BFL

Mažėjant vietinei rinkai, Lietuvos įmonėms teks pamąstyti, kaip didinti ar bent išlaikyti dabartines verslo apimtis

Žinia, kad Lietuvoje liko vos trys milijonai gyventojų, kelia nerimą verslui. Prognozuojama, kad sparčiai traukiantis šalies rinkai Lietuvos patrauklumas mažės ne tik tarp užsienio investuotojų, bet ir tarp vietos verslininkų.

Lietuvos rinkai susitraukus ik trijų milijonų gyventojų ir dėl didelių emigracijos tempų mažėjant toliau, verslininkai priversti ieškoti naujų būdų, kaip artimiausiu metu išlaikyti verslo apimtis. Labiausiai galvą teks pasukti į vidaus rinką orientuotiems verslams, kuriems šis emigracijos vėzdas vožtelės dvigubai – mažėja ir vartotojų, ir potencialių darbuotojų.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad į vidaus vartojimą orientuotų įmonių arba reikės mažiau, arba jos turės mažinti veiklos apimtis”, – prognozuoja prekybos tinklo “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

“Kadangi statome gyvenamuosius namus, ši žinia mūsų nedžiugina, nes reikės mažiau butų. O kvalifikuotų darbininkų trūkumas jau šiandien yra problema, sukurianti nepatogumų”, – taip į žinią, kad mūsų teliko tik trys milijonai, reaguoja “YIT Kausta” generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Vis dėlto jis tikisi, kad įmonei darbo nepritrūks ir jo apimčių mažinti neteks dėl Lietuvos gyvenamųjų būstų specifikos. “Lietuvoje daug senų namų – reikės juos renovuoti ar naujus statyti, nes poreikis atnaujinti būstą buvo visais laikais. Tai priklausys ir nuo Vyriausybės strategijų bei vizijų”, – dėsto K.Vanagas.

Gyventojų mažėjimas ypač skausmingas keleivių transporto bendrovėms. Keleivių vežimo bendrovės “Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas apgailestauja, kad per dešimt metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo apie 13 proc. “Praradimus šiek tiek kompensuosime imdamiesi naujų verslų. Liepą startuosime su “Kautra Cargo” – užsiimsime ne tik keleivių, bet ir krovinių pervežimu. Be to, norime suaktyvinti siuntų gabenimą autobusais, keleiviams pasiūlyti naujų paslaugų. Kaip žinote, jau siūlome dviračių gabenimą autobusu”, – artimiausius planus plėsti verslą vardija L.Skardžiukas.

Išankstiniams visuotinio gyventojų surašymo duomenims atskleidus tai, ką vidaus rinkoje dirbantys verslininkai jau seniai nujautė, – kad Lietuvos rinka smarkiai traukiasi, verslams, galintiems įkelti koją į užsienio rinkas, atsirado dar viena rimta paskata ilgai nedelsti. Aktyviai gretutinių rinkų ieško ir įmonė “Actas”. Pernai bendrovei neblogai sekėsi prekiauti Baltarusijoje ir 15 proc. padidėjęs eksportas kompensavo pardavimo praradimus Lietuvoje. Tačiau šiemet, pasak “Acto” generalinio direktorius Aloyzo Ubio, dėl valiutų krizės Baltarusijoje dirbti ten darosi sunku.

Tiesa, Lietuvos verslininkų žvalgytuvės užsienyje gali reikšti ne tik eksporto didėjimą, bet ir investicijų nutekėjimą iš Lietuvos. “Į eksporto rinkas verslas ir taip veržiasi, o sparti emigracija dar labiau parodo, kad eksporto rinka yra perspektyvesnė. Mažėjant gyventojų, vietinės rinkos augimas darosi problemiškas. Pagrindinė problema – kad net vietinis verslas gali imti labiau žvalgytis į aplinkines šalis, kuriose darbo jėgos daugiau ir ji pigesnė. Pavyzdžiui, į Baltarusiją, kai ten situacija susitvarkys. Verslininkai gali imti galvoti apie gamybos plėtrą ten, o ne Lietuvoje”, – atkreipia dėmesį “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Šiemet plėtrą į kitas rinkas pradėjo “Vičiūnų” restoranų grupė. Po dviejų mėnesių pirmas šios įmonės prekės ženklo “Charlie Pizza” restoranas duris atvers Rygoje. Latvijoje šiemet iš viso ketinama atidaryti du tris restoranus.

“Mūsų strategijoje numatyta, kad dešimties metų laikotarpiu didesnė dalis apyvartos susidarytų ne Lietuvoje, nes kito kelio nėra. Pirmieji žingsniai žengti, mes plečiamės į Latviją. Vėliau norėtųsi eiti į šalis, kuriose kitokia demografinė padėtis, nes iš vienos pusės mūsų verslui reikalingos burnos, iš kitos pusės –  darbo jėga. Mes privalome šito siekti, jei mąstome apie ilgalaikę įmonės perspektyvą, nes restoranų tinklui reikalingas tam tikras gyventojų skaičius. Jei gatvės bus tuščios ir namo galėsi grįžti per dvi minutes, restoranų poreikio nebus. Restoranams reikia didmiesčių, judėjimo, transporto spūsčių”, – planais dalijasi “Vičiūnų” restoranų grupė direktorius Gediminas Balnis.

Mažesnė rinka verslui reiškia ir didesnę konkurenciją. “Jei, tarkim, Prancūzijoje, kur rinka yra auganti, užimi jos 6 proc., užtenka šią dalį išlaikyti, kad augtum. O mes turime perkąsti gerklę konkurentams ir didinti rinkos dalį, kad galėtume gyventi, nes rinka traukiasi. Kito kelio nėra”, – neslepia G.Balnis.

Atbaidys užsienio investuotojus

Vadovai ir ekonomistai įžvelgia dar vieną Lietuvos mažėjimo grėsmę – ši tendencija pirmiausia neigiamai atsilieps užsienio investicijoms. “Ne kartą esu skaičiavęs investicijas į užsienio šalis, ir pirmi dalykai, kuriuos įvertini planuodamas verslą kitoje šalyse, – PVM tarifas, su darbo santykiais susiję mokesčiai, gyventojų skaičius bei jų kitimo tendencija. Šiuolaikinės ekonomikos pagrįstos tikėjimu, kad ekonomika nepertraukiamai turėtų augti, kad vartosime daugiau, kad žmonių bus daugiau, o pas mus gyventojų mažėja”, – apgailestauja G.Balnis.

Tokią pat grėsmę mini ir R.Rudzkis, pabrėždamas, kad didžiausias Lietuvos turtas – darbo jėgos ištekliai. “Negalime pasigirti nei didžiuliais naftos turtais, nei turizmo rojumi. Mūsų turtas – darbštūs, išsilavinę, kvalifikuoti žmonės.

Kadangi tų žmonių sparčiai mažėja, ilgalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos liūdnokos. Matome, kaip sparčiai mažėjant darbo jėgos sunku pritraukti užsienio investicijų”, – tvirtina ekonomistas.

G.Balnis mano, kad sparčios gyventojų mažėjimo tendencijos gali atbaidyti ne tik į vietinę rinką besiorientuojančius užsienio investuotojus, bet ir ketinančiuosius daugiausia dirbti kitoms rinkoms.

“Man keista girdėti sakant, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – euras, biudžeto subalansavimas. Pagrindinė problema – gyventojai. Į vidaus vartojimą orientuota įmonė Lietuvoje patirtų nokautą dėl PVM tarifo ir su darbo santykiais susijusių mokesčių. Jei planuoji statyti gamyklą, nuo idėjos iki gamyklos pastatymo praeina dveji treji metai, o po trejų metų šalyje bus problema – darbo užmokesčio sąnaudos išaugusios, vidaus rinkos nėra, žmonių mažėja. Tarkim, pastatome gamyklą Švenčionyse ir realizuojame produktą Lenkijoje. Bet tada koks tikslas statyti gamyklą Lietuvoje?

Juk prisideda logistikos išlaidos. Investicijos turi būti kažkaip pritraukiamos, o kuo mes patrauklūs? PVM tarifu, su darbo santykiais susijusiais mokesčiais ar geru klimatu?” – ironizuoja G.Balnis.

Artimiausiu metu prognozuojamas darbo jėgos trūkumas atsilieps ir mūsų su eksportu susijusiam sektoriui, kuris šiuo metu sparčiai auga. “Nors eksportuojanti pramonė dirba pasaulio rinkoms ir turi neribotas galimybes plėstis, jau dabar iš įmonių ateina signalai, kad nėra kvalifikuotų darbuotojų. Per dvejus metus tai taps tikrai aštria problema”, – neigiamas emigracijos pasekmes Lietuvos konkurencingumui komentuoja R.Rudzkis.

Įsivežti darbuotojų – ne išeitis

Lietuvoje mažėjant kvalifikuotos darbo jėgos, vis dažniau kalbama apie galimybę įsivežti darbuotojų iš kitų šalių. “Pats gyventojų skaičius neturi reikšmės, yra šalių, kurios mažesnės už Lietuvą, kaip Liuksemburgas ar Islandija, bet gyvena normaliai. Problema, kad didelė emigracija keičia Lietuvos demografinę struktūrą – išvyksta darbingo amžiaus žmonės. Atsižvelgiant į demografinės struktūros neoptimalią sudėtį, teks atleisti imigracijos varžtus”, – prognozuoja ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Čičinskas.

Jis primena, kad pagal plotą už Lietuvą mažesnėje Šveicarijoje ar visais atžvilgiais mažesniame Liuksemburge gyventojų, gimusių kitose šalyse, esama iki penktadalio, o Lietuvoje – vos keli tūkstančiai.

Tuo tarpu R.Rudzkis mano, kad kompensuoti Lietuvos gyventojų praradimo imigrantais praktiškai neįmanoma. “Pirma, jie sukuria savų problemų. Antra, kadangi esame Šengeno zonoje, mums sunku pritraukti gyventojų iš kitų šalių, nes mūsų gyvenimo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse”, – į nepalankias aplinkybes dėmesį atkreipia ekonomistas.

Vis dėlto pirmiausia reikėtų ne ieškoti galimybių įsivežti darbuotojų iš kitų šalių, o atkreipti dėmesį į šimtatūkstantinę Lietuvos bedarbių armiją. “Gal iš gausaus bedarbių kiekio ne visi parengti ar pasirengę dirbti, bet diskutuojame, kad juos reikėtų parengti darbo vietose, o ne darbo biržos organizuojamuose kursuose, po kurių darbdaviai vis tiek turi juos papildomai apmokyti. Tas lėšas, kurios skiriamos bedarbiams perkvalifikuoti, reikėtų nukreipti į įmones – būtų ir paskata, ir geresnis rezultatas”, – vizija, kaip pirmiausia išnaudoti savąją darbo jėgą, dalijasi įmonės “Actas” gen. direktorius ir Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys A.Ubis.

Box
Lietuvoje gyventojų sparčiai mažėja
Metai    Gyventojų skaičius (mln.)
1989    3,675
2001    3,484
2011*    3,05
2050**    2,5 mln.
* išankstiniai gyventojų surašymo duomenys
** Jungtinių Tautų prognozė
Šaltinis: Statistikos departamentas, Jungtinės Tautos

BFL

Baltijos šalių biržoms negalint pasigirti likvidumu, didelė dalis vietinių investuotojų pereina prekiauti į užsienį. Tai patvirtina ir statistika, o investicijų valdytojai kalba, kad užsienyje jau prekiauja daugiau nei pusė investuotojų. Tiesa, prekyba užsienyje susijusi ir su specifine rizika.

Dienos apyvartai Vilniaus, taip pat Talino ar Rygos biržose tik retkarčiais pastaruoju metu perkopiant 0,5 mln. eurų ribą, finansų makleriai vis garsiau prabyla, kad nemaža dalis vietinių investuotojų prekiauti vertybiniais popieriais pradėjo užsienio rinkose, rašo “Verslo žinios”.

“Vilniaus biržoje 2011 metais, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, jaučiamas akivaizdus sandorių sumažėjimas. Manau, kad pagrindinė to priežastis yra didžiųjų užsienio investuotojų dėmesio rinkai trūkumas, mat būtent jie pažadina ir smulkesnius vietinius investuotojus”, – teigė Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas Artūras Keleras.

Anot jo, į vietinę biržą investuotojų nevilioja akcijų kainos ir rizikos santykis, palyginti su kitais regionais, tarkime, Balkanų, jis yra nepatrauklus.

“Nereikia pamiršti ir to, kad didysis rinkos šuolis jau įvyko – indeksas “Omx Vilnius” 2009 metais pašoko 46 proc., o pernai – 56,5 proc. Atitinkami Talino biržos rodikliai dar didesni”, – pridūrė A. Keleras.

Finansų maklerio įmonės “Orion Securities” Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis teigė, jog užsienyje šiuo metu investuotoja 60-70 proc. mūsų klientų, o Lietuvoje – apie 30-40 procentų.

“Didesnį susidomėjimą užsienio rinkomis jaučiame jau gerą pusmetį, o tai lemia kelios priežastys, visų pirma rinkos dydis, likvidumas joje”, – kalbėjo finansų maklerio įmonės “Orion Securities” Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, Lietuvos gyventojai ir institucijos balandžio pradžioje užsienyje turėjo 16,051 mlrd. litų vertės vertybinių popierių. Per metus šis skaičius išaugo 26 procentais.

BFL

Lietuvoje veikiantys privataus kapitalo fondai ir įmonės šiemet aktyviai ieško investicijų ir neabejotinai turėtų pažerti naujienų. Prognozuojama, kad jie dalyvaus mažiausiai penkiuose sandoriuose, o bendra suma, kurią jie galėtų iš viso skirti investicijoms, siekia 80-100 mln. eurų (276-345 mln litų).

“Verslo žinios” rašo, kad tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė “Deloitte” neseniai atliko periodinį tyrimą ir apklausė Vidurio Europoje (taip pat ir Lietuvoje) veikiančių privataus kapitalo (angl. private equity) fondų ir įmonių investicijų valdytojus. Jų buvo teirautasi, kaip jie vertina artimiausio laikotarpio perspektyvas, o pagal apklausos rezultatus sudarytas privataus kapitalo investicijų valdytojų pasitikėjimo indeksas.

Jo reikšmė šiemet balandį, palyginti su pernykščiu spaliu, pašoko 13 punktų, iki 153, ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007-ųjų balandžio.

“Šių fondų valdytojų optimizmas atsitiesė visų pirma dėl atsigaunančios ekonomikos. Daugelis bankų ir analitikų prognozuoja, kad didžiosios dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomika šiemet augs, o tai automatiškai atsiliepia investuotojų rizikos apetito augimui”, – sakė “Deloitte Lietuva” Finansų konsultacijų departamento vadovas Linas Galvelė.

Anot jo, 2009-2010 metais privataus kapitalo fondai buvo beveik sustabdę investicijas.

“Fondai yra pritraukę pakankamai daug pinigų, tačiau visus dvejus metus jais nerizikavo. Dabar investuoti juos spaudžia terminai, mat paprastai fondai turi apibrėžtą investavimo laikotarpį, tarkime, penkerius metus” – sakė L. Galvelė

Jo nuomone, šiemet Lietuvos privataus kapitalo fondai ir įmonės dalyvaus bent 3-5-iuose įmonių (ar jų akcijų dalies) įsigijimo sandoriuose, dar poroje ar daugiau sandorių turėtų dalyvauti užsienio privataus kapitalo subjektai.

Rizikos kapitalo fondo “LitCapital” valdantysis partneris ir Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda sakė, kad dar pernai Lietuvos įmonių savininkai visiškai nerodė jokio noro derėtis dėl sandorio arba jis atsirasdavo tik bendrovei patekus į kritinę padėtį. Mat jei įmonė dar galėjo susitvarkyti pati be papildomo kapitalo įliejimo, taip ir darė.

“Šiemet to noro atsirado, o svarbiausia – susiformavo poreikis investuoti į plėtrą. Plėtros planų staiga atsirado tikrai nemažai, tad įmonės ruošiasi leisti naujas akcijų emisijas, parduoti dalį esamų akcijų ar kitais būdais pritraukti privataus kapitalo”, – sakė jis.

BFL

Vilnius pradedamas juosti aplinkkelių žiedu. Iki šiol aplinkkeliais galėjo pasigirti Kaunas

“Kito tokio palankaus projektams įgyvendinti laikotarpio, kaip 2007–2013 m., Lietuvos transportas veikiausiai lauks ilgai”, – “Veidui” prognozavo Transporto investicijų direkcijos vadovas Alminas Mačiulis.

Šiuo finansiniu laikotarpiu transportas turi galimybę panaudoti net 5,4 mlrd. Lt ES lėšų. Iš jų iki šių metų pradžios, tai yra septynmečiui perkopus į antrąją pusę, transporto sektorius sugebėjo panaudoti 2,1 mlrd. Lt, arba maždaug 40 proc. lėšų. Toks rezultatas kone dvigubai viršijo bendrą šalies vidurkį, nors pagal europinių lėšų panaudojimą Lietuva tarp ES valstybių šių metų pradžioje užėmė garbingą trečią vietą po Airijos ir Estijos.

Kokią įtaką Lietuvos transporto infrastruktūros plėtrai teikia ES finansavimas, rodo kad ir tokie skaičiai: 2010 m. į šalies transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 1,48 mlrd. Lt, iš jų net 1,14 mlrd. Lt, arba 77 proc., sudarė ES struktūrinė parama.

Prognozuojama, kad “auksinio finansavimo laikai” truks bent iki 2015 m., kol bus leidžiama atsiskaityti už 2007–2013 m. laikotarpiu pradėtus projektus. O štai vėlesnė perspektyva – miglota. Visi mūsų kalbinti transporto ekspertai spėjo, kad 2014–2020 m. tokie dosnūs nebebus. Kadangi Lietuvos biudžeto galimybės įgyvendinti milijardinės vertės projektus kuklios, vis dažniau girdime apie viešos ir privačios partnerystės (VPP) projektus, kurie populiarūs Vakarų Europoje. Toks modelis verslui sudaro sąlygas plėstis efektyviai investuojant kapitalą, o visuomenei – turėti reikalingus objektus greičiau, nei leistų juos įgyvendinti viešųjų finansų galimybės.

Tarp Varšuvos ir Talino

Nuo kalbų prie darbų Lietuvoje perėjo geležinkelio “Rail Baltica” europinės vėžės tiesimas: per metus nuo praėjusių metų gegužės mūsų geležinkelininkai nuo Lenkijos pasienio Marijampolės link pasistūmė maždaug 22 km. Tiesa, kaimyninės valstybės – Lenkija ir Latvija, kurioms naujų vėžių tiesti nereikia, sau priklausančių maršruto atkarpų neskuba tvarkyti taip, kad traukiniai jomis galėtų judėti 120 km per valandą greičiu. Latviai, nepaisydami ES grūmojimų ir vertindami krovinių srautus, pareiškė, kad pirmenybę teiks greitiesiems traukiniams į Maskvą, juolab Rusijos geležinkelių vadovai prieš 2018 m. rengiamą pasaulio futbolo čempionatą žada negailėti lėšų patogesniam susisiekimui su Ryga ir Kijevu.

Lenkai irgi neskubėdami rengia Lietuvos link vedančio geležinkelio rekonstrukcijos projektus, tačiau konkrečių investicijų iki 2014 m. skirti neketina. Ir tik vieninteliai estai jau šiandien deklaruoja savo teritorijoje galintys užtikrinti pageidaujamą traukinių greitį – tik duokit ką vežti…

Nors teigiama, jog į “Rail Balticą” investuojama tam, kad dalis krovinių nuo kelių būtų perkelta ant bėgių, automagistralę “Via Baltica” nuo Lenkijos sienos iki Kauno taip pat ketinama platinti iki keturių eismo juostų, nes dabartinis kelias nebeatitinka transporto srautų. Vis dėlto Latvija ir Estija dar nemato būtinybės platinti jų teritorijoje esančios magistralės, teigdamos, kad ir dvi eismo juostos kol kas tenkina vairuotojus.

Logistikos centrai – per sklypininkų interesus

Kitas ilgai ir sunkiai stumiamas projektas – viešieji logistikos centrai (VLC), sudarantys sąlygas verslui kurtis šalia intermodalinių transporto terminalų ir kartu optimizuojantys krovininio transporto maršrutus, sumažinantys vilkikų skaičių miestų gatvėse. “Labiausiai į priekį pasistūmėjo vilniečiai – čia vykdomas VLC projektavimas. Šalia sostinės, prie Vaidotų geležinkelio stoties, kuriamas logistikos centras turi palankiausią perspektyvą dabartinės krovinių apyvartos atžvilgiu. Šiauliai, kur biurokratinių nesusipratimų vilkstinė buvo trumpiausia, irgi jau projektuoja VLC, tačiau jie gali susidurti su krovinių stygiumi”, – komentuoja A.Mačiulis.

O Kaune tik neseniai apsispręsta dėl VLC tinkamiausios vietos – Karmėlavos alternatyvą ilgoje ir permainingoje kabinetinėje kovoje, kurioje neapsieita be žemės savininkų lobizmo, įveikė Palemonas. Šiuo metu laukiama konkurso dėl techninio projekto rengimo.

Labiausiai miglota situacija – Klaipėdoje. Čia VLC kūrimas buvo sustabdytas paaiškėjus, kad numatytoje teritorijoje per keletą metų patyliukais pridygo ištisas kompleksas privačių sklypų. Dėl naujos vietos kol kas neapsispręsta, bet “Veido” kalbintas VGTU profesorius Ramūnas Palšaitis tvirtina, kad kai kuriose iš numatytų alternatyvų šalia uostamiesčio apsukrių sklypininkų istorija kartojasi.

Artima ir tolima

Ambicingiausiais projektais, kaip jau įprasta, stebina Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Čia 2010-ųjų pabaigoje pagaliau pradėta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) statyba, nors iki šiol nežinoma, kokios apimties finansinės paramos ilgai svarstomas projektas sulauks iš ES. Mat Briuselio valdininkų netenkina tai, kad viešomis lėšomis statoma infrastruktūra skiriama privačiam verslui plėtoti, tai yra turi iš anksto žinomą ilgalaikį terminalo operatorių.

Kol kas statybos rangovo konkursą laimėję “Latvijas tilti” statybininkai renčia įstrižai krantinės atžvilgiu pasvirusį 210 m ilgio pirsą, tarp kurio polių tam, kad būtų išvengta sąnašų sankaupų, pratekės marių vanduo. Prie šio pirso vienu metu galės švartuotis trys laivai. Manoma, kad Kiaulės nugaroje pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą čia dėl saugumo gali tekti švartuoti “DFDS Seaways” kompanijos keleivinius-krovininius keltus, plaukiančius į Vokietiją ir Švediją, kurie šiuo metu aptarnaujami Jūrų perkėlos terminale. Tačiau uosto vadovai pabrėžia, kad vien tik senų laivybos linijų kilnojimas iš vieno terminalo į kitą jų netenkintų, nes taip KKKT statybos išlaidų, kurios siekia 114 mln. Lt, grąža pernelyg užtruktų.

Šio terminalo kompleksui priklauso ne vien naujos krantinės, bet ir jo link vedančių gatvių rekonstrukcija, neseniai baigtas teritoriją kirsiančio geležinkelio viadukas, taip pat – operatoriaus lėšomis statomi sandėliai bei aštuonių aukštų administracinis pastatas su pirso link vedančia keleiviams skirta galerija.

Kitas uosto ateities projektas, kurio galimybes kol kas vertina ekspertai, siejamas su galimybe priimti Klaipėdoje maksimalios grimzlės laivus, įplaukiančius į Baltijos jūrą Didžiojo Belto sąsiauriu. Tam reikėtų 17 m gylio prie krantinių. Kol kas neapsispręsta, kokį – išorinį (t.y. jūroje dislokuotą) ar vidinį (t.y. dabartinio uosto teritorijoje) giliavandenį uostą statyti būtų racionaliausia.

Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijos pirmąją tarpinę ataskaitą neseniai pristatęs ekspertų konsorciumas vertino keturias giliavandenio uosto vietas: Melnragėje (pratęsiant šiaurinį uosto molą), Šventojoje, Būtingėje ir pietinėje dabartinio Klaipėdos uosto dalyje, užpylus Smeltės pusiasalį nuo Kiaulės nugaros skiriančią protaką. Perspektyviausia vieta išoriniam uostui pripažinta Melnragė, tačiau kol dabartinio uosto metinės apyvartos priartės prie jo maksimalių galimybių ribos, šiuo metu vertinamos 50 mln. tonų, siūloma tolesnė plėtra Kuršių mariose.

BFL

Pasaulinė pinigų perlaidų lyderė “Western Union” Vilniuje prieš porą savaičių atidarė Europos regiono operacijų centrą. Simbolinę juostelę perkirpo premjeras Andrius Kubilius, JAV ambasadorė Anne Derse, “Western Union” Centrinės ir Rytų Europos regiono vadovas Konradas Olszanieckis, ūkio ministras Rimantas Žylius, naujojo centro vadovas Cortas Normanas

Misija pritraukti daugiau užsienio kapitalo įmanoma, jei turėsime kvalifikuotų darbuotojų ir palankesnę nei kitose šalyse verslo aplinką.

“Neturime išteklių ir didelės rinkos. Tad užsienio investuotojus galime patraukti tik intelektu ir išskirtiniais produktais”, – Lietuvos padėtį kovoje dėl užsienio investicijų apibrėžia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Traukia ir intelektuali, ir nebrangi darbo jėga

Jei virtualėjančiame pasaulyje galima teikti dalį paslaugų iš bet kurio civilizuoto pasaulio krašto, kodėl to nedaryti iš Lietuvos? Viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis pasakoja, kad Belgijos įmones ir Briuselyje įsikūrusias tarptautines korporacijas labiausiai būtent ir domina investicijos į paslaugų sektorių – bankininkystę, apskaitą, telekomunikacijas. Kur nueis kapitalas, priklauso nuo to, kas pasiūlys geriausią sąnaudų, žmogiškųjų išteklių kokybės ir palankaus ekonominio klimato sprendimą.

Tokios dabar vyraujančios tarptautinių kompanijų verslo mados daro realų mūsų Vyriausybės strateginį uždavinį iki 2015 m. tapti Šiaurės Europos regiono paslaugų centru. IT, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, klientų aptarnavimo ar personalo paieškų funkcijas į Lietuvą jau perkelia įvairių šalių bendrovės (JAV – CSC, “Western Union”, Skandinavijos – SEB, “Mirror Support Services”, “Royal Unibrew” ir kt.), britų “Barclays” banko padalinys Lietuvoje aptarnauja visos grupės verslą pasauliniu mastu.

Koks šių centrų plėtros potencialas? “Šiandien juose dirba apie 5 tūkst. darbuotojų ir kalbama apie dar iki 2 tūkst. naujų. Panašaus dydžio kaip Vilnius Krokuvos mieste paslaugų centrai duoda darbo 80 tūkst. specialistų”, – lygina viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” vyriausiasis analitikas Dalius Simėnas.

Intelektu ir palankia moksliniams tyrimams mokesčių sistema Lietuva traukia ir investuotojus į mokslo srities įmones. Medicininės įrangos įmonę “Viltechmeda” nusipirko JAV korporacija “Moog”, steigiamas IBM išradimų komercializavimo centras, užsienio investuotojų sulaukė biotechnologai: Izraelio milžinei TEVA dabar priklauso “Sicor Biotech”, JAV korporacijai “Thermo Fisher Scientific” – “Fermentas”. Lietuvių valdoma BOD grupė, kuri planuoja Vilniuje pradėti saulės elementų gamybą, numato bendradarbiauti su pirmaujančiais fotoelementų įrenginių koncernais.

Galime suteikti europietiškas privilegijas

Dar vienas Lietuvos privalumas yra tas, kad trečiųjų šalių investuotojai, investuodami į mažą ekonomiką, kartu atranda didžiulę ES rinką. “Azijos šalių – Pietų Korėjos, Kinijos, taip pat Ukrainos, Baltarusijos bendrovės mus regi kaip placdarmą įeiti į 500 mln. vartotojų ES rinką. Investavimas Lietuvoje joms reiškia, kad čia trečiųjų šalių pagamintoms prekėms ir paslaugoms, parduodamoms ES, nebus taikoma jokia papildoma tarifinė ir netarifinė našta. Be to, pasinaudojant patogia transporto infrastruktūra ir Lietuvos vežėjais tos prekės bus pristatomos atokiausių ES regionų vartotojams konkurencingomis kainomis”, – aiškina D.Simėnas.

Pavyzdžiui, jei Klaipėdos uostui pavyktų pasiekti regioninio prekių perskirstytojo statusą, investavus į giliavandenį uostą per Klaipėdą galima užsitikrinti 2 proc. Kinijos prekių srauto, jei tokio projekto imtųsi Kinijos investuotojas. Tada Šiaurės ir Baltijos šalių logistikos centro vizija, kurią siekiama materializuoti 2011–2021 m., taptų išties reali.

Rezervai – ir tradicinė pramonė, ir mūsų išskirtinumas

Vaikantis naujų tendencijų nereikia užmiršti ir tradicinės pramonės. Juolab, kaip primena analitikas D.Simėnas, statistiškai reinvesticijos sudaro apie 70 proc. visų įgyvendinamų užsienio investicijų projektų pasaulyje.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė čia įžvelgia geras Lietuvai tendencijas: “Pasaulis jau persisotino pigiomis, bet menkesnės kokybės kiniškomis prekėmis ir vėl atsigręžė į Rytų bei Centrinę Europą.” O investicijos Lietuvoje šaknis įleidusiai baldų, tekstilės, maisto pramonei padėtų kurti naujoviškesnius produktus, didinti darbo našumą.

Lietuvos verslo atstovas Briuselyje T.Vasilevskis pastebi, kad didėja susidomėjimas atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. O Investuotojų forumo vadovė R.Skyrienė mano, kad rezervų vilioti užsienio kapitalą dar turime daugelyje sričių. “Pavyzdžiui, kūrybinės industrijos. Kodėl mums nepasidaryti naujuoju Milanu? Mūsų dizaineriai vertinami, neblogai išplėtota tekstilės, siuvimo pramonė. Galėtume būti ne tik drabužių, bet ir baldų, kitų sričių dizaino centras.

Dar daug ką galima padaryti turizmo srityje. Lietuvoje dar yra tinkamos žemės ekologinei žemdirbystei. Juk vieną dieną pagaliau leisime įsigyti žemės ir užsieniečiams. Jau kalbama apie mokymo įstaigų filialus Lietuvoje”, – naujas galimybes vardija R.Skyrienė.

Rengti specialistus, lengvinti verslo sąlygas

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, savo prioritetu paskelbusi užsienio investicijų medžioklę, pernai maždaug trečdaliu pralenkė kaimynus latvius ir net estus. Koncentruojamasi į paslaugų sektorių, kuriam dar iki 2012 m. turėtų tekti trečdalis tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

“Investuok Lietuvoje” vadovės R.Skyrienės įsitikinimu, pasirinkta teisinga kryptis – vilioti prestižinius vardus, nes tada šalį pastebi ir į ją ateina ir smulkesni investuotojai. Tačiau “DnB NORD” grupės vyr. ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, žvelgiant į vidutinį ir ilgesnį laikotarpį reikėtų orientuotis ne vien į garsius vardus ir juos pirkti už išskirtines verslo sąlygas, o gerinti aplinką visam verslui.

Naujai rengiamoje investicijų pritraukimo strategijoje, kaip informavo Ž.Kriščiūnienė, būtent ir koncentruojamasi į verslo sąlygų gerinimą, skaidrų bendrovių valdymą, verslo infrastruktūros plėtrą ir švietimą. Nors tarp dosniausių investuotojų išlieka rusai ir lenkai, išskirtinis dėmesys bus skiriamas skandinavų kalbų mokymuisi.

Analitikas D.Simėnas vardija, ko reikia, kad laimėtume kovą dėl investicijų: “Turime užtikrinti mokančiųjų skandinavų kalbas pasiūlą. Mūsų atlyginimai turi išlikti konkurencingi. Vien kalbos apie progresinius mokesčius jau pakenkė investuotojų pasitikėjimui šalimi ir siekiams čia kurti tas naujas darbo vietas. Vieną kartą ir visiems laikams reikėtų išnaikinti teritorijų planavimo džiungles, atsikratyti mažos šalies su didele biurokratija įvaizdžio, užtikrinti normalų oro susisiekimą su Europos verslo centrais, maksimaliai supaprastinti darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo reikalavimus bei verslo steigimo ir likvidavimo procedūras.”

AP

Žurnalo “Forbes” leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Steve Forbesas (Styvas Forbsas) teigia, jog Lietuvai norint pritraukti daugiau užsienio investicijų, Lietuva turėtų supaprastinti verslo steigimo procedūras.

“Svarbu, kad Lietuva ir toliau laikytųsi protingos ekonominės politikos ir užtikrintų, jog šalyje tikrai būtų gerbiama įstatymo raidė. Investuotojai taip pat kreipia dėmesį į sąlygas, kurios sukuriamos vietos verslininkams. Lietuva turėtų supaprastinti verslo steigimo procedūras. 2011 metų verslo sąlygų reitinge “Doing Business” Pasaulio bankas Lietuvai verslo steigimo kategorijoje suteikė 87 vietą dėl didelio valstybės reguliavimo. Tai labai žema vieta”, – interviu “Verslo žinioms” sakė S.Forbesas.

Jis kalbėjo, jog Naujojoje Zelandijoje leidimą verslui galima gauti per vieną dieną, o Lietuvoje tai užtrunka 22 dienas. Anot S.Forbso, ir išlaidos verslo steigimo procedūroms Lietuvoje yra per didelės.

S.Forbesas neigiamai vertino ir politikų svarstomą galimybę įvesti progresinius pajamų mokesčius – taip, anot jo, Lietuva pasiųstų itin neigiamą signalą investuotojams: “Jie Lietuvą suprastų kaip priešišką verslumui”.

Tačiau jis teigė, jog iki šiol Lietuva gerai reagavo į pasaulinę ekonominę krizę įgyvendindama “skausmingus” sprendimus ir investuotojai noriai investuoja pinigus į Lietuvos skolos vertybinius popierius.

naujas_bustas

Šiemet tikimasi, kad nekilnojamojo turto sandoriams Baltijos šalyse investuotojai išleis triskart didesnę sumą nei pernai – grįžta jų pasitikėjimas regionu.

Didžiausią investuotoju susidomėjimą dėl įvesto euro ir glaudžių ekonominių saitų su Skandinavijos šalimis šiuo metu jaučia Estija. Lietuva pagal sandorių vertę yra antra. Plėtros įmonėms ir investuotojams Lietuvoje kol kas sunku suderinti lūkesčius dėl kainų, rašo “Verslo žinios”.

“Investuotojų domėjimasis Baltijos regionu grįžta. Tokiam elgesiui įtakos turi sparčiai auganti Baltijos šalių ekonomika, gerėjantys verslo lūkesčiai, palankios reikšmingų tarptautinių finansinių institucijų prognozės Baltijos šalims”, – sakė “Colliers International” Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.

Pernai Lietuvoje įvyko vos vienas rimtas investicinis sandoris – “Vilmestos” išplėtotą verslo centrą Vilniaus Saltoniškių gatvėje, kuriame įsikūrusi “Danske Bank” centrinė buveinė, įsigijo Lietuvoje veikiantis “Lords LB Asset Management”.

“Mes esame ir pirkėjai, ir pardavėjai tuo pačiu metu. Kaip pardavėjai matome, kad yra apčiuopiama aukščiausio lygio objektų sostinėse paklausa – prekybos ir pramogų centrų, prekybos centrų, tinklų, verslo centrų su patikimais nuomininkais”, – pasakė “BPTAsset Management” Veiklos Lietuvoje vadovas Antanas Anskaitis.

Anot jo, komerciniai bankai tokioms investicijoms daug labiau nusiteikę skolinti pinigų nei prieš pusmetį, taigi, lėšos nėra kliūtis.

Viena priežasčių, kodėl plėtros įmonės delsia parduoti objektus, jei šie nekelia rūpesčių, – neaišku, kur tuos gautus pinigus toliau investuoti. Mat nekilnojamojo turto rinka dar labai vangi. Kita priežastis – nekilnojamojo turto objektų savininkai tikisi atkurti pajamų iš nuomos srautus ir taip padidinti objektų vertę.

Anot pašnekovų, dėl minėtų priežasčių Lietuvoje yra atotrūkis tarp investuotojų norimų mokėti sumų ir plėtros bendrovių prašomos kainos.

“Tačiau šis skirtumas mažėja. Šiandien yra kaip tik tinkamas laikas patraukliems objektams įsigyti, todėl, nenorėdami praleisti palankios galimybės, investuotojai yra pasiruošę mokėti daugiau”, – sakė R.Aškinienė.

Viena didžiausių Lietuvoje maisto pramonės grupė “Biovela” pradėjo gaminti mėsos konservus. Į naują konservų gamybos liniją bendrovė investavo beveik 1 mln. litų.

Iki šiol rinkoje lietuviškų šios grupės produktų beveik nebuvo, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Dirbant dviem pamainomis, “Biovelos” konservų gamybos linijos pajėgumas – 900 tonų mėsos konservų per mėnesį.

Artėjant šiltajam metų laikui, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, konservų paklausa didėja. Baltijos šalyse mėsos konservų suvalgoma apie 400 tonų per mėnesį.

Tačiau “Biovela” daugiausia vilčių sieja su Rytų šalimis – Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu, Azerbaidžanu ir kitomis. Vien Rusijoje mėsos konservų suvalgoma apie 30 tūkst. tonų per mėnesį.

Pernai “Biovela” pagamino 40 tūkst. tonų šviežios mėsos bei jos gaminių. Iki 55 proc. savo produkcijos bendrovė eksportuoja.

Žemės ūkio verslo įmonių grupė “Arvi” derasi su bankais dėl naujos maisto atliekų utilizavimo įmonės statybų Rusijos Baškirijos respublikoje, rašo “Verslo žinios”.

Anksčiau buvo skelbta ir apie ketinimus įsitvirtinti Rusijos Tatarstano respublikoje, tačiau “Arvi ir ko” vadovo ir savininko Vidmanto Kučinsko teigimu, ten koją jau įkėlė vokiečiai.

“Rusija dabar iš tiesų stengiasi pritraukti investuotojų, jei jie “patenka” į Vyriausybės programas, galima tikėtis, jog ši atlygins iki 8 procentų bankų palūkanų. Žemės ūkis – Rusijoje prioritetinė sritis, tad mūsų planai vertinami palankiai, nesijaučiame, kad būtume kaip nors diskriminuojami vien todėl, kad esame užsieniečiai”, – sakė V.Kučinskas.

Šiuo metu “Arvi ir Ko” Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko mieste valdo trąšų gamyklą.

“Arvi” įmonių grupė vienija apie 20 Lietuvos ir užsienio bendrovių – kalakutų auginimo, mineralinių trąšų, cukraus, kombinuotų pašarų, biodyzelio gamybos, mėsos bei šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo iki logistikos, žemdirbių aptarnavimo centrų, viešojo maitinimo, viešbučių ir kitų veiklos sričių.

Šiemet iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų numatomos rekordinės investicijos į informacijų technologijas (IT) – 22 proc. didesnės nei 2010 metais, rašo “Verslo žinios”.

IT įmonės sako, jog planuojama investicijų prieaugį lemia tik ES paramos lėšos, tad poveikis sektoriui priklausys nuo to, kada šie pinigai realiai pasieks rinką.

Asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis sako, jog planuojamas investicijų šuolis susijęs su tuo, kad 2007-2013 metų struktūrinės paramos projektai pradėjo įsibėgėti tik pernai, o šiemet jau pajudėjo visu tempu.

“IT įmonės, be abejo, tai pajus – šiemet jos jau dirbs visu pajėgumu. Kita vertus, ES paramos cikliškumas sukuria tam tikrą riziką, taigi įmonės turėtų investuoti ir į kitas veiklas, kurios nėra susijusios su ES paramos panaudojimu bei viešuoju sektoriumi, tam kad subalansuotų tą cikliškumą”, – teigė jis.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, šiemet valstybės investicijos į IT turėtų sudaryti 253,9 mln. litų, iš jų 178,1 mln. litų yra ES parama.

IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas sako, jog tai didžiausios valstybės investicijos į IT per pastaruosius keletą metų. Pavyzdžiui, 2010 metais valstybės investicijos į IT siekė 208 mln. litų, iš kurių 135 mln. litų sudarė ES lėšos.

Viena didžiausių Lietuvoje keleivių vežėjų bendrovių “Kautra” pirmąjį šių metų pusmetį planuoja imtis naujos veiklos – teikti krovinių pervežimo paslaugas.

“Verslo žinios” rašo, kad įmonė ketina įsigyti 20 naujų vilkikų ir į naują verslą investuoti apie 7 mln. litų.

“Šios veiklos ketiname imtis tam, kad išnaudotume turimą įmonės potencialą – remonto dirbtuves, garažus, transporto parkavimo aikšteles. Tikimės, kad iš šios veiklos gausime sinergijos”, – sakė “Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

“Kautros” vilkikais planuojama gabenti krovinius Lietuvoje ir Europos šalyse, Rusijoje. Jei ši veikla pateisins lūkesčius, tuomet planuojama įsigyti dar daugiau vilkikų.

Šiemet “Kautra” taip pat yra numačiusi įsigyti 12 naujų autobusų tarpmiestiniams keleivių pervežimams, užsakomiesiems reisams.

Pernai “Kautra”, uždirbusi apie 2 mln. litų ikimokestinio pelno, pasiekė 43 mln. litų apyvartą, o šiemet planuoja gauti 45 mln. litų pajamų.

Lietuvoje veikiančių trečios pakopos savanoriškų pensijų fondų vieneto vertė per du šių metų mėnesius vidutiniškai sumažėjo 0,81 proc., tačiau tik vasario mėnesį – išaugo 0,64 procento.

Teigiamą investicijų grąžą vasario mėnesį pavyko pasiekti visiems 9 rinkoje veikiantiems trečios pakopos pensijų fondams, tačiau nuo metų pradžios teigiamą grąžą pasiekė tik 2 fondai, pranešė Vertybinių popierių komisija.

Nuo metų pradžios vienintelio rinkoje veikiančio obligacijų pensijų fondo “Finasta obligacijų pensija plius” vieneto vertė padidėjo 0,39 procento. Rizikingiausių akcijų pensijų fondų vienetų vertė šiemet sumenko 0,83 proc., mišraus investavimo pensijų fondų – 0,87 procento.

Per vasarį “Finasta obligacijų pensija plius” vieneto vertė padidėjo 0,64 proc., mišraus investavimo fondų – 0,87 proc., akcijų fondų – 0,88 procento.

Šiemet ir vasario mėnesį sparčiausiai augo “Finasta Asset Management” valdomo akcijų fondo “Finasta akcijų pensija plius” vieneto vertė – ji padidėjo atitinkamai 2,38 proc. ir 2,05 procento.

Trečios pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė vasario pabaigoje siekė 98,838 mln. litų.