Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) 12 metų teikia belaidžių technologijų fiksuotojo interneto ir ketverius metus – mobiliojo interneto paslaugas.

Visoje šalyje taip pat veikia apie 1000 Telecentro įsteigtų Wi-Fi ryšio zonų. Maždaug pusė visų interneto tinklų išteklių skirti kaimiškųjų vietovių gyventojams.
Didžioji dalis (apie 80 proc.) iš beveik 400 Telecentro interneto paslaugomis besinaudojančių bibliotekų taip pat yra ne miestuose, o rajonuose.
„Nuo didžiųjų gyvenamųjų centrų nutolusias gyvenvietes internetas pasiekia lėčiau nei miestus, todėl mūsų paslauga „Erdvės“ puikiai užpildo šią nišą. Belaidėmis technologijomis ryšį suteikiame net labai nutolusiose vietovėse, dažnai tokiose, kur jokie kiti operatoriai paslaugų neteikia“, – sako Telecentro komercijos direktorius Egidijus Ropė.
Apie 80 proc. interneto „Erdvės“  naudotojų – rajonų gyventojai ir įmonės.
Mobilųjį ryšį Telecentras pirmiausiai įdiegė didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose, tačiau jis pasiekia ir kai kuriuos nutolusius miestų rajonus, mažas gyvenvietes, sodų bendrijas (šiuo metu prieinamas apie 70 proc. šalies gyventojų) ir toliau yra plečiamas visuose regionuose.
Iš pradžių tik mobiliojo 4G interneto „Mezon“ naudotojams skirtomis Telecentro Wi-Fi ryšio zonomis nuo 2012 gali naudotis visi Lietuvos gyventojai. Absoliuti jų dauguma – kaimiškose vietovėse, o turint omenyje nuolat didėjantį išmaniųjų įrenginių populiarumą, šis tinklas esmės išplėtė galimybę naudotis internetu. Telecentro Wi-Fi ryšio zonose prie interneto galima jungtis kompiuteriais, planšetėmis, išmaniaisiais telefonais, muzikos grotuvais ir kitais įrenginiais, kuriuose yra integruota „WiFi“ ryšio sąsaja.
„Tobulėjant ryšio technologijoms interneto paslaugos natūraliai papildė ir integravosi į mūsų bendrovės veiklą, kurios didžiąją dalį tradiciškai sudarė radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugos. Jau keletą metų mes teikiame mišrias – vaizdo ir garso transliacijų internetu, taip pat ir tiesioginių mobiliųjų transliacijų paslaugas“, – pasakoja Egidijus Ropė.
Š.m. birželio 12 d. Telecentras minės 87-ąsias savo veiklos metines.

Kompiuteris ir internetas lietuvių gyvenime nukonkuravo televiziją: laisvalaikiu Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai daugiau laiko praleidžia naršydami internete, nei žiūrėdami televizorių. Tai parodė „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, atskleidusi miestiečių laisvalaikio įpročius.
Kaip atrodo tipiškas lietuvių laisvalaikis? Pasirodo, 31 proc. miestiečių savaitgaliais arba tomis dienomis, kai nedirba, daugiausiai laisvo laiko skiria naršymui ir bendravimui internete. Kad laisvalaikiu daugiausia žiūri televizorių ir filmus, nurodė 24,8 proc. apklaustųjų, na, o laisvalaikiu lankosi kultūriniuose renginiuose ar daugiausiai laiko praleidžia skaitydami knygas – tik atitinkamai 8,2 ir 4,6 proc. respondentų.
Į klausimą, ar jie daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, ar naršydami internete, beveik pusė visų respondentų atsakė, kad internete, o mažiau nei trečdalis – kad prie televizoriaus. Neturintys nei televizoriaus, nei interneto paminėjo tik atitinkamai 2,2 ir 3,8 proc. apklausos dalyvių.

Kokiai veiklai jūs skiriate daugiausiai laisvo laiko savaitgaliais? (proc.)
Naršau internete     31
Žiūriu televizorių, filmus     24,8
Susitinku su draugais     17,6
Leidžiu laiką gamtoje, parkuose, važinėju po Lietuvą     13,4
Einu į renginius (teatrus, koncertus ir kt.)     8,2
Skaitau knygas     4,6
Neturi nuomonės / neatsakė     0,4

Ar jūs daugiau laiko praleidžiate prie televizoriaus, ar naršydamas internete (proc.)?

Internete     47,2
Prie televizoriaus     31,6
Panašiai laiko praleidžiu ir internete, ir žiūrėdamas TV programas     14,6
Neturiu interneto     3,8
Neturiu televizoriaus     2,2
Nežino / neatsakė     0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. kovo 25–27 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Elektroninėse parduotuvėse perka jau kas ketvirtas internetu besinaudojantis lietuvis. Pasak elektroninės parduotuvės imk.lt direktoriaus Jurgio Gylio, paklausiausi pirkiniai internetinėje erdvėje yra bilietai į renginius, teatrą, kiną, taip pat lėktuvų bilietai.

Pernai žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovei „TNS LT“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad 37 proc. vartotojų, perkančių internetu, elektroninėse parduotuvėse įsigyja bilietus. Antroje vietoje pagal paklausą – drabužiai, batai ir aksesuarai. Šiuos daiktus perka 24 proc. internautų. Vakarų Europos šalyse šios prekių grupės taip pat populiariausios.
„Anksčiau lietuviai dažniausiai pirkdavo elektronikos prietaisus, televizorius, buitinę techniką – prekes, kurių įsigijimą reikia planuoti iš anksto. Dabar jau įprato internetu įsigyti ir kasdienio vartojimo prekių. Vis dažniau lietuvio prekių krepšelyje atsiduria kvepalai, kosmetika, namams ir kasdienei buičiai skirtos prekės“, – atkreipia dėmesį Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys.
J.Gylys pastebi, kad vienos paklausiausių išlieka ir buitinės technikos prekės. Jos ypač populiarios tarp gyventojų iš mažesnių miestų, kuriuose nedaug buitinės technikos salonų, o ir juose mažas pasirinkimas. Be to, J.Gylio žodžiais, žmonėms svarbu, kad užsisakius, tarkim, šaldytuvą ar skalbimo mašiną nereikia rūpintis daikto atvežimu į namus.
Beje, lietuviai dažnai internetu užsisakinėja ir prekių vaikams bei ėdalo gyvūnams. Na, o rečiausiai mūsų šalies pirkėjai elektroninėje erdvėje renkasi interjero prekes, telefonus bei maistą.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, informacijos apie viešąsias paslaugas per paskutinius 12 mėnesių internete ieškojo 39 proc. Lietuvos gyventojų – 7 procentiniais punktais daugiau nei 2011 metų pabaigoje. Populiariausios elektroninės paslaugos – pajamų deklaravimas ir  su sveikatos apsauga susijusios paslaugos.

„Informacijos paieškos internete ir naudojimosi elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis-paslaugomis augimas natūralus procesas. Šias tendencijas lemia du faktoriai: gyventojai vis dažniau naudojasi internetu ir vis daugiau visuomenei reikalingiausių viešųjų ir administracinių paslaugų perkeliama į internetą. Gyventojai įvertina šių paslaugų gavimo elektroniniu būdu paprastumą ir naudą tad jos tampa aktualios vis didesniam žmonių ratui“, – sako IVPK direktorius Rytis Kalinauskas.

2012 m. spalį atlikto tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėn. bent kartą viešųjų institucijų interneto svetainėse lankėsi 39 proc. Lietuvos gyventojų (palyginimui, 2011 metų lapkritį –  32 proc.).

Pagal amžiaus grupes, viešųjų institucijų interneto puslapiuose daugiausia lankėsi 25-34 metų amžiaus grupės asmenys – 62,9 proc., taip pat 16-24 metų amžiaus grupės asmenų – 47,1 proc. Mažiausiai viešųjų institucijų interneto svetainėse lankėsi vyresnio amžiaus gyventojai – tik 4,4 proc. 65-74 metų amžiaus žmonių.

Pagrindinis lankymosi viešųjų institucijų interneto svetainėse tikslas – informacijos paieška: dažniausiai ieškoma bendros informacijos apie viešąją instituciją ir jos veiklos sritis – 48 proc. visų apsilankiusiųjų viešųjų institucijų interneto svetainėse (2011 m. lapkritį – 46 proc.). Darbuotojų kontaktinės informacijos ieško –  40 proc. (2011 m. lapkritį – 24 proc.), elektroninių prašymų ar formų, reikalingų paslaugai gauti, pildymas – 41 proc. (2011 m. lapkritį – 38 proc.).

Dažniausiai gyventojai naudojasi pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – 20 proc. gyventojų (2011 m. lapkritį – 16 proc.), su sveikatos apsauga susijusiomis paslaugomis (informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose institucijose paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus) – 20 proc. (2011 m. lapkritį – 11 proc.), laisvų darbo vietų paieškos paslaugomis – 16 proc. (2011 m. lapkritį – 5 proc.), socialinėmis ir socialinio draudimo paslaugomis – 14 proc. (2011 m. lapkritį – 6 proc.).

Tyrimo metu gyventojai buvo apklausiami ar naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (skaitmenintas Lietuvos kultūros paveldas prieinamas bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų banke E. paveldas). Šiomis paslaugomis per pastaruosius 12 mėn. naudojosi 7 proc. Lietuvos gyventojų (2011 m. – 3 proc.). Gyventojai taip pat buvo apklausiami ar naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (internetinėmis vertimo priemonėmis, automatinėmis kalbos atpažinimo priemonėmis), jomis Lietuvos gyventojai naudojosi aktyviau – 17 proc. gyventojų.

2012 m. 7 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi elektroninių valdžios vartų portale. 85 proc. žmonių, per pastaruosius 12 mėn. apsilankiusių šiame portale, naudojosi per elektroninių valdžios vartų portalą teikiamomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis.

Tyrimo metu, vadovaujantis informacijos aiškumo, naudingumo ir patogumo naudotis aspektais, buvo vertinama elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kokybė. Lietuvos gyventojai geriausiai įvertino automobilių registravimo paslaugas (8,4 balo iš 10), viešųjų bibliotekų, gimimo, mirties, santuokos liudijimų išdavimo paslaugas (8 balais).

68 proc. Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių yra lankęsi viešųjų įstaigų interneto svetainėse, šiose interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę vertina teigiamai, neigiamai vertina tik 4 proc. gyventojų.

Tyrimą atliko UAB „BGI Consulting“. Tyrimas buvo atliekamas 2012 m. spalį, apklausus 1030 Lietuvos gyventojų (16-74 metų amžiaus).

18-48 metų amžiaus moterys, turinčios vaikų iki 6 metų amžiaus, yra vienas aktyviausių segmentų internete. Internetu kasdien itin aktyviai naudojasi 73 proc. mamų, kai bendras Lietuvos gyventojų vidurkis gerokai mažesnis – 53 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto 2012 m. interneto naudotojų tyrimo rezultatai.

„Internetas mamoms yra svarbiausia medija po televizijos. Absoliučiai jų daugumai internetas tapo pagrindine priemone, padedančia organizuoti įtemptą dienotvarkę. Internete moterys, auginančios mažamečius vaikus, administruoja finansus, ieško informacijos apie dominančius produktus ir palaiko socialinius ryšius“, – sako TNS LT Media departamento projektų vadovė Inga Bitinaitė.

Tyrimo duomenimis, mamų veiklos internete apima visas 4 poreikių sritis – socialinę, informacijos paiešką, administravimą ir pramogas. Tarp populiariausių jų užsiėmimų patenka naudojimasis el. paštu, paieškos sistemomis, naujienų skaitymas, naudojimasis el. bankininkystės paslaugomis ir pokalbių programomis, kaip, pavyzdžiui, „Skype“.

Ypač didelį dėmesį mamų segmentas skiria el. komercijai. Prekes internete bent kartą per mėnesį įsigyja kas ketvirta moteris. Palyginimui, šis rodiklis tarp visų 15-74 metų amžiaus gyventojų yra per pusę mažesnis ir siekia tik 12 proc. Populiariausios prekės mamų el. pirkinių krepšelyje – apranga ir aksesuarai, prekės kūdikiams ir vaikams, bilietai į įvairius renginius, teatrą, kiną ir kosmetika, parfumerija.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šio vartotojų segmento atstovės, prieš įsigydamos prekes elektroninėje erdvėje, apie jas pirminę informaciją susiranda internete. Kas antra mama teigia, kad, prieš įsigydama prekes ar paslaugas, informacijos apie jas pirmiausia ieško internete. 44 proc. šių vartotojų internete skaito atsiliepimus apie prekes ir paslaugas, 41 proc. lygina produktų ir paslaugų kainas.

Daugiau nei trečdalis mamų teigia, kad žmonių komentarais apie prekes ir paslaugas elektroninėje erdvėje pasitiki labiau nei pačių įmonių pateikta informacija apie savo produkciją. 31 proc. jų labiau pasitiki pažįstamų ir 22 proc. – nepažįstamų žmonių internete išsakyta nuomone. Daugiau nei penktadaliui moterų komentarai ir atsiliepimai internete padeda apsispręsti dėl pirkinio.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalis mamų pasikliauja vartotojų atsiliepimais ir nuomonėmis. Todėl paslaugų kūrėjai turėtų rūpintis savo reputacija internete ir skatinti grįžtamąjį vartotojų ryšį apie prekes ar paslaugas“, – teigė I. Bitinaitė.

Tyrimas parodė, kad, nors mamos aktyviai naršo el. parduotuvėse, pusė jų nieko neįsigyja ir tik ketvirtadalis peržengia pirkimo barjerą. Viena iš galimų priežasčių – nesaugumas. Beveik kas antra moteris arba 46 proc. šio segmento atstovių, išreiškė rūpestį dėl duomenų apsaugos ir privatumo el. erdvėje.

Šis segmentas aktyviau naudojasi internetu mobiliuose įrenginiuose ir išmaniaisiais telefonais. Mobiliuose įrenginiuose internetu naudojasi daugiau nei ketvirtadalis arba 27 proc. mamų, o tarp visų 15-74 metų amžiaus tiriamųjų tokių yra 22 proc. Išmaniaisiais telefonais 2012 m. naudojosi 28 proc., planšetiniais kompiuteriais – 5 proc. mamų, tuo tarpu atitinkami tarp visų tiriamųjų rodikliai buvo 21 proc. ir 5 proc.

Nustojus rašyti populiariems tinklaraštininkams, tinklaraščių rašymo ir skaitymo mada ėmė stagnuoti. Tačiau apie lietuviškosios tinklaraštijos mirtį kalbėti per anksti – dabartinę būseną ekspertai vadina transformacija.

Prieš pusantrų metų sustabdytas tinklaraštis „Nezinau.lt“ buvo sulaukęs iki šiol rekordinio Lietuvos skaitytojų populiarumo: „Loger.lt“ duomenimis, jis turėjo apie 6 tūkst. prenumeratorių ir, be jokios abejonės, gerokai daugiau skaitytojų. Šiuo metu informacinių technologijų temomis rašantys tinklaraščiai šalyje nėra tokie gyvybingi ir populiarūs.
„Iš tiesų tinklaraščių populiarumą lemia socialinė aplinka. Geriausiais laikais IT tinklaraščiai buvo populiarūs dėl savo aktualumo: kompiuterininkai mėgėjai patys iš detalių susidėdavo kompiuterius, tad natūralu, kad jiems IT tinklaraščiuose pateikiama informacija buvo aktuali ir įdomi. Šiuo metu kompiuteriai yra tarsi baldai, dažniausiai juos perkame atsižvelgdami į biudžetą, todėl tinklaraštininkai dažniau rašo apie bendras tendencijas, kurios auditorijai mažiau įdomios. Tai lėmė rinkodaros, kulinarijos, politikos temomis rašomų tinklaraščių suklestėjimą, nes šios temos įdomios nuolat. Na, o dabar pakilimą išgyvena dar ir socialinių bei politinių aktualijų tinklaraščiai“, – teigia buvęs „Nezinau.lt“ autorius, interneto ekspertas Džiugas Paršonis.
„Gal bus keista girdėti, bet politikai turi nemažai įtakos tinklaraštijos pagyvėjimui ar atoslūgiui. Politika skatina kurtis įvairius nuomonių tinklaraščius, dabar šios temos ypač populiarios, nes visuomenė aktyvėja. Be to, ir patys politikai suprato, kad rašyti tinklaraštį – apsimoka. Remigijus Šimašius juos išpopuliarino, neseniai prisijungė ir Ingrida Šimonytė. Manau, tai stipriai padidins tinklaraščių žinomumą“, – teigia populiaraus tinklaraščio autorius Mykolas Pleskas.
Tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimo laboratorijos vedėjo dr. Andriaus Šumino teigimu, daugelio Lietuvos politikų tinklaraščių padėtis liūdna: jie atnaujinami nereguliariai ar apskritai tik kartą per mėnesį, nėra sąsajų su kitais įrašais ir tinklaraščiais. Diskusijų, kurios svarbios ne mažiau nei patys įrašai, praktiškai nėra, todėl politinius tinklaraščius vadinti tinklaraščiais galima tik „užmerkus akis“. „Įrašų skaičius prieš rinkimus ir po rinkimų akivaizdžiai skiriasi – atrodo, kad pasibaigus rinkimams daugelis politikų net ačiū nebesugeba pasakyti“, – pastebi mokslininkas.
Vis dėlto tinklaraštijos kaita priklauso nuo asmenybių. D.Paršonio teigimu, žmonės stebi, kokie tinklaraščiai ir jų rašytojai yra populiarūs, ir patys bando juos imituoti tol, kol atranda savo rašymo stilių, todėl vieno politinio tinklaraščio populiarumas turi įtakos visos politinės tinklaraštijos raidai.

Kada dienoraštis tampa žiniasklaidos priemone
Sklaidant šiuo metu populiarių tinklaraščių pirmuosius įrašus galima pastebėti, kad tinklaraščiai Lietuvoje susikūrė kaip asmeniniai dienoraščiai, kuriuose autoriai dažniau pateikdavo įspūdžius, emocijas, o ne informacinį, analitinį turinį ar nuomones apie socialinius, ekonominius ir politinius reiškinius. Tačiau pamažu tinklaraštis tapo visuomenės informavimo priemone, o šių autoriams už publikacijas gali grėsti tokia pati atsakomybė kaip ir žurnalistams.
„Svarstant etikos pažeidimus tinklaraštininkai prilyginami leidėjams, kurie turi atsakyti už jiems priklausančioje priemonėje transliuojamą ar spausdinamą turinį. Tiesa, tinklaraštininkai kol kas skundžiami retai“, – teigia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) pirmininkas Linas Slušnys.
Svarstant tinklaraštininką LŽLEK visiškai nesvarbi jo profesija ar darbo pobūdis – tiek laisvalaikiu tinklaraštį rašantis profesionalių žiniasklaidos priemonių darbuotojas, tiek asmeninį interneto dienoraštį rašantis kitos profesijos atstovas prilyginami leidėjui.
„Šiaip jau kad kažkas būtų visuomenės informavimo priemone (VIP), pakanka dviejų požymių – per tą priemonę turi vykti informacijos sklaida ir tam procesui neturėtų būti apribojimų. Jeigu bet kas, atsidaręs ar naršyklėje suvedęs adresą, gali matyti asmens įrašą savo paskyroje socialiniame tinkle – to įrašo tinklalapis ir yra VIP. Analogiška situacija ir bet kuriame tinklaraštyje: jeigu įrašas viešas, tai ir yra VIP“, – aiškina tinklaraštininkas, Mykolo Romero universiteto Elektroninio verslo katedros lektorius Liutauras Ulevičius.
O štai A.Šuminas teigia, kad tinklaraštininkams turi būti taikomi pamatiniai nuomonės reiškimo principai, bet ne kai kurie žurnalistinės veiklos principai. Pavyzdžiui, objektyvumo kriterijus. Dėl to tinklaraštis, nors ir pasiekiamas masinei auditorijai, neturėtų būti laikomas žiniasklaidos priemone, o tinklaraštininkas – žurnalistu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Time“ jau ne pirmą kartą skelbia 50 geriausių metų interneto tinklalapių sąrašą. Tarp geriausių 2012 m. svetainių – ir pramoginiai, ir informaciniai tinklalapiai, kurie, “Time” ekspertų vertinimu, turi atitikti pagrindinį kriterijų – taupyti vartotojų laiką bei pinigus.
Įdomu, kad geriausiomis išrinktose svetainėse vyrauja suasmenintos, individualizuotos paslaugos. Pavyzdžiui, tarp pramogoms ir laisvalaikiui skirtų svetainių verta paminėti atnaujintą tinklaraščių kūrimo svetainę “Squarespace 6″, leidžiančią be didelių techninių žinių susikurti išvaizdų ir spalvingą asmeninį tinklaraštį. Naudinga ir filmuoti bei į tinklą vaizdus įkelti leidžianti svetainė “Viddy”, inovatyvumu pasižymi muzikos mėgėjams skirtos svetainės “TuneIn”, “Pitchfrk”, “Songza” ar “Radio Reddit”.
Viena įdomesnių “Time” išskirtų svetainių – savarankiškam mokymuisi skirtas nemokamas tinklalapis “Learni.st”, kuriame galima rasti vaizdo pamokų, paskaitų ir elektroninių knygų pačiomis įvairiausiomis temomis nuo anglų kalbos ar jogos iki vyno gamybos paslapčių. Beje, šio tinklalapio turinį kuria griežtai atrinkti savo srities specialistai, todėl tikimybės “nusimokyti” beveik nėra.
Dar profesionalesnių mokymų galima rasti kitoje visiškai nemokamoje svetainėje “coursera.org”, kurioje įvairias disciplinas dėsto geriausi dėstytojai iš 16 visame pasaulyje žinomų universitetų. Beje, mokydamiesi čia, turėsite ruošti namų darbus, atsiskaityti už žinias, o kartu galėsite bendrauti su po visą pasaulį išsibarsčiusiais “bendraklasiais”.
Na, o tinklalapiai “Longform” ir “Longreads” neigia mitą, kad internautai šiais laikais skaito tik antraštes arba labai trupus pranešimus. Šios svetainės, puoselėdamos geriausias analitinės žurnalistikos tradicijas, iš viso pasaulio tinklalapių surenka ir vienoje vietoje pateikia išsamius analitinius straipsnius konkretaus vartotojo pasirinktomis temomis.

Išnagrinėjusi bendrovės „Omnitel“ pareiškimą, LR konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl mobiliojo 4G interneto „Mezon“ reklamos apie vienintelį tikrai neribotą mobilųjį internetą Lietuvoje ir atmetė įtarimus dėl galimai nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Pagal nustatytas aplinkybes Konkurencijos taryba nerado pagrindo įtarti, jog teiginiai apie 4G „Mezon“ kaip apie tikrai neribotą mobilųjį internetą galėtų būti klaidinantys – Telecentras neriboja nei išsiunčiamų, nei atsiunčiamų duomenų srauto, o informaciją apie maksimalią greitaveiką pateikia aiškiai ir suprantamai.

Bendrovei „Omnitel“ taip pat nepavyko įrodyti, kad ir ji teikia neriboto mobiliojo interneto paslaugas.

Konkurencijos tarybos nutarime pažymima, kad naudojantis UAB „Omnitel“ su nuoroda „Neribotai“ siūlomu mobiliuoju 4G internetu, kai signalas yra nepasiekiamas, automatiškai prisijungiama prie 3G tinklo, o jame, viršijus 10 GB per mėnesį dienos metu, interneto sparta ribojama iki 120 Kb/s.

Taigi, net ir reklamuodama 4G internetą kaip neribotą, UAB „Omnitel“ jį tam tikromis aplinkybėmis riboja, o naudojantis Telecentro mobiliuoju 4G internetu „Mezon“, net ir pasiekus tam tikrą sunaudotų duomenų kiekį, greitaveika dėl to nesikeičia.

Konkurencijos tarybai atmetus UAB „Omnitel“ argumentus, 4G „Mezon“ ir toliau lieka vienintelis tikrai neribotas mobilusis internetas Lietuvoje.

Telecentras yra šimtu procentų lietuviškas mobiliojo ryšio operatorius, nuo 2009 m. sėkmingai konkuruojantis su stambiomis užsienio korporacijomis. Mūsų valstybės valdoma bendrovė šiuo metu užima ketvirtadalį fizinių mobiliojo interneto naudotojų rinkos.

Daugiau informacijos www.telecentras.lt. www.mezon.lt.

Ar prisimenate, kada paskutinį kartą lankėtės filmų nuomos punkte arba mokėjote už muzikos laikmeną? Didžioji dauguma interneto vartotojų atsakys, jog filmus ir muziką jie parsisiunčia internetu.

Ne paslaptis, jog dalis tokios informacijos yra platinama ne visai legaliais būdais – „torrent“ tipo sistemose, failų apsikeitimo tinklalapiuose. Tereikia vos kelių paspaudimų ir savo kompiuteryje gali turėti naujausią filmą, muzikos albumą, žaidimą ar programą. Žmonės noriai dalijasi failais ir sunku tikėtis, jog artimiausiu metu kažkam pavyks pakeisti šį internautų įprotį. Visgi įvairios asociacijos, pasitelkdamos net policijos pareigūnus, bando kovoti su interneto piratais ir kartais triumfuoja. Štai ir Lietuvoje „Linkomanija.net“ vartotojai varsto teismų duris, o veikiausiai ir pats tinklalapis gali būti uždarytas. Ar yra galimybių dalintis failais su kitais bei likti nenubaustam? Pasirodo, tokių galimybių yra.

Pastaraisiais metais vyko teismai dėl nelegalaus „Microsoft Windows“ operacinės sistemos platinimo internetu. Noras pasidalinti brangia programine įranga kai kam virto nemalonia teismine patirtimi. Taip nutiko todėl, kad dauguma „torrent“ sistemos vartotojų pažeidė įstatymą to nesuvokdami. Visgi kiti, apsukresni ir techniškai labiau išprusę, ieško būdų paslėpti savo tapatybę internete. Vienas jų ginklų – Virtualus privatus tinklas VPN (angl. Virtual Private Network).

VPN – tai virtualus tinklas, kurio pagalba gauni naują IP (angl. Internet Protocol) adresą ir naršai internete tarsi būdamas, pavyzdžiui, Australijoje. VPN padeda apsisaugoti nuo grėsmių apsipirkinėjant kelionės metu, taip pat naudojantis viešu Wi-Fi ar tiesiog dalijantis failais. Internete galima pamatyti gausią VPN tiekėjų pasiūlą. Mėnesinis mokestis tokioje sistemoje vidutiniškai siekia 5-10 Eurų. Prieš kelerius metus VPN tinklą savo vartotojams pasiūlė „Smartorrent.com“ – didžiausias Prancūzijos „torrent“ tinklalapis. „Piratai“ sudavė smūgį oponentams ir gerokai palengvino „saviškių“ dalią. Visgi Lietuvoje ši paslauga nėra populiari.

Lietuviai nebijo arba nenori pripažinti gresiančios atsakomybės už failų dalijimąsį. Būtent taip mano vienintelio šalyje privataus tinklo „NordVPN.com“ (www.nordvpn.com) tiekėjo atstovas Vytautas Dudavičius. „Tautiečiai drąsiai naudojasi „torrent“ programomis nekreipdami dėmesio į galimą riziką. Lietuviai yra pažengę interneto vartotojai ir pagal įvairius kriterijus lyderiauja pasaulyje. Visgi mes vangokai naudojamės saugumo priemonėmis“, – teigė pašnekovas. „Sunku įvertinti, kodėl žmonės nesirenka vienokių ar kitokių priemonių interneto ryšį paversti saugesniu. Tai tarsi važiavimas su nudilusiomis padangomis. Tiesiog ne kiekvienas susimąsto apie pasekmes“, – mintimis dalijosi V. Dudavičius.

Pasaulyje aktyvėjant kovai su piratavimu žmonės vis labiau domisi savo saugumu. „Jau keletą metų stebime pasaulinį karą tarp „piratų“ ir juos persekiojančių institucijų. Kuo daugiau interneto vartotojams bandoma primesti savo žaidimo taisyklių, tuo labiau jie tobulėja ir „slepiasi“ , – kalbėjo „NordVPN.com“ (www.nordvpn.com)atstovas Lietuvoje. „Ir pas mus vyksta išties nemažai teisminių procesų dėl dalijimosi medžiaga, pažeidžiančia autorinių teisių įstatymą. Netrukus galime būti persekiojami kaip vokiečiai ar prancūzai“, – įsitikinęs V. Dudavičius. „Šiuo metu neįsivaizduoju saugaus naudojimosi internetu be kokių nors saugumo priemonių. Visada bus norinčiųjų pasinaudoti tavo elektronine banko sąskaita, pasižiūrėti, kas dedasi tavo kompiuteryje ar nubausti už ne visai leistinus veiksmus.“

Virtualaus privataus tinklo paslaugos aktualios nesivaržantiems dalintis populiariais failais. Sunku patikėti, kad pasaulinėms institucijoms pavyks pažaboti žmonių norą skleisti informaciją internetu. Naudojantis VPN tinklais ar kitomis saugumo priemonėmis galima paslėpti savo identitetą. Tokiu atveju net ryšio tiekėjas nematys vartotojo žingsnių interneto platybėse bei negalės kaupti asmeninės informacijos. VPN sistemos gali padėti apsisaugoti nuo interneto plėšikų atakų, suteikti galimybę prieiti prie geografiškai apribotų paslaugų (Netflix, Hulu, Xbox ir k.t.) ar išvengti nemalonios rinkodaros. Jei esate išbandę VPN tiekėjų paslaugas, kviečiame savo patirtimi pasidalinti komentarų skiltyje.

Straipsnio autorius griežtai pasisako prieš piratavimą ar betkokios formos autorinių teisių pažeidimą.

Jau dabar aišku, jog ateityje aukštosios mokyklos privalės stipriai keistis, kad prisitaikytų prie naujausių technologijų.

Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos jau sudrebino ne vieną rinkos sektorių. Kam siųsti paprastą laišką, jei galiu keliais pelės spustelėjimais išsiųsti elektroninį? Kam pirkti popierinę knygą, jei galiu per kelias sekundes į savo kompiuterį ar elektroninę skaityklę parsisiųsti elektroninę mėgstamo kūrinio versiją? Kam pirkti popierinį bilietą kioske, jei prie kompiuterio galima nusipirkti elektroninį?
Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kaip moderniosios technologijos keičia mūsų gyvenimą. Nors universitetai laikomi itin konservatyviomis ir sunkiai pokyčiams pasiduodančiomis institucijomis, interneto era neabejotinai privers keistis ir juos. Tad panagrinėkime, kokie pokyčiai mūsų galbūt laukia jau netolimoje ateityje.

Universitetai internete

Aptardamas priežastis, dėl kurių universitetas tiesiog privalo keistis, buvęs dėstytojas Stephenas Waltas nurodo kelias pagrindines priežastis. Visų pirma, pasak jo, tradicinės paskaitos nėra efektyvios. Reikia ieškoti įvairesnių būdų, kaip perduoti informacija, nes tradicinė forma, kai dėstytojas kalba, o studentai pasyviai konspektuoja ir iš esmės tik perrašo informaciją, yra neveiksminga.
Antra priežastis – siekis kaip įmanoma geriau panaudoti aukščiausios klasės dėstytojus. Viena vertus, būtų visiškai beprasmiška švaistyti šių dėstytojų talentą reikalaujant iš jų dėstyti elementariausius kursus, tebūnie tai ekonomikos ar filosofijos įvadas. Tokį specialistą reikia išnaudoti toje srityje, kurią tyrinėdamas jis yra daugiausiai pasiekęs. Tačiau sąnaudų atžvilgiu nėra efektyvu mokėti jam didžiulę algą ir apsiriboti tik tuo, kad paskaitą ar seminarą išgirstų geriausiu atveju keli šimtai auditorijoje sėdinčių jaunuolių. Būtina siekti, kad šių specialistų skleidžiamos žinios pasiektų kuo platesnę auditoriją. Būtent čia į pagalbą ir ateina moderniosios technologijos, ypač internetas.
Trečia priežastis, pasak S.Walto, vadinančio save realistu ideologiniame amžiuje, yra faktas, kad technologijų pažanga lemia, jog informacijos perdavimo sąnaudos dabar yra kone nulinės. Paskaitas paprasčiausiai galima platinti internete tiek įkeliant tekstus, tiek rengiant tiesiogines transliacijas ar vėliau paskelbiant vaizdo įrašą. Baimintis, kad dėl to sumažės universitete norinčių studijuoti žmonių, neverta. Tyrimai to neužfiksavo, o toks aukštojo mokslo flagmanas, kaip Masačusetso technologijos universitetas, dalį savo paskaitų jau dabar padarė laisvai prieinamas internete.
Tiesa, dalis ekspertų vis dėlto teigia, kad nukentėti gali tos aukštosios mokyklos, kurios didžiąją dalį finansavimo gauna iš studijų įmokų, o ne stipendijų ir paramos už atliekamus aukščiausio lygio tyrimus.
Bet kokiu atveju universitetų žengimas į virtualią erdvę – neišvengiamas. Tokie JAV universitetai, kaip Diuko, Johno Hopkinso, Prinstono, Stanfordo ar Pensilvanijos, jau ėmėsi bendradarbiauti su privačiu interneto konsorciumu „Coursera“, kurio svetainėje kiekvienas norintis gali be jokio mokesčio užsiregistruoti į šių aukštųjų mokyklų siūlomas virtualias paskaitas.
Galiausiai, pasak S.Walto, ateityje neabejotinai matysime daugybę eksperimentų, kai universitetai, siekdami tiek gerinti mokslo kokybę, tiek pritraukti studentų, imsis įvairiausių eksperimentų, kad atrastų geriausią aukštojo mokslo formulę. Jo teigimu, veikiausiai vertėtų mažinti paskaitose praleidžiamą laiką ir dalį tų paskaitų perkelti į virtualią erdvę. O štai auditorijose laikas turėtų būti išnaudojamas moksliniams tyrimams ir diskusijoms.
Baimintis, kad tradicinis universitetas visiškai nunyks, ko gero, neverta, nes aukštasis mokslas nėra tik elementarus žinių perteikimas. Tai ir socializacija, kuri vyksta universitetų miesteliuose, auditorijose. Tad kompiuteris, nors ir vaidins vis didesnį vaidmenį, aukštojo mokslo nemonopolizuos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu 72,6 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriais, 70,6 proc. – internetu. Per metus, t. y. lyginant su 2011 m. III ketvirčiu, kompiuterių ir interneto naudotojų dalis augo po septynis procentinius punktus (atitinkamai nuo 65 proc. ir nuo 63 proc.).

„Nors kompiuterių ir interneto vartotojų dalies augimas, lyginant su prieš porą metų buvusia situacija, sulėtėjo, tačiau bendra tendencija išlieka – vartotojų daugėja, per pusmetį informacines technologijas naudojančių gyventojų dalis išaugo 2 procentiniais punktais, per metus – 7 procentiniais punktais. Pastaraisiais metais šių rodiklių augimą lemia vis didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų susidomėjimas informacinėmis technologijomis bei jų teikiamomis galimybėmis. 60-74 metų amžiaus gyventojų grupėje interneto naudotojų per metus padaugėjo 9 procentiniais punktais, kompiuterių naudotojų – 11 procentinių punktų. 50-59 metų amžiaus grupėje interneto ir kompiuterių naudotojų dalis išaugo atitinkamai 11 ir 10 procentinių punktų“, – sako IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

Lietuvos jaunimas ypatingai aktyviai naudojasi informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis: 2012 m. III ketvirtį internetu naudojosi 97,7 proc. 15-19 metų amžiaus bei 94,2 proc. 20-29 metų amžiaus gyventojų. 30-39 metų amžiaus grupėje internetu naudojosi 83,1 proc., 40-49 metų amžiaus grupėje – 77 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 57,5 proc., 60-74 metų amžiaus grupėje – 27,5 proc. gyventojų.

Kompiuterių naudotojai 15-19 metų amžiaus grupėje sudaro 99,5 proc., 20-29 metų amžiaus grupėje – 95,9; proc., 30-39 metų amžiaus grupėje – 85,3 proc., 40-49 metų amžiaus grupėje –78,7 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 58,7 proc. ir 60-74 metų amžiaus grupėje – 30,7 proc. gyventojų.

Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje populiarėja pirkimas internetu. 2012 m. III ketvirtį internetu prekes ir paslaugas pirko 42,1 proc. interneto naudotojų; palyginimui, prieš metus, t. y. 2011 m. III ketvirtį, internetu buvo pirkę 36,4 proc. interneto vartotojų. Jaunimas dažniau perka prekes ar paslaugas internetu: 20-29 metų amžiaus grupėje 57,1 proc. internetą naudojusių žmonių pirko internetu, palyginimui, 50-59 metų ir 60-74 metų amžiaus grupėse atitinkamai – 26,6 proc. ir 14,3 proc.

Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų populiariausios veiklos naršant internete: naujienų skaitymas, naudojimasis pokalbių programomis susirašinėjimui realiu laiku ar vaizdo skambučiams, naudojimasis elektroniniu paštu, naudojimasis paieškos sistemomis intelektualios informacijos (pvz., istorija, geografija) paieškai, naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, adresų, maršrutų interneto žemėlapiuose bei informacijos apie viešojo transporto grafikus paieška, lietuviškų laikraščių, žurnalų internetinių versijų skaitymas. Jaunimo tarpe šios veiklos taip pat populiarios, tačiau jų populiariausiųjų veiklų sąrašą papildo šios veiklos: bendravimas socialinių tinklų svetainėse, mokymasis ir žinių plėtimas, muzikos klausymas bei televizijos laidų, filmų ir muzikos siuntimasis internetu.

Tyrimą atliko TNS LT, UAB. Tyrimas buvo atliekamas 2012 m. gegužės 28 d. – 2012 m. rugpjūčio 26 d., apklausus 1574 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Aktyviausiai mobiliojo ryšio tinklą plečianti bendrovė Telecentras praneša, kad 4G internetu „Mezon“ galima naudotis visuose Lietuvos kurortuose. 4G WiMAX technologijos ryšys Nidoje ir Palangoje veikia jau trejus metus, o šiemet jis pasiekė ir Birštoną bei Druskininkus. Mobilusis 4G internetas „Mezon“ veikia ir kurortinėse teritorijose – Anykščiuose, Ignalinoje, Trakuose.
„Pradedant 4G WiMAX projekto įgyvendinimą buvo nuspręsta tinklą diegti ir plėsti iš karto visoje Lietuvoje. Šio kurso ir laikomės“, – pasakoja Telecentro WiMAX projekto vadovas Mindaugas Kuprys.
Jo teigimu, mobilusis 4G internetas „Mezon“ prieinamas jau maždaug 100-te Lietuvos miestų ir gyvenviečių.
Per pirmą šių metų pusmetį 4G WiMAX ryšį įdiegęs 13-koje naujų vietovių, Telecentras ir toliau aktyviai plečia tinklą. 4G mobiliojo interneto paslauga galima naudotis jau ir Biržuose, Gelgaudiškyje (Šakių r.), Girkaliuose (Klaipėdos r.), Jakuose (Klaipėdos r.), Kalvarijoje, Lazdijuose, Pakruojyje, Šilutėje, Viduklėje, Žiaukuose (Klaipėdos r.).
Pastačius daugiau bazinių stočių, mobiliojo 4G interneto „Mezon“ prieinamumas padidėjo Vilniuje (Bajorai, Rasos, Vismaliukai, Verkiai, Eišiškių, Juodvarnių, Vinčiūniškių sodai), taip pat Alytuje, Biržuose, Kaišiadoryse, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Pakruojyje, Skuode, Šiauliuose, Utenoje.
Nuolat auga ir Telecentro paslaugą besirenkančių klientų skaičius. Telecentro bei LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys apie elektroninių ryšių rinkos klientų pokytį patvirtina, kad pirmą šių metų pusmetį net 54 proc. naujų fizinių mobiliojo interneto kompiuteryje naudotojų pasirinko 4G WiMAX technologijos internetą „Mezon“.
„Ne tik išplėtotas tinklas, bet ir didelė ryšio sparta, bei galimybė be jokių išlygų  mobiliuoju 4G internetu „Mezon“ siųsti neribotus duomenų srautus užtikrina tokius puikius rezultatus“, – tvirtina Mindaugas Kuprys.
RRT atliekamo mobiliojo interneto kompiuteryje prieigos tyrimo duomenimis, 4G WiMAX technologijos mobiliuoju internetu „Mezon“ 2011 metais greičiausiai buvo atveriami tinklalapiai, didžiausia vidutine sparta buvo gaunami ir siunčiami duomenys. Kaip rodo tyrimo diagrama, 4G „Mezon“ ir šiemet pasižymi didžiausia vidutine ryšio sparta.
Telecentras yra vienintelė 100-tu proc. lietuviško kapitalo bendrovė Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje. Be 4G „Mezon“, jau 11 metų valstybės valdoma akcinė bendrovė teikia ir belaidžių technologijų interneto „Erdvės“ paslaugas. Iš biudžeto Telecentras nėra finansuojamas.