Nežinau, kokie vakar vykusių Seimo rinkimų rezultatai, bet neabejoju, kad tiek vakar naktį, tiek šiandien ryte ne vienos partijos atstovas ar rėmėjas aiktelėjo: negali būti! Jie juk neturėjo jokių šansų! Arba: negali būti! Jiems juk visos apklausos rodė pergalę!
Tikriausiai pirmą kartą nuo 1992-ųjų Seimo rinkimų niekas – nei sociologai, nei politologai, nei patyrę rinkimų stebėtojai nedrįso tvirtai sakyti, kas laimės. Tiksliau, 1992-aisiais visi manė, kad žino, jog rinkimus laimės, kaip rodė apklausos ir protingų galvų prognozės, centristinės jėgos, o laimėjo, kaip mename, LDDP su satelitais. Todėl dabar, to žinojimo praturtinti, žinojome, kad nežinome, kas laimės. Nes rinkimuose atsirado veiksnių, kurių įtakos rezultatui kol kas nesugebame patikimai vertinti.
Pirmasis veiksnys – jau minėtų „1992-ųjų sindromas“, arba „tylioji dauguma“, kurios poveikį pirmą kartą po ilgos pertraukos patyrėme pernai, per savivaldybių tarybų rinkimus. Priminsiu, tada visos apklausos rodė, kad rinkimus triuškinamai laimės opozicija – socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, o valdantieji konservatoriai džiaugsis būdami ketvirtoje vietoje. Balsų skaičiavimas parodė, kad labiausiai – net du su puse karto – 2011 m. vasarį pro šoną pylė „Spinter tyrimai“, didžiausiai valdančiajai partijai žadėję 6,3 proc. balsų, kai šioji gavo 14,5 proc. ir tapo antra.
Mažiausiai pro šalį prašovė „Vilmorus“ – tik trečdaliu. Tai nestebina, nes būtent ši agentūra visados pataiko tiksliausiai, ypač su paskutinės savaitės tendencijomis, kurios ir lemia, kuri partija šoktelės į viršų, o kuri kris. Deja, praėjusią savaitę paskambinus į „Vilmorus“ paaiškėjo, kad niekas jiems neužsakė rinkimų prognozių! Kodėl? Galima tik spėlioti.
Svarbiau tai, kad po 2011-ųjų savivaldybių rinkimų akibrokšto sociologinių tyrimų agentūrų atstovai viešai prabilo apie tam tikrus apklausų niuansus, kuriuos lig šiol žinojo tik siauras profesionalų ratas. Pirmiausia, kad dalis agentūrų mažai pelningas politines apklausas atlieka kartu su komercinėmis, o į šias nepatenka vyresni nei 75-erių metų gyventojai, nes patys mažai perka. Tačiau jie balsuoja ir jų ne taip jau mažai!
Kitas niuansas – sociologai gerai žino, kad viešojoje erdvėje beveik vien neigiamai vertinamos politinės jėgos ar politiko rėmėjai vengia atsiskleisti apklausėjui, už ką balsuosią. Šis niuansas ir lėmė netikėtą LDDP pergalę 1992-aisiais, netikėtai gerą konservatorių bei liberalų pasirodymą 2011-aisiais. Spėta, kad vakar šio veiksnio poveikis prognozėms turėjo nustebinti tuos, kurie laukė tų pačių konservatorių ir Neringos Venckienės judėjimo sutriuškinimo.
Aš, beje, irgi prieš rinkimus prognozavau, kad valdantieji, ypač konservatoriai ir Liberalų sąjūdis, turėtų pasirodyti daug geriau, nei prognozuoja apklausų rezultatai. Ne tik dėl „tyliosios daugumos“, bet ir dėl antrojo – socialinių tinklų, tiksliau, „Facebook“, faktoriaus.
Vakar įvykę rinkimai buvo pirmieji, kurių rezultatams žymią įtaką turėjo rinkimų agitacija bei batalijos interneto socialiniuose tinkluose “G+” ir ypač “Facebook”. Pastarasis Lietuvoje buvo jau ir 2008-aisiais, bet įtakos rinkimams dėl savo siauros apimties ir vartotojų nesuvokimo, koks tai stiprus visuomenės poveikio įrankis, dar nedarė. Tačiau per pastaruosius trejetą metų įvyko tiesiog sprogstama “Facebook” plėtra, ir šiandien Lietuvoje prie šio tinklo yra prisijungę beveik 1,1 milijono vartojų – tai 52 proc. visų Lietuvos interneto vartotojų ir daugiau nei kas trečias rinkimų teisę turintis pilietis.
Pastaruosius kelis mėnesius “Facebook” ir “G+” tinkluose vyko daug aršesnė rinkimų agitacija, nei per santūrius ir nuobodžius politikų debatus televizijoje ar interneto portaluose. Mat socialiniuose tinkluose susirėmė ne tiek patys politikai, kurių dauguma (gal išskyrus liberalsąjūdininkus Remigijų Šimašių ir Eligijų Masiulį bei konservatorę Rasą Juknevičienę) nelabai moka ir sugeba išnaudoti jų galimybių. Čia kovėsi ir agitavo politinių jėgų rėmėjai, nevaržomi jokių partinių apribojimų. Akivaizdžiai dominavo du kraštutinumai – liberalai (faktiškai užgrobę “G+”) ir konservatoriai iš vienos pusės, N.Venckienės ir tautininkų šalininkai – iš kitos. Krito į akis tai, kad konservatorių ir liberalsąjūdininkų rėmėjai užsiėmė kryžmine agitacija: netinka konservatoriai? Balsuok už liberalus. Netinka liberalai? Balsuok už konservatorius.
Kiek tai paveikė rinkimų rezultatus? Šiandien jau žinome, bet prieš tris dienas, rašant šį tekstą, buvo galima tik spėlioti. Todėl laukti rinkimų rezultatų buvo pasiutusiai įdomu.

Pastaruosius kelis mėnesius “Facebook” ir “G+” tinkluose vyko daug aršesnė rinkimų agitacija, nei per santūrius ir nuobodžius politikų debatus televizijoje ar interneto portaluose.

Netylant diskusijoms apie galimą spaudos mirtį, žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė “Mediaskopas” išanalizavo trijų aktyvių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2012 m. Dešimtmečio verslo informacijos analizė atskleidė tolygų pokytį dvejose žiniasklaidos kategorijose: interneto portaluose ir nacionalinėje spaudoje.

Susiformavusiose „žirklėse“ šie – 2012 metai – išsiskiria tuo, jog informacijos srautas, perduodamas internetu, procentine išraiška įtikinamai viršijo tą, kuris buvo publikuotas nacionaliniuose leidiniuose prieš 10 metų.

Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog per pastaruosius šešerius metus daugelio spaudos leidinių, ypač – nacionalinių – tiražai smuko, tačiau neretai tai buvo susiję su alternatyvios interneto svetainės įkūrimu. Tuo tarpu kai kurie regioniniai leidiniai netgi galėjo pasidžiaugti augančiu skaitytojų skaičiumi: „Šiaulių naujienų“ tiražas per šešerius metus išaugo 35,0%, „Panevėžio balso“ ir „Sekundės“ – atitinkamai 6,9% ir 5,9%. Tad regioniniai leidiniai pavojaus varpais neturėtų skambinti.

Prieš dvejus metus UAB „Mediaskopas“ prognozavo, jog ateityje „ant popieriaus” turėtų išsilaikyti ir analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai. Prognozės kol kas pasitvirtina: pvz. savaitraščio „Veidas“ tiražas, prieš keletą metų šiek tiek smuktelėjęs, šiemet yra 16,7% didesnis nei prieš šešerius metus. Beveik nekinta ir pramoginių leidinių (pvz. žurnalų „Žmonės“, „Laima“, „Moteris“) tiražai, o „Savaitė su TV“ per šešerius metus išaugino tiražą nuo 60 tūkst. iki 177 tūkst. ir šiuo metu yra didžiausio tiražo žurnalas Lietuvoje.

„Nacionalinės spaudos įtaka per dešimtmetį verslo pasaulyje susitraukė beveik dešimteriopai: bankų sektoriuje nacionalinių leidinių dalis smuko nuo 73,9% iki 7,1%, mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje – nuo 65,2% iki 6,7%, o draudimo bendrovių – nuo 52,8% iki 11,0%“, – teigia UAB „Mediaskopas“ Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė.

Lūžio tašku galima laikyti 2009-uosius metus, nes būtent nuo to laikotarpio interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. O pastaruosius trejus metus interneto šuolis buvo ypač ryškus: 2010 m. – 2012 m. šioje žiniasklaidos kategorijoje informacijos srauto dalis augo 31,0 procentinio punkto mobiliųjų operatorių ir bankų komunikacijoje bei 21,0 procentinio punkto draudimo rinkoje.

Šiais metais bankų sektoriuje interneto portaluose užfiksuotos informacijos srautas siekia 78,6%, (2003 m. – vos 0,7%). Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamos informacijos srautas per dešimt metų atitinkamai prasiplėtė nuo 6,7% iki 80,2%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 6,7%. Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2012 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 77,4%.

Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nebuvo, galima paminėti tik „popierinių“ verslo leidinių sugebėjimą atsilaikyti porą metų ilgiau už nacionalinius leidinius – analizuojant informaciją, viešintą šiuo kanalu, 2010 m. netgi fiksuotas srauto suintensyvėjimas, tačiau 2011 metais jau pastebimas nuosmukis (pvz. „Versus“ „persikraustė“ į internetą). Šiais metais verslo leidinių dalis išliko labai panaši į 2011 metus.

„Apibendrinant galima sakyti, jog ženkliai išaugus informacijos perdavimo greičiui, nacionalinių leidinių įtakos sumažėjimas verslo pasaulyje yra visiškai natūralus. Būtent todėl daugelis nacionalinių leidinių pakeitė kryptį ir tapo labiau pramoginiais. O pastarieji, analitinio pobūdžio bei regioniniai leidiniai, ypač patvirtinus PVM mokesčio lengvatą, tikrai turi galimybių gyvuoti toliau“, – prognozuoja „Mediaskopo“ Analizės skyriaus vadovė A. Katilienė.

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti buvo išanalizuoti 46329 mobiliųjų operatorių („Omnitel“, „Bitė“ bei „Tele2“) paminėjimai, 98246 bankų (SEB, „Swedbank“, „DnB Nord“, „Snoras“ bei „Danske“) paminėjimai, užfiksuoti 2003 m. – 2012 m. bei 16139 ne gyvybės draudimo bendrovių („Lietuvos draudimas“, „ERGO Lietuva“, „PZU Lietuva“, „IF draudimas“ bei BTA draudimas) paminėjimai, užfiksuoti 2006 m. – 2012 m., taip pat įvertinti nacionalinių, regioninių bei verslo leidinių tiražų pokyčiai. 2012 m. duomenys sumodeliuoti pagal 2012 m. pirmojo pusmečio duomenis.

Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 30 proc. draudimo paslaugomis Lietuvoje besinaudojančių asmenų yra apsidraudę internetu, o iš ateityje planuojančiųjų naudotis draudimo paslaugomis 44 proc. ketina tai daryti internetu.

„Rodikliai džiugina – beveik trečdalis visų besidraudžiančių Lietuvos gyventojų draudimo polisus perka internetu. Tendenciją, kaip lietuviai atranda šią paslaugą, stebime jau kurį laiką, taigi labai tikėtina, jog ateityje internetinių klientų ratas plėsis dar sparčiau. Tarp Seesam klientų ši tendencija yra itin ryški – tyrimo duomenimis, mūsų paslaugas internetu perkančių klientų dalis yra net triskart didesnė nei įsigyjančių įprastu būdu. Tai nulėmė kryptinga orientacija į plačią produktų įvairovę ir patogų klientui draudimo įsigijimo būdą“, – teigia Seesam Lietuvos filialo vadovė Brigita Blavaščiūnienė.

Dažniausia tyrimo metu įvardinta draudimo paslaugų pirkimo internetu priežastis – patogumas ir greitis (53,6 proc. apklaustųjų), dalis respondentų nurodė, kad šią paslaugą įsigyja internetu, nes taip yra pigiau (46,6 proc.), taip pat tyrimo dalyviai teigė teikiantys prioritetą finansinių reikalų tvarkymui internetu (29,7 proc.). Tyrimo duomenimis, 83 proc. pasinaudojusių draudimo paslaugomis internetu šį draudimo įsigijimo būdą rekomenduotų savo draugui ar pažįstamam.

Dažniausiai internete įsigyjamas vairuotojo privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, juo apsidraudę nurodė 76 proc. besidraudžiančių internetu. Kitos draudimo rūšys išlieka mažiau populiarios: būsto draudimą internete teigė įsigiję 13 proc., kelionių draudimą – 12 proc., kasko – 10 proc., nuo nelaimingų atsitikimų teigė apsidraudę 8 proc. draudimo paslaugas internete pirkusių klientų.

„Vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšies dalis draudimo internetu krepšelyje nestebina, nes tai yra privalomas draudimas, o jo sąlygos standartizuotos ir nereikalauja papildomos konsultacijos. Taip pat numatome būsto draudimo dalies didėjimą ateityje“, – sako B. Blavaščiūnienė.

Internetu draudimą dažniausiai teigia įsigyjantys 20-40 metų didmiesčiuose gyvenantys ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, šie vartotojai kasdieniame gyvenime yra linkę naudotis internetu bei pažangiosiomis technologijomis, dažniau už kitus asmenis prisijungia prie interneto išmaniuosiuose telefonuose, yra socialiai aktyvesni, dažniau lankosi koncertuose, muziejuose, parodose.

Tyrimą Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu reprezentatyvios interneto apklausos metodu 2012 m. rugpjūčio 13-23 d. atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD“, apklausoje dalyvavo 934 15-50 metų asmenys.

Išmaniuoju telefonu valdomas automobilis, namas, perspėjantis apie pratrūkusį vamzdį ar dingusią elektrą, be žmogaus įsikišimo vykdoma šilumos tinklų apskaita – tai ne fantastika, o tikrovė. Visi šie sprendimai buvo sukurti panaudojus naujausias ITT technologijas. „Veidas“ pasidomėjo, kokia yra šiandieninė M2M verslo Lietuvoje padėtis ir raidos tendencijos.

„Machine-to-machine“ (M2M), arba „įrenginio įrenginiui“, terminu vadinamos technologijos, leidžiančios įrenginiams keistis informacija. Duomenys perduodami laidais arba belaidžiu ryšiu.
M2M sprendimai patenka į vadinamąją daiktų interneto kategoriją, apie kurią jau ne pirmus metus kalbama kaip apie vieną pagrindinių telekomunikacijų augimo krypčių. M2M paslaugų spektras yra be galo platus. Viena populiariausių – įvairių skaitiklių (elektros, vandens, dujų) duomenų rinkimas ir perdavimas į komunalines paslaugas teikiančių bendrovių centrus. Į M2M kategoriją patenka ir įvairios transporto kontrolės sistemos, leidžiančios realiuoju laiku kompiuteryje matyti transporto priemonių buvimo vietą, nuvažiuotą kelią ar degalų sąnaudas.
Pats daiktų internetas (angl. „Internet of Things“), kurio atskiras atvejis yra M2M, dažnai vadinamas viena perspektyviausių verslo plėtros sričių ir netgi savotiška trečia didžiąja mobiliojo ryšio inovacija (po pokalbių mobiliuoju telefonu ir mobiliojo interneto).

Milijardai išmaniųjų įrenginių

Internetas neišvengiamai plinta ne tik tarp planetos gyventojų, bet ir įvairiuose prietaisuose: mašinose, buitinėje technikoje, fotoaparatuose. Šiam plitimui labai didelį pagreitį davė mobiliojo interneto atsiradimas. Mobiliosios technologijos leidžia „įsiūti“ duomenų siųstuvus ir imtuvus į įrenginius, kurie anksčiau buvo sunkiai pasiekiami arba iš viso nepasiekiami, pavyzdžiui, į visuomeninį ir asmeninį transportą, atokiau nuo komunikacijos linijų esančius objektus.
Rinkos tyrimų bendrovės „Harbor Research“ skaičiavimais, 2010 m. pasaulyje buvo per 5 mlrd. išmaniųjų įrenginių, tokių kaip bankomatai ar pardavimo automatai, ir apie 20 mlrd. įvairiausių jutiklių, valdiklių, procesorių bei kitos į techniką integruotos elektronikos, leidžiančioms mašinoms bendrauti tarpusavyje. Dalis šios milžiniškos armijos sukauptų duomenų yra perduodami mobiliaisiais tinklais. Analitikų teigimu, 2010 m. mobiliųjų prisijungimų buvo jau 160 milijonų. Šis skaičius sparčiai didės ir 2014 m. turėtų pasiekti per 490 mln.
Mobilieji M2M tinklai labiausiai paplitę Europoje: „Harbor Researh“ duomenimis, per 40 proc. visų prisijungimų tenka Senajam žemynui. To priežastis labai paprasta – Europa kol kas turi labiausiai išplėtotą mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto infrastruktūrą bei rinką.

Perspektyvos Lietuvoje

Tikslių duomenų apie M2M tinklų skverbtį Lietuvoje nėra, tačiau šioms technologijoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Kaip teigia bendrovės „Omnitel“ viceprezidentas Rytis Ambrazevičius, „įrenginys įrenginiui“ tipo paslaugomis Lietuvoje naudojasi verslas, ieškantis naujų būdų augti ir savo veiklai pritaikytus telemetrijos sprendimus matantis kaip inovacinį, efektyvumą didinantį bei sąnaudas optimizuojantį kelią.
„Omnitel“ dideles telemetrijos sprendimų plėtros perspektyvas mato pritaikant platų išmanųjį 3G interneto tinklą. „Pastaruoju metu tobulėjant telemetrijos sprendimams atsiranda sąlyčio taškų su mobiliųjų aplikacijų rinka, o tokiems sprendimams įgyvendinti reikia didelių paketinių duomenų. Todėl didelė reikšmė teikiama išvystytam 3G ryšiui ir mūsų, kaip mobiliojo ryšio operatoriaus, tikslas yra ne tik bendradarbiauti su partneriais kuriant sprendimus, bet ir plėtoti bei modernizuoti spartaus mobiliojo interneto tinklą, kuris yra neatsiejama visų ateities telemetrijos sprendimų dalis“, – teigia R.Ambrazevičius.
Kitas „Veido“ kalbintas pašnekovas, bendrovės „App Camp“ generalinis direktorius Tomas Martūnas, M2M technologijų plėtrą taip pat sieja su išmaniaisiais telefonais ir jiems skirtomis mobiliosiomis programėlėmis. „Visi mūsų produktai paremti mobiliuoju internetu“, – pabrėžia mobiliąsias programėles kuriančios įmonės vadovas ir priduria, kad kartais mobilusis internetas yra vienintelis būdas vartotojams ir sistemoms keistis informacija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Neseniai pasaulinio voratinklio sumanytojo vadovaujama „World Wide Web Foundation“ paskelbė pirmą pasaulyje kokybinį interneto įvertinimą skirtingose valstybėse. Prisiminkime, kaip gimė internetas, kas yra jo kūrėjas ir dėl ko jis kovoja šiandien.

Vasarą vykusių olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje buvo viena scena, kai britiško stiliaus namukas pakilo į viršų ir tada pamatėme prie stalo sėdintį vyriškį, kažką veikiantį prie kompiuterio. Nedaugelis žiūrovų suprato, kad tai seras Timothy Berners-Lee, pasaulinio tinklo – interneto kūrėjas, kuriam turime būti dėkingi už visą turinį, kurį randame interneto naršyklėje suvedę raideles „www“ ir tinklalapio adresą. Tiesa, kas šis žmogus, nesuprato ne tik paprasti žiūrovai, bet ir amerikiečių televizijos kanalo NBC pranešėjai Meredith Viera bei Mattas Laueris, komentavę ceremonijos transliaciją.
Nieko keista, juk kuklus britų mokslininkas T.Berners-Lee gan stipriai skiriasi nuo Silicio slėnio žvaigždžių, tarkime „Apple“ kūrėjo Steve’o Jobso ar pirmosios interneto naršyklės sukūrimo šlovę gavusio Marco Andreesseno, uždirbusių didžiulius turtus iš informacinių technologijų. T.Berners-Lee pasaulinį tinklą sukūrė savo, kolegų bei visų žmonių patogumui ir niekada neplanavo iš to uždirbti milijardų, o ir šiandien jis deda visas pastangas, kad internetas išliktų demokratiškas ir kad verslas ar šalių vyriausybės kuo mažiau kištųsi į jo plėtrą.
Tad trumpai žvilgtelėkime, koks tai žmogus, kaip jo galvoje gimė pasaulinio tinklo idėja ir dėl kokios interneto ateities šiandien kovoja T.Berners-Lee.

Kompiuteriai su motinos pienu
T.Berners-Lee gimė 1955-aisiais pietryčių Londone, mokslininkų šeimoje – abu tėvai buvo diplomuoti matematikai, dirbantys Mančesterio universitete. Čia jie prisidėjo kuriant pirmąjį pasaulyje rinkai skirtą kompiuterį „Ferranti Mark 1“, kuris buvo baigtas 1951 m. Tai buvo nemažą salę užimantis įrenginys, kurio skaičiavimo galia, palyginti su šiuolaikiniais kompiuteriais, sukeltų juoką, tačiau jam aptarnauti reikėjo keliolikos darbuotojų. Vis dėlto su „Ferranti Mark 1“ buvo suprogramuotas pirmasis skaitmeninis muzikos kūrinys bei pirmasis kompiuterinis žaidimas – šachmatai.
„Todėl mūsų šeimoje susižavėjimas matematika buvo didžiulis“, – prisimena T.Berners-Lee, kuris iš paauglystės laikotarpio prisimena vieną mokslinės fantastikos rašytojo Athuro C.Clarke’o kūrinį „Dial F for Frankenstein“. Šioje apysakoje autorius kalba apie tai, jog pasaulyje atsiranda tiek daug telefonų, kad jie susijungia į sudėtingą tinklą, kuris tampa panašus į žmogaus smegenis, ir šis tinklas pradeda mąstyti savarankiškai bei suvokia save kaip atskirą būtybę. T.Berners-Lee yra pripažinęs, kad ši apysaka galėjo pasėti pasaulinio tinklo idėją jo galvoje, tačiau nemano, jog internetas greitai taps „gyvas“ ar pradės mąstyti.
Daug stipresnis jo vaikystės atsiminimas – pokalbis su tėvu apie unikalų žmogaus smegenų gebėjimą susieti anksčiau niekaip nesusijusius prisiminimus ar pojūčius. (…)

Sukurtas fiziko fizikams… ir visai žmonijai
Net ir 1980-aisiais CERN organizacija buvo milžiniška – jos laboratorijos ir padaliniai buvo išsibarstę didžiuliame plote Jura kalnuose, Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, be to, nemažai mokslinių centrų veikė kitose valstybėse. Šimtai laboratorijų visame pasaulyje ir tūkstančiai mokslininkų, dirbančių prie skirtingų projektų, tad jaunajam T.Berners-Lee iš karto kilo noras kataloguoti šią netvarką ir leisti mokslininkams paprastai surasti kolegas, dirbančius su panašiomis užduotimis.
Jis parašė programą „Enquire“, leidžiančią sujungti skirtinguose dokumentuose esančius žodžius, tad pele paspaudus bet kurį žodį viename dokumente, atsidarydavo kitas, kurio žodis būdavo susietas su pirmuoju. Taip gimė hipertekstas, arba tekstas, peržengiantis dokumento ribas, – šiandien taip veikia nuorodos interneto svetainėse.
Reikia priminti, kad pats ryšys tarp kompiuterių egzistavo jau 11 metų. Pirmasis susijungimas įvyko 1969-aisiais tarp kompiuterių Kalifornijos ir Stanfordo universitetuose – šis tinklas buvo pavadintas “ARPAnet”, ilgainiui jis sujungė nemažą dalį JAV, o vėliau ir pasaulio universitetų. Vis dėlto “ARPAnet” galima būtų pavadinti vamzdžiais, kurie jungė kompiuterinius „neuronus“: informaciją galima buvo perduoti, tačiau tai buvo gan sudėtingas procesas. Reikėjo luktelėti dar beveik dešimtmetį, kol šituo vamzdynu laisvai pradėjo tekėti vanduo – informacija.
1984-aisiais T.Berners-Lee gavo nuolatines pareigas CERN ir beveik iš karto ėmėsi tolesnių darbų ties hipertekstu – po penkerių metų gavo finansavimą šiam projektui. Įdomus faktas, kad iš projekto lėšų jis nusipirko „NeXT“ kompiuterį, kurį pagamino nauja iš „Apple“ išmesto S.Jobso įmonė, ir šis įrenginys tapo pirmuoju serveriu.
Hiperteksto idėją tuo pat metu tobulino ir kitas CERN darbuotojas Robertas Cailliau. Jie su T.Berners-Lee suvienijo jėgas ir suprogramavo pirmąją pasaulyje interneto naršyklę, kuria buvo galima kurti ir tinklalapius. 1990-aisiais pradėjo veikti pirmasis interneto tinklalapis adresu http://info.cern.ch. Interneto kūrėjai ilgokai galvojo, kaip pavadinti naujai atsiradusį tinklą, ir apsistojo ties „World Wide Web“ (angl. pasaulinis tinklas) – iš čia prieš svetainių adresus atsirado trys „w“ raidelės. (…)

Nesibaigianti interneto riterio kova
Nors pasaulinio tinklo kūrėjas neskursta, tačiau jei būtų norėjęs, šiandien būtų multimilijonierius, kaip dauguma ankstyvosios interneto eros verslininkų, tik klausimas, ar pats internetas būtų toks atviras ir demokratiškas, koks yra šiandien. Prieš dešimtmetį, kai M.Andreessenas važinėjo prabangiais mersedesais ir didino savo turtus, T.Berners-Lee turėjo tik kuklų folksvageną ir didelį dėmesį skyrė tam, kad jo kūrinio raida nebūtų kraipoma šalių vyriausybių ar suinteresuotų korporacijų. Šis žmogus pasirinko ne verslininko, bet saugotojo vaidmenį – jis vadovauja kelioms pasaulinio tinklo raidą prižiūrinčioms institucijoms „W3C“ bei „World Wide Web Foundation“, dėsto Masačusetso technologijų institute, skaito paskaitas bei rašo straipsnius.
Kurdamas pasaulinio tinklo pagrindus T.Berners-Lee visada omenyje turėjo sistemos atvirumą ir prieinamumą, o tapęs verslininku jis prisidėtų prie naršyklių fragmentacijos. Iš dalies dėl šio pasirinkimo interneto naršyklės nieko nekainuoja, o visas turinys internete visiems prieinamas nemokamai. Todėl šiandien didžiausią nerimą jam kelia socialinių tinklų bei uždaras IT ekosistemas kuriančių bendrovių įtaka internetui. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ne paslaptis, kad didžioji mūsų šiandienos gyvenimo dalis susijusi su internetu. Čia mes apsiperkame, sumokame už paslaugas, saugome informaciją, bendraujame ir… pritraukiame kibernetinių nusikaltėlių dėmesį. Populiarėjant internetui daugėja kibernetinių nusikaltimų – kas dvi minutes sukuriama 170 naujų kenkėjiškų programų. Taigi kibernetinių nusikaltėlių aukomis dažniau tampa paprasti vartotojai, o ne patyrę programuotojai.
„Šiuolaikinis internetas labai skiriasi nuo globalaus tinklo prieš 15 metų: šiandien tai tikra pagal savo taisykles gyvuojanti visata. Tinkle tyko įvairių pavojų, tad būtina žinoti, kaip maksimaliai apsisaugoti“, – sako vykdomasis „Kaspersky Lab“ direktorius Baltijos šalims, Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai Andis Šteinmanis.

„Kaspersky Lab“ specialistai parengė 10 taisyklių, kurias turėtų įsiminti visi interneto vartotojai

1.Būkite būdrūs
Šindien kibernetinių nusikaltėlių technologijos jau pasiekė tokį lygį, kad gali pasinaudoti Jūsų kompiuteriu net jums nepaleidus kenkėjiškos programos. Neretai kompiuteris vartotojui nežinant gali tapti zombių tinklo (botneto) dalimi ir būti naudojamas tinklo atakoms, šantažui ar internetinių šiukšlių siuntimui. To galima išvengti taikant kompleksinius apsaugos sprendimus ir reguliariai juos atnaujinant.
2.Būkite išrankūs
Naudokitės tik patikrintais ir patikimais informacijos šaltiniais ir atminkite: reikia būti labai atsargiems su bet kokiais failais, kuriuos Jūs gaunate internetu. Prieš atidarydami failą patikrinkite jį dėl virusų.
3.Darykite kopijas
Nuolat išoriniame informacijos nešiklyje išsaugokite failus, su kuriais dirbate. Praktika rodo, kad išlaidos failams ir dokumentams nukopijuoti būna mažesnės nei svarbių duomenų atkūrimo išlaidos.
4.Neprileiskite svetimų asmenų prie savo kompiuterio
Apribokite asmenų, kuriems leidžiama dirbti Jūsų kompiuteriu, skaičių. „Daugiavartotojų“ kompiuteriai patenka į rizikos grupę. Taip pat atjunkite keičiamų informacijos nešiklių automatinio paleidimo funkciją – kenkėjiškas programinis aptarnavimas dažniausiai platinimas per kompaktines ir atminties korteles.
5.Nepasiduokite provokacijoms
Šiuolaikiniai kibernetiniai nusikaltėliai taiko įvairius socialinės inžinerijos būdus Jūsų dėmesiui pritraukti. Labiausiai paplitusios internetinės apgavystės: nuorodos į netikras svetaines, SMS apgavystės, loterijos realiame laike, finansinės piramidės, netikros antivirusinės programos. Susigundę galite prarasti vertingą informaciją ir nukentėti finansiškai. Todėl netikėkite nelauktais laimėjimais ir nepasitikėkite pranešimais „balsuok už manę ir siųsk SMS žinutę“.

6.Pasitikėkite, bet tikrinkite
Kam nors siųsdami savo asmeninius duomenis įsitikinkite, kad adresatas tikrai yra tas asmuo, kuriuo dedasi esąs. Taip pat visada pasitikslinkite tikrą SMS žinučių siuntimo trumpaisiais numeriais kainą. Kitaip galite gauti įspūdingą sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas.
7.Būkite atidūs
Atidžiai tikrinkite adresą paieškos sistemos eilutėje, kai įrašote prisijungimo vardą arba slaptažodį įvairiose svetainėse. Sukčiavimo svetainės vizualiai maskuojasi kaip tikrosios (pavyzdžiui, netikra svetainė gali atrodyti kaip socialinio tinklo arba internetinės bankininkystės puslapis), kad išviliotų Jūsų prisijungimo duomenis.
8.Apsaugokite savo virtualųjį „aš“
Naudodami vieną slaptažodį visiems interneto resursams rizikuojate, kad Jūsų duomenys taps pasiekiami apgavikams, kurie gali Jūsų vardu siųsti interneto šiukšles, gauti prieigą prie vertingos Jūsų informacijos, ją sunaikinti arba Jus šantažuoti. Specialistai pataria turėti du elektroninius adresus: vieną – visuomeninei veiklai (forumai, pokalbių svetainės ir pan.), o antrą – asmeniniam susirašinėjimui, kuris bus žinomas tik artimiausiems žmonėms. Naudokitės sudėtingais slaptažodžiais, kiekvienam resursui – atskiru. Niekada neplatinkite savo prisijungimo vardo ir slaptažodžio tretiesiems asmenims.
9.Nenaudokite piratinio programinio aptarnavimo
Naudokitės tik lecenzijuotomis programomis ir priedais. Didelis piratinių programų skaičius turi silpnąsias vietas, naudojamas prieigai prie Jūsų kompiuterio gauti. Dėl šios priežasties nemokamos ir piratinės programų kopijos gali labiau pakenkti kompiuteriui nei pats virusas.
10.Reikia saugaus interneto – rinkitės „Internet Security“
Šiuolaikinių kibernetinių grėsmių lygis diktuoja naujus reikalavimus informacijos saugumo sistemoms. Aktyviems globalaus tinklo vartotojams šiandien nepakanka klasikinės antivirusinės programos. Be tokių priemonių kaip tinklinis ekranas, programų kontrolė ir automatinio stėbėjimo priemonės jau neįmanoma aptikti ir sustabdyti viruso. Tokios papildomos galimybės kaip antisukčiavimas, internetinių šiukšlių siuntimo antivirusas, tėvų kontrolė, slaptažodžių generatoriai, konfidencialių duomenų šifravimas, debesų technologijos – visa tai neretai taip pat padeda apsaugoti kompiuterį nuo negatyvių padarinių interneto tinkle. Todėl vietoj klasikinių antivirusinių programų geriau rinktis „Internet Security“ ir „Total Security“ klasės kompleksinius sprendimus.

Šeima, draugai ir kvailiai dažniausiai tampa pirmaisiais naujo verslo rėmėjais. Tačiau internetas, paįvairinęs daugelį mūsų gyvenimo sričių, revoliucionuoja ir investavimo bei skolinimosi tradicijas.

Amerikos ir Didžiosios Britanijos vadovai vis dažniau akcentuoja besikuriančio ir smulkaus verslo svarbą ekonomikai. Smulkus verslas sukuria apie 60 – 70 proc. darbo vietų ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse narėse. Tačiau bankams vis mažiau investuojant į rizikos kapitalą, valdžios galvos liberaliau žvelgia į sparčiai internete besivystančias inovacijas investicijų srityje. Kokias inovacijas? Kaip toli jos yra pažengę? Kokios perspektyvos?

Kickstarter – internetinė platforma, viena didžiausių ir bene viena pirmųjų tokių investicinių alternatyvų pavyzdžių. Trejus gyvavimo metus pažymėjusi, Amerikoje įkurta sveitainė nuolat muša rekordus: pritraukiant vis daugiau smulkiųjų investuotojų, norinčių prisidėti prie idėjų įgyvendinimo. Vienas paskutinių sėkmingiausių projektų – sumanusis laikrodis Pebble, kuris per Bloototh funkciją jungiasi su iPhone ir be to, kad rodo laiką, taip pat galima skaityti žinutes, ar sužinoti, kas skambina. Laikrodžio sumanytojas pristatė idėją Kickstarter investuotojams prašydamas 100 tūkst. dolerių: po dviejų valandų norima suma jau buvo surinkta, o mažiau nei per mėnesį į projektą buvo investuota apie 10 milijonų dolerių. Kur kabliukas? Mainais už 99 dolerius investuotojai gauna po laikrodį; iš esmės tai, ką pasiūlo verslininkas. Toks masinis investavimas, plačiai žinomas kaip crowdfunding, per Kickstarter iš viso pritraukė beveik 500 mln. litų. Tiesa, idėja nesvetima ir Lietuvoje: internetinė platforma Burės suteikia galimybę investuoti į bendruomenei naudingus projektus, pavyzdžiui, vaikų darželio plėtrą, mainais už atžalos globą naujoje grupėje.

Tarpinis taškas tarp investuotojų ir verslo idėjų autorių, Kickstarter, tapo atspirtimi vystytis sudėtingesnėms finansinėms alternatyvoms. Inovacijos plinta domino principu: kuriasi naujos tarpininkaujančios platformos skirtingiems investuotojų ir skolininkų interesams tenkinti. Kickstarter kilo iš internete įkurtų labdaros svetainių. Vėliau atsirado platformos, per kurias smuklūs investuotojai gali paskolinti privatiems asmenims (Zopa, D. Britanija). Alternatyva patraukli abiems pusėms: greiti pinigai mainais į aukštesnes palūkanas nei siūlo bankai (Zopa metų vidurkis 5.6 proc.). Iš to išaugo alternatyvos, per kurias galima skolinti ir smulkiajam verslui (Funding Circle, D. Britanija). Viena iš paskutinių ir labiausiai kontraversiškų riziką mėgstantiems investuotojams – galimybė įsigyti naujai besikuriančios įmonės akcijų.

Lig šiol investavimas į rizikos kapitalą buvo griežtai reguliuojama, itin pasiturinčių sritis, tačiau tai, kas buvo sunkiai pasiekiama, internetinių platformų dėka tampa visiems prieinamu reiškiniu. Pavyzdžiui, galimybė bet kam įsigyti daug žadančios naujos Google ar vietinės besikuriančios alaus daryklos akcijų pagal išgales, 50 ar 50 tūkst. litų. Gundanti galimybė, atsižvelgiant į tai, kad rizikos kapitalas gali atsipirkti bent dešimteriopai. Tačiau dauguma naujų verslų yra pasmerkti žlugti, tai tvirtina ir naujai steigiamų įmonių guru Eric Ries iš Silicon Valley; taigi ir investicijos itin rizikingos. Todėl lig šiol buvo prieinamos tik akredituotiems investitoriams. Tačiau vienas iš crowdfunding portalų įkūrėjų Anglijoje Jeff Lynn sako, kad atėjo laikas pakoreguoti nusistovėjusią tvarką: „Pagal teisinius įstatymus, esi arba pasiturintis investuotojas, arba visiškas idiotas ir dėl to valdžia turi prilaikyti tave už rankos.“ Jeff Lynn įsitikinęs, kad yra ir kitokia visuomenės dalis: pakankamai sumanūs ir savarankiški, nebūtinai milijardieriai, tačiau norintys ir galintys invesruoti į naujas verslo idėjas.

Atsižvelgus į bankų skolinimo ir investicijų tendencijas didžiųjų šalių vadovai pradeda palankiau žvelgti į besivystančias alternatyvas. Balandžio mėnesį Amerikos prezidentas Barakas Obama pasirašė įstatymą, kuriuo siekiant plėtoti naują verslą ir sukurti naujų darbo vietų, buvo liberalizuota privačių įmonių akcijų prekyba. Tokiu būdu naujai įsteigtos įmonės, siekiant pritraukti kapitalą, galės labiau reklamuoti savo verslo idėjas, siūlyti pirkti akcijas nebūtinai akredituotiems investitoriams, kurių maksimalus skaičius buvo pakeltas nuo 500 iki 2000. Šis įstatymas – žalia šviesa naujų įmonių akcijų prekybai internete, kas ligi šiol Amerikoje buvo ribojama pagal 1933-ių ir 1934-tų įstatymus.

Kitapus Atlanto pokyčiai įsigalios 2013-tais, kai bus suderinti nauji teisiniai reikalavimai, o naujų įmonių akcijų prekyba D. Britanijoje vyksta jau daugiau nei metus, per kuriuos portalas Crowdcube pritraukė per 12 mln. litų (£2.8 mln.) investicijų. Šiemet planuoja startuoti dar kelios tokios platformos. Viena jų, Seedrs, netgi gavo finansinių paslaugų priežiūros agentūros (FSA) patvirtinimą. „FSA patvirtinimas – didelė pridedamoji vertė mūsų rinkai, suteikianti garantiją investuotojams. Nors privataus kapitalo įmonės yra rizikinga investicija, tačiau bent jau mūsų finansinės paslaugos yra saugios. FSA garantuoja, kad mes nepradingsim su pinigais, ar nesam tokie kvaili, kad juos prarastume,“ sako Seedrs įkūrėjas Jeff Lynn. Tikėtina, kad šios alternatyvos pritrauks vis daugiau verslininkų ir investuotojų, nes ir D. Britanijos vyriausybė yra suinteresuota, kad šios „tarpininkavimo“ paslaugos internete pasiteisintų. Visų pirma, pagal 2012 biudžeto planą, D.Britanija planuoja investuoti 100 mln. svarų sterlingų per tokius alternatyvius, aplenkiant bankus, kanalus, siekiant skatinti naujų ir besikuriančių verslų raidą. Antra, balandžio mėnesį puvo patvirtintos lengvatos, pagal kurias per mokesčių sistemą galima susigrąžinti pusę savo investicijų skirtų naujam ar besikuriančiam verslui.

Kita vertus, nors rizikos kapitalo vieša prekyba tampa vis labiau prieinama masėms, tačiau yra tam ir nepritariančių. Danvers Baillieu, interneto ir technologijų ekspertas iš advokatų kontoros Pinsent Masons, yra kritiškos nuomonės: „Finansų srityje žmonės siekia daugiau ir griežtesnių reguliavimų, o ne atvirkščiai. Mažiausiai ko mums reikia, tai suteikti galimybę žmonėms su ribotais ištekliais investuoti į rizikos kapitalą tam, kad jei prarastų savo pinigus. Pavyzdžiui, leisti investuoti santaupas į naujausią technologijų verslo idėją, apie kurią žmogus nelabai ką nutuokia, o vėliau paaiškėtų, kad tai tėra internetinė apgaulė.“

Kadangi internete besivystančios platformos yra naujas reiškinys, todėl pavyzdžių, kad kas labai pralobo, ar buvo apgautas nėra. Tačiau Liam Collins iš nevyriausybinės organizacijos NESTA, atliekantis tyrimą apie visuomenės investavimą, teigia, kad apgavystės tokiose platformose nebus tokia didelė problema kaip investavimas į tiesiog nevykusias idėjas. Nuo nepavykusio verslo niekas nėra apsaugotas, tačiau anot Liam Collins, kai keli šimtai žmonių analizuoja verslo planą, kam nors pastebėjus spragas, ar ką įtartina, tai galima aptarti su kitais potencialiais investuotojais portalo forume.

Nors Didžiojoje Britanijoje alternatyvių finansinių pasalų platformos labiau išsivystę, kol Amerika laukia savo eilės, tikėtina, kad vis tik minios ar visuomenės investavimas taps itin svaria finansine alternatyva naujam ir smulkiam verslui būtent už Atlanto. Pirmiausia dėl rinkos dydžio; antra, amerikiečiai iš esmės yra atviresni naujoms galimybėms, rizikingiems sprendimams ir labiau linkę investuoti, remiantis tarptautiniu verslumo tyrimu (Global Entrepreneurial Monitor 2011). Europiečių verslininkų galimybės išaugtų, jei jie galėtų siūlyti savo verslo akcijas tarptautiniu, bent jau Europiniu mastu. Kol kas tai neįmanoma, tačiau Briuselyje ką tik įsikūrė Europos masinio finansavimo bendruomenė (European Crowdfunding Network), kurios tikslas paversti šią finansinę alternatyvą tarptautiniu reiškiniu. Viena iš bendruomenės koordinatorių Eva Serlachius numano, kad procesas užtruks, kadangi: „ šalys laikosi vietinių privataus kapitalo rinkos reikalavimų. Tačiau finansinių paslaugų suderinimas tarptautiniu lygiu bus neišvengiamas, jei privatus kapitalas taps paklausiu produktu.“ Tokiu atveju, pavyzdžiui, lietuvis, steigiantis biokurą gaminančią įmonę, galėtų tiesiog internete pristatęs savo verslo planą pritraukti kapitalą iš Europos investuotojų, suinteresuotų žalia energija. Ar vietoj to, kad inovatyvios kompiuterinės programos autorius keliautų į Silicon Valley, ieškoti verslo angelų, tokių galėtų rasti bent kelis šimtus internete, nepaylant iš darbo vietos.

Kickstarter pavyzdįs rodo, kad toks alternatyvūs finansinio tarpininkavimo kanalai yra paklausūs. Įvertinus šios laisvos rinkos internete naudą ir privalumus, vyriausybės nekliudo jų vystymuisi, bei imasi skatinamųjų veiksmų. Finansinių paslaugų alternatyvos internete, aplenkiant bankus, laikui bėgant pateiks ir apgaulės, ir neįtikėtinos sėkmės atvejų. Ir nors tai netaps panacėja finansinėms ligoms gydyti, tačiau jei nebūtų buvę problemos, tokios „tarpininkės“ iš vis nebūtų atsiradę, vadinasi, yra ką gydyti.

Simona Štrimaitytė

Prieš ketverius metus prasidėjusi sparti Lietuvos viešųjų bibliotekų tinklo modernizacija daliai visuomenės atvėrė informacinių technologijų (IT) pasaulio galimybes. Praėjusiais metais nemokama viešosios interneto prieigos paslauga bibliotekose pasinaudojo apie 400 tūkst. vartotojų, tai – dvigubai daugiau nei 2008-aisiais.

„Per pastaruosius metus šalies bibliotekose įvykęs technologinis šuolis duoda akivaizdžių rezultatų. Tai liudija spartūs registruotų viešosios interneto prieigos vartotojų augimo tempai, jau pasiekę beveik pusės milijono skaičių. Lankytojus traukia ne vien nemokama interneto prieiga, bet ir galimybė gauti kvalifikuotą bibliotekininkų pagalbą, mokytis dirbti kompiuteriu. Tai svarbūs veiksniai, leidžiantys atverti IT pasaulį vyresnio amžiaus žmonėms, bedarbiams, neįgaliesiems, kaimo gyventojams“, – teigė projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

Būtent kaimo bibliotekose užfiksuotas sparčiausias interneto naudotojų augimas. Lyginant su 2008-aisis, pernai čia internetu naudojosi beveik tris kartus daugiau registruotų vartotojų – jų skaičius šoktelėjo nuo 64 tūkst. iki 175 tūkstančių. Iš jų beveik pusė biblioteką vertino kaip pagrindinę naudojimosi internetu vietą. Miesto bibliotekose šis nuošimtis dar didesnis ir siekia 59 procentus.

Anot K. Juškevičiaus, nemokamas internetas bibliotekose ypač svarbus socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, turinčioms mažiau galimybių pasinaudoti IT pranašumais namuose ar darbovietėje. Bendrovės „Socialinis informacijos centras“ tyrimo duomenimis, net 83 proc. internetu bibliotekose besinaudojančių bedarbių, 78 proc. neįgaliųjų ir 76 proc. pensininkų būtent biblioteką laiko pagrindine naudojimosi internetu vieta.

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, apie galimybę bibliotekose nemokamai pasinaudoti internetu žino 82 proc. šalies gyventojų, tuo tarpu 2008 m. apie tai buvo girdėję vos 60 proc. apklaustųjų.

2011 m. pabaigoje 1306 viešosiose bibliotekose buvo įrengti 6185 lankytojams skirti kompiuteriai – 2,5 karto daugiau nei 2007 m. (2390). Iš jų – 97 proc. prijungti prie interneto ryšio.

no+internet

Interneto ryšio dingimą humoristai dažnai naudoja komedijiniams scenarijams, tačiau tyrimai rodo, jog realybėje tokia įvykių eiga daug kam visiškai nebūtų juokinga

Grupė amerikiečių mokslininkų JAV (gaila, kad ne Lietuvoje) atliko gana neįprastą, tačiau labai aktualų tyrimą, kurio metu buvo apklausta 4000 žmonių (2000 vyrų ir tiek pat moterų), kurie glaudžiai susiję su veikla internete, o būtent – daug laiko praleidžiančiais socialiniuose tinkluose ir įvairiuose kituose socialinio pobūdžio puslapiuose. Mokslininkus domino tai, kaip sureaguotų šios kategorijos žmonės, jeigu jų šalyje būtų visiškai uždrausta prieiga prie interneto.

Tyrimo rezultatai parodė, jog 67 % apklaustųjų tokiu atveju pakeistų savo gyvenamąją vietą – išvyktų gyventi ten, kur problemų su internetu nėra. Tokiems žmonėms daug svarbiau dalyvauti tokiuose socialiniuose tinkluose, kaip „Facebook“, „Twitter“ ir kt., nei patriotiškumas ir prisirišimas prie savo šalies.

14 % respondentų apskritai pasimetė ir nežinojo ką atsakyti, vėliau atsakė, jog greičiausiai neribotam laikui susirgtų depresija, kadangi nežinotų, kuo užsiimti.

11 % apklaustųjų, kad ir keista (nors kita vertus – visai logiška), būtų patenkinti tokia padėtimi, t. y. žmonės patys pripažįsta, jog serga internetine priklausomybe be jokios priežasties, dėl to skundžiasi laiko trūkumu ir nesutarimais su artimaisiais.

6 % respondentų interneto trūkumą pakeistų kompiuteriniais žaidimais. Bent jau tai padėtų bent jau kuriam laikui nedepresuoti ir pakeisti savo priklausomybę nuo naršymo internete bei buvimo socialiniuose tinkluose kitu užsiėmimu.

Galiausiai net 2 % (arba 78 apklaustieji) pareiškė, jog, deja, pasitrauktų iš šio pasaulio (statistika, verčianti sunerimti), kadangi visi jų gyvenime svarbūs epizodai įvyksta būtent internete. Be prieigos prie Pasaulinio tinklo ir galimybės virtualiai bendrauti jie net neįsivaizduoja savo egzistavimo. Įdomu tai, jog dauguma šios kategorijos žmonių (64 apklaustieji) – moterys.

Apklausą atlikusios mokslininkų grupės vadovas pažymėjo, jog pastarasis tyrimas eilinį kartą patvirtina, kaip smarkiai į mūsų gyvenimą prasismelkė internetas ir WEB technologijos ir kokį didelį pavojų tai gali kelti žmonėms. Kartu buvo pabrėžta, jog ypatingai didelę įtaką internetas daro augančiai kartai. Įdomu, o kaip lietuvaičiai atsakytų paklausti „Ką darytumėte, jei Lietuvoje dingtų internetas?“

technologijos.lt

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) paskelbė, jog 2012 m. I ketvirtį daugiausia  ištirta pranešimų apie kenkėjišką programinę įrangą bei  kompiuterių ir informacinių sistemų užvaldymo atvejus. CERT-LT ekspertai atkreipė dėmesį į tai, jog 2012 metais Lietuvoje kenkėjiška programinė įranga itin aktyviai plito per pokalbių programą „Skype“ ir socialinius tinklus.

IT specialistai pastebi, kad interneto naudotojai dažniausiai nukenčia įkliuvę į nuotoliniu būdu valdomų tinklų „botnet“ apgavystes socialiniuose tinklapiuose. „Akivaizdu, kad „Skype“ ir „Facebook“ naudotojai šiuo metu turėtų būti ypatingai atidūs. Socialinėje erdvėje plisdami virusai dažniausiai žmones vilioja nuorodomis, kuriose užfiksuoti pikantiški vaizdai arba neva asmeninė vartotojo informacija. Paprastai paspaudus tokią nuorodą, vartotojas nukreipiamas į kenkėjišką tinklalapį“, – teigia tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ vadovas Laurynas Truncė. Analogiškai, kaip ir socialiniuose tinkluose, programėlės „Skype“ vartotojai įtraukiami į konferencinius pokalbius, kuriuose kiti asmenys įkelia nuorodas, siūlydami pasižiūrėti ar atsisiųsti tam tikrus dokumentus, nuotraukas ir t.t.

„DPA Lietuva“ specialistai įspėja, jog vis populiaresni tampa ir socialiniai įsilaužimai (ang. k. social hacking ). Socialinis įsilaužimas – tai siekis apgaulės būdu gauti konfidencialią informaciją ar prieigą prie vartotojų kompiuterinių sistemų. Dažniausiai sutinkamas šios nusikalstamos veiklos atvejis vadinamasis „phishing“, kai piktavaliai sukuria beveik identišką jūsų banko elektroninės bankininkystės puslapį ir bando išgauti slaptus prisijungimo duomenis. Tačiau porgramišiai  darosi įžūlesni ir vartotojų duomenis bando pasisavinti pasinaudodami žmonių patiklumu.

„Tikriausiai daugelis esate girdėję apie telefoninius sukčius, kurie prisidengdami artimų žmonių nelaimėmis bando išvilioti jūsų pinigus. Kompiuteriniai sukčiai elgiasi labai panašiai. Dažnai programišiai paskambina bei prisistato kompanijos, kuri jums tiekia interneto paslaugą ar prižiūri kompiuterines sistemas atstovu bei užduoda kelis kontrolinius klausimus, pavyzdžiui: ar jūsų kompiuteris/interneto ryšys pastaruoju metu veikia lėčiau? Tokiu būdu piktavaliai apsimesdami IT specialistais gali išvilioti tam tikrus duomenis, kuriuos vėliau panaudos įsilauždami į asmeninius kompiuterius“, – teigia L. Truncė. Pasak jo, kartais nutinka net taip, kad nusikaltėliai pasinaudoję darbuotojų patiklumu, prisidengdami remonto darbais patenka į organizacijų serverines bei pasisavina svarbius duomenis.

IT specialistai pataria, jog norint išvengti galimų nepatogumų ir nuostolių, reikia neprarasti budrumo, atsargiai reaguoti į bičiulių siunčiamas nuorodas, o taip pat nuolat  rūpintis savo kompiuterių sauga – nuo antivirusinių programų diegimo iki periodiškai keičiamų spaltažodžių ir prisijungimo duomenų. Nors kai kam „Facebook“ ar „Skype“ duomenų pasisavinimas gali sukelti šypseną, tačiau į tai reikia reaguoti rimtai. Socialiniuose tinkluose yra patalpinta nemažai asmeninės informacijos, pavyzdžiui, privatūs pokalbiai ir t.t. Dar daugiau, daugelis mūsų tuos pačius slaptažodžius naudoja prisijungdami prie elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ir kitų duomenų sistemų.

Lietuvos svetainių puslapių peržiūrų, sugeneruotų užsienyje, dalis yra didžiausia Baltijos šalyse – ji sudaro 11%. Didžioji dalis (31 %) sugeneruota Jungtinėje Karalystėje.
Didžiausią lietuviškų puslapių peržiūrų iš užsienio dalį sugeneruoja Didžiosios Britanijos (31%) ir Skandinavijos šalių (19%) interneto vartotojai. Taip pat didelė dalis sugeneruota Jungtinėse Valstijose (8%) ir Airijoje (7%). Peržiūros iš Vokietijos ir Švedijos sudaro po 6%, iš Prancūzijos -  4%. Didžioji kaimynė Rusija ir Latvija sudaro tik po 3% užsienio interneto srauto.

Palyginimui Latvijoje puslapių peržiūros iš užsienio sudaro 10% mėnesinio srauto. Ženkli dalis puslapių peržiūrų sugeneruota Jungtinėje Karalystėje – 23 %, po 7% Rusijoje, Jungtinėse Valstijose ir Lietuvoje. Be to, įdomu tai, kad tik Latvijoje Italijos, Ukrainos ir Olandijos vartotojų sugeneruojamas srautas sudaro 2 ir daugiau procentų. Taigi, Latvija pasižymi didžiausia vartotojų iš užsienio įvairove.

Estijoje puslapių peržiūros iš užsienio šalių sudaro 9% viso „Gemius“ matuojamo interneto srauto. Didžiąją dalį – 41% – sudaro peržiūros iš Suomijos. Tai didžiausia vienos šalies vartotojų sugeneruotų peržiūrų dalis visose Baltijos šalyse. Kitos šalys užima ženkliai mažesnę dalį – po 6% tenka Rusijai, Švedijai ir Jungtinėms Amerikos valstijoms, 5% – Jungtinei Karalystei.

Žvelgiant į visą Baltijos šalių regioną (Lietuvą, Latviją ir Estiją kartu), matome, kad dominuoja lankytojai iš dviejų šalių – Jungtinės Karalystės ir Suomijos. Kitoms šalims tenka ženkliai mažesnės, tačiau apylygės puslapių peržiūrų dalys.

Apibendrinant duomenis, ima ryškėti kelios intriguojančios tendencijos, pavyzdžiui, tai, kad Estijos interneto svetaines naršo beveik 5 kartus mažiau vartotojų iš Jungtinės Karalystės nei Latvijos ir 6 kartus mažiau nei Lietuvos. Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie Airiją, Norvegiją, Vokietiją, Jungtines valstijas. Beveik pusę užsienyje sugeneruojamų estiškų svetainių peržiūrų priklauso Suomijai, o tai daugiau nei 16 kartų didesnis skaičius nei Latvijoje ir net 34 kartais – nei Lietuvoje. Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvos ir Latvijos svetainėse naršančiųjų geografinė sudėtis panaši, o štai Estijos gerokai skiriasi nuo kaimynių.

Pranešime panaudoti apibendrinti duomenys apie 2012 metų pirmąjį ketvirtį, gaunami iš „gemiusTraffic“. „gemiusTraffic“ tyrimas teikia informaciją apie interneto vartotojų įpročius ir veiksmus kartu su technine įrenginių, kuriais naršomas internetas, duomenimis. „gemiusTraffic“ tyrimo duomenys prieinami internete puslapyje www.ranking.lt, kuriame duomenys yra reguliariai atnaujinami.

Liepos 9 dieną apie 360 tūkst. kompiuterių pasaulyje, užkrėstų „DNS Changer“ virusu, gali netekti interneto ryšio. Tokią informaciją praėjusią savaitę paskelbė JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

Tą dieną, kai bus išjungti FTB serveriai, užkrėstų kompiuterių savininkai, pabandę apsilankyti bet kokioje interneto svetainėje, pamatys pranešimą, kad puslapis neveikia.
Todėl šiandien visiems internautams vertėtų pasitikrinti, ar jų kompiuteriai nėra užkrėsti, – tereikia apsilankyti svetainėse www.dns-ok.us arba dns-changer.eu. Užkratui išvalyti dauguma antivirusinių programų kūrėjų yra pagaminę specialias programėles.
Šį virusą dar 2007-aisiais sukūrė bendra rusų ir estų programišių grupuotė – jis be vartotojo žinios užkrėtė apie 4 mln. privačių ir įvairių įmonių kompiuterių, tačiau veikė nepastebimai, mat išjungdavo antivirusinę programą ir operacinės sistemos atnaujinimus. „DNS Changer“ pakeisdavo reklamas puslapiuose bei paieškoje ir generuodavo paspaudimus ant šių reklaminių pranešimų, o tai, FTB skaičiavimais, nusikaltėliams davė apie 14 mln. dolerių pajamų.
Tačiau pernai lapkritį dalis programišių gaujos buvo suimta, o FTB perėmė virusą kontroliuojančius severius – pasirodė, kad užkrėsti kompiuteriai be šių serverių negali jungtis prie interneto. FTB pakeitė nusikaltėlių tarnybines stotis savomis, kurios dirbtinai palaikė užkrėstų kompiuterių interneto prieigą. Nors serveriai turėjo būti išjungti jau šį kovą, FTB buvo suteiktas leidimas pratęsti jų veiklą iki liepos pradžios.