Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) kartu su „Verslo žiniomis“ gruodį atliktos marketingo specialistų apklausos rezultatai parodė, kad net 65,7 proc. įmonių šiais metais ketina didinti marketingo išlaidas reklamai internete.

Iš viso 2012 m. marketingo biudžetą ketina didinti 53,4 proc. įmonių – t.y. beveik 6 proc. daugiau nei pernai. 8,6 proc. visų apklaustų įmonių biudžetą planuoja didinti daugiau nei 50 proc. Tuo metu mažinti išlaidas marketingui planuoja tik 18,6 proc. šalies įmonių.

Didžioji dalis įmonių ketina didinti marketingo biudžetus iki 10 proc. „Pagrindiniai didesnes investicijas skatinantys veiksniai – laukiami didesni pardavimai ir noras užimti didesnę rinkos dalį augant įmonei“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Tikslams pasiekti 41,4 proc. įmonių didins išlaidas reklaminiams skydeliams, 60 proc. – mokamai paieškai („Google Adwords“), 51,4 proc. – komunikacijai socialiniuose tinkluose.

Specialistų apklausa rodo, kad marketingo išlaidas didina 45 proc. apklaustų įmonių, kurių metinė apyvarta didesnė nei 50 mln. litų.

Išlaidų didinimas dažniausiai susijęs su pardavimų skatinimu (tokio rezultato siekia net 61,4 proc. apklaustų įmonių) ir įvaizdžio formavimu (44,3 proc.). Tuo tarpu rinkos tyrimams išlaidos didinamos atsargiau, jas didina vos 12,86 proc. įmonių. 2012 m. pardavimų skatinimui išlaidas karpys 11,4 proc., įvaizdžio formavimui taupys 18,6 proc., o rinkos tyrimams biudžetą mažins 14,3 proc. apklaustų įmonių.

Šalia numatomo didelio išlaidų interneto komunikacijai augimo, kitais metais įmonės ketina daugiau lėšų skirti ir netradiciniams marketingo sprendimams. Šioms priemonėms išlaidas didina net 60 proc. apklaustų įmonių. Iš viso netradicinėms reklamos priemonėms šiemet bus skirta apie 17 proc. visų marketingo biudžetų, 20 proc. atiteks reklamai spaudoje, 11 proc. – reklamai televizijoje, 7 proc. – lauko reklamai,  6 proc. – radijo reklamai, o daugiausiai – 35 proc. – reklamai internete.

Pernai 83,3 proc. įmonių, mažinusių marketingo biudžetą, tai darė mažindamos išlaidas reklamai, 83,3 proc. – keitė marketingo priemones į pigesnes, 58,3 proc. atsisakė išorinių vykdytojų paslaugų, 50 proc. – derėjosi su reklamos planavimo ir kūrybinėmis agentūromis, 16,7 proc. – atsisakė dalies marketingo padalinio darbuotojų paslaugų, 8,3 proc. – mažino marketingo skyriaus darbuotojų atlyginimą.

LiMA ir „Verslo žinių“ apklausoje dalyvavo 140 Lietuvos marketingo asociacijos narių – rinkodaros specialistų ar šių skyrių vadovų.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje. LiMA priklauso per 350 įvairių verslo sričių marketingo specialistų.

Remiantis kompanijos „Ookla“ tyrimais, 2011 metų pabaigoje miestas, turintis greičiausią interneto spartą pasaulyje, buvo Vilnius. Duomenų perdavimo vidurkis Lietuvos sostinėje siekė 36 Mb/s.

Nuo 1998 metų projektuodama FTTB (angl. Fiber to the Building) ir FTTH (angl. Fiber to the Home) technologijomis paremtą šviesolaidinį tinklą „Skynet“, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ visada pirmoji siūlė naudotojams didžiausią interneto spartą.

Džiugių naujienų bendrovės klientai sulaukė iškart po Naujųjų metų. 2011 metų pabaigoje, parengęs visą techninę bazę, „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ 2012 metų sausio pradžioje paskelbė, kad siūlo klientams super greitą internetą. Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų gyventojams, turintiems „Sky Platinum Plius“ planą, bendrovė jau teikia 1 Gb/s internetą! Svarbu pabrėžti, kad 1 Gb/s sparta pasiekė ne tik atskirą mikrorajoną ar jame esantį namą, bet ir konkretų „Skynet“ klientą.

Įmonės Tinklo operacijų centro skyriaus vadovo pavaduotojo Vladimiro Kiseliovo teigimu, šią kol kas rekordinę interneto spartą pasiekti leido ne tik laiku bendrovės pasirinkta itin kokybiška įranga, bet ir profesionalus jos naudojimas.

„Kurdami ir atnaujindami „Skynet“ tinklą, renkamės itin pažangią ir patikimą ilgametės mūsų įmonės partnerės „Cisco Systems“ įrangą, leidžiančią užtikrinti kokybiškas paslaugas ir pasiūlyti vis didesnę interneto spartą. O norint „priimti“ tokį greitį, pakanka turėti gigabitinę tinklo plokštę ir ne senesnį nei dvejų–trejų metų kompiuterį“, – teigė bendrovės atstovas.

1 Gb/s interneto spartą pačioje šių metų pradžioje išbandę pirmieji klientai jau pajuto, pripažino ir labai teigiamai įvertinto naujas „Skynet“ galimybes. Visgi, anot Tinklo operacijų centro skyriaus vadovo Tomo Okmano, svarbu ne tik interneto sparta, bet ir kokybiškų paslaugų užtikrinimas.

„Greitas ir kokybiškas internetas – būtinas šiuolaikinio žmogaus atributas. Jis padeda ne tik gauti daugybę įvairaus formato informacijos, bet ir laisvai naudoti ją įvairiuose įrenginiuose, turinčiuose interneto prieigą. Pavyzdžiui, naudojantis 100 Mb/s internetu, 10 GB apimties failą galima parsisiųsti per 20 min., o turint 1 Gb/s spartą – per 20 s. Tokį komfortą „Skynet“ klientams užtikrina pažangiausios šviesolaidžio technologijos, nuolat modernizuojamas tinklas, patyrę specialistai bei 24 val. per parą atliekamas techninis tinklo monitoringas ir priežiūra“, – teigė T. Okmanas.

Visų pirma noriu padėkoti už „Veido” numerio temą – informacinių technologijų projektų plėtrą Lietuvoje. Dirbame šioje srityje, susiduriame su Jūsų žurnale išdėstytomis problemomis, ieškome sprendimų ir tikime, kad žiniasklaidos dėmesys informacinių technologijų plėtrai Lietuvoje taip pat gali prisidėti prie šių sprendimų įgyvendinimo.
Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad šioje srityje susiduriame ne tik su problemomis, bet ir su laimėjimais. Per keletą metų Lietuva padarė ženklią pažangą informacinės visuomenės plėtros projektų srityje. Neatsitiktinai pernai būtent Lietuvoje vyko pasaulinis Interneto valdymo forumas, kuriame net pusantro tūkstančio specialistų iš viso pasaulio diskutavo pagrindiniais interneto valdymo klausimais.
Didelė dalis IT plėtros projektų, finansuojamų ES 2007–2013 metų ES paramos lėšomis, Lietuvoje tebėra įgyvendinimo stadijoje, todėl kai kurių jų rezultatai pasimatys artimiausiu metu arba dar po kelerių metų. Todėl, mano nuomone, nevertėtų iš karto nurašyti tų projektų, kurių rezultatus dar nepakankamai aiškiai matome, tačiau esu tikras, jau greitai jie atskleis sukurtas galimybes.
Vienas tokių projektų, kurį aprašėte 43 „Veido” numeryje, straipsnyje „Internernetas: po žeme užkasti milijonai, o interneto nėra”, apie plačiajuostį tinklą RAIN. Suprantame straipsnyje išdėstytą kritiką šiam projektui, tačiau tai tėra viena, ir tikrai mažesnė šio projekto pusė.
Šiuo metu Europos Komisija skiria didžiulį dėmesį klausimams, kaip užtikrinti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros pasiekiamumą valstybių narių kaimiškosiose vietovėse. Lietuva, kuri RAIN projektą pradėjo dar 2005 m., net keleriais metais anksčiau, nei užgimė plataus masto dabartinės Europos Komisijos iniciatyvos, šiuo metu yra ypač vertinamas pavyzdys šioje srityje. Užtikrinu, kad įvairių šalių specialistai su pavydu žiūri į RAIN projektą ir apskritai į informacinių technologijų plėtrą Lietuvoje.
Šiuo metu vykstančio antrojo projekto etapo metu prie plačiajuosčio ryšio jau prijungta daugiau kaip 300 bibliotekų, 280 švietimo įstaigų, 200 viešųjų interneto prieigos taškų, 150 sveikatos priežiūros institucijų, 80 pašto įstaigų ir t.t., ir tai tėra dar mažiau nei pusė tų įstaigų, kurias planuojama prijungti iki projekto pabaigos, 2013 m.

Pagarbiai, Valdas Kišonas
Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius

Šiuo metu pornografijos vaidmuo internete gan smarkiai išpūstas – iš tiesų ji sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų tinklalapių. Tačiau IT technologijos privertė keistis ir šį nepadorų verslą.

Rugsėjo pradžioje pradėta interneto domenų su galūne .xxx, kurie pradės veikti nuo kitų metų pradžios, registracija. Interneto adresus su tokia galūne turėtų įsigyti interneto portalai, siūlantys suaugusiems skirtą turinį, dažniausiai pornografinio pobūdžio. Taip bus sukurta galimybė lengviau atskirti pornografinius puslapius virtualioje erdvėje ir esant reikalui apriboti jų prieinamumą.
Tai, kad tarptautinė interneto vardų skyrimą prižiūrinti agentūra ICANN leido registruoti .xxx domenus, taip pat rodo, jog šis verslas internete pasiekė tam tikrą pripažinimą. Todėl įdomu, kokie šiuo metu internetinės pornografijos mastai – juk dažnai žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad pasaulinis tinklas tiesiog užtvindytas pornografinio turinio.
Tokią gąsdinančią statistiką dažniausiai pateikia interneto turinio filtravimo programas parduodančios bendrovės, kurios šiaip jau yra suinteresuotos tokia informacija. Štai, pavyzdžiui, tokią programą parduodančios bendrovės „CYBERsitter“ duomenimis, jos filtras kasdien nufiltruoja apie 2,5 mln. nepadorių puslapių. Kita panašia veikla užsiimanti bendrovė N2H2 yra paskelbusi, kad internete esama net 260 mln. pornografinio turinio puslapių.
Laimei, iš tiesų situacija nėra tokia grėsminga, nors suaugusiems skirtas turinys tikrai negali skųstis internautų dėmesio trūkumu. Bendrovės „Online MBA“ atlikto tyrimo duomenimis, 12 proc. visų tinklalapių yra pornografiniai, su nepadoriu turiniu susijusios užklausos paieškos sistemos sudaro apie ketvirtadalį visų paieškų, o elektroniniai laiškai su nuorodomis į pornografiją sudaro 8 proc. visų laiškų – tai apie 2,5 mlrd. laiškų per dieną. Skaičiuojama, kad pornografijos pajamos internete siekia apie 4,9 mlrd. dolerių per metus.
Tačiau kiti šaltiniai pateikia šiek tiek kitokius duomenis. Štai knygos „A Billion Wicked Thoughts“ autoriai Ogi Ogas ir Sai Gaddamas, 2009–2010 m. atlikę interneto tyrimus, nustatė, kad iš milijono lankomiausių tinklalapių tik 4 proc. turinys skirtas suaugusiems ir tik 13 proc. visų paieškų susijusios su erotiniu turiniu. Šių autorių teigimu, mitas, kad didesnė dalis interneto užteršta pornografija, galėjo kilti pirmąjį pasaulinio tinklo plėtros dešimtmetį, kai dauguma lankytojų buvo vyrai.
Na, kad ir kokie būtų internetinės pornografijos mastai, internetas labai stipriai pakeitė ir vis dar keičia šią pramonę.

Pornografijos verslą ištikusios krizės

Dar prieš penkerius metus pagrindinės pornografijos pajamos plaukė iš DVD diskų pardavimo, nuomos bei specializuotų televizijos paslaugų ir, tarkime, JAV 2007 m. šis verslas uždirbo apie 6 mlrd. dolerių. Šiandien, pasak organizacijos „Free Speech Coalition“ atstovės Diane Duke, pornografijos pajamos sumažėjusios apie du kartus. Štai šia veikla užsiimančios kompanijos „Private Media Group“ akcijos NASDAQ biržoje prieš penketą metų kainavo apie 10 dolerių, o šiandien jų kaina kritusi iki 70 centų už vienetą.
Šie pokyčiai tik iš dalies priklauso nuo pasaulį sukrėtusios krizės. Didžiausią įtaką klasikiniam pornografijos verslui ir jo vartotojų įpročiams padarė spartėjantis internetas ir vis tobulėjantys technologiniai produktai.
Bene didžiausia bėda, su kuria dabar susiduria pornografija, yra piratavimas. Jis lemia, kad suaugusiems skirtas turinys ypač sparčiai populiarėja internete. Žinoma, pornografiją kuriančios kompanijos teismuose bando kovoti su piratais. JAV jie naudoja panašią taktiką kaip ir kai kurių įprastų kino filmų platintojai. Nustatomi keli tūkstančiai pirataujančių vartotojų IP adresų, o pagal juos sužinomi vartotojų duomenys – tada jiems išsiuntinėjami siūlymai geruoju susimokėti palyginti nedidelę pinigų sumą, kad byla nekeliautų į teismą.
Šią taktiką gan sėkmingai naudoja kino filmo „Išminuotojų būrys“ platintojai. Tačiau pornografijos turinio atžvilgiu toks metodas tampa savotišku šantažu – daugelis vartotojų susimoka, net nebandydami įrodyti savo nekaltumo. Todėl tokią taktiką užginčijo organizacija „Electronic Frontier Foundation“, stodama vartotojų pusėn, ir dauguma panašių bylų prieš pornografijos piratus subliūško.
Daugelis pornografijos verslo atstovų naujojo .xxx domeno registravimą sutinka be jokio entuziazmo. Jų nuomone, toks išskyrimas leis suinteresuotoms grupėms, pavyzdžiui, valstybių vyriausybėms, efektyviau cenzūruoti internetą. Šie nuogąstavimai nėra nepagrįsti – štai keturi stambiausi Didžiosios Britanijos interneto tiekėjai reikalaus, kad vartotojai „įsiregistruotų“ prieš naršydami suaugusiems skirtuose tinklalapiuose. Ši sistema skirta tam, kad būtų galima bent kiek suvaldyti tarp nepilnamečių vis populiarėjančią internetinę pornografiją.

Technologijos keičia pornografiją

Ilgainiui internete atsirado šimtai tinklalapių, kuriuose – nemokamas suaugusiems vartotojams skirtas turinys ir šalia jo siūlomos mokamos paslaugos. Šioje srityje pirmaujančiai kompanijai „Manwin“ priklauso apie 20 lankomiausių nemokamos pornografijos puslapių. Vis labiau tobulėjančios internetinės kameros ir plačiajuostis interneto ryšys atvėrė duris net ir patiems smulkiausiems verslininkams, norintiems pradėti pornografijos verslą.
Nauja pornografijos forma – internetinėmis kameromis filmuojami „gyvi pasirodymai“ tapo naujomis aukso kasyklomis. Pavyzdžiui, tokia veikla užsiimanti kompanija „LiveJasmin“ patenka į populiariausių pasaulio tinklalapių penkiasdešimtuką – kas mėnesį jame apsilanko apie 32 mln. lankytojų, o tai apie 2,5 proc. visų internautų.
Technologijos iš pagrindų griauna nusistovėjusius verslus ir ypač nuo to kenčia didelės pornografijos medžiagą kuriančios kompanijos. Štai didžiulės suaugusiems skirto turinio įmonės „Vivid Entertainment“ įkūrėjas Stevenas Hirschas, laikomas pornografijos verslo Billu Gatesu, skundžiasi, kad DVD diskų pardavimas sumažėjęs net 70 proc. Didieji rinkos žaidėjai, tokie kaip „Playboy“ ar „Hustler“, stengiasi įsiterpti į kitas verslo sritis. Pavyzdžiui, „Playboy“ uždirba iš savo prekės ženklo – zuikučio simbolio, kuris naudojamas drabužiuose, o „Hustler“ plečia kazino tinklą Los Andžele.
Išeinant didiesiems, vietos atsiranda naujiems žaidėjams, kurių verslo modeliai lankstesni ir kurie yra linkę pasinaudoti naujų technologijų teikiamais pranašumais. Pavyzdžiui, sėkmingai į rinką įžengusios naujos studijos „Wet Leopard Studios“ vadovas Jasonas Thompsonas džiaugiasi, kad pasitelkus naujausias technologijas pavyko sumažinti pornografinio turinio kūrimo savikainą beveik du kartus.
„Krizė, krečianti pornografijos verslą, iškelia tas pačias problemas, su kuriomis pastaruoju metu susidūrė muzikos ir kino pramonė. Didžiosios studijos yra per stambios ir vangiai imasi keisti savo verslo modelius, tačiau jų apetitas pajamų atžvilgiu išlieka toks pat didelis, – konstatuoja J.Thompsonas. – Iš tiesų pornografijos verslas turės atsisakyti visų fizinių platinimo priemonių ir galutinai pereiti į skaitmeninį turinį – galbūt netrukus atsiras paslauga, kuri bus pagrįsta tais pačiais principais ir pakeis šį verslą taip pat, kaip muzikos pramonę pakeitė bendrovės „Apple“ sukurta skaitmeninė muzikos parduotuvė „iTunes“.
Dar viena perspektyvi sritis, kuri pastaraisiais metais ypač ištobulėjo ir į kurią dairosi vis daugiau pornografijos gamintojų bei platintojų, – tai mobilieji įrenginiai. Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai tampa tomis platformomis, kurioms skirto erotinio turinio vis daugėja. Besivystančiose Afrikos, Pietų Amerikos bei kai kuriose Azijos valstybėse jaučiama tendencija, kai daugelis vartotojų internetu naudojasi per mobiliuosius įrenginius, mat įvesti Vakarų šalyse įprastą plačiajuostį DSL ar šviesolaidininį internetą ten nėra galimybės. Štai, pavyzdžiui, Kinijoje suskaičiuojama apie milijardą interneto vartotojų, iš kurių apie 900 milijonų prie tinklo prisijungia tik mobiliaisiais įrenginiais. O pornografinio turinio platintojai labai greitai pastebėjo šį faktą – šiandien atsakingos Kinijos institucijos nesusitvarko su didžiuliu pornografijos srautu, atakuojančiu visus mobiliųjų telefonų savininkus.
Vakaruose su pornografiniu turiniu ypač griežtai kovoja dviejų populiariausių operacinių sistemų, skirtų mobiliesiems įrenginiams, kūrėjos „Apple“ ir „Google“. Tačiau pornografija kaip paplūdimio smėlis randa net mažiausias landas bei spragas. Pavyzdžiui, viename populiariame pornografijos puslapyje įdiegta speciali programėlė, kuri, „suuodusi“, jog vartotojas joje apsilankė išmaniojo telefono padedamas, optimizuoja turinį, kad jis būtų tinkamai atvaizduojamas mažesniame ekrane ir nenaudotų daug interneto ryšio.
Dar viena informacinė technologija, kurią sėkmingai savo veikloje pasitelkia pornografijos pramonė, – socialiniai tinklai. Kadangi Vakarų visuomenė tampa vis tolerantiškesnė pornografijos atžvilgiu, populiarios pornožvaigždės vis dažniau susikuria paskyras populiariuose socialiniuose tinkluose ir sulaukia šimtų tūkstančių sekėjų. Taip atsiranda tiesioginis kanalas dar didesniam interaktyvumui. Pavyzdžiui, žymi pornožvaigždė Jenna Haze dalyvauja pornografiniame seriale, o socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje sekėjų prieš kiekvieną seriją paklausia, kaip turėtų keistis siužetas.

Knygos „A Billion Wicked Thoughts“ autorius dr. O.Ogas: „Penki populiariausi pornografijos tinklalapiai kas mėnesį sulaukia nuo 7 iki 16 mln. unikalių lankytojų.“

Pornografijos mastai internete (proc.)
Užklausos paieškos sistemose    25
Visų interneto svetainių dalis    12
Kiek parsisiunčiama pornografijos turinio    35
El. laiškai su nuorodomis į erotinį turinį    8
Kiek moterų lankosi tokiose svetainėse    33
Šaltinis „Online MBA“

Šį mėnesį keleivių vežimo bendrovė „Kautra“ visuose tarpmiestiniuose ir kai kuriuose priemiestiniuose autobusuose įdiegė bevielį interneto ryšį („Wi-Fi“). Keleiviai šiuo ryšiu galės naudotis nemokamai. Šiuo metu interneto ryšys jau veikia daugiau nei 130, o iki spalio pabaigos veiks 150 „Kautros“ autobusų. „Mobilūs“ autobusai yra paženklinti specialiais lipdukais, o svetainėje www.autobusubilietai.lt keleiviai galės sužinoti, ar jų pasirinktame reise veikia internetas – ten taip pat neužilgo atsiras specialūs ženkliukai.
„Esame lyderiais tarp keleivių vežėjų ir todėl norime savo klientams suteikti aukščiausio lygio paslaugas. Pirmi pradėjome vežti dviračius, pirmi savo autobusuose įdiegėme ir interneto ryšį. Nemokamas internetas leis keleiviams naršyti internete, skaityti elektroninius laiškus ir taip paįvairinti keliones“, – tvirtina „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.
Priminsime, kad šį projektą bendrovė įgyvendina kartu su bendrove „Omnitel“ – „Kautros“ auobusuose įmontuoti ryšio modemai naudos šios telekomunikacijų bendrovės 3G mobiliojo interneto tinklą. Tiesa, šis ryšys nepadengia visų Lietuvos kelių, tad tam tikruose ruožuose keleiviams teks tenkintis sumažėjusia interneto sparta. Be to, reali vidutinė 3G ryšio sparta kol kas neviršyja 3 megabitų per sekundę, tad pradėjus naršyti daugiau nei penkiems keleiviams, internetas gerokai sulėtės.

Iki 2013-ųjų už 173 mln. Lt visą Lietuvą apraizgys tūkstančiai km šviesolaidinių kabelinių linijų. Tai itin spartus internetas kaimui. Deja, milijonai po žeme užkasti, o kiek kaimo gyventojų realiai naudosis internetu – visiškai neaišku.

Daugėliškiuose, apie pusketvirto šimto gyventojų turinčiame kaime Kauno rajone, dar neseniai visi aptarinėjo didžiausią naujieną: už europinius milijonus į kaimą atvedamas itin spartus internetas. Žmonės smalsiai stebėjo, kaip atvažiavusi technika kasė, klojo kalbelius, lygino.
Viena Daugėliškių gyventoja pensininkė Kristina Žotkevičiūtė nutarė, kad laikas ir jai pradėti naudotis internetu. Apie tokią galimybę, sužinojęs, kad kaime jau paklotos plačiajuosčio interneto kabelinės linijos, jai užsiminė Vilniuje gyvenantis sūnus.
Moteris nemanė, kad gali kilti kokių nors problemų, – juk žaibiškos spartos interneto kabelis nutiestas palei kelią tik už pusantro šimto metrų nuo jos namo Daugėliškių vienkemyje. Gyventoja kreipėsi į telekomunikacijų bendrovę „Teo LT“. Tačiau netrukus jai teko gerokai nusivilti: „Teo“ įvesti internetą atsisakė. Nors visai šalia namų paklotas milijoninės vertės projekto kabelis, gyventojai pasiūlyta už dešimt tūkstančių litų įsivesti telefono ryšio linijomis teikiamą xDSL interneto liniją.
Skamba absurdiškai? Deja, būtent taip Lietuvoje įgyvendinami europinės paramos projektai.

Ar internetas bus, lems operatoriai

Susisiekimo ministerijos, projektą įgyvendinančios per įkurtą viešąją įstaigą „Plačiajuostis internetas“, idėja graži: atvesti iki Lietuvos kaimo itin spartų internetą, kad juo galėtų naudotis net 98 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tam net pavyko gauti ES paramą: projektui RAIN-2 skirta apie 147,1 mln. Lt europinių lėšų, dar beveik 26 mln. Lt skirta iš valstybės biudžeto.
Priminsime, kad 2005–2008 m. jau įgyvendintas pirmasis RAIN projektas, kurio metu sukurta 3357 km plačiajuosčio ryšio infrastruktūra kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus institucijoms. Šio projekto vertė siekia apie 74 mln. Lt. O 2009-ųjų pabaigoje pradėtas projektas RAIN-2, iki kurio pabaigos, t.y. 2013 m., kaip skelbiama, prie sparčiojo interneto galės prisijungti jau net 700 tūkst. atokių kaimo vietovių gyventojų. Kitaip tariant, pažangus šviesolaidinis internetas pagaliau pasieks ir skurstantį Lietuvos kaimą.
Bet tai – viso labo skambios deklaracijos. Girdamasis projektu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nutylėjo, jog europinių milijonų investavimas visiškai nereiškia, kad Lietuvos kaime tikrai kils interneto vartojimo bumas, o minimi tūkstančiai naujų vartotojų iš tiesų vargu ar atsiras.
Kodėl? Mat kaip internetas pasieks galutinį vartotoją ir ar iš viso pasieks – jau ne Susisiekimo ministerijos rūpestis. Tai patvirtina ir Daugėliškių gyventojos K.Žotkevičiūtės pavyzdys. Tiek bendrovei „Teo“, į kurią moteris kreipėsi dėl interneto, tiek kitiems operatoriams reikia papildomai investuoti, kad pasinaudojus RAIN tinklais internetas pasiektų pačius gyventojus, o tai ne visada apsimoka, ypač jei kokioje atokesnėje vietovėje internetu susidomi vos vienas du gyventojai. Todėl Kauno rajone gyvenanti pensininkė ir sulaukė neigiamo atsakymo: interneto tiekėjai siekia pelno, ir jei tik mato, kad ne tik neuždirbs, bet dar ir nuostoliai gresia, mandagiai ištaria klientams „ne“. Ir visai nesvarbu, kiek valstybė su ES į interneto kabelius investavo.
„Šiuo metu plėtojant projektą RAIN tinklas nutiesiamas tik iki miestų ar miestelių. Tai sudaro maždaug 10–20 proc. investicijų, kurių reikėtų norint pradėti teikti šviesolaidinio interneto paslaugas kaimiškų vietovių gyventojams, – teigia bendrovės „Teo“ tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis. – Tad likusią dalį turi investuoti patys operatoriai: sukurti reikiamą technologinę infrastruktūrą mieste, kaime bei pačiuose gyvenamuosiuose namuose, suteikti reikiamą galinę įrangą. Todėl būtent nuo „paskutinės mylios“ operatoriaus investicijų labiausiai priklauso galinčiųjų naudotis moderniausiomis technologijomis skaičius.“
Tai paaiškina, kodėl garsiai nuskambėjęs projektas iš tikrųjų dar neveikia ir nežinia, kada veiks: štai didžiausia interneto paslaugų teikėja šalyje „Teo“, iš dalies naudodamasi projekto RAIN sukurta infrastruktūra, paslaugas teikia tik maždaug 20 tūkst. klientų. Iš viso „Teo“ interneto paslaugomis rugsėjo pabaigoje naudojosi maždaug 367 tūkst. klientų. Taigi didžiojoje dalyje miestų ir miestelių bendrovė paslaugas teikia naudodamasi tik savo tinklu.

Ar reikia interneto benykstančiam kaimui

Bendrovės „Mikrovisata TV“ vykdomasis direktorius Mindaugas Anilionis taip pat teigia, kad kiekvienu atveju atliekama interneto poreikio analizė: kad būtų verta investuoti, turi atsirasti tam tikras skaičius klientų. Pasak M.Anilionio, investicijos į įrangą gali siekti iki dešimties tūkstančių litų. Primokėti tenka ir patiems gyventojams: „Mikrovisata“ jiems paprastai siūlo dvi galimybes – arba įrangą už maždaug 400 Lt įsigyti, arba nuomotis, o tai atsieina 19 Lt per mėnesį.
Interneto vartotojų gausėjimo kaime kol kas nepastebi ir ši interneto paslaugų teikėja: per pastaruosius dvylika mėnesių „Mikrovisatos“ interneto vartotojų Kauno rajone (kur įmonė teikia paslaugas) padaugėjo 9,4 proc.
Ilgininkų kaimo Varėnos rajone, kuriame taip pat pakloti šviesolaidinio interneto kabeliai, seniūnaitės Dalios Kašėtienės visiškai nestebina, kad kaimų gyventojai nesiveržia primokėti už galimybę naudotis internetu. Pavyzdžiui, Ilgininkuose gyvena vos kelios jaunos šeimos, o dauguma gyventojų – vieniši seneliai, vos išsiverčiantys iš kuklios pensijos. Nemaža dalis kaimo gyvena tik iš pašalpų, o ir gyventojų čia sparčiai mažėja: prieš pusšimtį metų buvo 280, šiandien – tik apie šimtą. „Iš jų tik kokie penki turi internetą ir, kiek man žinoma, naudojasi belaidžiu ryšiu“, – suskaičiavo D.Kašėtienė.
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ technologijų ir plėtros vadovas Vytautas Tvaronavičius teigia, kad jie nežino, kiek naujų abonentų kaimuose jau naudojasi internetu, – tai esą gali pasakyti tik atskiri operatoriai. Jis pabrėžia, kad viešoji įstaiga tik sukurs infrastruktūrą, o visa kita – privačių operatorių reikalas.
Paklaustas, o kas bus daroma tuomet, jei operatoriai investuoti į vadinamąją paskutinę mylią (galutinę ryšio atkarpą) nenorės, V.Tvaronavičius užsiminė, kad šiai problemai spręsti būtų galima pagalvoti apie kitus projektus.
IT ekspertas „Unicenter“ grupės atstovas Tomas Jonušas įsitikinęs, jog kaimo gyventojai turi susitaikyti, kad patirs tam tikrų nepatogumų, o tie, kurie nori jų išvengti ir naudotis geriausiomis ryšio priemonėmis, gyvena mieste. „Suprantu, kad norisi ir telefono, ir karšto vandens už dyką, bet taip nebūna. Tad patys gyventojai irgi turi prisidėti, kad galėtų naudotis sukurta infrastruktūra“, – neabejoja T.Jonušas.
Tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Džiugas Paršonis kelia klausimą, kokia nauda iš projekto ir sukurtos pažangiausios infrastruktūros, jeigu ja nesinaudojama. „Kad projektas būtų efektyvus, reikia sugalvoti būdų, kaip padaryti interneto ryšį kaimų gyventojams prieinamą iš tikrųjų, o ne popieriuje. Viena galimų išeičių – taikyti skatinimo priemones operatoriams, tarkime, kompensuojant dalį jų patiriamų išlaidų. Priešingu atveju mūsų pinigai tiesiog nueis į melioracijos griovius“, – apibendrina Dž.Paršonis.

Gyčio Liaugmino, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus, RAIN2 projekto vadovo, komentaras

RAIN projektas skirstomas į dvi dalis. Pirmojo projekto metu tinklai buvo tiesiami į seniūnijų centrus, dabar – į dar mažesnes gyvenvietes. Ministerijos duomenimis, pirmasis etapas baigtas sėkmingai. Kiekvienoje seniūnijoje, į kurią atvestas RAIN-1, jau yra vartotojų. Antrasis projektas dar tik pradėtas, todėl tikėtis didelių apčiuopiamų rezultatų jau šiuo metu dar anksti.
Beveik visas lėšas projektui skiria ES. Šio projekto esminis tikslas buvo nuvesti tinklą iki atokių vietovių ir sudaryti galimybes prie jo jungtis privatiems operatoriams. Finansuoti tiesioginio kiekvieno namų ūkio prijungimo prie RAIN tinklo ir kurti valstybinio monopolininko – interneto tiekėjo ES neleidžia. Žinoma, gali būti atvejų, kai privačiam operatoriui gali neapsimokėti vesti interneto linijos į atokią vietą, kurioje gyvena keli žmonės. Tokiems gyventojams reikėtų rinktis alternatyvius interneto šaltinius. Jei valstybė finansuotų interneto tinklo įvedimą iki kiekvieno namo kiemo, tai valstybei kainuotų kelis milijardus litų.
RAIN projektas negarantuos interneto įvedimo 100 proc. namų ūkių. Valstybė, panaudojusi ES lėšas, tik sudaro sąlygas, kad internetas būtų pasiekiamas daugeliui kaimo gyventojų. Be šių investicijų privatūs operatoriai apskritai nepradėtų veiklos kaimo vietovėse. Vis dėlto valstybė neatsisako galimybės ateityje investuoti daugiau lėšų į interneto sklaidą tose vietovėse, kuriose privatūs operatoriai neveiks ir žmonės neturės galimybės naudotis interneto ryšiu, tačiau tai bus daroma tik baigus RAIN projektą.
Beje, jis ES institucijose pristatomas kaip vienas sėkmingiausių IT sklaidos projektų, kai valstybė partnerystės pagrindu dalyvauja kartu su verslu.

Sigito Besagirsko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, komentaras
Pas mus labai dažnai iš pradžių padaroma, o tik po to galvojama. Taip galima pasakyti ir apie šį projektą. Šviesolaidinis internetas yra gerai, ir Lietuva mėgsta girtis, kad pas mus šios technologijos išplėtotos geriausiai. Bet ar tikrai šis itin spartus internetas reikalingas kaime? Ar koks nors diedukas siųsis didelės apimties dokumentus, vaizdinę medžiagą? Dauguma tik naršys, tikrinsis paštą, ir tam visiškai užtenka lėtesnio interneto. Iki kiekvieno kaimelio atvesti šviesolaidį ir dar nerasti lėšų viskam padaryti iki galo, kad internetas pasiektų galutinį vartotoją, manau, neprotinga.
Kita vertus, belaidės technologijos taip greitai plėtojasi, pajėgumai vis didėja, kad visai gali būti, jog po kelerių metų laidais informacijos jau nebesiųsime, ji keliaus „oru“. Tarkime, aš naudojuosi 3G ryšiu ir greičio man visiškai pakanka. Žinoma, interneto, tiekiamo kabeliu, sparta dar didesnė, bet po poros metų to skirtumo galime nebejusti. Tuolab kad požeminės technologijos reikalauja didesnių investicijų. Kokiais 1995-aisiais šis projektas būtų buvę gerai, o šiandien jis jau kiek pavėluotas. Taigi nemanau, kad dėl kokių trijų vartotojų verta į kaimą atvesti šviesolaidinį internetą – daug pigiau būtų nupirkti keletą 3G modemų, nei nutiesti keliasdešimt kilometrų kabelio. O dabar vaizdas gana liūdnas: po žeme guli brangiai kainavęs laidas, o per jo „gyvenimo“ laikotarpį galbūt nė vienas baitas nepraeis.
Deja, Lietuvoje be realios sąnaudų ir naudos analizės daroma labai daug projektų, o jei analizė ir atliekama, tai konsultantų paprašoma, kad ji atitiktų projekto reikalavimus. Jei kalbėsime apie ES paramą, krūva pinigų išleidžiama tiesiog niekam. Štai nuo 2004 m. jau gavome apie 23 mlrd. Lt europinės paramos, o darbo našumas šalyje nuo to laiko padidėjo labai nedaug.

Apie RAIN-2 projektą

Projektas pradėtas 2009 m. gruodį, planuojamas baigti 2013 m. kovą.
Vertė – 173 mln. Lt, iš jų 147,1 mln. Lt – europinė parama.
Planuojama pakloti per 4500 km šviesolaidinių kabelinių linijų kaimo vietovėse.
Interneto infrastruktūra pasieks 770 gyvenviečių (įskaitant ir pirmąjį RAIN projektą – iš viso apie 1400 gyvenviečių).
Siekiama, kad prie sparčiojo interneto galėtų prisijungti beveik 700 tūkst. atokių kaimo vietovių gyventojų.

Šaltinis: VšĮ „Plačiajuostis internetas“, Susisiekimo ministerija

Kiek namų ūkių turi kompiuterį ir internetą
(I metų ketvirtį, proc.)

2000    2011
Mieste
Turėjo kompiuterį
7,1    63,5
Turėjo interneto prieigą
1,7    63,6

Kaime
Turėjo kompiuterį
1,4    40,8
Turėjo interneto prieigą
0,3    40,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau nei 50 iliustruotų patarimų – būtent taip su svarbiausiomis atsargaus elgesio internete taisyklėmis supažindina projektas „Bibliotekos pažangai“, pristatydamas virtualią saugaus interneto enciklopediją. Šioje virtualioje knygoje pateikiami patarimai skiriami tiek jauniesiems interneto vartotojams, tiek nepilnamečius vaikus auginantiems tėvams. Kartu su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis pristatomą saugaus interneto enciklopediją galima rasti internete adresu: http://enciklopedija.bibliotekospazangai.lt.

„Internetu naudojasi vis daugiau vaikų ir paauglių. Deja, jie ne visada žino, kaip tinkamai elgtis virtualioje erdvėje: kaip atpažinti interneto sukčius ar apsimetėlius, bandančius iš jų išgauti asmeninę ar kitokią informaciją; kokiose interneto svetainėse saugu lankytis, kaip tinkamai baigti darbą kompiuteriu ar kaip užblokuoti nepageidaujamus vartotojus. Specialistų patarimų ir vaikų piešinių pagrindu sukurta enciklopedija yra paprastas, žaismingas ir visiems lengvai suprantamas atsargaus elgesio internete gidas. Jis skirtas ne tik vaikams ir paaugliams, bet ir juos auginantiems tėvams, kuriems taip pat kartais stinga atsargaus elgesio internete žinių“, – teigia kampanijos „Atsargus internete“ koordinatorius Mindaugas Raguotis.

Išskirtinis enciklopedijos bruožas tas, kad virtualios knygos iliustracijų autoriai – patys vaikai. Tai šiemet gegužės-birželio mėnesiais vykusio nacionalinio moksleivių piešinių kompiuteriu konkurso „Internete aš esu atsargus“ dalyviai. Visą mėnesį jaunieji interneto vartotojai iš visos Lietuvos buvo skatinami kūrybiškai atskleisti interneto grėsmes ir blogus, su kompiuterio naudojimu susijusius įpročius. Geriausi, tinkamiausiai pavojus atskleidžiantys, kūrybiškiausi piešiniai buvo atrinkti ir sudėti į virtualią enciklopediją.

Saugaus interneto enciklopediją sudaro keturi skyriai: „Saugiai bendrauju internete“, „Saugausi elektroninių sukčių“, „Kovoju su elektroninėmis patyčiomis“, „Sakau „Ne“ internetui iki paryčių“. Visuose skyriuose informacija pateikiama vaikams ir paaugliams patraukliu būdu: prie kiekvieno atsargaus elgesio internete patarimo yra spalvingas jį iliustruojantis paveikslėlis. Nors tai ir virtuali enciklopedija, ją galima vartyti kaip tikrą knygą – puslapiai verčiami naudojantis kompiuterio pele.

„Tikime, kad virtualioje saugaus interneto enciklopedijoje pateikiamos svarbiausios atsargaus elgesio internete taisyklės ilgai išliks ją vartysiančių vaikų atmintyje, o tėveliams bus lengviau apie jas kalbėtis su savo atžalomis. Internetas svarbus ir naudingas kiekvienam šeimos nariui, taigi kiekvienas privalo ir išmokti apsisaugoti nuo jame slypinčių pavojų“, – sako M. Raguotis.

Daugiau informacijos apie atsargų elgesį internete rasite kampanijos „Atsargus internete“ tinklalapyje http://www.bibliotekospazangai.lt/atsargusinternete, puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/AtsargusInternete ir Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Pastarasis penkmetis Lietuvai tapo tikru proveržiu informacinių technologijų plėtros srityje. Vis daugiau namų ūkių turi kompiuterius, o interneto ryšys viršija greičio rekordus. Kaipgi per tą laiką pasikeitė tipiškas vartotojas ir jo įpročiai?

Šiandien prie interneto prijungtą kompiuterį rasime daugiau nei pusėje namų ūkių. Palyginti su 2005 m., asmeninių kompiuterių lietuvių namuose padaugėjo beveik du kartus, o prijungtų prie interneto – net keturis kartus. Interneto sparta per pastaruosius metus padidėjo netgi keliasdešimt kartų, taip pat išpopuliarėjo mobilusis internetas, paplito išmanieji telefonai. Natūralu, kad šie pokyčiai pakeitė mus ir šiandien jau sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be kompiuterio ir “be ryšio”.

Lietuvių įpročius diktuoja kainos
“Lietuvių niekaip nepavadinsi konservatyviais informacinių technologijų vartotojais, tačiau jų poreikius gana stipriai koreguoja įrenginių gamintojai ir paslaugų teikėjai. Kai šie pasiūlo geras kainas, lietuviai noriai naudojasi įvairiomis naujovėmis bei įrenginiais, – Lietuvos vartotojus apibūdina rinkos tyrimų bendrovės “GfK Retail and Technology” atstovas Eduardas Grybovas. – Pavyzdžiui, per pastaruosius metus gan smarkiai atpigo nešiojamieji kompiuteriai, todėl iš karto padidėjo šių įrenginių pardavimas. O štai planšetiniai kompiuteriai vis dar neturi didelio pasisekimo, nes jie kol kas kainuoja tiek pat, kiek ir įprasti nešiojamieji.”
Šiuo metu nešiojamąjį kompiuterį turi jau apie trečdalį visų Lietuvos namų ūkių ir šis skaičius nuolat didėja. Beje, įdomu tai, kad šioje srityje provincija nedaug nusileidžia miestams – tik pusantro karto (kitose valstybėse tas skirtumas gerokai didesnis).
Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai kompiuteriu ir internetu naudojasi 16–34 metų amžiaus žmonės. O 12–15 metų amžiaus paauglių grupėje mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu naudojasi jau per 98 proc. Auganti naujoji karta yra daug labiau išprususi informacinių technologijų srityje, todėl artimiausią dešimtmetį galima laukti dar sąmoningesnių ir naujovėms imlesnių vartotojų.

Internetas sukėlė didžiausius pokyčius
Per pastaruosius šešerius metus lietuvių namuose atsirado daugybė naujovių ir šį procesą ypač paskatino plačiajuosčio interneto (tiek laidinio, tiek mobiliojo) skverbtis šalyje. “Niekada nesistengiau žengti koją kojon su technologijomis. Tačiau lygindama 2005 ir 2011 metus matau, kad įvairios naujovės ir prietaisai nejučiom įsitaisė mano kasdienybėje. Kompiuteris mano namuose jau nuo 2000-ųjų, tačiau tik prieš porą metų name buvo įjungtas šviesolaidinis internetas. Dabar be jokio stabdymo galiu ne tik naršyti, bet ir žiūrėti filmus ar klausytis muzikos per internetą”, – pasakoja baldų dizainerė Asta Matiukaitė-Žiurinskienė.
Svarbu paminėti, kad itin aktyviai internetas plito provincijoje – nuo 2005 m. prie interneto prijungtų namų ūkių ten padaugėjo net dešimt kartų. Miestuose vis daugiau vartotojų naudojasi ypač sparčiu šviesolaidiniu internetu. Jau antrus metus šviesolaidžio plėtra Europoje besirūpinančios ne pelno organizacijos “FTTH Council” duomenimis, Lietuva pagal šios rūšies interneto skverbtį užima pirmą vietą Europoje. Pasaulyje šioje srityje nusileidžiame tik Pietų Korėjai, Japonijai, Honkongui ir Taivanui. Bendrovės “Teo LT” atstovų teigimu, šiuo metu šviesolaidžiu gali naudotis daugiau nei pusė milijono šalies namų ūkių, tačiau kol kas šiuo ryšiu naudojasi šiek tiek daugiau nei 110 tūkst. namų ūkių.
Iš sociologinių apklausų sužinome, kad 75 proc. visų Lietuvos internautų kasdien naršo pasauliniame tinkle. Vis labiau populiarėjantys išmanieji telefonai taip pat keičia įpročius – penktadalis interneto prieigą turinčių žmonių naršo naudodamiesi kaip tik mobiliuoju telefonu.
“Telekomunikacijų bendrovių konkurencija mobiliojo ryšio minutės kainą sumažino iki minimumo, todėl konkurencija persikėlė į mobiliojo interneto sferą. Dabar visi mobiliojo ryšio operatoriai ypač intensyviai prekiauja išmaniaisiais telefonais – per pastaruosius metus pardavimas padidėjo beveik keturis kartus. Lietuvoje prasidėjo tikras “smartfonų” bumas”, – pastebi “GfK Retail and Technology” atstovas E.Grybovas.
Tą patvirtina ir “Veido” kalbinta A.Matiukaitė-Žiurinskienė. “Ilgą laiką į išmaniuosius telefonus žvelgiau gana skeptiškai. Vis dėlto šiais metais įsigijau tokį prietaisą – nors valdymą ir teko “prisipratinti”, užtat dabar visada po ranka turiu internetą”, – džiaugiasi pašnekovė.

Ką veikiame internete?
Interneto ryšys – tik priemonė, tad įdomu, ką pasauliniame tinkle veikia tipiškas Lietuvos internautas. Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai lietuviai internetu skaito naujienas ir ieško informacijos apie prekes bei paslaugas – tai darantys prisipažįsta daugiau nei 85 proc. respondentų. Lietuviai taip pat tampa vis aktyvesni virtualioje erdvėje – net 69 proc. jų teigia dalyvavę diskusijų forumuose ar rašę tinklaraščius, susirašinėję pokalbių programomis.
“Man susidaro įspūdis, kad internetas sumažino pasaulį ir pagreitino gyvenimo tempą. Pavyzdžiui, su dukra, studijuojančia užsienyje, kasdien bendrauju vaizdo pokalbių programa. Tiesą sakant, “Skype” programa naudojuosi kalbėdama su daugeliu draugų, net ir gyvenančių tame pačiame mieste. Deja, kiekvieną dieną užplūstantis naujienų kiekis vargina ir verčia vis labiau atsirinkti, ką noriu sužinoti, nes visko sužinoti neįmanoma”, – mano A.Matiukaitė-Žiurinskienė.
Nors labai daug kalbama apie el. valdžios projektus, su valstybinėmis institucijomis bendrauja ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi mažiau nei pusė Lietuvos interneto vartotojų. O štai internetinė prekyba per pastaruosius penketą metų Lietuvoje suintensyvėjo šešis kartus – šiandien prekių tokiu būdu įsigyja jau kas ketvirtas internautas. “Šiais metais pirmą kartą sėkmingai pirkau internetu – tiek iš Lietuvos parduotuvių, tiek iš užsienio. Tai ir laiko sutaupo, ir pasirinkimas didesnis”, – džiaugiasi vilnietis Marijus Grašys.
Ką dar veikiame internete? Ogi pirataujame. Programinės įrangos gamintojų asociacijos “Business Software Alliance” šį pavasarį pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje piratavimo lygis siekia 54 proc.
“Kaip ir minėjau, lietuviai gerai moka skaičiuoti. Kai valstybė teikė lengvatas gyventojams, įsigyjantiems naujus kompiuterius, apie 90 proc. įrenginių buvo parduodama su legalia operacine sistema. Deja, šiandien tokių pirkėjų yra jau tik 60 proc. – vadinasi, kituose kompiuteriuose, ko gero, įdiegta nelegali programinė įranga”, – dėsto E.Grybovas.

Įmonės keliasi “į debesis”
Verslas informacinių technologijų naudą patyrė jau seniai. Galbūt todėl per pastaruosius penkerius metus kompiuterių, prijungtų prie interneto, Lietuvos įmonėse pagausėjo nedaug. Netgi atvirkščiai – didesnės Lietuvos įmonės mažina kompiuterių skaičių. “Bene ryškiausia pastarųjų penkerių metų tendencija vidutinėse ir didesnėse įmonėse, susijusi su informacinių technologijų progresu, – darbo vietų virtualizacija. Interneto ryšys spartesnis, o serveriai vis galingesni, todėl darbuotojų kompiuteriuose nebeliko programinės įrangos. Jos veikia serveriuose, kurie gali būti ir už kelių šimtų kilometrų, o darbuotojo kompiuteris yra tik sąsaja”, – aiškina Simonas Stūrys, bendrovės ATEA rinkodaros direktorius.
Ši bendrovė yra viena didžiausių Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėjų verslui ir viešajam sektoriui. Dar vienas ypač reikšmingas pastarųjų kelerių metų bruožas – ypač išaugusi elektroninė prekyba tarp verslo subjektų.
Beje, pasak S.Stūrio, mūsų šalyje naujausioms technologijoms labiausiai imlūs ir greičiausiai jas panaudoja smulkesni verslininkai, o stambieji įsilinguoja gana lėtai.

ILIUSTRACIJA SU LIETUVIU INTERNAUTU
Namų vartotojas

Tipiški internautai, turintys kompiuterį ir aktyviai besinaudojantys internetu, yra vaikai ir jaunimas nuo 12 iki 24 metų. O iš viso Lietuvoje kompiuteriu ir internetu naudojasi 64 proc. gyventojų.

Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turi 56 proc. visų namų ūkių. Didžiosios dalies (97 proc.) tokių ūkių mėnesio piniginės pajamos viršija 2500 Lt.

Trys iš keturių Lietuvos internautų kasdien naršo internete. O namie internetu naudojasi net devyni iš dešimties interneto vartotojų.

Dažniausiai lietuvis internete skaito naujienas (89 proc.), ieško informacijos apie prekes bei paslaugas (86 proc.) ir bendrauja (81 proc.).

Šiuo metu kiekvienam lietuviui tenka beveik po du mobiliuosius telefonus – šalyje suskaičiuojama kone 4,9 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų.

ILIUSTRACIJA SU LIETUVIU VERSLININKU
Įmonės
Dauguma įmonių (apie 97 proc.) savo veikloje naudojasi kompiuteriais bei interneto ryšiu. Daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių naudojasi laidiniu ir mobiliuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu.

Kas trečias lietuviškos įmonės darbuotojas dirba kompiuteriu ir naudojasi internetu. Kiek daugiau nei du trečdaliai įmonių turi savo tinklalapius – apie 40 proc. jų skirti elektroninei prekybai.

Internetu įmonėse dažniausiai naudojamasi bendrauti su valstybinėmis institucijomis ir finansinėms bei bankų operacijoms atlikti.

Lietuvos įmonių išlaidos ir investicijos į informacines technologijas kasmet sudaro daugiau nei po 500 mln. Lt. Didžiausia dalis išlaidų panaudojama IT prekėms, paslaugoms ir konsultacijoms įsigyti.

Daugiau nei penktadalis visų įmonių susiduria su el. saugos problemomis – labiausiai pažeidžiamos didelės bendrovės.

Lietuviškos interneto naujienų svetainės, ypač www.delfi.lt bei www.lrytas.lt, – tai bene daugiausiai žmonių pritraukiantys lietuviški portalai. Tačiau vargu, ar šiais skaičiais vertėtų džiaugtis pačiais savaime. Gilesnė lankymosi priežasčių bei ketinimo toliau lankytis tame portale analizė gali atskleisti, ar iš tiesų tai nėra tik dramblys molio kojomis.

Šių metų viduryje atliktas tyrimas, kurio pagrindas – svetainės įvertinimas iš vartotojo perspektyvos pagal psichologines dimensijas. Apklausta 119 asmenų, besilankančių bent vienoje iš penkių lietuviškų naujienų svetainių: www.delfi.lt, www.lrytas.lt, www.15min.lt, www.alfa.lt bei www.balsas.lt. Gauti rezultatai intriguoja: labiausiai ketinimas lankytis tam tikroje naujienų svetainėje priklauso ne nuo kažkokių unikalių tam tikros svetainės savybių ar jų ypatingos reikšmės vartotojui, o nuo vartotojo įpročio lankytis joje. Kitaip tariant, kasdienį svetainės pasirinkimą lemia ne racionalus svetainės įvertinimas, o labiau automatinis sprendimas, susiformavęs pirmųjų apsilankymų metu. Ypač didelė ketinimo lankytis priklausomybė nuo įpročio išryškėjo www.delfi.lt svetainės atveju. O tai suponuoja prielaidą, kad seniausiai nemokamas paslaugas pradėjusi teikti naujienų svetainė „prisijaukino“ klientus ne todėl, kad buvo kažkuo unikali, o tiesiog, kad tokia buvo.

Įdomu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių savo dažniausiai lankomą naujienų svetainę, kurioje dauguma, beje, lankosi jau ilgą laiką (daugiau nei vienerius metus), pagal įvairius parametrus vertina tik vidutiniškai. O tokių užsienio naujausiuose autorių darbuose akcentuojamų didžiulį motyvuojantį poveikį lankytojo norui sugrįžti turinčių potyrių kaip: naršant patiriamas malonumas, smagumas, sužadinamas smalsumas ar vaizduotė, pasinėrimas į svajones, – dauguma respondentų teigė apskritai nepatirią. Atitinkamai nestebina ir respondentų atsakymai dėl tolesnių jų ketinimų – dauguma jų tikimybę ateityje sugrįžti į dabar dažniausiai lankomą svetainę ar ir toliau daug ja naudotis vertina tik vidutiniškai. Tai rodo, kad nors tam tikros naujienų svetainės jau ilgą laiką džiaugiasi dideliais vartotojų srautais, iš tiesų jos visiškai nėra užsitikrinusios savo lankytojų lojalumo.

Turint omenyje tai, kad suvokiami perėjimo kaštai į kitas naujienų svetaines yra labai žemi (t.y. dauguma vartotojų nemano, kad pradėti lankytis kitoje tokio tipo svetainėje jam būtų intelektualiai, emociškai ar moraliai sudėtinga), galima daryti išvadą, kad jei kitos naujienų svetainės imtųsi aktyvesnės jaunų lankytojų pritraukimo strategijos arba bandytų sulaužyti senųjų klientų įpročius, situacija lietuviškų naujienų lankymo statistikoje kardinaliai pasikeistų.

Agnė Žičkienė

Internetas pats savaime nėra blogas, tačiau ar tikrai pakankamai gerai žinote, kokie pavojai jūsų ten tyko ir kaip jų išvengti? Projektas „Bibliotekos pažangai“ drauge su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis kviečia pasitikrinti savo žinias apie atsargų elgesį internete sprendžiant saugaus interneto testą. Jį rasite http://testas.bibliotekospazangai.lt/.

Interaktyvų saugaus interneto testą „Ar tikrai internete esi saugus?“ sudaro du klausimynai. Vienas jų, itin spalvingai ir gyvai iliustruotas, skirtas jauniesiems interneto vartotojams – vaikams ir paaugliams, antrasis – tėvams ir interneto naujokams – žmonėms, kuriems dar reikia pagilinti žinias apie atsargų elgesį internete.

„Kviesdami Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojus ir visus kitus interneto vartotojus išspręsti šį testą siekiame, kad kuo daugiau žmonių susimąstytų apie savo elgesį internete ir tai, ką ir kaip šioje virtualioje erdvėje dera daryti, kad apsaugotume savo ir savo artimųjų privatumą, nepatektume į sukčių pinkles, išvengtume nuostolių“, – sako kampanijos „Atsargus internete“ koordinatorius Mindaugas Raguotis.

Abiejose testo versijose yra po keliolika klausimų. Jie sudaryti remiantis dažniausiai įvardijamomis grėsmėmis internete ir Lietuvos viešosiose bibliotekose kampanijos „Atsargus internete“ metu duodamais patarimais bei medžiaga apie atsargų elgesį internete.

Klausime apibūdinama su interneto naudojimu susijusi informacija ir pateikiami keli galimi atsakymų variantai. Pagal surinktą balų skaičių testo pabaigoje pateikiamas situacijos vertinimas, taip pat išskiriami teisingai ir neteisingai atsakyti klausimai, nurodoma, kuriose situacijose reikėtų elgtis kitaip, duodama patarimų, ką nurodytais atvejais reikėtų daryti.

„Testą, kaip papildomą mokomąją priemonę, rekomenduojame naudoti ir mokyklose informatikos pamokų ar papildomų užsiėmimų metu. Spręsdami testą ne tik pasitikrinsite savo žinias apie atsargų elgesį internete, bet ir sužinosite pagrindines atsargaus elgesio internete taisykles“, – teigia M. Raguotis.

Daugiau informacijos apie atsargų elgesį internete rasite kampanijos „Atsargus internete“ tinklalapyje http://www.bibliotekospazangai.lt/atsargusinternete, puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/AtsargusInternete ir Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Saugaus interneto testą populiarinti padeda portalas „Balsas.lt“, „Lrt.lt“, „Valstietis.lt“ ir „Zebra.lt“, tinklaraščių svetainė „Blogas.lt“, miesto gidas „CityOut“, žurnalas „Computer Active“ ir „Naujoji komunikacija“, pažinčių svetainė „Draugas.lt“ ir „Pazintys.lt“, technologijų ir žaidimų dienraštis „Exe“, socialinis tinklas „Klase.lt“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, žemėlapiai internete „Maps.lt“, svetainė „Studijos.lt“, bankas „Swedbank“ ir Ūkio bankas, radijo stotis „Zip FM“.

Apie projektą „Bibliotekos pažangai“

Iki 2012 metų truksiantį projektą „Bibliotekos pažangai“ Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina kartu su Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir šalies viešosiomis bibliotekomis. Projektą drauge finansuoja Billo ir Melindos Gatesų fondas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės bei bendrovė „Microsoft“, padovanojusi naujausios programinės įrangos. Projekte dalyvauja per 1 200 viešųjų bibliotekų. Lietuvos viešosiose bibliotekose vykdoma kampanija „Atsargus internete“ yra projekto „Bibliotekos pažangai“ dalis.

Nesijauskite kalti darbo metu naršydami internete – jei tikėti tyrinėtojais, pasirodo, tai iš tiesų gali padidinti jūsų darbo našumą.

Naujausio tyrimo duomenimis, naršymas internete gali atgaivinti pavargusį darbuotoją ir padidinti jo produktyvumą. Naršant internete to pasiekiama greičiau nei atliekant kitą veiklą: šnekučiuojantis telefonu, rašant žinutes ar elektroninius laiškus, nekalbant jau apie ištisinį darbą be poilsio.

Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkas Donas J. Q. Chenas ir Viviena K. G. Lim savo tyrimą pristatė San Antonijo mieste vykusiame vadybos mokslininkų asociacijos „Vadybos akademija“ metiniame susitikime.

Mokslininkai atliko du tyrimus. Per pirmąjį jie suskirstė 96 vadybos studentus į tris grupeles – kontrolinę, poilsio ir interneto naršytojų. Visi tyrimo dalyviai per 20 minučių pateiktame tekste turėjo pažymėti kaip įmanoma daugiau raidžių E. Per kitas 10 minučių kontrolinei grupei buvo skirta dar viena paprasta užduotis. Poilsio grupės nariai galėjo daryti ką nori, išskyrus naršyti internete. O paskutinė studentų grupė galėjo naršyti internete. Galiausiai visi tyrimo dalyviai per kitas 10 minučių naujame tekste turėjo vėl pažymėti raides.

Mokslininkams pavyko nustatyti, kad interneto naršytojų grupelės studentai kur kas produktyviau atliko užduotis nei kitų dviejų grupelių studentai. Šios grupės nariai taip pat buvo protiškai mažiau išsekę, mažiau nuobodžiavo ir jautėsi labiau įsipareigoję. „Naršymas internete atlieka svarbią jėgų susigrąžinimo funkciją“, – kalbėjo tyrimo autoriai. Ir priešingai, asmeninių laiškų rašymas darbuotojus išblaškė ir dėl to tyrime tai dariusių studentų produktyvumo rezultatai buvo prastesni. Per antrąjį tyrimą, kai Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai apklausė beveik 200 suaugusiųjų, rezultatai buvo panašūs.

Įdomu: kodėl naršydami internete darbuotojai jėgas atgauna greičiau nei, tarkim, rašydami draugui ar šeimos nariui elektroninį laišką? „Naršydami internete žmonės paprastai aplanko internetinius puslapius, kurie jiems patinka, – tai panašu kaip kavos atsigerti ar užkąsti, – rašo daktarė V. Lim. – Tokio pobūdžio pertraukėlės yra malonios ir pagyvina interneto naršytojus.“

Mokslininkė taip pat pridėjo, kad darbuotojai negali sužiūrėti jiems siunčiamų elektroninių laiškų, o visas žinutes skaityti ir atsakyti į elektroninius laiškus paprastai reikia daugiau pastangų nei naršyti internete, nes reikia atidžiai perskaityti, kas rašoma kiekviename iš jų.

Dėl to, kad naršant internete gali padidėti darbuotojų produktyvumas, mokslininkai darbdavius įspėja pernelyg nesuvaržyti interneto prieigos savo darbuotojams. Jie siūlo darbovietėje suteikti šiek tiek laiko asmeniškai panaršyti internete, nes tai naudingai veikia darbuotojų produktyvumą. Mokslininkai taip pat pataria apriboti prieigą prie asmeninių elektroninių pašto dėžučių.

Daugiau nei dešimtmetį šviesolaidinį tinklą „Skynet“ sostinėje diegianti bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, galvodama apie augančius klientų poreikius ir nuolat investuodama į tinklo modernizavimą, didina „Skynet“ užsienio srauto pralaidumą. Nuo š. m. rugsėjo 1 dienos „Skynet“ tarptautinio interneto srauto pralaidumas sieks 10 Gb/s.

Anot „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ Tinklo operacijų skyriaus vadovo Tomo Okmano, tinklo pralaidumo didinimas suteikia galimybę ateityje didinti ir tiekiamo interneto greitį.

„Nuolat galvojame apie savo klientus ir siekiame, jog mūsų teikiamos paslaugos atitiktų net išrankiausių naudotojų poreikius. Be to, nemažai dėmesio skiriame naujausioms šviesolaidžio technologijoms, tinklo modernizavimui bei atnaujinimui, naudojame pažangiausią pasaulinės telekomunikacijų sprendimų kūrimo lyderės „Cisco“ įrangą. Visa tai leidžia didinti „Skynet“ tinklo pralaidumą bei suteikia galimybę ateityje didinti šviesolaidžio greitį ir pasiūlyti dar daugiau kokybiškų paslaugų“, – teigia T. Okmanas.

Remiantis populiariausio interneto spartos matavimo tinklo „Speedtest.net“ duomenimis, sparčiausią internetą vilniečiams tiekia būtent „Penkių kontinentų“ įmonių grupei priklausantis „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Šiuo metu „Skynet“ interneto greitis užsienio tinkluose, priklausomai nuo pasirinkto plano, privatiems klientams siekia iki 300 Mb/s, Lietuvoje – iki 550 Mb/s.

Be sparčiojo šviesolaidinio interneto, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ siūlo naudotojams išbandyti interaktyviosios IP televizijos „Penki TV“ privalumus. Tai daugiau nei 90 populiariausių pasaulyje TV kanalų, teminiai kanalų rinkiniai, virtualusis kino teatras ir virtuali vaizdo nuoma, radijas, „Facebook“ tinklas TV ekrane ir kt. „Skynet“ klientams taip pat suteikiama galimybė užsisakyti IP telefoniją ir kalbėtis su draugais bei artimaisiais itin žemomis kainomis, įvertinti būsto saugos sprendimų naudą.