Pranešimas apie planuojamą prekybą „Facebook“ akcijomis sukėlė didžiulį susidomėjimą. Atrodo, jau vėl pradėjo pūstis investavimo į IT bendroves burbulas.

Vasario pradžioje socialinio tinklo „Facebook“ atstovai paskelbė, kad jų kompanija užpildė prašymą skelbti pirminį viešą akcijų platinimą (angl. initial public offering, arba IPO), įvyksiantį po kelių mėnesių. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas neatskleidė, koks akcijų procentas bus paleistas į rinką, tačiau rinkos analitikai spėja, kad už akcijas bus surinkta nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių – taigi „Facebook“ būtų vertas nuo 75 iki 100 mlrd. dolerių. Šį įvertinimą pagrindžia faktas, kad uždaroje akcijų prekyba užsiimančioje biržoje „Sharepost“, kurioje socialinio tinklo akcijomis prekiauja darbuotojai ir ankstyvieji investuotojai, „Facebook“ vertė šiandien sudaro daugiau nei 75 mlrd. dolerių.
Tokiu atveju virtualus draugų tinklas būtų brangesnis nei labiau „apčiuopiamus“ produktus kuriančios bendrovės „Ford Motor Co.“, „Walt Disney Co.“ ar „Kraft Foods Inc.“. Vis dėlto „Facebook“ dar gana toli iki kitų informacinių technologijų bendrovių. Tarkime, „Google“ šiandien vertinama 197 mlrd., o „Apple“ – net 440 mlrd. dolerių.
Jeigu išplatinus „Facebook“ akcijas būtų surinkta daugiau nei 6 mlrd. dolerių, ji taptų technologijų bendrove, gavusia daugiausiai lėšų už akcijas. Kol kas šis rekordas priklauso Vokietijos bendrovei, gaminančiai puslaidininkius, „Infineon Technologies“, kuri 2000 m. pirminio viešo akcijų platinimo metu surinko apie 5,9 mlrd. dolerių, tuo tarpu „Google“ 2004-aisiais surinko tik apie 2 mlrd. dolerių. O visų laikų viešojo akcijų platinimo rekordas priklauso Kinijos industrijos ir komercijos bankui, kurio akcijos surinko apie 20 mlrd. dolerių.
Rengiantis „Facebook“ akcijų emisijai, savininkams teko atskleisti nemažai duomenų apie socialinį tinklą, kurie anksčiau buvo laikomi paslaptimi. Paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus socialinio tinklo pajamos stabiliai didėjo: 2009 m. jos sudarė 777 mln., 2010 m. – 1,97 mlrd., o 2011 m. išaugo iki 3,7 mlrd. dolerių. Grynasis pelnas didėjo panašiu tempu: apie 229 mln. 2009-aisiais, 606 mln. 2010-aisiais ir 1 mlrd. dolerių praėjusiais metais.
85 proc. pajamų generuoja šiame tinkle skelbiama reklama ir net 12 proc. – žaidimų kūrėja „Zynga“. Tiesa, „Facebook“ atsiriekia tik apie procentą iš pasaulinio reklamos verslo pyrago, kuriame šiuo metu sukasi daugiau nei 500 mlrd. dolerių.
„Facebook“ ir kitų panašių inovatyvių bendrovių sėkmės istorijos ir populiarumas lemia, kad tiek Silicio slėnyje, tiek Niujorke, Londone ar Vilniuje nauja dvidešimtmečių karta svajoja sukurti tokias interneto bendroves, kurių inovacijos iš esmės pakeistų pasaulį ir uždirbtų jiems milijonus. Internetiniai „startupai“, arba startuoliai, tapo terminu, masinančiu tūlą investuotoją ar „verslo angelą“ investuoti lėšas į šimtus naujų idėjų, iš kurių, deja, pasiteisins tik vienetai.
Ne veltui daugelis rinkos analitikų ir investuotojų pradeda baimintis, kad istorija mėgsta kartotis ir informacinių technologijų rinkoje pradeda pūstis dar vienas burbulas. Jį maitina nepamatuoti investuotojų lūkečiai bei pinigų perteklius, o juk šie veiksniai daugiau nei prieš dešimt metų ir privedė prie vadinamosios „dot-com“ krizės, sudeginusios milijardus dolerių.

Interneto bendrovės eina į biržą

Apie tai, jog internetas vėl tampa investuotojams patrauklia sritimi, byloja faktas, kad praėjusiais metais kaip niekad daug interneto bendrovių pradėjo viešai prekiauti akcijomis biržoje. Tarkim, ta pati su „Facebook“ susijusi, žaidimus kurianti „Zynga“, sukūrusi žymųjų laiko rijiką „Farmville“, už akcijas surinko apie 1 mlrd. dolerių ir šiandien yra vertinama daugiau nei 9 mlrd. dolerių.
Tarp kitų interneto bendrovių, praėjusiais metais pradėjusių viešą prekybą akcijomis, būtina paminėti ir grupinio apsipirkimo puslapį „Groupon“, rusiškąją paieškos sistemą „Yandex“, kinų socialinį tinklą „Renren“, interneto radiją „Pandora“ bei profesionalus vienijantį socialinį tinklą „LinkedIn“.
Vis dėlto prekybą daugumos minėtų bendrovių akcijomis praėjusiais metais galima apidūdinti kaip sprogimą ir po jo einantį kritimą. Pavyzdžiui, penktadalis „Groupon“ akcijų pirmą dieną įsigijusių pirkėjų jas pardavė tą pačią dieną, panašus likimas ištiko ir „Pandora“ bei „Zynga“ akcijas. Ko gero, tokie investuotojai neprašovė, nes šiandien aptariamų akcijų vertė yra sumažėjusi, palyginti su kainomis, kurias sukėlė pirmųjų dienų entuziazmas.
Susidaro įspūdis, kad nepamatuotų lūkesčių smagratis vėl įsisuka. Tą gerai iliustruoja „Groupon“, kuri prieš metus buvo vertinama 1,4 mlrd. dolerių, o šiandien jos vertė dešimt kartų didesnė. Beje, šios paslaugos savininkai atmetė 6 mlrd. dolerių vertės pirkimo pasiūlymą iš „Google“. Tačiau „Groupon“ vis dar generuoja nuostolius, nors bendrovės vadovai teisinasi, kad išlaidos skirtos pritraukti dar daugiau vartotojų, kurie vėliau „tai jau tikrai duos didžiulį pelną“.
Dar vienas pavyzdys – ypač populiarus socialinis tinklas „Twitter“, daugeliui internautų, bendrovių ir net politikų tapęs naujienų šaltiniu bei savireklamos priemone. Šis tinklas šiandien vertinamas apie 10 mlrd. dolerių, tačiau negeneruoja jokio pelno.

Kaip pučiasi lūkesčių burbulai

Šiais metais, be „Facebook“, eiti į akcijų biržą planuoja dar apie 14 interneto ar su juo susijusių bendrovių. Pastaruoju metu vis daugiau bankų perveda lėšas į technologijų bendroves finansuojančius fondus, vis daugiau investuotojų nori gauti nors dalį perspektyvių startuolių, o lūkesčiai dėl sėkmingų akcijų emisijų didėja ir Volstrito rykliai po truputį jungia antrą pavarą. Tad nenuostabu, kad kai kurie investuotojai, prisimenantys „dot-com“ krizę, šiandien mato panašias tendencijas.
„Burbulas pradeda pūstis, kai susideda trys veiksniai. Pirmiausia atsiranda per daug pinigų, kurie nori būti investuoti į tam tikrą sritį, tad paklausa generuoja pasiūlą, o tada belieka rasti kvailių, kurie noriai pirktų akcijas“, – ironizuoja Alanas Patrickas, konsultacijų bendrovės „Broadsight“ įkūrėjas.
Tiesa, kol kas dideli pinigai „gaudo“ dideles ir santykinai pelningas ar bent perspektyvų uždirbti turinčias bendroves, tokias kaip „Facebook“, „Groupon“ bei kitas minėtas.
„Neramu, kad vis daugiau investuotojų mano, jog bet kokia socialinė interneto bendrovė bus tokia pat kaip „Facebook“ ar kitos panašios šiandien veikiančios. Tačiau kas gali garantuoti, kad antra steigiamų internetinių verslų banga bus tokia pat įtakinga ir sėkminga?“ – klausia investicijų bendrovės „Elevation Partners“ vadovas Rogeris McNamee.
Beje, šis investuotojas yra įkūręs fondą „Silver Lake Partners“, kuris prieš keletą metų iš „eBay“ gan pigiai nusipirko bendrovę „Skype“ ir pernai labai pelningai ją pardavė „Microsoft“ korporacijai.
A.Patrickas išskiria kelis svarbius požymius, kurie byloja apie besipučiantį burbulą. Pirmiausia atsiranda „naujas dalykas“, kurio neįmanoma įvertinti senais metodais, – šiandien tai socialiniai tinklai ir su jais susijusios interneto paslaugos. Daugelis socialinių tinklų „pranašų“ juos vadina informacijos sklaidos revoliucija ir lygina su Gutenbergo spausdinama Biblija. „Dažna bendrovė negeneruoja pajamų, tačiau yra verta milijardų“, – juokauja A.Patrickas.
Prieš daugiau nei dešimtį metų bumo priežastimi tapo internetas. „Dot-com“ burbulo pūtimosi pradžia laikoma prekybos ypač patogią interneto naršyklę sukūrusios bendrovės „Netscape“ akcijomis pradžia 1995 m.
Antras požymis – tai investicinių fondų, noriai skiriančių lėšas pradedančioms interneto bendrovėms, kūrimas. Į naujas interneto bendroves šiandien aktyviai investuoja net tokie milžinai, kaip „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, „Fidelity Investments“, „T.Rowe Price“ bei kiti.
Iš investuotojų į tokius fondus surenkamos pinigų sumos ne ką mažiau įspūdingos nei kosminiai lūkesčiai. Tarkim, per pastaruosius metus „Accel Partners“ fondas surinko apie 2 mlrd., „Bessemer Venture Partners“ į naują fondą planuoja surinkti apie 1,5 mlrd. dolerių. „Greylock Partners“, „Sequoia Capital“ bei dar keli fondai rengiasi „mobilizuoti“ apie 3 mlrd. dolerių.
„Kai tokie pinigų kiekiai surenkami tokiais tempais, kyla klausimas, ar visi jie bus investuoti gerai pasveriant riziką“, – abejoja buvęs bendrovės „Merill Lynch“ įsteigto fondo vadovas Paulas Meeksas.
Tokios didelės pinigų sumos jaunų verslininkų galvose kuria nepamatuotas iliuzijas, kad konkreti jų idėja apvers rinką aukštyn kojomis, tad nauji startuoliai dygsta kaip grybai po lietaus. Prie šio bumo prisidėjo ir pastarasis sunkmetis, kai daug jaunų specialistų neteko darbo ir ėmėsi kurti savo verslus.
Informacinių technologijų startuolių kūrimosi karštinė sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Šias tendencijas tiria Kolumbijos universiteto antropologė Sekai Farai, teigianti, kad kai kurie šio verslo aspektai turi finansinės piramidės elementų. „Šioje srityje po truputį nebelieka suvokimo, kad tai tikri pinigai. Ilgainiui tokia tendencija negali privesti prie gero“, – dabartinę padėtį apibūdina S.Farai.
„Apskritai pasigendu racionalaus investuotojų elgesio – juk šiandien dviejų ar trijų žmonių „startupo“ vertė gali siekti nuo 50 iki 100 mln. dolerių“, – teigia F.Wilsonas, „Union Square Ventures“ investuotojas, išgyvenęs „dot-com“ krizę.

Investicijų banko įkūrėjas Thomas Weiselis: „Šiandien į interneto bendroves įliejami kapitalo kiekiai nepalyginti didesni nei 2000-aisiais.“

Vasario 14-ąją Meilės dieną švęs tūkstančiai lietuvių porų, kurių jausmai įsiplieskė po pažinties internete.

Per pastarąjį dešimtmetį internetas tapo populiariausia vieta antrajai pusei susirasti – užuot ieškoję poros kavinėse, parkuose ar sporto klubuose, lietuviai registruojasi virtualiuose pažinčių klubuose, kur būsimą partnerį gali rinktis iš šimtų ar net tūkstančių kandidatų.
Štai populiariausias šalyje pažinčių klubas draugas.lt šiuo metu vienija per 334 tūkst. aktyvių narių. Čia pažinčių ieško daugiausia jauni žmonės, kurių poreikiai patys įvairiausi: vieni ieško tiesiog draugo, kiti – partnerio šeimai sukurti.
O štai svetainėje darnipora.lt – ne vien pažinčių skelbimai su nuotraukomis, bet siūloma šis tas daugiau: kiekvienas pažinčių svetainėje užsiregistravęs vartotojas turi užpildyti psichologo parengtą testą, atskleidžiantį jo poreikius ir charakterį, o sistema automatiškai parenka labiausiai tinkamus kandidatus. Taip galima matyti savo charakterių, vertybių ir net seksualinį suderinamumą su parinktais kandidatais, todėl šansai rasti antrąją pusę, pasak pažinčių svetainės kūrėjų, padidėja. Svetainėje darnipora.lt poros daugiausia ieško išsilavinę trisdešimtmečiai, kurių tikslas – rimta draugystė arba santuoka.
„Išsiregistruodami iš svetainės mūsų nariai turi nurodyti priežastį. Duomenys rodo, kad iš dešimties išsiregistravusiųjų 4–6 asmenys palieka svetainę, nes čia jau susirado antrąją pusę, – teigia pažinčių svetainės darnipora.lt projektų vadovė Rasa Borodina. – Labai dažnai sulaukiame padėkų, kad padėjome susirasti artimą žmogų, sukurti šeimą, susilaukti vaikų.“
Iš viso Lietuvoje šiandien veikia apie trisdešimt virtualių pažinčių svetainių.

Lentelė
Trys populiariausios pažinčių svetainės
Svetainė     Unikalių vartotojų per mėnesį
Draugas.lt     641 451
Pazintys.lt     143 183
Darnipora.lt     119 611

Šaltinis: „gemiusAudience“, 2011 m. gruodis

Lietuvos liberalus jaunimas išreiškia apgailestavimą dėl š.m. sausio 27 dieną pasirašyto tarptautinio kovos su piratavimu internete susitarimo „Anti-Counterfeiting Trade Agreement“ (ACTA) ir kviečia Lietuvos piliečius aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti poziciją prieš ACTA – jau š.m. vasario 11 dieną, 12 valandą Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) kartu su Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija (VLJO) organizuos „Protestą prieš ACTA“.

https://www.facebook.com/events/229745113780889/

ACTA – skubotas ir potencialiai asmenų teisę į privatumą bei interneto laisvę ribojantis susitarimas

Didelį nepasitenkinimą ir protestus visame pasaulyje sukėlusios sutarties pasirašymas, rodos, buvo vykdomas „uždarų durų“ politika – prieš pasirašant sutartį Lietuvoje beveik nebuvo viešų debatų, svarstymų.

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos teigimu, pačios sutarties dviprasmiškumas gali lengvai atverti kelią neproporcingiems veiksmams, siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, kurie galimai pažeis teisę į asmens privatumą bei interneto laisvę. Sutartyje numatytų priemonių vykdymas gali turėti ypač negiamų pasekmių asmens privatumui internete, verčiant interneto tiekėjus atskleisti informaciją apie įtariamuosius.

Ar intelektinė nuosavybė – tokia pati nuosavybės forma, kaip ir kitos?

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdyba pastebi, kad iš esmės ACTA koncepcija nėra nauja, ji – tik išplečiama, bet svarbu, kad visuomenė pradeda šnekėti, kas yra nuosavybė, o kas – ne.

„Didelė ACTA kritikų argumentacijos silpnybė ta, kad viešai diskutuojama apie ACTA numatytų priemonių proporcingumą, kitus su sutarties pasirašymu susijusius aspektus, tačiau pamirštamas debatas dėl pačios intelektinės nuosavybės principo. Pats terminas „intelektinė nuosavybė“ gali suklaidinti, sudarant įspūdį, jog tai – tokia pati nuosavybės forma, kaip ir nekilnojamasis turtas, ar kita, apčiuopiama nuosavybės forma. Tai dešiniųjų pažiūrų žmones iškart atbaido – kaip galima derėtis dėl sankcijų vagystei? Žvelgiant iš liberalios, laisvarinkiškos pusės, intelektinė nuosavybė nuo kitų apčiuopiamos nuosavybės formų skiriasi, todėl ir jos apsauga valstybėje, jei ir egzistuoja, turi būti kitokia.“ – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Eglė Markevičiūtė.

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos teigimu, būtent galimybė naudotis žmogaus proto kūriniais be didesnių apribojimų vedė pasaulį į technologinį progresą, o vertinant intelektinės nuosavybės apsaugą šiandien, reiktų pažvelgti ir per istorinę prizmę. „Dažnas šių dienų išradimas, kūrinys galėjo atsirasti dėka laisvos idėjų sklaidos vakar. Idėjos nėra tas pats, kas yra žemės sklypas, ar pastatas – jo negalima aptverti, apsaugoti, o kažką išsiaiškinus pirmam, tikėtis, kad konkrečios srities monopolis – jau visam laikui tavo rankose. Mums suprantamas kūrėjų, autorių, išradėjų noras patiems galėti raškyti savo kūrybos, darbo vaisius, tačiau griežtai atmetame požiūrį, jog geriausia tai daryti – per valstybę, prievartiniais metodais.“ – teigė Eglė Markevičiūtė.

LLJ pabrėžia, kad kiekvienas turi teisę į atlygį už savo darbą, tačiau įvertinant XXI amžiaus aplinkybes, reikia ieškoti naujų būdų, kaip geriausiai pasipelnyti iš savo kūrybos ar išradimų. Viena tokių formų – vadinamoji verslo paslaptis.

Kas toliau?

LLJ Valdybos teigimu, svarbu, kad atskiri, skirtingų pažiūrų asmenys, priklausantys skirtingoms organizacijoms, pasinaudotų galimybe atkreipti Europos Parlamento narių, Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį. Didelė paspirtis garsinti klausimą būtų kiekvieno individuali iniciatyva, siekiant šviesti aplink esančius apie konkretaus klausimo grėsmę, neigiamus aspektus.

Lietuvos liberalus jaunimas ragina Lietuvos gyventojus, neabejingus interneto laisvės ir asmens teisės į privatumą apsaugojimui, prisijungti prie vasario 11 d., 12:00 val. Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos (VLJO)

- https://www.facebook.com/events/229745113780889/, o vasario 9 d. – Kauno liberalaus jaunimo (KLJ) 14:00 val. –

https://www.facebook.com/events/214256288671299/ organizuojamų protesto akcijų prieš ACTA.

Vakar buvo minima Tarptautinė Saugesnio interneto diena. Šia proga Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) parengė dešimties patarimų, kurie gali leisti pasijusti saugiau internete, sąrašą.

Virtualioje erdvėje būkite atsargūs, pateikdami savo tikrąjį vardą ir pavardę, jei prie šios informacijos prieigą gali turėti bet kuris interneto vartotojas..

Atsargiai elkitės naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, kurios reikalauja Jūsų banko duomenų. Prieš atlikdami finansines operacijas internete, įsitikinkite, jog interneto svetainė, kuria naudositės yra saugi ir patikima.

Saugokite ne tik savo tapatybės ar banko duomenis, tačiau ir vieną svarbiausių virtualios erdvės elementų – slaptažodį. Patartina jį reguliariai keisti ir kuriant naują – pasitelkti skirtingus simbolius, sudėtingas kombinacijas, kurias žinotumėte tik Jūs.

Elektroniniu paštu mus gali pasiekti daug elektroninio šlamšto (angl. spam). Nepageidaujami reklaminiai pranešimai ne tik užpildo asmeninio elektroninio pašto erdvę, tačiau su jais gali atkeliauti virusai ir kitos Jūsų kompiuterio darbą galinčios paralyžiuoti elektroninės programos. Rekomenduojama neatidarinėti prisegtų failų ar nuorodų, pateiktų elektroniniame laiške, kurį gavote iš nepažįstamo asmens.

Niekada nesidalinkite savo internetinių paskyrų prisijungimo duomenimis (ypač slaptažodžiu), jei gavote nenumatytą elektroninį laišką, kuriame prašoma juos pateikti. Šią gudrybę paprastai naudoja apsimetėliai, kurie, prisidengę populiariomis paslaugų interneto svetainėmis, socialiniais tinklais, teigia, jog Jūsų paskyros sutrikimai reikalauja tokios informacijos. Tai dar vienas būdas nesudėtingai įsibrauti į Jūsų asmeninę elektroninę erdvę.

Naudokite efektyvias antivirusines programas, skirtas apsaugoti Jūsų kompiuterį nuo daugelio elektroninių įsilaužėlių. Šiuo metu ne viena kompanija siūlo nemokamas antivirusines programas, kurias galima rasti ir parsisiųsti internetu (pvz., „Avast“, „AVG“, „Comodo“).

Įsitikinkite, jog interneto svetainės adresas, kurioje norite registruotis arba prisijungti, yra Jūsų įprastai naudojamas, pavyzdžiui, gmail.com, o ne gnail.com. Net minimalus interneto svetainės adreso pavadinimo pokytis gali reikšti, kad jūs esate nukreiptas į interneto sukčių sukurtą fiktyvią interneto svetainę ir yra bandoma gauti Jūsų asmeninius prisijungimo duomenis.

Atkreipkite dėmesį, kaip Jūsų vaikai naudojasi internetu ir kontroliuokite šiuos procesus. Papasakokite vaikams apie interneto keliamas grėsmes. Nors nuolat kuriamos priemonės saugiam ir draugiškam internetui, tačiau vaikai šiuo atžvilgiu vis dar išlieka pažeidžiamiausia auditorija.

Stebėkite savo pačių veiklas internete, nuomonės reiškimą: Jūsų paskelbta informacija išlieka elektroninėje erdvėje, taigi būkite apdairūs ir korektiški.

Jei esate drąsus ir internete mėgstate komunikuoti su nepažįstamaisiais, nusprendę su jais susitikti būkite itin atsargūs, apie savo planuojamą susitikimą praneškite bent vienam patikimam asmeniui iš savo draugų ar artimųjų rato.

Šį sausį 22 Europos Sąjungos valstybės pasirašė tarptautinį susitarimą dėl kovos su klastojimu. Ar iš tiesų šis dokumentas įteisina interneto cenzūrą?

Sausio 26 d. Japonijos užsienio reikalų ministerijoje Tokijuje Lietuva kartu su dar 21 Europos Sąjungos valstybe pasirašė tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu, labiau žinomą ACTA pavadinimu (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement). Po susitarimo tekstu nepasirašė tik penkių ES šalių – Estijos, Kipro, Olandijos, Slovakijos ir Vokietijos atstovai, mat šios valstybės turi apsvarstyti šią sutartį savo parlamentuose. Beje, pernai rudenį ACTA jau pasirašė JAV, Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Naujoji Zelandija ir Marokas.
Atrodytų, suprantamas ir logiškas susitarimas jau ne kartą sulaukė protestų ir kritikos strėlių. Mat jame, be klastojimo, paliečiamas intelektinės nuosavybės traktavimo internete klausimas – kritikai baiminasi, kad tai gali tapti pirmu žingsniu, įgyvendinant pasaulinio tinklo cenzūrą.
Stipriausias pasipriešinimas šiam dokumentui kilo kaimyninėje Lenkijoje – įvairiuose miestuose protestavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių. Dėl šios priežasties programišiai iš pastaruoju metu pagarsėjusios tarptautinės grupės „Anonymous“ bei kelių kitų lenkiškų tokio pobūdžio grupuočių įsilaužė į kai kurių Lenkijos valstybinių įstaigų interneto svetaines.
Ne toks ryškus šurmulys bei protestai kilo ir kitose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta grupė „antiACTA LT“, kurioje vyksta diskusijos ir rengiamasi įvairiais būdais skleisti informaciją apie šios sutarties žalą internautų privatumui bei žodžio laisvei.
Šiek tiek keista, kad Lietuvos internautų bendruomenė susirūpino ACTA poveikiu, kai šį dokumentą pasirašė tiek šalių, – juk pirmieji sutarties svarstymai ir dėl to kilęs šurmulys vyko prieš gerus trejus metus. Be to, dauguma šio susitarimo kritikų, taip pat ir garsioji interneto aktyvistų grupuotė „Anonymous“, atrodo, net nėra skaitę pataisytos sutarties teksto, nes pateikia faktus, kurie yra pasenę ir neatitinka realybės.
Vis dėlto net ir naujasis, stipriai apkarpytas ir sušvelnintas dokumento variantas gali turėti didelį poveikį mums, tad žvilgtelėkime, kas yra ACTA, koks šio susitarimo tikslas ir kodėl jis gali pridaryti daugiau žalos, nei duoti naudos.

Kas yra ACTA ir ką ji keičia
ACTA susitarime kalbama apie prekės ženklų apsaugą nuo klastojimo ir tarptautiniu mastu bandoma priimti bendrą intelektinės nuosavybės sąvokos traktuotę bei užtikrinti apsaugos priemones. Išvertus į žmonių kalbą, susitarimas turėtų padėti pasaulio valstybėms vieningai traktuoti ir apginti prekių, kurios dažnai yra klastojamos, pavyzdžiui, vaistų, parfumerijos ar drabužių, gamintojus.
„Šalyse, kurios pasirašys ACTA sutartį, dokumentas leis stipriai patobulinti kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais metodus“, – teigia ES ambasadorius Japonijoje Hansas D.Schweisgutas, vadovavęs pasirašymo procedūrai.
Svarbu paminėti, kad daugelyje šią sutartį pasirašančių šalių jau veikia įstatymai, pakankamai gerai ginantys intelektinę nuosavybę. Tačiau ACTA įrašyti ir tarptautiniu mastu pripažinti standartai leis lengviau apginti intelektinę nuosavybę nuo pažeidėjų šalyse, kuriose į klastojimą žiūrima atlaidžiai, tarkim, Kinijoje ar Turkijoje, kur „gimsta“ daugybė klastočių.
Tačiau didžiausią šurmulį Vakarų šalyse sukėlė ne minėti sutarties aspektai, o tai, kad joje kalbama ir apie nematerialius intelektinės nuosavybės objektus, kuriuos turi ginti autorių teisių įstatymai, – knygas, filmus, muziką, žaidimus. Visi šie kūriniai gali būti kopijuojami be autoriaus ar leidėjo sutikimo ir platinami internetu – kitaip tariant, “nupirataujami”. Kadangi tai tam tikra prasme yra intelektinės nuosavybės klastojimas, ACTA dokumente bandoma nutrinti teisinius skirtumus tarp piratavimo ir klastočių gaminimo. Ne veltui dauguma kritikų pastebi, kad ši sutartis iš tiesų yra dar vienas antipiratinis įstatymas, skirtas autorių teisėms apsaugoti.

Atidaryta Pandoros skrynia
Vis dėlto dauguma argumentų, šiandien skambančių kritikų pareiškimuose, yra netikslūs ir klaidingi. Taip yra todėl, kad jie paremti pasenusiu ACTA tekstu, kuris ilgainiui buvo stipriai sušvelnintas. Be to, klaidindami kitus, aktyvistai užkerta kelią pamatyti tikrąsias ACTA blogybes, išties grasinančias demokratijos principams.
Dažnai galima išgirsti, kad ši sutartis įpareigos interneto tiekėjus nuolatos sekti vartotojų duomenų srautus ir stebėti, ar nėra siunčiamasi nelegalių failų. Jei tokių būtų rasta ir teisių turėtojas pasiskųstų, interneto tiekėjas turėtų įspėti pažeidėją, o šiam nepaklusus tris kartus, interneto ryšys jam turėtų būti nutrauktas be teismo proceso.
Laimei, naujausiame variante tokio įpareigojimo tikrai nėra. Tiesa, formuluotė gana abstrakti, tad negalima atmesti galimybės, kad konkreti valstybė gali priimti įstatymus, kurie leis taikyti tokias griežtas priemones. Tarkim, Prancūzijoje šiandien veikia vadinamasis trijų įspėjimų įstatymas (HADOPI), kuris leidžia nutraukti interneto tiekimą vartotojui, pažeidusiam autorių teisių įstatymą.
Kitas dažnai kartojamas argumentas – ACTA leis farmacijos kompanijoms ar kitoms korporacijoms uždrausti tarptautinę prekybą generiniais vaistais ar genetiškai modifikuotomis (ir atitinkamai patentuotomis) sėklomis. Toks draudimas stipriai pakenktų neturtingoms šalims. Pavyzdžiui, kilus epidemijai, jos būtų priverstos pirkti brangesnius, patentuotus vaistus.
Amerikos universiteto Vašingtono teisės koledžo mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Seano Flynno, išnagrinėjo šį klausimą ir savo tyrimo išvadose pripažino, kad ACTA leidžia suinteresuotoms šalims trikdyti tokių prekių judėjimą, tačiau tikrai negalima teigti, jog ši sutartis apskritai uždraudžia šias prekes.
Maža to, lyginant ankstesnius ACTA variantus su naujausiu galima pastebėti, kad daugelyje prieštaringų punktų žodis „privalo“ yra pakeistas daug švelnesniu „gali“. Tad jei šis susitarimas būtų ratifikuotas, kiekvienas griežtesnis žodžio laisvę ar žmogaus teises pažeidžiantis įstatymas būtų priimamams kiekvienos valstybės valdančiųjų institucijų – tad į jas ir turėtų krypti visų kovotojų dėmesys.
„Kai apie ACTA sužinojo visuomenė, prasidėjo protestų ir spaudimo rengėjams laikotarpis. Šis dėmesys padėjo sušvelninti daugumą griežtų sutarties punktų, tad šiandien ACTA yra labiau rekomendacinio nei įpareigojamojo pobūdžio susitarimas“, – džiaugiasi Otavos universiteto mokslininkas Michaelas Geistas, vienas atkakliausių kovotojų prieš ACTA, visą laiką atidžiai stebėjęs ir skelbęs šio susitarimo gimimą.

Tad kuo gi bloga ta ACTA
Svarbiausia blogybė, į kurią turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas demokratija tikintis žmogus, – tai ACTA rengimo procesas, kuris buvo slepiamas nuo visuomenės ir pažeidė pagrindinius demokratijos principus. Slaptumas buvo reikalingas, nes ACTA rengė nedidelė grupelė suinteresuotų šalių, be to, ši sutartis turėjo sukurti instituciją, nepriklausomą nuo jau egzistuojančių tarptautinių struktūrų, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos ar Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos.
2006 m. debatus pradėjo Japonija ir JAV, prie kurių po metų prisidėjo Kanada, ES bei Šveicarija, o vėliau ir daugiau šalių bei autorių teises ginančių organizacijų, pavyzdžiui, Amerikos įrašų industrijos asociacija (RIAA) ar Amerikos kino pramonės asociacija (MPAA). Taip pat šių slaptų derybų ataskaitas gaudavo ir patariamąjį balsą turėjo didžiosios studijos bei kitos kompanijos: „Time Warner“, „Sony Pictures“, „Google“, „Intel“ ir kitos.
Apie rengiamą sutartį visuomenė sužinojo tik 2008 m., kai skandalingame portale „WikiLeaks“ buvo paskelbti su derybomis susiję dokumentai. Po to kilęs tarptautinės bendruomenės pasipiktinimas ilgainiui ACTA kūrėjus privertė atskleisti daugiau detalių ir atsižvelgti į kritiką. Tačiau painiava ir neskaidrumas dokumentą lydi iki šiol – gruodžio viduryje ES Ministrų Taryba pasirašė ACTA susitarimą posėdyje, kuriame buvo svarstomi žuvininkystės ir žemės ūkio klausimai. Taip ir vėl buvo bandoma supainioti visuomenę ir neleisti kilti debatams.
Tad nieko keista, kad po sausį Japonijoje įvykusio pasirašymo atsistatydino Europos Parlamento pranešėjas ACTA klausimais Kaderas Arifas, teigdamas, kad sutarties rengimo procesas prieštaravo demokratijos principams, buvo neskaidrus ir greičiau priminė šaradą, kurioje jis atsisakąs toliau dalyvauti.
Baisiausia, kad tokios sutarties priėmimas gali sukurti tarptautinės teisės precedentą, kuris leistų ir ateityje rengti bei priimti tokius susitarimus tarp suinteresuotų šalių, nepaisančius skaidrumo ir pagrindinių demokratijos principų.
Todėl visiems aktyviai kovojantiems prieš ACTA vertėtų atkreipti dėmesį į tikrąsias šio susitarimo blogybes ir neleisti gimti tokiam precedentui, kai sukuriamas įstatymas, o visuomenė su juo tik supažindinama. „Prieš debatus ir balsavimus Europos Parlamento komitetuose ir prieš galutinį balsavimą šią vasarą Europos piliečiai turi pareikšti savo nuomonę išrinktiems atstovams“, – agituoja organizacijos „La Quadrature du Net“ atstovas Jeremie Zimmermannas.

Vasario 7-ąją visoje Europoje minint Saugaus Interneto Dieną „Microsoft“ pristatys vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatus.

Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad įpročiais ir žiniomis apie saugumą internete lietuviai labiausiai panašūs į portugalus, graikus ir austrus. Mūsų šalies internautai geriau už kitus europiečius išmano asmeninės informacijos apsaugą socialiniuose tinkluose, tačiau mažiau išnaudoja technologines saugumo priemones. Keturiems iš penkių interneto vartotojų Lietuvoje rekomenduojama sustiprinti saugumo internete žinias.
„Saugumo internete tyrimas“ „Microsoft“ užsakymu buvo atliktas  š.m. sausio 9-16 dienomis. Kartu su lietuviais tyrime dalyvavo arti 11 tūkstančių internautų iš 20 šalių Rytų ir Vakarų Europoje. Rezultatai parodė, kad iš galimų 100 taškų, simbolizuojančių aukščiausią saugumo lygį internete, lietuviai surinko 45. Aukščiausius rezultatus pademonstravo gyventojai iš Suomijos, Slovakijos ir Maltos (daugiau nei 50), mažiausiai balų surinko Bosnijos, Juodkalnijos ir Italijos atstovai (mažiau nei 40).
Tyrimu  buvo siekiama nustatyti, ar vartotojai išmano pagrindines saugumo internete taisykles, kokių veiksmų imasi ir kokias technologines priemones panaudoja apsaugodami asmeninę informaciją. Kuo daugiau įvairių priemonių vartotojai nurodė naudojantys savo saugumui užtikrinti, tuo aukštesnius balus tyrime jie gavo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 15 proc. vartotojų Lietuvoje gerai išmano saugumo priemones internete, 80 proc. turėtų plačiau pasidomėti šia tema, o 8 proc. net neturi saugumo internete pradmenų.
Tyrime Lietuvoje sudalyvavo 500 „Facebook“ socialinio tinklalapio vartotojų.  Didžiąją dalį (59%) apklaustųjų sudarė 14-24 metų amžiaus gyventojai, beveik po lygiai pasiskirstė tyrime dalyvavę vyrai (47%) ir moterys (53%).
Reputacija internete rūpi tik ketvirtadaliui, saugumu domisi mažiau nei pusė
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė dalyvių (46%) visiškai neskiria dėmesio savo žinioms apie saugumą internete, tačiau 39 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad domisi saugos priemonėmis nuo duomenų vagysčių.
Tik 27% apklaustų lietuvių teigė besirūpinantys, kokia yra jų reputacija internete. Vos šeštadalis (16%) yra kada nors pasidomėję, kokią informaciją apie juos galima rasti pasinaudojus interneto paieškos sistemomis. Tačiau net du trečdaliai (66%) respondentų pažymėjo, kad sugriežtino privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, siekdami apriboti nepažįstamųjų galimybes peržiūrėti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Net 80% apklaustųjų pažymėjo, kad prieš skelbdami informaciją internete pamąsto, ar ji tinkama viešinti. Pusei apklausos dalyvių (51%) jau yra tekę šalinti duomenis, kuriuos jie įvertino kaip galimai žalingus. Daugiau nei pusė (61%) pažymėjo, kad kurdami slaptažodžius naudoja didžiąsias ir mažąsias raides su įvairiomis skaičių kombinacijomis, tačiau tik ketvirtadalis (25%) kiekvienai paskyrai internete naudoja skirtingus slaptažodžius.
Tyrimas atskleidė, kad pagal naudojimąsi antivirusinėmis programomis ir jų svarbos supratimą lietuviai panašūs į kitų Europos šalių gyventojus – 85 proc. apklaustų lietuvių turi įsidiegę antivirusines programas. Tačiau pagal kitų technologinių priemonių panaudojimą mūsų šalies vartotojai kiek atsilieka nuo europiečių. Vos daugiau nei trečdalis (39%) pažymėjo, kad naudojasi saugiu bevieliu interneto ryšiu, mažiau nei pusė pripažino turintys ugniasienę, ir tik penktadalis (20%) apklaustųjų pasitelkia naršyklėse esančias interneto turinio filtravimo ir perspėjimo  priemones.
„Šį tyrimą vertiname kaip vieną iš priemonių, galinčių padėti įvertinti saugumo internete spragas ir  priminti vartotojams, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Sparčiai didėjant internetu besinaudojančių gyventojų skaičiui, auga poreikis deramai apsisaugoti nuo piktavalių, apgalvotai tvarkyti savo asmeninę informaciją, -  sakė Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. – Išmanant technines priemones ir saugaus elgesio internete taisykles, galima užtikrinti pakankamą saugumą internete.“

Viešosios įstaigos, padedančios vartotojams efektyviai ir saugiai naudotis socialiniais tinklais, ir teikiančios naujienas per paskyrą „Komunikacija Facebook‘e“ atstovas Vaidas Pilkauskas teigė, kad būtinas nuolatinis dėmesys vartotojų švietimui apie saugumą internete. „Sparčiai populiarėjantys socialiniai tinklai tampa viena iš patogių priemonių nusikaltėliams ieškoti informacijos apie būsimas aukas ir ją panaudoti piktais tikslais, – teigė Vaidas Pilkauskas. – Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių, saugumo priemonių internete vaikai ir suaugusieji turi būti mokomi nuo pat pirmosios pažinties su žiniatinkliu.“

Jau keletą metų nemokamus nuotolinius kursus apie saugumą internete siūlo aljansas „Langas į ateitį“. „Šių metų Saugaus Interneto Dienos pagrindinė idėja – pasiekti visas interneto vartotojų kartas, nuo vaikų ir jų tėvų iki senjorų, – sakė aljanso „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.  – Didėjant interneto vartotojų skaičiui yra labai svarbu užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai naršyti ir veikti internete galėtų saugiai.“

„Microsoft“ skiria didžiulį dėmesį produktų saugumui

Siekdama padėti vartotojams užtikrinti didesnį saugumą internete, „Microsoft“ sukūrė visą kompleksą priemonių, padedančių apsaugoti asmeninę informaciją, suteikti priemones tėvams kontroliuoti vaikų elgesį internete. Operacinėje sistemoje „Windows 7“ veikia tėvams skirta kontrolės funkcija „Parental Controls“, šeimos narių saugumo nustatymus galima reguliuoti „Windows Live“ aplinkoje (Windows Live Family Safety 2011). „Windows Media Center“ programoje jaunesniems vaikams galima nustatyti apribojimus pasiekti nepageidaujamo turinio svetaines. Naršyklė „Internet Explorer 9“ ne tik įspėja apie abejotino turinio tinklalapius, bet ir leidžia tėvams stebėti vaikų veiksmus internete. Žaidimų konsolėje „Xbox“ galima apriboti vaikų galimybes naudotis nepageidaujamo turinio žaidimais.

Visoje Europoje apie 600 Microsoft darbuotojų planuoja dalyvauti savanoriškose iniciatyvose, organizuoti saugaus interneto pamokas mokyklose, taip pat įvairiuose vaikams ir suaugusiems organizuotose renginiuose. Planuojama, kad šių susitikimų metu saugaus interneto taisyklės bus pristatytos daugiau nei 98 tūkstančiams vaikų, jų tėvų ir mokytojų.

Lietuvoje nuo vasario 7-osios iki mokslo metų pabaigos į mokyklas skirtinguose Lietuvos kampeliuose vyks ir dauguma bendrovės „Microsoft Lietuva“ darbuotojų. Pernai 85 proc. bendrovės darbuotojų organizavo pamokas apie saugumą internete, kuriose sudalyvavo per 1000 šalies moksleivių. „Microsoft Lietuva“ taip pat kviečia kitas įmones ir organizacijas bendradarbiauti, siekiant supažindinti su saugaus interneto taisyklėmis kuo daugiau vaikų ir jų tėvų.

Interneto aukcionas, turėjęs apversti internetinę prekybą aukštyn kojomis, šiandien „gyvena“ ramų el. parduotuvės gyvenimą. Vis dėlto „eBay“ paliks įspaudą, kuris pakeitė verslo pasaulį.

Sausio pradžioje vykusioje vartotojų elektronikos ir informacinių technologijų parodoje „Consumer Electronics Show 2012“ didžiausio pasaulyje aukciono internete „eBay“ vadovas Johnas Donahoe pagaliau vėl turėjo gerų žinių. Jis pasidžiaugė smarkiai didėjančiomis pajamomis, kurių didelę dalį sudaro „eBay“ padalinio, mokėjimų internetu sistemos „PayPal“, pajamos. Tarkim, per paskutinį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu, „eBay“ pajamos padidėjo daugiau nei trečdaliu – iki 3,5 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 1,2 mlrd. sudaro „PayPal“ pajamos. Didelę dalį šių pajamų kompanijai generuoja ne JAV, o besivystančios rinkos, ypač Indija ir Kinija.
J.Donahoe pabrėžė, kad per 2011-uosius stipriai didėjo pajamos iš mobiliosios internetinės prekybos – vis daugiau žmonių šiandien perka, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais bei planšetiniais kompiuteriais. Šiuo metu „eBay“ programėlė, skirta išmaniesiems įrenginiams, parsisiųsta daugiau nei 65 mln. kartų ir pernai net 890 tūkst. naujų „eBay“ klientų pirmą kartą pirko prekes, naudodamiesi ne kompiuteriu, o išmaniuoju įrenginiu. Tokių sandorių apyvarta 2011-aisiais siekė apie 5 mlrd. dolerių, o 2012 m. prognozės dar didesnės – apyvarta, regis, viršys 8 mlrd. dolerių.
Regis, džiugios žinios ir optimistinės prognozės, tačiau iš tiesų „eBay“ ateitis atrodo šiek tiek miglota. Interneto aukcionai dėl įvairių priežasčių neteko masinio susižavėjimo: pasak „eBay“ viceprezidento Dave’o Glasgow, šiandien tik apie trečdalį pardavimo sandorių yra aukciono tipo. Todėl kompanija virto įprasta interneto parduotuve, kurios pagrindine konkurente tapo „Amazon“. Mobiliojo pirkimo tendenciją pastebėjo ir šios žymiosios interneto parduotuvės vadovas Jeffas Bezosas. Todėl praėjusių metų rudenį buvo pristatytas išmanusis kompiuteris „Amazon Kindle Fire“, kuris būtent ir skirtas mobiliajam pirkimui skatinti.
Abi konkurentės prieš daugiau nei 15 metų pradėjo dvi skirtingas internetinės prekybos revoliucijas. Tačiau šiandien „Amazon“ rinkoje vertinama 85 mlrd. dolerių ir daugiau nei dvigubai viršija „eBay“ vertę, kuri sudaro tik 41 mlrd. dolerių. Tad įdomu, kaip gimė interneto aukcionas „eBay“ ir kodėl šis formatas, nors iš esmės pakeitęs elektroninę prekybą, šiandien nėra dominuojantis – „eBay“ yra tapusi įprasta interneto parduotuve.

Didžiausias pasaulyje turgus

Aukciono internete idėja gimė iš Prancūzijos kilusio programuotojo Pierre’o Omidyaro galvoje. Jo tėvas chirurgas kartu su žmona emigravo į Paryžių iš Irano, kur 1967 m. ir gimė „eBay“ įkūrėjas. Kai jam buvo šešeri, visa Omidyarų šeima išvyko gyventi į JAV, mat tėvas gavo darbą Johnso Hopkinso universiteto medicinos centre Merilando valstijoje.
Kompiuteriais Pierre’as susidomėjo dar mokykloje, o 1988-aisiais baigė kompiuterių mokslus Tuftso universitete. Tada persikėlė į vakarinėje JAV pakrantėje įsikūrusį Silicio slėnį ir pradėjo dirbti bendrovėje „Claris“. Joje jis prisidėjo prie programos „MacDraw“, skirtos „Apple“ gaminamiems „Macintosh“ kompiuteriams, kūrimo. Interneto aušroje, 1991-aisiais, kartu su draugais įsteigė el. parduotuvę „eShop Inc.“, kuri vėliau buvo parduota „Microsoft“. Šiuo laikotarpiu „eBay“ įkūrėją pirmą kartą sužavėjo galimybės, kurias prekybai suteikia internetas. Neilgai trukus jis ėmėsi savo asmeninio projekto – 1995 m. rugsėjį buvo įkurtas interneto aukcionas „AuctionWeb“, vėliau pakeitęs pavadinimą į „eBay“.
Pirmoji prekė, parduota „eBay“ aukcione, buvo sugedęs lazerinis rodiklis, kurį laimėtojas įsigijo už beveik 15 dolerių. Vėliau, kai P.Omidyaras susisiekė su pirkėju ir dar kartą pasitikslino, ar šis suprato, kad rodiklis sugedęs, pirkėjas paaiškino kolekcionuojąs sugedusius lazerinius rodiklius. Galima būtų sakyti, kad tokią istoriją sugalvojo kompanijos viešųjų ryšių skyrius, mat ji puikiai atitinka „eBay“ aukciono esmę: jame galima rasti pačių keisčiausių ir rečiausių prekių, o dėl kainos susitarti aukciono būdu.
Verta prisiminti, kad P.Omidyaras pabandė sukelti panašią revoliuciją, kokią prieš daugiau nei pusantro amžiaus inicijavo kitas imigrantas – iš Airijos kilęs Alexanderis Turney Stewartas. Jis 1846 m. Niujorke įkūrė savo parduotuvę, kurioje įdiegė iki tol nematytą naujovę – visos prekės turėjo etiketę su konkrečia kaina. Nors iki tol visose parduotuvėse dėl prekių kainos buvo deramasi, XIX a. pabaigoje fiksuota kaina tapo įprastu dalyku.
Tad prabėgus daugiau nei šimtui metų P.Omidyaras sumanė prekybos principus apversti aukštyn kojomis ir sukurti didžiausią pasaulyje turgų, kuriame smulkieji pardavėjai lygiomis teisėmis konkuruotų su didžiulėmis korporacijomis ir kuriame įvairaus plauko pirkėjai galėtų rasti net ir pačių rečiausių bei egzotiškiausių prekių. Vis dėlto didžiausia P.Omidyaro naujovė yra tai, kad „eBay“ buvo aukcionas – čia kainas diktavo ne rinkodaros skyriuose dirbantys kostiumuoti „dėdės“, o nuolatinis pasiūlos ir paklausos kitimas.

Pakilimo metai

Idėja buvo puiki ir kompanija ėmė staigiai augti: tarkim, per visus 1996-uosius „eBay“ įvyko tik 250 tūkst. aukcionų, o vien per 1997-ųjų sausį – daugiau nei du milijonai. Tais pačiais metais rizikos kapitalo firma „Benchmark Capital“ į naująjį aukcioną „įliejo“ beveik 7 mln. dolerių.
P.Omidyaras suprato, koks svarbus patyrusio vadovo vaidmuo, todėl 1998 m. „eBay“ vadove buvo pasamdyta patyrusi direktorė Meg Whitman, prieš tai padariusi rimtą karjerą tokiose kompanijose, kaip „Walt Disney“, „DreamWorks“ ar „Proctor&Gamble“. Šis sprendimas pasiteisino, mat per dešimt metų M.Whitman iš „eBay“ sukūrė tarptautinę korporaciją.
1998 m. joje dirbo 30 žmonių, ji turėjo pusę milijono vartotojų ir beveik 5 mln. dolerių pajamų, o 2008-aisiais – jau apie 15 tūkst. darbuotojų, šimtus milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje ir generavo beveik 8 mlrd. dolerių pajamas. 2008 m. M.Whitman iš „eBay“ pasitraukė ir 2009 m. nesėkmingai balotiravosi į Kalifornijos gubernatoriaus postą, o pernai iš liūdnai pagarsėjusio Leo Apothekerio perėmė „Hewlett Packard“ vairą.
Kompanija „eBay“, panašiai kaip „Google“ ar „Amazon“, ne tik išgyveno ekonominę krizę, bet ir ėmė klestėti būtent tuo laikotarpiu, kai kitos IT firmos bankrutavo. 2002 m. „eBay“ įsigijo du sėkmingiausius pirkinius – Europoje įsikūrusį interneto aukcioną „IBazar“ ir internetinių mokėjimų sistemą „PayPal“.
Tiesa, puikią reputaciją gadina ir vienas labai nevykęs pirkinys – 2005 m. už 4,1 mlrd. dolerių įsigyta kompanija „Skype Technologies S.A.“, kuriai žymiąją pokalbių programą sukūrė estų programuotojų komanda. Vėliau „Skype“ už 2,75 mlrd. dolerių buvo parduota investuotojų firmai „Silver Lake Partners“, o pernai „Microsoft“ už „Skype“ paklojo apie 8,5 mlrd. dolerių.

Kodėl išgaravo aukcionų žavesys

2004 m. „eBay“ rinkos vertė buvo pasiekusi aukštumas – net 78 mlrd. dolerių. Deja, nuo tada prasidėjo lėtas leidimasis, prie kurio prisidėjo vis stiprėjanti konkurentė „Amazon“ bei nesėkmingas „Skype“ sandoris. Tiesa, kalbėti apie „eBay“ žlugimą neverta, mat kompanija laiku diversifikavo verslo sritis – dabar jai priklauso jau minėta internetinių mokėjimų sistema „PayPal“, elektroninė bilietų parduotuvė „StubHub“ bei elektroninė parduotuvė „Half.com“.
Vis dėlto aukciono internete formatas neprigijo, nors iš pradžių toks pirkimo būdas buvo sutiktas ypač entuziastingai. Tarkim, 1999 m. Ročesterio universiteto ekonomikos profesorius Stevenas Landsburgas viename interviu prisipažino, kad turi priklausomybę nuo „eBay“. Ir iš tiesų daugelį pirkėjų žavėjo galimybė rungtis aukcione, nugalėti ir įsigyti prekę už patrauklią kainą. Dažnai šis veiksnys būdavo net svarbesnis už kainą – 2005 m. Vakarų Vašingtono universiteto atliktas tyrimas parodė, kad dažnas pirkėjas rungdavosi aukcione, net jei prekės kaina perkant iš karto būdavo mažesnė.
Deja, ilgainiui šis žavesys išblėso ir tam galima surasti bent keletą priežasčių. Konsultacijų bendrovės „ChannelAdvisor“ atstovas Scotas Wingo pabrėžia, kad viena svarbiausių naujus pirkėjus atbaidančių priežasčių – vadinamoji snaiperių taktika. Ja besinaudojantis patyręs pirkėjas laukia iki paskutinių aukciono sekundžių, o tada nurodo vos didesnę kainą, taip laimėdamas aukcioną. Ši taktika atima visą aukciono metu dėl kainos vykstančių rungtynių žavesį.
Kita priežastis – tai internetinė paieška, kuria naudojantis dabar galima rasti pačių rečiausių daiktų. „Retas pirkėjas šiandien pradeda prekės paiešką „eBay“, daug paprasčiau įsijungti „Google“ ir ieškoti ten, – aiškina Nancy Koehn, verslo istorikė iš Harvardo universiteto. – Be to, tik tikri entuziastai gali gaišti laiką ir dalyvauti aukcione, kai prekę galima įsigyti įprastoje interneto parduotuvėje už labai artimą kainą.“
Netgi jei nė karto nieko nepirkome „eBay“, vis dėlto šiai kompanijai turime būti dėkingi dėl šiandien interneto parduotuvėse taikomų lanksčių kainų bei nuolaidų. Juk būtent šis aukcionas paskatino internetinės prekybos ir kainų demokratizaciją, o internetas suteikė daugiau žinių ir įrankių pirkėjams, norintiems įsigyti prekių pigiau. Abu šie veiksniai negrįžtamai pakeitė net ir didžiausių kompanijų rinkodaros principus. Šiandien kiekvienas pirkėjas turi pakankamai galių bei žinių, todėl gali rinktis pardavėją ir kainą.
O „eBay“ visada išliks aukcionu, kuriame galima nusipirkti ką nors egzotiško, pavyzdžiui, pietus su Warrenu Buffetu ar Justino Bieberio plaukų sruogelę.

Tradicines mažmeninės prekybos įmones internetinė prekyba vilioja kaip papildomas pardavimo kanalas, o gamybininkai tai ima vertinti kaip galimybę geriau pažinti pirkėją, pigiau pasiūlyti savo gaminių ir būti mažiau priklausomiems nuo mažmenininkų.

Vilniečiai ir kauniečiai jau daugiau nei mėnesį įvairiausio dydžio krabų bei kitų parduotuvėse retai siūlomų jūrų gėrybių gali užsisakyti internetu. Tokią galimybę gruodį pasiūlė žuvų produktų gamintoja „Vičiūnai group“, atidariusi savo elektroninę parduotuvę e-vici.lt. Kol kas per dieną čia apsiperka apie 55 klientus, tačiau nuo vasario ketinama aptarnauti ir pirkėjus Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Įmonių grupės „Vičiūnai group“ komunikacijos direktorė Aldona Grinienė paaiškino, kad parduotuvė internete atidaryta norint vienoje vietoje pasiūlyti pirkėjams visų įmonės produktų. Interneto parduotuvėje šios įmonės gaminamų ir platinamų prekių asortimentas platesnis nei prekybos centruose – ir ne tik jūrų gėrybių ar žuvies gaminių. Čia taip pat galima įsigyti saldumynų, šaldytų daržovių ir uogų, pieno produktų, bakalėjos prekių.
Galimybę interneto parduotuvėje pasiūlyti visus savo produktus, net tuos, kuriuos mažmenininkai atsisako priimti, kaip vieną didžiausių šio prekybos kanalo pranašumų nurodo ir leidyklos „Eugrimas“ direktorius Sigitas Petrulis. Mokslinę, mokomąją ir grožinę literatūrą leidžianti leidykla savo parduotuvę internete atidarė 2010 m. pabaigoje. „Viena iš priežasčių, kodėl atidarėme šią parduotuvę, ta, kad norėjome pasiūlyti didesnį asortimentą, nes knygynai renkasi ir nepriima visų mūsų knygų. Be to, internete galime pasiūlyti likučių – 20–30 egzempliorių, kurių neverta pristatyti į knygynus“, – sprendimą atidaryti tokį prekybos kanalą motyvuoja S.Petrulis.
Kitos tokį žingsnį skatinusios priežastys buvo noras turėti tiesioginį ryšį su pirkėju bei poreikis iš rinkos pusės – sunkmečiu padaugėjo žmonių, kurie ateidavo į leidyklą, norėdami įsigyti knygų tiesiogiai.
S.Petrulis interneto parduotuvės atidarymą vadina pasiteisinusia idėja, nes šis kanalas leidžia geriausiai pažinti savo pirkėją. Pradėję prekiauti internetu, „Eugrimo“ vadovai nusipiešė savo kliento portretą: 70 proc. pirkėjų sudaro moterys, vyrauja 20–35 metų amžiaus klientai.
„Žinoma, interneto parduotuvė niekada nepakeis mažmenininko, bet šis kanalas svarbus vien dėl savo kliento pažinimo – kas tavo pirkėjas, kas jam įdomu. Iš interneto parduotuvės ataskaitą gauni kiekvieną dieną, o iš mažmenininkų – tik kartą per mėnesį. Be to, iš knygynų nesužinosi, ar tavo knygas daugiausia perka moterys, ar vyrai, kokio jie amžiaus. Antra, tai papildomos pajamos, taigi nebūsi priklausomas vien nuo mažmenininko. O trečia – jei nori pritaikyti nuolaidą, nereikia derinti su knygynais“, – pliusus dėlioja S.Petrulis.

Gamintojų el. parduotuvėse pigiau

Didžiausias interneto parduotuvės pranašumas – savo produkciją gamintojas gali pardavinėti pigiau, nes išvengia tarpininko, nusistatančio nemenką antkainį. A.Grinienė informavo, kad „Vičiūnų“ el. parduotuvėje prekės apie 15 proc. pigesnės nei prekybos centruose, be to, daugiau nuolaidų.
S.Petrulis taip pat pabrėžė, kad „Eugrimo“ el. parduotuvėje visos knygos pigesnės nei knygynuose. Pavyzdžiui, Armino Lydekos knyga „Protokolas: elgesio taisyklės“ knygynuose kainuoja 165 Lt, o „Eugrimo“ parduotuvėje internete net 20 Lt pigiau – 145 Lt.
Tiesa, pirkti tiesiai iš gamintojų klientui apsimoka didesnį kiekį, nes tik išleidus tam tikrą sumą prekės pristatomos nemokamai. Kitu atveju sutaupyti nepavyks. „Vičiūnų“ el. parduotuvėje ši riba yra 50 Lt, o „Eugrimo“ – 30 Lt.
Interneto parduotuvės labai patogios mažesniuose miesteliuose gyvenantiems klientams, kurie savo mieste neturi didelio prekių pasirinkimo. S.Petrulis pastebi, kad pirkėjai iš rajonų sudaro nemažą dalį, nes ten knygynų mažėja.

Interneto parduotuvės – ir užsienio rinkai

Elektroninio verslo bei rinkodaros paslaugas teikiančios įmonės „Net Frequency“ direktorius Darius Lebedzinskas tvirtina, kad didmenininkų ir gamintojų, besidominčių interneto parduotuvėmis, vis daugiau. Be to, ryškėja nauja tendencija, kad lietuvių įmonės ima kurti interneto parduotuves, skirtas užsienio rinkoms. Štai pernai papuošalus ir gintaro gaminius kuriančios bendrovės „Gritpedžiai ir ko“ užsakymu „Net Frequency“ sukūrė Vokietijos rinkai skirtą elektroninę parduotuvę, kurioje pardavinėjami lietuvių kurti papuošalai. „Dauguma gamybininkų supranta, kad Lietuvos rinka maža, ir labiau domisi plėtra užsienyje“, – šią tendenciją paaiškina D.Lebedzinskas.
Pastaruoju metu suaktyvėjo ir dizaineriai bei meno dirbinių gamintojai. „Net Frequency“ neseniai sukūrė dizainerės Ramunės Piekautaitės interneto parduotuvę www.ramunepiekautaite.com, o Lietuvos menininkai bando susivienyti ir į Jungtinės Karalystės rinką patekti per interneto parduotuvę www.craftfields.co.uk.
Vis aktyviau parduotuves internete steigia ir mažmenininkai. 2011 m. liepą tokią parduotuvę atidarė koncernui SBA priklausantis mažmeninės prekybos tinklas „SBA idėjos namams“. „Prekyba baldais internetu labai populiari užsienyje, nes toks pirkimo būdas taupo klientų laiką ir degalus. Be to, interneto parduotuvėje didesnis pasirinkimas“, – tvirtina „SBA idėjos namams“ direktorius Jaunius Žiogas.
Per mėnesį internetu sulaukiama apie 45 užsakymų, o iki šiol el. parduotuvėje klientai iš viso išleido 200 tūkst. Lt.
Interneto parduotuves taip pat turi prekybos tinklai „Maxima LT“ bei „Senukai“.

ACTA (Anti Counterfeit Trade Agreement) lietuviškai – „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu.“ Taip vadinama sutartis, kuria siekiama apginti intelektinę nuosavybę (pavyzdžiui, multimilijoninėms korporacijoms priklausančias autorių teises) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekonominiam stabilumui.

Lietuva ACTA pasirašė 2012 01 26. Ką jūs, gerbiamas pilieti apie tai žinote? Pradėkime nuo pradžios. O prasidėjo viskas prieš keturis metus, dar 2008 m.

ACTA – ką nuo mūsų slepia?

ACTA sutartis slapta buvo svarstoma porą metų. Pasaulio visuomenė tik 2010 m. gavo galimybę susipažinti su savo ateitimi, kuri projektuojama uždaruose korporacijų ir vyriausybių kabinetuose.

Pirmasis sutarties variantas susilaukė stiprios kritikos dėl drakoniškų interneto kontrolės priemonių, tad nuspręsta ACTA kiek „sušvelninti“. Iš principo teįvesta viltį teikianti pataisa – sutarties punktai „bus negailestingai baudžiami“ pakeisti į „gali būti negailestingai baudžiami“. „Švelnesnis“ variantas pasirašytas Tokijuje. Po to informacija apie sutartį pagaliau pasiekia ir visuomenę. O tada…

Protesto vardan, atsistatydina Europos parlamento pranešėjas ACTA klausimais, Kaderas Arifas. Šis gestas išreiškia jo protestą prieš sutartį lydintį slaptumą, dialogo su visuomenės interesus ginančiomis organizacijomis vengimą, apribotą Europos parlamento dalyvavimą derybose ir tą keistą skubėjimą, kuo greičiau „prastumti“ sutartį nesitariant su interesantais – visos Europos Sąjungos piliečiais.

Tuo pat metu Lenkiją sudrebino tūkstantinės demonstracijos. Šimtuose kitų Europos (tarp jų ir Lietuvos) miestų pradėtos organizuoti protesto akcijos. To rezultatas – pusantro milijono žmonių vos per kelias dienas pasirašo anti-ACTA peticiją.

Tad iš kur visas šis šurmulys, kaip ACTA pakeis kasdienį Lietuvos gyvenimą ir kam tas slaptumas? Kol kas nėra vienos nuomonės. Sutartį „globojančios“ organizacijos ir vyriausybės vis dar vengia dialogo. O jos priešininkai grasina masiniais protestais visoje Europoje ir svarsto alternatyvų sutarties variantą.

Ko laukti Lietuvoje?

O ką darysime mes, Lietuvos gyventojai? Ar mes turime teisę žinoti, ką mums ruošia korporacijų klerkai ir advokatai? Galbūt mūsų vyriausybė paprasčiausiai nepagalvojo, kad mums, visiems Lietuvos gyventojams, besinaudojantiems internetu, tai gali būti tiesiog įdomu? Ar būtinai reikia tūkstančių gatvėse, kad pagaliau būtų užmegztas dialogas su visuomene? Tikėkimės, kad ne.

Norime visiems pasiūlyti pagalvoti apie sutartį, kuri nors ir pasirašyta slapta, tačiau ratifikuota, palies mus visus labai apčiuopiamai. Diskusijai kviečiame kuo platesnį ratą piliečių: paprastus interneto vartotojus, žurnalistus, politikus, intelektualus, verslininkus. Siekiame, kad būtų išgirsti ne tik užsienio korporacijų advokatai iš LANVA (Lietuvos Antipiratinės Veiklos Asociacijos), bet ir visuomenės, o ne (tik) privačius korporacijų interesus ginantys balsai.

Kelkime klausimus dabar, kad nereikėtų kelti balso vėliau. Kalbėkime dabar, kad nereikėtų tylėti vėliau. Gaukime atsakymus, kuriuos mums privalo duoti.

Kalbėkime, diskutuokime bei ginčykimės. Kaip tik mums patinka: su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais, praeiviais, politikais ar valdininkais. Kalbėkime ir turėkime savo nuomonę.

Kokios ateities mes, Lietuvos piliečiai, norime sau ir savo vaikams?

Nuoširdžiai,

Susirūpinę piliečiai.

P.S. Mieli Lietuvos politikai, norime priminti vieną smulkų dalykėlį – artėja rinkimai…

2011 m. lankomiausiais pasaulyje interneto tinklalapiais paskelbti „Google“ ir „Facebook“. Tarptautinė tyrimų bendrovė „Nielsen“ atliko nuo sausio iki spalio trukusį tyrimą, kurio metu analizavo tinklalapių lankomumą gyventojų namuose ir darbe turimais kompiuteriais.

Nevertintas tik lankomumas iš mobiliųjų įrenginių.
Apibendrinus surinktus duomenis paaiškėjo, kad „Google“ per mėnesį aplankė vidutiniškai 153 mln., „Facebook“ – 137,6 mln. žmonių iš viso pasaulio. Trečioje vietoje liko „Yahoo“ su 130,1 mln. lankytojų.
JAV lyderiai – tie patys. Be jų, lankomiausiųjų dešimtuke atsidūrė MSN, „YouTube“, interneto svetainės „Microsoft“, „Apple“, AOL, enciklopedija „Wikipedia“ ir paieškos sistema „Ask.com“.
Socialinių tinklų kovoje užtikrintai pirmauja „Facebook“, antroje vietoje – „Blogger“, o trečioje – „Twitter“. Socialinis dalykinio bendravimo tinklas „LinkedIn“ šioje kategorijoje užima šeštą vietą, o pernai įsibėgėjęs „Google+“ atsidūrė aštuntoje pozicijoje.
Populiariausiu vaizdo įrašų paleidimo tinklalapiu tapo „YouTube“, po jo eina „Vevo“.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad vis didėja kinų tinklalapių lankomumas. Tad nieko keista, kad lankomiausiųjų sąraše 11 ir 12 vietos atitieko tinklalapiui QQ ir tinklalapiui-parduotuvei „Taobao“.
Lietuvoje bendrovei „Gemius“ lapkritį atlikus tyrimą labiausiai lankomais pripažinti daugiausia naujienų portalai: „Delfi“ (1 mln. lankytojų), „Balsas“ (840 tūkst.), „15 min“ (839 tūkst.), „Lrytas“, „Alfa“, taip pat tinklalapiai „One“, „Skelbiu“, „Plius“, „Supermama“, „Draugas“.

Daugelis lietuvių internetiniuose naujienų puslapiuose pirmiausiai ieško tuo metu aktualios informacijos, pavyzdžiui, apie šilumos ar elektros kainas, o labiausiai skaito naujienas iš pramogų ir kriminalinio pasaulio. Gilesni ir ilgesni tekstai retą sudomina. Internetinio naujienų tinklalapio “delfi.lt” vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pastebi, kad žmones labiausiai domina seksas, pinigai ir kraujas. Štai 2011-aisiais portale “Delfi” daugiausiai skaitytojų sutraukė vadinamoji Kauno pedofilijos byla, o komentarai prie istorijos dėl Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters gyvenamosios vietos nustatymo žmones sudomino net labiau nei pats “delfi.lt” publikuojamas tekstas. “Tai išskirtinis atvejis, kai daugiau žmonių atsidarė ne patį tekstą, o komentarus. Dažniausiai būna atvirkščiai”, – tvirtina M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Ir priduria, kad po “kediados” pagal populiarumą tarp skaitomiausių temų rikiuojasi banko “Snoras” griūtis ir su ja susiję įvykiai. Šiuo metu bene aktualiausi naujai įvesti nekilnojamojo turto mokesčiai brangesniam nei milijono litų vertės būstui, taip pat augančios šildymo kainos. Vis dėlto verslo naujienos ir kita visiems gyventojams aktuali informacija nenukonkuruoja žinučių apie žinomų žmonių vestuves, mirtis ir skyrybas. Pavyzdžiui, šio mėnesio skaitomiausių “delfi.lt” naujienų topo viršūnėje pranešimas apie televizijos laidų vedėjos Jovitos Valeikaitės ir jos draugo skyrybas.
Taip pat visada itin daug dėmesio sulaukia tokios kriminalinės naujienos kaip iš naktinio klubo išėjusios merginos dingimas arba savižudybės. Ne mažiau skaitomos ir žinutės apie pasaulyje įvykusias katastrofas ir Lietuvoje didelių nuostolių padariusias gamtos stichijas.
Beje, “delfi.lt” per dieną atsiverčia daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, o komentarų paliekama apie 17 tūkstančių.

Praėjusiais metais „Amazon“ pristatė savo planšetinį kompiuterį. Nueitas išties nemažas kelias – nuo interneto knygyno iki didžiausios pasaulyje interneto parduotuvės.

2011-ųjų rudenį visame pasaulyje žinoma interneto parduotuvė „Amazon“ pristatė atnaujintas elektroninių knygų skaitykles „Kindle“ bei planšetinį kompiuterį „Kindle Fire“, kuriuo kol kas prekiaujama tik JAV.
„Kindle Fire“ įdomus tuo, kad rinkos analitikai jam pranašauja tapti pirmuoju įrenginiu, galinčiu pristabdyti „Apple iPad“ sėkmę, – dažnai aštresnė tokių didžiulių korporacijų konkurencija vartotojui išeina tik į naudą. Tyrimų bendrovės IHS duomenimis, nuo lapkričio vidurio iki metų pabaigos „Amazon“ pardavė jau daugiau nei 3 mln. „Kindle Fire“ planšetinių kompiuterių. Ir nors „Apple“ per paskutinį metų ketvirtį pardavė kur kas daugiau – beveik 14 mln. „iPad“ įrenginių, o apžvalgininkų nuomonė apie „Kindle Fire“ nėra itin entuziastinga, vis dėlto gali būti, kad „Amazon“ sukūrė rimčiausią konkurentą „Apple“ vienvaldystei.
Atrodytų, kaip čia taip nutiko, kad rimčiau pasipriešinti „Apple“ sugebėjo interneto parduotuvė, o ne didžiulę patirtį turintys IT gigantai, kurie bandė tai padaryti, deja, visai nesėkmingai. Tarkim, HP su savo „TouchPad“, „Motorola“ su „Xoom“ bei RIM su „PlayBook“ – šių bendrovių gaminiai 2011-aisiais patyrė visišką fiasko.
Atsakymas išties paprastas – planšetiniais kompiuteriais vis dažniau naudojamasi perkant internetu. 2011-aisiais paskelbtose informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovių „Forrester Research“, „Ipsos“, „Monetate“ bei „Jumptap“ ataskaitose nurodoma, kad tokių kompiuterių savininkai daug dažniau perka internetu. Be to, apie 40 proc. pajamų „Amazon“ gauna iš prekybos knygomis, muzika bei filmais, ir šiandien šios medijos rūšys ypač greitai įgauna skaitmeninę formą – „Apple“ tą suvokė prieš dešimt metų, kai buvo išleistas „iPod“ grotuvas ir pasirodė skaitmeninė muzikos ir vaizdo įrašų parduotuvė „iTunes“.
Natūralu, kad iki šių dienų bendrovei „Amazon“ vadovaujantis jos įkūrėjas Jeffas Bezosas greit sumojo, kad nuosavas planšetinis kompiuteris taps patogiais „vartais“ į elektroninę parduotuvę. Nors „Kindle Fire“ pardavinėjamas pigiau nei savikaina – įrenginys kainuoja 199 dolerius (spėjama savikaina – 210 dolerių), tai finansiškai pateisinama, mat įrenginio savininkai nupirks dar daugiau prekių iš „Amazon“: jos atstovai prognozuoja, kad papildomai kiekvienas jų išleis apie 384 dolerius. Pigiausias „Apple iPad“ planšetinis kompiuteris kainuoja dukart brangiau – apie 499 dolerius.
Tiesa, „Amazon“ planšetinio kompiuterio Lietuvoje kol kas negalima įsigyti, tačiau dauguma šioje interneto parduotuvėje parduodamų prekių pristatoma ir į mūsų šalį. Todėl nieko keista, kad „Amazon“ sudaro nemažą konkurenciją vietiniams rinkos žaidėjams, ypač turint omenyje didžiulį šios parduotuvės asortimentą.
Kurdamas savo imperiją J.Bezosas įrodė, kad pelnas gali būtų kuriam laikui pamirštas vardan bendrovės plėtros, – šis metodas leido „Amazon“ tapti internetinės prekybos lydere visame pasaulyje. Todėl įdomu pažvelgti, kaip gimė ši bendrovė ir kokie principai padėjo J.Bezosui „Amazon“ vandenyse paskandinti daugelį savo konkurentų.

Išaugusi kartu su internetu
„Amazon“ įkūręs J.Bezosas iki šiol vadovauja šiai bendrovei ir formuoja jos plėtros strategiją. Šiandien, kai nuo scenos amžiams nulipo charizmatiškasis „Apple“ vadovas, J.Bezosas dažnai pavadinamas antruoju Steve’u Jobsu – per naujų paslaugų ar produktų pristatymus „Amazon“ įkūrėjas trykšta energija ir nevaldomu juoku, kuris dažnai jį apsaugo nuo nepatogių klausimų.
J.Bezosas nuo pat vaikystės pasižymėjo guviu protu, gebėjimu atkakliai spręsti problemas bei potraukiu prie kompiuterinių technologijų. 1982 m. baigęs mokyklą, jis įstojo į Prinstono universitetą, kuriame baigė kompiuterinių mokslų bakalauro studijas. Ir nors J.Bezosas turėjo pakankamai žinių bei kruopštumo, reikalingų talentingam programuotojui, vis dėlto užsibrėžė tikslą tapti vadinamuoju entrepreneriu (užsiimančiu įmonių vadyba). Pirmasis jo darbas buvo Volstrite, kur finansų įmonei „Fitel“ sukūrė tinklą, panašų į šiuolaikinį internetą, kuris sujungė investicijų brokerių firmas bei bankus ir leido patogiau prekiauti akcijų biržoje.
Vėliau jis dirbo dar dviejose panašiose įmonėse „Bankers Trust“ bei „D.E.Shaw&Co.“ ir būdamas 26 metų tapo pastarosios viceprezidentu. Pasak J.Bezoso, jis nuolatos sėmėsi patirties, dirbdamas „teritorijoje, kurioje susitinka kompiuteriai ir finansai“.
1994-aisiais Davidas Shaw, „D.E.Shaw&Co.“ savininkas, davė imliam savo firmos viceprezidentui užduotį – išsiaiškinti, kokios galimybės slypi tuo metu dar tik begimstančiame internete. Neilgai trukus J.Bezosas pastebėjo vieną svarbiausių interneto savybių – jis plėtėsi didžiuliu greičiu. Tada ir gimė idėja sukurti verslą, kuris išnaudotų šį interneto plėtros tempą. Priešingai nei kiti IT genijai, kaip „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, „Apple“ siela S.Jobsas ar paieškos specialistai Larry Page’as bei Sergey Brinas, J.Bezosas neturėjo galvoje kokios konkrečios technologijos – jo siekis buvo tiesiog uždirbti iš interneto plėtros.
Nors nuo vaikystės J.Bezosas buvo aistringas skaitytojas, mintis įkurti knygyną internete gimė tik iš racionalaus išskaičiavimo. Net ir didžiausi tuo metu bendrovių „Barnes&Noble“ bei „Borders Group“ knygynai siūlė tik iki 200 tūkst. knygų asortimentą, tad J.Bezosas aiškiai pamatė, kad internetiniame kataloge jis galėtų pasiūlyti kelis kartus didesnį pasirinkimą.
1994 m. jis kartu su žmona persikėlė iš Niujorko į Sietlą ir ten pradėjo vienos didžiausių internetinės prekybos milžinių veiklą. Bendrovės „Amazon“ sėkmę nuo pat pradžių užtikrino trys svarbiausi principai, kuriuos suformulavo ir kurių iki šiol griežtai laikosi J.Bezosas: didžiulis asortimentas, maži antkainiai (ir dėl to nedidelės kainos) bei patogus valdymas.
Šie principai suveikė, mat per pirmuosius penkerius metus „Amazon“ pajamos išaugo iki 2,8 mlrd. dolerių – šiandien jos viršija 35 mlrd. dolerių. Nereikia pamiršti, kad tai viena iš nedaugelio kompanijų, kurios sėkmingai pergyveno interneto bendrovių burbulo (angl. dot-com buuble) sprogimą.
Nuo pat pirmųjų dienų beveik visos lėšos buvo investuojamos į bendrovės plėtrą bei paslaugų tobulinimą: 1998-aisiais „Amazon“ pradėjo teikti paslaugas Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, 2000-aisiais – Prancūzijoje ir Japonijoje, 2002 ir 2004 m. – atitinkamai Kanadoje ir Kinijoje. Pasak Harvardo verslo mokyklos profesorės Nancy F.Koehn, „Amazon“ primena didžiulį biologinį organizmą, kuris dėl natūralios atrankos ir gebėjimo prisitaikyti nuolatos auga ir mokosi.
Ši interneto parduotuvė sėkmingai įgyvendino keletą, šiandien atrodytų, savaime suprantamų naujovių – pirkėjų rašomas knygų bei kitų prekių apžvalgas bei rekomendacijas, galimybę nusipirkti norimą daiką tik vieno mygtuko spustelėjimu. Skaitytojams „Amazon“ netgi leidžia ieškoti norimų žodžių knygoje ar net skaityti norimas knygos vietas jos nenusipirkus.
Ir nors pirmą kartą pelno gauta tik 2002 m., užtat 2011-aisiais „Amazon“ rinkos vertė sudarė 90 mlrd. dolerių, joje dirbo daugiau nei 34 tūkst. darbuotojų ir šiandien šioje parduotuvėje apsiperka apie 140 mln. pirkėjų. Pradėjusi nuo prekybos knygomis, šiuo metu „Amazon“ prekiauja 16 kategorijų prekėmis, pradedant žaislais ir baigiant drabužiais, – Sietle neseniai pradėjo veikti netgi internetinė maisto produktų parduotuvė „Amazon Fresh“.
Be internetinės prekybos, bendrovė teikia ypač pigią debesų technologijų paslaugą „Amazon Web Services“, kuria naudojasi kitos įmonės. Bene didžiausia sėkmė bendrovės laukė 2007 m., kai buvo pristatyta elektroninių knygų skaityklė „Kindle“, kuri šiandien puikiai papildo „Amazon“ paslaugų ir prekių ekosistemą.

Tamsioji jėgos pusė
Žinoma, kaip ir kitoms didžiulėms korporacijoms, „Amazon“ periodiškai tenka susidurti su neigiamais vertinimais. Ši bendrovė susidūrė su pirkėjų asmeninių duomenų panaudojimo klausimais dar 1999 m. – juk jos duomenų bazėse sukaupta daugybė informacijos apie klientus. Šiandien visi pamiršę „Amazon“, nors ji turi galbūt daugiau duomenų, nei į privatumo skandalus vis įsiveliantys „Facebook“ bei „Google“.
„Amazon“ sėkmingai aplenkė visus savo konkurentus – „Walmart“ ir „Best Buy“ liko užnugary, o 2011-aisiais bankrutavo „Borders“ knygynų grupė. Todėl nieko keista, kad daugiausiai kritikos J.Bezosas sulaukia iš konkuruojančių knygynų bei popierinių knygų platintojų. „Amazon“ gali pirkėjams pasiūlyti tokias mažas kainas ir lanksčias nuolaidas, kad daugelis rinkos žaidėjų, ypač mažesnių knygynų, nebesugeba konkuruoti.
Tiesa, J.Bezosas, nors ir nėra linkęs pripažinti klaidų, moka jas ištaisyti. Tarkim, 1997 m. „Amazon“ užpatentavo tokį paprastą ir akivaizdų veiksmą, kaip apsipirkimas vieno mygtuko paspaudimu. Iki pat 2009-ųjų šio patento legalumą konkurentai nesėkmingai bandė teismuose – net milžinė „Apple“, norėdama šią funkciją panaudoti savo „iTunes“ parduotuvėje, turėjo susimokėti „Amazon“ bendrovei.
Vis dėlto ilgainiui pats J.Bezosas tapo tokių patentų priešininku ir įkūrė bendrovę „BountyQuest“, kuri teisiškai kovojo prieš tokių akivaizdžių dalykų patentavimą. Tai daug pasako apie „Amazon“ įkūrėją ir jo sukurtą imperiją: net ir ne visai sąžiningos priemonės yra tinkamos, jei jos prisideda prie bendrovės plėtros ir patogumo pirkėjui.