Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įveikė interpeliacijos barjerą ir toliau lieka ministro poste. Tai jau antras Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės narys, kuriam šį mėnesį buvo bandoma pareikšti nepasitikėjimą.

Seimas ketvirtadienį balsavo už redakcinės komisijos siūlymą pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos ministrui iniciatorių pateiktus klausimus.

Už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 42 , o susilaikė 11 parlamentarų.

G.Kazlauskui priekaištauta dėl nevykdomos gyvenamųjų namų renovacijos, atliekų tvarkymo programų vilkinimo, aplaidaus požiūrio į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką,

nesugebėjimo įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.

Interpeliaciją G.Kazlauskui inicijavo opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija.

Aplinkos ministrą ne kartą kritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aplinkos ministras yra apskųstas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai – įtariama, kad jis galėjo proteguoti savo buvusią darbovietę.

G.Kazlauskas yra penktas nuo 2008-ųjų dirbančios Vyriausybės narys, kuriam teko interpeliacijos išbandymas – kovo pradžioje interpeliaciją atlaikė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, 2010 metais gegužę – susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, 2009 metų rudenį – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tų pačių metų pavasarį – tuometinis finansų ministras Algirdas Šemeta.

G.Kazlauską į Vyriausybę delegavo Tautos prisikėlimo partija.

Seimas pavasario sesiją ketvirtadienį pradės interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui svarstymu. Procedūros pradžia numatoma 12 val., o pabaiga – apie 15 valandą.

Interpeliacijos tekstas ministrui buvo pateiktas dar pernai – Seimo rudens sesijoje, o per pertrauką A.Sekmokas atsakė į pateiktus klausimus.

Pagal Seimo Statutą, susirinkus į sesiją ministras turi parlamentarams žodžiu atsakyti į tuos klausimus.

Seimo opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Interpeliaciją, kurios iniciatorė – opozicinė “tvarkiečių” frakcija, savo parašais yra parėmę 70 parlamentarų, daugiausia iš opozicijos, bet pasirašė ir keli valdantieji: konservatorius-krikdemas Kazimieras Uoka bei jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai Arūnas Valinskas ir Arūnė Stirblytė.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad iš viso interpeliaciją A.Sekmokui gali palaikyti 6 valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai: “Šiandien opozicijai priklauso 70 parlamentarų. Esame vieningi šiuo klausimu. Turime informacijos, jog interpeliaciją palaikys kokie šeši valdančiųjų atstovai”, – teigia A.Butkevičius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra grąžinusi iniciatoriams interpeliaciją su 30 parlamentarų parašų aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, kuriam priekaištaujama dėl nevykdomos gyvenamųjų namų renovacijos, atliekų tvarkymo programų vilkinimo, aplaidaus požiūrio į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką, nesugebėjimo įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.

2010 metais gegužę interpeliaciją atlaikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, o 2009 metų pavasarį – tuometinis finansų ministras Algirdas Šemeta. Nepavykus atstatydinti A. Šemetos, opozicija tada atidėjo sumanymą skelbti interpeliaciją premjerui Andriui Kubiliui.

Opozicija 2009 metais interpeliacija grasino ir tuometiniam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui, kuris vėliau buvo pakeistas Donatu Jankausku.

Pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliacijos klausimus, ministras privalo į juos raštu atsakyti, o vėliau savo atsakymus jis turi pateikti žodžiu Seimo nariams, o šie balsuoja, ar pritaria atsakymams, ar ne.

Nepritarus atsakymams, slaptai balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru. Jis atstatydinamas, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

+370 5 2396414

“Veidas”: Keliems Vyriausybės nariams opozicija šiuo metu rengia interpeliaciją?

V.B.: Jau pirmą Seimo pavasario sesijos dieną, kovo 10-ąją, bus svarstoma interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Kitos, galima sakyti, galimos. Po interpeliacija aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui renkami parašai, o interpeliacijos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui tekstas parengtas, bet parašai dar nerenkami.

Tačiau reikia spręsti ne atskirų ministrų, o ministro pirmininko ir visos Vyriausybės problemą. Mano manymu, Andrius Kubilius – ne tas žmogus, kuris galėtų vadovauti Ministrų kabinetui. Kaip opozicija, turėtume suvienyti jėgas ir spręsti šį klausimą. Vyriausybė savo programos nevykdo, tad reikėtų keisti ir ministrą pirmininką, ir Vyriausybės programą. O interpeliacijų atskiriems ministrams svarstymas – tik laiko gaišimas: atstatydinus vieną kitą ministrą niekas nesikeičia, o turėtume spręsti iš esmės, ar šis premjeras gali vadovauti šiai Vyriausybei.

“Veidas”: Vis dėlto ar opozicija turi ambicijų perimti valdžią ir prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą?

V.B.: Manau, opozicija galėtų tai padaryti, tačiau vien dabartinių opozicinių partijų balsų neužtenka, tad reikėtų kalbėtis ir su kuo nors iš dabartinės valdančiosios daugumos. Bet pirmiausia reikia spręsti ministro pirmininko klausimą. Jei Seimas pareikš pasitikėjimą juo, nieko negalime padaryti. Jei ne, prezidentė paves kažkam sudaryti naują Vyriausybę, ir tada būtų sprendžiama, ar valdantieji liktų tie patys, tik su kitu ministru pirmininku, ar prezidentė naują Vyriausybę sudaryti patikėtų kitoms politinėms jėgoms.

“Veidas”: Kurie įstatymų projektai, Jūsų manymu, bus svarbiausi šią savaitę prasidėsiančioje Seimo sesijoje?

V.B.: Be abejonės, svarbiausia – socialinio draudimo sistemos reforma, bet kol kas jos projektas Seime nėra įregistruotas. Iki balandžio 1 d. turi būti patvirtinta sumažintų pensijų atkūrimo tvarka. Būtina priimti įstatymus, kurie gerintų verslo sąlygas, nes jei to nepadarome, tai ir nesurenkame pinigų į biudžetą. Laukia ir įstatymų energetikos klausimais projektai. Praėjusią sesiją prezidentė teikė labai reikalingus kovos su korupcija įstatymų projektus. Priimtas įstatymas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo – taigi žengtas svarbus žingsnis, dabar šia linkme reikia eiti toliau.

Seimo opozicija yra parengusi du dokumentus, kuriais būtų patikrintas pasitikėjimas Ministrų kabinetu Seime – interpeliacijos premjerui Andriui Kubiliui ir nepasitikėjimo Vyriausybe projektus.

Jų svarstymo procedūros parlamente beveik identiškos, tik vienu atveju į parlamentarų klausimus turėtų atsakyti vienas premjeras, raštu, kitu – žodžiu visi Vyriausybės nariai, o balsavimas lemtų, ar išsilaikytų Vyriausybė.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius sakė, kad kitą savaitę opozicinės frakcijos tarsis, po kuriuo dokumentu rinkti parlamentarų parašus.

Norint oficialiai registruoti bet kurį dokumentą būtina surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus.

“Socialdemokratų frakcija yra parengusi interpeliaciją visai Vyriausybei, o V.Žiemelio frakcija yra paruošusi ministrui pirmininkui atskirą (interpeliaciją – BNS). Mes sutarėme, kad kitą savaitę susitiks opozicinių frakcijų vadovai, ir mes tarsimės, kuriam variantui reikėtų pritarti”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jis pats sakė manantis, kad reikėtų registruoti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. “Mano manymu, geriausiai būtų, jeigu teiktumėme visai Vyriausybei, to nori ir ministras pirmininkas”, – tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Seimo statutas numato, kad penktadalis Seimo narių gali pateikti interpeliaciją premjerui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, taip pat – motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Šis svarstomas tokia pačia tvarka, kaip interpeliacija ministrui pirmininkui, tik nesudaroma redakcinė komisija.

Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taip pat kaip ir nutarimas, kuriuo po interpeliacijos pareiškiamas nepasitikėjimas premjeru. Abiem atvejais priėmus tokį nutarimą Ministrų kabinetas privalo trauktis.

Vidmanto Žiemelio vadovaujama opozicinė Krikščionių partijos frakcija pranešė parašus po interpeliacijos A.Kubiliui tekstu pradėjusi rinkti pranešė vasario pabaigoje.

Vyriausybės vadovas jos tekste kaltinamas “savo neatsakingais veiksmais keliantis pavojų visuomenės socialiniam saugumui ir darantis žalą valstybei”. Anot interpeliacijos autorių, valdančiųjų “naktinė mokesčių reforma” ir kiti sprendimai įstūmė šalį į gilią ekonominę bei finansinę krizę.

Interpeliacijoje premjerui metami kaltinimai dėl valstybės skolų, emigracijos, nedarbo ir kontrabandos srautų.

Kovo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarų jau laukia registruota interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, parengta – aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui.

– Teko girdėti nuomonę, kad, opozicijai pavykus per interpeliaciją atstatydinti ministrą A.Sekmoką, trauktųsi ir premjeras A.Kubilius, nes tai kartu reikštų ir nepasitikėjimą jo energetine politika.

– Aš tokių kalbų negirdėjau, tad patvirtinti negaliu.

– O kaip valdantieji rengiasi atremti interpeliacijas energetikos ir aplinkos ministrams?

– Niekaip nesirengiame. Dar kai interpeliacijos tik buvo rengiamos, supratome, kad tai ne rimtas siekis nuversti ministrus, o viešųjų ryšių veiksmas, skirtas vasario mėnesį vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Tačiau jį rengusi opozicija dirbo nekokybiškai, pamiršo pasižiūrėti į kalendorių, tad pražiopsojo terminą, kada buvo galima pateikti interpeliaciją Seimo rudens sesijoje. O dabar artimiausias Seimo posėdis vyks tik kovo 10-ąją, jau po savivaldybių rinkimų.

Manau, kad iš tų interpeliacijų apskritai nieko nebus, nes valdančiosios daugumos parlamentarai paprasčiausiai paliks salę ir nedalyvaus balsavime. O vienai opozicijai nepakaks balsų.

– Tačiau interpeliaciją ministrui A.Sekmokui parėmė ir trys valdančiosios daugumos atstovai.

– Pasitaiko tokių atvejų, kai emocijų pagauti Seimo nariai pasirašo tokius raštus, bet vėliau ramiai pasiaiškinus keičia savo nuomonę. Manau, kad tie trys mūsų parlamentarai, kurie parėmė interpeliaciją energetikos ministrui, toliau parašų padėjimo nenueis. Netgi jeigu jie nutartų dalyvauti balsavime dėl interpeliacijos, tai ir opozicija nėra vienalytė.

Jos gretose pakanka atsakingai mąstančių Seimo narių, suvokiančių, kokius svarbius energetinės nepriklausomybės klausimus sprendžia ministras, ir per slaptą balsavimą jie interpeliacijos neparems. Tad realių pavojų, kad bus atstatydintas energetikos ministras, nematau.

– O kaip dėl interpeliacijos G.Kazlauskui? Seimo narė Aurelija Stancikienė ir jos sutuoktinis, Seimo pirmininkės patarėjas Dalius seniai ir atvirai reiškia nepasitenkinimą aplinkos ministru.

– Iš tiesų, Aurelija laikosi griežtesnės linijos aplinkosaugos klausimais. Būna, kad jos ir ministro pozicijos išsiskiria. Tačiau manyčiau, kad tai – labiau darbiniai nesutarimai, kuriuos visada galima išsiaiškinti.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad jam parengta opozicijos interpeliacija yra bandymas stabdyti pertvarką energetikos sektoriuje, įskaitant pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų milžino “Gazprom”.

“Tie kaltinimai, kurie yra keliami, yra dalis nesupratimo, kas vyksta energetikos sektoriuje, dalis yra pasipriešinimo toms permainoms, kurias mes norime įgyvendinti, toms permainoms, kurios pakeistų per 20 metų nusistovėjusią ir įsisenėjusią, aš pasakyčiau, netvarką”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras, šiuo metu pavaduojantis atstogaujantį premjerą Andrių Kubilių.

“Tai yra iš tikro bandymas stabdyti tuos pertvarkymus, mažinti priklausomybę nuo “Gazpromo”, mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių tiekimo iš vienintelio šaltinio”, – kalbėjo ministras.

Reikiami interpeliacijai pradėti 70 Seimo narių parašai buvo surinkti gruodžio viduryje. Interpeliacijos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”. Ją pasirašė visi opozicijos atstovai, išskyrus socialdemokratą Joną Jagminą, ir Seimo narių mišrios grupės nariai. Po interpeliacijos tekstu yra ir trijų valdančiųjų atstovų parašai. Interpeliaciją ministrui pasirašė konservatorius Kazimieras Uoka bei jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai Arūnas Valinskas ir Arūnė Stirblytė.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijuoja po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Energetikos ministras kol kas gali ramiau atsikvėpti: jo interpeliacijos procesas Seime bus tęsiamas ne anksčiau nei kitų metų kovą, kai prasidės Seimo pavasario sesija. “Kad ir koks svarbus mums atrodo šis klausimas, į besibaigiančią Seimo rudens sesiją jis nebespėjo”, – apgailestauja opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Nors interpeliacijai pradėti labai greitai buvo surinktas rekordinis – 71 parlamentaro balsų kiekis, Seimo statuto neapeisi: ministras, kuriam rengiama interpeliacija, turi dvi savaites atsakyti į klausimus. A.Sekmokui juo nepatenkintų parlamentarų klausimai buvo įteikti praėjusią savaitę, o Seimas paskutinį kartą šiemet posėdžiaus gruodžio 23 d.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, kad A.Sekmokas Seime turi labai daug jo darbu nepatenkintų kritikų, esą jo interpeliacijos pradžios dokumentą pasirašė ir ne vienas valdančiosios koalicijos politikas. “Tai labai svarbi Lietuvai sritis, o ministras neatrodo profesionaliai, jo klaidos ir neveiklumas gali tapti neatitaisoma žala”, – aiškina opozicijos atstovas.

Politologas Vytautas Dumbliauskas spėja, kad šiai interpeliacijai skiriama energija ir jos rėmėjų būrys liudija A.Sekmoką pajudinus svarbius užkulisinius interesus. “Energetikoje daugybė interesų, stiprių jėgų, nenorinčių jokių pokyčių ir savo interesus ginančių per Seimą”, – mano jis.

A.Sekmokas tapo penktuoju dabartinės Vyriausybės atstovu, kuriam grasinama interpeliacija. Anksčiau jos rengtos (ir visos nesėkmingai) ministrams Algirdui Šemetai, Gintarui Steponavičiui, Eligijui Masiuliui, Gediminui Kazlauskui ir pačiam premjerui Andriui Kubiliui.

Beje, G.Kazlauskui interpeliacijos procedūra bus pradėta antrą kartą, tam jau surinkti Seimo narių parašai.

Interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui parėmė 12 parlamentarų – surinkta beveik pusė reikalingų parašų, antradienį pranešė LNK Žinios.

Po ilgų svarstymų opozicija sutarė dėl kaltinimų ministrui.

“Gyvenamųjų namų renovacija visiškai neprasidėjo ir skirtos lėšos – kurių numatyta 1 mlrd. litų . – įsisavinta yra nulis. Manome, kad ir kituose sektoriuose, kuriuose reikalingos reformos, jos nevykdomos”, – sakė opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Ministras kaltinamas ir atliekų tvarkymo programų vilkinimu, aplaidžiu požiūrių į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką, nesugebėjimu įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Apkaltos tekste cituojama ir prezidentės ministrui išsakyta kritika dėl jo vadovaujamos ministerijos neveiklumo.

Valdantieji iniciatyvą vadina viešųjų ryšių akcija artėjant savivaldybių rinkimams.

Pradėti interpeliaciją ministrui reikia 29 parlamentarų parašų.

Didžioji dalis interpeliacijos Tautos prisikėlimo partijos deleguotam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui jau parašyta, sako opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

“Praėjusią savaitę gavome atsakymus dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, kurių mums trūko, tad beliko pabaigti tekstą, trys ketvirtadaliai jo jau yra”, – pirmadienį BNS sakė A.Butkevičius.

Kada interpeliacija bus registruota Seimo posėdžių sekretoriate, A.Butkevičiaus tvirtino dar negalintis pasakyti, dėl to antradienį tarsis opozicinių frakcijų atstovai.

Seimo statutas numato, kad pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, sesijos metu gali ne mažiau kaip penktadalis – tai yra 29 iš 141 – Seimo narių.

Dar sesijos pradžioje apie interpeliaciją aplinkos ministrui prabilę socialdemokratai anksčiau tvirtino, kad dėl interpeliacijos teksto užtruko, nes iš ministerijų negauna prašomų pateikti duomenų.

“Yra tekstas beveik paruoštas, bet neužbaigtas. Neatsimenu tokio atvejo man būnant Seimo nariu nuo 1996 metų, kad negaunam informacijos apie Europos Sąjunga lėšų įsisavinimą, kur atsispindėtų skaičiai, procentai, mes negalim užbaigt”, – prieš porą savaičių sakė A.Butkevičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui priekaištavo dėl visiško neveiklumo, sprendžiant atliekų tvarkymo ir daugiabučių renovavimo klausimus. Tuo metu premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tai ne vieno ministro atsakomybės klausimas.

Išklausęs ministro atsakymus Seimas balsuoja, ar pritarti ministro atsakymams. Jei ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir jam pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių – 71 iš 141 – balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą ministras privalo atsistatydinti.

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį registruojama interpeliacija sostinės vicemerui, Liberalų ir centro sąjungos vadovui Gintautui Babravičiui.

17 sostinės politikos parašų po interpeliacijos tekstu teigia surinkusi Socialistinio liaudies fronto frakcijos atstovė Jūratė Žeimienė, kuri pati yra įtariamoji byloje dėl turto pasisavinimo.

“Vykstame į savivaldybę registruoti”, – BNS trečiadienį sakė J.Žeimienė.

Pasak jos, rengiamoje interpeliacijoje – nuo kaltinimų neteisėtai naudojus tarnybinį automobilį iki įtarimų esant politiko viešųjų ir privačių interesų konfliktui, abejonių vicemero kompetencija jo kuruojamoje sporto sferoje.

“Teigiama, kad mero pavaduotojas, viršydamas savo įgaliojimus, teikė neteisėtus pavedimus Vilniaus miesto savivaldybės padaliniams ir pavaldžioms įstaigoms, taip aktyviai domėjosi bendrovės “Kalvarijų turgus” padėtimi, jog neišvengė žiniasklaidos įtarimų, kad politikas siekęs atleisti esamą turgaus vadovą, o nauju direktoriumi paskirti G.Babravičiaus vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narį bei jo draugą Sigitą Kerušauską”, – aiškina J.Žeimienė.

Pasak politikės, vicemeras esą užsitraukė ne tik savivaldybės tarybos narių, bet ir Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir kitų sporto šakų federacijų nemalonę, su minėtomis organizacijomis nesuderinęs sprendimo dėl Vilniaus sporto mokyklų reorganizavimo ir Vilniaus sporto centro sukūrimo.

Be to, J.Žeimienė teigia abejojanti mero pavaduotojo pozicijos skaidrumu svarstant šilumos tinklų nuomos klausimus.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra 51 tarybos narys. Interpeliacijos procesui pradėti būtina surinkti 17 parašų. Norint atstatydinti vicemerą, būtina surinkti ne mažiau kaip 26 balsus. J.Žeimienė tikisi, kad interpeliacija vyks artimiausiame tarybos posėdyje.

Pačiai J.Žeimienei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) balandžio pabaigoje pareiškė įtarimus dėl galimo turto pasisavinimo.

Ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai pradėjo pagal koncerno “Rubicon group” bendrovės “City Service” pareiškimo. Jame buvo nurodyta, kad buvusi “Būsto investicijų valdymas” akcininkė ir generalinė direktorė galimai padarė nusikalstamą veiką.

“City Service” buvo skelbusi, kad “Būsto investicijų valdymas” akcininkė su kitais asmenimis esą galėjo pasisavinti apie 2,3 mln. litų.

Seimas nebalsuos dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, todėl jis lieka poste. Seimas ketvirtadienį pritarė specialios parlamentarų komisijos nutarimo projektui, kuriuo siūlyta pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus: už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 49, o susilaikė 14 parlamentarų.

Nepasitikėjimą ministrui inicijavo opozicijoje esantys socialdemokratai, kuriuos parėmė opozicijai priklausantys “darbiečiai” bei “tvarkiečiai” – iš viso 44 parlamentarai.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad ministras į daugelį klausimų atsakė paviršutiniškai.

“Balsavimo rezultatai atspindėjo tai, ką mes bandėme pasakyti – kad interpeliacija buvo organizuojama ne remiantis kokiais nors dalykiniais kaltinimais, o bandymais išjudinti dabartinę valdančiąją koaliciją. Šis balsavimas, mano galva, tik patvirtino, kad valdančioji koalicija dar egzistuoja”, – paskelbus balsavimo rezultatus žurnalistams sakė E.Masiulis.

Seimo nariai teikdami interpeliaciją susisiekimo ministrui Egidijus Masiuliui pareikalavo atsakyti į 33 klausimus, susijusius su Lietuvos pašto informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklos reguliavimo sritimi, oro bei jūrų uostų, laivininkystės, geležinkelių ir kelių valdymo sektorių veikla, kadrų politika.

Interpeliacijos iniciatoriams kelia abejonių vykdomos reformos ir kadrų politika tiek pačioje Susisiekimo ministerijoje, tiek atskirose įmonėse. V.Mazuronis klausė, “ar tai nėra pačios susisiekimo sistemos naikinimas arba stūmimas link iš esmės prichvatizavimo. Mes uždavėme klausimus. Mes uždavėme klausimus, kas vyksta pašte, oro uostuose, pertvarkant šiose institucijose darbą. Kodėl Vilniaus oro uosto atsilikimas nuo Rygos oro uosto nuolatos didėja? Mes klausėme, kokia ateitis laukia Klaipėdos jūrų laivininkystės ir kam konkrečiai ministras numatęs ją parduoti. Mes klausėme kokius struktūrinius pakeitimus ministras numato geležinkelių sektoriuje ir koks jų ekonominis pagrįstumas, bei kam tai naudinga, valstybei, ar kokiam nors geram dėdei?”

Opozicijos atstovai klausė, kodėl Klaipėdos jūrų uosto direktoriumi reikėjo būtinai paskirti vieną iš Liberalų sąjūdžio partijos lyderiu Eugenijų Gentvilą, kaip ministras galėjo proteguoti Andrių Urboną į “Lietuvos pašto” generalinio direktoriaus pareigas nepasiteiravęs apie jo darbą prieš tai jo buvusioje darbovietėje, “ar dabartiniam tarptautinio Vilniaus oro uosto direktoriui ponui Vaišvilai užtenka patirties, įgytos Klaipėdos viešbučio ir kazino administravime”.

Posėdyje dalyvavęs Andrius Kubilius pareiškė, kad “Tėvynės sąjungos partijos prezidiumas vakar priėmė vienbalsiai rekomendaciją, frakcijai nepalaikyti interpeliacijos susisiekimo ministrui E. Masiuliui. Ir šiandien frakcija taip pat vienbalsiai tokiai pozicijai pritaria”.

Netrukus Seime bus svarstoma interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, mat kad būtų pradėta ši procedūra, surinkti 44 Seimo narių parašai. Balsavimo išvakarėse nusprendėme pasidomėti, ką apie šio ministro veiklą mano Lietuvos gyventojai. Jų vertinimai tikriausiai suglumins interpeliacijos šalininkus, nes iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos paaiškėjo, kad tik 1 proc. respondentų mano, jog E.Masiulis turėtų būti atstatydintas, nes dirbo prastai ir jo veiklą lydėjo skandalai.

“Net 97,2 proc. apklaustųjų mano, kad E.Masiulis neturėtų būti atstatydintas, nes dirba gerai arba yra daug už jį blogiau dirbančių ministrų. Apklaustieji tvirtino, kad visa ši akcija tėra tušti politiniai žaidimai, o E.Masiulis kažkam trukdo”, – teigia “Prime consulting” direktorius Saulius Olencevičius.

Kartu teiravomės, kokią respondentai prognozuotų pastarąjį mėnesį skandalingais pareiškimais garsėjusio Arūno Valinsko ateitį. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė maną, kad A.Valinskui greitai politika atsibos ir jis ją mes, o dar maždaug penktadalis įsivaiduoja, jog šis politikas tiesiog susikompromituos.

Netrukus bus svarstoma interpeliacija susisiekimo ministrui E.Masiuliui. Jūsų vertinimu, ar jis turėtų būti atstatydintas?

Ne, yra daug blogiau už jį dirbančių ministrų   53,8 proc.
Ne, jis dirba gerai   43,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės   1,8 proc.
Taip, jis dirbo prastai, jo veiklą lydėjo skandalai   1 proc.

Kokią prognozuotumėte A.Valinsko ateitį?

Jam pačiam greitai politika atsibos ir jis ją mes   75 proc.
Jis taps politikos skandalistu ir susikompromituos   18,8 proc.
Jis taps politikos chuliganu ir radikalu   3,6 proc.
Jis taps nuosekliu, darbščiu, charizmatišku politiku   1,8 proc.
Jis stiprės kaip politinė figūra ir galbūt ateityje net taps prezidentu   0,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės   0,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 3–5 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina