Internetinė prekyba Lietuvoje sparčiai plečiasi – klientus vilioja mažesnės kainos el. parduotuvėse ir prekių pristatymo galimybė.

Tačiau tradicinių prekybos vietų atstovai tuo ima vis garsiau piktintis, aiškindami, kad internetu perkantys klientai piktnaudžiauja: esą prekes jie apžiūri, matuojasi, bando tradicinėse parduotuvėse, bet įsigyja internetu.
Štai mažmeninio sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių tinklo “Sportland” vadovas Vladas Korsakovas aiškina, kad tradicinės parduotuvės tampa savotiškomis internautų matavimosi kabinomis, ir pasisako netgi už didesnį interneto parduotuvių apmokestinimą.
Kiti tradicinių parduotuvių vadovai bei savininkai taip pat nepatenkinti tokiu pirkėjų elgesiu ir vadina tai kultūros stoka, tačiau pripažįsta, kad panašiai elgiasi daugelio šalių pirkėjai, pirmiausia nusižiūrintys patikusias prekes lentynose, o vėliau jas įsigyjantys elektroniniu būdu.
Beje, drabužiai, avalynė ir sporto prekės Lietuvoje yra vieni populiariausių internetinių pirkinių – šios rūšies pirkiniai sudaro 37 proc. visos internetinės prekybos. Dar tiek pat internetu nuperkama bilietų į įvairius kultūros renginius. Toliau eina telekomunikacijų paslaugos (23 proc.), turistinės kelionės (17 proc.), apgyvendinimo paslaugos per atostogas (12 proc.).
Iš viso, Statistikos departamento duomenimis, prekyba internetu šiemet suintensyvėjo kone du kartus. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį prekių ir paslaugų internetu bent kartą pirko ar užsisakė 11 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba beveik kas penktas interneto prieigą turintis Lietuvos gyventojas.

Dreams foto

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.), gyventojai su aukštuoju  išsilavinimu (78 proc.), vadovai (93 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.), namų šeimininkės (70 proc.).

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, dr. Rasos Ališauskienės, lyginant apklausos rezultatus ir Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenis, galima teigti, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga.

„Matyti, kad pagal elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių Lietuva lenkia Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Austriją, Italiją, Čekiją, Latviją, Lenkiją ir daugelį kitų Europos šalių“, – sako  R. Ališauskienė.

Mažiausiai elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi vyresni nei 50 metų žmonės (šioje grupėje tokiomis paslaugomis nesinaudoja 77 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (nesinaudoja 93 proc.) bei nedirbantys pensininkai (nesinaudoja 93 proc.). R. Ališauskienės teigimu, tendencijos rodo, kad gyventojų, nesinaudojančių elektroninės bankininkystės paslaugomis, procentas mažėja.

„Nuo 2003 iki 2011 m. elektroninės bankininkystės paslaugas pasirinkusių Lietuvos gyventojų procentas sparčiai auga, todėl galima teigti, kad jis ir toliau turėtų nuosekliai augti, nes žmonės yra linkę pasirinkti vadinamuosius e-sprendimus, kurie jiems taupo laiką ir pinigus“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.