Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė tyrimų centro steigimui, kuris koordinuos bendrus Lietuvos mokslininkų ir IBM tyrimus. Posėdžio metu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms pavesta pasirašyti centro steigimo sutartį ir kitus su steigimu susijusius dokumentus.

Patvirtintu Vyriausybės nutarimu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos valdys 100 proc. tyrimų centro akcijų, sudarys tyrimų centro valdymo organus, kurių sudėtyje bus vienodas skaičius abiejų ministerijų atstovų. Sutartimi Lietuva ir IBM sutarė bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis tyrimų centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimo (pvz., patentų, licencijų, prototipų, produktų ir kt.) nauda bei IBM laboratorijomis Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje.

„Delfi.lt“ praneša:

Numatoma, kad šis centras pasirašys bendradarbiavimo sutartis su bendrove „IBM Research”, kuriose bus nustatyti konkrečių projektų tikslai, planuojamos veiklos, mokslininkų dalyvavimo sąlygos. Naujasis centras taip pat turės pasirašyti sutartis su universitetais, mokslinių tyrimų institutais.

DELFI primena, kad bendradarbiavimo sutartį Vyriausybė su IBM pasirašė rugsėjo viduryje. Joje įsipareigota kartu dirbti penkerius metus. Kasmet Lietuva į šį centrą turės investuoti 42 mln. Lt, tokią pačią dalį, tačiau nebūtinai piniginių lėšų, esą skirs ir IBM. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą (pvz., patentus, licencijas, prototipus, produktus ir kt.). Tikimasi, kad centras duos pelno iš parduodamų patentų. Naujasis tyrimų centras taip pat įtrauks mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų (KMU), taip pat iš Santariškių bei KMU klinikų. Ketinama suburti šešias mokslininkų grupes, tačiau kol kas nežinoma, kiek jų bus įtraukta į šio centro veiklą.

„VZ.lt“ rašo:

Vyriausybė ir IBM 5-erius metus bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje. Lietuva per penkerius bendradarbiavimo su IBM metus planuoja užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų. 2009 m. IBM išradėjai gavo 4.914 patentų.

Ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais.

Planuojama į centrą pakviesti mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje, Izraelyje, bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais siekiant tiksliau diagnozuoti ir gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas.

„Susitarimas su IBM dėl bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai – aukštųjų technologijų plėtrai“, – sako premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, bendradarbiavimas su IBM suteiks Lietuvos mokslininkams žinių, kaip komercializuoti tyrimų rezultatus, ir taip tiesiogiai skatins ekonomikos augimą.

Algimantas Juozapavičius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas, “Verslo žinioms” šią savaitę jau sakė, kad IBM yra viena daugiausia pasaulyje išradimų užpatentuojančių kompanijų – 2009 m. JAV ji buvo ketvirta pagal užregistruotų patentų skaičių. Lietuvoje steigiamas mokslinių tyrimų centras vykdys tyrimus nanotechnologijų, gyvybės mokslų, sveikatos priežiūros ir kt. srityse.

„Mes jau dabar pajutome pokyčius. Po „Barclays“ atėjimo į mus išsyk pradėjo kreipti dėmesį tokios firmos kaip IBM, EMC ar „Dell“, norėdamos, kad mūsų rengiami specialistai susipažintų su jų sprendimais. Jie teikia informaciją, išsako prognozes, tad mes  galime parengti konkurencingus specialistus“, – bendradarbiavimo pranašumus pabrėžia p. Juozapavičius.

Iki šiol užsienio aukštųjų technologijų kompanijų užsakymų atliktų tyrimų nuosavybė priklausė tik užsienio kompanijoms.

„Lietuva turi gabių mokslininkų, galinčių ir darančių pasaulinio lygio mokslo atradimus, tačiau mums trūksta patyrimo ir žinių, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais ir inovatyviais produktais, kaip parduoti juos pasaulinėse rinkose. Mokslas turi prisidėti kuriant ekonomiką ir šalies gerovę”, – VŽ dėstė Dainius Kreivys, Ūkio ministras.

VŽ jau rašė, kad fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams per pastaruosius penkerius metus Lietuva išleido 2,6 mlrd. Lt, tačiau per tą patį laiką įregistruoti vos 36 europiniai patentai.

Lietuva siekia, kad per artimiausius penkerius metus tiesioginės užsienio investicijos šalyje padvigubėtų, užsienio žiniasklaidai birželį skelbė ūkio ministras. Tuomet jis dėstė, kad Lietuva ketina iš viso pritraukti 20 mlrd. EUR (69 mlrd. Lt) investicijų, arba dvigubai daugiau nei sulaukta per 20 nepriklausomybės metų. Tiesa, p. Kreivys į laukiamų investicijų sumą įskaičiuoja ir lėšas, reikalingas pastatyti naujai atominei elektrinei. Ji gali kainuoti 10-17 mlrd. Lt.

„Diena.lt“ skelbia:

BM sprendimas Lietuvoje atidaryti tyrimų centrą gali kelti Estijos ir Latvijos susirūpinimą dėl to, kad Europai bundant iš giliausio sąstingio jos atsilieka Baltijos valstybių lenktynėse dėl investicijų, šios dienos naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą pateikia Ūkio ministrerija.

„Nuo praėjusių metų pradžios Lietuva jau pritraukė investicijų iš ne mažiau kaip penkių kitų tarptautinių bendrovių, įskaitant didžiausią pasaulyje programinės įrangos gamintoją „Microsoft“ ir trečią pagal dydį Jungtinės Karalystės banką „Barclays“.

Lietuva laimi, nes Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dirba kaip „investicijų caras“, sakė šalies vyriausybei patarinėjančio Estijos plėtros fondo Prognozavimo skyriaus Taline vadovė Kitty Kubo. Estijos įstatymų leidėjai nepasinaudojo mūsų fondo pasiūlymu paskirti oficialų asmenį, atsakingą už šalies investicijas, – sakė ji. „Įmonių, pavyzdžiui IBM, durys yra atviros Ministrui Pirmininkui, kai tuo tarpu investicijų skatinimo agentūrai nėra galimybių net kojos ten įkelti“, – tvirtino Kubo. Konkurencinė kova yra labai svarbi Baltijos valstybėms siekiant atgaivinti krizės laikotarpiu 20-25 proc. smukusią ekonomiką, – teigia TVF savo šios savaitės ataskaitoje.

Estija yra Baltijos regiono tiesioginių užsienio investicijų lyderė, sukaupusi 16,2 milijardų JAV dolerių investicijų,– teigiama Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos parengtoje 2010 m. Pasaulio investicijų ataskaitoje. Lietuva yra antroje vietoje (13,8 milijardų JAV dolerių), Latvija – trečioje vietoje (11,7 milijardų JAV dolerių)“, – rašoma „Bloomberg“ pranešime.

MP Bank atlikta taupymo ir investavimo priemonių Lietuvoje analizė atskleidė gyventojų įpročius, kurie dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems yra neoptimalūs. Tai pirmiausia lemia sumažėjusios palūkanos už populiariausią taupymo ir investavimo priemonę – indėlius.

Per metus gyventojų indėlių likučiai bankuose išaugo 1,4 milijardu litų ir 2010 metų viduryje pasiekė 24,4 mlrd. Lt. Bendra indėlių suma bankuose (be kredito įstaigų) pasiekė rekordinę 43 milijardų litų sumą. Tačiau augančios indėlių sumos nereiškia daugiau palūkanų pajamų. Šių metų antrąjį ketvirtį indėlininkai bankuose uždirbo 244 milijonais litų mažiau palūkanų nei tą patį ketvirtį pernai, tai reiškia 31 proc. sumažėjimą.

Lėšos investiciniuose fonduose augo sparčiausiai ir per metus padidėjo 361 mln. Lt arba 84 procentais, prie to labiausiai prisidėjo rinkų kilimas. Taip pat augo investicinio gyvybės draudimo, investicijų į akcijas bei trečios pakopos pensijų fondus sumos, atitinkamai 43, 24 ir 18 procentų.

Ryškiausiai sumažėjo investicijų į susietas obligacijas vertė, kuri per metus krito 1,27 milijardu litų arba 70 procentų. Tai lėmė didelių sumų išpirkimai, kai naujos investicijos į susietas obligacijas buvo žymiai mažesnės.

“Sumažėjusios indėlių palūkanos gyventojus gali paskatinti didesnę dalį lėšų skirti aukštesnį pelningumą galinčioms pasiekti investicijoms”, – teigia Mindaugas Vaičiulis, MP Bank filialo Baltijos šalyse Turto valdymo departamento vadovas. – “Nustatant aukštesnio pelningumo investicijų dalį visame taupymo ir investavimo priemonių portfelyje reikia atsižvelgti į investavimo laikotarpį, požiūrį į riziką bei kitas asmenines aplinkybes

Per dvidešimt metų Lietuvoje įvyko 24 sandoriai, kurių metu už daugiau nei 100 mln. Lt parduota lietuviška ar Lietuvoje veikianti bendrovė. Vienas unikaliausių sandorių – neseniai paskelbtas Lietuvos biotechnologijų bendrovės “Fermentas” įsigijimas. Kurie dar sandoriai Lietuvos bendrovėms davė daugiausiai naudos?

"Veido" archyvas

“Fermentą” įsigijo pasaulyje gerai žinoma JAV technologijų įmonė

Per pastaruosius dvejus metus užsienio investuotojų susidomėjimas nuo krizės smarkiai nukentėjusia Lietuva gerokai prislopo. “Per pirmus tris 2009 m. ketvirčius matyti aiški tendencija, kad užsienio investuotojai buvo nusisukę nuo mūsų rinkų”, – sako investicinio banko “SEB Enskilda” direktorius Žygintas Mačėnas.

Tarptautinės įmonių įsigijimų ir susijungimų tyrimų agentūros “Mergermarket” duomenimis, 2008 m. Baltijos šalyse įmonių įsigijimo sandoriuose dalyvavo 42 vietiniai ir 52 užsienio investuotojai, o 2009 m. – 39 vietinės ir tik 25 užsienio kompanijos.

Šiame kontekste dar unikalesnė atrodo naujiena, kad JAV mokslinių technologijų gigantė “Thermo Fisher Scientific” už 260 mln. JAV dolerių (728 mln. Lt) įsigijo Kanadoje registruotą “Fermentas International” grupę, kurios didžiausia ir svarbiausia įmonė “Fermentas” veikia Lietuvoje. Biotechnologijų bendrovės, kuriančios bei gaminančios produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, akcijos iki šiol priklausė lietuvių akcininkams ir privataus kapitalo fondui “Summit Partners”.

Specialistai “Fermento” įsigijimą vadina vienu sėkmingiausių lietuviškų įmonių pardavimų per visus 20 metų. Šis pardavimo sandoris iš kitų išsiskiria tuo, kad “Fermentas” tampa brangiausiai parduota privačia lietuviško kapitalo bendrove, užauginta iki pasaulyje žinomos bendrovės. Brangiau už “Fermentą” parduotos tik valstybinės įmonės, tokios kaip “Mažeikių nafta” ar “Lietuvos telekomas”, bei perparduotos Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės, kaip “Bitė” ar “Palink”.

“Mane labiausiai džiugina, kad tai ne šiaip didelis sandoris, o įsigyta tokia bendrovė, kuri sukurta lietuvių protu. “Fermentas” ne naftą siurbia, ne anglis degina – tai modernaus mokslo, aukštųjų technologijų įmonė”, – atkreipia dėmesį Ž.Mačėnas.

Kaunietis verslininkas Vladas Lašas “Fermento” pardavimą vadina didžiausia pastarųjų 15 metų mokslo ir verslo sėkmės istorija, nes mokslininkai dirbdami Lietuvoje specializavosi dalykuose, kurių reikia pasauliui, pritaikė tinkamus verslo modelius ir uždirbo daugiau negu bet kuris kitas mokslininkas, išvažiavęs dirbti į didelę Vakarų korporaciją.

“Fermentas” yra ir viena iš nedaugelio Lietuvos bendrovių, kurių apyvarta didėjo net sunkmečiu. “Fermentas International” valdybos pirmininkas Viktoras Butkus “Veidui” tvirtino, kad įmonė augo, nes užima išskirtinę poziciją pasaulyje, gamina unikalius produktus, o pirmaujančios pasaulio šalys netgi padidino asignavimus moksliniams tyrimams, norėdamos įgyti pranašumą.

Kaip rodo “Fermento” pavyzdys, globalioms įmonėms net sunkmečiu nesudėtinga rasti investuotojų. Prieš porą savaičių ne vieno milijono dolerių investicijų iš investicinės bendrovės “Accel Partners” sulaukė ir pasaulyje gerai žinoma lietuviška bendrovė “GetJar”, platinanti mobiliąsias aplikacijas.

“Parduodami mažąją akcijų dalį “Accel Partners” sulaukiame dvigubos naudos. Ši bendrovė – patyrusi IT kompanijų augintoja užsienyje. Kadangi turime ambicijų pakilti iki globalių kompanijų, ta patirtis ir žinios, kurios ateina su partneriu, daug svarbesnės negu pinigai”, – “Veidui” aiškino kompanijos įkūrėjas Ilja Laursas.

Didžiausi sandoriai Lietuvoje

“Fermento” pardavimas – vienas didžiausių sandorių per visus 20 metų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Beje, iš visų trijų Baltijos šalių daugiausiai didžiausių įmonių pardavimo ir įsigijimo sandorių iki šiol sudaryta dėl Lietuvoje esančių bendrovių. “MergerMarket” duomenimis, iš 20 sandorių, kurių vertė per 100 mln. eurų (350 mln. Lt), trylika atlikta Lietuvoje.

Specializuotos investicinės bankininkystės “Finasta Corporate Finance” direktorius Skirmantas Miliauskas pabrėžia, kad daugelis reikšmingiausių lietuviškų įmonių pardavimo užsienio kapitalui sandorių susiję su didžiausių įmonių privatizavimo procesais – “Mažeikių naftos”, “Lietuvos telekomo”, VST, “LISCO Baltic Service”, bankų.

"Veido" archyvas

“Mažeikių naftos” pardavimas vertinamas kontroversiškiausiai

Tiesa, rekordinis sandoris priklauso Estijai – už 1,7 mlrd. eurų švedų bankas “Swedbank” įsigijo 40 proc. estų banko “Hansabank” akcijų. Antroje vietoje įsitaiso lietuviškas sandoris: už 1,47 mlrd. eurų lenkų koncernui “PKN Orlen” parduota “Mažeikių nafta”.

Vis dėlto Baltijos šalyse 100 mln. Lt viršijantys sandoriai labai reti. Įmonių pardavimo ir įsigijimo ekspertai tvirtina, kad Lietuvos rinkoje vyrauja iki 10 mln. Lt siekiantys sandoriai. S.Miliauskas aiškina, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl dideli užsienio kapitalo finansuojami lietuviškų įmonių įsigijimai pastaruoju metu vyko retai, yra ta, kad žymi dalis didžiausių Lietuvos įmonių jau priklauso strateginiams užsienio investuotojams. Dar prisideda ir tai, kad tarp didžiausių įmonių yra nemažai valstybinių įmonių, tarkime, “Lietuvos geležinkeliai”, “Lietuvos energija”, RST, VST, “Lietuvos dujos”, kurių privatizacijos procesai juda gana lėtai ir dėl kurių išlaikymo kovoja įvairios interesų grupės.

Sėkmingiausia investicija – į “Lietuvos telekomą”

"Veido" archyvas

“Lietuvos telekomą” skandinavų investicijos pakeitė neatpažįstamai

Žvelgdami atgal galime konstatuoti, kad užsienio investuotojų atėjimas į Lietuvą teigiamai paveikė šalies ekonomiką, nes visų pirma leido perkelti į lietuviškas įmones praktinę tarptautinių bendrovių valdymo patirtį (“know-how”), technologines naujoves, atvėrė naujas rinkas.

“Lietuvos rinka labai maža. Kad įmonė galėtų plėstis, stiprėti, teikti tarptautinio lygio paslaugas, reikia rasti strateginį investuotoją. Reti atvejai, kai lietuviško kapitalo bendrovė pati sugeba sėkmingai konkuruoti su užsienio kompanijomis”, – mano S.Miliauskas.

Pasak jo, sėkmingiausi sandoriai yra tie, kurie investavusioms įmonėms ar fondams davė didelę grąžą ir kartu lėmė sėkmingą įsigytų įmonių plėtrą, didino jose kuriamą pridėtinę vertę, prisidėjo prie eksporto plėtros.

Sėkmingiausiais sandoriais tiek investuotojams, tiek pačiai bendrovei ekspertai vadina švedų ir suomių koncerno “TeliaSonera” investicijas į tuometinį “Lietuvos telekomą” ir “Omnitel”, “Carlsberg” sprendimą pirkti “Švyturį”.

“TeliaSonera” investicijų į “Lietuvos telekomą” atsipirkimas labai geras, įmonės dividendinis pajamingumas 9 proc. Niekas nesitikėjo, kad pinigų srautas bus toks stiprus, nes užsienyje panašios fiksuoto ryšio kompanijos nebegali pasigirti tokiais rodikliais. “Teo LT” – viena iš “TeliaSoneros” grupės žvaigždžių”, –  neabejoja “MP Bank” filialo Lietuvoje vadovas Vygandas Jūras.

Ž.Mačėnas mato ir daugiau pavyzdžių, kai užsienio investicijos prisidėjo prie įmonės plėtros. “Panagrinėkime bankų pavyzdį. Lietuvos akcinis inovacinis bankas buvo didžiausias, bet jo nebėra, o Vilniaus banką nupirko SEB, Taupomąjį privatizavo “Hansabank”, ir jie veikia. Pažiūrėkime, kokio lygio šie bankai ir kokio lygio vietiniai – Ūkio, Medicinos, Šiaulių bankas. Šių bankų įsikūrimo istorija ta pati, bet pažiūrėkime į jų dydį, technologinį lygį, darbuotojų kvalifikaciją”, – lygina Ž.Mačėnas.

Aišku, ar įmonė pasinaudos investuotojo teikiamomis galimybėmis, priklauso ir nuo susiklosčiusios padėties. 2007 m. “Novaturas” savo kontrolinį akcijų paketą už 138 mln. Lt pardavė Lenkijos investiciniam fondui “Enterprise Investors”. Pasak “Novaturo” valdybos pirmininko Vido Paliūno, prasidėjus krizei kai kurie įmonei kelti uždaviniai liko nerealizuoti. “Pajėgus finansinis investuotojas mūsų plėtrai tikrai galėtų suteikti daug daugiau greičio ir galimybių. Kol kas nesame tomis galimybėmis pasinaudoję, bet neabejotinai pasinaudosime ateityje”, – tvirtina V.Paliūnas.

Vis dėlto ne visi užsienio investuotojų pirkiniai pasiteisino. Ekspertai, atsižvelgdami į sandorio dydį, abejoja, ar privataus kapitalo fondas “Mid Europa Partners” pasiekė savo tikslus, 2007 m. per įmonių brangimo bumą įsigydamas “Bitę”. S.Miliauskas nepasisekusiu sandoriu laiko ir lenkų bendrovės “Cersanit” investicijas į “Dvarčionių keramiką”, nes privatus akcininkas atpirko įmonę atgal labai pigiai.

Laukiama ir daugiau didelių sandorių

Specialistai pastebi, kad sunkmečiu smarkiai kritęs užsienio investuotojų susidomėjimas Baltijos šalimis iš lėto atgyja. S.Miliauskas prognozuoja, jog tolimesnėje vidutinio laikotarpio perspektyvoje galima tikėtis 100 mln. Lt perkopiančių sandorių, nes Vyriausybė yra pareiškusi, kad daugiau nei 20 valstybės įmonių bus privatizuojama ar einama į biržą.

Tuo tarpu V.Jūras prognozuoja naują vidutinio dydžio lietuviškų privataus kapitalo įmonių pardavimo bangą. “Ta karta, kurie pradėjo verslą būdami 40 metų, peržengia 60 metų slenkstį, tad jie ieškos investuotojų, norėdami pasitraukti iš aktyvaus valdymo”, – prognozuoja ekspertas.

Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė “Western Union” ketina steigti Lietuvoje savo pasaulinį paslaugų centrą (angl. “Global Operations Centre of Excellence”) – kompanija jau pasirašė ketinimų protokolą su Ūkio ministerija.

“Western Union” planuoja centrą Lietuvoje atidaryti jau šiemet ir per pirmuosius trejus metus sukurti daugiau nei 200 darbo vietų.

“Džiaugiuosi, kad tarptautinė finansinių paslaugų inovacijų lyderė “Western Union” šiam projektui pasirinko Lietuvą. Jau nebe pirma užsienio investicija į mūsų šalies paslaugų sektorių rodo, kad esame pajėgūs pasiūlyti ir siūlome pasaulinėms korporacijoms puikius specialistus ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas”, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

“Lietuvą pasirinkome dėl puikiai išsilavinusių ir kvalifikuotų bei daugybę užsienio kalbų mokančių žmonių, stabilaus politinio klimato ir atsigaunančios ekonomikos, pasaulinio lygio infrastruktūros bei Lietuvos Vyriausybės pastangų pritraukti užsienio investuotojus”, – sako Davidas Larkworthy, “Western Union” vyresnysis viceprezidentas ir veiklos strategijos vadovas.

Pasauliniame paslaugų centre Vilniuje bus teikiamos aptarnavimo ir administravimo paslaugos, kurios papildys kitų “Western Union” centrų paslaugas.

“Western Union” veikia per daugiau nei 420 000 klientų aptarnavimo taškų tinklą 200 šalių ir teritorijų visame pasaulyje. Šis paslaugų centras Vilniuje bus ketvirtas “Western Union” pasaulinis centras. 2009 metais “Western Union” apyvarta buvo 5,1 mlrd. JAV dolerių, kompanijoje dirba daugiau kaip 6 000 darbuotojų.

Gegužę premjeras Andrius Kubilius vėl rengiasi vykti į JAV, kur gali būti pasirašytas ketinimų protokolas su tarptautine informacinių technologijų kompanija IBM, kuri ketina Vilniuje įsteigti dar vieną savo technologijų centrą.

IBM centro įsteigimas mūsų šaliai būtų geriausia reklama tarp investuotojų. Puiki reklama buvo ir sostinėje duris atvėręs banko “Barclays” informacinių technologijų centras.

Kokių dar užsienio investuotojų Lietuva gali tikėtis šiemet? Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis “Veidui” sakė, kad rezultatų galima tikėtis ir iš vizito į Pietų Korėją. Tačiau atskleisti kompanijų pavadinimus neleidžia griežtos konfidencialumo sąlygos. Dėl investicinių projektų nemažai derybų vyksta tarp įmonių.

“Tikrai juntamas susidomėjimas Lietuva, – tikino A.Burkovskis. – Teigiamą požiūrį itin pajutome pastaraisiais mėnesiais. Didžiosios kompanijos, kurios buvo pradėjusios domėtis Lietuva prieš pusantrų ar dvejus metus ir buvo įšaldžiusios planus, vėl prie jų grįžta. Matyt, jos laukė palankesnės makroekonominės situacijos”.