Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje šių metų rugsėjo 30-ąją siekė 34,2 mlrd. litų. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 484 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Trečiojo šių metų ketvirčio grynasis TUI srautas sudarė 1,5 mlrd. litų – tai jų įplaukų į Lietuvos požymis. Trijų ketvirčių grynasis TUI srautas siekė 1,1 mlrd. litų, pernai sausio-rugsėjo mėnesiais būta 315,4 mln. litų TUI įplaukų, pranešė Lietuvos bankas.

TUI srautas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį sudarė 1,5 mlrd., o šių metų trijų ketvirčių laikotarpiu, kaip ir 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, buvo 1 mlrd. litų. Šių metų trečiojo ketvirčio TUI įplaukas Lietuvoje lėmė investicijų į akcinį kapitalą ir reinvesticijų padidėjimas.

Lietuvos TUI srautas užsienyje šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 60,8 mln. litų, o per tris ketvirčius – 67,3 mln. litų ir tai yra jų sumažėjimo požymis.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas į infrastruktūros plėtrą kitąmet planuoja investuoti 182,9 mln. litų, arba maždaug 30 mln. litų mažiau nei ketinta investicijoms skirti 2010 metais.

Šiemet apie 206 mln. litų uosto planuota investicinė programa bus atlikta ne daugiau kaip 50 proc., labiausiai dėl teismuose apskųstų konkursų, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Turiu pripažinti, kad šiemet investicijų apimtis buvo numatyta nepagrįstai didelė, pats turėjau dar mažą patirtį, techniniai projektai neparuošti, dabar įvedžiau kontrolės mechanizmą”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Kitąmet turėtų būti tęsiami šiais metais pradėti darbai, statomi tie objektai, kurių konkursai strigo teismuose, vykdomi uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir gilinimo projektai, mažųjų laivų prieplaukos statyba ir nemažai smulkesnių projektų.

2011 metų investicijų programa dar gali būti tikslinama, nes neseniai uosto direkcija laimėjo bylą, kurioje restruktūrizuojama įmonė “Lokys” buvo apskundusi konkursą. Pokyčių gali būti ir dėl ką tik įvykusio uosto įplaukos tobulinimo konkurso, nes kaip paaiškėjo atplėšus keturių dalyvių vokus, pasiūlyta žemiausia kaina yra mažesnė nei skaičiuotoji.

“Pagal tai, ką įsivaizdavome, matau, kad sutaupome 12 mln. litų, grįžtame prie tokių įkainių, kokie buvo iki 2005 metais, kol visus darbus monopolizavo “Klaipėdos hidrotechnika” ir įkainiai tapo 4-5 kartus didesni. Tad investicinė programa gali būti tikslinama, atsižvelgus į kintančią situaciją”, – teigė E.Gentvilas.

Dėl neįvykdytų investicijų plano Vyriausybės nutarimu nuo šių metų pavasario yra karpomi uosto vadovų atlyginimai. Anot E.Gentvilo, jo atlyginimas iš viso yra sumažėjęs 20 procentų.

Per sunkmetį dauguma pramonės įmonių buvo nuspaudusios investicijų į naujas gamyklas stabdį. Tačiau dabar šis stabdys pamažu imamamas atleisti.

Skirtinguose Lietuvos regionuose, ypač miestuose ir aplink juos vėl ima daugėti kranų. Po visiško štilio praėjusiais metais vėl statoma daugiau gamyklų, prekybos centrų, viešosios paskirties statinių.

Planuotos ir pirmosios optimistinės statybos

Šiuo metu laimėtojais galima laikyti tuos verslininkus, kurie investuoti į gamyklas ar kitos paskirties statinius pradėjo krizės išvakarėse: juk per krizę dėl kritusių statybinių medžiagų kainų, taip pat dėl atpigusios darbo jėgos, suplanuotus statinius galėjo pasistatyti gerokai, kartais net trečdaliu pigiau nei pavyzdžiui, 2007–2008 metais. O juk dalis verslininkų naujoms statyboms dar sugebėjo gauti ir ES finansinės paramos, o ir su bankais susitarti tada buvo kur kas lengviau nei dabar.

Dabar gi įmonių optimistiniai bandymai stotis ant kojų ir noras plėstis neretai žlunga. Pasirdo, netgi turint sutikimą, kad ES sutinka finansuoti dalį investicijų į naujas gamyklas ar įrengimus, – anksčiau iš bankų gauti garantiniai projektų finansavimo raštai darar jau yra nieko verti.

Dėl to vis dar nepradedamos intraveninių tirpalų gamyklos Panevėžyje statybos, kurioms ES finansavimas skirtas prieš porą metų. Lygiai taip pat stoja ir bendrovės “Luido keramika” numatyta didžiulės mineralinės statybinės vatos gamyklos statybų Didžiasalyje pradžia. Lėčiau nei buvo planuota juda ir naujo greito maisto cecho, kurį stato bendrovės “Mantinga” antrinė įmonė “Mariresta”, statybos Marijampolėje.

Labiau pasisekė kompanijoms, turinčioms užsienio investuotojų užnugarį. Jau metų pabaigoje vokiečiams priklausanti bendrovė “Šilutės durpės” visu pajėgumu paleis naują durpių substratų gamyklą.  Ukmergėje baigiama panaudoti švedų bendrovės “Systemair” investicijas į naujus vėdinimo įrangos gamybos plotus. Kitų metų sausį į naujas gamybines patalpas sostinės Visorių informaciniame parke “Santaros” slėnyje įsikraustys ir aukštųjų technologijų bendrovė “Viltechmeda”. Nors šios statybos dar nereiškia tam tikrų ūkio šakų tvaraus atsigavimo ir plėtros, šiaip ar taip, darbus atlikusi statybų technika iš karto į garažus jau nebevairuojama. Štai praėjusią savaitę “Santaros” slėnyje kompanijų grupė “BOD Group” oficialiai pradėjo kito aukštųjų technologijų tyrimų centro statybas. Naujame centre bus atliekami saulės elementų technologiniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” duomenimis, šiuo metu Kaune statomas prekybos parkas “Banginis”. O Laisvės alėjoje buvusio “Merkurijaus” vietoje statomas naujas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas.
Bet daugiausia kranų, kaip žinoma, Vilniuje. Čia jau baigtos verslo parko “Gariūnai” A korpuso statybos. Vilniaus Pilaitės mikrorajone statomas “Maximos” prekybos centras. Panašaus dydžio “Maximos” prekybos centras statomas ir Žirmūnuose (buvusios “Žalgirio” parduotuvės vietoje). O Žemuosiuose Paneriuose šiuo metu kyla logistikos centras.

Tuo tarpu Klaipėdoje duris netrukus atvers naujas prekybos centras “Liepa”, kuriame didžiąją dalį užims naujos koncepcijos parduotuvė “Norfa”. Panevėžyje statomas naujas statybinių ir apdailos medžiagų prekybos centras. O Druskininkuose jau visiškai įsibėgėjusios Laisvalakio centro – uždarų slidinėjimo trasų statybos.

Pamatuota devynis kartus

Žinoma, statybų galėtų būti dar daugiau, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pabrėžia, kad įmonių investicinius planus stipriai pakoregavo ne tik pasikeitusi situacija rinkoje, bet ir komerciniai bankai, kurie daugumą įmonių investicinių projektų sustabdė arba atidėjo neribotam laikui. Todėl absoliuti dauguma naujų sienų kilo tik dėl užsienio investicijų ir su ES fondų pagalba. “Yra toks visiems suprantamas ekonominis teiginys, nereikalaujantis jokių įrodymų – gerai investuoti pinigai šiandien yra vertingesni nei planuojami investuoti po dvejų ar trejų metų. Neabejojama, kad šiuo metu kylančios naujos gamyklos ir statomi nauji įrenginiai yra stipriai ekonomiškai pasverti. Juk riziką vertina pačios įmonės, ES paramą skirstančios agentūros, bankai ir investuotojai. Galima sakyti, pamatuota devynis kartus”, – teigia G.Rainys.

Su juo sutinka ir “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. “Jei rinka perpildyta neužpildytų patalpų, dar nereiškia, kad geroje geografinėje vietoje negali atsirasti nauja gamykla ar parduotuvė. Esą šiuo metu statomi objektai jau turi savo savininkus arba nuomininkus, jie nestatomi į ateitį kaip anksčiau. Tiesa, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis nelinkęs manyti, kad naujų komercinių objektų statybas jau galima sieti su atsigavimu kokiame nors segmente. “Tai daugiau optimistiniai pabandymai negu tvirtas įsitikinimas”, – mano jis.

Pasak G.Rainio, šiuo metu įgyvendinami projektai vertintini arba kaip išties naujos perspektyvios nišos, arba kaip didelės ambicijos nukariauti importą ir užkariauti vietos rinką, arba kaip pamatuotos galimybės didinti eksportą. O turėdamos mažiau galimybių sunkmečiu investuoti į naujas sienas, įmonės bandė atsinaujinti su ES parama, skirta gamybai modernizuoti. Tai patvirtina pramonės technikos pardavimo ir priežiūros kompanijos “Lintera” technikos direktorius Rimantas Činčys.

“Palyginę situaciją su praėjusiais metais ir šių metų pirmuoju pusmečiu pastebime gamybos technikos atnaujinimo suaktyvėjimą. Verslininkai kuria projektus, klausia, kiek kas kainuoja, viena kitą įrengimą nuperka. Sujudimą itin jaučiame tose srityse, kur svarbi gaminamo gaminio kokybė ir ją reikia gerinti, nes pirkėjai pradeda reikšti pretenzijas”, – pastebi R.Činčys. Pasak jo, gamybos atnaujinimą daugiausia nulemia tam tikros lengvatinės sąlygos. Pasinaudojusios ES parama šiuo metu į gamybos atnaujinimą, modernizavimą ir naujų linijų diegimą investuoja apie 100 šalyje veikiančių įvairių sektorių kompanijų.

Eiti prieš srovę nelengva

Bendrovės “Šilutės durpės” vadovas Kazimietas Kaminskas neslepia, kad prieš porą metų teko prisimti didelę riziką, bet tai esą buvo strateginis sprendimas. “Kartais veikti anticikliškai taip pat išeina į naudą. Mintis statyti naują durpių substratų gamyklą buvo brandinama gerus porą metų, o užklupus krizei kartu su savininkais nusprendėme investicijų nestabdyti ir statybas tęsti. Ir nesuklydome”, – teigia K.Kaminskas.

O štai bendrovės “Luido keramika” vadovas Ričardas Dapkus to teigti negali, nes jų planus sugriovė Vyriausybės sprendimai. “Luido keramika” jau prieš dvejus metus planavo pradėti statyti mineralinės vatos gamyklą Didžiasalyje.

“Šios gamyklos poreikis buvo numatytas įvertinus pastatų renovavimo programos įtaką. Mat, pasirodo, mineralinę statybinę vatą galima gaminti ir iš Lietuvoje esančių išteklių – molio. Ir nors bendrovė yra gavusi 15 mln. Lt ES paramą, reikia turėti dar 40 mln. Lt savų pinigų. Projektu susidomėjusių investuotojų turėjome ne vietą, tačiau įvertinę, kad Lietuvoje daugiabučių namų renovacijos programa merdi – jie pasitraukė. Tuo tarpu skandinaviškiems bankams mūsų šalies ekonomika nerūpi, jie šio projekto finansuoti nesutinka”, – liūdnai pasakoja R.Dapkus.
Tiesa, jis atskleidžia, kad vėl atsirado užsienio investuotojas, ir viliasi, esą jeigu kitąmet būtų pradėta statyti gamykla, tai gamybą būtų galima pradėti 2013 m., kartu su ekonomikos pakilimu. Geresnių laikų seniai suplanuotos intraveninių tirpalų gamyklos laukia ir bendrovės “BC Factory” vadovas Mindaugas Ragaišis. “Plėtrai nuo pamatų laikotarpis vis dar yra netinkamas”, – konstatuoja jis.

Saulės elementų tyrimų ir gamybos centras Vilniuje

• Jame įsikurs kompanijos “Baltic Solar Energy” ir “Baltic Solar Solution”, kurios atliks saulės elementų technologijų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o bendrovė “ViaSolis” užtikrins elementų surinkimą ir paruoš naudoti energetinius modulius. Naujame saulės technologijų klasteryje veiks didžiausios pasaulyje saulės elementams gaminti skirtos įrangos bendrovės “Centrotherm Photovoltaics” tyrimų centras, – tokių pasaulyje tėra keturi.

• Planuojama statybų pabaiga 2012 m.

Verslo parkas “Gariūnai” Vilniuje

• Praktiškai jau baigtos verslo parko “Gariūnai” pirmo etapo statybos. Naujas statinys bus suskirstytas į A ir B korpusus – pirmajame jau šį rudenį įsikūrė dalis turgaus prekiautojų, iki šiol prekiavusių lauke. Iškėlus prekiautojus ir išvežus metalinius kioskus, atsilaisvinančiose teritorijose numatoma pradėti antrą statybų etapą – pastatyti B korpusą. Ir čia po nauju stogu įsikurs ne tik prekeiviai, bet ir maitinimo įstaigos.

• Planuojama statybų pabaiga 2011 m.

Prekybos centras “Banginis” Kaune

• Didžiausią prekybos plotą Kauno “Banginyje” užims jau dabar jo  vietoje veikianti parduotuvė “Senukai”. Šalia “Senukų” statomas “Prismos” didcentris ir kitos mažesnės parduotuvės sudarys naująjį prekybos parką. Bendrovės “BalticRED” prekybos centrai “Banginis” jau veikia Vilniuje ir Klaipėdoje, šis bus trečiasis. Pirmuosius pirkėjus Kauno “Banginis” planuoja pakviesti šių metų gruodį.

• Atidarymas 2010 m. gruodžio mėn.

“SNORAS Snow Arena” Druskininkuose

• Kompleksą sudarys dvi pagrindinės slidinėjimo trasos: viena – uždara, kita – lauko, bendras jų ilgis sieks 1,1 km. Į didžiausių pasaulio uždarų slidinėjimo kurortų penketuką patekti pretenduojančio objekto statytojai pasiryžę uždaroje sniego arenoje sukurti tikrų kalnų žiemos vaizdus ir įspūdį: pramogų komplekso interjeras atkartoja kalnų miestelio gatvę, kuria eidami visi pateks ant kalno. Tikrovės įspūdį sustiprins ir sniegas, beveik nesiskirsiantis nuo natūralaus.

• Planuojama statybų pabaiga 2011 m. kovo mėn.

Didmeninės prekybos įmonė “Entafarma” į specializuotą vaistų sandėlį bei logistikos centrą investuoja 12 mln. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Bendrovė tikisi, kad jame savo produktų laikys ne tik mūsų šalies prekybininkai, bet ir užsienio farmacijos galiūnai, nes iš ten jiems bus patogu skirstyti gaminius Baltijos valstybių rinkose.

Planuojama, kad verslui įsibėgėjus bendrovės apyvarta išaugs keletą kartų. Statybos bus baigtos kitų metų balandį.

“Statome sandėlius ir vaistų logistikos centrą, nes prekyba farmacijai reikalingomis medžiagomis griežtai reglamentuota, o mes turime patirties šitoje srityje. Jau ir šiandien keletas klientų mūsų sandėlius naudoja tiekdami vaistus į kitas šalis”, – teigė įmonės “Entafarma” generalinis direktorius Tauras Endriukaitis.

Trečdalį naujo 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto įmonė pasiims savo reikmėms, likusi dalis bus išnuomota. Be sandėlių nuomos, bus plečiamas ir logistikos paslaugų spektras.

Bendrovės “DPD Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Kudzys, kurio įmonė užima iki 80 proc. farmacijos preparatų logistikos rinkos, atsargiai vertina “Entafarmos” planus.

“Vaistai yra specifinė prekė, todėl jiems saugoti reikia atitinkamų sandėlių, tačiau neaišku, ar įmonės norės sandėliuoti savo produktus pas konkurentus. Tas pats taikytina ir logistikai – Lietuvoje ši sritis dar neatitinka visų reikalavimų, tačiau ar bendrovės norės naudotis konkurentų paslaugomis – nežinia”, – sakė V.Kudzys.

Rusijos dujų milžinas “Gazprom” savo investicijas į bendrovę “Lietuvos dujos” seniai atsiėmė, o Lietuva, būdama suvereni valstybė, gali rinktis, kaip įgyvendinti dujų sektoriaus pertvarką, teigia politologas Arūnas Molis.

Tokią nuomonę jis išsakė komentuodamas Rusijos premjero Vladimiro Putino kaltinimus Lietuvai “plėšikavimu” pertvarkant dujų sektorių.

“Šnekant apie plėšikavimą – manau, kad “Gazprom” savo investicijas į “Lietuvos dujas” jau seniai atsiėmė. (…) Suvereni valstybė gali rinktis”, – BNS sakė A.Molis.

Jo teigimu, vykdant dujų rinkos liberalizavimą Lietuvoje, dujų tiekimo ir paskirstymo verslų atskyrimas yra vienas efektyviausių būdų, nuo ko galima pradėti.

“Aš sakyčiau, kad Lietuva ne plėšikauja, o įgyvendina Europos Komisijos direktyvą, pasirenka būdus, kaip tą direktyvą įgyvendinti ir įgyvendina, kaip Lietuvos Vyriausybei atrodo tinkamiausia”, – kalbėjo A.Molis.

“O iš Rusijos pozicijų žiūrint, savaime suprantama, kad tas kelias, kurį pasirinko Lietuva, yra Rusijai labiausiai nepriimtinas. Rusija turi teisę reikšti savo nepasitenkinimą, kuris iš esmės yra seniai žinomas”, – dėstė politologas.

Jis taip pat svarstė, jog įgyvendinus dujų sektoriaus pertvarkas sumažėtų ir Rusijos galimybės daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai per jos valdomas dujų tiekimo įmones.

V.Putinas per investuotojų forumą penktadienį Vokietijoje pareiškė, kad ES įstatymai, kuriais siekiama liberalizuoti žemyno energetikos rinką, trukdo investuoti ir prilygsta barbariškam “plėšikavimui”. Jo teigimu, rengdama tokius svarbius teisės aktus, ES turėtų konsultuotis su Rusija.

“Mūsų įmonės kartu su Vokietijos partneriais teisėtai įsigijo skirstymo turtą Lietuvoje. Dabar, remiantis trečiuoju energetikos paketu, jos iš ten yra metamos. Kas tai yra? Koks dar plėšikavimas?”, – pareiškė V.Putinas.

“Gazprom” ir kitas Lietuvos dujų akcininkas – Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – ne kartą yra išsakę pasipiktinimą Lietuvos Vyriausybės ketinimais atskirti “Lietuvos dujų” valdomus vamzdynus nuo dujų tiekimo veiklos.

Rusijos dujų monopolininkas Lietuvai yra grasinęs ir tarptautiniu arbitražu.

Lietuva sako, kad dujų sektoriaus pertvarka, atskiriant dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą, vykdoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę ir siekiant panaikinti “Gazprom” monopoliją, kuri lemia aukštesnę dujų kainą ir mažina energetinį saugumą.

Didesni pelnai skatina Lietuvos verslininkus investuoti užsienyje – vien per pastaruosius metus lietuviško kapitalo įmonių užsienyje padaugėjo beveik šešiomis dešimtimis, o populiariausiu verslu išliko prekyba.

Statistikos departamento duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje 596 Lietuvos verslininkai užsienyje buvo investavę 5,5 mlrd. litų, iš kurių 3,3 mlrd. litų teko Europos Sąjungos (ES) šalims, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvos verslininkai beveik po milijardą litų yra investavę Latvijoje ir Nyderlanduose. Latvijoje lietuviai yra įsteigę 160 įmonių, Estijoje- 58, Lenkijoje – 32, o Nyderlanduose – 7. Daugiau kaip milijardą litų lietuviai yra investavę ir NVS šalyse. Rusijoje dirba 66 verslininkai iš Lietuvos, kurių indėlis į šios šalies ekonomiką siekia apie 314 mln. litų, Ukrainoje 64 lietuviai yra investavę 337 mln. litų, Baltarusijoje, kur dirba 70 verslininkų iš Lietuvos, vien per pirmąjį ketvirtį tiesioginės Lietuvos investicijos padidėjo beveik 40 mln. litų iki 190 mln. litų.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovo Remigijaus Kabečiaus, dirbant vienoje ar kitoje šalyje ir įregistravus ten įmonę galima išvengti muitų, kvotų ir kitų rinkos barjerų, be to, daugelyje ne ES šalių viešųjų pirkimų konkursuose gali dalyvauti tik vietos įmonės. Taip pat, anot jo, perkeliant įmonę arčiau vartotojų, atpinga transportavimas, o kai kuriose šalyse gamybos savikaina sumažėja, nes ten yra pigesnė darbo jėga.

“Taip pat verslas dažnai įvertina, jog energetikos ištekliams Lietuvoje brangstant, užsienyje tiek žaliavų, tiek energetikos kainos gali būti mažesnės”, – tvirtino R.Kabečius.

Didžiausias skaičius lietuviško kapitalo įmonių užsienyje užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, tačiau daugiausia pinigų įdėta į nekilnojamojo turto ir nuomos verslą. Per praėjusius metus užsienyje buvo įsteigta 19 naujų prekybos, 15 nekilnojamojo turto, transporto, sandėliavimo bei ryšių įmonių. Užsienyje įsikūrė 6 įmonės, užsiimančios gamyba ir dvi įmonės vykdančios statybų veiklą.

Prieš trejus metus į vertybinių popierių rinką aktyviai vilioti laisvų pinigų turėję, bet per didžiąją akcijų rinkos griūtį 2008-aisiais juos praradę, žmonės šiandien labai skeptiškai vertina investavimą į vertybinius popierius ir visą šią rinką. Iš jos jau pasitraukė tūkstančiai žmonių, ir tai dar ne pabaiga. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, net ir dabar išlieka kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencija. Vien šiemet savo lėšas iš akcijų, obligacijų ir kitų investicinių fondų atsiėmė daugiau nei du šimtai žmonių.

2007-ųjų pabaigoje į vieno šalyje veikiančio komercinio banko investicinį akcijų fondą 20 tūkst. Lt investavęs vilnietis Kęstas Rakickas po metų teturėjo 14 tūkst. Lt, juos iškart atsiėmė, net nesiklausydamas tolesnių maklerių įkalbinėjimų neskubėti. “Dar po pusmečio iš mano pinigų būtų telikę pusė to, ką buvau  patikėjęs bankui. O šiandien rankoje turėčiau dar tik tiek, kiek atsiėmiau prieš dvejus metus. Taip įšaldyti pinigus neapsimoka”, – tvirtina vyras.

Kitaip mano Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas. Jo teigimu, Lietuvos vertybinių popierių rinka dar labai jauna ir šios nuoskaudos esą greitai užsimirš, kai tik rinka leis uždirbti ir vėl bus pelninga. Anot jo, jau dabar apsimoka įsigyti pigių akcijų.

Šiandien skirtingi bankai ir finansų makleriai fonduose valdo per 523,4 mln. Lt turto, kuris priklauso beveik 39 tūkst. asmenų. Prieš dvejus metus investiciniuose fonduose kaupta maždaug 1 mlrd. Lt vertės 43 tūkst. klientų turto. Šiandien vieno investicinio portfelio vertė vidutiniškai siekia 13 tūkst. Lt, o prieš dvejus metus investiciniame portfelyje buvo kaupiama vidutiniškai 23 tūkst. Lt.

Pagal pritrauktas užsienio investicijas Lietuva ženkliai lenkia ir Latviją, ir Estiją. “Pagal pradėtų įgyvendinti tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių Lietuva šiais metais yra visa galva aukščiau už Latviją ir Estiją. Kaimynus šiemet lenkiame trečdaliu”, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Duomenų bazės “fDiMarkets.com” duomenimis, per sausį-spalį paskelbta apie 26 naujų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų Lietuvoje įgyvendinimą, o tai atitinkamai 27 proc. ir 30 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje.

Patarti Vyriausybei, kaip gerinti Lietuvos investicinį patrauklumą, įtakingi tarptautinių kompanijų – “Microsoft”, “Barclays”, “IBM”, ,,TeliaSonera”, “Kesko”, “Siemens UK” ir kt. vadovai į Vilnių atvyksta jau ketvirtą kartą.

“Užsienio bendrovės Baltijos šalis vertina kaip vieną regioną, tačiau vis dažnesnis Lietuvos pasirinkimas investicijoms rodo, kad šalies patrauklumas yra pastebimai išaugęs. Dar pernai nusileidusi Estijai pagal pritraukiamą kapitalą, šiemet Lietuva jau pritraukia daugiausiai kapitalo ir sukuria daugiausiai darbo vietų Baltijos šalyse”, – naujausius duomenis apibendrina “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Nocius.

Per 2010 m. sausį-spalį paskelbtus projektus Lietuvą turi pasiekti dar 778 mln. eurų arba 60,7 proc. ir 9,7 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje. Atitinkamai per tą patį laikotarpį Lietuvoje numatoma sukurti dar 2821 darbo vietą arba 23,7 proc. ir 36,6 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje.

Naujausiais duomenimis, Vilniui tenka 10 arba 38,4 proc. visų projektų, tarp jų – “Barclays”, “Western Union”, “Cogent Communications”, po du projektus inicijuota Alytuje (“Coca-Cola”, “Graanul Invest”) ir Klaipėdoje (“Heidelberg Cement”, “Fortum”), dar po vieną projektą pasiekė Kauną, Kėdainius ir Naująją Akmenę.

Kitąmet Lietuvoje nebus pradėtas nė vienas naujas ilgalaikis investicinis projektas, mat valstybės užsakymai bus nukreipti tik į pradėtų darbų užbaigimą.

2011-aisiais Lietuva šalies viduje investuos 1,2 mlrd. Lt mažiau nei šiemet ir 1,4 mlrd. Lt mažiau nei planavo investuoti pagal Valstybės investicijų programą. Iš viso investicijos su ES parama sieks 3,7 mlrd. Lt, iš kurių nacionalinės lėšos sudarys kiek daugiau nei 1 mlrd. Lt.

Taigi, valdantieji, turėdami tikslą sumažinti valstybės biudžeto deficitą, nusprendė, jog geriausia tai daryti braukant investicijų eilutes. Tiesa, tai turės tam tikrų padarinių ir dauguma jų neigiami.

Žvelgiant į šiuo metu Seimui pateiktą tvirtinti Valstybės investicijų programą matyti, kad prioritetinės valstybės investicijų sritys yra valstybės valdymas, kultūra, visuomenės apsauga ir informacinės technologijos, o labiausiai investicijos atitraukiamos iš švietimo, aplinkos apsaugos, transporto ir ryšių sričių. Kitąmet valstybės investicijos į valstybės valdymą didėja 7 mln. Lt, į kultūrą – 6 mln. Lt, į visuomenės apsaugą – 92 mln. Lt, informacines technologijas – 46 mln. Lt. Tuo tarpu investicijos į aplinkos apsaugą kitąmet bus 399 mln. Lt mažesnės, į švietimą – 247 mln. Lt, į transportą ir ryšius – 155 mln. Lt mažesnės nei pernai. Investicijų poreikį planuojančios ministerijos teigia, kad pinigų stygiaus veikiausiai neva nepajus, nes tiesiog nebus pradėti nauji projektai, o darbo užteks įgyvendinant pradėtų darbų užbaigimą.

Tačiau kitąmet 1,2 mlrd. Lt mažesnės nei šiemet valstybės išlaidos investiciniams projektams įgyvendinti vienareikšmiškai atsilieps šalies smulkiam, vidutiniams ir stambiam verslui. Įmonės neteks nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių dešimčių milijonų litų vertės siekiančių valstybės užsakymų, o tai reiškia, kad ne tik nebus sukurta nauja infrastruktūra, bet ir naujų darbo vietų.

Struktūrinių investicijų konsultavimo centro „SIKC“ direktorius Donatas Voveris atkreipia dėmesį, kad nacionalinių lėšų dalies mažėjimas valstybės investicijų programoje įtakoja ir mažėjantį struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. „Dalis organizacijų imdavosi įgyvendinti ES finansuojamus projektus vien dėl to, kad jiems įgyvendinti buvo skiriamos ir valstybės lėšos, mat neretai pridėti savų lėšų nėra galimybių“, – teigia D.Voveris. Pašnekovo duomenimis, išasfaltuoti vieną kilometrą vietinės reikšmės kelio kainuoja 0,5 mln. Lt, už 1 mln. Lt galima išasfaltuoti kilometrą gyvenvietės gatvės, už 3 mln. Lt galima rekonstruoti mokyklą ir sumažinti energijos suvartojimą joje. Tai tik keli pavyzdžiai investicinių projektų, kurie nebus atlikti šalies investicijoms mažėjant 1,2 mlrd. Lt.

Ne investicijos, o neatsiperkanti duoklė

Verslininkai negaišta laiko skaičiuodami, kas būtų, jeigu nebus, tačiau patys taip investicijų kaip valstybė neplanuotų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui atrodo, kad didžioji dalis valstybės išlaidų numatytų Valstybės investicijų programoje yra duoklė tam tikroms organizacijoms ir tik maža dalis išlaidų yra atsiperkančios. „Prasidėjus ekonomikos recesijai dauguma valstybių kaip tik skatino vidaus vartojimą ir didino analogiškas programas. Lietuva ir dar kelios ES valstybės nuėjo priešingu keliu – taupymo. Dabar vis daugiau šalių taip pat galvoja, kad mažinti deficitą galima taupant ir mažinant išlaidas. Vidaus vartojimo skatinimas per valstybės išlaidas iššaukia valstybės skolos ir biudžeto deficito augimą, o tai nėra gerai. Todėl vykdant valstybės investicijas derėtų žiūrėti, ar iki to laiko, kai norima pasiekti subalansuotą biudžeto deficitą šios investicijos atsipirks, ar taps dar didesne našta. Jeigu investicijos skatins dar didesnį išlaidavimą, tai valstybės tikslai bus dar labiau atitolinti“, – mano S.Besagirstas.

Teigiama, kad bent kokia valstybės investicija trumpuoju laikotarpiu duoda efektą ir naudą, bet reikia vadovautis protingo verslininko logika, kad kiekvienas išleistas litas turi atsipirkti. Pvz., jeigu valstybė nusprendžia investuoti į dujų terminalo statybas, tai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu investicijos grąža yra garantuota. Tuo tarpu kur nors provincijoje rekonstravus ligoninę, kurią už kelių metų reiks uždaryti, galimas tik trumpalaikis efektas, kai ją rekonstruojant darbo turės statybininkai ir kol ji veiks – dirbs žmonės.

Be analizės ir kontrolės

Analizuodami valstybės investicijų programą verslininkai labiausiai pasigenda numatytų investicijų sąnaudų ir naudos analizės, kurią pateikti valdant valstybės investicijas rekomenduojama jau ne pirmus metus. Tai esą padėtų efektyviau valdyti valstybės investicijas ir veikiausiai būtų viena iš priemonių investicinių projektų kainai nepadidėti dvigubai, kaip yra šiuo metu.

Dr. Stasys Valentinavičius, VU Ekonominės politikos katedros docentas, paklaustas apie valstybės investicijas pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad šios investicijos vykdomos neefektyviai ir nė vienas verslo savininkas savo įmonės lėšų taip nešvaistytų. „Tačiau nesant jokios kontrolės, vykdydamas valstybės užsakymus verslas neretai ima piktnaudžiauti. Užtenka pasižiūrėti į viešųjų pirkimų vykdymo procesą, kai valstybės užsakymo sąmatinė vertė būna viena, o pasirašius sutartis su užsakymų vykdytojais projektų kaina padvigubėja. Nėra kontrolės, niekas nesigilina, o kodėl taip atsitinka. Jeigu būtų atliekama tokia analizė, tai už turimus pinigus būtų galima padaryti žymiai daugiau ir geriau. Juk taupyti galima ne tik braukant biudžeto projektą, bet ir investuojant į naujus projektus su sąlyga, kad ir juos įgyvendinant bus taupoma. Mat tą patį projektą galima įgyvendinti už realią 100 mln. Litų sumą, o netaupant ir už 200 mln. Lt“, – pažymi dr. S.Valentinavičius, prisiminęs valstybės užsakytą sostinės dumblo valymo įrenginių statybos projektą, kurio viešojo konkurso pažeidimus jau ėmėsi nagrinėti Generalinė prokuratūra.

Pasak pašnekovo, kai vykdydamas valstybės užsakymus verslas sukuria naujas darbo vietas ir turi darbo yra sveikintina, tačiau kai verslas stengiasi iš valstybės „išmelžti“ kuo daugiau pinigų, tai yra didesnė žala nei nauda, mat neretai valstybės užsakymus gauna politikų draugai ir artimieji bei pačių ministerijų specialiai įsteigtos bendrovės. S.Valentinavičius abejoja, kad 2011-aisiais investuojant Valstybės investicijų programoje paliktus 3,75 mlrd. Lt bus taupoma.

Jam antrina ir asociacijos Investors Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Jos nuomone, valstybė nėra pati geriausia investuotoja. „Investicijų sumažinimas rodo, kad tiek lėšų nebus iššvaistoma. Žinoma, kai yra mažinamos investicijos – nėra gerai, nes gerai paieškojus biudžete būtų galima atrasti ir kitų išlaidų mažinimo būdų, bet jeigu šie pinigai nebus paleisti vėjais irgi neblogai“, – teikia R.Skyrienė, kurios įsitikinimu sumažėjusius valstybės užsakymus pakeis atsigaunančio privataus sektoriaus užsakymai.

Šaltinis: Finansų ministerija

Statybų bendrovės „Eika“ vadovo, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio komentaras
Investicijų mažinimas tikrai liūdna tendencija, nes jų paskirtis – skatinti verslo, ekonomikos gyvybingumą, kurti naujas darbo vietas, naujas galimybes. Tačiau įvertinant valstybės bendrą situaciją ir finansus, matyt, jų karpymas, mažinimas ar ribojimas yra neišvengiamas. Skolinimasis investicijoms taip pat nėra išeitis, nes kaip rodo mūsų valstybės valdymo patirtis ir praktika trūksta prioritetų ir kriterijų, remiantis kuriais būtų daromos efektyvios investicijos, o ne tiesiog vyktų pinigų „įsisavinimas“ ar jų panaudojimas.

Šiandien neturime kaštų ir naudos analizės, apie kurią daug kalba žinomi šalies ekonomistai. Dėl to pirmiausia manau reikėtų susitvarkyti viduje – su viešaisiais pirkimais, biurokratinę kontrolės sistemą pakeičiant į tikrai veikiančią ir efektyvią, kuri užtikrintų procesų skaidrumą ir būtų konstruktyvus pagalbininkas, o ne dirbtinas „stabdis“ kuriant bei įgyvendinant visuomenei reikalingus projektus.
ES parama taip pat privalo turėti labai aiškius prioritetus, kad ji būtų naudojama tikslingai, kad valstybė turėtų ilgalaikius tikslus ir numatytų rezultatus bei naudą, kuriuos pajaustų dauguma žmonių, o ne vien siaura interesų grupė trumpalaikėje perspektyvoje. Manau, kad ES parama galėtų labai pasitarnauti sprendžiant pastatų energetinio efektyvumo didinimo klausimus, kurie šiandien itin aktualūs ir skausmingi žmonėms.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Kinijos telekomunikacijų milžinę “Huawei” išplėtoti savo veiklą Lietuvoje.

Šanchajuje susitikusi su šios kompanijos vadovais, Prezidentė pakvietė vieną didžiausių pasaulyje informacinių technologijų bendrovių kurti Lietuvoje inovacinių technologijų centrą, kuris plėtotų konkrečius technologinius projektus.

“Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kurioje veikia ES teisės normos, todėl “Huawei” investicijos Lietuvoje turės tokias pačias garantijas, kaip ir kitose ES šalyse. Savo šalyje taip pat turime daug gerai išsilavinusių telekomunikacijų specialistų, geriausiai Europoje išplėtotą šviesolaidinių tinklų infrastruktūrą, vieną sparčiausių interneto ryšį. Lietuvoje yra visos galimybės telekomunikacijų bendrovėms ne tik diegti moderniausius sprendimus, bet ir juos Lietuvoje kurti”, – susitikime sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Per susitikimą su kompanijos vadovybe oficialiai sutarta, jog “Huawei” surengs ir finansuos dviejų savaičių profesinio parengimo stažuotę dešimčiai Lietuvos studentų, siekiančių tapti informacinių technologijų specialistais.

“Huawei” laikoma viena iš penkių inovatyviausių pasaulio kompanijų, dalinasi pirmą – antrą vietas pasaulyje pagal kasmet įregistruojamų patentų skaičių.

Kinijos investicijas ir tolesnį šalių bendradarbiavimą krovinių pervežimo, atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų plėtros, transporto infrastruktūros gerinimo srityse Lietuvos vadovė šią savaitę aptars su Kinijos LR viceprezidentu Xi Jinping Pekine. Į Pekiną Prezidentė vyks atidariusi Lietuvos dieną Šanchajaus pasaulinėje parodoje.

Danijoje ir Suomijoje apsilankęs premjeras Andrius Kubilius ragino šių šalių verslininkus nepavėluoti į investicijų traukinį Lietuvoje. Mūsų šalis turi privalumų, bet investuotojai bijo biurokratų ir kontrolierių gaujų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Lietuvos rytas” kartu su Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Lietuvos teisininkais iš advokatų profesinės bendrijos „Nordia” ieškojo skirtumų ir panašumų tarp verslo sąlygų Skandinavijoje ir mūsų šalyje. Kiek reikia laiko norint įsteigti naują įmonę? Dažniausiai pagal šį rodiklį pasaulyje reitinguojamos šalys ir jų verslo sąlygos.

Kaip teigė advokatas Martenas Stenstromas, įsteigti uždarąją akcinę bendrovę Švedijoje reikėtų dviejų savaičių. Jau įregistruotą, bet veiklos nevykdančią bendrovę nusipirkti dar lengviau – tam pakanka 15 minučių. Steigimo sąnaudos tėra simbolinės, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nieko nekainuoja.

„Švedijoje valdžia konservatyvi. Ji turi užtikrinti, kad būtų kuo lengviau plėtoti verslą”, – kalbėjo teisininkas.

Jo kolega iš Danijos Nielsas Schiersingas minėjo, kad jo šalyje įregistruoti bendrovę galima internetu per teisines įmones.

„Mums tai yra įprasta, todėl galime įregistruoti įmonę per penkias ar dešimt minučių.

Žinoma, prieš tai akcininkai jau turi būti sutarę dėl nuostatų, dėl to, ką skiria direktoriais. O kai tai jau padaryta, įregistravimas užtrunka 5 minutes”, – pasakojo teisininkas.

Norvegijoje naujos įmonės registravimas, anot advokato Bjorno Hanestado, trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Bendrovėje pakanka vieno akcininko, kuris gali būti ir direktorius.

Lietuvoje viskas daug sudėtingiau. Steigiant nuo pat pradžių verslininko laukia ilga procedūra – įmonės pavadinimo rezervavimas, steigimo akto patvirtinimas.

„Tebėra likęs reikalavimas dokumentus patvirtinti pas notarą, o tai irgi užtrunka laiko.

Reikia privalomai įregistruoti Juridinių asmenų registre, tai užtrunka ne mažiau kaip 5 dienas”, – vardijo advokatė Ligita Ramanauskaitė.

Tiesa, Lietuvoje reikalaujamas įstatinis kapitalas yra mažesnis nei Skandinavijos šalyse.

Naujai besikuriančioms įmonėms Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos. Skandinavijoje didesnių nuolaidų verslo naujokams nėra.

M.Stenstromas minėjo, jog Švedijoje visiems taikomas fiksuotas pelno mokestis – 28 proc.

O pridėtinės vertės mokestis (PVM) priklauso nuo bendrovės veiklos. Bendras PVM yra 25 proc., o viešbučiams ir restoranams jis mažesnis – 16 proc.

„Danijoje mes taip pat neturime lengvatų mažesnėms įmonėms. Visiems taikomas vienodas pajamų mokesčio įmonėms tarifas – 25 proc. Dabartinė valdžia sprendžia, kaip jį sumažinti”, – kalbėjo N.Schiersingas.

Vienais didžiausių mokesčių pasaulyje garsėjančioje Norvegijoje, anot advokato B.Hanestado, verslo naujokams netaikomos lengvatos. Šioje šalyje pelno mokestis yra 28 proc., tiek pat apmokestinami dividendai. Toks pat yra ir asmens pajamų mokestis, neatsižvelgiant į algos dydį.

„Be to, Norvegijoje yra išlikęs kapitalo mokestis. Mažesnis PVM taikomas maisto prekėms, sveikatos paslaugoms, o kitiems – 25 proc.”, – vardijo B.Hanestadas.

Lietuvoje, jeigu maža įmonė nepasiekia 500 tūkst. litų apyvartos ir turi 10 darbuotojų, jai taikomas tik 5 proc. pelno mokesčio, o kiti turi mokėti 15 proc. pelno mokesčio.

„Bet mūsų šalyje kartais sudėtinga įsiregistruoti PVM mokėtoju, nes Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar įmonė bei jos vadovas neturi nuobaudų už mokesčių slėpimą ir kitus prasižengimus”, – pasakojo advokatė L.Ramanauskaitė.

Ar visuomenės grupės Skandinavijoje ragina valdžią mažinti mokesčius? „Mūsų valdžia – socialistai ir jie tikrai nemažins mokesčių. Jie siekia nebent tik juos padidinti, nes visuomenės poreikiai yra dideli”, – pasakojo svečias iš Norvegijos.

Tačiau turtingiems žmonėms Norvegijoje verslo sąlygos vis prastėja, tad jie išvyksta iš šalies.

Pavyzdžiui, laivų savininkams netaikomi mokesčiai, tačiau Norvegijoje jiems leidžiama būti tik 60 dienų per metus.

„Mano draugas yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. Jis yra tanklaivių savininkas.

Bičiulis skundžiasi, kad Norvegijoje jam darosi blogai.

Vienas valdžios atstovas jam pareiškė, kad jis gali palikti šalį. O juk mano draugas suteikia darbą 50 tūkstančių žmonių.

Tai aiškiai parodo, kokios nuostatos laikosi valdžia mano šalyje”, – piktinosi teisininkas.

Tuo tarpu Danijoje, kaip pažymėjo N.Schiersingas, siekiama sumažinti mokesčių naštą verslininkams.

„Mums reikia sumažinti mokesčius verslui, bet ne darbuotojų atlyginimams, kad padidintume konkurencingumą”, – kalbėjo teisininkas.

Lietuvos verslas skundžiasi daugybe kontroliuojančių institucijų. O kaip yra Skandinavijoje?

Norvegijoje, kaip pažymėjo B.Hanestadas, priežiūra vyksta verslininkui pateikus veiklos ataskaitas. Žinoma, jei tai susiję su žmonių sveikata ir saugumu, kontrolė yra griežtesnė.

Norvegijoje akylai prižiūrima, kaip verslininkai moka mokesčius. Pavėlavusiems skaičiuojamos ir baudos, ir palūkanos.

Švedų įmones akyliausiai tikrina darbo saugos inspektoriai ir kontrolės komisija – ji stebi, ar mokami socialinio draudimo mokesčiai.

Tuo tarpu Lietuvoje, kaip pažymėjo L.Ramanauskaitė, yra per daug kontroliuojančių institucijų.

„Valdžios įstaigų atstovai verslo atžvilgiu dažnai būna labai kritiški. O juk būtent verslas yra biurokratų duondavys”, – sakė teisininkė.

Pasak jos, padėtis po truputį taisosi – vis lengviau gauti informaciją telefonu, gerėja aptarnavimas. Tačiau labiausiai trūksta stabilumo.

Nuolat kas nors keičiama, ir verslininkai negali būti tikri, kad vakarykštės taisyklės rytoj nebus pakeistos ir žmogus nebus nubaustas.

Elektros perdavimo tinklo savininkės bendrovės “Lietuvos energija” valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) į naujo penktojo agregato statybos projektą ketina investuoti apie 300 mln. litų.

“Lietuvos energijos” generalinis direktorius Aloyzas Koryzna teigia, jog elektrinė spalį skelbs generalinio rangovo konkursą.

“Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų 23 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarys energija iš atsinaujinančių šaltinių. Būtent tokių jėgainių generuojamos energijos balansui išlaikyti ir statomas Kruonio HAE penktasis blokas”, – pranešime sakė A.Koryzna.

Projektui ketinama prašyti ir Europos Sąjungos paramos.

“Dalis projekto bus finansuojama iš “Lietuvos energijos” vidinių resursų ir bus kreipiamas į ES dėl papildomo finansavimo”, – BNS sakė “Lietuvos energijos” atstovė Jūratė Kavaliauskaitė.

Su naujuoju agregatu Kruonio HAE galingumas padidės apytiksliai 250 megavatų (MW) – nuo 900 MW iki beveik 1150 MW.

A.Koryzna pranešime teigė, jog papildomi pajėgumai leis geriau balansuoti tinklą ir netolygiai veikiančias vėjo elektrines.

Sutartį su generaliniu rangovu tikimasi pasirašyti 2011-ųjų kovą, o penktasis agregatas turėtų pradėtų veikti 2014 metais. “Lietuvos energija” anksčiau yra skelbusi, jog konkurse tikimasi sulaukti 5-6 dalyvių.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas rugsėjo pabaigoje teigė, jog plečiant HAE, galėtų būti pritraukta privataus kapitalo. Vyriausybė rugpjūtį patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano pataisas, kuriomis įgaliojo “Lietuvos energiją” įrengti Kruonio HAE naują, penktąjį agregatą.

1978 metais pradėtos statyti Kruonio HAE pirmasis agregatas pradėjo veikti 1992 metais, o ketvirtasis – 1998 metais.

Nuo šių metų sausio, kai nebeveikia Ignalinos atominė elektrinė, Kruonio HAE pagamino 30 proc. daugiau elektros nei pernai tuo pat laiku.

Kruonio HAE šiuo metu priklauso elektros perdavimo tinklo savininkei bendrovei “Lietuvos energija”, kuri po energetikos ūkio pertvarkos valdys visas elektros gamybos įmones – Lietuvos elektrinę, Kruonio ir Kauno elektrines.

Kruonio HAE šiuo metu užtikrina 93,6 proc. avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo.