Lenkija plyno lauko investuotojams daug patrauklesnė už Lietuvą. Lietuviai ieško atsakymo, kodėl taip yra, ir bando mokytis iš lenkų.

Kurdama investicijoms ir verslo plėtrai patrauklias teritorijas, valstybė po žeme jau užkasė per 117 mln. Lt, tačiau plyno lauko investicijų pritraukimas Lietuvoje labai stringa.

Strategijas ir vizijas kūrę klerkai ginasi, kad dėl to kalta prasta ekonominė padėtis, pristabdžiusi įmonių plėtrą, ir esą vos tik reikalai pagerės, investuotojų tikrai pabirs kaip iš gausybės rago.

Tačiau dėl viso pikto vizija buvo patikslinta – dabar nuspręsta koncentruotis tik į dvi laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) Kaune ir Klaipėdoje bei keturis pramonės parkus Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje.

Prisitaikyti turi ne investuotojai, o valstybė

VšĮ “Investuok Lietuvoje” investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis teigia, kad skaičiuoti pramoninių parkų rezultatus dar anksti, bet kad plyno lauko investicijos turi perspektyvas, rodo sėkmingai veikianti Klaipėdos LEZ ir po truputį išsijudinanti Kauno LEZ. “Po truputį atsigaunant ekonomikai, sulaukiame vis daugiau susidomėjusių investuotojų, todėl esame pasiruošę jiems iš karto pasiūlyti parengtą infrastruktūrą įvairiose šalies vietovėse. Tad šiemet investicijų pritraukimas turėtų pagerėti”, – viliasi A.Masiulionis.

Kai kuriose šalyse jis jau seniai pagerėjęs. Todėl, kad ten elgiamasi itin lanksčiai ir taikomasi prie investuotojo. Tarkim, Lenkijoje laisvoji ekonominė zona padaroma ten, kur investuotojas nori. “Siekiant, kad Europa nesibaigtų Lenkija, yra minčių ir Lietuvoje sukurti specialias LEZ ten, kur investuotojai norėtų. Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti šalies investicinės aplinkos rinkodarai”, – žada pašnekovas.

“Iš tiesų LEZ ir pramonės parkai domina investuotojus, tik dar reikia išmokti parduoti šią prekę. Visada buvau tos nuomonės, kad visa Lietuva gali būti laisvoji ekonominė zona ir nereikia specializuotų zonų. Manau, kad bendras šalies patrauklumas investicijoms duotų impulsą ir į specialias zonas. Pastaraisiais metais verslo patrauklumo reitinguose Lietuva keliomis pozicijomis pakilo, o tai jau geras ženklas”, – pabrėžia asociacijos “Investors’ Forum” direktorė Rūta Skyrienė.

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio pastebėjimu, plyno lauko investicija, panaudojant ES ir valstybės lėšas, į pramoninius parkus nėra pasiteisinusi, nes nebuvo įvertintas realus poreikis, neatlikta sąnaudų ir naudos analizė. “Matome, kad valstybiniai pramoniniai parkai nėra tinkamai valdomi, jie konkuruoja ne tik su verslu ir iškreipia rinką, bet ir tarpusavyje sukuria neefektyvią konkurenciją, kurioje nėra laimėtojų. Ateityje turėtų keistis ir valstybės politika, reikėtų labiau remti jau panaudotų teritorijų (“rudojo” lauko), turinčių infrastruktūrą, atgaivinimą”, – mano R.Dargis.

Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. Jo teigimu, šalyje galėtų atsirasti operatorius, kuris investuotojams sudarytų sąlygas įsikurti bet kurioje jiems reikiamoje vietoje.

G.Rainio žiniomis, Lietuvoje stiprėja “rudojo” lauko investicijos, kai įmonės kuriasi ant jau esamos infrastruktūros. Taip pernai savo naują gamyklą Naujojoje Vilnioje atidarė bendra Lietuvos ir Slovakijos kartono pakuočių gamintoja “Grafobal Vilnius”, o Naujojoje Akmenėje, bendrovės “Akmenės cementas” teritorijoje, – bendra Vokietijos ir Lietuvos kompanija “Eternit Baltic” ir kt.

“Taigi valstybės numatytos investicinės zonos ne visada tinka investuotojams. Žinoma, po žeme užkastų vamzdžių neiškasime, tačiau nuo dirbtinių zonų plėtros reikia susilaikyti. Gal geriau orientuotis į tikruosius investuotojų lūkesčius”, – siūlo G.Rainys.

Vilioti investuotojus – didelis darbas

Taip jau senokai dirba privačius pramonės parkus plėtojantys verslininkai. Štai po savo stogu keturis stambius užsienio investuotojus priglaudęs 30 tūkst. kv. m ploto 2004 m. įkurtas Tauragės industrinis parkas šiemet dar prasiplės. Pasak parko valdytojo, bendrovės “Švytis” vadovo Antano Stankaus, privatus pramonės parkas nuo valstybinio skiriasi tuo, kad nelaukiama investuotojų kaip atskrendančių varnėnų į jiems parengtus inkilus, o užsienio investuotojams pateikiamas visas paketas paslaugų. Skaičiuojama, kad taip į Tauragę pritraukta apie 80 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų.

Kitame privačiame pramonės parke netoli Kauno (Ramučiuose) veikia arba jau kuriasi iš viso dešimt su užsienio investicijomis susijusių kompanijų. Pasak parką valdančios bendrovės “Erdvė projektams” direktoriaus Vaidoto Ščiaponio, Ramučių privatus pramonės parkas nuo netoliese esančios Kauno LEZ skiriasi tuo, kad įmonės šiame parke įsigyja sklypą, o LEZ teikia tik nuomos paslaugą. Ir nors LEZ investuojantiems verslininkams suteikiamos įvairios mokesčių lengvatos, pasak V.Ščiaponio, privataus parko privalumai neretai yra konkurencingesni. Todėl šiemet Ramučiuose įsikurs net kelios kompanijos: danų “Nowaco Lietuva”, suomių metalo konstrukcijų gamintoja “Peikko Lietuva”, bendra Lenkijos ir Lietuvos farmacijos bendrovė “Limedika” bei kt.

“Jeigu įmonės sklypą perka, o ne nuomojasi, tai rodo, kad jos planuoja ilgalaikę veiklą, t.y. įleidžia šaknis. Nuosavybės turėjimas suteikia daugiau galimybių gauti bankų paskolas ir pan.”, – atskleidžia bendrovės, kuri šiemet planuoja dar vieno privataus pramonės parko plėtrą netoli Kauno, greta Mauručių geležinkelio stoties, vadovas.

“Vienintelė neskani vieta pramoninių parkų plėtros srityje ta, kad valstybė į plyno lauko infrastruktūrą investuoja milijonus ES lėšų, o verslas, kuris tai daro neabejotinai efektyviau, nieko negauna. Nors pritraukiamos užsienio investicijos šalies ekonomikai duoda tokią pačią naudą. O kai išgirstame, kiek valstybė investavo į kurio nors pramoninio parko infrastruktūrą, tai žinantieji, kiek tai iš tikrųjų kainuoja, susiimame už galvos. Pvz., už 35 mln. Lt galima būtų sukurti ne vieną, o du pramonės parkus. Kai mums šias lėšas tenka skolintis iš bankų, ne tik skaičiuojame, bet ir pasiekiame didesnį efektyvumą. Štai Kauno LEZ ir Ramučiuose pritraukta panašiai tiek pat investuotojų, bet LEZ gyvuoja jau 15 metų, o mes parką plėtojame vos keletą metų. Taigi nesunkiai galima palyginti, kaip dirba valstybės neremiamas verslas”, – nelygias veiklos sąlygas atskleidžia pašnekovas.

Skaičiuojama, kad Ramučiuose įgyvendinus visus jau pasirašytus projektus investicijų apimtys sieks apie 160 mln. Lt.

Premjero Andriaus Kubiliaus ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio aktyvus darbas viliojant stambias tarptautines korporacijas į Lietuvą davė vaisių – į mūsų šalį per pusantrų metų atėjo trys didžiulės kompanijos.

Mažai Europoje šalių, kuriose stambus užsienio investuotojas kilus nesklandumų galėtų lengvai susitikti su premjeru ar paskambinti telefonu ūkio ministrui. Lietuva – viena tokių. Aukščiausių šalies vadovų asmeninis dėmesys investuotojams – didelis privalumas, juo labiau kad norint pritraukti investicijų neužtenka vien tik užtikrinti tinkamas verslo sąlygas ir išlaikyti stabilią ekonominę padėtį.
Nors ne vienas ekonomistas pabrėžia, jog Lietuvoje verslo sąlygos ir mokesčių aplinka patraukli investuotojams, o viešųjų finansų iššūkiai suvaldyti, premjero patarėjas Mykolas Majauskas apgailestauja, kad Lietuva dažnai nepatenka net į vadinamąjį ilgąjį investicijoms patrauklių šalių sąrašą. Kovose dėl investicijų dažniausiai laimi žinomos šalys, o Lietuva tokiu laimėjimu niekuomet negalėjo pasigirti.
Tad nors iš pradžių premjero ir ūkio ministro kelionės po pasaulį kviečiant į Lietuvą investuotojus skeptikams kėlė kreivą šypsnį, dabar rezultatų jau neįmanoma nepastebėti – šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos bankas “Barclays”, “Western Union” paskelbė steigianti paslaugų, o IBM – tyrimų centrą.

Intensyvios derybos ir nemigo naktys

Buvęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, tiesiogiai dalyvavęs derybose dėl šių stambių korporacijų atėjimo į Lietuvą, mano, jog per trumpą laiką prisivilioti tiek kompanijų pavyko dėl aukščiausio lygio vadovų požiūrio, kad užsienio investicijos šaliai labai svarbios. “Anksčiau buvo traktuojama, kad Lietuvos investuotojai nėra svarbiausi, ir netgi teigiama, kad užsienio investicijos nereikalingos. Toks požiūris negalėjo būti patrauklus užsienio investuotojams”, – neabejoja A.Burkovskis.
Ūkio ministras Dainius Kreivys šią priežastį “Veidui” taip pat nurodė kaip vieną svarbiausių. “Pirmiausia Lietuva aiškiai paskleidė žinią, kad šalis nori, gali ir yra pasirengusi priimti užsienio investicijas, nes mato abipusę naudą”, – pabrėžia ministras.
Patrauklumo Lietuvai suteikė ir apsisprendimas užsienio investuotojams teikti finansinę paramą iš ES fondų. Rytų ir Centrinės Europos regione investicijos perkamos, tad, D.Kreivio nuomone, šie žingsniai suteikė Lietuvai galimybę dėl investicinių projektų konkuruoti su Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitomis šalimis.
“Barclays” atveju labai akivaizdžiai matyti, kad Lietuvoje nėra jiems reikiamos kvalifikacijos žmonių. Vyksta mokymai, ir užsienio investuotojai daro tai, ką savarankiškai turėjome pasidaryti patys. Parama jiems skirta, kad jie galėtų ištaisyti švietimo sistemos profesinio rengimo broką”, – atkreipia dėmesį A.Burkovskis.
Tačiau parama, pasak jo, tikrai nebuvo lemiamas veiksnys, nes kelių milijonų litų parama milijardus svarų uždirbančiai bendrovei yra tik simbolinis žingsnis. A.Burkovskio žiniomis, Lenkija “Barclays” siūlė gerokai didesnę paramą, bet bankas vis dėlto pasirinko Lietuvą.
Tiesa, vien siūlomos paramos ir palankaus aukščiausio lygio vadovų požiūrio nepakako – dėl investavimo vyko ilgas ir intensyvus darbas. Devynis mėnesius trukusios derybos su “Barclays” iš derybininkų pareikalavo ir bemiegių naktų. “Kartą pirmą valandą nakties gulėjau lovoje su nešiojamuoju kompiuteriu ir susirašinėjau su investuotojais elektroniniu paštu”, – pamena A.Burkovskis.

“Barclays” sukėlė sniego gniūžtės efektą

Premjero patarėjas M.Majauskas mano, kad pirmieji pokyčiai dėl užsienio investicijų Lietuvoje prasidėjo nuo stambios tarptautinės kompanijos CSC paslaugų centro Vilniuje atidarymo. O “Barclays” priėmus sprendimą investuoti Lietuvoje įsisuko sniego gniūžtės principas – žinia apie galimybes investuoti mūsų šalyje tapo dar garsesnė, atkreipdama ir kitų didelių tarptautinių kompanijų dėmesį.
“Korporacija “Western Union” tam tikra prasme sekė “Barclays” banką, su kuriuo palaikė aktyvų dialogą, prieš apsispręsdama kurti paslaugų centrą Vilniuje. Mano žiniomis, tai buvo svarbus aspektas “Western Union” priimant sprendimą. O IBM vadovai Niujorke vėlgi rimtai susidomėjo galimybėmis investuoti Lietuvoje tik išgirdę kelis skambius tarptautinių kompanijų vardus”, – užkulisines peripetijas atskleidžia M.Majauskas.
A.Burkovskis pasakoja, kad “Western Union” pirmą kartą Lietuvoje dairėsi prieš trejus metus, tačiau tuomet apsisprendė čia neinvestuoti. Kai lietuviai vėl užmezgė kontaktą su korporacija, ji jau buvo nusprendusi investuoti Bratislavoje. “Teisingiau sakyti, kad “Western Union” ne prisiviliojome, o persiviliojome”, – patikslina A.Burkovskis.
Pasak jo, prisikviesti į Lietuvą šią kompaniją padėjo ir ambasadorius JAV, ir šioje kompanijoje dirbantis lietuvis, o šią įmonę bandžiusiai sudominti komandai Lietuvoje teko imtis netradicinių priemonių – tartis su kolegijomis ir universitetais, kad šie pradėtų rengti reikiamos krypties specialistus, ieškoti “Western Union” specifinių patalpų, o jas suradus derėtis su į jas jau nusitaikiusiais kitais nuomininkais.
Na, o ūkio ministras D.Kreivys sunkiausiomis vadina derybas su IBM. “Gerai žinomas šios kompanijos svoris rinkoje, tačiau mums svarbus bei reikalingas ir jos intelektinis kapitalas. Kitaip nei vien dėl materialių investicijų, derybose su IBM teko atsižvelgti ir įvertinti galiūno intelektinį svorį. Per derybas mums pavyko įrodyti, kad Lietuvos mokslinis potencialas yra vertas dėmesio”, – pasakoja ministras.

Darbuotojų patrigubėjo

Šių naujų užsienio investicijų naudą Lietuva pajuto netrukus. “Barclays” IT centras pradėjo dirbti Lietuvoje sausio 1 dieną, turėdamas 149 darbuotojus, o šiandien įmonėje darbuojasi daugiau nei 500 specialistų. Tuo tarpu paslaugų centrą Lietuvoje steigianti “Western Union” oficialiai veiklą pradės nuo kitų metų pradžios, bet jau šiuo metu yra įdarbinusi apie 200 darbuotojų.
Šių įmonių atėjimas, kaip pabrėžia ūkio ministras D.Kreivys, palengvino ir tolesnes derybas. “Anksčiau kalbantis su kompanijomis tekdavo atsakinėti į klausimus, kodėl Lietuva, turėdama puikią infrastruktūrą, išsilavinusią darbo jėgą, valstybės norą pritraukti investicijų, negali pasigirti turinti daug tarptautinių garsių kompanijų, atradusių mūsų šalį. Dabar tokių klausimų nebebūna. Pastarosios sėkmės istorijos – vienas svarbiausių argumentų, kalbantis su kitais investuotojais”, – tvirtina ministras.
M.Majauskas apibendrina, kad dabar svarbiausia neprarasti pagreičio, nes jau yra pradinis įdirbis pritraukiant investicijų. “Praėjus keleriems metams be apčiuopiamų rezultatų, deja, gali tekti vėl pradėti beveik iš naujo”, – primena M.Majauskas.

Didžioji dalis apklaustų rinkos dalyvių prognozuoja, jog kitąmet dėl atsigaunančio ūkio Baltijos biržose į pajamingiausių viršūnę turėtų iššokti bankų, statybų, energetikos sektoriaus akcijos, mažmeninės prekybos bendrovės.

“Verslo žinios” rašo, kad dėl “Aprangos”, “Linas Agro Group” bei pieno sektoriaus perspektyvų analitikų nuomonės išsiskyrė.

“Į ateinančius metus reikėtų žvelgti su nuosaikiu optimizmu. Bent jau dabartiniu metu kaip damoklo kardas kabo milžiniškos valstybių skolos. Mūsų rinka yra labai maža ir daug kas priklausys nuo bendrų tendencijų pasaulio rinkose”, – sakė Šiaulių banko Vertybinių popierių prekybos skyriaus viršininkas Rimantas Januševičius.

Jo nuomone, kitais metais investuotojų akį po pertvarkų turėtų traukti energetikų bendrovės, tikėtina, sublizgės bankų sektorius, nes dabartiniai bankų akcijų kursai yra gerokai mažesni nei prieš krizę.

“Tiesa, tai dar optimistinė prognozė, bet jei bankams pavyks parodyti pelnus, šis sektorius turi potencialo kilti. Šiemet tik “Snoras” kiek žymiau kilo”, – teigė R.Januševičius.

Estijos banko “LHV Pank” Finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas Saulius Lenauskas sakė, kad anksčiau ar vėliau ekonomika stosis ant kojų ir bankai ims sparčiau auginti paskolų apimtis.

“Tai tarsi gniūžtės efektas, kuomet kuriam nors žaidėjui pradedant rinkoje laisviau skolintis, kiti ima sekti iš paskos. Investuotojus tikriausiai artimiausiu metu toliau domins “Snoro” bankas, kadangi netyla diskusijos dėl tolimesnių banko perspektyvų”, – tvirtino jis.

Anot S.Lenausko, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos ir stabilizuojantis nekilnojamojo turto sektoriui, galima pradėti svarstyti papildyti investicinį portfelį nekilnojamojo turto įmonių akcijomis.

“Aprangos” akcija kitais metais galėtų atspindėti Baltijos šalių akcijų indekso dinamiką. Po šių metų ralio, jei aplinkinės rinkos kils, 2011 metais, panašu, akcijų rinka galėtų augti iki 20 proc.”, – prognozavo finansų patarėjo įmonės “AJD Capital” direktorius Aurimas Launikonis.

Anot analitikų, “Linas Agro Group” akcijų kaina iki šiol rinkoje yra žemesnė už IPO platinimo kainą, o tokie pavyzdžiai, tikėtina, gali atbaidyti investuotojus dalyvauti naujuose pirminiuose akcijų platinimuose.

SEB banko vyresnysis makleris Arvydas Jacikevičius sakė, kad jei bendros pasaulinės tendencijos smarkiai nepablogės, akcijų rinkoje dominuos “buliai”, ne “meškos”. Pagal dabartines pasaulio rinkų tendencijas, anot maklerio, būtų labai drąsu prognozuoti akcijų rinkų nuostolius. Tiesa, galimi nemaži kai kurių bendrovių svyravimai, juos lems ir menkesnis nei buvo įprasta matyti prieš 2-3 metus akcijų rinkos likvidumas.

“Būčiau labiau optimistas nei pesimistas ir tikėčiau, jog įmanomas iki 30 proc. tolesnis akcijų rinkos prieaugis”, – įsitikinęs A.Jacikevičius.

Pagerėjus Vidurio ir Rytų ekonominei prognozei, investuotojų pasitikėjimas regiono ekonomika lapkritį žymiai išaugo.

Tyrimų grupės ZEW ir banko “Erste” skaičiuojamas indeksas lapkritį augo 12,1 punkto iki 31,4 punkto.

ZEW indeksas nustatomas atsižvelgiant į investuotojų pasitikėjimą Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Turkijos ekonomika. Vertinimai gali svyruoti nuo plius 100 iki minus 100 punktų.

Pasak ZEW, pasitikėjimas Lenkijos ekonomika sustiprėjo 14,2 punkto iki 32,5 punkto, Slovakijos – 7,7 punkto iki 25 punktų, Čekijos – 19,1 punkto iki 30,9 punkto, Vengrijos – 10,1 punkto iki 36,4 punkto, Austrijos – 6,3 punkto iki 20,1 punkto, Kroatijos – 12,6 punkto iki 26,4 punkto, Rumunijos – 12 punktų iki 31,6 punkto, Turkijos – 5,8 punkto iki 26,7 punkto.

Ekonomikos augimas spartėja daugelyje Rytų Europos šalių. Pasaulio banko prognozėmis regiono, kuriame yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija, ekonomika šiemet augs 1,8 proc., o kitąmet – 3,2 procento.

Pasaulio bankas numato, jog vienintelės šalys, kurių ekonomika šiemet smuks yra Latvija ir Rumunija.