Lenkija plyno lauko investuotojams daug patrauklesnė už Lietuvą. Lietuviai ieško atsakymo, kodėl taip yra, ir bando mokytis iš lenkų.

Kurdama investicijoms ir verslo plėtrai patrauklias teritorijas, valstybė po žeme jau užkasė per 117 mln. Lt, tačiau plyno lauko investicijų pritraukimas Lietuvoje labai stringa.

Strategijas ir vizijas kūrę klerkai ginasi, kad dėl to kalta prasta ekonominė padėtis, pristabdžiusi įmonių plėtrą, ir esą vos tik reikalai pagerės, investuotojų tikrai pabirs kaip iš gausybės rago.

Tačiau dėl viso pikto vizija buvo patikslinta – dabar nuspręsta koncentruotis tik į dvi laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) Kaune ir Klaipėdoje bei keturis pramonės parkus Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje.

Prisitaikyti turi ne investuotojai, o valstybė

VšĮ “Investuok Lietuvoje” investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis teigia, kad skaičiuoti pramoninių parkų rezultatus dar anksti, bet kad plyno lauko investicijos turi perspektyvas, rodo sėkmingai veikianti Klaipėdos LEZ ir po truputį išsijudinanti Kauno LEZ. “Po truputį atsigaunant ekonomikai, sulaukiame vis daugiau susidomėjusių investuotojų, todėl esame pasiruošę jiems iš karto pasiūlyti parengtą infrastruktūrą įvairiose šalies vietovėse. Tad šiemet investicijų pritraukimas turėtų pagerėti”, – viliasi A.Masiulionis.

Kai kuriose šalyse jis jau seniai pagerėjęs. Todėl, kad ten elgiamasi itin lanksčiai ir taikomasi prie investuotojo. Tarkim, Lenkijoje laisvoji ekonominė zona padaroma ten, kur investuotojas nori. “Siekiant, kad Europa nesibaigtų Lenkija, yra minčių ir Lietuvoje sukurti specialias LEZ ten, kur investuotojai norėtų. Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti šalies investicinės aplinkos rinkodarai”, – žada pašnekovas.

“Iš tiesų LEZ ir pramonės parkai domina investuotojus, tik dar reikia išmokti parduoti šią prekę. Visada buvau tos nuomonės, kad visa Lietuva gali būti laisvoji ekonominė zona ir nereikia specializuotų zonų. Manau, kad bendras šalies patrauklumas investicijoms duotų impulsą ir į specialias zonas. Pastaraisiais metais verslo patrauklumo reitinguose Lietuva keliomis pozicijomis pakilo, o tai jau geras ženklas”, – pabrėžia asociacijos “Investors’ Forum” direktorė Rūta Skyrienė.

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio pastebėjimu, plyno lauko investicija, panaudojant ES ir valstybės lėšas, į pramoninius parkus nėra pasiteisinusi, nes nebuvo įvertintas realus poreikis, neatlikta sąnaudų ir naudos analizė. “Matome, kad valstybiniai pramoniniai parkai nėra tinkamai valdomi, jie konkuruoja ne tik su verslu ir iškreipia rinką, bet ir tarpusavyje sukuria neefektyvią konkurenciją, kurioje nėra laimėtojų. Ateityje turėtų keistis ir valstybės politika, reikėtų labiau remti jau panaudotų teritorijų (“rudojo” lauko), turinčių infrastruktūrą, atgaivinimą”, – mano R.Dargis.

Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. Jo teigimu, šalyje galėtų atsirasti operatorius, kuris investuotojams sudarytų sąlygas įsikurti bet kurioje jiems reikiamoje vietoje.

G.Rainio žiniomis, Lietuvoje stiprėja “rudojo” lauko investicijos, kai įmonės kuriasi ant jau esamos infrastruktūros. Taip pernai savo naują gamyklą Naujojoje Vilnioje atidarė bendra Lietuvos ir Slovakijos kartono pakuočių gamintoja “Grafobal Vilnius”, o Naujojoje Akmenėje, bendrovės “Akmenės cementas” teritorijoje, – bendra Vokietijos ir Lietuvos kompanija “Eternit Baltic” ir kt.

“Taigi valstybės numatytos investicinės zonos ne visada tinka investuotojams. Žinoma, po žeme užkastų vamzdžių neiškasime, tačiau nuo dirbtinių zonų plėtros reikia susilaikyti. Gal geriau orientuotis į tikruosius investuotojų lūkesčius”, – siūlo G.Rainys.

Vilioti investuotojus – didelis darbas

Taip jau senokai dirba privačius pramonės parkus plėtojantys verslininkai. Štai po savo stogu keturis stambius užsienio investuotojus priglaudęs 30 tūkst. kv. m ploto 2004 m. įkurtas Tauragės industrinis parkas šiemet dar prasiplės. Pasak parko valdytojo, bendrovės “Švytis” vadovo Antano Stankaus, privatus pramonės parkas nuo valstybinio skiriasi tuo, kad nelaukiama investuotojų kaip atskrendančių varnėnų į jiems parengtus inkilus, o užsienio investuotojams pateikiamas visas paketas paslaugų. Skaičiuojama, kad taip į Tauragę pritraukta apie 80 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų.

Kitame privačiame pramonės parke netoli Kauno (Ramučiuose) veikia arba jau kuriasi iš viso dešimt su užsienio investicijomis susijusių kompanijų. Pasak parką valdančios bendrovės “Erdvė projektams” direktoriaus Vaidoto Ščiaponio, Ramučių privatus pramonės parkas nuo netoliese esančios Kauno LEZ skiriasi tuo, kad įmonės šiame parke įsigyja sklypą, o LEZ teikia tik nuomos paslaugą. Ir nors LEZ investuojantiems verslininkams suteikiamos įvairios mokesčių lengvatos, pasak V.Ščiaponio, privataus parko privalumai neretai yra konkurencingesni. Todėl šiemet Ramučiuose įsikurs net kelios kompanijos: danų “Nowaco Lietuva”, suomių metalo konstrukcijų gamintoja “Peikko Lietuva”, bendra Lenkijos ir Lietuvos farmacijos bendrovė “Limedika” bei kt.

“Jeigu įmonės sklypą perka, o ne nuomojasi, tai rodo, kad jos planuoja ilgalaikę veiklą, t.y. įleidžia šaknis. Nuosavybės turėjimas suteikia daugiau galimybių gauti bankų paskolas ir pan.”, – atskleidžia bendrovės, kuri šiemet planuoja dar vieno privataus pramonės parko plėtrą netoli Kauno, greta Mauručių geležinkelio stoties, vadovas.

“Vienintelė neskani vieta pramoninių parkų plėtros srityje ta, kad valstybė į plyno lauko infrastruktūrą investuoja milijonus ES lėšų, o verslas, kuris tai daro neabejotinai efektyviau, nieko negauna. Nors pritraukiamos užsienio investicijos šalies ekonomikai duoda tokią pačią naudą. O kai išgirstame, kiek valstybė investavo į kurio nors pramoninio parko infrastruktūrą, tai žinantieji, kiek tai iš tikrųjų kainuoja, susiimame už galvos. Pvz., už 35 mln. Lt galima būtų sukurti ne vieną, o du pramonės parkus. Kai mums šias lėšas tenka skolintis iš bankų, ne tik skaičiuojame, bet ir pasiekiame didesnį efektyvumą. Štai Kauno LEZ ir Ramučiuose pritraukta panašiai tiek pat investuotojų, bet LEZ gyvuoja jau 15 metų, o mes parką plėtojame vos keletą metų. Taigi nesunkiai galima palyginti, kaip dirba valstybės neremiamas verslas”, – nelygias veiklos sąlygas atskleidžia pašnekovas.

Skaičiuojama, kad Ramučiuose įgyvendinus visus jau pasirašytus projektus investicijų apimtys sieks apie 160 mln. Lt.

Rinkuškių alaus darykla vasarą alaus mėgėjus priims naujame restorane, kuriame bus siūloma edukacinė programa apie biržietiško alaus gamybos procesą.

Investuoti į naujų erdvių įrengimą bendrovę paskatino lankytojų srautas ir jų poreikiai, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Čygo ir Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos “Rinkuškiai” valdybos pirmininkas Rimantas Čygas sako, kad į restoraną bendrovė investuoja 0,8 mln. litų.

Pasak jo, bendrovės alaus pardavimai nuo 2004 metų kasmet augo po 3-4 proc., jie didėjo ir visam šalies ūkiui sudėtingais 2009-aisiais, tačiau pernai, palyginti su 2009 metais, pardavimai ir apyvarta sumažėjo.

Anot jo, kuklesnį rezultatą lėmė mažesni pardavimai didmenininkams.

“Mums dabar reikia konkuruoti su baltarusišku alumi. Importuojamai degtinei ir alui nėra muitų. Didmenininkai skaičiuoja ir įsiveža nemažą kiekį baltarusiško alaus, kartais pirkėjai atidžiau nepažiūrėję į etiketę nė nepamato, kad jis baltarusiškas, nes ir prekės ženklai lietuviški”, – pažymi R. Čygas.

Anot jo, konkuruoti su kaimynų produkcija sudėtinga, nes ten darbo jėga, žaliavos, energijos ištekliai pigesni.

Pasak R.Čygo, Rinkuškių alaus daryklos pardavimai sudaro apie 30 mln. litų, o 12 mln. litų atitenka įvairiems mokesčiams.

Lietuvoje viešintys Egipto verslininkai teigia, kad jiems patrauklus Lietuvos statybų bei nekilnojamojo turto sektorius, realios bendradarbiavimo galimybės ir logistikos srityje.

O Egipte verslo perspektyvų gali turėti Lietuvos maisto, lengvosios, statybų pramonės ar biotechnologijų bendrovės, rašo “Verslo žinios”.

“Mus domina Lietuvos leidžiamos euroobligacijų emisijos. Taip pat norime pasižvalgyti, kokį arabų investicijų portfelį galime pritraukti į Lietuvą. Mes manome, kad Lietuva po metų ar kelerių bus patraukli auganti rinka ir arabų fondai domėsis investicijomis čia. Mes norime patekti į žaidimą iki to laiko”, – sakė finansų maklerio įmonės “Arab Finance” generalinis direktorius Osama Mouradas.

“Galima gerokai padidinti vežimo apimtį tarp Egipto ir Šiaurės Europos šalių – per Ukrainą ir Klaipėdos uostą. Jei pavyktų sukurti vežimo liniją jūra tarp Egipto ir Odesos, po penkių dienų mūsų kroviniai būtų Klaipėdoje ir per 10 dienų pasiektų Šiaurės Europą. Mes tuo labai suinteresuoti, nes dabar kroviniai gabenami ilgiau”, – sakė “Mahoney Shipping & Marine Services” vykdomasis viceprezidentas ir valdybos pirmininkas.

Egiptiečiai Lietuvoje yra investavę 2,42 mln. litų – 1,93 mln. litų į administravimo ir aptarnavimo veiklą, 0,49 mln. litų – į privatų nekilnojamąjį turtą. Lietuvos ir Egipto dvišalės prekybos apyvarta 2010 metais sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 68,6 mln. litų.

+370 5 2058524

Viešbučių tinklas “Europa Group”, kuriam Baltijos šalyse šiuo metu priklauso devyni viešbučiai, šiemet į tinklą planuoja įtraukti bent 3 naujus viešbučius Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje.

“Metus planuojame baigti išplėtę tinklą mažiausiai trimis, o jei viskas susiklostys sėkmingai – penkiais viešbučiais”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “Europa Group” generalinis direktorius Romualdas Barauskas.

Aiškiausia padėtis dėl Rumunijos, kurios sostinėje Bukarešte bendrovė dar bene prieš porą metų ketino atidaryti viešbutį, tačiau veiklos pradžią teko atidėti iki šių metų kovo. Bendrovės atstovai nurodo, kad investicijos į visą viešbučio Rumunijoje projektą iš viso sudarys apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).

Į Latviją jau prieš keletą metų įžengęs ir plėtrą planuojantis “Europa Group” netrukus gali išsiplėsti ir į Estiją. Su vieno viešbučio savininkais jau deramasi, preliminariai galimybės bendradarbiauti aptariamos ir dar su poros viešbučių atstovais. Prie tinklo taip pat turėtų prisijungti ir daugiau Latvijos viešbučių.

“Planuojame, kad turėtų prisijungti 1 arba 2 viešbučiai Rygoje – vienas “City” ir vienas “Stay”. Vienas viešbutis yra veikiantis, kitas netrukus pradės veikti. Dabar su viešbučių savininkais deramės, gali būti, kad būsime valdytojai, gali būti, kad bus pasirašytos franšizės sutartys”, – sakė R.Barauskas.

Šiuo metu kaimyninėje Latvijoje veikia vienas prie “Europa Group” tinklo prisijungęs viešbutis, nes tinklui priklausęs “Europa City Riga” viešbutis pakeitė pavadinimą į “Days Hotel Riga VEF” ir buvo prijungtas prie tarptautinės “Wyndham Hotels Group” bendrovės tinklo.

Pasak R.Barauskas, su “Europa City Riga” savininkais dirbta pagal franšizės sutartį, ji buvo pasirašyta prieš penkerius metus ir turėjo tęstis dar penkmetį, tačiau latviai ją nutraukė. R.Barausko teigimu, pagal sutartį yra numatyta bauda, todėl dabar galvojama kaip elgtis.

Trąšas krauti besispecializuojantis Birių krovinių terminalas (BKT) didėjant per įmonę gabenamų baltarusiškų kalio trąšų srautui šiemet į pajėgumų plėtrą planuoja investuoti 37 mln. litų.

Pernai BKT krovinių apyvarta padidėjo maždaug 70 proc. iki 2,7 mln. tonų, šiemet terminalas prognozuoja dar apie proc. didesnį trąšų srautą, kurį turėtų lemti ilgalaikė sutartis su Baltarusijos įmone “Belaruskalij” ir nauji klientai, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Dėl to, ką padarėme pernai, ir šiemet, įvykdę visas planuojamas investicijas, lapkritį jau turėsime dvigubą pajėgumą. Dabar 2,8 mln. tyra maksimali mūsų riba, o su dar vienu sandėliu turime iki 3 mln. tonų rezervą, bet pastebimas krovos padidėjimas be naujų investicijų jau būtų negalimas”, – teigė BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.

Praėjusių metų pabaigoje įmonė pradėjo naudoti naują, 18 tūkst. tonų talpos sandėlį ir savo sandėlių ūkį išplėtė iki maždaug 60 tūkst. tonų. Šiemet BKT ketina pasistatyti dar vieną 27 tūkst. tonų talpos sandėlį, investuoti į krovos įrangą, terminalo nuomojamoje teritorijoje uosto direkcija yra numačiusi geležinkelio plėtrą.

Bendrovė “Žiežmarių gėlės” Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelyje šiemet planuoja atidaryti nuosavą gėlių prekybos centrą, į jį investuos iki 10 mln. litų, antradienį rašo “Verslo žinios”.

Įmonės akcininkai – buvęs “Dujotekanos” prezidentas Rimandas Stonys ir Rasa Stonienė – šiltnamių plėtrai 2012 metais ketina skirti 20 mln. litų.

“Žiežmarių gėlių” direktorius Marius Muižinikas teigia, kad naujasis 6 tūkst. kvadratinių metrų prekybos centras duris atvers šiemet rudenį. Jame bus prekiaujama gėlėmis, vazonais, trąšomis, žvakėmis. Investicijos į prekybos centro statybas, įrangą sieks iki 10 mln. litų. Bus prekiaujama tiek didmenomis, tiek mažmenomis.

Pasak direktoriaus, centras iškils prie pat magistralės ir orientuosis į klientus, atvykstančius iš didelių šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio.

“Jei leis lėšos, dar vieną tokį centrą planuojame atidaryti ir prie Klaipėdos, o žiūrint į dešimties metų perspektyvą, tokių centrų galbūt galėtų atsirasti ir kitose šalyse – Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje”, – kalba jis.

Nuo 2006 metų, kai pasikeitė įmonės akcininkai, Žiežmariuose pradėta naujų, modernių šiltnamių statyba.

“Pats laikas statytis, viskas atpigę. Be to, esame nusipirkę dar 20 hektarų žemės ir ateityje dar plėsimės”, – kalba vadovas.

“Mums trūksta pajėgumų net Lietuvos poreikiams patenkinti, galėtume vežti ir į užsienį, klientų tikrai yra, tačiau tam reikėtų įrengti dar 10 hektarų šiltnamių”, – sakė M.Muižinikas.

Jo teigimu, praėję metai įmonei buvo geri, apyvarta paaugo 1,5 mln. – iki 10 mln. litų

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą nėra dovana privačioms uoste dirbančioms krovos bendrovėms ir jų verslui plėtoti.

Pasak E.Masiulio, valstybės lėšos, skiriamos uosto plėtrai, yra adekvačios toms pajamoms, kurias valstybė gauna iš krovos kompanijų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Vakarų ekspresas”.

“Šį klausimą vertinu kompleksiškai. Nebūtų Klaipėdos uosto, labai daug įmonių irgi neliktų, jos nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Tos investicijos pasiteisina ir grįžta per įvairiausius mokesčius į valstybės biudžetą”, – tvirtino E.Masiulis.

Anot jo, nereikia manyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavos yra visas uosto indėlis į valstybės ekonomiką. Su Klaipėdos uostu yra susijęs labai didelis darbo vietų skaičius, darbuotojai moka gyventojų pajamų mokesčius į biudžetą, “Sodros” mokesčius, įmonės taip pat moka mokesčius

“Kitas dalykas, turi būti nustatyti valstybės investicijų atsiperkamumo kriterijai. Negali būti taip, kad valstybė investuoja, o krovos kompanijai staiga nebereikia, pavyzdžiui, geležinkelio bėgių, nes pasikeitė jos savininkas ir plan

Suomijos pramoninių ir automobilių filtrų gamybos bendrovė “M-Filter” dėl patogios logistikos steigia gamyklą Lietuvoje. Bendrovė Druskininkuose jau išsinuomojo renovuotas 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto pramonines patalpas, o 2010-ųjų pabaigoje Lietuvoje užregistravo antrinę įmonę “M-Filter EU”.

Iš pradžių įmonė ketina įdarbinti 20-25 žmones, vėliau planuojama priimti dar 20 darbuotojų. Per pirmuosius metus gamykloje būtų pagaminta 150 tūkst. filtrų, remdamasis naujienlaiškiu “news2biz” ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei viskas klostysis gerai, per 2-3 metus į gamyklą Lietuvoje investuosime apie 7 mln. litų. Su Lietuvos Vyriausybe diskutuojame apie galimybes kreiptis finansinės paramos į ES struktūrinius fondus”, – teigė “M-Filter” bendraturtis ir vadovas Kai’us Leismaa.

Anot jo, Lietuva pasirinkta dėl patogios logistikos ir galimybės greičiau pristatyti produkciją į Vidurio Europą, kurios rinkoje siekia įsitvirtini “M-Filter”.

“M-Filter EU” gamybą Lietuvoje ketina pradėti šiemet. Įmonė pirmiausia nori susipirkti įrangą ir apmokyti personalą – tam numatomos maždaug 1 mln. litų investicijos.

Klaipėdos jūriniam slėniui numatoma skirti per 240 mln. litų investicijų, trečiadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėseną atliks “Technopolis Consulting Group” ir “Ernst & Young” konsorciumas.

“Vienas svarbiausių slėnių stebėsenos grupei keliamų uždavinių – reikliai prižiūrėti slėnių kūrimo procesą ir teikti patarimus bei rekomendacijas. Tarptautinis konsorciumas pradeda dirbti būtent dabar, kai prasideda didieji slėnių steigimo darbai. Patyrę tarptautiniai ekspertai, perteikdami savo “know-how”, išmokys Lietuvos ekspertus, o šie ilgainiui perims slėnių ir jungtinių tyrimo programų priežiūrą”, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Jūrinio slėnio tikslas – patobulinti studijų programas, sukurti Klaipėdoje stiprų konsultacijų centrą, traukiantį užsienio investicijas į dvi pagrindines mokslo kryptis – jūros aplinkos tyrimus ir jūrines technologijas.

Bus pastatytas tyrimų laboratorijų pastatas, nupirkta įranga, įsigytas mokslinių tyrimų laivas, įrengtos studijų laboratorijos, atnaujintos gamtos tyrimų lauko bazės Ventėje ir Juodkrantėje, modernizuotas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklis. O Žuvininkystės tyrimų laboratorijos bazėje, Kopgalyje, ketinama atidaryti eksperimentinę žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, tenkinančią regiono mokslo poreikius.

Jūriniame slėnyje mokslininkams numatoma įsteigti 60 darbo vietų.

Lietuvoje kuriami 5 aukštųjų technologijų mazgai – integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai: Jūrinis – Klaipėdoje, “Nemunas” ir “Santaka” – Kaune, “Saulėtekis” ir “Santara” – Vilniuje. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad nuo sausio pradžios darbą pradeda slėnių stebėsenos grupė, sudaryta iš tarptautinių inovacijų ir technologijų plėtros ekspertų.

Lietuvos įmonių sukauptosios tiesioginės investicijos užsienyje 2010 metų rugsėjo pabaigoje buvo 4,818 mlrd. litų – 740 mln. litų, arba 13,3 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje.

Rugsėjo pabaigoje daugiausiai Lietuvos sukauptųjų tiesioginių investicijų užsienyje teko Latvijai – 925,5 mln. litų, arba 19,2 proc. visų investicijų, teigiama bendrame Statistikos departamento ir Lietuvos banko pranešime.

Sukauptosios investicijos Nyderlanduose rugsėjo pabaigoje siekė 896,6 mln. litų (18,6 proc. visų investicijų), Rusijoje – 464,9 mln. litų (9,7 proc.), Lenkijoje – 433,7 mln. litų (9 proc.), Kipre – 427,8 mln. litų (8,9 proc.).

Lietuvos įmonės užsienyje daugiausia yra investavusios į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą – 934,9 mln. litų (19,4 proc. visų tiesioginių investicijų užsienyje), nekilnojamojo turto operacijų veiklą – 820,2 mln. litų (17 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 815,1 mln. litų (16,9 proc.), finansinę ir draudimo veiklą – 786 mln. litų (16,3 proc.), apdirbamąją gamybą – 608,8 mln. litų (12,6 proc.).

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybą – 43,5 proc., maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybą – 14,4 proc. visų apdirbamosios gamybos tiesioginių investicijų užsienyje.

Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje srautas trečiąjį ketvirtį buvo neigiamas – investicijos sumažėjo 60,8 mln. litų. Per tris 2010-ųjų ketvirčius Lietuvos tiesioginių investicijos užsienyje srautas taip pat buvo neigiamas – jos sumažėjo 67,3 mln. litų.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Bosnijoje ir Hercegovinoje (39,4 mln. litų) bei Baltarusijoje (16,5 mln. litų), o Lietuvos tiesioginės investicijos nutekėjo iš Norvegijos ( – 94,3 mln. litų) ir Slovakijos (-14,9 mln. litų).

Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į nekilnojamojo turto operacijas (28,2 mln. litų) bei didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą (25,9 mln. litų), o daugiausia investicijų nutekėjo iš finansų ir draudimo veiklos (-48,7 mln. litų), apdirbamosios gamybos (-46,9 mln. litų) ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (-34,9 mln. litų).

Įmonių grupės “Arvi ir ko” vadovas ir savininkas Vidmantas Kučinskas neslepia ieškantis strateginio investuotojo, kad bendrovė galėtų “abiem kojom” atsistoti tolimojoje Rusijoje.

“Tolimojoje”, nes dažniausiai Lietuvos verslui pažįstami kraštai – Maskva ir Sankt Peterburgas – V.Kučinsko nedomina, rašo “Verslo žinios”.

“Rimtai deramės su rimtomis pasaulio kompanijomis, kurios nori investuoti į cukraus ir atliekų utilizavimo pramonę. Mūsų strateginis tikslas – kad investuotojai gautų dalį mūsų įmonių akcijų, tačiau ne pagrindinį paketą, ir kartu eitume į Rytus”, – interviu “Verslo žinioms” sakė V.Kučinskas.

Jis teigė, jog Rusijos vadovai paskelbę programą, kad šalis per 5 metus turi iš maisto produktų importuotojos tapti eksportuotoja. V.Kučinskas kalbėjo, jog ši programai, pagal kurią valstybė kompensuoja iki 80 proc. investicijų vertės, dar truks ketverius metus.

“Šiandien vietiniai bankai mus spaudžia kuo greičiau pradėti įgyvendinti suplanuotus projektus, nes jiems ir vietos valdžiai reikia atsiskaityti už lėšų naudojimą. Mes neskubame, nes planuojame viską sutvarkyti taip, kad nauja gamykla nebūtų našta lietuvių įmonių grupei”, – teigė V.Kučinskas.

V.Kučinskas kalbėjo, jog grupę domina Baškirijos ir Tatarstano respublikos – Baškirijoje planuojama atliekų utilizavimo gamykla, skaičiuojama, ar verta investuoti į trąšų gamyklą, o Tatarstane tariamasi dėl kalakutų auginimo ir perdirbimo, vertinamos ir galimybės statyti biodyzelino gamyklą.

“Šalia Uralo į mus dar žiūri pagarbiai ir laukia. Baškirija, Tatarstanas mus domina, nes pašarai ten perpus pigesni nei kitose Rusijos vietose. Javus paprasčiausiai per brangu gabenti iki uostų. Dujos 4 kartus pigesnės nei Lietuvoje. Norime Tatarstane statyti kalakutų auginimo įmonę – tai būtų mūsų gamyklos Marijampolėje kopija”, – sakė V.Kučinskas.

“Arvi ir ko” vadovas teigė, jog trąšų gamyklos Baltarusijoje planai kol kas sustabdyti.

“Gamyklą norėjome statyti kartu su vietiniu trąšų gamintoju, dėl jo pirkimo šiuo metu derasi Rusijos verslininkai. Palauksime, kuo viskas baigsis”, – kalbėjo V.Kučinskas.

Anot jo, šie metai grupei bus pelningi, pardavimai didėja – bus pasiekta 200 mln. eurų (690,6 mln. litų) apyvarta.

“Tačiau neaišku, ar per ateinančius metus pavyks padengti per porą metų patirtus nuostolius”, – sakė “Arvi ir ko” vadovas.

+370 5 2058521

Lietuvos pramonės įmonių investicijos šiemet, palyginti su 2010 metais, mažėjo, tačiau jau kitąmet laukiama investicijų augimo, rodo Statistikos departamento atliktos pramonės įmonių vadovų apklausos duomenys.

Kad investicijos 2011 metais didės teigė 37 proc. apklaustų įmonių vadovų, kad mažės – 8 proc., 12 proc. investicijų nenumatė, teigiama Statistikos departamento pranešime.

37 proc. įmonių vadovų kitąmet planuoja investuoti į gamybinių pajėgumų plėtimą, 35 proc. – į senų įrengimų pakeitimą, 23 proc. – į gamybinio proceso mechanizavimą ir automatizavimą, 20 proc. – į naujų technologijų diegimą.

Kad investicijos šiemet mažėjo teigė 40 proc. įmonių vadovų sakė (prieš metus – 55 proc.), 36 proc. – kad didėjo (prieš metus – 22 proc.) ir 10 proc. visai neturėjo investicijų (prieš metus – 15 proc.).

Pasak įmonių vadovų, investicijoms didžiausios įtakos turi gaminamos produkcijos paklausa (taip teigė 84 proc. įmonių vadovų). Be to, didelę įtaką investicijoms turi ir finansiniai ištekliai arba numatomas pelnas bei techniniai veiksniai – taip mano 74-77 proc. įmonių vadovų.

Šiemet pagrindinės investavimo kryptys buvo gamybinio pajėgumo plėtimas ir senų įrengimų pakeitimas. Didžioji įmonių vadovų dalis investavo į senų įrengimų pakeitimą (39 proc.) ir į gamybinių pajėgumų plėtimą (34 proc.).