Investuotojų bendruomenė, Buy2Let nuotr.

Lapkričio 3 d. patyrę investuotojai į nekilnojamąjį turtą subūrė šia sritimi besidominčius vilniečius ir pakvietė kartu mokytis investuoti profesionaliai.

Pirmajame tokio pobūdžio seminare renginio šeimininkai dalijosi patirtimi, patarimais ir nekilnojamojo turto rinkos įžvalgomis, pabrėždami, kad norint tapti investuotoju, nebūtina turėti daug pinigų.

„Pradžiai pakanka noro, pasiryžimo ir šiek tiek išmanymo. Būdų investuoti į nekilnojamąjį turtą yra daugybė, o užsidirbti iš tokios investicijos galima turint kad ir 5000 eurų. Žinoma, už šiuos pinigus Vilniaus Senamiestyje galima važinėtis nenauju BMW arba kavinėse išgerti kelis tūkstančius puodelių kavos. Bet galima pasielgti kur kas išmintingiau ir šias lėšas „įdarbinti“, – pataria „Capital Team“ brokeris Aurelijus Jakavickas.

Atrodo, kad tai supranta vis daugiau vilniečių, nes sostinėje, renginio organizatorių teigimu, klostosi itin palankios socialinės, kultūrinės, taip pat ir ekonominės prielaidos tokiam verslui plėtoti: Vilnius – vienintelis miestas, kuriame auga gyventojų skaičius, daugėja verslo centrų, o kartu ir gerai apmokamų darbo vietų.

Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių.

Į renginį gausiai susirinkę nekilnojamojo turto investicijomis besidomintys sostinės gyventojai ir net svečiai iš kitų miestų savo įžvalgomis ir klausimais renginio organizatorius įtikino, kad Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių.

„Tokios bendruomenės Vilniuje kūrimas mums atrodo labai prasmingas, nes norinčių investuoti į nekilnojamąjį turtą žmonių yra vis daugiau, o mums norisi, kad bendraminčiai tai darytų išmaniai. Be to, dalinantis savo patirtimi ir žiniomis, tobulėjame ir mes patys. Susitikimai su tos pačios srities entuziastais leidžia keistis informacija, atrasti naujų galimybių, pagaliau – geriau pažinti savo miestą, jo rinką, o svarbiausia – gyventojus“, – sako vienas iš renginio pranešėjų, trumpalaikės nuomos administravimo agentūros „Superhost“ vadovas Tomas Grižas.

Privatus investuotojas Vytautas Ulozas, investavimą į nekilnojamąjį turtą pradėjęs vos nuo kelių tūkstančių eurų ir aktyviai užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu bei trumpalaike nuoma, su klausytojais pasidalino ne tik asmenine patirtimi, pirmaisiais žingsniais šioje srityje, bet ir savo sukurtomis skaičiuoklėmis, kurios padeda pasirinkti tinkamiausią investavimo strategiją bei maksimizuoti grąžą. „Svarbu įvertinti viską – nekilnojamojo turto vietą, kainą, perspektyvumą. Šiame seminare tik sudėliojome svarbiausius akcentus, tačiau norintieji sužinoti daugiau investavimo paslapčių bus kviečiami į kitus mūsų seminarus“, – žada V. Ulozas.

Bendruomenės kūrėjai sako net neabejojantys, kad bendradarbiaujant galima pasiekti kur kas daugiau nei konkuruojant, tad kviečia kartu mokytis, dalintis patirtimi ir investuoti.

Parengta pagal Buy2Let informaciją

Shutterstock nuotr.

Nesvarbu, ar aukso kainos kyla, ar krinta, visada yra dėl to laiminčių ir pralaiminčių. Jei kaina krinta Pakistane, paprastai ji išauga Indijoje. Jei auksas brangsta, vadinasi, pinga euras arba JAV doleris. Ir dar – dėl aukso labai nerimauja Donaldas Trumpas, o auksas – dėl jo.

Rima JANUŽYTĖ

Homeras auksą vadino nemirtingųjų garbe. In­kams auksas simbolizavo saulę. Egiptiečiai ti­kėjo, kad auksas jiems padės pomirtiniame gy­­venime. Tūkstančius metų auksas traukė ir tyrinėto­jus, ir poetus, ir trokštančius pralobti goduolius.

Aukso žavesys niekur nedingo ir šiandien. Spalio pa­­baigoje JAV išleista knyga apie aukso karštinę Ka­li­fornijoje jau tapo bestseleriu, o televizijos „Dis­covery Channel“ serialas „Aukso karštinė“ pradeda septintą sezoną.

Vis dėlto romantiškasis aukso spindesys – tik vie­na šio auksinio medalio pusė, mat auksas jau se­niai yra tiesioginis ekonominės situacijos barometras.

Ryšys tarp aukso ir valiutos atsirado dar 550 m. pr. Kr., kai dabartinės Turkijos teritorijoje buvo nu­kal­dinta pirmoji istorijoje auksinė moneta. XIX a. vi­sos Europos valiutos buvo susietos su auksu. Tai tru­ko iki 1971-ųjų, kai prezidentas Richardas Nixonas pa­reiškė, kad JAV daugiau nekeis dolerių į auksą už tą pačią kainą.

Nuo tada prasidėjo investuotojų žaidimai: daugelio krizių laikotarpiu aukso vertė kyla, ekonomikai at­­sigaunant – dažniausiai krinta. Antai 2011 m. auk­so kaina buvo pasiekusi visų laikų rekordą – 1900 JAV dolerių už unciją. Po „Brexit“ referendumo auk­­so kaina staigiai šovė žemyn. Spalio pradžioje ji bu­vo ėmusi kopti aukštyn, bet JAV paskelbė nelabai ge­rus nedarbo rodiklius, ir aukso vertė vėl kūlversčiais pasileido žemyn.

Šią savaitę aukso kaina nusirito iki 1300 JAV do­lerių už unciją, o didžiausioms aukso gavybos kompa­nijoms tenka mažinti gavybos apimtis ir laukti geresnių laikų. Ir jaudintis dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų.

D.Trumpo veiksnys?

Įdomu, kad aukso kaina svyruoja lygia greta su res­­publikonų kandidato Donaldo Trumpo populiarumo rodikliais. Ekspertai aiškina, kad tai susiję su D.Trumpo nenuspėjamumu. „Prisiminkime klišę apie Volstritą: investuotojai nekenčia nežinomybės. D.Trumpas ir nežinomybė yra beveik sinonimai“, – rašo portalas money.cnn.com.

„Jei rinkimus laimės D.Trumpas, jo politika išjudins JAV ekonomikos pamatus“, – nerimauja kompa­nijos „ABN Amro“ valiutų ir brangiųjų metalų stra­tegijos koordinatorė Georgette Boele.

Antai D.Trumpui tapus respublikonų kandidatu at­sirado ekspertų, žadančių naują „aukso amžių“ ir spėjančių, kad šio metalo kaina vėl pasieks 1900 JAV dolerių už unciją. Tokio šuolio nebuvo, tačiau aukso kainų atsigavimas – akivaizdus.

Dabar liko vos mėnuo iki rinkimų, ir jei juos laimės D.Trumpas, JAV doleriui žadami labai blogi, o auksui – fantastiški laikai.

Žinoma, jei nesutrukdys Federalinis rezervų bankas, jau prasitaręs apie galimybę suvaldyti situaciją „atvirkštine tvarka“: įvesti mechanizmus, kurie dirbtinai apribotų aukso kainą, o tai savaime paskatintų JAV dolerio vertės didėjimą.

Kita vertus, tai būtų tik laikinas aukso kainų varžybų pristabdymas. Mat aukso kainą ypač kelia In­dija bei Kinija, kuriose labai išaugo šio metalo pa­klausa. O kadangi daugiausiai aukso Indijoje nuperkama per hinduistų šventę Divali (ji jau po poros savaičių) ir Kinijos naujuosius metus (irgi nebe už kalnų), aukso ieškotojai gali būti palyginti ramūs.

Varžybos tarp dviejų milijardierių

Atskira kalba – apie du dėl aukso pamišusius in­ves­tuotojus, kurie tarpusavyje varžosi iš esmės tik dėl aukso. Tai Billas Grossas ir Jeffrey Gundlachas, vadinami tikrais aukso buliais.

Jų nuomonė dėl aukso kainos ne tik pasitvirtina, bet ir iš tiesų daro jai įtaką. B.Grossas neseniai pa­reiš­kė, kad aukso kaina išliks didelė tol, kol Eu­ro­poje ir JAV bus laikomos žemos palūkanų normos. Jei tik palūkanų normos bus „paleistos“, auksui gresia kainos nuosmukis.

Kita vertus, B.Grossas ir J.Gundlachas žino, kaip auk­so kainą vėl pakelti: pakanka vienam iš jų investuoti į auksą, ir jo kaina, žiūrėk, vėl kopia aukštyn.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Scanpix" nuotr.

Svarbiausios investavimo idėjos 2016 m. pagal Danijos investicinį banką „Saxo Bank“. Pasak banko ekonomisto Steeno Jakobseno, “atsižvelgiant į tai, kad dominuoja pasimetimas, situacija rinkose nuolat kinta ir dažnai dvejojama dėl JAV Federalinės rezervų sistemos veiksmų, galima spėti, jog pirmasis ketvirtis bus sunkus. Vis dėlto, žvelgiant plačiau, galima teigti, kad pajudėjome ribinės kapitalo kainos santvarkos link. Tai yra geros naujienos.”

1. Į žaliavos investuoti – rizikinga

Pirmasis metų ketvirtis gali būti prasčiausias apsiaustosios naftos kainų cikle. Panaikinus sankcijas Iranui, gali būti pradėta plačiau eksportuoti į jau ir taip perpildytą rinką – pradžioje iš jūroje įkurtų saugyklų, vėliau dar 500 tūkst. barelių per dieną. Įprasta, kad pirmuosius keturis metų mėnesius JAV atsargos didėja. Dėl to gali suintensyvėti spaudimas Kušingo miesto WTI tipo naftos ateities sandorių pristatymo centre.

Taip pat pirmąjį metų ketvirtį išliks sudėtingos sąlygos plėtoti tauriųjų metalų verslą, nes investuotojai padidėjusias palūkanų normas JAV ir tęsiamą kiekybinio skatinimo politiką Europoje bei Kinijoje greičiausiai įvertins kaip progą įsigyti JAV dolerių.

2. JAV dolerio vertė kils

Logiška yra tikėtis, kad JAV dolerio vertė kils.

JAV Federalinei rezervų sistemai grįžus prie aktyvaus palūkanų normų valdymo politikos, dabar labiau nei kada nors anksčiau pasaulinės rinkos bei valiutos, stambios ir smulkios, priklauso priklauso nuo to, ar JAV Federalinė rezervų sistema toliau kels palūkanų normas ir rinkų lūkesčių dėl šių kėlimų tempo pokyčių. Logiška yra tikėtis, kad JAV dolerio vertė kils, kadangi JAV Federalinė rezervų sistema pirmauja, atšaukdama stiprias ūkio skatinimo priemones, dominavusias nuo pat finansų krizės.

3. Atkreipti dėmesį į trumpalaikes obligacijas

Žengiant į naujus metus, viso pasaulio investuotojai mąstys ir diskutuos apie kredito veiksnį. Palūkanų normoms pakilus nuo nulio, skolos kaina taps rodikliu, atspindinčiu tiek valstybių, tiek įmonių sėkmę. Patyrus staigmeną – ūkiui teigiamai paaugus pirmąjį ketvirtį, investuotojams praverstų telktis į trumpalaikes obligacijas.

4. Akcijų rinkoms – šviesios prognozės

Jeigu akcijų rinkų nesutrikdys neigiamas šalutinis poveikis – skolinto kapitalo susitraukimas energetikos ir kalnakasybos sektoriuose, tuomet 2016 m., tikėtina, bus sėkmingi investuotojams. Šią sėkmę lems vis nuožulnesnė JAV palūkanų normų kreivė ir neigiamas net iki penkerių metų trunkantis Europos vyriausybių obligacijų bei trumpalaikių Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas.

5. Prognozės palankesnės išsivysčiusioms rinkoms

Pasaulinis ūkis atlaikys pirmąjį per dešimtmetį JAV palūkanų normų kilimo ciklą. Tačiau prognozės yra palankesnės išsivysčiusioms, o ne besivystančioms rinkoms. Vis dėlto auganti kapitalo kaina artimiausiu metu nesukels išskirtinai neigiamų pasekmių, tad pasaulinis ūkis ims šiek tiek sparčiau augti.

6. Lenkija - Europos silpnoji vieta

Lenkija jau kurį laiką mėgaujasi tvirtos, krizėms atsparios ir gerai išsivysčiusios ekonomikos reputacija. Deja, šį ūkį, ypač energetikos sektorių, dabar itin neigiamai veikia kylanti kapitalo kaina. Mūsų nuomone, 2016 metais Lenkijos augimas reikšmingai sulėtės.

7. Problematiški Tolimieji rytai

Ir taip keblią situaciją 2016 m. apsunkins dar ryškesnis ūkio susiskaidymas ir nesubalansuotumas.

Pirmasis ketvirtis žymi naujus Ugninės beždžionės metus kinų kalendoriuje. Šiems metams bus būdinga daugiau išdaigų, ambicijų, taip pat rinkos taps žymiai labiau kintamos. Išaugs geopolitinės rizikos svarba ir galbūt sulėtės pasaulinio ūkio augimas. Be to, ir taip keblią situaciją 2016 m. apsunkins dar ryškesnis ūkio susiskaidymas ir nesubalansuotumas.

Daugiau informacijos čia

Nors populiariausios taupymo priemonės išlieka sąskaitos, indėliai bankuose ir grynieji pinigai, gerėjant ekonominei situacijai gyventojai vis aktyviau dairosi rizikingesnių, tačiau potencialiai pelningesnių taupymo ir investavimo galimybių.

Didėja gyvybės draudimo, pensijų ir investicinių fondų populiarumas – rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa. Tokią besikeičiančią finansinę elgseną analitikai pirmiausia sieja su gerėjančia žmonių finansine būkle ir dėl to atsirandančiu stabilumo jausmu. Mažos palūkanos už indėlius bankuose yra viena, tačiau ne svarbiausia priežastis.
“Per krizę smarkiai taupydami ir gerokai sumažinę savo skolas gyventojai dabar stovi ant gerų finansinių pamatų ir jausdamiesi pakankamai saugūs aktyviau dairosi, kur pelningiau investuoti pinigus”, – situaciją komentuoja finansų analitikas Valdemaras Katkus.
Pasak jo, finansinė namų ūkių ir įmonių būklė šiuo metu yra tokia gera, kad net ir užgriuvus naujai krizei ją nesunku būtų atlaikyti. Per penkerius metus gyventojai ir įmonės sugebėjo savo grynąjį skolinimąsi sumažinti net 29 mlrd. Lt ir dabar, pavyzdžiui, gyventojai indėlių bankuose turi apie 5 mlrd. Lt daugiau, nei yra paėmę paskolų. Įmonių balansas dar geresnis: indėlių turi apie 7,5 mlrd. Lt daugiau nei paskolų.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dariaus Kulikausko teigimu, balandžio mėnesio duomenimis, tik namų ūkiai bankuose turėjo 29,8 mlrd. Lt terminuotų ir neterminuotų indėlių, arba 5,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Indėliai ir einamosios sąskaitos pučiasi ir greičiausiai pūsis dar labiau bent jau laukiant euro, nes tai yra patogus būdas konvertuoti pinigus. Tačiau greičiausiai šis reiškinys bus laikinas, nes, kaip parodė Estijos ir Latvijos patirtis, įsivedus eurą žmonės, pripratę prie grynųjų pinigų, juos iš sąskaitų išsiima. Vis dėlto, pasak D.Kulikausko, tik turėdami indėlių ir pinigų einamosiose sąskaitose lietuviai jaučiasi saugūs, o investavimui skiria tuos pinigus, kuriuos dėl gerėjančios finansinės padėties pavyksta papildomai sutaupyti.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m

2,6 proc. siekianti vidutinė metinė infliacija šiandien graužia 45 mlrd. Lt bankuose padėtų indėlių. Kur ieškoti alternatyvų? Finansų ekspertai „Veidui“ atskleidžia, kaip jie saugo savo santaupas nuo nuvertėjimo.

„Yra žmonių, kurie nori skirti dalį portfelio konservatyvioms investicijoms – valstybių obligacijoms ir indėliams, bet šiandien šios investicijos tam tikra prasme yra praradimas ir tokią dalį investicinio portfelio būtų galima pateisinti nebent diversifikavimo tikslais“, – mano SEB banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda.
Iš tiesų, vidutinei metinei infliacijai pasiekus 2,6 proc. indėliai ir Vyriausybės taupymo lakštai šiandien tapo visiškai nepatrauklia santaupų saugojimo forma. Metinės palūkanos už taupymo lakštus siekia 1,2-1,5 proc., tuo tarpu už indėlius – nuo 0,1-0,45 proc. didžiuosiuose bankuose iki 1,7 proc. mažuosiuose. Didesnes palūkanas nei infliacija šiandien siūlo vos viena kita kredito unija, tačiau pastaraisiais mėnesiais kredito unijoms sproginėjant vienai po kitos ne visiems tai atrodo išmintinga investicija.
Tad, kur reikėtų investuoti šiandien? Kaip tinkamai pasiruošti investiciniams sprendimams? Finansų patarėjo įmonės „Vilniaus finansiniai patarėjai“ direktorė Rasa Mažrimienė pirmiausia pataria jokiu būdu neinvestuoti paskutinių savo pinigų – būtina atsidėti 3-6 mėnesių šeimos išlaidų dydžio santaupas, kurių gali prireikti skubiais atvejais. O atsidėjus rezervą juodai dienai, klubo „Pinigų srautas“ steigėjas Audrius Dzikevičius pataria pirmiausia pradėti investuoti siekiant užsitikrinti saugią ateitį, o ne užsidirbti: „Pažiūrėkite, ar turite pensijų fondą, gyvybės draudimą ir tik tada, jei lieka pinigų, investuokite ten, kur suprantate, ir domėkimės ta sritimi“, – moko A.Dzikevičius.
Būdų, kur būtų galima investuoti norint apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo šiandien yra daugybė, tačiau ekspertai pabrėžia pagrindinę taisyklę, kurios turi laikytis kiekvienas, norintis atgauti savo investicijas su kaupu: reikia apsibrėžti, ko sieki, kada šių pinigų tau prireiks, koks tavo rizikos lygis, o svarbiausia – investuoti tik į tą sritį, kurią išmanai. Tai atspindi ir finansų ekspertų, kurių paprašėme pasidalinti savo investavimo kryptimis pavyzdžiai – visi jie didžiąją santaupų dalį investavo į skirtingus dalykus, būtent ten, kur išmano geriausiai. Pavyzdžiui, G.Nausėda perka antikvarines knygas, finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis – sidabrą, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis investuoja akcijų biržoje Lietuvoje ir užsienyje.
„Kai kalbu su klientais, sakau, kad nebūkite gobšūs, nenorėkite uždirbti daug, nes mūsų visuomenėje nėra suvokimo, kad didelis pelningumas susijęs su didele rizika. Geriau pasirinkti vidutinę grąžą ir susidurti su vidutine rizika“, – į dar vieną svarbų aspektą dėmesį atkreipia R.Mažrimienė.

Lietuviai labiausiai mėgsta investuoti į NT

Kaip pastebi R.Mažrimienė, lietuvių tarpe populiariausia ir mėgstamiausia investicija – nekilnojamasis turtas. „Dažnai žmonės, jei turi daugiau lėšų, perka nekilnojamąjį turtą, nors mes aiškiname ir įkalbinėjame, kad lėšas reikėtų diversifikuoti, nes juk sunkiuoju laikotarpiu negali parduoti namo kampo“, – atkreipia dėmesį R.Mažrimienė.
Tad ir šiuo metu, nepaisant skaudžių pasekmių atnešusių NT burbulo, dažnas žvalgosi į NT objektus, tikėdamasis uždirbti iš trejus metus augančių būsto nuomos kainų, o taip pat norėdamas išsaugoti savo pinigų vertę ir vildamasis ateityje ją padidinti. Štai vilnietis Mindaugas M. tikina atradęs receptą, kaip užsidirbti iš nekilnojamojo turto – reikia rinktis tokius žemės sklypus, kurių vertė ateityje augtų. „Pavyzdžiui, jei pirkai sklypą laukuose, o po kelių metų ten nutiestas žvyrkelis, atvesta elektra, dujos, vandens nuotekos, jo vertė gali padvigubėti net jei žemės kainos nekyla. Kad žinotum, kurį sklypą verta pirkti, reikia nagrinėti detaliuosius planus, domėtis, kur artimiausiu metu ketinama plėsti komunikacijas. 2010 m. už 70 tūkst. Lt pirkau Pilaitėje sklypą vidury laukų, o šiuo metu jo kaina yra 110-120 tūkst. Lt“, – pasakoja vilnietis.
Gyventojų požiūrį į NT, kaip į geriausią investiciją, atskleidžia ir faktas, kad net 85 proc. gyventojų būstą įsigiję nuosavomis lėšomis, o ne su banko paskola. Tačiau, ar šiai dienai NT yra tinkama investavimo priemonė? Finansų ekspertai mano, kad taip – tiesa, labai priklauso, kokį turtą ir už kiek įsigyji.
„Investuojant reikia sujungti du dalykus: ko sieki investuodamas ir kas dabar vyksta rinkoje. Aš manau, kad pasaulio ekonomika ilgesniu 3-5 metų laikotarpiu augs, todėl naudinga turėti akcijų ir nekilnojamojo turto“, – mano finansų patarėjo bendrovės „Gerovės valdymas“ investicijų strategas Vilius Oškeliūnas.
Į žemės ūkio paskirties sklypus investuojantis ir juos ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms nuomojantis A.Dzikevičius tvirtina, kad pasirinkus šį NT tipą reikia ieškoti sklypų šalia dirbamų laukų, netoli ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. „Jei nusprendei investuoti į žemės ūkio paskirties sklypus, turi turėti kam juos išnuomoti. Neturėdamas aš nerizikuočiau. Tai tas pats, kas, jei statai biuro pastatą, turi turėti bent pusę nuomininkų prieš klodamas pamatus“, – aiškina A.Dzikevičius. O smulkiems investuotojams A.Dzikevičius pataria sklypų ieškoti tarp giminaičių, kurie aktyviai nedirba žemės, nes nusipirkti rinkoje patrauklų sklypą sudėtinga – kas parduodama, seniai parduota.
Dar viena galimybė saugiai investuoti savo santaupas – miškas. Vis dėlto įmonės „MMC Forest“ miškininkas Antanas Garbačauskas tvirtina, kad didžioji dalis perkančių mišką šiandien yra ne ilgalaikiai investuotojai, o spekuliantai – jie nuperka brandaus miško plotą, iškerta jį visą, parduoda medieną ir pasitraukia.
Tuo tarpu, pasak miškininko, ilgalaikėje perspektyvoje miškas konservatyvi, patikima investicija, o grąža iš jos šiandien viršija infliaciją. „Jei mišką teisingai prižiūri, viename ha per metus priauga 5-7 kubinių metrų medienos. Vadinasi, miškas kasmet augins po 500-1000 Lt palūkanų už hektarą“, – aiškina A.Garbačiausias. O turint brandaus miško jau gali nemažai užsidirbti ir iš medienos pardavimo. Pavyzdžiui, turint 30 ha brandaus miško per metus galima užsidirbti apie 100 tūkst. Lt iš medienos kirtimo ir pardavimo. Tiesa, iš šių lėšų apie 15-20 proc. dar reikės investuoti į miško atkūrimą, o 10 proc. sudarys gamybinės sąnaudos.

Nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. SEB banko grupės bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“ visiems klientams, kurie renkasi periodinį investavimą, per pusę mažina viešai platinamų investicinių fondų „SEB Strategy Defensive“, „SEB Strategy Balanced“, „SEB Strategy Opportunity“ ir „SEB Strategy Growth“ vienetų platinimo mokestį – nuo 1 proc. iki 0,5 procento. Taip pat visiems klientams, investuojantiems vienu kartu ar periodiškai į šiuos fondus, mažinama minimali investuojama suma – nuo 25 eurų iki 10 eurų.
Fondai „SEB Strategy“ Lietuvoje buvo pristatyti 2012 m. gegužės 17 d., atsižvelgiant į klientų poreikius ir rinkų dinamiką pastaraisiais metais bei siekiant, kad investicijos klientams būtų suprantamos, o investuoti būtų paprasta ir patogu. Keturių įvairios rizikos rūšių fondai turėtų atitikti įvairių investuotojų poreikius. Šis sprendimas tinkamas ir tiems, kurie investuoja vienkartines sumas, ir tiems, kurie renkasi periodines investicijas. „Šiuos fondus klientai galėtų pasirinkti kaip pagrindinę ilgalaikio investavimo priemonę, norėdami kaupti pensijai, vaikų mokslams ar kitiems tikslams. Atsižvelgdami į tai, kad nedideles sumas periodiškai investuojantiems klientams labai svarbu, kad nenukentėtų jų šeimos biudžetas, nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. sumažinome šių investicinių fondų vienetų platinimo mokestį. Tikimės, kad „SEB Strategy“ fondai klientams taps patrauklesni dar ir dėl to, kad mažiname ir minimalią investuojamą sumą“, – sakė UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Gediminas Milieška.

„Finansų rinkoje neatsirandant aiškios finansinio turto vertės svyravimo krypties, periodinio investavimo strategija yra viena iš išeičių norint gauti ilgalaikės grąžos. Nuolatos investuojant fondų lėšas, finansinio turto įsigyjama įvairiomis kainomis – vieną kartą pigiau, kitą kartą brangiau. Neramiais finansų rinkoms metais, fondų valdytojai, periodiškai investuodami klientų lėšas į atpigusias finansines priemones (akcijas, obligacijas, kt.), gali sukaupti daugiau finansinio turto finansų rinkų augimo laikotarpiui“, – periodinio investavimo privalumus išskyrė G. Milieška.
Pastarasis dešimtmetis finansų rinkoms buvo būtent toks, kai rinkos svyravo be aiškios krypties labiau negu įprastai. Tokiomis aplinkybėmis investuojant vienu kartu ir ilgesniam laikui prisiimama didesnė negu įprastai rizika ir gaunama mažesnė negu įprastai grąža. Pavyzdžiui, jei 2000 m. sausio 1 d. būtume vienu kartu investavę 15 000 litų į JAV akcijų rinką („S&P 500“ indeksą), tai 2012 m. liepos 1 d. turėtume apie 13 900 litų, arba 7,3 proc., nuostolį. Jei būtume investavę po truputį periodiškai – po 100 litų per mėnesį, – iš viso būtume investavę tokią pat sumą (15 000 litų), tačiau gautume apie 17 520 litų, arba 16,8 proc., pelną. Tai ir yra periodinio investavimo esmė – įsigyto finansinio turto kaina tampa panašesnė į rinkos vidurkį, be to, nereikia turėti didelės sumos iš karto.
„SEB Strategy“ – tai aktyviai valdomi fondai, sudaryti atsižvelgiant į įvykius pasaulio finansų rinkose. „Nauja tai, kad šių fondų valdytojai, ieškodami patrauklių investavimo galimybių, analizuoja net septynias turto klases (obligacijas, akcijas, alternatyvias priemones, žaliavas, valiutas, priemones, susijusias su nekilnojamuoju turtu ir privataus kapitalo įmonėmis), o konkrečias investicijas į kiekvieną iš jų pasirenka atsižvelgę į tuometinius turto klasės ypatumus, o ne į jos proporcijas,  įeinančias į lyginamojo indekso sudėtį. Taip investuojant, siekiama gauti ilgalaikės teigiamos grąžos, ieškant geriausio rizikos ir grąžos santykio“, – apie fondų ypatumus pasakojo G. Milieška.
Periodinio investavimo sutartį galima sudaryti visuose SEB banko aptarnavimo padaliniuose ir paslaugų internetu sistemoje. Investicinių fondų vienetus galima parduoti ar keisti bet kada be papildomų išpirkimo mokesčių.
Šiame pranešime pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti konkrečių finansinių priemonių ar jas parduoti ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Nors turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie laikomi patikimais, SEB bankas ir kitos SEB grupės bendrovės neatsako už galimus netikslumus ar nuostolius, kurių gali patirti ja besivadovaujantys investuotojai, remdamiesi tokia informacija. Informacija, susijusi su apmokestinimu, ateityje gali būti keičiama ir netikti Jūsų konkrečiu atveju. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti, o tai, kad anksčiau grąža buvo teigiama, nereiškia, kad tokia ji bus ir ateityje. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos vertę. Jei investuojama į finansines priemones užsienio valiuta, keitimo kursų pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, susipažinkite su šiame lankstinuke nurodytų fondų prospektais bei gaukite išsamesnės informacijos apie šių finansinių priemonių ypatumus, naudą ir rizikos veiksnius. Tai galima padaryti visuose SEB banko skyriuose ir interneto svetainėje www.seb.lt. Šiame dokumente minimos paslaugos nėra skirtos investuotojams, kurie priklauso kitai jurisdikcijai negu paslaugas teikiantys SEB banko padaliniai, o investavimo galimybių sudarymas, leidimas investuoti ir investavimas tam tikrose jurisdikcijose, tarp jų ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Australijoje, gali būti neteisėtas. Prireikus daugiau informacijos prašom kreiptis į savo vadybininką SEB banke arba bet kurį SEB banko skyrių.

Klaipėdos uosto direkcija, prieš apsispręsdama dėl investicijų į krantines ar kitą uosto operatorių naudojamą infrastruktūrą, norėtų žinoti planuojamų investicijų ekonominį pagrįstumą, pageidautų ir operatorių įsipareigojimų.

Nauji investavimo į uosto infrastruktūrą principai turėtų būti tvirtinami artimiausioje uosto plėtojimo taryboje, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Uosto direkcija investuoja negaudama duomenų, koks bus atsipirkimas, kokie kroviniai eis, o gal pastačius naują objektą bus krovinių persiskirstymas, naujų krovinių nebus pritraukta. Nematau ekonominio pagrindimo, kodėl turėtume investuoti į vieną ar kitą terminalą”,- teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, operatoriai turės įrodyti, kad jų investicijos ekonomiškai pagrįstos, pateikti verslo planus, o įsipareigojimus sutartyse turėtų prisiimti ne tik uosto direkcija, bet ir operatoriai. Taip pat siūloma, kad projektų eigoje, jau parengus techninį projektą ir parinkus rangovą, panorus daryti pakeitimų, juos apmokėtų tas, kas inicijuoja korekciją.

Numatoma, kad 2011-2013 metais į uosto infrastruktūrą bus investuota 712 mln. litų. Pusė sumos turėtų atitekti uosto žemės naudotojų infrastruktūrai, apie 40 proc. bus nukreipta bendrajai infrastruktūrai – uosto įplaukos kanalui tobulinti, gilinti ir kitiems darbams ir apie 9 proc. būtų investuota į pačios uosto direkcijos turtą.