Kelerius metus sąstingio apimta verslo sandorių – įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) – rinka pasirengusi šuoliui, rodo naujausio pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimo rezultatai. Lietuvos sandorių rinkos proveržį numatyti sudėtingiau, tačiau tikimasi eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis.

Šių metų sausio pabaigoje pristatytas verslo sandorių prognozių tyrimas „Global M&A Predictor“ parodė, kad didžiausių pasaulio kompanijų „apetitas“ sudaryti verslo sandorius yra didesnis nei ankstesniais metais.

Didžiausių pasaulio bendrovių planuojamas įmonių vertės rinkoje kainos – pelno (P/E) santykis, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 16 proc., o tai reiškia, kad įmonės yra labiau linkusios sudaryti verslo sandorius. Augantį investuotojų pasitikėjimą taip pat atspindėjo sparčiai augusi akcijų rinka – praėjusiais metais akcijų rinkos kapitalizacija didėjo 19 proc.

Tiesa, augantis investuotojų pasitikėjimas rinka dar neatsispindėjo verslo sandorių skaičiaus ir sandorių vertės statistikoje – pagal šiuos rodiklius rinka toliau lieka pasyvi.

Didėja spaudimas investuoti

„Global M&A Predictor“ taip pat parodė, kad įmonių pajėgumas finansuoti ateities sandorius gerėja – tai rodo apskaičiuojamas grynosios skolos ir EBITDA santykis, kuris per 2014 metus turėtų sumažėti apie 12 proc.

Pasak tyrimo, Jungtinių Valstijų Federalinio rezervų banko (Fed) praėjusių metų veiksmai didinti pinigų masę (quantitative easing) gali turėti trumpalaikį neigiamą efektą, tačiau augantis įmonių pajėgumas finansuoti sandorius ir didėjantis investuotojų pasitikėjimas rodo augantį verslo sandorių rinkos potencialą.

„Vis labiau augantis „apetitas“ sandoriams ir didėjantis spaudimas sudaryti sandorius yra tarsi dvi tos pačios monetos pusės. Pastaruosius trejus metus verslo sandorių rinkoje investuotojai kantriai laukė, tačiau dabar kai sandorių skaičius pradeda augti, o tarptautinės rinkos išlieka stabilios, finansinių resursų nestokojančioms bendrovėms didėja spaudimas aktyviai veikti sandorių rinkoje“, – pabrėžė Darius Klimašauskas, „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas.

Lietuvoje tikimasi neatsilikti

Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvos rinkoje buvo sudaryti 75 sandoriai (2012 m. – 61, o 2011 – 77). 46 sandoriai buvo vietos įmonių įsigijimai ar susijungimai, 23 sandorius sudarė užsienio investuotojai, įsigydami Lietuvos įmones. Taip pat užfiksuoti 6 sandoriai, kai Lietuvos bendrovės įsigijo įmones užsienyje.

Iš pernykščių sandorių Lietuvos rinkoje daugiausiai dėmesio sulaukė finansų sektorius – tai Ūkio banko – Šiaulių banko sandoris, „Snoro Lizingo“ pardavimas, „UniCredit“ bei „Societe Generale“ pasitraukimas iš Lietuvos rinkos. Šis sektorius turėtų išlikti aktyvus ir 2014 metais.

D. Klimašausko teigimu, nors sandorių skaičius nemažas, vis dėl to dominuoja mažo-vidutinio dydžio sandoriai. Pagrindinis M&A rinkos variklis buvo vietinių privataus kapitalo fondų – „BaltCap“, „LitCapital“, Verslo Angelų Fondas“, „Practica“ – vykdyti įsigijimai – viso 19 sandorių. Lyginant su išsivysčiusiomis šalimis, potenciali Lietuvos sandorių rinkos apimtis galėtų siekti 3-5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (4-7 mlrd. litų), tačiau šiais metais tokios apimties vargu ar galima tikėtis.

„Lietuvos ūkis sėkmingai įveikė nuosmukį ir pastaruosius keletą metų sparčiai augo, pagal BVP augimo prognozes Lietuva išlieka tarp lyderių Europos regione, be to, kitais metais planuojama įsivesti eurą – tai yra pozityvios žinios Lietuvos sandorių rinkai. Vis dėlto didelio bumo rinkoje tikėtis sudėtinga – užsienio investuotojai vis dar mažai domisi buvusiais „tigrais“, vieni strateginiai investuotojai pakeičia kitus, todėl daugiausiai „judesio“ 2014 metais tikimasi iš jau minėtų privataus kapitalo fondų“, – teigė „KPMG Baltics“ specialistas.

D. Klimašauskas taip pat pastebėjo, kad ilgainiui gali suaktyvėti atvirkščias procesas – kai įmones užsienyje įsigyja Lietuvos investuotojai. Pernai užsienio rinkose sandorius sudarė „City Service“, „NDX Energija“, „Linas Agro“,“ Malsena“, ATEA, „Pigu“.

Brangstančios akcijos – geras ženklas sandorių rinkai

„Global M&A Predictor“ parodė, kad spaudimą įmonėms veikti sandorių rinkoje liudija ir akcijų rinkų rezultatai – 2013 gruodį, palyginus su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, akcijų rinkos kapitalizacija išaugo 19 proc., o tai rodo, kad susidomėjimą akcijomis skatina ir investuotojų lūkesčiai dėl galimų verslo sandorių.
Pozityvios investuotojų nuotaikos pastebimos visuose pasaulio regionuose – Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau nors rinkoje dominuoja optimizmas, sandorių skaičiaus rodikliai nedžiugina – pavyzdžiui, 2013 m. sausį sudarytų sandorių skaičius siekė 30.945, kai pernai gruodį jis nukrito 12 proc. iki 27.194. Per palyginamąjį laikotarpį sudarytų sandorių vertė nukrito 7 proc.

Atskyrus nuo Lietuvos Ekonominės Plėtros Agentūros (LEPA) investicijų skatinimo veiklą, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pastoviai fiksuoja augantį užsienio investicijų projektų skaičių.

2013 metai yra rekordiniai: į Lietuvą pritraukti 22 projektai ir tai yra 16% daugiau nei 2012 metais, 22% daugiau nei 2011 metais ir net 69% daugiau nei 2010 metais. Kompetentingos komandos subūrimas, konkrečių prioritetinių sektorių ir šalių nustatymas, išsami analizė, tikslinės komunikacijos kampanijos užsienyje ir geri ryšiai su partneriais – tai svarbiausi veiksniai, lėmę rekordinius rezultatus 2013 metais.
Lietuvą atranda vis daugiau naujų įmonių. Net 16 projektų buvo nauji įmonių projektai – naujai įsteigtos įmonės, atkeliamos naujos funkcijos ar gamyba. 6 užsienio įmonės 2013 metais nusprendė plėsti jau esamą veiklą, įsitikinę savo ankstesnės veiklos Lietuvoje sėkme.
Pritraukti 22 projektai per ateinančius 3 metus planuoja įdarbinti 1 550 darbuotojų, 37% daugiau nei 2012 metais. Net 17 projektų bus įgyvendinti aukštos kvalifikacijos ar technologijų reikalaujančiose srityse. Būtent tokios veiklos kuria gerai apmokamas ir ilgalaikes darbo vietas, investuoja į aukštas technologijas, į Lietuvą atveža naujas žinias ir technologinę patirtį. Tokie darbdaviai puoselėja aukštą darbo kultūrą, kur darbuotojai yra ugdomi ir jų indėlis yra labai vertinamas.

Naujų gamybinių projektų dalis – didesnė nei kitose šalyse
Remiantis „The Financial Times“ duomenimis, visame pasaulyje nuo 2003 metų įgyvendintų gamybinių investicijų projektų dalis sudaro 26%. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis viršija 28%. Gamybiniai projektai sudaro beveik pusę visų „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų projektų nuo veiklos pradžios.
2013 metais pritraukti gamybiniai užsienio kompanijų projektai dar labiau stiprina Lietuvos gamybos sektorių ir prisideda prie apdirbamosios pramonės konkurencingumo didinimo ir eksporto augimo. Gamybos sektorius Lietuvos bendroje šalies ūkio struktūroje šiuo metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – 21%.

Lietuva ypač patraukli paslaugų srityse – IT, finansų, apskaitos, projektavimo ir kt.
Kvalifikuoti, motyvuoti, lojalūs, daug užsienio kalbų kalbantys darbuotojai, puikiai išvystyta IT ir komunikacijų infrastruktūra – tai pagrindiniai veiksniai, dėl kurių vis daugiau paslaugų projektų renkasi steigtis Lietuvoje. 2013 metais tai įvertino net 16 užsienio įmonių. 2013 metais padaugėjo investicinių projektų ne tik IT srityje, bet ir finansų, apskaitos, projektavimo, techninio aptarnavimo srityse. Pritrauktos įmonės Lietuvoje kurs inovatyvius produktus ir teiks aukštos kokybės paslaugas visame pasaulyje. Tokia veikla Lietuvoje taip pat kuria patrauklias bendradarbiavimo su universitetais galimybes, ugdant specialistus bei suteikiant galimybes jiems toliau save realizuoti Lietuvoje.

Lietuvos patrauklumas didėja
Didėjantis investicinių projektų skaičius rodo didėjantį Lietuvos žinomumą ir šios šalies patrauklumą. Sėkminga jau egzistuojančių investuotojų veikla taip pat rodo, jog Lietuvoje daryti verslą yra patrauklu. Visos su „Investuok Lietuvoje“ pagalba nuo 2010 metų į Lietuvą atėjusios įmonės vien per 2013 metus savo veiklą išplėtė, sukurdamos 2.200 naujų darbo vietų. Tai yra 30% daugiau nei 2012 metų pabaigoje. Per 4 metus į Lietuvą „Investuok Lietuvoje” pagalba atėjusios 62 įmonės 2013 metų pabaigoje įdarbino net 9.500 darbuotojų.
2013 metais pusė „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų projektų buvo įgyvendinti už Vilniaus ribų. Projektų dalis, įgyvendinta už Vilniaus ir Kauno ribų, sudarė 27%. Pagal šį rodiklį Lietuva atrodė labai panašiai į Airiją, kur investicijų pritraukimo agentūros pritraukti projektai už Dublin‘o ir Cork‘o ribų sudarė mažiau nei 30%.
Vienas iš pačių svarbiausių kriterijų investuotojui renkantis šalį yra verslo aplinka. Pasaulio banko sudaromame „Doing Business“ reitinge šalis pakilo per 10 pakopų, užėmė 17 vietą ir tapo lydere Centrinėje ir Rytų Europoje. „Pažangios ekonomikos ataskaitoje“, sudarytoje „PwC“, Lietuvos investicinio patrauklumo potencialas vertinamas geriausiai Centrinės ir Rytų Europos regione. KPMG parengtame „Pasirengimo pokyčiams indekse“ šiemet mūsų šalis užėmė 17 vietą tarp 90 vertintų pasaulio valstybių ir buvo pirmoji Rytų Europos regione, o pagal patrauklumą užsienio investicijoms įtakingas leidinys „Foreign Policy“ Lietuvai skyrė antrąją vietą Europoje ir šešioliktą pasaulyje. Taip pat „EY“ („Ernst & Young”) atliktas tyrimas parodė, kad pagal užsienio investuotojų projektų ir sukurtų darbo vietų skaičių Lietuva pirmauja Baltijos šalyse.
Pagerinus verslo laisvės aplinką ir viešųjų finansų valdymą, Lietuva „The Heritage Foundation“ sudaromame Ekonominės laisvės indekse 2014 metais pakilo per vieną poziciją ir užėmė 21 vietą iš 178 vertintų pasaulio valstybių. „The Financial Times” leidinys “FDI Magazine” Vilniui skyrė pirmą vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą ir 6 vietą pagal draugiškumą verslui.
„Palanki aplinka verslui vystyti – labai svarbus veiksnys, siekiant pritraukti naujus investicinius projektus į Lietuvą. Rezultatams pasiekti reikalingas ilgalaikis įdirbis, – teigia M. Dargužaitė. – „Investuok Lietuvoje“ nuolat bendrauja su esamais ir potencialiais investuotojais bei identifikavusi spręstinus klausimus įgyvendina sprendimus dirbant su atsakingoms valstybinėms institucijoms.“
„Investuok Lietuvoje“ ypač aktyviai dirba investicinės aplinkos gerinimo srityje mažinant administracinę naštą, trumpinant procesų terminus, lengvinant darbo santykių reguliavimą. Investicinės aplinkos pokyčiai, prie kurių įgyvendinimo aktyviai prisideda VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pagerina sąlygas ne tik užsienio įmonėms, bet ir Lietuvos verslui. Organizacijos nuveiktų darbų sąraše tokie pasiekimai kaip kvalifikuotų specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūrų sutrumpinimas, viešojo intereso reglamentavimo poreikio suformavimas, susisiekimo su tikslinėmis rinkomis gerinimas.
Vienas iš svarbiausių darbų – verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo iniciatyvos skatinant verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą užtikrinant, kad artimiausioje ateityje rinkoje nepritrūktų kvalifikuotų specialistų, reikalingų naujiems investuotojams. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu Lietuvoje pradėti ruošti aukščiausios kvalifikacijos IT specialistai, turintys galimybę savo jėgas praktiškai išbandyti 7-iose investuotojų įmonėse. Šio bendradarbiavimo dėka buvo atnaujintas studijų programų turinys. „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva, „Ryanair“ ir „Fltechnics“ bendrovės kuria specialias mokymo programas Kauno mechanikų profesinėje mokykloje ruošiant aviacijos mechanikos specialistus.

investicijos15

Pritraukti investicijų į mažesnes savivaldybes padėtų kryptingos pačių savivaldybių pastangos bei palankesnis vietos gyventojų požiūris į regione investuojančius verslininkus. Tokios pastabos skambėjo asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ surengtoje verslo ir žiniasklaidos atstovų diskusijoje „Užsienio investicijos Lietuvos regionuose ‒ galimybės, problemos, iššūkiai“.

Diskusija surengta siekiant aptarti žurnalistų, ypač regioninės žiniasklaidos atstovų, vaidmenį pritraukiant investicijas į Lietuvos regionus. „Apie būtinybę pritraukti investicijų į regionus kalbama dažnai, tačiau patys investuotojai neretai teigia susidarantys įspūdį, kad kai kuriose savivaldybėse šių investicijų tiesiog niekam nereikia. Investicinį klimatą lemia ne tik mokesčių sistema ar padėtis darbo rinkoje, bet ir vietos valdžios bei visuomenės požiūris į investuotojus. Čia labai svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai, kuri, pateikdama išsamią ir objektyvią informaciją apie investicinį klimatą regione, gali paskatinti šį požiūrį keisti į gerąją pusę“, ‒ kalbėjo asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus moderuojamoje diskusijoje taip pat dalyvavo energetikos bendrovės „E-energija“ generalinis direktorius Virginijus Strioga, durpių gavybos ir substratų gamybos įmonės „Klasmann Deilmann“ vadovas Kazimieras Kaminskas, dienraščio „Verslo žnios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Pastarosios teigimu, rinkdamosi regioną plyno lauko investicijoms, užsienio kompanijos pirmiausia atsižvelgia į kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, esamą infrastruktūrą. „Tuo tarpu dažnai pastebime, kad savivaldybės didelį dėmesį skiria gyvenimo sąlygų gerinimui – šaligatvių ar parkų įrengimui. Vis dėlto, norint pritraukti užsienio investuotojų, būtina susitelkti ir į kitas sritis ‒ įvertinti regione jau veikiančio verslo poreikius ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, galų gale, pasiūlyti tinkamų pastatų gamykloms įrengti. Savivaldybės turėtų skirti tam ypatingą dėmesį ir viešas šių klausimų aptarimas žiniasklaidoje galėtų paskatinti vietos valdžios atstovus peržvelgti veiklos strategiją bei prioritetus“, ‒ sakė M. Dargužaitė.

Siekdama paskatinti objektyvios, analitinės informacijos apie Lietuvos investicinę aplinką regionuose sklaidą, asociacija „Investors‘ Forum“ kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga šiemet įsteigė specialią apdovanojimų kategoriją žiniasklaidai „Investicijų vieta – Lietuva“. Šis apdovanojimas nugalėtojui bus įteiktas tradicinėje, jau trečiojoje „Investors‘ Forum“ apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks š. m. kovo 14 d. Vilniaus Kongresų rūmuose. Paraiškos apdovanojimams priimamos iki sausio 31 d.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukė Vilniaus apskritis. Čia vienam gyventojui vidutiniškai teko 33,4 tūkst. litų TUI. Sostinės savivaldybėje vidutiniškai vienam gyventojui teko 48,2 tūkst. litų. Telšių apskrityje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui vidutiniškai siekė 24,2 tūkst. litų, Klaipėdos apskrityje – 10,7 tūkst. litų. Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 444 litai.

Kiekvienais metais į Lietuvą grįžta vis daugiau ankstesniais metais emigravusių tautiečių. Ilgainiui Lietuvoje daugėja programų, kurios skatina grįžti emigravusius jaunus profesionalus.

Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ leidžia iš užsienio grįžusiems jaunuoliams dvylikai mėnesių įsidarbinti valstybės institucijose.
„Mes norime būti lyderiai, norime daug pasiekti, mes ambicingi, veržlūs, entuziastingi ir visokie kitokie, bet mes nemanome, kad esame geresni už kitus. Turime parsivežę gerosios praktikos pavyzdžių iš užsienio, kurių gyvendamas Lietuvoje tiek nesusirenki“, – pasakoja Ūla Kalkytė.
Nuo šių metų rugsėjo ji kartu su Petru Misiūnu dirba Vyriausybės kanceliarijoje ir įgyvendina viešųjų duomenų atvėrimo visuomenei projektą. Mat kol kas Lietuvoje didelis kiekis kaupiamų duomenų nėra teikiamas viešu ir patogiu būdu, todėl šiuo projektu turėtų būti padėti teisiniai pagrindai bei sukurta infrastruktūra duomenų atvėrimui.
Ū.Kalkytė ir P.Misiūnas yra vieni iš dvidešimties jaunuolių, po studijų ir gyvenimo užsienyje grįžusių į Lietuvą ir dalyvaujančių jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“. Kaip ir kiti programos dalyviai, Ūla ir Petras yra baigę studijas prestižiniuose užsienio universitetuose ir turi dalyvavimo visuomeninėje veikloje patirties. Atrinkti iš daugiau kaip 120 kandidatų, jie rotacijos principu po keturis mėnesius visus metus dirba skirtingose valstybės institucijose ir įgyvendina savo pasirinktus projektus (o tai gali būti projektai, susiję ir su viešųjų pastatų renovavimu, ir su ekonomikos plėtra regionuose, ir su siekiais šalyje padidinti toleranciją kitataučiams).
„Pati po 17 metų grįžau iš užsienio ir pradėjau dirbti valstybiniame sektoriuje. Iš karto pastebėjau, kad čia trūksta idėjinių žmonių, kurie su užsidegimu dirbtų prie konkrečios problemos sprendimo ir būtų kompetentingi. Tada ir pagalvojau, kad galėtų būti tokia programa, kuri pritrauktų kvalifikuotų žmonių, galinčių dirbti valstybiniame sektoriuje“, – programos gimimą prisimena jos iniciatorė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ gen. direktorė Milda Dargužaitė.
Kaip pripažįsta pašnekovė, pradžia nebuvo lengva. Reikėjo nemažai pasukti galvą, kaip šią programą padaryti patrauklią, kad jauni perspektyvūs lietuviai, kuriems atsiveria daug galimybių užsienyje, ryžtųsi vieniems metams grįžti į Lietuvą ir dirbti viešajame sektoriuje. Taip pat reikėjo įtikinti žmones Vyriausybėje, kad ši programa yra reikalinga, bei rasti būdų, kaip integruoti jaunuosius profesionalus į būsimas jų darbovietes. „Mums buvo svarbu, kad ministerijos ir kitos institucijos nemanytų, kad tiems atvažiavusiems jaunuoliams reikia numesti kažkokį darbelį, tokį kaip dokumentų kopijavimas. Institucijos turi patikėti tuo jaunu žmogumi, o ne manyti, kad jis yra nuleistas iš viršaus ir dabar jie turi dirbti su juo“, – aiškina M.Dargužaitė.
Jai antrina ir praėjusių metų programos dalyvė Rūta Mačiulytė, likusi Lietuvoje ir perėmusi programos koordinavimą: „Institucijų darbuotojams labai neįprasta, kad jauni žmonės nori grįžti į Lietuvą ir dirbti viešajame sektoriuje. Jie nėra praktikantai. Praktikos šie žmonės jau turi, tad gali eiti ir dirbti darbą, o mes juos stengiamės parsivežti, kad jie kurtų pridėtinę vertę Lietuvai.“

Dirbti viešajame sektoriuje – vis dar ne prestižas

Tikėtina, kad jeigu valstybės institucijas užplūstų jauni, energingi, užsienyje kurį laiką pagyvenę profesionalai, Lietuvos viešojo sektoriaus veidas pasikeistų. Tačiau mūsų šalyje, priešingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, darbas viešajame sektoriuje vis dar nėra laikomas prestižiniu. “Visuomenės nuomonė apie viešąjį sektorių nėra pati geriausia“, – konstatuoja Ū.Kalkytė.
Viena vertus, viešasis sektorius atrodo uždaras, į kurį sunku patekti neturint pažinčių ar įtakingų giminaičių, kita vertus, jis negali lygintis su privačiu sektoriumi, kai kalba pasisuka apie efektyvumą, orientaciją į rezultatą bei greitus sprendimus.
„Valstybiniame sektoriuje niekas nepradeda nuo klausimo, kokią problemą mes sprendžiame ir kaip ją išspręsime. Čia labiau orientuojamasi į procesą, bet ne į užsibrėžtų tikslų siekimą, o turėtų būti atvirkščiai. Valstybės institucijose trūksta projektinio mąstymo”, – kritikuoja M.Dargužaitė. Vis dėlto pasiekti, kad valstybės institucijos pereitų prie projektinio valdymo, labai sunku, nes žmonės tiesiog nėra įpratę taip dirbti.
„Kurk Lietuvai“ dalyviai, dirbdami institucijose, užsiima projektine veikla, tačiau, kaip pastebi M.Dargužaitė, institucijos yra didelė biurokratinė mašina, kuri gana greitai įtraukia. „Jau po poros savaičių darbo institucijose dalyviai pristato savo projektus, ir aš matau, kad jie jau vartoja tos institucijos žargoną, pameta mintį, ką iš tikrųjų reikia daryti. Tačiau mes nenorime, kad šie jauni žmonės būtų įtraukti į funkcijų vykdytojų liūną ir paskęstų procese, o ne siektų rezultato. Jų pridėtinė vertė ir yra ta, kad jie kitaip galvoja ir turi naują požiūrį“, – aiškina vadovė.
Tiesa, projektinis darbas turi ir minusų. Vienas jų – tęstinumo problema: ne visi projektai įgyvendinami iki galo ar tęsiami. „Kurk Lietuvai“ vadovai ieško, kaip padaryti, kad pradėti projektai nenugultų į stalčių. Iš praėjusių metų keli projektai pateko į Valstybės pažangos tarybos sudarytą 2013–2014 m. pažangos darbų sąrašą. Po kiekvienos rotacijos taip pat rengiami projektų pristatymai Vyriausybėje, į juos kviečiami žmonės, kuriems turėtų būti aktuali pristatoma problema.
Ilgainiui susidomėjimas programa “Kurk Lietuvai” didėja. Pasak programos koordinatorės R.Mačiulytės, pernai norą dalyvauti programoje ir kuriam laikui tapti jos dalyvių darboviete išreiškė 13 institucijų. O šiemet prie programos nusprendė prisijungti jau 25 įstaigos ir institucijos. Be to, jos pačios pasiūlė per 70 idėjų, ką per pirmus keturis mėnesius „Kurk Lietuvai“ dalyviai galėtų nuveikti.
Pasak Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovo Egidijaus Barcevičiaus, tokios programos kaip ši yra tarsi simbolinis žingsnis: “Tai tarsi signalas jaunimui, kad jauni profesionalai gali dirbti viešajame sektoriuje ir ilgainiui pakelti jo lygį.”

Investicijų ir verslo aplinka besirūpinanti asociacija „Investors‘ Forum“ susitiko su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir pristatė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų stiprinti šalies ekonomiką bei didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams. Asociacijos nariai teigiamai įvertino daugelį Vyriausybės iniciatyvų gerinti verslo sąlygas Lietuvoje, tačiau paragino ministrų kabinetą daugiau dėmesio skirti mokesčių sistemos tobulinimui, darbo santykių lankstumui, kovai su šešėline ekonomika bei korupcija.

„Vyriausybės tikslas – pagerinti verslo aplinką, finansavimo prieinamumą, skatinti inovacijas bei šalinti konkrečias veiklos kliūtis sektoriuose, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų. Tai ‒ statybų, verslo paslaugų, logistikos, turizmo ir didmeninės prekybos sektoriai. Esame atviri diskusijoms ir prieš priimdami sprendimus turime įsiklausyti į verslo bei kitų suinteresuotų šalių išsakytas pastabas dėl praktinių kliūčių, su kuriomis susiduriama mūsų šalyje“, ‒ susitikime su investuotojais pabrėžė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Investuotojų forume su Vyriausybe buvo aptarti ir šalies įvaizdžio klausimai. „Su užsienio investuotojais susiję pastarųjų savaičių įvykiai gali nusiųsti neigiamą signalą tarptautinei verslo bendruomenei bei iškreipti vaizdą apie Lietuvos siekius pritraukti investicijas. Todėl privalome aiškiai parodyti, kad Lietuva yra atvira užsienio investicijoms. Nuoseklus dialogas su verslu ir aktyvūs Vyriausybės veiksmai pritraukiant investicijų turėtų didinti Lietuvos patrauklumą bei prisidėti prie tolesnio šalies ūkio augimo“, ‒ pabrėžė asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Tradiciniame, jau aštuntajame susitikime su Vyriausybe investuotojai pažymėjo, kad valstybė juda tinkama linkme, ir buvo priimta reikšmingai verslo aplinką gerinančių sprendimų. Tarp jų – aplinkos ministro Valentino Mazuronio pademonstruota politinė valia ir šiemet pataisytas Teritorijų planavimo įstatymas. Juo iš esmės palengvinamas ir sutrumpinamas teritorijų projektavimo procesas, sudaromos prielaidos taupyti investuotojų lėšas.

Investuotojai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika stabiliai kyla, tačiau šis augimas galėtų būti bent dvigubai spartesnis. „Asociacijos nariai pripažįsta, kad Lietuva ‒ gera šalis investuoti, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkinės valstybės taip pat patrauklios, tad Lietuvos konkurencingumo didinimas – mūsų visų prioritetas. Esame pasirengę bendradarbiauti ir teikiame konkrečius, kompleksinius sprendimus, bet svarbiems pokyčiams vykti pirmiausiai būtina politinė valia“, ‒ sakė Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Kita vertus, forumo nariai pažymėjo, kad nors Lietuvos mokesčių sistema patrauklumu lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių, ji atsilieka nuo kitų Baltijos šalių. Bendrajame reitinge „Paying Taxes 2013“ Lietuva užima 60 poziciją, tuo tarpu Estija ‒ 50, о Latvija ‒ 52 vietą. Aptardami mokesčių sistemos tobulinimą, investuotojai išreiškė paramą Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl „Sodros“ reformos. Tačiau Investuotojų forumo ekspertai nepritaria siūlymams koreguoti Pelno mokesčio įstatymą keičiant galiojančią nuostolių perkėlimo tvarką. Asociacija atkreipia dėmesį ir į investicinių projektų lengvatos taikymo praktiką.

„Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pripažįsta tik tuos investicinius projektus, kuriais padidinama gamybos apimtis arba įdiegiamas naujas gamybos procesas. Bet jei įmonė modernizuoja esamą procesą ar pasiekia didesnį efektyvumą nedidindama gamybos apimties, VMI ginčija mokesčių mokėtojo teisę taikyti lengvatą. Raginame inspekciją nuosekliai taikyti įstatymą, nekeisti susiformavusios investicinių projektų lengvatos taikymo praktikos bei nekelti sumaišties tarp investuotojų”, ‒ pabrėžia Kęstutis Lisauskas, asociacijos „Investors’ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris.

Forumo nariai Vyriausybei siūlo tobulinti Darbo kodeksą ir kurti integruotą darbo santykių bei socialinės apsaugos sistemą, kuri gyventojus skatintų dirbti, o ne gyventi iš išmokų. Į Darbo kodeksą siūloma perkelti Europos Sąjungos Darbo laiko direktyvą bei nustatyti ES standartus atitinkantį darbo laiko reguliavimą. Asociacija taip pat ragina tobulinti specialistų iš užsienio įdarbinimo tvarką.

„Visame pasaulyje vyksta arši kova dėl talentų, ir daug gabių specialistų iš Lietuvos šiuo metu dirba užsienio šalyse. Sudėtingos užsienio specialistų įdarbinimo procedūros, kliūtys laikinai įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus taip pat kenkia Lietuvos konkurencingumui ‒ šiuo klausimu tikrai turėtume būti lankstesni“, ‒ teigė Ramūnas Petravičius,  asociacijos Darbo klausimų grupės vadovas, advokatų kontoros LAWIN partneris.

„Investors‘ Forum“ ragina mažinti reikalaujamų dokumentų skaičių teikiant prašymą gyventi Lietuvoje; iki vieno mėnesio sutrumpinti leidimų gyventi išdavimo terminus aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio ‒ dabar ši procedūra trunka apie tris mėnesius. Investuotojai taip pat ragina peržiūrėti Lietuvos pilietybės atkūrimo ir suteikimo tvarką.

Asociacija išreiškė paramą valstybės iniciatyvoms kovoti su šešėline ekonomika ribojant grynųjų pinigų naudojimą – Investuotojų forumas šią priemonę Vyriausybei pasiūlė dar 2011 m. Tačiau kartu su šia priemone turėtų būti įgyvendinami ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, įpareigojimas viešojo maitinimo įstaigoms klientui iš karto pateikti fiskalinį čekį. Investuotojų forumas yra pateikęs daugelį priemonių Finansų ministerijai ir ketina toliau bendradarbiauti kovos su šešėline ekonomika klausimais.

Lietuva – patraukliausia šalis investuoti Baltijos šalyse ir antra pagal patrauklumą Europoje. Tokias optimistines prognozes atskleidė audito ir konsultacijų bendrovės EY (buvusi „Ernst & Young“) Europos investicinio patrauklumo tyrimas. Vien pernai Baltijos šalių regione užsienio investicijomis sukurta 2450 darbo vietų, iš jų 1717 – Lietuvoje (tai 15 proc. daugiau nei 2011-aisiais).
„Dabar svarbiausia – neužmigti ant laurų: prognozuoti kelis ėjimus į priekį, įvertinti galimas grėsmes ir nenuvilti investuotojų“, – tvirtina ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas. Jis pats investiciniu Lietuvos patrauklumu neabejoja: „Esame darbštūs, išsilavinę, geografiniu požiūriu – patogioje vietoje. Gana stabili ir ekonominė šalies padėtis, ir valdžios požiūris į investicijas neblogas.“
Pastarąjį pusmetį į Lietuvą koją įkėlusios VON gamyklos Lietuvoje vadovė Rūta Solovjova atskleidžia, kad antrinės įmones Grenlandijoje, Danijoje, Niufaundlando ir Farerų salose turintis vienas didžiausių žvejybinių tinklų gamintojų Šiaurės Atlanto rinkoje Lietuvą pasirinko dėl palankios logistikos, patikimos ir pigios darbo jėgos. „Sprendimas buvo priimtas greitai, savo veiklą žadame pradėti jau kitų metų rudenį“, – žada bendrovės, ketinančios Lietuvoje investuoti 7–8 mln. Lt, atstovė.
Šiais metais VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva pradėti savo veiklą ar plėstis Lietuvoje nusprendė 20 užsienio investuotojų. Tikimasi, kad šie projektai sukurs daugiau nei 1450 naujų darbo vietų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, investicinių projektų padaugėjo 67 proc., o numatomų sukurti naujų darbo vietų skaičius išaugo beveik trigubai.

Nuo vasaros pradžios Lietuvoje investavusios įmonės
1. Rusijos santechnikos detalių gamintojas „Ani Plast“ stato gamyklą Klaipėdos LEZ (31 mln. Lt)
2. Žemės ūkio technikos gamintojas „Kinze Manufacturing“ atidaro gamyklą Trakų rajone (22 mln. Lt)
3. Norvegijos „Jotron “ Kaune gamins komunikacijos prietaisus (9,4 mln. Lt)
4. Žvejybinių tinklų gamybos koncernas VON Šiauliuose stato žvejybos įrangos gamyklą (planuojamos investicijos – 7–8 mln. Lt)
5. Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ investuoja į lėktuvų padalinio plėtrą Kaune (5,6 mln. Lt)
6. JAV debesų kompiuterijos bendrovė „Virtustream“ kuria savo padalinį Kaune (daugiau nei 300 tūkst. Lt)
7. Lietuvoje biurą atidaro Izraelio startuolis WIX
8. Transporto ir logistikos bendrovė „Greencarrier“ atidaro finansinių paslaugų ir apskaitos centrą Klaipėdoje
9. Plečiamas SEB banko paslaugų centras Vilniuje

Lietuvai trūksta kompetentingų specialistų. Su tuo sutinka ir verslininkai, ir aukštųjų mokyklų atstovai, tačiau kol kas mažai daroma, kad padėtis keistųsi.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko net ir esant dideliam nedarbui Lietuvoje nepakanka kai kurių specialistų, yra informacijos stoka apie tai, kokio išsilavinimo darbuotojų rinkai trūksta ir ko realiai galima tikėtis baigus konkrečias studijas.
Agronomas, verslininkas ir ūkininkas Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad abiturientai yra suklaidinami švietimo sistemos, informuojančios apie specialybių poreikius. „Nors esu stambiausias darbdavys žemės ūkio sektoriuje, manęs niekada nėra paklausę, kiek ir kokių specialistų šiuo metu reikia. Abiturientai tiesiog dezinformuojami. Pavyzdžiui, veterinarija ir agronomija nurodomos kaip mažiausiai paklausios specialybės, nors realybė – visiškai kitokia. Tad jaunuoliai renkasi studijas, kurias baigę darbo tikrai negaus. Šiuo požiūriu universitetai rengia emigrantus, ir tai yra tragedija“, – dėsto R.Karbauskis.
Pasak jo, šiuo metu šalyje jau trūksta maždaug šimto veterinarų, galinčių dirbti žemės ūkyje, taip pat kokių penkių šimtų agronomų. Pats negalėdamas rasti reikiamų specialistų, verslininkas nutarė paskatinti jaunuolius stoti į trūkstamas specialybes: įsteigė stipendijas ir apmoka mokslą tiems, kurie, jo nuomone, ilgainiui gali būti geri ir kompetentingi savo srities darbuotojai. Per septynerius metus daugiau nei šimtas jaunuolių nemokamai baigė universitetus, taip pat atliko praktiką. „O dabar mes esame tikriausiai vieninteliai, kurie nebeturi problemų dėl specialistų“, – tvirtina R.Karbauskis, šiuo metu remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir kitų universitetų agronomijos bei inžinerinių mokslų specialybes. Verslininko skiriamos stipendijos svyruoja nuo 500 iki 1,5 tūkst. Lt.
Pasak R.Karbauskio, be specialistų verslo plėtra neįmanoma, todėl reikia skubiai imtis priemonių, kad jų netrūktų.

Ar tikslinis studijų finansavimas – išeitis?

Padėtis neperspektyvių specialybių atžvilgiu pamažu ėmė keistis, kai 2012 m. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino tikslinio studijų finansavimo tvarką. Tai reiškia, kad valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas įsipareigoja baigęs studijas bent trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o privataus sektoriaus darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas, apmokėdamas 20 proc. studijų kainos.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigia, kad tikslinis finansavimas ir investavimas į darbuotojus apskritai yra atsiperkanti investicija. Pasak jo, pakeitus požiūrį į specialistų rengimą, pasikeistų ir emigracijos mastai. „Užuot organizavus iškilmingus vakarėlius vadovaujantiems darbuotojams įmonės jubiliejaus proga, kuriuose tik gulbės pieno trūksta, tas lėšas reikėtų nukreipti būsimiems darbuotojams rengti – įmonės reikalai dėl to tik gerėtų“, – įsitikinęs R.Vaitkus.
Tačiau verslininkai ir universitetų atstovai užsimena, kad valstybė neužtikrina reikiamų sąlygų tiksliniam studijų finansavimui, kuris iš tiesų gali labai pasitarnauti siekiant pritraukti trūkstamų specialistų, vykdyti.
Todėl tikslinio studijų finansavimo mastas kol kas dar labai mažas. Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, 2012 m. tiksliniu būdu finansuota 140 studijų vietų, o šiemet numatoma, kad tikslines studijų sutartis pasirašys 276 studentai. Didžiausias specialistų poreikis nustatytas policijos sektoriuje – jiems rengti skiriama 100 tikslinių studijų vietų, visuomenės sveikatos sektoriui numatyta 32, žemės ūkiui – 24, sportui – 12 ir tekstilei – 6 tikslinės studijų vietos. Taigi sistema finansuojama dar labai menkai.
„Dėl didelio specialistų trūkumo agroverslo organizacijos suinteresuotos prisiimti tikslinio finansavimo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2013 m. ketinimus sudaryti tikslinio finansavimo sutartis su 572 ASU studentais išreiškė 93 verslo organizacijos. Deja, Vyriausybė patvirtino mūsų universiteto studentams tik 32 tikslinio finansavimo vietas“, – apgailestauja ASU prorektorius prof. dr. Jonas Čaplikas.
Panaši tendencija regima ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose: gausu tokių, kurios negavo nė vienos tikslinio studijų finansavimo vietos, tarp jų – ir Vilniaus universitetas.

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina užsienio investuotojus iš Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos. Rinkdamiesi darbovietę mūsų šalies gyventojai taip pat pirmenybę teiktų Vokietijos kapitalo įmonėms Lietuvoje, tačiau ir lietuviško kapitalo įmonės, kaip potencialios darbdavės, gyventojams yra patrauklios.

Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti, kurių šalių investuotojai į Lietuvą yra patraukliausi ir kokių šalių įsteigtose įmonėse gyventojai norėtų dirbti.

Tyrimas atskleidė, jog iš užsienio investuotojų mūsų šalyje geriausiai vertinamos investicijos iš Vokietijos. Šią šalį minėjo vienas iš keturių gyventojų. Šiek tiek nuo Vokietijos atsiliekančios, tačiau mūsų šalies gyventojams taip pat labai patrauklios investuotojos yra Norvegijos bei Švedijos kompanijos. Kiekvieną iš šių šalių įvardino atitinkamai 17 ir 14 proc. tyrimo dalyvių. Ketvirtąją ir penktąją vietas pagal investicijų iš užsienio patrauklumą dalinasi investuotojai iš Didžiosios Britanijos – 12 proc. bei Rusijos – 9 proc. Taip pat šalies gyventojai palankiai vertina investuotojus iš Danijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Geriausiai Vokietijos investicijas mūsų šalyje vertina asmenys vyresni nei 50 metų. Skandinavijos šalių investicijos palankiausiai vertinamos Nepriklausomybės kartos atstovų, t. y. 20-29 metų amžiaus gyventojų. Tačiau ši amžiaus grupė skeptiškiau atsiliepia apie investicijas iš Rusijos“, – sakė TNS LT tyrimų specialistė Emilija Gruzdytė – Čaplikienė.

Skandinavijos šalių investuotojai palankiau vertinami Lietuvos didmiesčiuose. Vokietijos investuotojai patraukliausi mažesnių miestų ir miestelių gyventojams, o Didžiosios Britanijos investicijas Lietuvoje palankiausiai vertina kaimiškų vietovių gyventojai.

Užsienio kapitalo įmonėse Lietuvoje norėtų dirbti kas antras mūsų šalies gyventojas. Dažniausiai gyventojai darbui rinktųsi mūsų šalyje įsteigtas Vokietijos kapitalo bendroves – šią šalį įvardino 17 proc. tyrimo dalyvių.

Antroje vietoje pagal patrauklumą yra lietuviško kapitalo įmonės – norą dirbti jose išreiškė 13 proc. šalies gyventojų. Nedaug atsilieka susidomėjimas mūsų šalyje įsteigtomis Norvegijos įmonėmis – ten mielai įsidarbintų kas dešimtas Lietuvos gyventojas. 5 proc. šalies gyventojų pageidautų dirbti Švedijos, tiek pat Rusijos, 4 proc. – Didžiosios Britanijos įsteigtose įmonėse Lietuvoje.

„Vokietijos įsteigtose įmonėse Lietuvoje labiausiai norėtų dirbti brandaus 40-59 metų amžiaus gyventojai. Norvegijos ir Rusijos kapitalo įmonės patrauklesnės 30-49 metų amžiaus Lietuvos žmonėms, o Švedijos kapitalo kompanijose labiau norėtų dirbti jaunesnės kartos atstovai nuo 20 iki 29 metų amžiaus. Didžioji Britanija, nors yra patraukli kryptis emigracijai, gyventojų nevertinama kaip potenciali investuotoja Lietuvoje, todėl šios šalies įmones, kaip galimas darbovietes, gyventojai įvardino rečiau. Tuo metu darbą lietuviško kapitalo įmonėse dažniau rinktųsi mažesnių gyvenviečių ir kaimo vietovių gyventojai“, – sakė E. Gruzdytė – Čaplikienė.

Dažniausiai įvardinamos priežastys, kodėl gyventojai norėtų dirbti minėtų užsienio valstybių kompanijose Lietuvoje, yra finansinė nauda ir geri darbo santykiai. Galimybę gauti didesnį atlyginimą tokioje įmonėje nurodė 32 proc. gyventojų, norinčių Lietuvoje dirbti užsienio šalies įsteigtoje kompanijoje. Gerus darbo santykius įvardino 20 proc. gyventojų, kuriems patrauklus darbas užsienio kapitalo įsteigtoje įmonėje Lietuvoje.

Dar viena priežastis pasirinkti darbą ne mūsų šalies kapitalo įmonėje – užsienio kalbos mokėjimas. Dėl to gyventojams patrauklios Lietuvoje įsteigtos Rusijos ir Didžiosios Britanijos įmonės. Ketvirtadalis norinčių dirbti Lietuvoje įkurtoje Rusijos įmonėje, kaip vieną iš pagrindinių tokio pasirinkimo kriterijų nurodė rusų kalbos mokėjimą. Iš tų, kas norėtų dirbti D. Britanijos kompanijoje Lietuvoje, anglų kalbos mokėjimą, kaip pasirinkimo kriterijų, nurodė 15 proc. gyventojų.

Pagrindinis kriterijus renkantis Lietuvos kapitalo įmones yra patriotiniai jausmai savo šaliai. Šį argumentą įvardino 62 proc. atsakiusiųjų, kuriems patraukliausias darbas gimtosios šalies įmonėje. Vertinant bendrai, patriotiniai jausmai renkantis darbovietę, svarbūs 9 proc. Lietuvos gyventojų.

Minėta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta šių metų gegužės 27 d. – birželio 3 d. Apklausoje dalyvavo 500 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ – viena didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių, priklausanti komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti lyderiu šioje srityje. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Vienas žymiausių lietuvių finansininkų užsienyje, didžiausiuose pasaulio bankuose Niujorke, Amsterdame, Londone ir Milane dirbęs Nerijus Damanskas teigia, kad Lietuva turi nemažai konkurencinių pranašumų, tik dar neišmoko savęs „parduoti“ užsienio investuotojams.

Apie Lietuvą šiandien ir jos konkurencingumo didinimą – „Veido“ pokalbis su didžiausio Italijos banko „Intesa Sanpaolo“ paskolų ir skolos vertybinių popierių besivystančių rinkų šalims departamento vadovu Nerijumi Damansku.

VEIDAS: Vertinant konkurencingumo požiūriu, kurios iš trijų Baltijos „sesių“ pozicijos jums šiuo metu atrodo geriausios?
N.D.: Estijos. Taip, estai turi geriausią ir garsiausią viešųjų ryšių mašiną iš visų Baltijos šalių, tačiau faktas, kad ir jų ekonominiai rodikliai šiek tiek geresni: mažesnė skola, biudžeto deficitas, mažesni mokesčiai ir apskritai geresnės sąlygos verslui plėtoti. Pasaulio banko (PB) „Ease of Doing Business“ reitinge Estija užima 21-ą, Latvija – 25-ą, o Lietuva – 27 vietą. Kita vertus, šie skirtumai nėra labai dideli, todėl manau, kad Lietuva ir Latvija turėtų daugiau dėmesio skirti „piarui“ ir daugiau reklamuoti savo teigiamas puses bei pranašumus. Juk 27 vieta byloja, kad Lietuva šiame reitinge aplenkė daugiau nei 150 kitų pasaulio šalių.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip Lietuvos konkurencingumą padidins euro įvedimas? Ar jums atrodo realu įsivesti eurą 2015-aisiais?
N.D.: Jei žvelgsime iš ekonominės pusės, narystė euro zonoje šiuo metu nelemtų didelių pokyčių Lietuvai, ypač turint omenyje fiksuotą lito ir euro kursą, – niekas per daug nepasikeistų. Tačiau būtent dėl šio fiksuoto kurso dabar nėra jokios priežasties delsti su euro įvedimu, nes mūsų valiutos lankstumas jau ir taip ribotas. Kita vertus, narystė euro zonoje siejama su šiek tiek griežtesnėmis sąlygomis ir rodikliais, todėl tokių sąlygų įvedimas ir laikymasis būtų naudingas Lietuvos ekonomikai: tai veiktų tarsi ekonomikos „sveikatos testas“, ir šio testo laikymasis būtų pozityviai vertinamas užsienio investuotojų. Be to, įstojimas į euro zoną yra svarbus signalas, bylojantis, kad Lietuva įsilieja į svarbiųjų Europos valstybių gretas. Narystė taip pat padės efektyviau tvarkytis su Lietuvos skolomis eurais, nes įsivedus eurą šios skolos taps „vidaus“ skolomis.
Įsivesti eurą 2015 m. yra realu, tačiau būtina laikytis griežtos fiskalinės politikos.
VEIDAS: Iš Lietuvos išvykote 1997 m. Kokią Lietuvą prisimenate mintimis grįždamas į tuos laikus ir kokią ją regite šiandien? Kokius išskirtumėte pagrindinius šalies laimėjimus šiuo laikotarpiu?
N.D.: Prisimenu laukinį kapitalizmą, žemą moralę, verslo kultūros stoką, tačiau dabar progresas labai didelis, verslas plėtojamas daug civilizuočiau, skaidriau. Tai jau nebe laukiniai Vakarai, o labiau vakarietiška ekonomika.
Tai, kad Lietuva išgyveno „Lehman Brothers“ banko žlugimo pradėtą pasaulinę finansų krizę nerestruktūrizavusi savo skolų, nedevalvuodama lito ir be Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, yra vienas didžiausių ir svarbiausių laimėjimų. Valstybė pati prisiėmė ir pakėlė tiek skausmingų ir nepopuliarių taupymo priemonių, radikaliai sumažino biudžeto išlaidas bei atlyginimus – tai reikalauja didžiulės pagarbos ir pripažinimo.
Šie milžiniški laimėjimai ir išėjimas iš labai sunkios padėties tapo pavyzdžiu Europos periferijos valstybėms, kurios to nesugebėjo padaryti ir buvo išgelbėtos ES. Lietuva turėtų tuo didžiuotis ir nuolat garsinti savo metodus potencialiems investuotojams, toliau rodydama pavyzdį Graikijai, Portugalijai, Ispanijai, Slovėnijai, Vengrijai ir kitoms labiau atsilikusioms valstybėms.
VEIDAS: Dirbdamas banke „The Royal Bank of Scotland“ krizės metu padėjote Lietuvos Vyriausybei tarptautinėse finansų rinkose pasiskolinti beveik 6 mlrd. JAV dolerių. Ar tebemanote, kad skolintis Lietuvai buvo geriausia išeitis?
N.D.: Vienareikšmiškai taip, tai buvo geriausia išeitis. Visos šalys norėjo skolintis, tik ne visos galėjo ir sugebėjo, o Lietuvos iždo priimti sprendimai buvo tikslūs ir kryptingi. Dėl jų kitos Europos šalys mums paprasčiausiai pavydėjo ir mokėsi iš mūsų. 2009–2011 m. man teko dalyvauti keliose aukšto lygio konferencijose, kuriose tuometiniai Lietuvos finansų ministrai ir Lietuvos valstybės iždo atstovai dalijosi antikrizine patirtimi. Buvo smagu matyti, kokio susidomėjimo sulaukė jų pranešimai ir kaip kitų valstybių finansų ministrai bei iždininkai stovėjo eilėse, norėdami patekti pasiklausyti Lietuvos atstovų pranešimų.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos valstybės ižde dirba aukščiausio lygio profesionalai, puikiai gebantys valdyti valstybės skolą, akylai sekti pasaulio finansų rinkas ir pasinaudoti jose susidarančiomis palankiomis sąlygomis Lietuvai, gerai „parduoti“ Lietuvos kreditą geriausiems užsienio investiciniams fondams. Daugelis kitų šalių iždininkų galėtų pasimokyti iš lietuvių.
Beje, užsienio finansinių investuotojų pasitikėjimas Lietuva didėja, o Lietuvos euroobligacijomis antrinėje rinkoje šiuo metu prekiaujama labai patraukliu pajamingumu. Investuotojai rodo didžiulį susidomėjimą šiais vertybiniais popieriais. Lietuva dabar turi progą skolintis daug mažesnėmis palūkanomis, kol jos vėl nepradėjo kilti. Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos iždas šiuo metu vykdo labai apdairią skolinimosi politiką, ir tai, kad dažnai neleidžia euroobligacijų, bet sykiu nuolat informuoja užsienio investuotojus apie ekonomikos būklę, leidžia Lietuvai palaikyti labai patrauklias kainas antrinėje vertybinių popierių rinkoje. Reikalui esant tai leis pasiskolinti pigiau.
Apskritai, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvos skola nėra didelė (pažiūrėkime į Rumuniją, kuriai teko kreiptis į TVF, ar Vengriją). Lietuva turėjo pasirinkimą, pavyzdžiui, galėjo nusilenkti TVF ir prašyti jo pagalbos, taip būtų nusižeminusi, susirišusi rankas bei kojas ir buvusi tiek pat skolinga, arba pasirinkti privatizacijos kelią, bet būtų gavusi tik grašius už savo įmones, kurios dabar yra vertos gerokai daugiau. Beje, jei kalbame apie privatizaciją, manyčiau, kad jau būtų pats laikas grįžti prie šios idėjos, nes nauji šio turto vertinimai vėl pradeda atrodyti patraukliai.
VEIDAS: Jūs dirbate su posovietinėmis šalimis ir neblogai žinote jų padėtį. Kaip Lietuvos pažanga per pastaruosius du dešimtmečius atrodo viso posovietinio bloko kontekste?
N.D.: Lietuva kartu su kitomis Baltijos kaimynėmis, be abejo, įeina į tą nedidelį geriausių valstybių skaičių. Aš dar paminėčiau Gruziją, nes ji per pastarąjį dešimtmetį neabejotinai pasiekė įspūdingiausių rezultatų. Gaila, kad šis progresas pasikeitus Vyriausybei sulėtėjo.
VEIDAS: Lig šiol nė vienai Vyriausybei nepakako ryžto atlikti esminių viešojo sektoriaus reformų, o juk vien socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriai pareikalauja apie 70 proc. biudžeto lėšų. Kokias jūs matote galimas išeitis ir kaip vertinate Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės darbą bei žadamas reformas?
N.D.: Visur panaši situacija, Lietuvoje ji tikrai ne pati blogiausia. Nesakyčiau, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nebandė mažinti viešojo sektoriaus, – jie daug nuveikė toje srityje.
Naujajai koalicinei Vyriausybei net ir labai stengiantis nelabai sekasi „parduoti“ ir įgyvendinti savo idėjų, o taip yra iš dalies todėl, kad koalicijos viduje nepavyksta susitarti dėl pagrindinių idėjų ir krypčių, nes esminiai požiūriai labai skirtingi. Reikia dirbti kryptingai ir nusistačius aiškų tikslą, tik tuomet galima tikėtis rezultatų. Bet iš esmės Vyriausybė žengia teisinga kryptimi, matyti, kad stengiasi pasirengti euro įvedimui, o tai labai pagirtina. Žadamos reformos taip pat atrodo prasmingos.
Taip, kaip ir daugelis kitų šalių, Lietuva turi pagerinti mokesčių surinkimą, sistemos efektyvumą, o galiausiai sumažinti mokesčius siekiant skatinti verslą ir t.t. Bet apskritai Lietuvos viešieji finansai laikosi neblogai.
Noriu pabrėžti, kad siekiant esminių pokyčių Lietuvai būtina rasti savo „arkliuką“, kuris padėtų pritraukti užsienio investicijų. Gruzinai tą „arkliuką“ rado prezidento Michailo Saakašvilio vedami ir pasiekė puikių rezultatų reklamuodamiesi pasauliui, per vieną naktį išnaikindami korupciją. Jie vertėsi per galvas stengdamiesi įtvirtinti Gruziją, kaip geriausią aplinką verslui visame regione, ir minėtame PB reitinge šiuo metu užima devintą vietą, o tai tikrai neįtikėtina.
Lietuva privalo nusistatyti ambicingus tikslus tapti šalimi Nr. 1 Centrinės Europos regione pagal verslo plėtros, mokesčių sąlygas ar pan., o tuomet rimtai dirbti ta kryptimi nepaisydama jokių kliūčių, investuoti į atitinkamą reklamą, viešuosius ryšius – taip, kad apie tai išgirstų visas pasaulis. Užtenka kuklintis ir būti „susikausčiusiais lietuviais“, mes turime kuo pasigirti, todėl skelbkime tai taip, kad sužinotų visi!
Turint omenyje Lietuvos ekonomikos dydį, mums nėra būtinos didelės investicijos, kad pasijustų ženklus skirtumas ir prasidėtų augimas, todėl rekomenduočiau nepamiršti pagrindinio verslo variklio – rinkodaros, o jos mums vis dar labai trūksta. Viskas tinka, tik reikia susigalvoti ką nors konkretaus, ką dauguma palaikytų. Gal trūkstant idėjų galima būtų išnaudoti netgi tai, kad esame kaimynai su viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir puikiai žinome, kaip joje dirbti, todėl galime sudaryti Vakarams galimybę plėstis toje rinkoje…
Nėra labai svarbu, koks bus tas reklaminis „arkliukas“, tik svarbu, kad jis pagaliau būtų sugalvotas, sukurta šalies misija pasaulinės ekonomikos atžvilgiu, kuri patektų į svarbiausių naujienų antraštes ir būtų plačiai išgirsta. Būtent tai pakels Lietuvos konkurencingumo lygį ir ilgainiui pritrauks užsienio investicijų.
VEIDAS: Kokios priežastys dabar labiausiai stabdo investicijų atėjimą į Lietuvą?
N.D.: Investicijos sumažėjo visur, todėl visoms šalims tenka dirbti daugiau, protingiau ir gudriau konkuruojant su kitomis regiono valstybėmis, nes juk visiems investicijų reikia kaip oro. Būtent todėl viskas turėtų veikti kartu, sinchroniškai, kaip šveicariškas laikrodis: turi gerėti verslo aplinka (tik 107 vieta PB reitinge), teisinė sistema, užsienio investicijų apsaugos mechanizmai (tik 70 vieta), mažėti mokesčiai, o Vyriausybė turi tapti skaidresnė ir dinamiškesnė.
VEIDAS: Jei jūsų paprašytų sudaryti Lietuvai planą, kaip ji per trumpą laiką galėtų tapti klestinčios ekonomikos šalimi, kaip toks planas atrodytų?
N.D.: Galbūt reikėtų atgaivinti “Baltijos tigro II” idėją? Galbūt gerinti verslo sąlygas, o gal reklamuoti puikias lietuvių darbuotojų užsienio kalbų žinias ir kurti europinius skambučių centrus (nes su Indijoje esančių skambučių centrų darbuotojais angliškai neįmanoma susikalbėti)? Gal būtų verta iš dalies „susidėti“ su Kinija ar Artimaisiais Rytais, atveriant jiems kelią į taip trokštamą Europą. Serbija neseniai pradėjo panašią kampanija Artimuosiuose Rytuose, gal tai visai dėmesio vertas variantas?
Pagrindinė mintis ta, kad Lietuvai reikia geriau save „parduoti“ užsienio investuotojams (parduoti savo paslaugas, talentą, pozicionuoti save teisingai), nes konkurencija didelė ir ji nesnaudžia.

Pasaulinės tendencijos investicijų bei verslo eksporto srityje rodo, kad ekonominis bei politinis nestabilumas Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose rytuose, gamtos stichijos Azijoje daro įtaką įmonių sprendimams atidėti investicijas ir atsargiai plėstis į užsienio rinkas.

Tuo tarpu Lietuva yra viena pirmaujančių šalių didinant eksporto plėtrą ir aktyviai dirba pritraukiant užsienio investicijas į šalį. Šalies eksportas 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 proc., 34 investiciniai projektai ateina į Lietuvą ir „fDiMarkets.com“ duomenimis, Lietuva buvo lyderių penketuke.

Pastarieji duomenys rodo šalies pažangą, didina jos žinomumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Vyriausybės įvykdyta restruktūrizacija įkuriant dvi organizacijas „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, kurios didele dalimi prisideda prie šių rezultatų, duoda vaisių.

“Vertinu  “Verslios Lietuvos” ir “Investuok Lietuvoje” vadovus ir visą kolektyvą  kaip labai profesionalią, gerai dirbančią komandą, pukiai reprezentuojančią Lietuvą užsienio investuotojams ir kuriančią verslumo aplinką Lietuvoje. “ – teigia Antanas Zabulis, „Omnitel“ prezidentas, Investuotojų Forumo narys.

Pasak Rūtos Skyrienės, Investuotojų Forumo vykdomosios direktorės, šios organizacijos labai optimizavo savo veiklą, išsigrynindamos savo prioritetus ir įdiegdamos „vieno langelio“ principą. Įstaigų veiklos principai yra paremti verslo įmonių praktika, vykdomi klientų atsiliepimo vertinimai ir į tai atsižvelgiama tobulinant paslaugas. Investuotojų formumo patirtis rodo, kad derinant kasdienius klausimus ir kartu organizuodami svarbius renginius susiduriame su operatyvia ir profesionalia komunikacija bei visuomet sulaukiame vertingo grįžtamojo ryšio.

Organizacija „Versli Lietuva“ ypač sėkmingai įvykdė projektą „Konkurencingumo centras“, kuris paskatino daugiau nei 21% našumo, ir 16% eksporto augimą 60 Lietuvos įmonių, VšĮ „Versli Lietuva“ kasmetiniuose Trade Promotion Organizations Network apdovanojimuose buvo pripažinta antra geriausiai veikiančia eksporto skatinimo organizacija pasaulyje. „Versli Lietuva“ ypač daug prisidėjo prie verslumo kultūros skatinimo: įstaigos verslumo renginiuose dalyvavo dešimtys tūkstančių esamų ir potencialių verslo kūrėjų, su „Versli Lietuva“ pagalba per 2012 m. įsteigta 129 naujos įmonės.

Ogranizacija „Investuok Lietuvoje“ ypatingai atvira bendradarbiavimui ir siekia aukštų rezultatų. „Nuo 2012 metų pavasario įstaigai strategiškai išplėtus savo funkcijas ir pradėjus rūpintis investicinės aplinkos gerinimu, atsirado daug galimybių bendradarbiauti,“ – teigia Rūta Skyrienė. Pasak jos, „Investuok Lietuvoje“ ėmėsi koordinuoti jau įsikūrusių investuotojų teisinius ir procedūrinius klausimus bei padėdami, juos spręsti, skatino užsienio įmones plėstis.

Rūta Skyrienė pastebi, kad turint stiprias organizacijas rezultatai auga ir tokiu periodu labai svarbu išlaikyti stabilumą, kuris atneš daugiau teigiamų pokyčių. „Nugriauti pilį lengiau nei pastatyti naują, todėl mus nustebino p. Lukausko pasitraukimas iš vadovo pareigų šalių susitarimu“, – sakė R. Skyrienė.

Kokie projektai bus finansuojami iš strateginės valstybės investicijų programos, lemia ne metodika, o geri ryšiai ministerijose ir parlamente.

Šiemet strateginiams darbams iš Valstybės investicijų programos išdalyta 4,75 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusiais metais, valstybės investicijos padidėjo kone puse milijardo, arba 10,3 proc. Bet daugelio asignavimų valdytojų, ypač regionų politikų, šitai nedžiugina. Kodėl?
“Valstybės investicijų programa, kitaip dar vadinama VIP, tapo valdančiųjų partijų ir įtakingų žmonių ministerijose įrankiu saviškiams pamaloninti”, – atvirai rėžia Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
Jo vadovaujamai Ignalinos rajono savivaldybei, kaip ir daugeliui kitų, šiemet iš šios programos neskirta nė lito. “Kadangi VIP lėšos dalijamos ne vadovaujantis aiškiais kriterijais, kur valstybei svarbiausia investuoti, o Seimo ir ministerijų koridoriuose, jų gauna tie, kurie yra landžiausi ir žino, kaip prieiti prie šių lėšų skirstytojų”, – atsidūsta didžiausią meravimo patirtį turintis politikas.
Tiesa, šiek tiek anksčiau B.Ropės vadovaujama savivaldybė taip pat įgyvendino net keletą projektų VIP pinigais: renovavo kultūros namus, biblioteką, vaikų globos namus, pastatė SPA centrą, baigė statyti gimnaziją. “Bet tam, kad įtrauktų į sąrašus, o vėliau iš jų neišbrauktų ir pinigų gautume ne vienus, o visus trejus metus – taip, kaip numatyta, teko nuolat važinėti pas ministrus į Vilnių, – prisipažįsta B.Ropė ir priduria: – Be lobistinės veiklos iš šios programos negausi nė cento.”
Beje, dar vadovaudamas Lietuvos savivaldybių asociacijai B.Ropė kartu su ekspertais surinko duomenis apie tai, kaip per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo skirstomos VIP lėšos: kodėl vieni projektai būdavo įtraukiami, o kiti, nors labai panašūs, atmetami, dešimtmečiams įšaldomi ar neretai ir visai nutraukiami. “Mes pamatėme, kad nuo 1990 iki 2000 m. buvo net dešimt savivaldybių, kurioms niekaip nepavyko prasimušti ir gauti VIP paramos bent vienam projektui įgyvendinti. Bet buvo ir kokios šešios savivaldybės, kurios kad ir kokiam projektui prašydavo VIP lėšų, tokiam kasmet ir gaudavo, – pasakoja Ignalinos rajono meras. – Šiuos susistemintus duomenis pateikėme tiek Seimui, tiek Vyriausybei, bet jiems tai nepadarė įspūdžio.”
Taigi pastaruosius aštuonerius metus, pasak pokalbininko, VIP lėšos dalijamos priklausomai nuo centrinės valdžios rinkimų rezultatų: kai Seimo rinkimus laimi dešinieji, investicijų programos gėrybes išsidalija dešiniųjų valdomos savivaldybės, kai kairieji – tuomet šiais pinigais džiaugiasi jų partiečiai.
“Štai socialdemokratai myli Druskininkus, Uteną, konservatoriai palepino Anykščius, Kauną, kitas saviškių savivaldybes”, – vardija valstietis liaudininkas B.Ropė. Beje, panašios nuomonės laikosi ne jis vienas, o absoliuti dauguma merų, kurių savivaldybės metų metais negauna VIP finansavimo arba gavę po metų sulaukia žinių, esą nėra galimybių projekto finansuoti trejus metus, todėl jis neribotam laikui įšaldomas arba nutraukiamas.
Taigi žvilgtelėkime detaliau, kokie projektai ir kodėl nesulaukia valstybės dėmesio ir kiek tai priklauso nuo centrinės valdžios norų bei valstybės strateginių tikslų.

Kasmet keliolika projektų stabdoma, dar keliolika pradedama
“Tai tiesa, Anykščių rajono savivaldybė yra viena lyderių pagal VIP lėšas, tenkančias vienam gyventojui, – prisipažįsta Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir netikėtai priduria: – Bet jei manote, kad mes tuo esame labai patenkinti, klystate. Mes tiesiog bijome dėl šios programos, nes vienais metais gauni finansavimą, o toliau – visiška nežinia.”
Statybos ir rekonstrukcijos darbai VIP lėšomis, pasak S.Obelevičiaus, tęsiasi metų metus, neretai net užmiršti pirminį projekto tikslą. “Štai Anykščių ligoninę statėme visą dešimtmetį, užtruko ir baseino bei bibliotekos statybos. Viena vertus, patį baseiną mes turime, bet įėjimas į jį ir toliau apgriuvęs. Atvažiavo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis ir sako: “Jūs jau gavote VIP paramą baseinui, čia jau galima plaukioti, daugiau pinigų pastatui baigti remontuoti neskirsime, nes reikia statyti baseiną Šilutėje.” Arba štai gavome lėšų bibliotekai statyti, bet įrangai pinigų neskyrė, todėl žiemą teko šildyti dvi bibliotekas – senąją ir naująją. Anykštėnai mano, kad meras kvailys, o aš negaliu jiems paaiškinti, kad toks neūkiškumas ne dėl mano kaltės, – pasakoja meras. – Dar vienas pavyzdys – Troškūnų K.Inčiūros gimnazija: prieš penkerius metus iš VIP buvo skirta lėšų pastato išorei tvarkyti, todėl dabar kevalas švyti, o viduje stirkso laidai, atšokinėjęs parketas ir pan.”
Panašiai šneka ir Utenos rajono vadovas socialdemokratas Alvydas Katinas. “Ši programa yra trimetė, bet į ją įtraukti dideli investiciniai projektai nebaigiami metų metais. Jei vienais metais gavai finansavimą, tai nereiškia, kad ir kitąmet gausi, todėl vėl pradedi žygius nuo nulio su ištiesta ranka, – dėsto A.Katinas. – Štai Utenos sporto arena, atsiėjusi 45 mln. Lt ir pastatyta iš VIP bei ES paramos lėšų, ir Miškinių biblioteka, kainavusi 9 mln. Lt ir vėlgi pastatyta VIP bei ES paramos lėšomis, pripažinti vienais geriausių tokio tipo statinių. Bet tiek jiems užbaigti, tiek tam, kad kaip dauguma VIP pinigais pradėtų projektų jie nevirstų nesibaigiančiomis statybomis ar netgi griūvančiais paminklais, teko patiems sukti galvą, iš kur gauti lėšų viskam baigti. Tarkime, sporto areną statėme net penkerius metus, bet baigėme tik todėl, kad ieškojome kitų finansavimo šaltinių. Šį rudenį baigsime 7 mln. Lt vertės kultūros centro statybą. Ją vėlgi pradėjome iš VIP lėšų, bet jų užteko tik pusei išorės sienų nudažyti, bet negali palikti pusę pastato dažyto, kitos pusės ne, todėl vėl ieškojome kitų šaltinių – ES paramos lėšų. O kultūros centrui metams buvo skirta tik 100 tūkst. Lt, tad jei būtume laukę tik valstybės paramos statyboms baigti, tai būtų trukę keliasdešimt metų.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kurios Lietuvos savivaldybės pagal gebėjimą pritraukti užsienio investicijų yra lyderės, o kurios autsaiderės?

Praėjusiais metais užsienio investuotojai savo projektams įgyvendinti dažniausiai rinkosi keturias Lietuvos savivaldybes. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ preliminariais duomenimis, Kauno savivaldybėje 2012 m. paskelbtų planuojamų investicijų vertė siekė 3 mln. Lt tūkstančiui gyventojų, Marijampolėje – 2,8 mln. Lt, Vilniuje – 1,7 mln. Lt, o Elektrėnuose – 0,7 mln. Lt.
„Pagal investicijų vertę vienam gyventojui pernai išsiskyrė Kaunas. Tai nulėmė „Fortum Heat“ Lietuva paskelbtas kogeneracinės jėgainės statybų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planas. Kaune 2012 m. taip pat plėtėsi jau seniau įsitvirtinę investuotojai „Kitron“, „KB Components“, „Peikko Lietuva“ bei paskelbta apie naują majonezo gamyklos „Hes-Pro Finland“ statybą“, – vardijo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Milda Dargužaitė.
Dideles investicijas, tenkančias tūkstančiui gyventojų, Marijampolės savivaldybėje 2012 m. lėmė vienas beveik 172 mln. Lt vertės „CargoBeamer“ logistikos terminalo projektas. Šią savivaldybę užsienio investuotojai pasirinko todėl, kad čia yra skirtingo pločio geležinkelio bėgių sankryža. „Įmonės naudojama technologija leis greitai perkrauti krovinius iš plačios į siauros vėžės sąstatus. Taikant tokią technologiją bus sumažintas transportavimo laikas tarp Vakarų ir Rytų, tad įmonė tikisi padidinti krovinių srautą. “CargoBeamer” tikslas – krovinių srautas iš Dortmundo iki Rygos ir į Maskvą“, – informavo M.Dargužaitė.
Jei ne minėti du stambūs projektai Kaune ir Marijampolėje, pagal investicijas, tenkančias tūkstančiui gyventojų, pirmautų Vilnius, nes į sostinę ateina daugiausiai projektų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pagal investicijų vertę didžiausias pernai Vilniuje paskelbtas projektas buvo 500 mln. Lt vertės nauja biokuro gamykla, kurią planuoja statyti „Dalkia Eastern Europe“. Vilniuje taip pat plėtėsi jau veikiančios užsienio bendrovės, duris atvėrė viešbučiai “Kempinski” ir “Choice Hotels”.
Tuo tarpu į Elektrėnus ateina Vokietijos „Bio-chem“ bendrovė, planuojanti investuoti apie 20 mln. Lt ir gaminti paviršių priežiūros priemones, skirtas geležinkelių, lėktuvų infrastruktūrai prižiūrėti. Kitos savivaldybės, jei lygintume gyventojų skaičių ir paskelbtų užsienio investicinių projektų vertę, pernai gerokai nusileido lyderiams. Klaipėdoje 2012 m. užfiksuotas tik vienas projektas – plėtėsi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonės “Espersen Lietuva”, Panevėžyje du: pramoninių mašinų ir įrenginių gamintojo „Lipro Engineering BV“ bei Norvegijos baldų gamintojo „Hjellegjerde“, nusprendusio perkelti visą savo gamybą į Lietuvą.

Daugiausiai užsienio investicijų – Mažeikiuose ir Vilniuje

Pernai daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) laimėjusiems miestams dėl jų kovoti neblogai sekasi ne tik pastaruosius kelerius metus, bet ir nuo pat nepriklausomybės pradžios. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pardavus „Mažeikių naftą“ pagal sukauptų TUI rodiklį į viršūnę iškopė Mažeikiai (64,5 tūkst. Lt vienam gyventojui), o antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus miestas (42,8 tūkst. Lt vienam gyventojui). Šiuose miestuose vienam gyventojui tenka tris–penkis kartus daugiau užsienio investicijų, nei siekia šalies vidurkis. Pagal šį rodiklį Vilnius ir Mažeikiai netgi pasiekia Estijos vidurkį, nuo kurio Lietuva atsilieka beveik triskart.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.