Okmanas.

Tai, kad kibernetinio saugumo padėtis Lietuvoje nėra patenkinama, pripažįsta dauguma IT specialistų. Tą įrodė ir šį pavasarį kibernetinių nusikaltėlių sukelta ataka prieš vieną didžiausių naujienų portalų. Tai privertė į susiklosčiusią situaciją dėmesį atkreipti ir valdžios atstovus: birželį įsteigta kibernetinio saugumo konsultacinė taryba, o Vidaus reikalų ministerijai iki spalio 1 dienos pavesta parengti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą. Ar šie veiksmai garantuos bendrovėms apsaugą nuo kibernetinių nusikaltėlių, parodys laikas.

Jau keletą metų iš eilės Lietuva atsiduria tarp valstybių, kuriose fiksuojama daugiausiai patyčių: juk būtent mūsų šalyje gyvena didžiausias procentas mergaičių, patiriančių patyčias, o lietuviai berniukai sulaukia vos dešimtadaliu procento mažiau užgauliojimų ir patyčių nei turkai, iš kurių tyčiojamasi daugiausiai.
Beje, nors manoma, kad patyčios labiausiai paplitusios tarp vaikų, gana daug jų pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 70 proc. aukštųjų mokyklų studentų yra matę tyčiojimosi atvejų, o beveik 50 proc. girdėjo, kaip dėstytojai tyčiojasi iš studentų. Pastebėta, kad nėra nė vienos socialinės grupės, apie kurias studentai nebūtų girdėję pašaipių replikų.
Negana to, patyčios stulbinamu greičiu keliasi į internetą. Projekto „Vaikų linija“ koordinatorės Marinos Mažionienės teigimu, dažniausiai tiek virtualios, tiek realios patyčios vyksta lygia greta: „Virtualioje erdvėje žmonės paprastai elgiasi ryžtingiau, bjauriau ir pasisako drąsiau negu realiame gyvenime. Viena pagrindinių to priežasčių yra galimybė išlikti anonimiškam. Nemažai internautų vis dar mano, kad internete yra nematomi. Tokia iliuzija skatina žmogų daryti tai, ko jis nedarytų, jeigu būtų žinoma jo tapatybė, pavyzdžiui, kurstyti nesantaiką, išsakyti rasistines ar nacionalistines pažiūras, koneveikti savo bendraamžį ar net grasinti susidorojimu.“ Tačiau iš tiesų žmogus, netinkamai pasielgęs elektroninėje erdvėje, labai greitai gali būti susektas pagal IP adresą.
Svarbu žinoti, kad šiuo metu Lietuvoje užsienio valstybių pavyzdžiu vykdomos prevencinės programos. Jau mokyklose pasakojama, kaip apsaugoti save ir vaikus nuo virtualių patyčių. Dažniausiai patariama kontroliuoti tinklalapius, kuriuose lankosi vaikai, ir “prigąsdinti” juos, kad netinkamai pasielgę virtualioje erdvėje jie bus susekti ir nubausti. Beje, visiems pravartu žinoti, kad už šmeižtą, įžeidinėjimą, diskriminavimą bei kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etnines, religines ar kitokias žmonių grupes gresia ne tik baudos, bet ir laisvės apribojimas iki trejų metų.
R.Mažionienė pastebi, kad šiemet patyčių tiek realiame gyvenime, tiek internete mažiau nei ankstesniais metais, tačiau naujienų portalų komentaruose ir “Facebook” tinkle jų vis dar labai daug. Tad norint sumažinti tokių patyčių mastą informaciniuose portaluose Lietuvai galbūt derėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu: šioje valstybėje, siekiant mažinti patyčias komentaruose, internetinių laikraščių skaitytojai publikacijas komentuoti gali tik tuo atveju, jei yra prisiregistravę prie sistemos. Taip skatinama atsakomybė už komentarus.

Nusikaltimų, susijusių su informacinių sistemų saugumu
2012 m.    2013 m.
Užregistruota    Ištirta    Užregistruota    Ištirta
152    105    354    317

Elektroninių patyčių ypatumai

Patyčių paplitimas (proc.)
Elektroninių patyčių paplitimas (proc.)
Estija    43    14
Danija    25    12
Švedija    28    11
Čekija    26    8
Prancūzija    26    7
Belgija    19    6
Lietuva    19    5
Vokietija    16    5
Ispanija    16    4
Nyderlandai    14    4
Italija    11    2

Keliasdešimt katalikų kunigų kiekvieną sekmadienį patys ar padedami parapijiečių perkelia sakytus sekmadieninius pamokslus į internetą.

Vieni savo parapijos bažnyčios puslapyje pateikia tik išspausdintą homilijos tekstą, kiti rašo asmeninius tinklaraščius ir juose pateikia dar ir pamokslo garso arba vaizdo įrašą. Kai kurie kunigai netolimoje ateityje ketina siųsti naujienlaiškius ar sukurti savo paskyras socialiniuose tinkluose, kad žmonės galėtų prenumeruoti jų pamokslus.
Štai broliams pranciškonams, įsikūrusiems Pakutuvėnuose, idėją filmuoti ir dalytis pamokslais pasiūlė parapijiečiai. “Tai buvo, regis, prieš penkerius metus, – sako Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio vienuolyno brolis kun. Paulius Vaineikis OFM. – Ilgainiui pastebėjome, kad žmonės, aplankę mus Pakutuvėnuose, vėl nori čia grįžti, tik ne visi turi tokių galimybių, riboja atstumas. Bet žmonėms reikia dvasinio maisto, kurio jie gavo būdami čia, todėl, negalėdami pas mus grįžti fiziškai, jie grįžta naudodamiesi naujausiomis technologijomis. Ir tai yra gerai.”
Uždegančius pamokslus, kurių kiekvieną sekmadienio vidudienį susirenka pasiklausyti pilnutėlė Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia, sakantis kunigas Rytis Gurkšnys SJ nepamena, kada įkėlė į internetą pirmąją savo homiliją, bet šiandien jau turi nemažą sekėjų būrį, kurie, negalėdami ateiti pasiklausyti su šypsena ir didžiule energija sakomo pamokslo, laukia jo žodžio internete. “Daugiausiai mano skaitytojų – ne vilniečiai, yra visas būrys Airijoje ir Anglijoje gyvenančių, išeivių, kuriems reikia tokio kasdienio įkvėpimo, padrąsinimo. Naujosios technologijos kaip tik ir leidžia šitai padaryti – sugrįžti ir dar kartelį išklausyti palaikančio žodžio. Be to, dalis žmonių kartais neįsigilina į bažnyčioje sakomą pamokslą, todėl grįžę namo įsijungia internetą ir dar kartą, jau tyloje, apmąstydami jį skaito”, – pasakoja šios bažnyčios rektorius R.Gurkšnys.
Beje, savo pamokslus į internetą kelia ir vyresnės kartos kunigai. Štai Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius internete pateikia savo pamokslus nuo 1996 m., o Panevėžio arkivyskupas Jonas Kauneckas – nuo 2000-ųjų.
Bene aktyviausiai internete darbuojasi protestantų, evangelikų reformatų dvasininkai.
Kunigų homilijas spausdinančio interneto dienraščio “Bernardinai.lt” vyr. redaktorius Andrius Navickas pastebi, kad sekmadienio pamokslų vaizdo įrašai populiarumu varžosi su kitomis skaitomiausiomis dienos naujienomis. “Kita vertus, homilijos pateikimas internete yra didelis iššūkis patiems kunigams ir paskata palaikyti aukštą intelektinį lygį, nes kai kalbi, atrodo, protingai, o surašęs pamatai, kad kartais nėra daug išminties”, – atkreipia dėmesį A.Navickas.

LENTELĖ
Kunigų pamokslai internete
www.pakuta.lt
www.kazimiero.lt
www.eimiz.com
www.toliatas.lt
www.kapelionas.lt
www.lcn.lt/kaunas/
www.panevezys.lcn.lt
www.academiaadfontes.wordpress.com
www.vydija.lt
www.ref.lt
www.m-b.lt
www.bernardinai.lt