Lietuvos neįgaliųjų buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ar jie pritartų galimybei Seimo, Savivaldybės tarybų ir Prezidento rinkimuose balsuoti internetu. 88 proc. atsakė teigiamai, 8,2 proc. – neigiamai, o dar 3,8 proc. respondentų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Negalią turinčių žmonių taip pat buvo klausiama, ar jie dalyvautų rinkimuose, jeigu jiems būtų sudarytos sąlygos balsuoti internetu. Į šį klausimą teigiamai taip pat atsakė 88 proc. apklaustųjų, 5,8 proc. respondentų nurodė, kad nedalyvautų, 6,3 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.

„Apklausos rezultatai yra akivaizdūs – žmonės su negalia nori, kad Lietuvoje būtų įteisintas internetinis balsavimas. Įteisinus internetinį balsavimą, ne tik žmonės su negalia, bet ir dešimtys tūkstančių kitų grupių – išvykusiųjų dirbti ir mokytis į užsienį, pensininkų, pagyvenusių žmonių – atstovų galėtų aktyviau dalyvauti rinkimuose, dėl to pagerėtų demokratijos kokybė“, − įsitikinusi LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Apklausos dalyvių taip pat buvo paprašyta nurodyti, dėl kokių priežasčių jie norėtų balsuoti internetu, o ne rinkimų apylinkėse. 47,1 proc. nurodė, kad internetinis balsavimas būtų patogesnis, nei tradicinis. 30,8 proc. atsakė, kad jiems būtų pagaliau sudarytos sąlygos atlikti savo pilietinę pareigą neišeinant iš namų. 12 proc. respondentų yra įsitikinę, kad internetinis balsavimas yra saugesnis, nei tradicinis. 10,1 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Nors iki šiol atsiranda abejojančių internetinio balsavimo patikimumu, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, jog Lietuva turi visas galimybes ir resursus, reikalingus sukurti saugiai internetinio balsavimo sistemai.

„Kasdien e. sprendimų dėka Lietuvoje atliekami milijoniniai mokėjimai bei sudaromos svarbios sutartys. Verslas neabejoja e.sprendimų saugumu, tad manau, kad organizuojant rinkimus e.balsavimo sistema galėtų būti tokia pat saugi“, – įsitikinęs. V. Kišonas.
Internetinė apklausa buvo atlikta 2011 m. spalio 26–31 d., apklausiant 208 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų), turinčių negalią.
Internetinio balsavimo įteisinimo Lietuvoje idėją remia ne tik žmonės su negalia. Šių metų balandį tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustų gyventojų mano, jog galimybė rinkimuose balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.
Įvedus elektroninį balsavimą, būtų palikta ir įprasta balsavimo sistema, todėl tai nesumažintų galimybės balsuoti piliečiams, neturintiems prieigos prie interneto ar nemokantiems naudotis informacinėmis technologijomis.

 

Šiuo metu Internetu naudojasi beveik du trečdaliai (64 – 67 proc.) Lietuvos gyventojų. Tų, kurie naudojasi internetu buvo klausiama ar pasikeitė, ar nepasikeitė jų pirkimo internetu/interneto parduotuvėse įpročiai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais. Paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) interneto vartotojų apskritai neperka internetu/interneto parduotuvėse. 29 proc. interneto vartotojų teigė, kad jie perka internetu/interneto parduotuvėse. 42 proc. iš jų šiuo metu teigia Internetu perkantys daugiau nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu. 24 proc. perka tiek pat, 17 proc. šiais metais internetu perka mažiau, 17 proc. teigia, tik šiais metais pradėjo pirkti internetu, todėl negali palyginti.

 

„Mūsų atlikta apklausa parodė gan spartų pirkimo internetu/internetinėse parduotuvėse augimą. Pernai metais 17 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigė apsipirkinėjantys internetu, o šiais metais internete apsiperka 29 proc. mūsų šalies interneto vartotojų. Interneto vartotojų apsipirkimo įpročių kitimą rodo ir internetinių parduotuvių apyvartų augimas. Būtų įdomu patyrinėti kokios priežastys įtakoja šį augimą. Gali būti keletas faktorių: pirkti internetu pigiau, patogiau, greičiau, taip pat sparčiai vystosi interneto parduotuvių rinka – vartotojai turi daugiau galimybių pirkti internetu“ – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

 

Tyrimas parodė, kad dažniausiai internetu perka 25-34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su aukštesnėmis pajamomis (daugiau nei 1100 Lt vienam šeimos nariui), aukštuoju išsimokslinimu bei didmiesčių gyventojai.

 

Ne viena pernai išdygusi elektroninė maisto produktų parduotuvė jau uždaryta, o tebeveikiančios dideliu klientų būriu pasigirti negali.
Prekybos tinklo “Maxima LT”, šių metų vasarį pasiūliusio vilniečiams galimybę apsipirkti internetu, atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė informavo, kad kasdien “Maxima” interneto parduotuvėje apsiperka tik pusšimtis žmonių, o iš viso internetu perka per 2 tūkst. pirkėjų. Tuo tarpu kasdien parduotuvėse “Maxima” Lietuvoje apsilanko daugiau kaip 500 tūkst. pirkėjų. “Tipinis elektroninės parduotuvės pirkėjas yra užsiėmusi mama. Paprastai internetu pas mus apsiperka trijų ir daugiau asmenų šeimos”, – pirkėjus apibūdino O.Malaškevičienė.
Elektroninės maisto produktų ir kitų prekių parduotuvės “Prekių bazė” direktorius ir savininkas Darius Jasiulis neslepia, kad maisto produktų pirkimas internetu Lietuvoje sunkokai skinasi kelią. “Daugeliui lietuviui nueiti į prekybos centrą – pramoga, todėl dar sunkiai įsivažiuojame”, – pripažįsta D.Jasiulis. Pasak jo, labiausiai pirkėjai perka vaikų prekes, o maisto produktai užima antrą arba trečią vietą.

Registrų centras, ketinantis įdiegti naują informacinę sistemą, prognozuoja, kad jau netrukus internetu bus steigiama didžioji dalis uždarųjų akcinių bendrovių ir įstaigų.

“Verslo žinios” rašo, kad iki rudens Registrų centras planuoja suteikti galimybę internetu įsteigti didžiąją dalį uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, asociacijų ir individualių įmonių.

Tai turėtų atpiginti ir pagreitinti juridinio asmens steigimo procesus.

“Pirmojo pusmečio įmonių steigimo internetu skaičiai parodė, kad nuotolinių paslaugų paklausa yra didelė. Tiesa, dauguma uždarųjų akcinių bendrovių turi daugiau nei vieną steigėją, be to, kiekvieną naują paslaugą vartotojams reikia išbandyti, įsitikinti nauda ir paskleisti žinią plačiau. Vis dėlto įmonių steigimas internete jau įsibėgėja, o atsivėrus galimybei registruoti praktiškai visas uždarąsias akcines bendroves, manome, kad daugiau kaip pusės visų įmonių steigimas vyks internetu”, – sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Poliklinikų, rajonų, regionų ligoninių, kuriose nėra aukšto lygio specialistų kardiologų, gydytojai, vertindami sudėtingus atvejus, galės internetu konsultuotis su aukštesnio lygio specialistais.

Gydytojai kardiologai skaitmeninius medicininius vaizdus perduos aukštesnio lygmens specialistams. Šie, gavę tuos duomenis, galės operatyviai pateikti paciento tyrimo įvertinimą. Tokiu būdu pacientui galės būti nustatyta diagnozė jam neišvykus iš gyvenamosios vietos.

“Tai galimybė priartinti kardiologijos paslaugas prie paciento, nevarginant jo kelionėmis po Lietuvos širdies klinikas. Neabejotina, kad šių paslaugų teikimas ne tik suteiks galimybę greičiau ir kokybiškiau diagnozuoti susirgimą, bet ir sumažins pacientų eiles tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose”, – Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai cituojama viceministrė Nora Ribokienė.

Tokią galimybę sudaro telekardiologijos paslaugų teikimą bei apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tvarką reglamentuojantis sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio pasirašytas įsakymas.

Lietuvos vartotojai, atsiskaitydami padidinto tarifo SMS žinutėmis, internete daugiausiai pinigų išleidžia mokamiems žaidimams ir papildomoms paslaugoms pažinčių ir skelbimų svetainėse, rodo SMS žinučių siuntimo paslaugą teikiančios bendrovės “EVP International” surinkti duomenys.

Įdomu, kad internete išleidžiama suma nuolat didėja. Kaip informavo “EVP International” rinkodaros specialistė Liudmila Rumbutienė, 2010 m. atsiskaitydami SMS žinutėmis gyventojai už paslaugas internete sumokėjo 5,6 mln. Lt, o šiemet per tris mėnesius – jau 2 mln. Lt. Per pastarąjį pusmetį vartotojų suneštus pinigus išsidalijo 1478 interneto projektų savininkai.

“EVP International” pateikta statistika rodo, kad pastarąjį pusmetį (2010 m. spalio–2011 m. kovo mėn.) aktyviausiai lėšas per SMS atsiskaitymus rinkosi žaidimų svetainės – 735 žaidimų svetainės ir serveriai susirinko 2,78 mln. Lt. Už interneto paslaugas vartotojai SMS žinutėmis sumokėjo 732 tūkst. Lt. Tuo tarpu 95 pažinčių svetainės išsidalijo 325 tūkst. Lt, o 107 skelbimų portalai – 280 tūkst. Lt.

Prie daugiau iš mokamų paslaugų užsidirbančių portalų galima priskirti ir mokslo interneto svetaines (206 tūkst. Lt per pusmetį), pramogų, muzikos ir video portalus (160 tūkst. Lt), spaudos, knygų ir naujienų portalus (113 tūkst. Lt). Tuo tarpu paramai atsiskaitydami SMS žinutėmis gyventojai internete skyrė 56 tūkst. Lt, už radijo stočių teikiamas paslaugas – 44,6 tūkst. Lt, o lošimų bendrovės ir kreditų įmonės internete užsidirbo 82 tūkst. Lt per pusmetį.

Kinijoje nuo šeštadienio areštuota keliolika garsiausių teisių gynėjų, o pasipiktinę piliečiai internete raginami Artimųjų Rytų “jazminų revoliuciją” paminėti protestais, sekmadienį paskelbė kampanijos aktyvistai.

Visoje šalyje vykstant policijos mobilizacijai, dingo iki 15 žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų, o vyriausybė, regis, cenzūruoja interneto skelbimus, kuriuose raginama dalyvauti demonstracijose.

“Laukiame, (kad) … nedirbantys darbuotojai ir priverstinių iškeldinimų aukos dalyvautų demonstracijose, skanduotų šūkius ir siektų laisvės, demokratijos ir politinių reformų “vienos partijos valdymui” nutraukti”, – sakoma viename interneto skelbime.

Tie skelbimai, kurių daugelis, regis, buvo paskelbti iš užsienio, ten gyvenančių kinų politinių aktyvistų tinklalapiuose, ragina dalyvauti protestuose Pekine, Šanchajuje, Guangdžou ir 10-yje kitų didžiųjų Kinijos miestų.

Protestuotojai raginami skanduoti tokius šūkius kaip “Norime maisto”, “Norime darbo”, “Norime būsto”, “Norime teisingumo”, “Tegyvuoja laisvė” ir “Tegyvuoja demokratija”.

Pekino centre esančiame Vangfudzingo parduotuvių rajone, kur turėjo rinktis protestuotojai, budi daugybė policininkų, bet jokių demonstracijų nesimatė, o tūkstančiai pirkėjų zujo kaip paprastai.

Policija išsivedė mažiausiai du žmones: vieną dėl pareigūnų plūdimo, o kitą – už šūkavimą “Aš noriu maisto”.

Kaip skelbiama internete, kituose miestuose pasirodė tik saujelė demonstrantų, nors numatytose protestų vietose Šanchajuje, Harbine, Guangdžou ir Čengdu budėjo daug policininkų.