Birutė ŽEMAITYTĖ

Lietuva – ne Silicio slėnis, bet ir pas mus netrūksta jaunų ambicingų žmonių, kurių galvose – gausybė originalių idėjų. Tačiau suskaičiuoti startuoliams, kurie išaugo lietuviškus marškinėlius ir sėkmingai išplaukė į pasaulines rinkas, turbūt pakaktų abiejų rankų pirštų. Ir ne vien tuščios kišenės lemia, kad šalyje, kuri didžiuojasi savo informacinių technologijų specialistais, paromis galinčiais nesitraukti nuo kompiuterio, iš daugiau kaip 300 šiuo metu verslo aukštumas šturmuoti bandančių startuolių gerai žinome vos vieną kitą.

Startuoliais vadinamų įmonių atsiradimas pasaulyje siejamas su Silicio slėnyje (JAV, Kalifornija) įsikūrusiu Stanfordo universitetu, kuriame XX a. viduryje prasidėjo informacinių technologijų revoliucija, o ilgainiui įsikūrė „Hewlett-Packard“, „Bell Labs“ ir garsioji „Apple“. Bet vien gera idėja mažai verta, sakoma Silicio slėnyje. Vertybė yra įdirbis ir rezultatai, o iš dešimties verslo idėjų globaliame pasaulyje išgyventi ir galbūt patekti į Silicio slėnį pasiseka vidutiniškai vienai.

Pradžioje buvo… idėja

Neseniai būrys tokių jaunuolių degančiomis akimis dvi paras praleido prie kompiuterių. Per 48 valandas, praleistas didžiausiame startuolių centre Baltijos šalyse ir Skandinavijoje – technologijų parke „Vilnius Tech Park“ vykusiame pirmajame kūrybinių dirbtuvių ciklo „Hacker Games Pro“ renginyje, arba hakatone, šie vaikinai ir merginos galėjo sukurti savo verslo idėjos prototipą, o jei pasiseks – laimėti galimybę svajonę paversti realybe.

„Kai kurie mūsų komandos nariai patys buvo patekę į situaciją, kai po eismo įvykio stovėdamas vidury kelio drebančiomis rankomis pildai deklaraciją. Todėl ir nusprendėme sukurti programėlę – elektroninę eismo įvykių deklaravimo platformą, kuria naudojantis greitai ir lengvai būtų galima pateikti informaciją apie eismo įvykį, jei nėra sužeistųjų. Telefone galima nubraižyti įvykio schemą, nurodyti aplinkybes, tikslią įvykio vietą, žalą automobiliui, o kai vartotojas suveda informaciją, ši automatiškai perduodama draudimo bendrovėms. Be to, joje integruota pagalbos paieškos funkcija, kuri padeda rasti artimiausią autoservisą ir kitas aktualias paslaugas bei informaciją“, – pasakoja vienas iš laimėtojų komandos „#Atsitiko“ narių Giedrius Tamulaitis.

Per porą dienų devyni programuotojai, dizaineriai, projektų vadovė, analitikė ir kitose srityse dirbantys žmonės sukūrė beveik veikiantį prototipą ir konkursui baigiantis mobiliuoju telefonu jau galėjo nustatyti ir pažymėti įvykio vietą. Laimėję trijų mėnesių narystę „Vilnius Tech Park“ jie galės toliau plėtoti savo verslo idėją kartu su ekspertais. Tad dabar svarsto, kokia informacija ir papildomomis paslaugomis reikėtų papildyti programėlę, kad ji sudomintų draudimo bendroves ar kitas įstaigas, o projektą būtų galima komercializuoti, nes pirmą investiciją plėtrai – iki 10 tūkst. eurų iš verslo akceleratoriaus „StartupHighway“ trims mėnesiams pasibaigus gaus tik su sąlyga, kad pasieks iškeltus tikslus.

Dalydamasis įspūdžiais apie konkurso dalyvių sumanymus „StartupHighway“ investicinio portfelio valdytojas Martynas Matekonis pripažino, kad idėjos, pristatomos hakatone, įgyvendinamos itin retai: „Jie susirenka savaitgalį, kažką padaro, bet tęstinumas labai abejotinas, todėl norėjome, kad ką nors vertingo sukūrusios komandos galėtų tęsti projektą, o ne pažaidusios išsiskirstytų. Gal mūsų partneriams kuris nors sumanymas pasirodys aktualus ir jie taps ne tik užsakovais, bet ir rėmėjais.“

O Registrų centro vyriausiasis strateginio planavimo ekspertas, hakatono mentorius Arvydas Dotas priduria, kad intensyvus bendravimas jau vyksta: „Jei bet kuriai iš dalyvavusių komandų užteks ryžto ir noro užbaigti tuos produktus, kuriuos per dvi paras pradėjome kurti, mes pasiruošę jiems padėti. O su komanda, kuri savo projekte naudojo mūsų informaciją, tikrai dirbsime toliau.“

Pasak jo, Registrų centrui buvo naudinga padirbėti su jaunais žmonėmis. „Projekte dalyvavome norėdami palaikyti jauno verslo, jaunimo iniciatyvas ir pasidalyti patirtimi, nes mūsų įmonė turi daug duomenų, daug naudingos informacijos besikuriantiems verslams, mokslui. Dalį jos atvėrėme ir tyrėme, kokios naujos modernios paslaugos reikalingos visuomenei, kad galėtume jas vystyti su besikuriančiais startuoliais. Taip pat sužinojome, kokie yra jų lūkesčiai, diskutavome, kokie technologiniai sprendimai būtų patogesni, kokias naujas paslaugas galima sukurti sujungus kitose valstybės institucijose esančius duomenis, o dabar svarstome galimybę aktyviau bendradarbiauti su jaunaisiais kūrėjais“, – pasakoja A.Dotas.

Nemažą patirtį kuriant IT produktus turintis specialistas, kuriam yra tekę dalyvauti idėjų, koncepcijų ir sprendimų kūrimo hakatonuose, priduria, kad tapęs mentoriumi galės pasidalyti savo žiniomis kuriant, pristatant ir komercializuojant produktus.

Kad nedidelis, bet galimybę tęsti projektą užtikrinantis finansavimas labai svarbus, pabrėžia ir „Vilnius Tech Park“ partnerysčių vadovė Monika Poškaitytė. „Hakatonuose paprastai dalyvauja technologijų entuziastai, siekiantys savo idėjas paversti verslu, tačiau dažnai net geros idėjos konkursui pasibaigus neplėtojamos. Organizuodami „Hacker Games Pro“ siekėme atkreipti didžiųjų įmonių, viešojo sektoriaus, IT srityje dirbančių žmonių dėmesį į technologijų teikiamas galimybes įvairiose srityse ir skatinti ilgalaikį bendradarbiavimą su startuoliais – tapti naujų verslo idėjų partneriais ir prisidėti jas vystant“, – sakė ji, pridurdama, kad todėl prie renginio prisidėjo ne tik „Alna Software“ ir „Startup Lithuania“, bet ir nuasmenintais duomenimis pasidaliję Registrų centras, Vilniaus m. savivaldybė, „Creditinfo“ ir „Sodra“. 

Lietuvoje 300 startuolių

Vis dėlto hakatonai, kurių metu idėjų turintys žmonės suranda vieni kitus ir kuria naujų produktų prototipus, – tik pradžia. VšĮ „Versli Lietuva“, Saulėtekio slėnio ir kiti mokslo ir technologijų parkai, rizikos kapitalo fondai, kurie investuoja į visiškai naujas, veiklą pradedančias ar rizikingas įmones, per kelerius pastaruosius metus išaugino ir tebeaugina per 300 startuolių, o 2016 m. pabaigoje jų įmonėse dirbo daugiau kaip 1500 žmonių.

„Biotechnologijų ir kai kuriose kitose srityse veikiantys startuoliai produktus kartais kuria ne vienus metus, todėl jau tada bandoma pritraukti išorinį finansavimą, o vėlesnėse stadijose papildomos investicijos reikalingos, kad būtų galima įeiti į naujas rinkas ir samdyti darbuotojų“, – sako „Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė.

O Ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė primena, kad pirmieji rizikos kapitalo fondai Lietuvoje buvo įsteigti 2010 m. Vien „Verslo angelų fondui I“, kurį įsteigė Europos investicijų fondas, UAB „MES INVEST“ ir UAB „Strata“ konsorciumas, buvo skirta 8 mln. eurų ES struktūrinės paramos lėšų.

„Nors rizikos kapitalo fondai rinkoje aktyviau pradėjo veikti nuo 2011 m., jau nemažai prisidėjo prie dabar plačiai žinomų startuolių – mokėjimų pervedimų platformos „Transfergo.com“, kelionių viešuoju transportu planavimo programėlės „Trafi“, kosminės aviacijos srityje dirbančios ir optimalius nanopalydovų sistemų sprendimus kuriančios UAB „Nanoavionika“ bei kitų sėkmės“, – sako R.Armonienė.

Tarp sėkmės sulaukusių lietuviškų startuolių – ir „CGTrader“, valdanti trimačių modelių prekybos platformą, mobiliesiems telefonams skirta programėlė „Plague“, prieš kelerius metus pripažinta geriausiu startuoliu.

Pasak R.Armonienės, pastaraisiais metais Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra įgauna pagreitį – daugėja renginių, skirtų naujokams, sparčiau formuojasi sėkmingos komandos, kurios sukuria realius produktus ir gali pretenduoti į finansavimą, didėja ir potencialių investuotojų iš užsienio susidomėjimas Lietuvos startuoliais. Iš viso nuo 2011 m. į juos vien pagal Ūkio ministerijos priemones įsteigti penki rizikos kapitalo fondai kartu su privačiais investuotojais investavo 60 mln. eurų.

Tačiau sėkmę nuo pralaimėjimo kartais skiria vos vienas žingsnis. Ir geriausiai tai žino patys startuoliai bei tie, kurie padeda jiems kabarotis aukštyn.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2017-m

 

Ignoruoti pastarųjų metų įvykius, kai viena po kitos per trumpą laiką dalį ar visą verslą perkelia žinomos bendrovės, nebūtų išmintinga – tai gali būti geras metas įgyvendinti tikslinius pokyčius.

 

Gytis KAPSEVIČIUS

 

Per pastaruosius metus bent keli garsūs užsienio vardai pasirinko kitas šalis gamybai ir verslui plėtoti. Tai gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“, susijungę „Nordea“ ir DNB bankai, norvegų bendrovei „Orkla Foods“ priklausanti „Suslavičius-Felix“ grupė bei „Estrella Baltics“. Šių įmonių planai visuomenėje sukėlė rezonansą ir paskatino kalbas, kad padus pustyti iš Lietuvos pradėjo ir užsienio kapitalas.

 

Kas įvyko?

Iš Dzūkijos sostinėje esančios uždaromos „Coca-Cola“ gamyklos atleistiems apie 80 darbuotojų teks ieškotis naujo darbo. Kitais metais dar bent 24 darbuotojus atleis ir buvusi „Suslavičius-Felix“ įmonė (dabar „Orkla Foods Lietuva“), nutraukianti padažų gamybą ir perkelianti ją į Austriją, Švediją bei Latviją. „Estrella Baltics“ ir jos užsakymu bulvių traškučius gaminusi įmonė „Mondelez Lietuva Production“ anksčiau portalui „Delfi“ teigė, kad darbuotojų neatleis, vis dėlto gali nukentėti bulves bendrovei tiekę ūkininkai. Susijungus bankams, buvo prognozuojamas šio sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažėjimas, tačiau dar nelinksmesne naujiena tapo tai, kad naujai sujungtas bankas savo būstine pasirinko Estiją.

Tiesa, būtina pridurti, kad bendrovės nenutraukia savo veiklos Lietuvoje – „Coca-Cola“ turi logistikos centrą Kaune, veiklą planuoja tęsti ir naujasis „superbankas“. Kita vertus, naujieji bendrovių planai padidins bedarbių gretas ir atsilieps ekonomikai.

Panašiu metu paskelbus apie „Coca-Cola“ gėrimų ir „Estrella“ traškučių gamybos perkėlimą (nuo 1995 m. veikusios „Suslavičiaus-Felix“ padažų gamyklos atvejis sukėlė mažiau šurmulio) viešojoje erdvėje pradėta gausiai spekuliuoti Darbo kodeksu, politika ir demografine šalies padėtimi, tačiau kai kuriais atvejais gamintojus vedė ne pirminis motyvas pasprukti iš Lietuvos, o globalesnės priežastys.

Nuo 1994 m. Alytuje veikusios „Coca-Cola“ gamyklos uždarymas galėjo būti inicijuotas bendrovės pertvarkos. Pastaruoju metu krintantis pasaulinis produkcijos pardavimas skatino paskelbti naują reorganizavimo planą regionams, o vadovybė pasidalijo planais pertvarkius bendrovę sumažinti jos darbuotojų apie tris kartus (nuo 120 tūkst. iki 40 tūkst.). Dėl pasikeitusių planų anksčiau buvo laimėjusi ir ta pati lietuviškoji „Coca-Cola“ gamykla: prieš šešerius metus uždarius gamyklą Estijoje, padidėjo bendrovės Alytuje darbuotojų skaičius.

Norvegijos milžinas „Orkla Foods Group“ taip pat išgyvena reorganizacijos laikotarpį – uždaro gamyklas ir perkelia gamybą. Maisto pramonę apžvelgiantis portalas just-food.com skelbia, kad prieš porą metų „Orkla Foods“ žadėjo uždaryti 19 gamyklų ir iki šiol uždarė jau 11.

Tiesa, „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės manymu, esamos sąlygos, kaštai ir darbo santykiai galėjo prisidėti prie sprendimo, kodėl pertvarkos figūromis pasirinktos būtent Lietuvoje, o ne kitur esančios gamyklos. „Pagalvokime: jei Lietuvoje būtų mažesnės energetinės išlaidos, mažiau apmokestinama darbo jėga, geresnės holdingų valdymo sąlygos, mažesnės biurokratinės kliūtys, leidžiančios plėsti verslą, atsivežti darbuotojų, galbūt tuomet tie kaštai, dėl kurių „Coca-Cola“ išėjo, ir būtų mažesni.

 

Jei Lietuvoje būtų mažesnės energetinės išlaidos, mažiau apmokestinama darbo jėga, geresnės holdingų valdymo sąlygos, mažesnės biurokratinės kliūtys, leidžiančios plėsti verslą, atsivežti darbuotojų, galbūt tuomet tie kaštai, dėl kurių „Coca-Cola“ išėjo, ir būtų mažesni.

Netgi įvertinus produkcijos transportavimą į tą pačią Lenkiją ir ES“, – svarsto R.Skyrienė.

Finansų sektoriaus darbuotojų skaičių greičiausiai sumažinsiantis DNB ir „Nordea“ bankų susijungimas taip pat buvo nulemtas išorinių veiksnių, tačiau galimybę pritraukti kompanijos būstinę į Vilnių praleido pati Lietuva. Tą pripažino ir minėtų bankų atstovai, pabrėždami, kad Estijoje palankesnė ne tik mokestinė aplinka, į kurią jau kuris laikas pirštu rodo ekspertai, bet ir administracinė bei teisinė aplinka.

 

Ar tai pabaigos pradžia?

Keturi dideli prarasti šansai tapo visuomenėje gausiai apkalbamais įvykiais dar ir dėl to, kad išeina senbuviai: trys gamybos įmonės pradėjo čia dirbti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovo Žilvino Šilėno nuomone, būtina suprasti, kad nesvarbu, kiek įmonė dirbo Lietuvoje, – jei sąlygos jos netenkins, verslas gali pasitraukti.

 

Lietuvos politikai įsivaizduoja, kad jei jau įmonė čia yra, tai ji niekur nepabėgs. Tą patį galima pasakyti ir apie paslaugų centrus, kuriais džiaugiamasi: kaip atsikėlė į Lietuvą, taip gali ir išsikelti. Dabar mes norime pritraukti investuotojų būdami nedidelė valstybė su nedidele rinka, tačiau tam pas mus situacija turi būti nuolat geresnė nei kitur.

„Apskritai kalbant, grėsmė egzistuoja. Lietuvos politikai įsivaizduoja, kad jei jau įmonė čia yra, tai ji niekur nepabėgs. Tą patį galima pasakyti ir apie paslaugų centrus, kuriais džiaugiamasi: kaip atsikėlė į Lietuvą, taip gali ir išsikelti. Dabar mes norime pritraukti investuotojų būdami nedidelė valstybė su nedidele rinka, tačiau tam pas mus situacija turi būti nuolat geresnė nei kitur. Dideli valstybėje investavę vardai kažkiek veikia kaip investicijų trauka, bet jų išėjimas prideda neigiamo viešumo“, – teigia Ž.Šilėnas.

Nepaisant garsių vardų praradimo, per šiuos metus Lietuva sulaukė pranešimų ir apie naujus investicinius užsienio kapitalo projektus (bene stambiausias iš jų yra būtent gamybinis – „Dovista Group“ su 100 mln. eurų plyno lauko investicija Marijampolėje), naujų paslaugų centrų

atidarymą (Suomijos plieno bendrovė „Outokumpu“, „Turkish Airlines“) ir plėtrą („Swedbank“). Papildomų darbo vietų sukūrė ir šiais metais veiklą Lietuvoje pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“.

Kita vertus, jei nekreiptume dėmesio į garsius vardus, o pažvelgtume į skaičius, praėję metai buvo ypač dosnūs užsienio investicijų. Statistikos departamento duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas buvo 775,47 mln. eurų ir sudarė 2,1 proc. BVP, t.y. fiksuotas rekordinis augimas.

Tiesa, šie metai prasidėjo mažiau optimistiškai: Lietuvos banko duomenimis, TUI srautas Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį šiek tiek padidėjo, nors prieš tai buvo gerokai sumažėjęs (2016 m. I ketvirtis – 405,54 mln., 2016 II ketvirtis +33,85 mln. eurų.)

Vis dėlto bendrame Baltijos šalių kontekste likome praktiškai ten, kur buvome: nors padėtis šiek tiek geresnė, vis dar atsiliekame ne tik nuo estų, bet ir nuo latvių. Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. kovo 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 12,9 mlrd. eurų. Vienam šalies gyventojui jų teko vidutiniškai 4477 eurai.

Latvija jau 2015 m. galėjo pasidžiaugti 13,4 mlrd. eurų sukauptosiomis investicijomis. Estijos sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos 2015-ųjų pabaigoje siekė 17,373 mlrd. eurų. Skaičius būtų dar įspūdingesnis, jei palygintume su Lietuvos TUI vienam gyventojui: Estijoje vienam gyventojui tenka beveik tris kartus daugiau TUI nei Lietuvoje – 13 262 eurai.

 

Ko mums trūksta?

Neseniai Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame naujausiame tarptautiniame konkurencingumo indekse Lietuva užima 35 vietą iš 138 pasaulio valstybių. Mus aplenkė Estija, užėmusi 30 vietą, Lenkija ir Latvija atsiliko, užėmusios atitinkamai 36 ir 49 vietas.

Lietuva šiame reitinge įvertinta geriausiais pažymiais mokymų ir aukštojo mokslo bei technologinio pasirengimo srityse, tačiau prasčiau už kaimynus atrodome pagrindinėse darbo rinkos veiksmingumo – 59 vieta (Estija – 15, Latvija –34, Lenkija – 79), finansų rinkos išsivystymo – 60 vieta (Estija – 22, Latvija – 52, Lenkija – 46), institucijų kategorijose – 51 vieta (Estija – 23, Latvija – 64, Lenkija – 65). Galima prisiminti ir minėtą Darbo kodeksą. Pavyzdžiui, pagal samdymo ir atleidimo santykius užimame tik 116 vietą (Estija – 17, Latvija – 67, Lenkija – 89).

R.Skyrienė pabrėžia, kad Lenkija turi didelį pranašumą prieš kitas Baltijos regiono šalis – didelę, beveik 40 mln. gyventojų vidinę rinką, todėl ir mažesnė vieta tokiame ar panašiuose reitinguose vis tiek pernelyg nesutrukdytų pritraukti investicijų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka sekti bendrovių „Coca-Cola“ ir „Estrella“ pėdomis – gamyba perkelta būtent į Lenkiją.

Lyginant Lietuvą su pirmaujančiais estais, dažniausiai bedama pirštu į mokestinę aplinką, ypač į jos taikomą 0 proc. tarifą reinvesticijoms. Tiek Lietuva, tiek Latvija taiko 15 proc. mokestį. Tiesa, įmonėms, besikuriančioms Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose, pirmuosius šešerius metus taikomas nulinis tarifas.

Ž.Šilėnas mano, kad naujoji Lietuvos valdžia, kad ir kaip susiklostytų derybos dėl koalicijos, gali priimti sprendimą tokį tarifą taikyti visoje šalyje. „Iš visų mokestinių pasiūlymų neapmokestinimas reinvestuojamas pelnas yra būtent tai, kam pritaria daugiausiai partijų. Tai logiška: pripažįstama, kad laisvoji ekonominė zona pritraukia

verslą, ten kuriasi įmonės, mokami atlyginimai. Jei pagalba užsienio investuotojams – mokesčių sumažinimas – duoda gerų rezultatų, kodėl netaikyti tokių mokesčių ir kitoms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje?“ – svarsto Ž.Šilėnas.

Be apčiuopiamų ir apskaičiuojamų rodiklių, kartais, R.Skyrienės nuomone, trūksta ir paprasčiausios iniciatyvos: „Dabar ir Alytuje, ir kituose regionuose atsilaisvina darbo vietos, jas reikia užimti. Čia nebūtinai turi ateiti užsienio investuotojai, Lietuvos gamintojai irgi ieško, kur galėtų plėstis, todėl regionams tiesiog reikėtų dirbti ir domėtis. Bet regionuose ne visada matomas tas noras ir entuziazmas pritraukti investicijų. Kartais valdininkai neturi tinkamų gebėjimų, kartais nėra suinteresuotumo – regionuose valdžia ir verslas glaudžiai susiję, todėl vietos verslininkas gali ir nenorėti atsivesti sau konkurentų.“

Neretai minima ir dar viena problema: investuotojai garsiai ar tyliai skundžiasi nestabilumu ir nenuspėjamumu. Vienas naujausių pavyzdžių, kai neseniai į Lietuvos prekybos rinką įsiliejęs „Lidl“ skundėsi dėl Vilniuje įsigyto buvusio kelių policijos pastato statuso likimo. Pirkusi pastatą tam, kad nugriautų, vokiečių kapitalo įmonė to padaryti negalėjo netikėtai kilus keblumų dėl objekto architektūrinės apsaugos.

Ž.Šilėnas sutinka, kad tai problema: „Jei pavyks susitvarkyti – nuostolių nebus, tačiau jei tai išaugs į bylą dėl nuostolių atlyginimo, didesnė žala bus ne tiek dėl atlyginamos sumos, kiek dėl neigiamo viešumo. Reguliacinė rizika atbaido – verslas nebepasitiki valstybe arba pradedi bijoti, kad ji, pasikeitus politiniams vėjams, gali priimti neracionalius sprendimus. Visus ateinančius verslus reikia vertinti, nesvarbu, ar ateina vietinis, ar išorinis investuotojas, bet tuo pačiu metu reikėtų pripažinti, kad ne kiekviena bendruomenės ar susirūpinusių žmonių pretenzija yra pagrįsta.“

 

Ar nepradės investuotojai bėgti ateityje?

Lietuva investuotojams tradiciškai patikdavo dėl pakankamai gero darbuotojų parengimo (jau minėtame konkurencingumo reitinge jis įvertintas gana gerai), tačiau taip pat ir dėl mažų atlyginimų bei mažesnių įmonės išlaikymo sąnaudų.

„Turime investuotojų pasitikėjimo indeksą – maži kaštai yra svarbi priežastis, dėl kurios jie ateina. Tačiau su darbo jėgos kaštais nieko nebus – atlyginimai auga sparčiai ir augs dar sparčiau. Kitas dalykas, dėl ko investuotojai ateina, – jie mato konkurencingą darbo jėgą, tai motyvuoti, gabūs ir išsilavinę specialistai, tačiau visi pabrėžia, kad tokių darbuotojų nepakanka“, – teigia R.Skyrienė.

Kylant atlyginimams ir paslaugų kainoms ilgainiui Lietuva šį savo pranašumą gali prarasti. Ž.Šilėnas pastebi, kad jau dabar samdyti daugiau uždirbančius darbuotojus dėl mokesčių nėra pigu net užsienio įmonėms. „Jei kalbame apie mažesnius atlyginimus uždirbančius darbuotojus – taip, kol kas esame pigesnė šalis, bet mes visi norime, kad lietuviai daugiau uždirbtų, ir pigios darbo jėgos šalimi niekas ilgai būti nenori. Ir jei viskas bus gerai, atlyginimai kils, tačiau yra svarbesnis dalykas – kiek našiai mes galime dirbti“, – sako pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad ūkiui norint būti konkurencingesniam reikia gaminti arba greičiau nei kiti, arba našiau. „Lietuvoje gaminti greičiau nei kitose šalyse nėra palanki įstatymų bazė. Lieka dirbti našiau. Kad didėtų našumas, reikia investicijų – modernesnių fabrikų, įrenginių ir taip toliau. Šioje vietoje skaičiuojant, su kiek investicijų dirba vienas darbuotojas, mes nuo visų tragiškai atsiliekame. Jeigu kyla darbo užmokestis, bet nedidėja našumas, ilgainiui tokioje šalyje apskritai nebeapsimoka investuoti. Todėl Lietuvai reikia kilti šitais našumo laipteliais, o tam reikia gerų įstatymų, kurie skatintų įmones čia investuoti. Tai galėtų padėti spręsti neapmokestinamas pelnas, tačiau kol kas apie tai visi kalbėjo, bet niekas nieko nedarė“, – teigia mano Ž.Šilėnas.

Statistikos departamento duomenimis, bendras šalies darbo našumas 2015 m. šiek tiek sumažėjo – 1,1 proc.

 

Ką darys lietuviškas verslas?

Pastarasis užsienio kapitalo verslo pabėgimas buvo greitai sugretintas su gyventojų emigracija, prisimintas prieš keletą metų statybų magnato Arvydo Avulio į Estiją perkeltas „Hanner“ valdymas arba jau keletą metų aptarinėjamos „VP grupės“ įmonių sąsajos su Nyderlandais ar Kipru. Naujausias šokas – milijonines investicijas pritraukiančio startuolio „Vinted“ sprendimas atleisti penktadalį darbuotojų ir dalį verslo perkelti į Berlyną.

Bendrovių sprendimai gali būti kompleksiniai ir padiktuoti naujų tikslų, tačiau, kaip ir užsienio investuotojai, lietuviškas verslas gali trauktis paprasčiausiai neturėdamas palankių sąlygų savo tikslams įgyvendinti. Daugelyje verslo problemas Lietuvoje nagrinėjančių tyrimų trys didžiausios problemos nesikeičia: tai apmokestinimas, biurokratinis verslo reguliavimas ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Tad galima numatyti, kad daug ką lems naujos Vyriausybės darbas: tai, koks likimas lauks naujojo Darbo kodekso, bei galimi mokesčių politikos pokyčiai.

Kitas, nauju kampu dėmesį į problemą atkreipęs reiškinys – pinigai prarandami dėl pačių verslininkų emigracijos. Įprastinė gyventojų emigracija ieškant darbo – išsamiai aptarta problema, tačiau šiais metais daugiau girdėjome apie žymius verslininkus, tampančius kitų šalių mokesčių rezidentais: verslininkas Gediminas Žiemelis jau moka mokesčius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius persikraustė į Jungtinę Karalystę. Tačiau tai tik du ryškiausi pavyzdžiai – teigiama, kad kai kurie specialistai, ypač tie, kurių darbas nėra pririštas prie fizinės vietos, taip pat naudojasi galimybėmis gyventi ir dirbti užsienyje dėl palankesnio mokesčių santykio.

Šių metų pradžioje „Veidui“ aiškindamas savo sprendimą G.Žiemelis teigė, kad Lietuvai ir pačiai būtų naudinga panašiu pagrindu kviestis turtingų rezidentų iš rytinių šalių, tačiau tam reikėtų kur kas palankesnių taisyklių. Nesenai priimtos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos palengvino leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką ir sąlygas. Tiesa, pastebima, kad ji palankesnė informacinių technologijų srityje dirbantiems asmenims.

Ž.Šilėnas pabrėžia, kad Lietuvos patrauklumui svarbios ne tik sąlygos, bet ir reputacija. „Kol kas nematau, kodėl verslininkai turėtų mokėti mokesčius šalyje, kuri tarifų požiūriu mažiau pritaikyta mokesčiams. Žmonės ar įmonės renkasi patikimas šalis, kuriose senos demokratinės tradicijos, kurios tavo verslo nenusavins. Lietuvai šitą reputaciją dar reikia užsitarnauti, o begalinės politikų kalbos, kaip jie apmokestins turtinguosius ir panašiai, reputacijai nepadeda. ES žmonės ir kapitalas gali judėti laisvai, ir galima rinktis Estiją, Kiprą arba tą pačią Olandiją, ką tokiu atveju ir daro lietuviškas verslas“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Siekdama įvertinti konkurencijos užtikrinimo sąlygas Lietuvoje, didžiausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ atliko asociacijos narių apklausą.  „Investors‘ Forum“ tyrimas atskleidė, kad dauguma bendrovių yra nepatenkintos konkurencijos užtikrinimu šalyje ir pateikė siūlymus šios srities tobulinimui.

Daugiau nei pusė – 52 proc. – apklaustų bendrovių dabartinį konkurencijos politikos įgyvendinimą Lietuvoje įvertino patenkinamai, 16 proc. – blogai arba labai blogai. Atitinkamai buvo įvertintas ir Konkurencijos tarybos darbas. 84 proc. apklaustų verslininkų teigė institucijos veiklą vertinantys patenkinamai, blogai arba labai blogai.

„Siekiant sukurti verslui palankią aplinką, svarbus valstybės institucijų ir verslo dialogas. Pastaruoju metu iš savo asociacijos narių girdime nemažai nusiskundimų dėl konkurencijos užtikrinimo Lietuvoje. Atlikę narių apklausą, sulaukėme nemažai rekomendacijų, kuriomis pasidalinsime ir su Konkurencijos taryba. Tikimės, kad gauti atsiliepimai paskatins pokyčius užtikrinant konkurenciją šalyje“, – sakė Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Apklausos dalyvių teigimu, pagrindiniai Konkurencijos tarybos veiklos trūkumai – konstruktyvaus dialogo tarp verslo ir Konkurencijos tarybos stoka, neproporcingai didelės sankcijos ir į jas, o ne naudą rinkai nukreipta institucijos politika.

Net 36 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų sankcijos yra neproporcingai didelės. Respondentų nuomone, daugelis problemų galėtų būti sprendžiamos ir be sankcijų, o paskirtos baudos mokamos tik po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, jei įmonė nesutinka su sankcijomis ir jas apskundžia.

Siekiant spręsti šias problemas, „Investors‘ Forum“ nariai siūlo Konkurencijos tarybos darbą orientuoti į bendrų sprendimų su verslu paiešką, daugiau dėmesio skirti prevencinei, konsultacinei veiklai. Be to, atkreipiamas dėmesys į būtinybę tikslinti Konkurencijos įstatymą. Jame šiuo metu nėra aiškus senaties terminų skaičiavimas, pasigendama baigtinio draudžiamų veiksmų sąrašo ir adekvačios atsakomybės už pažeidimus.

Investuotojų nuomone, kovai su konkurencijos pažeidimais taip pat svarbu taikyti efektyvesnes priemones. Dabartinė sistema aplaidžiai žiūri į grėsmę konkurencijai taip pat galinčius kelti viešuosius subjektus, tuo tarpu privatus verslas dažnai kenčia dėl nepagrįstai didelių sankcijų.

Įvardindami pagrindinius motyvus, skatinančius laikytis konkurencijos taisyklių, „Investors‘ Forum“ nariai paminėjo įmonės reputaciją ir socialinę atsakomybę. Daugiau nei pusė apklaustųjų kaip vieną iš svarbiausių veiksnių taip pat įvardijo ir grupės, kuriai priklauso įmonė, politiką.

Šių metų gruodžio pradžioje „Investors‘ Forum“ atliktoje apklausoje dalyvavo 25 asociacijai priklausančios įmonės.

Didžiausius Lietuvos investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrą kartą organizuos rinkimus, kurių metu apdovanos praėjusiais metais labiausiai prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus.
Paraiškas pretenduoti į „Investors‘ Forum“ apdovanojimus galima pateikti iki kovo 4 dienos. Apdovanojimai  bus įteikti  iškilmingos ceremonijos, į kurią susirinks verslo, politikos ir žiniasklaidos lyderiai, metu šių metų balandžio 12 dieną. Paraiškas vertins „Investors‘ Forum“ nariai, valdyba ir ekspertai.
„Šie apdovanojimai ne tik parodo investuotojų bendruomenės norą pagerbti labiausiai investiciniam klimatui nusipelniusius asmenis, tačiau kartu yra ir simbolinis būdas parodyti, kad visi kartu turime siekti valstybės gerovės“, – teigia „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
2012 metais titulas „Metų investuotojas“ už įgyvendintus investicinius projektus buvo suteiktas Kėdainių bendrovė „Lifosa“. Apdovanojimas „Atsakinga įmonė“ buvo paskirtas bankui „Swedbank“ už skaidrią ir atsakingą veiklą, vykdomas socialines ir edukacines iniciatyvas. Apdovanojimas už geriausią priimta valdžios sprendimą buvo skirtas Finansų ministerijai už įvykdytus įstatymų pakeitimus, naudingus investicinei aplinkai. „Metų verslo žurnalisto“ titulas skirtas televizijos laidos ir interneto portalo „Pinigų karta“ kūrėjui Andriui Tapinui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metų trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 40,2 mlrd. litų. Tiesioginių praėjusių metų investicijų srautas rugsėjo siekė 1,6 mlrd. litų. Per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius investuotojai Lietuvoje vykdė 29 investicinius projektus ir sukūrė beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų – trečdaliu daugiau nei investuotojai Estijoje (1,9 tūkst.) ir net keturis kartus daugiau nei Latvijoje (~780).
DĖMESIO!
Verslo įmonės, valstybės institucijos ir žiniasklaidos atstovai paraiškas dalyvauti „Investors‘ Forum“ apdovanojimuose gali siųsti el. paštu gytis@investorsforum.lt iki 2013 m. kovo 4 d. 15.00 val.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas susitiko su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir pristatė savo 2012-ųjų rekomendacijų paketą, kuris leistų sustiprinti šalies ekonomiką ir neštų naudos verslui.

Vyriausybės nariai sulaukė palaikymo už aktyvią kovą su „šešėline ekonomika“, tačiau buvo išgirsta ir kritikos dėl abejingumo reguliuojant darbo santykius. Investuotojų manymu, valstybė turėtų ryžtingiau vykdyti mokesčių reformas ir drąsiau spręsti žemės ir teritorijų planavimo klausimus. Tradicinio jau septintą kartą vykusio didžiausių Lietuvos investuotojų atstovų ir Vyriausybės susitikimo metu buvo akcentuojami svarbiausi uždaviniai, kuriuos būtų galima įgyvendinti iki Seimo kadencijos pabaigos.
„Asociacijos nuomone, nepaisant artėjančių rinkimų, Lietuvos Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų reformų tęstinumą, o taip pat – vykdomų darbų inerciją. Mūsų šalies ekonomika vis dar yra trapi, todėl reikalingi ryžtingi nacionalinio lygmens sprendimai, kurie būtų naudingi ir veikiančiam verslui, ir šalyje dirbantiems žmonėms“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Tiek užsienio, tiek Lietuvos kapitalui, planuojantiems verslo plėtrą ir naujas investicijas mūsų šalyje, būtinas stabilumas,  aiškumas ir pradėtų reformų tąsa. Tai girdime nuolat iš investuotojų. Negalime gyventi nuo rinkimų iki rinkimų – privalome suprasti, kad dėl strateginių valstybės ekonomikai ir jos raidai svarbių sprendimų turi būti susitarta tarp visų partijų ir užtikrinamas tęstinumas. Tik taip galime stiprinti investuotojų pasitikėjimą ir tikėtis naujo kapitalo atėjimo į Lietuvą“,- teigia Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN advokatų kontoros vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
Jis taip pat pažymi, kad Investuotojų forumo ekspertai mato platų problemų spektrą ir siūlo kompleksinius sprendimus, kurie padėtų kurti sveiką ir klestinčią ekonomiką su augančia pridėtine verte, aukštu darbo rinkos užimtumu ir didėjančia šalies gerove. „Raginame tiek šią, tiek būsimas Vyriausybes dar intensyvesniam dialogui su Investuotojų forumu bei kitomis verslą vienijančiomis organizacijomis. Esame tikri, kad dar daugiau mūsų ekspertų teikiamų pasiūlymų turėtų susilaukti dėmesio ir diskusijų“,- sako Rolandas Valiūnas.
Rekomendacijos ateičiai
R. Skyrienės pasidžiaugė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija parėmė „Baltosios bangos“ iniciatyvą, kuria siekiama skatinti skaidrų verslą – netoleruoti atlyginimų „vokeliuose“, neskaidrių viešųjų pirkimų ir mokesčių slėpimo.  Savo rekomendacijose investuotojai ragina Vyriausybę principingai tęsti kovos su šešėliu politiką ir užtikrinti kasos aparatų įvedimą visai mažmeninei prekybai, išskyrus namudines prekes. Taip pat siūloma ir toliau mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais: skatinti atlyginimų mokėjimą tik per bankus, riboti juridinių asmenų teisę turėti kasą, apibrėžti, kokią sumą pinigų gali turėti su savimi pardavėjai ir valstybės tarnautojai, reglamentuoti fizinių asmenų skolinimąsi grynaisiais.
Pasak Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovo, Ernst&Young partnerio, Kęstučio Lisausko, per pastaruosius metus valstybė gerokai pasistūmėjo mokesčių administravimo srityje: sumažintas verslo liudijimų skaičius ir laipsniškai didinamos jų kainos.
„Investuotojų nuomone, valstybei atnešė naudos aktyvūs veiksmai dėl turgaus prekiautojų, taip pat nuodugniau pradėtas tikrinti valstybės tarnautojų ir politikų turto atitikimas pajamoms“, – sako K. Lisauskas. Antra vertus, jo manymu, nuoseklumo baudžiant už nepagrįstą praturtėjimą vis dar trūksta. Kaip trūksta ir glaudesnio bendradarbiavimo su kaimyninių šalių – Latvijos bei Lenkijos – mokesčių administratoriais.
Daugiausiai kritikos iš investuotojų sulaukė šlubuojanti „Sodros“ reforma ir darbo santykių reguliavimas. Susitikimo metu investuotojų forumas dar kartą pakartojo savo poziciją – įvesti „Sodros“ įmokoms „lubas“ nuo 5 tūkst. atlyginimo bei atstatyti įmokas į II pakopos pensijų fondą. K.Lisausko teigimu, tokį pasiūlymus dėl „Sodros“ investuotojai teikia kasmet nuo 2002 metų, tačiau loginiai paaiškinimai ir paskaičiavimai prasprūsta pro politikų ausis. Be to, ekspertai rekomenduoja „Sodros“ įmokų administravimą perleisti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pasak Investuotojų forumo Darbo klausimų grupės vadovo, LAWIN partnerio Ramūno Petravičiaus, nepaisant to, kad dabartinis Darbo kodeksas neatitinka nei darbdavių, nei darbuotojų lūkesčių, bet kokie sprendimai dėl darbo santykių liberalizavimo valstybėje vis dar yra tabu. „Mes kalbame apie pokyčius, kurie būtų naudingi ne tik investuotojams, bet ir visai darbuotojams – geriau subalansuoti darbo santykius, panaikinti nepagrįstus suvaržymus ir nepelnytas lengvatas“, – teigia R. Petravičius.
Tarp kitų Investuotojų forumo pasiūlymų: skaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį nuo 0,5 mln. litų, tačiau mažinti paties mokesčio tarifą iki 0,5 proc.; sumažinti žemės mokesčio tarifą naudojamai žemei iki 1 proc., o 4 proc. apmokestinimą palikti tik nenaudojamai žemei; protingai apmokestinti gyventojų palūkanų pajamas (pvz., 5 proc. tarifas nuo palūkanų pajamų, kurios viršytų 10 tūkst. litų) bei pakeisti PVM lengvatą šildymui tiesioginėmis išmokomis socialiai remtinoms šeimoms.
Pabaigai Investuotojai palinkėjo per 7 darbo mėnesius įgyvendinti bent 7 darbus:

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas Lietuvos metų investuotojo titulą skyrė vienai iš didžiausių Lietuvos gamintojų AB „Lifosa“.

Sprendimą apdovanoti „Lifosą“ viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.  Garbingas „Metų investuotojo“ apdovanojimas Kėdainių bendrovei paskirtas už tai, kad „Lifosa“ per 2011 metus įgyvendino net 40 investicinių projektų, kurių bendra vertė sudaro beveik 24 mln. litų.
„Norime pagerbti stiprų gamybos srities verslą, kuris net ir ekonominio sunkmečio sąlygomis nesumažino investicinių apimčių ir skyrė lėšų naujai įrangai, esamų darbo vietų išlaikymui ir naujų kūrimui, darbo sąlygų gerinimui ir aplinkosaugos projektams“, – teigia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Vertiname šį apdovanojimą kaip dar vieną mūsų nuoseklaus ir atkaklaus darbo įvertinimą“, – sako AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. Anot jo, nuo 2007 iki 2011 metų „Lifosa“ iš viso į gamybą investavo daugiau kaip 241 mln. litų ir kasmet  įgyvendino apie 30 investicinių projektų.. „Augant mūsų gaminamos produkcijos apimtims, didėja ir Lietuvos eksportas, kuris daro įtaką daugeliui kitų įmonių – transporto, paslaugų ir kitiems sektoriams. Antra vertus, pagrindinis mūsų tikslas – diegti naujas technologijas, kurti saugesnę darbo aplinką ir išlaikyti sukurtas darbo vietas“, – teigia J. Dastikas.
Iškilmingos Investuotojų forumo metų apdovanojimų ceremonijos metu į „Metų investuotojo“ titulą taip pat buvo nominuota bendrovė „Western Union Processing Lithuania“ bei verslo akceleratoriaus įmonė „StarupHighway“. Darnios plėtros idėją įtvirtinti siekianti asociacija Investuotojų forumas „Metų investuotoją“ apdovanojo unikaliu meno kūriniu – skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurta bronzine skulptūrėle, vaizduojančia žmogaus ranką ir simboliškai joje pražystantį kastuvą, ir diplomu.
Pagrindinė „Lifosos“ gaminama produkcija yra azoto-fosforo trąša diamonio fosfatas (DAP), pradėta gaminti 1998 metais. Bendrovė taip pat gamina aliuminio fluoridą, monokalcio fosfatą, fosforo rūgštį ir techninę sieros rūgštį. „Lifosos“ apyvarta siekia apie 1 mlrd. litų per metus, joje dirba daugiau kaip 960 darbuotojų. Ne kartą „Metų eksportuotojos“ titulą pelniusi „Lifosa“ yra Rusijos mineralų ir chemijos pramonės kompanijos „EuroChem“ dalis.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojimą už geriausią 2011 metais priimtą valdžios sprendimą verslui apdovanojo Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją. Titulas „Metų sprendimas verslui“ skirtas už įstatymų pakeitimus, kurie gerina investicinę aplinką. Investuotojų forumo valdybos nuomone, apdovanojimo nusipelnė mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, numatantys įpareigojančius išaiškinimus bei išankstinius susitarimus dėl mokesčių kainodaros, taip pat – PMV mokesčio lengvatą beviltiškoms skoloms.
„Šiuolaikiškas mokesčių administravimo instrumentų taikymas prisideda prie palankaus investicinio klimato sukūrimo ir suteikia investuotojams stabilumo garantijas“, – teigia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, palankus verslo klimatas ir šiuolaikiškai valdoma mokesčių sistema yra labai svarbus pagrindas verslo plėtrai ir mokesčių surinkimui, o per juos – bendra ekonomikos bei šalies gerovės augimui.
Be Finansų ministerijos į metų sprendimo verslui apdovanojimą pretendavo Lietuvos Respublikos ūkio ir teisingumo ministrai „už siekius pertvarkyti verslo priežiūros institucijų veiklą taip, kad jos orientuotųsi į konsultavimą ir draugišką pagalbą verslui, o ne bausmes“. Ketvirtasis iš pretendentų į apdovanojimus –  Žemės Ūkio ministras Kazys Starkevičius nominuotas „už kovą su šešėline ekonomika, įvedant kasų aparatus turgavietėse“.
Darnios plėtros idėją įtvirtinti siekianti asociacija Investuotojų forumas titulo „Metų sprendimas verslui“ laimėtoją Finansų ministeriją apdovanojo unikaliu meno kūriniu – skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurta bronzine skulptūrėle, vaizduojančia žmogaus ranką ir simboliškai joje pražystantį kastuvą, ir atminimo diplomu.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas „Metų verslo žurnalisto“ titulą nusprendė paskirti televizijos laidos ir interneto portalo „Pinigų karta“ kūrėjui Andriui Tapinui. Investuotojų forumo valdybos nuomone, tokį titulą žurnalistas nusipelnė už gebėjimą pateikti verslo temas visuomenei patrauklia forma. Kartu pagerbta ir visa „Pinigų kartos“ komanda už profesionalumą, objektyvumą ir atliekamais ekonominiais eksperimentais.
„Geram investiciniam klimatui labai svarbu, kad  visuomenė kuo daugiau išmanytų apie ekonomiką ir jos vystymąsi, todėl nuoširdžiai skatiname visus žurnalistus prisidėti prie įvairiapusės verslo tematikos sklaidos žiniasklaidoje“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, džiugu, kad į „Metų verslo žurnalisto“ apdovanojimą pretendavo ne tik pavieniai žurnalistai, bet ir visos kūrybinės žiniasklaidos priemonių komandos.
Televizijos laida ir interneto portalas „Pinigų karta“ 2011 metais sužibėjo rengdama ekonominę informaciją ir patarimais paprastiems gyventojams – kaip kaupti senatvei, kaip padidinti būsto vertę, kaip orientuotis automobilių rinkoje, kaip taupyti elektrą, šilumą ir t.t. Be to, „Pinigų kartos“ žurnalistai vykdė ir ekonominį švietimą, su įvairiais pašnekovais nagrinėjo itin aktualias verslo temas, pavyzdžiui, progresinius mokesčius, fizinių asmenų bankrotą, kovą su interneto piratavimu, verslo ir valstybės bendradarbiavimą, gyventojų verslumą ir daugybę kitų.
Be Finansų ministerijos į metų sprendimo verslui apdovanojimą pretendavo keliolika verslo temomis žurnalistų,  dienraštis „Verslo žinios“, žurnalai „IQ“ ir „Valstybė. Darnios plėtros idėją įtvirtinti siekianti asociacija titulo „Metų verslo žurnalistas“ laimėtoją Andrių Tapiną apdovanojo unikaliu meno kūriniu – skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurta bronzine skulptūrėle, vaizduojančia žmogaus ranką ir simboliškai joje pražystantį kastuvą, ir diplomu.

Du garsiausi užsienio investuotojai Lietuvoje – britų bankas „Barclays“ ir JAV bendrovė „Western Union“ šiemet per pirmąjį pusmetį sumokėjo 4,55 mln. Lt mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Tiesa, į šią sumą neįtrauktos įmokos „Sodrai“, nes pastaroji institucija tokių duomenų neatskleidžia. Įmokos „Sodrai“ turėtų būti nemenkos, nes vien „Barclays“ jau dirba apie 800 darbuotojų, o jų darbo užmokesčio vidurkis, neoficialiomis žiniomis, siekia 5 tūkst. Lt.
Statistika taip pat rodo, kad „Barclays“ ir „Western Union“ sumokėta mokesčių suma padvigubėjo, palyginti su pernai metais. Anot VMI, „Barclays“ per pusmetį sumokėjo 3,35 mln. Lt, o tai yra daugiau nei pernai per visus metus. Tuo tarpu „Western Union“ šiemet pirmąjį pusmetį įmokėjo 1,2 mln. Lt mokesčių, o pernai – 302 tūkst. Lt.
Didieji užsienio investuotojai toli gražu neatsiduria didžiausių mokesčių mokėtojų sąraše – štai didžiausia mokesčių mokėtoja bendrovė „Orlen Lietuva“ pernai sumokėjo milijardą litų mokesčių, o šiemet per pusmetį – 581 mln. Lt. Antroje mokesčių mokėtojų sąrašo vietoje esanti bendrovė “Philip Morris Baltic” į šalies biudžetą pernai įnešė 432 mln. Lt, šiemet – 236 mln. Lt.
Prisiminsime, kad užsienio investuotojai, ateidami į Lietuvą, gavo Vyriausybės subsidiją – daugiausiai europinės paramos lėšas darbuotojų mokymui. Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys yra užsiminęs, kad „Barclays“ skirta apie 350 tūkst. Lt subsidija.

Energetikos ministerija oficialiai patvirtino, kad Lietuvos Vyriausybė gavo dviejų potencialių strateginių investuotojų į naują atominę jėgainę pasiūlymus. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, investuotoją tikimasi pasirinkti dar šią vasarą.

Pasiūlymus pateikė Japonijos ir JAV koncernas “Hitachi GE Nuclear Energy” ir JAV bendrovė “Westinghouse Electric Company”, rašoma pranešime spaudai.

“Gauti pasiūlymai iš tarptautinių, pripažintų branduolinės energetikos bendrovių yra ne tik svarbus žingsnis link Visagino AE statybos, bet taip pat ir patvirtinimas, kad visam Baltijos regionui aktualus projektas yra gerai parengtas”, – pranešime sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Anot ministro, gautus dokumentus jo vadovaujama Koncesijos komisija vertins kartu su Visagino AE projekto regioninių partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos atstovais, vyks konsultacijos su Europos Komisija, dar šį mėnesį bendrovių atstovai partneriams tiesiogiai pristatys pasiūlymus.

“Įvertinus gautus dokumentus, dar šią vasarą planuojama atrinkti geriausią pasiūlymą pateikusį dalyvį. Toliau bus rengiama ir su juo derinama koncesijos sutartis”, – teigė A. Sekmokas.

Pasak pranešimo, susidomėjimą Visagino AE projektu taip pat išreiškė ir kitos kompanijos, turinčios patirtį branduolinės energetikos srityje. Tačiau jų Energetikos ministerija neįvardija.

Šių metų pradžioje A. Sekmokas pasirašė įsakymą, pagal kurį derybos turi būti baigtos vėliausiai iki liepos 13-osios. Tačiau tikėtina, kad iki to laiko jos nebus baigtos, todėl Seimo bus prašoma pratęsti terminą.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė nenorinti, kad pritraukiant strateginį investuotoją Visagino atominės elektrinės statybai pasikartotų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimo JAV kompanijai “Williams” istorija 1999 metais. Sandoris buvo vertinamas kaip ypač nepalankus Lietuvai, nes valstybė iš jo negavo pinigų, o tik didelius įsipareigojimus, kurių dalis dar galioja iki 2025 metų.

Tikimasi, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija iki 2020 metų pastatys naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios paskutinis veikęs reaktorius buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė tikisi, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą.

Lietuvai pernai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę, lapkričio pabaigoje pasitraukus pasiūlymą pateiksusiai Pietrų Korėjos bendrovei “Kepco”.

Latvijoje prasideda politinės įtampos kupina savaitė po prezidento raginimo paleisti Seimą, kurį jis išsakė parlamentarams blokavus tyrimą dėl korupcijos ir kuris smarkiai padidino investuotojų nerimą, nes šaliai veikiausiai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

Latvija dar tik brenda iš 2009 metų recesijos, per kurią šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo beveik 20 proc. ir kuri buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje, liūno. Ši krizė, kuri ištiko Latviją po paskolų sąlygoto augimo, pranašavo vėlesnes ekonomines negandas euro zonos valstybėse Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje.

Prezidentas Valdis Zatleris šeštadienį pareiškė, jog pasinaudos teise inicijuoti Seimo paleidimą, nes parlamentarai blokavo korupcijos tyrimą dėl įtakingo įstatymų leidėjo ir verslininko.

Prezidentas pažėrė Seimui griežtos kritikos už “politines intrigas bei melą” ir sakė, jog siekia sutramdyti įtakingus šalies verslininkus, vadinamuosius oligarchus.

Pastarieji visuotiniai rinkimai Latvijoje vyko pernai spalį.

“Prezidento sprendimas paleisti parlamentą smarkiai didina politinį neapibrėžtumą Latvijoje”, – nurodė investicijų bankas “Danske” ir pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu vietos finansų rinka gali jausti tam tikrą spaudimą.

V. Zatlerio žingsnis yra beprecedentis, nes nuo 1918 metų, kai Latvija tapo nepriklausoma, nei vienas prezidentas dar nebuvo pasinaudojęs galia paleisti Seimą.

Pagal konstituciją, dėl šio prezidento sprendimo per du mėnesius turi būti sušauktas referendumas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai veikiausiai pritars tam, kad būtų paleistas parlamentas ir rengiami pirmalaikiai rinkimai.

“Danske” įspėja, kad po pirmalaikių rinkimų gali būti suformuota vyriausybė, kuri nepritars tolesnėms fiskalinėms reformoms, o tai savo ruožtu pakenktų Latvijos siekiui 2014-aisiais prisijungti prie euro zonos.

Tačiau naująją vyriausybę gali formuoti ir dabartinis ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, jei užsitikrins prezidento paramą, priduria bankas. Tai sulauktų palankaus rinkų įvertinimo.

Pasak “Danske”, vienas dalykas aiškus – Latvijai teks atidėti naujos euro obligacijų emisijos platinimo planus. Buvo numatyta, jog ši emisija žymės sugrįžimą į rinkas po 7,5 mlrd. eurų paskolos, kurią 2008 metais šaliai suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Šalyje buvo apkarpytos algos, padidinti mokesčiai, ir jos ekonomika pamažu vėl ėmė augti po skaudaus 18 proc. nuosmukio 2009 metais.

Latvija sako, jog tebeturi daug lėšų iš šaliai skiros finansinės pagalbos, iš kurios ji išleido tik 4,4 mlrd. eurų.

Reikalaudamas paleisti parlamentą V. Zatleris sakė, jog nori suteikti žmonėms teisę nuspręsti po to, kai dėl recesijos jiems teko nemažai paaukoti.

“Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas, šeštadienį vakare tiesiogiai kreipdamasis į tautą.

Latvijos rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras nurodė, kad referendumas galėtų būti surengtas liepos 30 dieną. Jei rinkėjai pritartų Seimo paleidimui, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų būti surengti per du mėnesius. Komisija galutinį sprendimą turtėų priimti pirmadienį.

Ketvirtadienį V. Zatlerio laukia balsavimas parlamente dėl perrinkimo, ir dabar jo galimybės užsitikrinti naują kadenciją kur kas mažesnės, sako analitikai. Dabartinė V. Zatlerio kadencija baigiasi liepą.

Premjeras teigia tikintis, jog jau netrukus paaiškės investuotojas į atominę elektrinę. Tačiau Andrius Kubilius teigia dar negalįs atskleisti investuotojo, nes šiuo metu vyksta konfidencialios derybos.

“Tiesioginės derybos su potencialiais investuotojais vyksta, mano žiniomis, tikrai sėkmingai, ir netrukus, tikiu, kad sužinosime, kas jie bus”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.

Premjeras kalbėjo, jog konkretūs statybos darbai, planuojama, prasidės tik 2014 metais, tačiau jau vyksta intensyvūs pasirengimo darbai.

“Ir techninių projektų rengimas, ir aikštelės parengimas darbams vyks iki to laiko labai intensyviai”, – kalbėjo A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį JAV pristato naujos atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektus. Tikėtina, kad ministras susitinka ir su potencialiais investuotojais į naująją atominę elektrinę. Kartu su energetikos ministru į JAV išvyko ir Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas.

Skelbta, kad Visagino atominės elektrinės projektu domisi JAV branduolinių įrenginių gamybos ir kuro tiekimo bendrovė “Westinghouse”. Pasak spaudos, bendrovė jau šią vasarą tikisi pasirašyti susitarimą su Lietuva. Lenkijos laikraščio “Gazeta Wyborcza” teigimu, “Westinghouse” neketina užlopyti spragos, kurią paliko iš derybų pasitraukusi korėjiečių bendrovė “Kepco” – amerikiečiai esą teigia norintys būti tik technologijos tiekėjai, o ne pagrindiniai projekto partneriai, kurie savo lėšas investuotų į elektrinės statybas, o vėliau užsiimtų elektros prekyba.

“Westinghouse” vadovas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Jacksonas (Andersas Džeksonas) Lenkijos naujienų agentūrai PAP anksčiau elektrinės statybą pavadino “labai įdomiu” amerikiečių koncernui ir sakė, jog “Westinghouse” su Lietuva dar iki liepos pabaigos tikisi “šį tą pasirašyti”.

Kai kurie ekspoertai sako, kad po avarijos Fukušimoje pasaulyje daugėjant atominės energetikos priešininkų ir kai kurioms valstybėms pristabdant atominės energetikos plėtrą, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, “jau yra su kuo kalbėtis”, o tokių partnerių yra 2-3.

Šių metų pradžioje A. Sekmokas pasirašė įsakymą, pagal kurį derybos turi būti baigtos per pusmetį – vėliausiai iki liepos 13-osios.

Penktadienį Visagine lankęsis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, jog 2020 metais naujoji jėgainė jau galėtų gaminti elektrą. Pasak A. Kubiliaus, dabar kalbama apie vieną reaktorių, kurio galia galėtų būti 1700 megavatų (MW). “Westinghouse” siūlo reaktorius “AP 1000″, kurių vieno galia siekia apie 1154 MW.

Lietuva tikisi rasti strateginį investuotoją į naują 10-17 mlrd. litų vertės jėgainę, kurią iki 2020 metų ji tikisi pastatyti kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Pernai skelbtas konkursas žlugo, kai jame dalyvavusi Pietų Korėjos bendrovė “Kepco” netikėtai atsiėmė savo pasiūlymą, o dabar investuotojo ieškoma tiesioginėmis derybomis.

Apleistas “Lietuvos” kino teatras pirmosiose varžytinėse, kuriose pradinė pastato kaina buvo 19 mln. litų, pirkėjų nesulaukė.

“Vilniaus diena” rašo, kad kino kultūros simboliu buvusį pastatas, priklausantį bankrutuojančiai bendrovei “Rojaus apartamentai”, per antrąsias varžytines balandžio 26 dieną bus bandoma parduoti už 13 mln. litų.

“Po mėnesio vyks antrosios varžytinės ir galbūt tada tas pastatas bus nupirktas”, – sakė “Rojaus apartamentų” bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas.

Kino teatrą su kiemo statiniais bei nuomojamu 40,52 a žemės sklypu pirmą kartą buvo norėta parduoti už 18,838 mln. litų.

Kino teatrą buvo nuspręsta uždaryti 2005 metų rugsėjį. Vilniaus miesto taryba buvo patvirtinusi detalųjį planą, pagal kurį buvo leista jį nugriauti. Tačiau šiam sumanymui pasipriešino “Lietuvos” gerbėjai – jie pradėjo rengti protesto ir meno akcijas, įvairias peticijas.

Investuotojams privengiant besivystančių šalių rinkų, Rusija toliau išlieka patrauklia šalimi dėl numatomų reformų, privatizacijos, augančio vartojimo.

Šiuo metu Rusijos įmonių akcijoms tebetaikant nuolaidą, ši rinka, palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis, išlieka maždaug trečdaliu pigesnė, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Investicijų valdytojai sutaria – mažėjant kai kurių besivystančių rinkų patrauklumui, Rusija lieka išimtis.

“Rusija yra fundamentaliai įdomi rinka tiek ilgu, tiek trumpu laikotarpiu, – tikina “Finasta Asset Management” fondų valdytojas Dainius Bložė, anot kurio, šiemet ypač daug dėmesio Rusijos akcijoms teko dėl arabų šalių sąmyšio sukelto naftos kainos šuolio.

Mandatum Life” grupės investicijų ekspertai Rusijos akcijų rinką irgi vertina kaip itin patrauklią dirvą investicijoms.

Anot investicijų profesionalų, Rusijos akcijų rinka šiuo metu vertinama patraukliai, nes jos kainos ir pelno santykio rodiklis vertinant vieną akciją siekia apie 9-10 (palyginti su kitomis besivystančiomis rinkomis, jų šis rodiklis yra 12-17), Rusijos bendrovių akcijos yra mažiausiai apie 33 proc. pigesnės ir nesiekia ilgalaikio istorinio vidurkio.

“Mandatum Life Insurance Baltic” Turto valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Paulas Lukka prognozuoja, kad Rusijos bendrovių pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklio augimas šiemet turėtų siekti 25 proc., o kitose besivystančiose rinkose -17 proc.

Mažėjančią naftos gavybą Rusijos vyriausybė planuoja skatinti papildomomis lengvatomis ir subsidijomis. Investicijoms į naujus mineralų ir naftos telkinius rytinėje Sibiro dalyje bus suteikiamos ir mokesčių lengvatos.

Teigiama, kad neretai investuotojai neįvertina Rusijos mažų ir vidutinių įmonių, kurių augimą stimuliuoja brangstanti nafta, didėjantys atlyginimai ir atsigaunantis vartojimas.